Darbo planas
1. Trumpa įmonės AB “ Žemaitijos pienas” istorija2. Trumpa AB “ Žemaitijos pienas” gaminamos produkcijos apžvalga3. Kefyro ir jogurto gamybos proceso aprašymas4. Darbo jėga?5. Nekilnojamasis turtas ir naudojamos technologijos6. Marketingo planas įmonėje?7. Kainų nustatymo politika8. Rizikos veiksniai?9. Pagrindinių ekonominių rodiklių analizė10. Išvados
TRUMPA ĮMONĖS AB “ Žemaitijos pienas” ISTORIJA
AB ”Žemaitijos pienas” yra juridinis asmuo, turintis komercinį – ūkinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą. Bendrovė įregistruota Telšių miesto savivaldybėje 1993m. birželio 23d., perregistruota 1998m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje. Įmonės registravimo Nr.BĮ 98-291, įmonės kodas 8024075. Bendrovės buveinė – Sedos 35, Telšiai. Bendrovės akcinis kapitalas 2001 12 31dienai 37000000 litų. AB”Žemaitijos pienas” per 2001 metus pardavė produkcijos už 155,73 mln.Lt. 2001 metais AB”Žemaitijos pienas” daugiausia produkcijos pardavė vietinėje rinkoje. Šiais paskutiniais metais AB”Žemaitijos pienas” verčia jau penkioliktąjį istorijos puslapį. Pagal savo veiklos rezultatus ši bendrovė yra viena iš sėkmingai veikiančių pieno perdirbimo įmonių. Nors bendrovės pardavimai už ataskaitinius metus padidėjo 12,3% dėl neskiriamų eksporto subsidijų gauta tik 6,4 mln.Lt. pelno, o visas AB “Žemaitijos pienas” konsoliduoti pardavimai už 2001m. yra 207.8 mln.Lt. litų , t.sk. AB “Žemaitijos pienas” apyvarta yra 155,7 mln. Lt. Mažmeninė ir didmeninė prekyba 2001m. sudarė 25,6 mln. Lt. AB “Žemaitijos pienas” pardavimai pasiskirsto sekančiai : vietinėje rinkoje sudarė 66% ir eksportas 34%.AB “Žemaitijos pienas” stengiasi užtikrinti tolesnį stabilų pardavimų augimą. Tam numatyta : išlaikyti bei stiprinti turimas pozicijas Lietuvoje, išplėsti sūrių eksporta į vakarų šalis, plėsti ir keisti produktų asortimentą, orientuojantis į pelningiausius produktus ir didinant bendrovė lankstumą, diegti naujas ir atnaujinti esamas bendrovės technologijas, tobulinti valdymą , žymiai daugiau lėšų ir dėmesio skiriant gaminamų produktų reklamai.Kartu su naujos technologijos diegimu , tobulinama ir apskaita. Bendrovėje pradėta diegti finansų ir gamybos apskaitos bei valdymo sistema CONCORDE XAL. Kompiuterizuota valdymo ir kontrolės sistema – tai daugiau negu paprasčiausia duomenų saugykla, tai dinaminis strateginis įrankis , suteikiantis bendrovei galimybę augti. CONCORDE XAL gerai išvystyti gamybos apskaitos ir resursų planavimo moduliai. Sistemoje daug įvairių funkcijų, reikalingų efektyviam finansų valdymui: finansai, pirkimai ir pardavimai , atsargų apskaita, projektų valdymas , medžiagų ir išteklių planavimas.Dauguma naudojamų technologijų yra sukurtos prieš 10-15 metų. Pieno valymo technologijos “Bactocath” dėka ši įmonė pranašesnė už savo konkurentus, galėdama pirkėjams pateikti fermentinius sūrius be nitratų. “Bactocath” pagalba gaminamas geriausias Lietuvoje jogurtas. Jis AgroBalt’2000 aukso medalio laimėtojas. Jo gaminimo charakteristikos bus pateiktos vėliau.Tokia pieno valymo technologija leidžia pagaminti ir seperuotą varškę, kurios realizacijos laikas iki 12 parų.
