Įmonės AB “Žemaitijos pienas” veiklos planavimas

2913 0

Darbo planas

1. Trumpa įmonės AB “ Žemaitijos pienas” istorija

2. Trumpa AB “ Žemaitijos pienas” gaminamos produkcijos apžvalga

3. Kefyro ir jogurto gamybos proceso aprašymas

4. Darbo jėga?

5. Nekilnojamasis turtas ir naudojamos technologijos

6. Marketingo planas įmonėje?

7. Kainų nustatymo politika

8. Rizikos veiksniai?

9. Pagrindinių ekonominių rodiklių analizė

10. Išvados

TRUMPA ĮMONĖS AB “ Žemaitijos pienas” ISTORIJA

AB ”Žemaitijos pienas” yra juridinis asmuo, turintis komercinį – ūkinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą. Bendrovė įregistruota Telšių miesto savivaldybėje 1993m. birželio 23d., perregistruota 1998m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje. Įmonės registravimo Nr.BĮ 98-291, įmonės kodas 8024075.

Bendrovės buveinė – Sedos 35, Telšiai.

Bendrovės akcinis kapitalas 2001 12 31dienai 37000000 litų.

AB”Žemaitijos pienas” peer 2001 metus pardavė produkcijos už 155,73 mln.Lt.

2001 metais AB”Žemaitijos pienas” daugiausia produkcijos pardavė vietinėje rinkoje.

Šiais paskutiniais metais AB”Žemaitijos pienas” verčia jau penkioliktąjį istorijos puslapį. Pagal savo veiklos rezultatus ši bendrovė yra viena iš sėkmingai veikiančių pieno perdirbimo įmonių. Nors bendrovės pardavimai už ataskaitinius metus padidėjo 12,3% dėl neskiriamų eksporto subsidijų gauta tik 6,4 mln.Lt. pelno, o visas AB “Žemaitijos pienas” konsoliduoti pardavimai už 2001m. yra 207.8 mln.Lt. litų , t.sk. AB “Žemaitijos pienas” apyvarta yra 155,7 mln. Lt. Mažmeninė ir didmeninė prekyba 2001m. sudarė 25,6 mln. Lt. AB “ŽŽemaitijos pienas” pardavimai pasiskirsto sekančiai : vietinėje rinkoje sudarė 66% ir eksportas 34%.

AB “Žemaitijos pienas” stengiasi užtikrinti tolesnį stabilų pardavimų augimą. Tam numatyta : išlaikyti bei stiprinti turimas pozicijas Lietuvoje, išplėsti sūrių eksporta į vakarų šalis, plėsti ir keisti produktų asortimentą, orientuojantis į pelningiausius produktus ir

r didinant bendrovė lankstumą, diegti naujas ir atnaujinti esamas bendrovės technologijas, tobulinti valdymą , žymiai daugiau lėšų ir dėmesio skiriant gaminamų produktų reklamai.Kartu su naujos technologijos diegimu , tobulinama ir apskaita. Bendrovėje pradėta diegti finansų ir gamybos apskaitos bei valdymo sistema CONCORDE XAL. Kompiuterizuota valdymo ir kontrolės sistema – tai daugiau negu paprasčiausia duomenų saugykla, tai dinaminis strateginis įrankis , suteikiantis bendrovei galimybę augti. CONCORDE XAL gerai išvystyti gamybos apskaitos ir resursų planavimo moduliai. Sistemoje daug įvairių funkcijų, reikalingų efektyviam finansų valdymui: finansai, pirkimai ir pardavimai , atsargų apskaita, projektų valdymas , medžiagų ir išteklių planavimas.Dauguma naudojamų technologijų yra sukurtos prieš 10-15 metų. Pieno valymo technologijos “Bactocath” dėka ši įmonė pranašesnė už savo konkurentus, galėdama pirkėjams pateikti fermentinius sūrius be nitratų. “Bactocath” pagalba gaminamas geriausias Lietuvoje jogurtas. Jiis AgroBalt’2000 aukso medalio laimėtojas. Jo gaminimo charakteristikos bus pateiktos vėliau.Tokia pieno valymo technologija leidžia pagaminti ir seperuotą varškę, kurios realizacijos laikas iki 12 parų.

Trumpa AB “Žemaitijos pienas” produkcijos apžvalga

Šiais metais AB”Žemaitijos pienas “ Lietuvos pirkėjus nustebino pasaulinės gamybos standartus atitinkančiu fermentiniu sūriu, prilygstančiu šveicariškam Ementaliui.

Pastaruoju metu vartotojai vis labiau domisi sveikatai naudingais produktais. Į produktus pridedama vitaminų, mineralinių medžiagų. Atsiliepdami į vartotojų lūkesčius įmonė pateikė rinkai visą spektrą bio produktų: bio kefyras, bio jogurtas, bio grietinė. Taip pat išleido į rinką jogurtus “Vita” su

u vitaminu C ir Ca.

Plečiamas produktų asortimentas pakeičiant pieno sudėties ir kilmės dalis priklausomai nuo paklausos rinkoje.Vien todėl 2000 metais pradėta gaminti “Lankų”, “Žalmargės sviestas”, kur gyvulinės kilmės pieno riebalai pakeisti augalinės kilmės riebalais, taip gaminama “Lankų “ grietinė pakeičiant 50% gyvulinės kilmės į augalinės kilmės riebalus.

Ieškant naujovių ir tenkinant rinkoje vis didėjančius , svarbią vietą po lieso pieno užima išrūgos , kaip ypač vertinga žaliava. Prieš metus pradėjus veikti nauja išgarinimo aparatui , įsisavinti išrūgų gamybos technologija. Džiugu , kad tiek išrūgų , tiek lieso pieno miltelius naudoja AB”Kraft Foods Lietuva” bei kitos “Kraft Foods” įmonės,esančios Europoje.

Bendrovėje gaminamas platus per 70 pavadinimų produktų asortmentas. Įdiegtos sudėtingos receptūros, pakeista pakuotė , suformuotas naujas produktų įvaizdis.

Produktų sauga ir kokybė yra bendrovės uždavinys Nr.1. Šiais metais numatomas ISO 9000 kokybės sistemos įgyvendinimas.

