Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….31. Rajono gyvenamoji aplinka……………………………………………………………………….41.1 Teritorija, gyventojų skaičius, gyvenamoji vietovė …………………………………..51.2 Saugomos gamtinės teritorijos ir kultūros paveldo objektai………………………..51.3 Gyventojų skaičiaus statistiniai rodikliai…………………………………………………..71.4 Kultūros ir sporto, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos…………………………..82. Rajono ekonominė veikla…………………………………………………………………………..92.1 Pagrindinės ūkio šakos, verslai, žemės ūkio veikla…………………………………….9 2.2Turizmo ir poilsio infrastruktūra ir verslas………………………………………………..113. SSGG ANALIZĖ………………………………………………………………………………………..143.1 STIPRYBĖS…………………………………………………………………………………………143.2 SILPNYBĖS………………………………………………………………………………………..143.3 GRĖSMĖS…………………………………………………………………………………………..143.4 GALIMYBĖS………………………………………………………………………………………14Išvados ir pasiūlymai……………………………………………………………………………………………16Literatūra……………………………………………………………………………………………………………18 ĮvadasŠiame darbe pristatoma Joniškio rajono ekonominė, socialinė ir kultūrinė veiklos analizė.Joniškio rajono plotą sudaro 1153 km2. Rajonas turi valstybinę sieną su Latvijos respublika. Rajone yra tik pora nedidelių ežerų, didesnis skaičius teka upelių, ne tiek daug upių, dirbtinų tvenkinių . Pagrindinis darbo tikslas apžvelgti rajono gyvenamąją aplinką ir įvertinti ekonominės(gyvenamosios) veiklos aktyvumą. Tam, kad pasiekti norimų rezultatų reikia apžvelgti rajono teritoriją, išnagrinėti gyvenamosios vietovės aplinką, jų skaičių, saugomų gamtinių teritorijų, Joniškio rajonas turtingas kultūros paveldo objektais, kurių rajone apie 200, bet kalbant apie dvarus jų būklė prasta, reikalaujanti rekonstrukcijų. Teko peržiūrėti gyventojų skaičiaus statistinius duomenis tai ir gimstamumas, mirtingumas, natūralus prieaugis. Rajono padėtis šiuo klausimu ne kokia, nes mažėja gimstamumas ir kasmet auga mirusiųjų skaičius. Taip pat reikia žinoti atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičių. Tampa aišku, kad migracijos procesų tendencijos yra kritiškos. Sužinoma daug įvairių duomenų pavyzdžiui, kad Joniškio rajone mažėja gyventojų skaičius, auga nekvalifikuotų bedarbių dalis. Statistikos duomenys rodo, kad rajone mažėja jaunimo, nes jis emigruoja, ten pasilieka gyventi, lieka senyvo amžiaus žmonės, kvalifikuoti darbininkai dėl geresnio užmokesčio taipogi linkę emigruoti. Tampa aišku, kad migracijos procesų tendencijos yra kritiškos. Mažas atlyginimas, sunkus pragyvenimas skatina ieškoti kitų būdų ir priemonių padidinti pajamas.Iš turimų duomenų kokios tautybės gyventojų gyvena Joniškio rajone, kad žemas gyventojų išsilavinimo lygis, to nepakanka plėtojant verslus.Tenka nagrinėti ir įvertinti kultūros ir sporto, švietimo, o taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Labai svarbu išlaikyti esamas mokyklas. Kažkodėl Joniškio rajone sportinė veikla nėra aktyvi tikėtina, kad to priežastis tinkamos sportinės infrastruktūros nebuvimas, kultūros centrų atsiribojimas nuo tokios veiklos vykdymo.Nagrinėta ir vertinta turizmo bei poilsio veikla, infrastruktūra. Rajonas turi gražių, kviečiančių apsilankyti turizmo įmonių ir poilsio namų, kavinių ir barų. Nors rajonas ir turtingas kultūros paveldais, tačiau turizmo infrastruktūra nėra išvystyta, lankytojams trūksta informacijos, trūksta tualetų, atokvėpio aikštelių, informacijos apie maitinimo įstaigas, kempingų keliautojams „namelių ant ratų“. Joniškio rajonas – vienas iš labiausiai agrariškų regionų Lietuvoje. Apžvelgus žemės ūkį ir pagrindinės ūkio šakas sužinome, kad įmonės ar ūkininkai dažniausiai specializuojasi auginti grūdines kultūras, cukrinius runkelius ir rapsus. Gal todėl Joniškyje yra nemažai įmonių, užsiimančių būtent grūdų ir trąšų prekyba, perdirbimu ir saugojimu nors yra ir keletas žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių. Rajone dominuoja žemų technologijų pramonė – žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas, medienos gamyba ir kita darbo jėgai imli gamyba.Joniškio rajonas socialinis – ekonominis vystymasis didele dalimi priklausys nuo tolimesnės žemės ūkio sektoriaus, kaimiškųjų vietovių plėtros.Verslo vystymuisi verslininkai įgyję nepakankamai ir teisinių, ir vadybinių žinių.