Trumpa AB “Žemaitijos pienas” produkcijos apžvalga
Šiais metais AB”Žemaitijos pienas “ Lietuvos pirkėjus nustebino pasaulinės gamybos standartus atitinkančiu fermentiniu sūriu, prilygstančiu šveicariškam Ementaliui. Pastaruoju metu vartotojai vis labiau domisi sveikatai naudingais produktais. Į produktus pridedama vitaminų, mineralinių medžiagų. Atsiliepdami į vartotojų lūkesčius įmonė pateikė rinkai visą spektrą bio produktų: bio kefyras, bio jogurtas, bio grietinė. Taip pat išleido į rinką jogurtus “Vita” su vitaminu C ir Ca.Plečiamas produktų asortimentas pakeičiant pieno sudėties ir kilmės dalis priklausomai nuo paklausos rinkoje.Vien todėl 2000 metais pradėta gaminti “Lankų”, “Žalmargės sviestas”, kur gyvulinės kilmės pieno riebalai pakeisti augalinės kilmės riebalais, taip gaminama “Lankų “ grietinė pakeičiant 50% gyvulinės kilmės į augalinės kilmės riebalus.Ieškant naujovių ir tenkinant rinkoje vis didėjančius , svarbią vietą po lieso pieno užima išrūgos , kaip ypač vertinga žaliava. Prieš metus pradėjus veikti nauja išgarinimo aparatui , įsisavinti išrūgų gamybos technologija. Džiugu , kad tiek išrūgų , tiek lieso pieno miltelius naudoja AB”Kraft Foods Lietuva” bei kitos “Kraft Foods” įmonės,esančios Europoje.Bendrovėje gaminamas platus per 70 pavadinimų produktų asortmentas. Įdiegtos sudėtingos receptūros, pakeista pakuotė , suformuotas naujas produktų įvaizdis. Produktų sauga ir kokybė yra bendrovės uždavinys Nr.1. Šiais metais numatomas ISO 9000 kokybės sistemos įgyvendinimas.Bendradarbiaujant su Danijos ir Lietuvos firmomis ABB Elektrik ir ABB Technika sumontuota sūrių patalpų oro kondicionavimo bei patalpų šildymo vėdinimo sistemos, rekonstruotas sūrių gamybos cechas, paklotos naujos grindys pakeisti langai. Per 2001 metus įsigyta ilgalaikio turto už 53 mln.Lt., atlikta kap. Remonto darbų už 2,4 mln.Lt., tačiau to dar nepakanka , reikia artimiausiu laiku pakeisti susidėvėjusią sūrių formavimo ir presavimo įrangą, pertvarkyti mikrolaboratorijos bei buitines patalpas, nupirkti ekonomiškesnius automobilius pieno surinkimui bei produkcijos išvežiojimui ir t.t.
1 lentelė. Pagrindinė AB “ Žemaitijos pienas” gaminama produkcija
Pagrindiniai Pagaminta produkcjos tonomis 1999m. 2000m. 2001m.
produktai Tonos tūkst.Lt % tonos tūkst.Lt % tonos tūkst.Lt. 1.Sviestas 2430 21118 30,5 18094 19,8 3177 30500 30,4 2.Pienas 88847 8549 12,4 8610 12,9 6942 9563 9,5 3.Rūgštaus pieno produktai 2745 3166 4,6 2404 4,5 3098 5342 5,3 4.Grietinėlė 21 113 0,2 47 0,4 49 407 0,4 5.Grietinė 1396 6815 9,9 1352 9,7 933 6183 6,2 6.Varškės sūris 396 2425 3,5 411 3,6 25 195 0,2 7.Fermentinis sūris 1641 14583 2,1 2997 36,1 3226 32510 32,4 8.Varškė 772 2873 4,2 462 2,8 9.Varškės sūreliai 284 3033 4,4 375 5,5 315 4569 4,6 10.Sausi pieno produktai 938 6386 9,2 699 4,7 1870 11038 11 Iš viso 19470 69061 100 19251 100 100307 100JOGURTO IR KEFYRO GAMYBOSPROCESAS