Bendradarbiaujant su Danijos ir Lietuvos firmomis ABB Elektrik ir ABB Technika sumontuota sūrių patalpų oro kondicionavimo bei patalpų šildymo vėdinimo sistemos, rekonstruotas sūrių gamybos cechas, paklotos naujos grindys pakeisti langai. Per 2001 metus įsigyta ilgalaikio turto už 53 mln.Lt., atlikta kap. Remonto darbų už 2,4 mln.Lt., tačiau to dar nepakanka , reikia artimiausiu laiku pakeisti susidėvėjusią sūrių formavimo ir presavimo įrangą, pertvarkyti mikrolaboratorijos bei buitines patalpas, nupirkti ekonomiškesnius automobilius pieno surinkimui bei produkcijos išvežiojimui ir t.t.

1 lentelė. Pagrindinė AB “ Žemaitijos pienas” gaminama produkcija

Pagrindiniai Pagaminta produkcjos tonomis

1999m. 2000m. 2001m.

produktai Tonos tūkst.Lt % tonos tūkst.Lt % tonos tūkst.Lt.

1.Sviestas 2430 21118 30,5 18094 19,8 3177 30500 30,4

2.Pienas 88847 8549 12,4 8610 12,9 6942 9563 9,5

3.Rūgštaus pi

ieno produktai 2745 3166 4,6 2404 4,5 3098 5342 5,3

4.Grietinėlė 21 113 0,2 47 0,4 49 407 0,4

5.Grietinė 1396 6815 9,9 1352 9,7 933 6183 6,2

6.Varškės sūris 396 2425 3,5 411 3,6 25 195 0,2

7.Fermentinis sūris 1641 14583 2,1 2997 36,1 3226 32510 32,4

8.Varškė 772 2873 4,2 462 2,8

9.Varškės sūreliai 284 3033 4,4 375 5,5 315 4569 4,6

10.Sausi pieno produktai 938 6386 9,2 699 4,7 1870 11038 11

Iš viso 19470 69061 100 19251 100 100307 100

JOGURTO IR KEFYRO GAMYBOS

PROCESAS

Kefyras – tai raugintas pieno produktas, nuo jogurto jis skiriasi tuo, kad yra užraugiamas kitomis raugo kultūromis – kefyro grybelio raugu. Šiame rauge esančios pienarūgščio rūgimo bakterijos pienarūgštį rūgimą, o mielės – alkoholinį rūgimą. Pienarūgščio rūgimo streptokokai stabdo mielių vystymąsi, dėl to kefyre žymesni alkoholiai kiekiai nepasigamina. Rauginant pieną, veikia baltymus skaldantieji fermentai, dėl to atsiranda tokių baltymų skaidymo produktų, kuriuos žmogaus organizmas lengvai įsisavina. Jo išvaizda ir konsistencija gali būti apibūdinama kaip vienlytė, struktūra sudaryta (gaminta rezervuariniu būdu) ir nesudaryta (gaminta termostatiniu būdu). Gali būti dujų burbuliukų. Paviršiuje gali susidaryti išrūgų sluoksnelis (ne daugiau kaip 2% kefyro kiekio).

Kefyras būna pieno baltumo arba šviesiai kreminės spalvos. Norint nustatyti kefyro kvapą ir skonį, jis turi būti sumaišomas.

Jogurtas – tai nedidelio kaloringumo, gaivinantis pieno produktas, malonaus pienarūgščio skonio ir aromato, švelnios, klampios konsistencijos. Tai vienalytė , klampi, sutraukta suardyta (gamintas rezervuariniu būdu) ir nesutraukta (gamintas termostatiniu būdu). Jogurto su priedais matomos smulkios priedų dalelės ar uogos. Gali būti dujų burbuliukų. Paviršiuje gali būti išrūgų sluoksnelis ( ne daugiau kaip 2% jogurto kiekio). Tai pieno baltumo, pagamintas su priedais, – įdėto priedo spalvos produktas. Jogurtas – populiariausias iš visų raugintų pieno produktų visame pasaulyje. Jogurto gamybai naudojamas aukščiausios rūšies pienas, pasterizuojama 95 laipsnių te

emperatūroje, atšaldoma iki užraugimo temperatūros ir užraugiama. Jogurtas užraugiamas specialiu bulgarų lazdelių ir termofilinių bakterijų raugu. Rauginimo metu susidaro pieno rūgštis , lakiosios rūgštys, ypač acetaldehido ir acto rūgštys. Dėl pienarūgščių bakterijų veikimo susidaro terpė, trukdanti vystytis puvimo bakterijoms.

Todėl patartina maistui naudoti jogurtą kaip rauginto pieno produktą, sugebantį slopinti žarnyno puvimo mikrofloros veiklą. Po rauginimo jogurtas atšaldomas ir aromatizuojamos specialiai paruoštomis vaisių-uogų uogienėmis. Šios uogienės turi pektino ir cukraus. Jos ne tik suteikia jogurtui gerą skonį, aromatą, bet ir gerina jo konsistenciją. Jogurto sudėtyje yra lengvai įsisavinamų ir geromis organinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų.

Kefyro ir jogurto gamybos technologijos procesas sudarytas iš įvairių operacijų. Jogurtas gali būti gaminamas rezervuariniu bei termostatiniu gamybos būdais. Jogurto gamybos technologinio proceso eigą sudarančias operacijas galima nusakyti tokia tvarka:

Rezervuarinį gamybos būdą sudarančios operacijos:

• Žaliavos priėmimas,normalizavimas;

• Mišinio valymas, filtravimas keraminiais filtrais, homogenizavimas, atšaldymas;

• Mišinio užraugimas;

• Skoninių medžiagų įdėjimas.