Pagal išnagrinėtus, įvertintus, išanalizuotus, apžvelgtus duomenis galime sudaryti SSGG analizę ir pateikti išvadas ir pasiūlymus, visa tai atlikta ir pateikta darbo pabaigoje. 1. Rajono gyvenamoji aplinka 1.1 Teritorija, gyventojų skaičius, gyvenamoji vietovėJoniškio rajono plotas 1153 km2. Rajono administracinis centras Joniškis, 37 km nuo Šiaulių. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi pietinėje Žiemgalos žemumos dalyje, kur netoli sienos su Latvija yra žemiausia rajono vieta – 34 m. Aukščiausia rajono vieta (94 m) yra rajono pietvakariuose, Linkuvos kalvagūbryje, skiriančiame Žiemgalos žemumą nuo Ventos vidurupio ir Mūšos – Nemunėlio žemumų pakraščių.Rajone priskaičiuojami 49 upės ir upeliai, 28 dirbtiniai vandens telkiniai, 2 ežerai. Joniškio rajone naudojamas požeminis vanduo, yra 25 vandenvietės )
Per rajoną teka Mūša, Sidabra ir Švėtė, nemažai smulkių upelių. Miškingumas 16%, daugiausia mišrūs miškai. Didžiausi – Tyrelio, Žagarės, Didmiškis. Joniškio krašte jaučiama pietinės Latvijos ekonomikos ir etnografijos įtaka, pastebimas šio krašto gyventojų panašumas į žmones gyvenančius kaimyninės Latvijos pietuose . Šiuo metu Lietuvos – Latvijos siena yra delimituota ir visiškai demarkuota. Esamas sienos režimas užtikrina patenkinamą laidumą ir pasienio gyventojų ryšių funkcionavimą. Joniškio rajono šiaurine dalimi tęsiasi 68 km Lietuvos Respublikos valstybinė siena su Latvijos Respublika. Rajone yra du sienos kirtimo punktai: Kalvių ir Žagarės. Atstumas tarp šių postų apie 30 km. 2007 metų pradžioje gyventojų skaičius buvo 30 429, o 2006 metais rajone gyveno 30 822 gyventojai, iš jų 13 168 gyveno mieste, 17 654 – kaime. Darbingo amžiaus buvo 18 236 arba 59,2 proc., 20,6 proc. sudarė pensinio amžiaus asmenys. Demografinė situacija rajone dėl vykstančių socialinių procesų ir pokyčių visuomenės vertybių sistemoje toliau blogėjo: tiek natūralus prieaugis, tiek migracijos saldo buvo neigiami, todėl rajono gyventojų skaičius per 2006 metus sumažėjo beveik 400. Gyventojų tankumas rajone 27,3 gyventojai 1 km , lyginant su kitais Šiaulių apskrities rajonais yra vidutinio dydžio. Nors Joniškio rajonas yra pasienio rajonas, bet pagal gyventojų sudėtį jis yra homogeniškas, net 97,2 proc. jame gyvena lietuvių tautybės gyventojų, likusi dalis – 1,2 proc. rusų, 0,4 proc. latvių. Kitų tautybių gyventojai sudaro nežymią dalį. TautybėLietuvių Lenkų Rusų Baltarusių Ukrainiečių Žydų Vokiečių Totorių Latvių Čigonų31092 47 367 61 60 4 15 2 125 53Joniškio rajone pagal religijos išpažinimą 71,5 proc. gyventojų yra katalikų, 0,5 proc. stačiatikių, 0,4 proc. evangelikų liuteronų, 27 proc. gyventojų nenurodė savo priklausomybės kuriai nors religinei bendruomenei. Išsilavinimas aukštasis aukštesnysis vidurinis pagrindinis pradinisŠiaulių apskritis 91 197 260 167 229Joniškio r. sav. 65 187 222 198 266Nagrinėjant gyventojų išsilavinimą, matyti, kad Joniškio rajono savivaldybėje daugiausia gyventojų (26,6 proc.) turi pradinį išsilavinimą. 19,8 proc. gyventojų yra įgiję pagrindinį, o 22,2 proc. – vidurinį išsilavinimą. Aukštesnįjį išsilavinimą turi 187 gyventojai iš 1000, o aukštąjį – iš 1000 tik 65 gyventojai. Mažas rajono savivaldybės gyventojų su aukštuoju išsilavinimu išsilavinimu skaičius stabdo gyvenimo gerėjimo kokybės tempą.Rajono darbo rinką neigiamai veikia gyventojų skaičiaus mažėjimas, darbo jėgos senėjimas, žemas rajono gyventojų išsilavinimas. Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos kaimo vietovėse net 2,7 karto didesnės nei Lietuvos. Gyvenamosios vietovės labai smulkios, kaimai iki 10 gyventojų sudaro 42,3 proc., o iki 50 gyventojų – 30,5 proc. visų kaimų ir viensėdžių. Kaimo gyvenviečių būstai ir teritorijos inžinerinė įranga nusidėvėję, jų masinio atnaujinimo tikimybė mažai tikėtina. Rajone yra 2 miestai, tai Joniškis ir Žagarė, 2 miesteliai Skaistgirys ir Kriukai. Skaistgirys pakankamai stiprus, jame gyvena 901 gyventojų ir jis atitinka miestelio statuso reikalavimus, o Kriukų miestelį ateityje reikia stiprinti. Yra 4 kaimai, kuriuose gyventojų daugiau nei 500, 13 kaimų, kuriuose gyventojų yra virš 300. Joniškio rajone 33 gyvenamosios vietovės turi nuo 100 iki 300 gyventojų. Iš jų teritoriniu požiūriu, sprendžiant kokybišką gyvenamąją aplinką, s…varbesnės būtų – Jurdaičiai, Daunoriškės, Lieporai, Beržėnai, Jankūnai, Pošupės, Jakiškiai (kartu su Maironiais), Juodeikiai – kaip kaimai, turintys savo istoriškai susiklosčiusį urbanizuotos vietovės unikalumą. Joniškio rajonas suskirstytas į 10 seniūnijų. Iš jų pagal plotą didžiausia Žagarės seniūnija, o mažiausia Rudiškių. Kaimo gyvenamosios vietovės pakankamai gerai išsidėstę Joniškio ir Žagarės miestų atžvilgiu, geras transporto ryšys, pakankamai išvystyta paslaugų sritis, palyginti mažas nusikalstamumo lygis. Puiki galimybė Joniškio rajone pigiai įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau būtina gerinti gyvenamųjų vietovių inžinierinę infrastruktūrą. Pastebimas darbo jėgos trūkumas paslaugų, statybos ir kitose srityse. Pakankamai tankus ir tolygiai išsidėsčiusių gyvenamųjų vietovių tinklas Joniškio savivaldybės teritorijoje yra gera prielaida kurtis tolygiai gyvenamųjų vietovių sistemai. Joniškio rajonas – vienas rečiausiai apgyvendintų (41 iš 60) savivaldybių Lietuvoje. 