Kefyras – tai raugintas pieno produktas, nuo jogurto jis skiriasi tuo, kad yra užraugiamas kitomis raugo kultūromis – kefyro grybelio raugu. Šiame rauge esančios pienarūgščio rūgimo bakterijos pienarūgštį rūgimą, o mielės – alkoholinį rūgimą. Pienarūgščio rūgimo streptokokai stabdo mielių vystymąsi, dėl to kefyre žymesni alkoholiai kiekiai nepasigamina. Rauginant pieną, veikia baltymus skaldantieji fermentai, dėl to atsiranda tokių baltymų skaidymo produktų, kuriuos žmogaus organizmas lengvai įsisavina. Jo išvaizda ir konsistencija gali būti apibūdinama kaip vienlytė, struktūra sudaryta (gaminta rezervuariniu būdu) ir nesudaryta (gaminta termostatiniu būdu). Gali būti dujų burbuliukų. Paviršiuje gali susidaryti išrūgų sluoksnelis (ne daugiau kaip 2% kefyro kiekio).Kefyras būna pieno baltumo arba šviesiai kreminės spalvos. Norint nustatyti kefyro kvapą ir skonį, jis turi būti sumaišomas. Jogurtas – tai nedidelio kaloringumo, gaivinantis pieno produktas, malonaus pienarūgščio skonio ir aromato, švelnios, klampios konsistencijos. Tai vienalytė , klampi, sutraukta suardyta (gamintas rezervuariniu būdu) ir nesutraukta (gamintas termostatiniu būdu). Jogurto su priedais matomos smulkios priedų dalelės ar uogos. Gali būti dujų burbuliukų. Paviršiuje gali būti išrūgų sluoksnelis ( ne daugiau kaip 2% jogurto kiekio). Tai pieno baltumo, pagamintas su priedais, – įdėto priedo spalvos produktas. Jogurtas – populiariausias iš visų raugintų pieno produktų visame pasaulyje. Jogurto gamybai naudojamas aukščiausios rūšies pienas, pasterizuojama 95 laipsnių temperatūroje, atšaldoma iki užraugimo temperatūros ir užraugiama. Jogurtas užraugiamas specialiu bulgarų lazdelių ir termofilinių bakterijų raugu. Rauginimo metu susidaro pieno rūgštis , lakiosios rūgštys, ypač acetaldehido ir acto rūgštys. Dėl pienarūgščių bakterijų veikimo susidaro terpė, trukdanti vystytis puvimo bakterijoms. Todėl patartina maistui naudoti jogurtą kaip rauginto pieno produktą, sugebantį slopinti žarnyno puvimo mikrofloros veiklą. Po rauginimo jogurtas atšaldomas ir aromatizuojamos specialiai paruoštomis vaisių-uogų uogienėmis. Šios uogienės turi pektino ir cukraus. Jos ne tik suteikia jogurtui gerą skonį, aromatą, bet ir gerina jo konsistenciją. Jogurto sudėtyje yra lengvai įsisavinamų ir geromis organinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Kefyro ir jogurto gamybos technologijos procesas sudarytas iš įvairių operacijų. Jogurtas gali būti gaminamas rezervuariniu bei termostatiniu gamybos būdais. Jogurto gamybos technologinio proceso eigą sudarančias operacijas galima nusakyti tokia tvarka:
Rezervuarinį gamybos būdą sudarančios operacijos:
• Žaliavos priėmimas,normalizavimas;• Mišinio valymas, filtravimas keraminiais filtrais, homogenizavimas, atšaldymas;• Mišinio užraugimas;• Skoninių medžiagų įdėjimas.
Termostatinį gamybos būdą sudarančios operacijos: 1. Žaliavos priėmimas, normalizavimas; 2. Mišinio valymas, filtravimas keraminiais filtrais, homogenizavimas, atšaldymas; 3. Mišinio užraugimas, maišymas; 4. Pilstymas, pakavimas, žymėjimas; 5. Rauginimas, atšaldymas. Prieš technologinį procesą, turi būti atliekamas jogurto gamybai reikalingų medžiagų paruošimas. Jogurto gamybai reikalingas cukrus sveriamas, sijojamas ir tirpinamas nedideliame normalizuoto pieno kiekyje. Mišinys maišomas tol , kol cukrus visiškai ištirpsta. Į medžiagų mišinį ištirpintas cukrus supilamas prieš pasterizavimą. Želatina brinkinama vandenyje 30 minučių, po to tirpinama 55 -65 laipsnių temperatūroje. Želatinos tirpalas filtruojamas ir supilamas į mišinį prieš pasterizavimą. Jogurto gamybai reikalingi vaisių-uogų priedai, esencijos, vanilinas, dažai, prieskoniai ir kt. priedai dedami į išmaišytą, ir iš dalies atšaldytą iki 23 -25 laipsnių temperatūros sutrauką. Kefyras taip pat kaip ir jogurtas gali būti gaminamas dviem skirtingais būdais, t.y. rezervuariniu ir termostatiniu.