Termostatinį gamybos būdą sudarančios operacijos:

1. Žaliavos priėmimas, normalizavimas;

2. Mišinio valymas, filtravimas keraminiais filtrais, homogenizavimas, atšaldymas;

3. Mišinio užraugimas, maišymas;

4. Pilstymas, pakavimas, žymėjimas;

5. Rauginimas, atšaldymas.

Prieš technologinį procesą, turi būti atliekamas jogurto gamybai reikalingų medžiagų paruošimas. Jogurto gamybai reikalingas cukrus sveriamas, sijojamas ir tirpinamas nedideliame normalizuoto pieno kiekyje. Mišinys maišomas tol , kol cukrus visiškai ištirpsta. Į medžiagų mišinį ištirpintas cukrus supilamas prieš pasterizavimą. Želatina brinkinama vandenyje 30 minučių, po to tirpinama 55 -65 laipsnių temperatūroje. Želatinos tirpalas filtruojamas ir supilamas į mišinį prieš pasterizavimą. Jogurto gamybai reikalingi vaisių-uogų priedai, esencijos, vanilinas, dažai, prieskoniai ir kt. priedai dedami į išmaišytą, ir iš dalies atšaldytą iki 23 -25 laipsnių temperatūros sutrauką.

Kefyras taip pat kaip ir jogurtas gali būti gaminamas dviem skirtingais būdais, t.y. rezervuariniu ir termostatiniu.

Naudojamos žaliavos, jų tiekėjai

Pagrindinės AB “Žemaitijos pienas” žaliavos, naudojamos kefyro ir jogurto gamybai yra aukščiausios rūšies pienas. Prieš keletą metų buvo naudojamas ir pirmos rūšies pienas. Tačiau pastaruoju metu to atsisakyta, norint pasiekti dar aukštesnę gaminių kokybę. Jogurto gamybai naudojamas specialus bulgarų lazdelių ir termofilinių bakterijų raugas. Kefyras tai pat yra rauginto pieno produktas, tačiau jo rauginimui naudojamas iš esmės kitoks raugas. Kefyras užraugiamas kefyro grybelio raugu. Šiems gaminiams gaminti kartu naudojamos ir kitos medžiagos. Tai įvairūs skoniniai priedai, dažančios maistinės medžiagos, esencijos, saldinančios medžiagos ir kt.

AB”Žemaitijos pienas” reikiamas pagrindines žaliavas, pvz. pieną, savo produkcijos gamybai superka iš aplinkinių rajonų pieno supirkimo bendrovių, vietinių ūkininkų. AB “Žemaitijos pienas glaudžiai bendradarbiauja su tokiomis akcinėmis bendrovėmis, kaip “Rietavas”, “Aleksandrija” , “Laukžemė ” ir kt. Pienas ir kita žaliava priimama pagal kiekį ir kokybę. Kartu vykdoma priimamų žaliavų kokybės kontrolė. Dalis jogurto ir kefyro gamybai reikalingų medžiagų atvežamos iš kitų šalių.

2.lentelė.Komplektavimo detalių, energetinių išteklių ir paslaugų tiekėjai:

Tiekėjas Tiekimų apimtys 1999m. Ryšių pobūdis

Natūraliais vnt. Vertine išraiška,Lt

Elopak OY(pure pakai) 5382115vnt. 1113333,6 Ilgalaikė sutartis

Firma “Šiaurės dujos” 3615000(kub.m.) 1751913.53 Ilgalaikė sutartis

AB “Lietuvos energija” 10407334kWh 2175132.81 Ilgalaikė sutartis

AB “Telšių vandenys” 731255(kub.m.) 242167.94 Ilgalaikė sutartis

Viso: 7462037.88

Žaliavos priėmimas, normalizavimas

Pienas ir kita žaliava priimama pagal kiekį ir kokybę, nustatomą įmonės laboratorijoje. Žaliavų ir medžiagų sunaudojimo normos produkcijai pagaminti apskaičiuojamos pagal receptūrą ir faktiškus gamybos nuostolius, bet neviršijant žaliavų ir medžiagų sunaudojimo normų ir leidžiamų nuostolių, nurodytų ir patvirtintų nustatyta tvarka.

Priimant pagrindinę žaliavą pieną, vykdoma jo kokybės kontrolė dviem etapais.

Pirmojo laipsnio kontrolė sudaryta iš 6 reikalavimų:

1. Pienas turi būti melžiamas, laikomas ir paruošiamas perdirbimui laikantis veterinarijos ir sanitarijos taisyklių;

2. Superkamas tik veterinariniu požiūriu sveikų karvių pienas. Tai turi būti patvirtinta nustatytos formos veterinarijos tarnybos leidimu;

3. Iš tiekėjų priimamo pieno temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 8 laipsniai, o įmonėje priimamo pieno temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių;

4. Pienas turi būti natūralus, šviežias, be nuosėdų ar dribsnių, nesušaldytas. Negalima priimti pieno, melžto per pirmąsias septynias

laktacijos dienas;

5. Pienas turi būti be inhibitorių, neutralizuojančių medžiagų (antibiotikų, amoniako, sodos, vandenilio peroksido ir kt.);

6. Sunkiųjų metalų, nuodingų elementų, pesticidų likučiai piene neturi viršyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų normų.

Naudojant 6 antrojo laipsnio kontrolės reikalavimus, superkamas pienas skirstomas į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies.

Pastaruoju metu AB “Žemaitijos pienas”, siekdama pagerinti gaminamų produktų kokybę, naudoja tik aukščiausios rūšies pieną.

3 lentelė. Superkamo pieno rūšiavimo reikalavimai :

Aukščiausia Pirma rūšis Antra rūšis

rūšis

Skonis ir kvapas Būdingi pienui, be šalutinio kvapo ir

skonio. Žiemą ir pavasarį gali būti

silpno pašarų kvapo ir prieskonio

Rūgštingumas 16-18 16-18 15-21

Švarumo laipsnis,ne 1 1 2

mažesnis kaip

Bendras bakterijų Iki 300 300-500 500-4000

sk.Tūkst./1 ml

Somatinių lastelių

sk.Iki tūkst./1 ml 300 500 1000

Tankis,iki kg/m 1028 1027 1026

Pastaruoju metu AB “Žemaitijos pienas”, siekdama pagerinti gaminamų produktų kokybę, naudoja tik aukščiausios rūšies pieną.

Normalizavimas -tai toks žaliavų mišinio sudarymas, kad pagamintame produkte būtų gaunamas standartinis arba pageidaujamas riebalų, baltymų, sausųjų medžiagų kiekis.