1.2 Saugomos gamtinės teritorijos ir kultūros paveldo objektaiJoniškio rajone yra apie 200 kultūros paveldo objektų. Iš jų apie 30 archeologinių objektų. Šioje teritorijoje 3 piliakalniai. Kadangi ilgą laiką nebuvo nustatytas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių statusas, ši tradicija gyvavo iki šių laikų. Joniškio rajonas, kaip ir kiti Šiaurės Lietuvos rajonai neišsiskiria itin gausia gamtos paminklų įvairove, gyvosios gamtos paminklų yra 12, o negyvosios – 15. KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2007 m. patikrino ir patikslino keletą archeologinių vietų: Kriukų, Dvareliškių kapinynas, Linksmėnų, Kurmaičių kapinynas, Kalnelio piliakalnis su gyvenviete Joniškio savivaldybės teritorijoje yra 2 urbanistinio paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą įrašyti: Joniškis ir Žagarė . Joniškio kultūrinę urbanistinę vertę sumenkino XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių pastatai ir plano struktūros pakeitimai. Apsaugos specialiuosius planus reikėtų parengti Žagarės miestelio ir Joniškio miesto urbanistikos paveldo teritorijų ir jų apsaugos zonų riboms bei tvarkybos reglamentams nustatyti. Laikotarpyje, kol šie planai neparengti, būtina siekti išsaugoti išlikusius Žagarės ir Joniškio istorinių centrų senosios erdvinės kompozicinės struktūros bruožus. Viešąsias erdves, susiklosčiusias prie kultūros paveldo objektų, tikslinga naudoti pagal autentišką arba artimą jai paskirtį. Siekiant stiprinti Žagarės ir Joniškio istorinių centrų patrauklumą ir gyvybingumą tikslinga numatyti ir įgyvendinti socialinės plėtros priemones, skirtas išlaikyti ir stiprinti miestelių vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti vietos gyventojus į aplinkos planavimo ir kultūros paveldo išsaugojimo procesus.Savivaldybės teritorijoje yra 9 dvarai. Daugumos jų būklė yra prasta ar avarinė. Tarybiniais metais dvarai buvo suskaidyti. Kai kurie sodybų pastatai pritaikyti sandėliavimui arba palikti be panaudojimo ir be priežiūros. Kai kurie dvarų pastatai buvo pritaikyti kaimo mokykloms, pristatyti priestatai. Tai sąlygojo geresnę jų priežiūrą ir išlikimą. Pakeitus dvarų paskirtį, jų vidaus ir lauko architektūra pakito. Joniškio rajono savivaldybės kraštotvarkos ir architektūros skyriaus viena iš funkcijų – rūpintis kultūros paveldo vertybių apsauga savivaldybės teritorijoje. Skyriuje dirba paveldosaugos vyriausioji specialistė.Joniškio rajone 10 – 15 km spinduliu yra išsidėsčiusios 9 kaimo kapinių koplyčios, priskirtos sakraliniams kultūros paveldo objektams. Pastatyti 5 memorialiniai paminklai. Joniškio rajone yra Žagarės regioninis parkas. Regioninio parko teritorijoje yra archeologinio (Žagarės piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Žvelgaičio kalnu; Žagarės piliakalnis II su gyvenviete, vadinamas Raktuvės kalnu ; pilkapynas , architektūros paveldo (Žagarės bažnyčia ; Žagarės dvaras ), šiaurinėje saugomos teritorijos dalyje yra Žagarės miestelis – viena didžiausių regioninio parko vertybių. Žagarės dvaro ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs senelių globos skyrius bei internatas. Labai ryškus dvaro sodybos akcentas yra žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas. Kadangi tuometiniai savininkai domėjosi, kaip ūkininkaujama ir prižiūrimi gyvuliai Anglijoje, jie stengėsi perimti šios šalies techninės įrangos naujoves ir architektūros madas. Žirgynas, maniežas ir ratinė 1973–1981 m. buvo renovuoti. Maniežo perdanga atkurta pagal išlikusius elementus. Dauguma išorės ir vidaus architektūrinių elementų restauruota. Stogai uždengti šiferio lakštais. Šiuo metu arklidės naudojamos pagal pirminę paskirtį – čia veisiami ir treniruojami žirgai, organizuojamos varžybos, teikiamos jodinėjimo paslaugos. Žagarės dvaro parke yra unikalių retų, Lietuvos teritorijoje mažai kur augančių medžių – bukų, maumedžių, riešutmedžių. Šiuo metu parko priežiūra rūpinasi Žagarės regioninis parkas – tvarko teritoriją, stengiasi atgaivinti senus želdinius bei skiria ypatingą dėmesį sudygusių vertingų želdinių rūšių puoselėjimui. Šiuo metu rengiamas Joniš…kio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos Struktūrinių fondų bei Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Baigta Joniškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo II etapo – esamos būklės analizės stadija ir parengta koncepcija. Koncepcijos rengimo stadijos metu nustatomi teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai, teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai, teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai. Parengtoje esamosios būklės analizėje išskiriamas ir nekilnojamasis kultūros paveldas – aptariamos bendrosios nuostatos, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sankaupos arealai, apžvelgiami svarbiausieji objektai bei paveldo tvarkybos ir naudojimo kryptys. Parengtas „Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys (preliminarūs sprendiniai)“. Joniškio rajono savivaldybė aktyviai dalyvauja tarptautinių projektų rengime. 1.3 Gyventojų skaičiaus statistiniai rodikliaiGimusieji ir natūrali gyventojų kaita . Požymiai: administracinėteritorija, statistiniai rodikliai ir metai 2004 2005 2006Joniškio r. sav. Gimusieji 323 271 2481 000-iui gyventojų tenka gimusių 10,3 8,8 8,1Natūrali gyventojų kaita -77 -165 -2021 000-iui gyventojų tenka natūralios kaitos -2,5 -5,3 -6,6Natūralus gyventojų gyventojų sumažėjimas labai išryškėja paskutiniaisiais metais
Mirusieji . Požymiai: administracinė teritorija, statistiniai rodikliaiir metai 2004 2005 2006Joniškio r. sav. Mirusieji 400 436 4501 000-iui gyventojų tenka mirusių 12,8 14,1 14,7
Gimstamumas pastovios tendencijos neturi , nes mažėja kiekvienais metais, tačiau matome, kad mirusiųjų su lyg kiekvienais metais daugėja. Natūralus gyventojų gyventojų sumažėjimas labai išryškėja paskutiniaisiais metais.
Teritorija ir gyventojų skaičius . Požymiai: administracinė teritorija,statistiniai rodikliai ir metai 2004 2005 2006 2007Joniškio r. sav. Gyventojų skaičius metų pradžioje 31 458 31 210 30 822 30 429Gyventojų tankis 1 kvadratiniame kilometre 27,3 27,1 26,8 26,4Teritorija, kvadratiniai kilometrai 1 152 1 152 1 152 1 152Vidutinis metinis gyventojų skaičius 31 334 31 016 30 626 .. http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280Gyventojų mažėjimą pastaraisiais metais nulėmė išvykimas dirbti į užsienį. Kadangi tarp išvykstančiųjų vyrauja jaunimas, kuris studijuoja ir paprastai neturi noro grįžti, bei aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gali susirasti darbo vietas kitose vietovėse. Jei ir toliau spartės šis procesas, pagreitį įgaus gyventojų senėjimas, nes studijuoti išvykęs jaunimas ar aktyvūs aukštos kvalifikacijos specialistai palieka rajoną išvykdami gyventi kitur, o nuolatiniam gyvenimui Joniškio rajone liktų vyresnio amžiaus bei mažiau aktyvūs gyventojai.