Naudojamos žaliavos, jų tiekėjai
Pagrindinės AB “Žemaitijos pienas” žaliavos, naudojamos kefyro ir jogurto gamybai yra aukščiausios rūšies pienas. Prieš keletą metų buvo naudojamas ir pirmos rūšies pienas. Tačiau pastaruoju metu to atsisakyta, norint pasiekti dar aukštesnę gaminių kokybę. Jogurto gamybai naudojamas specialus bulgarų lazdelių ir termofilinių bakterijų raugas. Kefyras tai pat yra rauginto pieno produktas, tačiau jo rauginimui naudojamas iš esmės kitoks raugas. Kefyras užraugiamas kefyro grybelio raugu. Šiems gaminiams gaminti kartu naudojamos ir kitos medžiagos. Tai įvairūs skoniniai priedai, dažančios maistinės medžiagos, esencijos, saldinančios medžiagos ir kt. AB”Žemaitijos pienas” reikiamas pagrindines žaliavas, pvz. pieną, savo produkcijos gamybai superka iš aplinkinių rajonų pieno supirkimo bendrovių, vietinių ūkininkų. AB “Žemaitijos pienas glaudžiai bendradarbiauja su tokiomis akcinėmis bendrovėmis, kaip “Rietavas”, “Aleksandrija” , “Laukžemė ” ir kt. Pienas ir kita žaliava priimama pagal kiekį ir kokybę. Kartu vykdoma priimamų žaliavų kokybės kontrolė. Dalis jogurto ir kefyro gamybai reikalingų medžiagų atvežamos iš kitų šalių.
2.lentelė.Komplektavimo detalių, energetinių išteklių ir paslaugų tiekėjai:Tiekėjas Tiekimų apimtys 1999m. Ryšių pobūdis Natūraliais vnt. Vertine išraiška,Lt Elopak OY(pure pakai) 5382115vnt. 1113333,6 Ilgalaikė sutartis Firma “Šiaurės dujos” 3615000(kub.m.) 1751913.53 Ilgalaikė sutartisAB “Lietuvos energija” 10407334kWh 2175132.81 Ilgalaikė sutartisAB “Telšių vandenys” 731255(kub.m.) 242167.94 Ilgalaikė sutartisViso: 7462037.88
Žaliavos priėmimas, normalizavimas
Pienas ir kita žaliava priimama pagal kiekį ir kokybę, nustatomą įmonės laboratorijoje. Žaliavų ir medžiagų sunaudojimo normos produkcijai pagaminti apskaičiuojamos pagal receptūrą ir faktiškus gamybos nuostolius, bet neviršijant žaliavų ir medžiagų sunaudojimo normų ir leidžiamų nuostolių, nurodytų ir patvirtintų nustatyta tvarka. Priimant pagrindinę žaliavą pieną, vykdoma jo kokybės kontrolė dviem etapais.Pirmojo laipsnio kontrolė sudaryta iš 6 reikalavimų: 1. Pienas turi būti melžiamas, laikomas ir paruošiamas perdirbimui laikantis veterinarijos ir sanitarijos taisyklių; 2. Superkamas tik veterinariniu požiūriu sveikų karvių pienas. Tai turi būti patvirtinta nustatytos formos veterinarijos tarnybos leidimu; 3. Iš tiekėjų priimamo pieno temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 8 laipsniai, o įmonėje priimamo pieno temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių; 4. Pienas turi būti natūralus, šviežias, be nuosėdų ar dribsnių, nesušaldytas. Negalima priimti pieno, melžto per pirmąsias septynias laktacijos dienas; 5. Pienas turi būti be inhibitorių, neutralizuojančių medžiagų (antibiotikų, amoniako, sodos, vandenilio peroksido ir kt.); 6. Sunkiųjų metalų, nuodingų elementų, pesticidų likučiai piene neturi viršyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų normų. Naudojant 6 antrojo laipsnio kontrolės reikalavimus, superkamas pienas skirstomas į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies. Pastaruoju metu AB “Žemaitijos pienas”, siekdama pagerinti gaminamų produktų kokybę, naudoja tik aukščiausios rūšies pieną.