Atrinktas pagal kokybę pienas, gaminant jogurtą, normalizuojamas pagal riebalus ir sausas medžiagas, pridedant lieso pieno ar grietinėlės ir lieso pieno miltelių.

Normalizuojant pagal riebalus ir sausąsias medžiagas, mišinys pirmiausia normalizuojamas pagal riebalus. Į normalizuotą pagal riebalus mišinį pridedamas apskaičiuotas tiršto lieso pieno, ištirpusių lieso ar riebaus pieno miltelių, grietinėlės kiekis ir nustatomas normalizuoto mišinio riebumas ir tankis.

DARBO JĖGA

4 lentelė. Vidutinis sąraše esančių darbuotojų sąrašas:

2001m. 2000m. 1999m.

Vidutinis sąraše esančių darbuotojų skaičius 965 886 979

Pasikeitimas darbuotojų skaičiuje vyko dėl gamybos apimčių mažėjimo 2000m. ir didėjimo 2001 m.

5 lentelė. Darbuotojų grupavimas pagal išsilavinimą :

Darbuotojų grupė Išsilavinimas

Aukštasis Spec.vidurinis Kitas

Vadovai 5 – –

Specialistai 42 34 –

Darbininkai 67 301 516

6 lentelė. Vadovaujančiojo personalo, specialistų, darbininkų skaičius ir vidutinis mėnesinis atitinkamos darbuotojų grupės darbo užmokestis:

Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius Vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis, Lt

Vadovai 5 11510

Specialistai 76 1302

Darbininkai 884 1107

7 lentelė. Darbuotojų skaičius ir priskaičiuotas darbo užmokesčio fondas,Lt:

Darbuotojų kategorija Sąlyginis darbuotojų skaičius, žm. Darbo užmokesčio fondas, Lt

Visas personalas 965 14172768

Iš jo: darbininkai 884 8969717

tarnautojai 81 5203051

1 pav. Įmonės AB “Žemaitijos pienas” valdymo struktūra:

NEKILNOJAMASIS TURTAS IR NAUDOJAMOS TECHNOLOGIJOS

AB “Žemaitijos pienas “ priklausantys pastatai ir statiniai išdėstyti keliuose Lietuvos rajonuose: Telšių , Vilniaus, Šiaulių, Šilutės. Iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dydis 28,32 ha, tame skaičiuje Telšiuose, Sedos 35 – 19,28 ha, Šilalės rajone Laukuvoje, Šilalės 29 – 2,35 ha, Plungės raj. Dariaus ir Girėno 8 – 6,69 ha. Dauguma pastatų išdėstyta Telšių miesto šiaurinėje dalyje, pramoniniame rajone. Bendrovės teritorija šiaurėje ribojasi su daržovių baze, pietryčiuose – su elektromechanikos gamykla, pietuose ir vakaruose – ariama žemė.

8 lentelė. Pagrindinių pastatų ir statinių aprašymas:

Eil. Pavadinimas Likutinė vertė,Lt Eksploatacijos Būklė

Nr. pradžia

1. 2. 3. 4. 5.

1. Pagrindinis korpusas 4998532 84 12 02 Gera

2. Patalpos Vilniuje, Algirdo 40/13 1492149 97 05 30 Gera

3. Taros sandėlys 777105 96 12 30 Gera

4. Pagalbinis korpusas 1469978 84 12 02 Gera

5. Katilinė 196632 84 12 02 Gera

6. Administracinis pastatas 248541 93 12 02 Gera

7. Patlpos Šiauliuose 522570 97 05 30 Gera

8. L/d “Eglutė” 86593 93 12 02 Gera

9. Naujos katilinės pastatas 30827 94 12 02 Gera

10. Nokinimo kamera šilutėje 2039973 98 10 21 Gera

11. Kiti pastatai 161612 Gera

Viso: 12024512

9 lentelė. Informacija apie nebaigtas statybas:

Eil. Numatoma statybos

Nr. Pavadinimas Įsisavinta dalis, Lt pabaiga

1. Parduotuvės Stoties g. rekonstrukcija 574545 2002 II pusmetis

2. Pieno supirkimo punktų remonto darbai 75536 2002 II pusmetis

3. Trinkelių klojimo darbai Plungėje ir kt. darbai 95543 2002 II pusmetis

4. Kiti 60359 2002 II pusmetis

5. Kitos neeksploatuojamos pagrindinės priemonės 140771

Viso: 946754

10 lentelė. Naudojamos technologijos:

Eil.Nr Pavadinimas Likutinė vertė,Lt Ekspl. pradžia Gamintojas

1. 2. 3. 4. 5.