Gyventojų migracija . Požymiai: administracinė teritorija, migracijoskryptis, statistiniai rodikliai ir metai 2004 2005 2006Joniškio r. sav. Vidaus ir tarptautinė migracija Atvyko 651 560 569Išvyko 822 783 760Tarptautinė migracija Atvyko 31 27 51Išvyko 90 113 95 http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1112 1.4 Kultūros ir sporto, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigosJoniškio rajone veikia 4 biudžetinės kultūros įstaigos: Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka su 23 filialais; Joniškio kultūros centras su 3 filialais ir 8 bendruomenės salėmis; Žagarės kultūros centras su 2 bendruomenės salėmis; Joniškio istorijos ir kultūros muziejus su 2 filialais. Sporto klubų Joniškio rajone yra 13. Joniškio rajono savivaldybės kultūros vystymo koncepcijos pagrindas – išlaikyti ir skatinti rajono gyventojų turiningą laisvalaikio leidimo būdą – efektyviai išnaudoti bibliotekųpatalpas, atnaujinti bibliotekos knygų fondą, baldus, modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą, skatinant Joniškio rajono kultūrinio gyvenimo intensyvumą. Pagal bibliotekų skaičių Joniškio rajono savivaldybės yra pirmaujanti Šiaulių apskrityje. Bibliotekų paplitimas rajone gali būti vertinamas teigiamai, kadangi rodo didelį gyventojų susidomėjimą bibliotekos veikla, tačiau didelis atotrūkis tarp rajono, apskrities ir Lietuvos bibliotekų veiklos vidurkių, mažesnis apsirūpinimas knygų fondu Joniškio rajone leidžia teigti, kad bibliotekų tinklas yra neefektyvus. Didelis vietos bendruomenių kultūrinis aktyvumas( pagal renginių, švenčių dažnumo skaičių) rodo, kad kultūrinis gyvenimas nėra apmiręs, tačiau neišvengiama ir problemų.Joniškio rajonas, palyginti su Šiaulių apskrities ir Lietuvos situacija, pasižymi žymiai didesniu kultūros centrų skaičiumi, tačiau mažesni mėgėjų kolektyvų ir juose dalyvaujančiųasmenų skaičius rodo, kad kultūros centrų infrastruktūra naudojama neefektyviai. Joniškio rajono į sporto veiklas įtrauktų asmenų analizė rodo, kad šio rajono gyventojai nėra pakankami įsitraukę į sporto veiklą, nėra ugdoma jų sportinė kultūra, kas gali turėti įtakos sveikos gyvensenos mąstymo formavimui. Švietimo įstaigų tinklas: 2 gimnazijos, 3 vidurinės mokyklos ir 7 jų skyriai , 10 pagrindinių mokyklų ir 3 jų skyriai, 1 jaunimo mokykla , 5 ikimokyklinės įstaigos, 1 darželis – mokykla, 2 neformaliojo ugdymo įstaigos (sporto, meno mokyklos). 2006-2007 metais rajone iš viso mokosi 4835 moksleivių, iš jų 4707 mokosi bendrosiose klasėse, 79 skyrių klasėse, 49 suaugusiųjų klasėse. Ikimokyklines įstaigas lanko 464 vaikai. Papildomo ugdymo įstaigose ugdomi 726 moksleiviai. Rajone dirba 549 pedagogai, iš jų: bendrojo lavinimo mokyklose – 435, sporto mokykloje – 13, meno mokykloje – 32, darželiuose ir darželiuose – mokyklose dirba 69 auklėtojos. Švietimo įstaigoms vadovauja 54 vadovai. 33 iš jų turi I-ąją vadybinę kategoriją , o 6 – II-ąją vadybinę kategoriją .Vertinant bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, galima teigti, kad švietimo įstaigų tinklas nėra optimalus. Šiose mokyklose sudarytos palyginus geros darbo sąlygos pedagogams.Joniškio rajono savivaldybės švietimo pagrindinis vystymo koncepcijos prioritetas – efektyvinti švietimo įstaigų veiklą, mokyklų tinką koreguojant pagal gyventojų poreikius, investuojant į ugdymo ir ugdymosi sąlygų gerinimą, atsižvelgiant į rajone parengtą pertvarkos planą iki 2012 metų. Taip pat – plėtoti papildomą ugdymą, vaikų užimtumą, sporto veiklų
organizavimą, profesinį informavimą ir konsultavimą. Rajone veikia įvairių tipų ugdymo įstaigų tinklas, šį faktą galima vertinti kaip sąlygąvaikų ir jaunimo edukaciniams poreikiams tenkinti. Vis dėlto vertinant socialinį švietimo aspektąpastebėtina, kad laisvalaikio organizavimo, papildomo ugdymo įstaigų paslaugos sunkiau prieinamos kaimo vietovių gyventojams. Didelę grėsmę savivaldybės bendrojo lavinimo sistemai kelia mažėjantis gimstamumas. Mokinių skaičiaus mažėjimas yra susijęs su gimstamumo mažėjimu rajone, todėl kaimo mokykloms kyla grėsmė išlikimui. Joniškio rajone pirminę asmens sveikatos priežiūrą vykdo Joniškio rajono savivaldybės viešosios įstaigos: Greitosios medicinos pagalbos stotis, Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) ir jo filialai – poliklinika, 4 ambulatorijos, 20 kaimo medicinos punktų, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Psichikos sveikatos centras . Mažas gydytoj…ų skaičius savivaldybėje yra rimta savivaldybės sveikatos apsaugos sektoriaus problema, mažinanti gyventojų sveikatos priežiūros efektyvumą bei kokybę. Nedidelįgydytojų skaičių lemia socialinė-ekonominė regioninė padėtis, kvalifikacijos kėlimo galimybiųtrūkumas, nedideli atlyginimai.Įgyvendinant projektą „VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro modernizacija ir paslaugų kokybės gerinimas“, kurį remia Lietuvos Respublika ir Europos struktūriniai fondai, nupirkti ir jau pristatyti į rajoną penki nauji lengvieji automobiliai. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros 2008-2010 m. strategijos tikslas – gerinti Joniškio rajono savivaldybės gyventojų sveikatą, mažinant sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą. Ypač daug dėmesio skirti dažniausioms mirties priežastims: nelaimingiems atsitikimams ir traumoms, širdies bei kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, psichikos sveikatai, bei priklausomybėmsPagrindinis Joniškio rajono savivaldybės sveikatos apsaugos vystymo koncepcijos prioritetas – plėtojant ir artinant prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūrą, skatinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą privačiame sektoriuje, stengiantis pritraukti šeimos gydytojus į Joniškio rajoną ir taip gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir efektyvumą.2. Rajono ekonominė veikla2. 