3 lentelė. Superkamo pieno rūšiavimo reikalavimai :
Aukščiausia Pirma rūšis Antra rūšis rūšis Skonis ir kvapas Būdingi pienui, be šalutinio kvapo ir skonio. Žiemą ir pavasarį gali būti silpno pašarų kvapo ir prieskonio Rūgštingumas 16-18 16-18 15-21Švarumo laipsnis,ne 1 1 2mažesnis kaip Bendras bakterijų Iki 300 300-500 500-4000sk.Tūkst./1 ml Somatinių lastelių sk.Iki tūkst./1 ml 300 500 1000Tankis,iki kg/m 1028 1027 1026Pastaruoju metu AB “Žemaitijos pienas”, siekdama pagerinti gaminamų produktų kokybę, naudoja tik aukščiausios rūšies pieną. Normalizavimas -tai toks žaliavų mišinio sudarymas, kad pagamintame produkte būtų gaunamas standartinis arba pageidaujamas riebalų, baltymų, sausųjų medžiagų kiekis. Atrinktas pagal kokybę pienas, gaminant jogurtą, normalizuojamas pagal riebalus ir sausas medžiagas, pridedant lieso pieno ar grietinėlės ir lieso pieno miltelių. Normalizuojant pagal riebalus ir sausąsias medžiagas, mišinys pirmiausia normalizuojamas pagal riebalus. Į normalizuotą pagal riebalus mišinį pridedamas apskaičiuotas tiršto lieso pieno, ištirpusių lieso ar riebaus pieno miltelių, grietinėlės kiekis ir nustatomas normalizuoto mišinio riebumas ir tankis.
DARBO JĖGA
4 lentelė. Vidutinis sąraše esančių darbuotojų sąrašas:
2001m. 2000m. 1999m. Vidutinis sąraše esančių darbuotojų skaičius 965 886 979
Pasikeitimas darbuotojų skaičiuje vyko dėl gamybos apimčių mažėjimo 2000m. ir didėjimo 2001 m.
5 lentelė. Darbuotojų grupavimas pagal išsilavinimą :
Darbuotojų grupė Išsilavinimas Aukštasis Spec.vidurinis KitasVadovai 5 – –Specialistai 42 34 –Darbininkai 67 301 516
6 lentelė. Vadovaujančiojo personalo, specialistų, darbininkų skaičius ir vidutinis mėnesinis atitinkamos darbuotojų grupės darbo užmokestis:
Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, LtVadovai 5 11510Specialistai 76 1302Darbininkai 884 1107
7 lentelė. Darbuotojų skaičius ir priskaičiuotas darbo užmokesčio fondas,Lt:
Darbuotojų kategorija Sąlyginis darbuotojų skaičius, žm. Darbo užmokesčio fondas, LtVisas personalas 965 14172768Iš jo: darbininkai 884 8969717 tarnautojai 81 5203051
1 pav. Įmonės AB “Žemaitijos pienas” valdymo struktūra:
NEKILNOJAMASIS TURTAS IR NAUDOJAMOS TECHNOLOGIJOS
AB “Žemaitijos pienas “ priklausantys pastatai ir statiniai išdėstyti keliuose Lietuvos rajonuose: Telšių , Vilniaus, Šiaulių, Šilutės. Iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dydis 28,32 ha, tame skaičiuje Telšiuose, Sedos 35 – 19,28 ha, Šilalės rajone Laukuvoje, Šilalės 29 – 2,35 ha, Plungės raj. Dariaus ir Girėno 8 – 6,69 ha. Dauguma pastatų išdėstyta Telšių miesto šiaurinėje dalyje, pramoniniame rajone. Bendrovės teritorija šiaurėje ribojasi su daržovių baze, pietryčiuose – su elektromechanikos gamykla, pietuose ir vakaruose – ariama žemė.