1. Vakuuminė įpakavimo linija 265380 97 08 29 “Cryocac”

2. Plast. Dėžių plovimo mašina 27734 97 08 27 “Bertsch Laska”

3. Kreiteris 41154 GIDNN 9000 97 03 25 “Elopak” Suomija

4. Sūrių lydymo katilas 1 97 10 28 Ukraina

5. Fasavimo automatas 14685 97 06 23 “Tetra-Pak”

6. Plokštelinis pasterizatorius 6937 97 05 30 “Schuy”

7. Homogenizatorius 5408 97 05 30 “Schuy”

8. Vakuuminė kamera sūriams 8497 97 08 29 “Cryocac”

9. Ventiliacijos įrenginys 12981 97 12 12 “Koja”

10. Pieno pilstymo automatas 5667 97 10 28 Lietuva

11. Šaldytuvo durys 3450 97 06 27 “Isocab” Belgija

12. Siurbliai MVL2114 – 2vnt. 11640 97 09 26 Vokietija

13. Pieno siurbliai P8-ONC1-50/32-4vnt. 464 97 02 17 Rusija

14. Rezervuaras – 2vnt. 2540 97 05 30 “Schuy”

15. Šaldytuvo durys ant. v. 7830 97 06 27 “Isocab” Belgija

16. Konteinerinė katilinė Šilutėje 800746 98 09 24 “Cochran Boilers”

17. Sūrių gamintuvai 1097200 99 01 19 Danija

18. Sūrių formavimo aparatas 82081 98 01 14 JAV

19. Mikrofiltracijos sistema 323326 97 08 27 Danija

20. Kompomasteris 98000 98 09 28 Vokietija

21. Išrūgų separatorius 368206 99 08 12 Vokietija

22. Rezervuaras V-11, 89637 98 11 03 Lenkija

23. Centralizuota plovykla 1173384 98 11 10 Vokietija

24. Lydytų sūrių pakavimo linija 176974 98 04 28 Vokietija

25. Vakuuminio išgarinimo linija 4159193 98 04 28 Danija

26. Sausų pieno pr.fasavimo ir įpak.linija 70567 99 05 24 Slovakija

27. Pieno analizatorius Milkoskan 35516 98 05 26 Danija

28. Elektriniai šalin.Pakrautuvai 3 vnt. 34159 98 04 28 Vokietija

29. Jogurto gamybos linija 420587 98 08 10 Austrija

30. Jogurto fasavimo linija 219773 98 11 06 Austrija

31. Separuotos varškės gamybos linija 700426 98 08 10 Austrija

32. CIP įranga 192901 98 12 31 Vokietija

33. Pieno pilstymo automatas 29000 97 03 25 Suomija

34. Pieno pilstymo automatas MG-OP3E 1 93 12 11 Lietuva

35. Oro atšaldytojas HBO-200 – 7vnt. 7 95 02 02 Moldavija

36. Kiti 7017506

Viso: 17471407

MARKETINGO PLANAVIMAS ĮMONĖJE

Marketingo planavimo esmė

Bet kuri ekonominė veikla susijusi su tam tikrų ekonominių rezultatų siekimu. Tą patį rezultatą dažniausiai galima pasiekti ne vieninteliu būdu. Skirtingi variantai gali būti nelygiaverčiai finansinių, laiko sąnaudų požiūriu arba kitais aspektais. Todėl įmonėje AB “ Žemaitijos pienas” dar prieš pradedant bet kokius veiksmus, pasirenkamas kuo palankesnis norimo tikslo siekimo kelias, t.y. planuojama būsima veikla.

Planavimas – tai būsimų veiksmų tam tikram tikslui pasiekti numatymo procesas.

Marketingo planavimas – tai planavimo veiklos rūšis, numatanti būdus marketingo tikslams pasiekti. Marketingo planavimas visada sujungia 2 aspektus:

aplinkos sąlygų pokyčių prognozavimą ;

šiuos pokyčius atitinkančius marketingo veiksmus.

Kadangi marketingo požiūriu svarbiausi yra pasikeitimai rinkoje, marketingo planavime vienas iš reikšmingiausių dalykų yra adekvačių jiems veiksmų sekos numatymas. Taip suformuojamas strateginis langas. Strateginis langas – tai ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės ( AB “ Žemaitijos pienas” ) geriausiai atitinka pagrindinius rinkos reikalavimus. Aukščiausiose įmonės valdymo grandyse paprastai vyksta strateginis planavimas, t.y. procesas, numatantis reikšmingų tikslų siekimo būdus ilgalaikei perspektyvai. Žemesnėse valdymo grandyse vyksta taktinis planavimas, t.y. procesas, numatantis strateginiam plane atspindinčių tarpinių tikslų siekimo būdus.

Marketingo planavimo procesas

Atsižvelgiant į įmonės tikslus, iškeliami marketingo tikslai. Kiekvieną įmonės tikslą gali atitikti ne vienas, o keli marketingo tikslai. Jei įmonė siekia padidinti pelną, gaunamą iš bendros prekių realizacijos tam tikrame regione keletu procentų, tai marketingo tikslai bus : pirkėjų padidinimas arba kainos pakėlimas modifikavus prekę.

Planuojant naujas marketingo veiklos kryptis atliekamas perspektyvus tyrimas, t.y. aplinkos sąlygų ir įmonės galimybių išsiaiškinimas. Tiriant įmonės galimybes, daugiausia dėmesio skiriama jos finansinių, gamybinių, technologinių resursų tyrimui , taip pat marketingo galimybių įvertinimui. Panašiu pagrindu analizuojama ir informacija apie aplinką.

Perspektyvų tyrimo pagrindu iškėlus marketingo tikslus, planuojama marketingo strategija. Išskiriami 2 jos kūrimo etapai:

• rinkos taikinio analizė;

• marketingo komplekso kūrimas.

2 pav. Marketingo planavimo procesas:

Marketingo strategija

Marketingo strategija – tai bendra veiksmų programa, apimanti visus marketingo komplekso elementus ir įgalinanti pasiekti marketingo tikslą.

Strategija apibendrinti paprasčiausia pagal tai, į kokį rinkos taikinį jos yra nukreiptos. Pagal rinkos taikinį skiriamas universalus, diferencijuotas, ir koncentruotas marketingas. Pasirenkant strategiją, pirmiausia pirmiausiai atsižvelgiama į įmonės galimybes, parduodamos produkcijos savybes ir konkurencines sąlygas.

Įmonėje AB”Žemaitijos pienas” vykdomas koncentruotas marketingas. Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonės marketingo kompleksas nukreipiamas į nedidelę rinkos dalį.

Pardavimų prognozavimas

Svarbus praktinis žingsnis marketingo planavime yra pardavimų prognozavimas. Pardavimų prognozavimas – tai įmonės parduodamų prekių apimčių numatymas tam tikram ateities laikotarpiui.

Įmonėje AB “Žemaitijos pienas” naudojamas pardavimų apibendrinimo metodas. Pardavimų apibendrinimas – tai kokybinis pardavimų apimties prognozavimo metodas, besiremiantis tiesiogiai rinkoje parduodančių prekes įmonės darbuotojų prognozių sumavimu. Visų jų prognozės sumuojasi ir gaunama bendra prognozuojamų pardavimų apimtis. Šiuo atveju subjektyvūs veiksniai turi mažiau reikšmės, nes nuomonę reiški daugiau asmenų.

KAINŲ NUSTATYMO POLITIKA

Konkurencijos sąlygomis dirbančioms įmonėms svarbu pasirinkti tinkamą gamybos išlaidų ir sąnaudų skaičiavimo būdą, nes tik turint objektyvią informaciją galima priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Gamybos savikainos valdymas leidžia siekti didesnio pelno kontroliuojant ir taupant gamybos išlaidas bei gerinant prekių kokybę.