1 Pagrindinės ūkio šakos, verslai, žemės ūkio veiklaJoniškio rajonas yra žemės ūkio kraštas, garsėjantis savo derlingomis žemėmis. Todėl turi geras galimybes žemės ūkio sektoriaus plėtrai. Įmonės ar ūkininkai dažniausiai specializuojasi auginti grūdines kultūras, cukrinius runkelius ir rapsus. Gal todėl Joniškyje yra nemažai įmonių, užsiimančių būtent grūdų ir trąšų prekyba, perdirbimu ir saugojimu. Joniškyje yra keletas žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių. Joniškio kraštas nuo seno garsėja mėsos perdirbimo tradicijomis. Žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“ – seniausias ir didžiausias mėsos produktų gamintojas. Pieno produktų gamintojai puikiai žino Bariūnų žemės ūkio bendrovės pieno perdirbimo cecho gaminamos produkcijos aukštą įvertinimą. Uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio duona“ nuo seno garsėjo duonos ir pyrago gaminiais. Dar sovietiniais laikais su „Šventinės“ duonos kepaliuku galėjo visus maloniai nustebinti. Puiku, kad pasikeitus įmonės savininkams tęsiamos tradicijos, kuriamos naujos duonos, pyrago kepinių rūšys. Tai pagrindinė rajono atstovų dovana Švedijos Karalystėje. Ūkininko Aukščionio ūkis užsiima pievagrybių auginimu. Ūkis įsikūręs Gataučių kaime. Individuali J. Rimdžiaus įmonė „Grebėstas“ – viena didžiausių statybos įmonių Joniškyje. Ši įmonė stato tiek individualius namus, tiek biurus, tiek daugiabučius. Šios įmonės veikla neapsiriboja vien Joniškio rajonu, jos paslaugomis naudojasi ir kiti Lietuvos miestai. Uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės vilkas“ 2004 metais atšventė įmonės dešimtmetį. Įmonė teikia transporto paslaugas, Uždaroji akcinė bendrovė Joniškio hidrostatyba – tai senoji Joniškio melioracijos organizacija, sugebėjusi prisitaikyti prie naujų verslo „vėjų“ ir šiuolaikinių reikalavimų. Kadangi Joniškio rajone dominuoja žemdirbystė, stambios mūsų šalies įmonės, investavusios į Joniškio rajoną, sprendžia taip pat žemės ūkiu bei su juo susijusia veikla. Uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“ – Šiaulių įmonės padalinys mūsų rajone. Įmonė teikia paslaugas ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.Uždaroji akcinė bendrovė „Arvi“ – viena didžiausių žemės ūkio bei maisto produktų sektoriaus bendrovių Lietuvoje. Uždarosios akcinės bendrovės „Laveksa“ veikla – durpių gamyba, perdirbimas ir eksportas. Bendrovė eksploatuoja Mūšos upės, Tyrelio pelkių durpynus. Dirbama pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir standartus. Durpės eksportuojamos į Italiją, Vokietiją Prancūziją,Vengriją, Lenkiją. Geležinkelio ir automobilių tarptautinės magistralės garantuoja gerą susisiekimą bei ekonominių ryšių plėtrą Joniškio rajono pramonei bei verslo partneriams. Joniškio rajono verslo ir investicijų pritraukimo sąlygas apibūdina šie rodikliai: 1. Esamas tiesioginių užsienio investicijų lygis nesudaro prielaidų rajono ūkio augimui, taip pat parodo ekonominio potencialo išsidėstymo netolygumą. 2. Beveik perpus mažesnis už šalies vidurkį materialinių investicijų vienam gyventojui rodiklis identifikuoja silpnai išvystytą Joniki rajono ūkį, menką ekonominį, gamybinį potencialą. 3. Veikiančių ūkių struktūroje net 12 proc. sudaro žemės ūkis, o kadangi pramonėje (kurioje veikia apie 13 proc. rajono ūkio subjektų) vyrauja žemės ūkio produkcijos perdirbimas, beveik ketvirtadalis rajono ūkio subjektų susijęs su žemės ūkiu. 4. Vertinant Joniškio rajono patrauklumą smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, palyginti su panašios struktūros, išskirtinos tos pačios perspektyvos: didelė darbo jėgos pasiūla rajone; pigesnis nei kitur nekilnojamasis turtas; palanki rajono geografinė padėtis; savivaldybės smulkiam ir vidutiniam verslui suteikiama parama; verslininkų noras plėsti savo verslą ir tobulėti.Joniškio rajono savivaldybės žemės ūkio vystymo koncepcijos pagrindas – didinti žemės ūkio konkurencingumą konsoliduojant ūkius, plėtoti ekologinį ūkininkavimą, našiai išnaudoti žemės ūkio naudmenas.Įregistr…uotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pabaigoje .Požymiai: ekonominės veiklos rūšis, administracinė teritorija,statistiniai rodikliai ir metai 2006AQ Iš viso pagal ekonomines veiklas Joniškio r. sav. Registruotų ūkio subjektų skaičius metų pabaigoje 840Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pabaigoje 442http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280Joniškio rajono gyventojai ir yra labai priklausomi nuo žemės ūkio, nes daugelis jų dirba šiame sektoriuje .Per 2006 metus Joniškio rajone išduoti 126 ūkininkų ūkių pažymėjimai, 7 dublikatai ir išregistruota 30 ūkininkų ūkių. Įregistruoti 84 ūkio partneriai. Žemės ūkio veiklą rajone vykdo 5012 ūkių. Daugiausia veikiančių ūkių sektorių Joniškio ir Skaistgirio seniūnijose. Rajono žemė ūkio stiprybė yra geri ir derlingi dirvožemiai. Todėl gaila, kad dirvožemių tyrimai ir kalkinimas rajone nėra atliekami. Skatinamas intensyvus specializuotas ūkininkavimas miestų ir miestelių gyventojų poreikiams tenkinti. Leidžiama žemės ūkio veiklos konversija į kitą veiklą, pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Prastą žemės ūkio materialinę įrodo tai, kad albiausiai išvystyto sektoriaus – grūdinių kultūrų auginimo gamyba – naudojama technologinė įranga ir pastatai įrengti dar iki 1991 metų.Joniškio rajonas – vienas iš labiausiai agrariškų regionų Lietuvoje. Rajono žemės ūkio stiprybė yra derlingi dirvožemiai, jų našumo sąlygos palankios augalininkystei, todėl didelės ūkių dalies specializacija yra augalininkystės produkcijos auginimas (įskaitant pašarines kultūras), pirminis perdirbimas. Tikėtina, kad dėl gamybos mastų pokyčių užimtumas žemės ūkio sektoriuje ir toliau mažės, artėdamas prie ES šalių vidurkio, tačiau Joniškio rajone išlikdamas didesnis už šalies vidurkį. Tai reiškia, kad kaimuose keisis darbų pobūdis ir darbo jėgos poreikiai – bus investuojama į inovacijas ir našumą didinančias priemones, augs kvalifikacijos reikalavimai. Rajono socialinis ir ekonominis vystymasis didele dalimi priklausys nuo tolimesnės žemės ūkio sektoriaus, kaimiškųjų vietovių plėtros: 1. Sėkmingai kaimo plėtrai būtina didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegti aplinkosaugines, žemės išteklius tausojančias priemones, įgyvendinant kompleksinius gyvenimo kokybės kaime gerinimo sprendimus – didinant veiklos įvairovę, atnaujinant ir kuriant infrastruktūrą. 2. Žemės ūkio konkurencingumo didinimas – neįmanomas be investicijų į žemės ūkio gamybos ir perdirbino sektorių bei žmogiškųjų išteklių plėtros. 3. Sėkmingai kaimo plėtrai būtinos investicijos į infrastruktūrą – gyvenviečių vandens ir nuotekų sistemas, kelius, kitų inžinerinių sistemų plėtrą. 4. Viena iš sėkmingą Joniškio rajono kaimo plėtrą galinčių sąlygoti prielaidų – efektyvus Europos žemės ūkio fondo 2007-2013 m. Kaimo plėtrai lėšų panaudojimas. Todėl būtina skatinti rajono ūkininkų, žemės ūkio produkcijos įmonių aktyvumą įsisavinant šias lėšas, organizuojant mokymus, teikiant konsultacijas potencialiems pareiškėjams. 5. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dirbančių žemės ūkyje ateityje mažės, todėl ypatingai reikia skatinti kaimiškų vietovių gyventojų kvalifikacijos tobulinimą, mokymąsi visą gyvenimą, naujų įgūdžių įgijimą ir prisitaikymą prie rinkos pokyčių.