8 lentelė. Pagrindinių pastatų ir statinių aprašymas:
Eil. Pavadinimas Likutinė vertė,Lt Eksploatacijos BūklėNr. pradžia 1. 2. 3. 4. 5.1. Pagrindinis korpusas 4998532 84 12 02 Gera2. Patalpos Vilniuje, Algirdo 40/13 1492149 97 05 30 Gera3. Taros sandėlys 777105 96 12 30 Gera4. Pagalbinis korpusas 1469978 84 12 02 Gera5. Katilinė 196632 84 12 02 Gera6. Administracinis pastatas 248541 93 12 02 Gera7. Patlpos Šiauliuose 522570 97 05 30 Gera8. L/d “Eglutė” 86593 93 12 02 Gera9. Naujos katilinės pastatas 30827 94 12 02 Gera10. Nokinimo kamera šilutėje 2039973 98 10 21 Gera11. Kiti pastatai 161612 Gera Viso: 12024512
9 lentelė. Informacija apie nebaigtas statybas:
Eil. Numatoma statybos
Nr. Pavadinimas Įsisavinta dalis, Lt pabaiga1. Parduotuvės Stoties g. rekonstrukcija 574545 2002 II pusmetis2. Pieno supirkimo punktų remonto darbai 75536 2002 II pusmetis3. Trinkelių klojimo darbai Plungėje ir kt. darbai 95543 2002 II pusmetis4. Kiti 60359 2002 II pusmetis5. Kitos neeksploatuojamos pagrindinės priemonės 140771 Viso: 94675410 lentelė. Naudojamos technologijos:
Eil.Nr Pavadinimas Likutinė vertė,Lt Ekspl. pradžia Gamintojas1. 2. 3. 4. 5.1. Vakuuminė įpakavimo linija 265380 97 08 29 “Cryocac”2. Plast. Dėžių plovimo mašina 27734 97 08 27 “Bertsch Laska”3. Kreiteris 41154 GIDNN 9000 97 03 25 “Elopak” Suomija4. Sūrių lydymo katilas 1 97 10 28 Ukraina5. Fasavimo automatas 14685 97 06 23 “Tetra-Pak”6. Plokštelinis pasterizatorius 6937 97 05 30 “Schuy”7. Homogenizatorius 5408 97 05 30 “Schuy”8. Vakuuminė kamera sūriams 8497 97 08 29 “Cryocac”9. Ventiliacijos įrenginys 12981 97 12 12 “Koja”10. Pieno pilstymo automatas 5667 97 10 28 Lietuva11. Šaldytuvo durys 3450 97 06 27 “Isocab” Belgija12. Siurbliai MVL2114 – 2vnt. 11640 97 09 26 Vokietija13. Pieno siurbliai P8-ONC1-50/32-4vnt. 464 97 02 17 Rusija14. Rezervuaras – 2vnt. 2540 97 05 30 “Schuy”15. Šaldytuvo durys ant. v. 7830 97 06 27 “Isocab” Belgija16. Konteinerinė katilinė Šilutėje 800746 98 09 24 “Cochran Boilers”17. Sūrių gamintuvai 1097200 99 01 19 Danija18. Sūrių formavimo aparatas 82081 98 01 14 JAV19. Mikrofiltracijos sistema 323326 97 08 27 Danija20. Kompomasteris 98000 98 09 28 Vokietija21. Išrūgų separatorius 368206 99 08 12 Vokietija22. Rezervuaras V-11, 89637 98 11 03 Lenkija23. Centralizuota plovykla 1173384 98 11 10 Vokietija24. Lydytų sūrių pakavimo linija 176974 98 04 28 Vokietija25. Vakuuminio išgarinimo linija 4159193 98 04 28 Danija26. Sausų pieno pr.fasavimo ir įpak.linija 70567 99 05 24 Slovakija27. Pieno analizatorius Milkoskan 35516 98 05 26 Danija28. Elektriniai šalin.Pakrautuvai 3 vnt. 34159 98 04 28 Vokietija29. Jogurto gamybos linija 420587 98 08 10 Austrija30. Jogurto fasavimo linija 219773 98 11 06 Austrija31. Separuotos varškės gamybos linija 700426 98 08 10 Austrija32. CIP įranga 192901 98 12 31 Vokietija33. Pieno pilstymo automatas 29000 97 03 25 Suomija34. Pieno pilstymo automatas MG-OP3E 1 93 12 11 Lietuva35. Oro atšaldytojas HBO-200 – 7vnt. 7 95 02 02 Moldavija36. Kiti 7017506 Viso: 17471407
MARKETINGO PLANAVIMAS ĮMONĖJE
Marketingo planavimo esmė