Finansinėje apskaitoje vartojamas terminas “parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina” (pelno ir nuostolio ataskaitoje), į kurią įskaičiuojamas tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, patirtos per tam tikrą laikotarpį uždirbant pajamas. Vadybos apskaitoje vartojama sąvoka “pagamintos produkcijos savikaina”, į kurią įskaičiuojamos visos ataskaitinio laikotarpio išlaidos produkcijai gaminti. Ekonomikos teorijoje naudojama bendresnė teorinė sąvoka – gamybos kaštai.

Remdamasi apskaitos principais, kiekviena Lietuvos įmonė kuria vidinę apskaitos sistemą, kurios turinys priklauso nuo jos siekiamų tikslų.

3 pav. Gamybos įmonės veiklos sąnaudų struktūra:

Tiesioginės gamybos sąnaudos laikomos tos, kurias galima tiesiogiai priskirti konkretiems gaminiams. Netiesioginės gamybos sąnaudos yra tokios, kurios tiesiogiai nesusijusios su gaminama produkcija. Joms dažniausiai priskiriamos tokios išlaidos:

• Gamybos patalpų nuoma ir šildymas;

• Gamybos patalpose sunaudota elektros energija;

• Įrenginių nusidėvėjimas;

• Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos;

• Pagalbinės žaliavos ir kt.

Produkcijos savikainos skaičiavimo sistemos

Produkcijos savikainos skaičiavimo sistema padeda surinkti informaciją apie sąnaudas, susijusias su konkrečiais gaminiais arba veiklos sritimis bei jas kontroliuoti .

Produkcijos sąnaudos susijusios su “pasigaminimo savikaina” finansinėje apskaitoje įvertinamos apskaičiuojant nebaigtos gamybos, gatavos produkcijos likučių bei parduotų prekių vertę. Šie dydžiai pateikiami finansinėje atskaitomybėje, todėl jų paskaičiavimo metodiką tam tikru metu sąlygoja apskaitos reikalavimai.

Produkcijos savikainos apskaičiavimas glaudžiai susijęs ir su kontrolės funkcija. Paprastai apskaitos kontrolės sistema įgyvendinama tam tikruose “ atskaitomybės centruose”, kuriuose vadybininkai savarankiškai sprendžia iškylančias problemas ir jų darbas dažnai vertinamas pagal pasiektus ekonominius darbo rezultatus. Priklausomai nuo gamybos specifikos savikainai skaičiuoti taikoma užsakyminė arba procesinė savikainos apskaičiavimo sistemos.

Užsakyminė savikainos apskaičiavimo sistema

Įmonės nedideliais kiekiais gaminančioms įvairią produkciją arba atliekančioms specialius užsakymus, taikytina užsakyminė savikainos skaičiavimo sistema. Pagrindinė užsakyminės produkcijos savikainos skaičiavimo esmė ta, kad apskaičiuojamos išlaidos pagal užsakymus pagamintoms prekėms arba atliktiems darbams. Visos gamybos išlaidos priskiriamos konkrečiai grupei, kurioje nustatoma kiekvieno baigto darbo savikaina. Atlikto užsakymo savikaina gali būti apskaičiuojam pagal formulę:

Per visą gamybos laikotarpį patirtos sąnaudos

Užsakymo savikaina 

Pagamintų gaminių (baigtų užsakymų kiekis)

Procesinė savikainos apskaičiavimo sistema

Įmonėms , tokioms kaip AB ” Žemaitijos pienas”, dideliais kiekiais gaminančioms vienarūšes prekes arba produkciją, kurios gamybos procesas nenutrūkstamas, tikslingiau išlaidas apskaičiuoti per tam tikrą laikotarpį, negu stengtis nedelsiant priskirti jas konkrečiai prekei. Todėl šioje įmonėje, AB “Žemaitijos pienas” , taikoma procesinė savikainos apskaičiavimo sistema. Pagrindinis jos bruožas tas, kad gaminių savikaina konkrečiuose gamybos padaliniuose skaičiuojama per tam tikrą laikotarpį.

Produkcijos vieneto savikaina skaičiuojama sumuojant vidutines sąnaudas vienetui kiekviename padalinyje:

Gamybos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį

Gaminio savikaina 

Per laikotarpį pagamintų gaminių kiekis

Įmonė pasirenka labiausiai jos poreikius atitinkančią savikainos skaičiavimo sistemą arba taiko jų kombinacijas.

Daugelyje rinkos šalių, kaip, beje, ir Lietuvos įmonėse, produkcijos savikainos apskaitai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kurio esmė ta, kad jų dydžiai per ataskaitinį laikotarpį nėra tikslai apskaitomi, o tik pabaigoje nustatomi faktiniai nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos likučiai bei patikslinamas parduotos produkcijos savikainos rodiklis. Lietuvos įmonėse savikainos rodikliai nustatomi labai apytiksliai.

Savikainos priklausomybė nuo gamybos apimties

Visos produkcijos gamybai būtinos sąnaudos skirstomos į kintamąsias ir pastoviąsias. Kintamosios sąnaudos tokios, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo gaminamų produktų kiekio, o pastovių jų sąnaudų dydis neturi tiesioginio ryšio su gamybos apimtimi.

Pastoviosios sąnaudos dažniausiai susijusios su pastatų eksploatacija, remontu, nuoma, draudimu, transporto išlaikymu, bendrosiomis administracinėmis bei prekių pardavimo išlaidomis.

Kintamosiom sąnaudoms priskiriame sunaudotų pagrindinių medžiagų , pirktų gaminių vertę, atlyginimus darbininkams už pagrindinį darbą.

Svarbus finansų valdymo uždavinys – nustatyti priklausomybę tarp gamybos sąnaudų dydžio ir gamybos apimties. Bendruoju atveju šią priklausomybę galime išreikšti šia lygtimi:

y  QV + F

y – bendra sąnaudų suma, kai yra Q vienetų gamybos apimtis;

V – kintamųjų sąnaudų suma gaminiui, Lt;

Q – gaminių skaičius;

F – pastoviųjų sąnaudų suma, Lt.