2.2 Turizmo ir poilsio infrastruktūra ir verslasŠiuo metu ypač dažnai diskutuojama apie turizmo galimybes Joniškio rajone. Joniškio rajonas – vienas iš Šiaurės Lietuvos pasienio centrų, kuriame susiformavusios žemdirbystės ir amatų tradicijos. Turizmui vystyti palanki Joniškio rajono gamta, kuriai būdingas neužterštas oras, mažų nesukultūrintų upelių vingiai, nemažai dirbtinių tvenkinių. Joniškio rajonas turtingas miškų (miškingumas – 17,4 proc.), kurie užima 23097 ha, iš jų: valstybiniai – 19097 ha, privatūs ir numatomi privatizuoti – 4000 ha. Patrauklu tai, kad Joniškio rajone vyraujančias lygumas ir lapuočius miškus, važiuojant link Žagarės, pak…eičia šioks toks kalnuotumas. Pastebima, kad rajono miškai tinkami medžioklei organizuoti. Šiuo metu rajone jau organizuojamos komercinės medžioklės tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems turistams. Galima sakyti, kad Joniškio rajono identitetą nulemia du pagrindiniai veiksniai – tai gamtiniai ištekliai ir specifinė istorinė ir geografinė padėtis. Dar prieš porą metų turistai, keliaujantys per Joniškio rajoną, turėjo pasirūpinti nakvyne Šiauliuose ar kaimyninėje Latvijoje. Joniškis yra prie „Via Hanza“ kelio, todėl jau yra jaučiama tendencija kurti turizmo paslaugų įmones netoli šio kelio. Joniškio rajono rekreacijos ir turizmo išteklių naudojimo intensyvumasGamtinio turizmo objektai ir aplinka Kultūrinio turizmo objektai ir aplinka Kaimo turizmo objektai ir aplinka Aktyvaus poilsio aplinka Vietinio turizmo aplinka Tarptau-tinio turizmo aplinkaIntensyvus naudojimas
X Ekstensyvus naudojimas
X X
X Kol kas beveik nenaudojama, tačiau turi didelę perspektyvą
X XSudaryta ekspertų.
Kalbant apie turizmo verslą Joniškio rajone manoma, kad tikslinga būtų vystyti specialiųjų interesų turizmą. Viena iš alternatyvių turizmo krypčių – žirgynų, jodinėjimo paslaugų teikimas. Šią vasarą šalia „Via Hansa“ kelio atsidarė dar viena įspūdinga Audronės ir Sigito Petraičių sodyba „Audruvis“, kurioje teikiamos turizmo paslaugos. Čia yra 13 dviviečių kambarių viešbutis, kurio skoningas interjeras ir rami aplinka suteiks galimybę kiekvienam lankytojui puikiai pailsėti. Ten pat kavinėje galima pasimėgauti žvėrienos, laukinės paukštienos ir kitais netradiciniais patiekalais. „Audruvis“ organizuoja klientams ir medžiokles bei žūkles. Čia yra lauko teniso kortai, vaikų žaidimų aikštelės, lietuviška garinė pirtis, šalia aptvertuose plotuose galima stebėti auginamus fazanus, Sibiro elnių šeimynas. Nuo šių metų pavasario planuojama teikti ir jodinėjimo žirgais paslaugas.Daugiausiai turistų į rajoną sulaukiama iš Estijos, Latvijos, Švedijos, Japonijos, Vokietijos. Dažniausiai tai pravažiuojantys turistai, viešintys labai trumpą laiką poilsio, maitinimosi, pinigų keitimosi tikslais. Joniškio rajone turistai gali pamatyti 20 istorijos, 30 archeologijos, 37 architektūros paminklus (iš jų 8 bažnyčias ir 9 kaimo kapinių koplyčias), 20 dvarų sodybų, 3 žydų sinagogas bei 79 dailės paminklus.Netoli Joniškio, prie Vilkiaušio miško prieš metus iškilo įspūdinga kavinė su moteliu „Plūgo broliai“. Svečiai gali ilsėtis jaukiuose kambariuose, leisti laiką šalia įkurtame miško parke. Tačiau tai dar ne viskas, šeimininkai kuria ambicingus planus. Šalia pastatytuose nameliuose galima organizuoti konferencijas, švęsti įvairias šventes, pasikaitinti kaimiškoje pirtyte ir neskubėti grįžti į namus, nes nakvyne taip pat yra pasirūpinta . Joniškio mieste įsikūrę svečių namai „Pas Nataliją“ – pirmasis viešbutis Joniškio rajone, veikiantis nuo 1999 metų. Šie svečių namai turi Europos Sąjungos pripažintą pažymėjimą. Joniškio rajone iš viso veikia 55 barai ir kavinės.Visada galima skaniai pavalgyti ir puikiai praleisti laiką miesto centre įsikūrusiame pramogų centre „Žilvinas“. Erdvios patalpos, keletas uždarų salių talpina didelį skaičių lankytojų, o organizuojami teminiai vakarai bei koncertai pritraukia ir vyresnio amžiaus žmones, ir jaunimą. Tai mėgstamiausia joniškiečių vieta. Maitinimo paslaugas Joniškyje teikia ir kavinės „Fortūna“, „Romos svetainė“, „Gintaras“. Joniškyje yra keletas įmonių, teikiančių įvairias paslaugas. Tai Irenos Plaščinskienės individualios įmonės įkurtas soliariumas, A. Pašakinsko įmonės „Stalgė“ erdvi siuvykla, kur galima ne tik pasisiūti norimą rūbą, bet ir nusipirkti patikusį audinį ar kitas siuvimo priemones, Rimos Šermukšnienės įmonėje teikiamos drabužių dizaino ir gamybos ir kt. paslaugos, Joniškio rajone veikia nemažai smulkių prekybos įmonių, yra daug amatininkų, užsiimančių pynimu iš vytelių, keramikos gaminių gamyba, medžio drožinėjimu, tapyba, metalo ir medžio meninių dirbini…ų gamyba, tekstile. Šie tautodailininkai gali padaryti puikius suvenyrus, savitus Joniškio kraštui dirbinius, nuostabius papuošalus ar įmantrius apdarus.