RIZIKOS VEIKSNIAI SUSIJĘ SU

ĮMONĖS VEIKLA

Ekonominė: aštri konkurencija Lietuvos rinkoje, žemas pragyvenimo lygis

Lietuvoje, žaliavinio pieno kainų augimas bei jo gamybos sezoniškumas.

Politinė: pieno produktų eksporto subsidijavimo nebuvimas, neaiškumas, dėl pieno kvotų Lietuvai įstojus į ES.

Socialiniai, techniniai-technologiniai bei ekologiniai rizikos veiksniai šiuo metu įtakos įmonės veiklai nedaro.

Pirkėjų rizika: grupei nebūdinga didesnė pirkėjų rizikos koncentracija, susijusi su panašiomis charakteristikomis apibūdinamu vienu partneriu, ar jų grupe. Pirkėjų rizika, arba rizika, jog partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama taikant kredito sąlygas bei kontrolės procedūras. Grupė turi galiojančias procedūras, kurios pastoviai užtikrina, kad Grupės produkcija būtų parduodama tik gerą kredito reputaciją turintiems klientams, neviršijant priimtinų kreditavimo ribų.

Užsienio valiutos rizika: pagrindinė valiutos rizika, su kuria susiduriama, kyla dėl to , kad skolinamasi lėšas užsienio valiuta, bei dėl vykdomos importo ir eksporto veiklos. Grupės politika yra suderinti pinigų srautus iš labai tikėtinų būsimų pardavimų su pirkimais kiekviena užsienio valiuta. Grupė nesinaudoja kokiais nors finansiniais instrumentais, padedančiais valdyti užsienio valiutos riziką, susijusią su skolintom lėšom, išskyrus tai, kad ji stengiasi skolintis tomis valiutomis, su kuriomis yra susietas Litas (JAV doleriais iki 2002 m. vasario 2 d., ir eurais po minėtos datos) ir atsižvelgdama į tai iš kus gaunamos pajamos.

Likvidumo rizika : Grupės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Bendras paskolų, paimtų iš AB “Lietuvos žemės ūkio bankas” ir AB “Vilniaus bankas”, likutis 2001 12 31 sudarė 9.611 mln. JAV dolerių (38.4 mln. Lt). Visos paskolos yra su kintamomis metinėmis palūkanomis. Visų paskolų svertinis metinių palūkanų vidurkis pagal 2001 12 31 nustatytą LIBOR sudarė 4.63%.

Kiti rizikos veiksniai: kempinligės, snukio ir nagų ligos atvejai ES šalyse bei šių ligų atsiradimo Lietuvoje tikimybė.

PAGRINDINIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Veiklos efektyvumo analizė

Įmonės įgyja turtą kaip priemonę pelnui gauti. Pelno dydis priklauso nuo įmonės gebėjimo naudoti šį turtą. Pelno didinimu suinteresuotos visos gamybinės , komercinės, finansinės verslo įmonės. Tačiau pelno optimizavimo klausimai sprendžiami labai atsargiai, nes maksimalaus pelno siekimas gali sukelti ir tam tikrų nepageidaujamų pasekmių:

• Padidinti jos veiklos riziką;

• Įmonei siekiant tik finansinės naudos, gali būti pažeidžiami darbuotojų interesai – jiems laiku nemokant arba mokant mažus atlyginimus, nesprendžiant kolektyvo socialinių problemų, nediegiant naujų technologijų. Tokia įmonės veiklos strategija yra neperspektyvi.

Rinkos sąlygomis įmonės pelno dydis priklauso nuo veiklos mąsto, verslo aplinkos, apskaitos sistemos principų bei kitų konkrečių ekonominių sąlygų. Verslo įmonių turi uždirbti tiek pinigų, kad būtų padengtos visos sąnaudos ir dar liktų pakankamai pinigų įvairiems jos poreikiams tenkinti. Be to taip dirbti įmonė turi ne vienerius metus, bet pakankamai ilgai ir matyti svo veiklos

perspektyvą.

Vienas iš svarbesnių įmonės veiklą apibūdinančių rodiklių yra ataskaitinio laikotarpio prekių pardavimų pajamos (PP), kurios apskaičuojamos pagal formulę:

PP=parduotų prekių kiekis  prekės vieneto kaina

Pagal šią formulę pardavimų pajamos skaičiuojamos ir “Žemaitijos pienas” įmonėje. Šioje įmonėje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos įmonių, pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal daugiapakopę sistemą atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir sąnaudas. Skiriamos dvi pagrindinės veiklos sritys: įprastinė ir neįprastinė.

Įprastinė apima veiklą, kuria įmonė paprastai užsiima:

A.Gamyba, paslaugų tiekimas , pardavimas;

B.Kita veikla. Tai pajamos iš ilgalaikio turto nuomos ir kitų šaltinių.

C.Finansinė ir investicinė veikla. Šios pajamos – tai palūkanos, baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo subsidijos ir pan.

Pelno ataskaita prasideda straipsniu “Pardavimai ir paslaugos”, kuriame susumuojamos pajamos už parduotas prekes. Pajamos už parduotas prekes apima pagamintas ir pačiops įmonės parduotas prekes.

“Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina” – tai ataskaitinio laikotarpio sąnaudos pardavimų pajamoms uždirbti.Šiame straipsnyje susumuojamos tiesioginės (pagrindinės žalivos atlyginimas pagrindiniams darbininkams, socialinio draudimo įmokos) ir netiesioginės gamybos išlaidos (pagalbinės medžiagos, atlyginimas pagalbiniams darbininkams, socialinio draudimo įmokos, ilgalaikio turto nusidėvejimas), taip pat įvertinami su prekių įsigijimo savikaina susiję vertės koregavimai.

Pardavimų bei paslaugų pajamų ir prekių bei atliktų darbų savikainos skirtumas parodo bendrojo pelno sumą.

Bendrasis pelnas(Lt.)= 212446064 – 171368617

Bendrasis pelnas = 195309447Lt.

Šis pelnas plačiai taikomas finansų rodiklių analizei marketingo strategijai ir kainų politikai pagrįsti. Bendrojo pelno rodiklis leidžia įvertinti pasirinktos marketingo strategijos efektyvumą, viso verslo, kuriame dalyvauja įmonė, srities pelningumą.