Kadangi Joniškio rajone dominuoja žemdirbystė, stambios mūsų šalies įmonės, investavusios į Joniškio rajoną, sprendžia taip pat žemės ūkiu bei su juo susijusia veikla. UAB ”Žvalguva” kredituoja ūkininkus bei bendroves, t. y. pavasarį jiems duoda trąšų, sėklų, o rudenį gauna iš jų žemės ūkio produkcijos. UAB “Arvi” – privataus lietuviško kapitalo kompanija, sėkmingai veikianti trąšų, pašarų ir cukraus gamybos, mėsos gamybos ir perdirbimo, gyvulinių atliekų utilizavimo ir krovinių ekspedijavimo srityje. Verslo plėtrai trūksta lėšų, sudėtinga paskolų išdavimo tvarka, jaučiama verslininkų vadybinių, ekonominių bei teisinių žinių stoka.3. SSGG ANALIZĖ 3.1 STIPRYBĖSGera rajono geografinė padėtis. Joniškio miestas yra prie valstybinės reikšmės kelio ir magistralinio geležinkelio Joniškio rajonas turi turtingą kultūros paveldą, gražią gamtą , respublikinės reikšmės gamtos paminklus Rajone yra unikalus savo istorija ir urbanistiniais sprendimais Žagarės miestas Palanki regiono padėtis prekiaujant žemės ūkio produktais su Latvija Joniškio rajonas su apskrities centru Šiaulių miestu sujungtas gerais keliais, lyginant su kaimyninių rajonų centrais Lietuvoje ir Latvijoje 3.2 SILPNYBĖSMažai akcentuojamas Joniškio rajono gamtinis ir kultūrinis savitumas Nepatenkinama kultūros įstaigų pastatų būklė Rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos mažai aprūpinamos šiuolaikine medicinine įranga bei priemonėmis Trūksta darbdavių iniciatyvos kurti darbo vietas Gausu nemotyvuotų bedarbių ir nekvalifikuotų darbuotojų Didelis nedarbas rajone, ypač žemės ūkyje, mažas jaunų ūkininkų skaičius, prasta demografinė padėtis Mažai kapitalinių įdėjimų, trūksta modernios technikos, nepakankamai sparčiai diegiamos naujos technologijos, neišplėtota inovacinė veikla Rajonas išsidėstęs Šiaurės vidurio Lietuvoje, būdingas ekonominis bei socialinis periferiškumas 3.3 GRĖSMĖSGyventojų emigracija ir natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimas Dėl lėšų stokos neplėtojant nestacionarių socialinių paslaugų rajone didės socialinių problemų mastai. Žinių ir lėšų trūkumas rengiant projektus. Specialistų išvykimas į didesnius šalies miestus, užsienį. Smulkūs ūkiai nesugebės gauti numatomos paramos, savo produkciją parduos žemiau savikainos. Anksčiau mažinę darbuotojų skaičių, dabar žemės ūkio įmonės neranda aukštos kvalifikacijos darbininkų: traktorininkų, kombainininkų, vairuotojų, suvirintojų, žemės ūkio technikos mechanikų. Ateityje didės konkurencija maisto rinkoje, kas turės įtakos žemės ūkio produkcijos gamybai ir jos perdirbimui. Gyventojų pasyvumas pokyčiams. Didės žemės ūkio priklausomybė nuo kitų sektorių veiklos, konkurencija dėl investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos. Rajono darbo rinką neigiamai veikia gyventojų skaičiaus mažėjimas, darbo jėgos senėjimas, žemas rajono gyventojų išsilavinimas.3.4 GALIMYBĖSRajonas yra pasienio zonoje su gerai išvystytu susisiekimo infrastruktūros tinklu, sudarančiu prielaidas vystyti prekybai gyvybiškai svarbius transporto koridorius, logistiką ir susijusias sritis, tuo pačiu pritraukiant investicijas; Viena iš sėkmingą Joniškio rajono kaimo plėtrą galinčių sąlygoti prielaidų – efektyvus Europos žemės ūkio fondo 2007-2013 m. Kaimo plėtrai skirtų lėšų panaudojimas; Joniškio rajonas turtingas kultūros paveldo objektais (sakraliniais). Investicijos į kultūros paveldo objektus paskatintų turizmo infrastruktūros plėtrą ir didintų rajono turistinį potencialą; Rajone sugebama užauginti daug ir geros žemės ūkio produkcijos, todėl reikalinga vystyti žemės ūkio perdirbamąją pramonę. Šiam tikslui yra sukurtos visos galimybės, esanti infrastruktūra yra geros būklės. Išplėtotas kultūros,sporto, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų tinklas sudaroprielaidas, investuojant į infrastruktūros atnaujinimą, paslaugų kokybės gerinimui. Pakankamai tankus ir tolygiai išsidėsčiusių gyvenamųjų vietovių tinklas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje yra gera prielaida kurtis tolygiai gyvenamųjų vietovių sistemai, užtikrinančiai palankiausias socialinio, ekonominio savivaldybės vystymo sąlygas. Turizmo informacijos centrų steigimas rajonų savivaldybių iniciatyva, ES paramos lėšomis; savivaldybių teisinė bei finansinė parama verslininkams, siekiantiems įkurti kempingus.Išvados ir pasiūlymaiJoniškio rajone mažėja gyventojų skaičius. Auga nekvalifikuotų bedarbių dalis. Beveik pusė jaunų bedarbių nekvalifikuoti.Joniškio rajono kaimo gyvenamosios vietovės yra labai smulkios net 66,8 proc. sudaro vietovės turinčios iki 50 gyventojų, mažiausią procentinę dalį Joniškio savivaldybėje sudaro miestai, miesteliai ir kaimai nuo 301 iki 500 gyventojų. Todėl socialinės plėtros požiūriu kaimo gyvenviečių sistema yra neefektyvi. Netolygus gyventojų pasiskirstymas seniūnijose, kartu su visoms seniūnijoms būdingomis problemomis sąlygoja nevienodą išsivystymo lygį, tai sąlygoja kaimiškųjų vietovių nykimą. Gyventojų žemas išsilavinimo lygis iš dalies lemia rajono kaip kaimišką žemės ūkio krašto vaizdą, nes žemės ūkyje dirbantiesiems asmenims ne taip svarbus išsilavinimo