Veiklos sąnaudos – tai ataskaitinio laikotarpio išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti parduotų prekių ar atliktų darbų savikainai, tačiau jos buvo patirtos uždirbant pajamas. Jos skirstomos į dvi dalis:

1.Prekių pardavimo sąnaudos. Jos susijusios su klientų paieška, ryšiams su klientais visuomenėje palaikyti , prekėms pristatyti , skelbimams, reklamai, išlaidos komandiruotėms, įmonės prekių katalogams išleisti ir kt.

2.Bendrosios ir administracinės sąnaudos. Jos sudaro didžiausią pastoviųjų išlaidų dalį. Tai išlaidos administracijai išlaikyti, pastatų nuomai , elektrai, šildymui, pastatų ir teansporto darudimui, remontui ir priežiūrai, raštinės ir pašto išlaidoms, telefono, audito paslaugoms, veiklos m

. . .

Gautinos sumos

Gautinos sumos pateikiamos tikrąja verte ir apskaitomos diskontuota verte, atėmus vertės sumažėjimo atidėjimus. Grupė formuoja rezervą galimiems nuostoliams dėl abejotinų gautinų sumų, įvertindama kiekvieną jų atskirai.Atsargos pateikiamos žemesniąja iš savikainos arba grynosios realizacinės vertės. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, darbo ir kitos tiesioginės bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos. Grynoji realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus produkcijos užbaigimo savikainą bei pardavimų sąnaudas.Į pagamintų atsargų savikainą įtraukiamas tinkamai paskirstytos pastovios ir kintamos sąnaudos, pagrįstos normaliu veiklos pajėgumu.

Ilgalaikės gautinos sumos

Ilgalaikės gautinos sumos yra apskaitomos diskontuota verte.

Sandoriai užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiutomis apskaitomi pagal sandorio atlikimo metu galiojančius valiutos keitimo kursus: pelnas ir nuostolis dėl šių sandorių apmokėjimo ir dėl piniginio turto bei piniginių įsipareigojimų, išreikštų užsienio valiutomis, perskaičiavimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Metų pabaigos likučiai perskaičiuojami taikant metų pabaigoje galiojančius valiutos keitimo kursus.

Mažumos dalis

Mažumos dalį sudaro įsigytų dukterinių įmonių tikroji grynojo turto ir įsipareigojimų dalis, apskaityta dukterinių įmonių įsigijimo momentu. Mažumos daliai taip pat priskiriama atitinkama dukterinių įmonių pajamų ir nuostolių dalis.

Paskolos

Skolinimosi sąnaudos paprastai yra apskaitomos jų atsiradimo momentu. Šios sąnaudos yra kapitalizuojamos, jei jos tiesiogiai susijusios su atitinkamo turto pirkimu, statyba ar gamyba. Skolinimosi sąnaudų kapitalizavimas pradedamas, kai pradedami turto paruošimo darbai ir patiriamos išlaidos ir skolinimosi sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos yra kapitalizuojamos, kol turtas yra paruošiamas planuotam naudojimui. Jei galutinė apskaitinė turto vertė viršija jo atstatomąja vertę, apskaitomas vertės sumažėjimas.

Pelno mokestis

Grupę sudarančios įmonės yra apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės veiklos rezultatų.

Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus iki 2002 m. sausio 1 d. investuojamam į įmonę pelnui galėjo būti taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Šios pelno investicijos yra apibrėžtos kaip materialaus ilgalaikio turto įsigijimas atėmus nusidėvėjimą ir įsigijimui panaudotą bet kokį išorinį finansavimą.

Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikiančiai Grupei galiojęs pelno mokesčio tarifas buvo 24%. Nuo 2002 m. sausio 1 d. mokesčių tarifas buvo sumažintas iki 15%. Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus mokestiniai nuostoliai gali būti keliami 5 metus.

Atidėtas pelno mokestis atspindi grynąjį mokestinį efektą dėl laiko skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų vertės finansinės ir mokestinės atskaitomybės tikslais. Atidėtųjų mokesčių turtas buvo pripažintas balanse remiantis vadovybės apmokestinamojo pelno prognozėmis artimiausiai ateičiai. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo pelno mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo pelno mokesčio turto dalis nėra įtraukiama į finansinę atskaitomybę.

Turto vertės sumažėjimas

Finansinių instrumentų vertės sumažėjimas vertinamas kiekvienai balanso datai.

Kito turto vertės sumažėjimas yra vertinamas tada, kai paaiškėja, kad Grupė neatgaus viso turto apskaitinės vertės. Jei turto apskaitinė vertė viršija jo atsipirkimo vertę, pelno (nuostolio) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimas. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolio atstatymas turi būti apskaitytas, kai šio nuostolio sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po nurašymo atsitikusiais įvykiais. Nuostolio atstatymas apskaitomas pelno (nuostolio).

IŠVADOS

Siūlyčiau įmonės vadovams įgyvendinti šiuos penkis punktus, norint ir toliau taip pat sėkmingai plėtoti įmonės veiklą :

1. Iki Lietuvos respublikos įstojimo į Europos Sąjungą bendrovėje pilnai įgyvendinti Europos sąjungos maisto apsaugos, higienos, veterinarijos, aplinkos apsaugos ir kitus reikalavimus, taikytinus pieno produktų gamybai.

2. Gerinti kokybės valdymą įmonėje, toliau vystant jau įdiegtą RVASVT sistemą bei užbaigti įmonės sertifikavimo darbus pagal ISO 9001 ir ISO 90014 standartus.

3. Tobulinti įmonės marketingo veiklą , pagrindinį dėmesį nukreipiant į Lietuvos pieno produktų rinką.

4. Toliau gerinti AB “ Žemaitijos pienas” gaminamų ir Lietuvos vartotojams jau gerai žinomų produktų kokybę, orientuotis į gamybą tokių produktų , kurie turi perspektyvą atsižvelgiant į ilgalaikius pieno produkto vartojimo pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje.

5. Pagerinti darbo sąlygas įmonėje, diegti technologijas ( visų pirma sūrių gamyboje), kurios neteršia aplinkos ir nesukelia problemų perdirbant šalutinius gamybos produktus ir atliekas.

Join the Conversation

×
×