lygis. Tačiau plėtojant pridėtinę vertę kuriančius verslus tai nepakankamas išsilavinimas, sudarys kliūtį plėtojant numatytus verslusĮvertinus dabartinę kultūros paveldo objektų vertę ir būklę, galima daryti išvadą, kad Joniškio rajone ypač skubiai tvarkytini senieji mediniai bei Šiaurės ir Vidurio Lietuvos regionui būdingos plytų mūro architektūros dvarų sodybų ūkiniai pastatai, buvę kaimų malūnai, nykstantys kaimų ir miestelių sakraliniai pastatai ir koplytstulpiai. Daugiau lėšų skirti Joniškio ir Žagarės istorinių centrų ir jų aplinkos tvarkybai.Prioritetine bendrojo turizmo plėtros zona laikytinas Žagarės arealas. Jam būdingas didelis kultūros vertybių tankis, kultūros paveldo objektų tipologinė įvairovė, didelė kultūrinė vertė, nedidelis deformacijų lygis (autentiškumas) ir gamtinės aplinkos patrauklumas. Žagarės areale tikslinga sutelkti kultūros vertybių teritorinės apsaugos priemones ir pastangas pritaikyti teritoriją turizmui ir rekreacijai. Laikytina, kad bendrajam turizmui pirmiausiai pritaikytini Žagarės kultūros paveldo objektai, kurių tvarkybai tikslinga sutelkti lėšas ir pastangas.Siekiant išsaugoti ir tinkamai naudoti Joniškio rajono kultūros paveldą, labai svarbu, kad privačių lėšų, panaudotų visuomenei prieinamų registruotų kultūros paveldo objektų tvarkybai, kompensavimo mechanizmas veiktų aktyviai.Dažnai dvarų sodybų su parkais kompleksinei apsaugai ir tvarkybai trukdo situacija, kai šie objektai yra privatizuoti dalimis. Tikslinga numatyti priemones, reikalingas planuoti vieningą saugomų statinių kompleksų, kurie yra privatizuoti dalimis, tvarkybą.Nepriklausomybės laikotarpiu tvarkyti svarbiausieji rajono archeologijos ir architektūros objektai. Tačiau nepakanka lėšų atnaujinti ir tinkamai prižiūrėti daugelį mažesnės vertės kompleksų ar pavienių statinių, nors ir įrašytų į Registrą. Neigiamu veiksniu plėtoti paveldo objektų, esančių kaimo gyvenvietėse, tvarkymą ir pritaikymą šiuolaikinėms paskirtims yra mažas rajono kaimo gyventojų skaičius, didelė gyventojų migracija, nepakankama valstybės parama kultūros paveldo saugojimui.
Joniškio rajono prastą sveikatos apsaugą apibūdina 3 pagrindiniai rodikliai: 1. Didelis gyventojų sergamumas ir mirtingumas. 2. Mažas šeimos gydytojų ir gydytojų-specialistų skaičius. 3. Neužtikrinta pirminės sveikatos priežiūros įstaigų materialinė bazė ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Dėl nepakankamo valstybės dėmesio ir nepakankamo kultūros, sporto, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektorių finansavimo, lėšų stygiaus infrastruktūros atnaujinimui blogėja viešųjų paslaugų kokybė ir mažėja prieinamumas, sąlygojantis socialinių, ekonominių problemų įsisenėjimą. Žymiai mažesnė dalis gyventojų įsitraukusi į sportinę veiklą, nes trūksta tinkamos ir šiuolaikiškos infrastruktūros. Gyventojai neturi pakankamai informacijos ir motyvacijos įsitraukti į sporto veiklas. Atsiribojant nuo tokios veiklos vykdymo pažeidžiami vietisi bendruomenės ir institucijų funkciniai ryšiai. Vaikai dėl įvairių socialinių ir ekonominių priežasčių nelanko mokyklų, prastėja jų adaptacijos, socializacijos įgūdžiai. Yra didelė rizika, kad jie taps asocialiais.
Smulkus… ir vidutinis verslas Joniškio rajone dar nėra gerai išvystytas, tačiau tam yra nemažos perspektyvos:– didelė darbo jėgos pasiūla rajone;– pigus nekilnojamasis turtas;– palanki rajono geografinė padėtis;– savivaldybės smulkiam ir vidutiniam verslui suteikiama parama;– verslininkų noras plėsti savo verslą, noras tobulėti.
Potencialių investuotojų nebuvimas, menkas infrastruktūros išvystymas (ūkio struktūroje dominuoja žemės ūkis) neskatina darbo vietų kūrimosi rajone, kas stabdo rajono ekonomikos plėtrą, daro įtaką demografinės situacijos pablogėjimui.Joniškio rajono žemės ūkio situacija, tokia, kad gyventojai yra labai priklausomi nuo žemės ūkio, nes daugelis jų dirba šiame sektoriuje.Rajone dominuoja smulkūs, nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Joniškio rajone palyginus su kitais Šiaulių apskrities rajonais yra daugiausia jaunų ūkininkų.Kaimo infrastruktūra įtakoja gyventojų veiklos pobūdį, užimtumą, gyvenimo kokybę.Miškininkystės ūkyje yra galimybė kaimo žmonėms plėtoti savo verslus, ilsėtis.Tinkamai sutvarkius miškų aplinką, pagerėtų krašto įvaizdis bei formuotųsi palankesnės sąlygos verslu.
Joniškio rajone trūksta informacijos, nėra turizmo informacijos centrų, kurie suteiktų lankytojams įvairiapusę informaciją.
Neišvystyta turizmo infrastruktūra, nėra vidutinės klasės viešbučio, nėra turistinio įvaizdžio. Literatūrahttp://www.tourism.lt/dom/docs/256_joniskio_rajono_turizmo_pletros_galimybiu_studija.dochttp://www.joniskis.lt/index.php?MenuID=102
http://www.joniskis.lt/downloads/Files/Bendrasis_planas/BP_koncepcija/http://www.google.lt/search?hl=lt&q=Joni%C5%A1kio+miesto+gyventojai&btnG=Google+Paie%C5%A1ka&meta=http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1112http://www.joniskis.lt/index.php?MenuID=50http://www.joniskis.lt/http://www.siauliai.aps.lt/ava/http://www.joniskis.lt/downloads/Files/Bendrasis_planas/BP_esama_bukle/Joniskis_BP_esama_padetis.pdf