Bet kuri ekonominė veikla susijusi su tam tikrų ekonominių rezultatų siekimu. Tą patį rezultatą dažniausiai galima pasiekti ne vieninteliu būdu. Skirtingi variantai gali būti nelygiaverčiai finansinių, laiko sąnaudų požiūriu arba kitais aspektais. Todėl įmonėje AB “ Žemaitijos pienas” dar prieš pradedant bet kokius veiksmus, pasirenkamas kuo palankesnis norimo tikslo siekimo kelias, t.y. planuojama būsima veikla.Planavimas – tai būsimų veiksmų tam tikram tikslui pasiekti numatymo procesas.Marketingo planavimas – tai planavimo veiklos rūšis, numatanti būdus marketingo tikslams pasiekti. Marketingo planavimas visada sujungia 2 aspektus:aplinkos sąlygų pokyčių prognozavimą ;šiuos pokyčius atitinkančius marketingo veiksmus.Kadangi marketingo požiūriu svarbiausi yra pasikeitimai rinkoje, marketingo planavime vienas iš reikšmingiausių dalykų yra adekvačių jiems veiksmų sekos numatymas. Taip suformuojamas strateginis langas. Strateginis langas – tai ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės ( AB “ Žemaitijos pienas” ) geriausiai atitinka pagrindinius rinkos reikalavimus. Aukščiausiose įmonės valdymo grandyse paprastai vyksta strateginis planavimas, t.y. procesas, numatantis reikšmingų tikslų siekimo būdus ilgalaikei perspektyvai. Žemesnėse valdymo grandyse vyksta taktinis planavimas, t.y. procesas, numatantis strateginiam plane atspindinčių tarpinių tikslų siekimo būdus.
Marketingo planavimo procesas
Atsižvelgiant į įmonės tikslus, iškeliami marketingo tikslai. Kiekvieną įmonės tikslą gali atitikti ne vienas, o keli marketingo tikslai. Jei įmonė siekia padidinti pelną, gaunamą iš bendros prekių realizacijos tam tikrame regione keletu procentų, tai marketingo tikslai bus : pirkėjų padidinimas arba kainos pakėlimas modifikavus prekę.Planuojant naujas marketingo veiklos kryptis atliekamas perspektyvus tyrimas, t.y. aplinkos sąlygų ir įmonės galimybių išsiaiškinimas. Tiriant įmonės galimybes, daugiausia dėmesio skiriama jos finansinių, gamybinių, technologinių resursų tyrimui , taip pat marketingo galimybių įvertinimui. Panašiu pagrindu analizuojama ir informacija apie aplinką.Perspektyvų tyrimo pagrindu iškėlus marketingo tikslus, planuojama marketingo strategija. Išskiriami 2 jos kūrimo etapai:• rinkos taikinio analizė;• marketingo komplekso kūrimas.
2 pav. Marketingo planavimo procesas:
Marketingo strategija
Marketingo strategija – tai bendra veiksmų programa, apimanti visus marketingo komplekso elementus ir įgalinanti pasiekti marketingo tikslą.Strategija apibendrinti paprasčiausia pagal tai, į kokį rinkos taikinį jos yra nukreiptos. Pagal rinkos taikinį skiriamas universalus, diferencijuotas, ir koncentruotas marketingas. Pasirenkant strategiją, pirmiausia pirmiausiai atsižvelgiama į įmonės galimybes, parduodamos produkcijos savybes ir konkurencines sąlygas. Įmonėje AB”Žemaitijos pienas” vykdomas koncentruotas marketingas. Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonės marketingo kompleksas nukreipiamas į nedidelę rinkos dalį.Pardavimų prognozavimas
Svarbus praktinis žingsnis marketingo planavime yra pardavimų prognozavimas. Pardavimų prognozavimas – tai įmonės parduodamų prekių apimčių numatymas tam tikram ateities laikotarpiui.Įmonėje AB “Žemaitijos pienas” naudojamas pardavimų apibendrinimo metodas. Pardavimų apibendrinimas – tai kokybinis pardavimų apimties prognozavimo metodas, besiremiantis tiesiogiai rinkoje parduodančių prekes įmonės darbuotojų prognozių sumavimu. Visų jų prognozės sumuojasi ir gaunama bendra prognozuojamų pardavimų apimtis. Šiuo atveju subjektyvūs veiksniai turi mažiau reikšmės, nes nuomonę reiški daugiau asmenų.
KAINŲ NUSTATYMO POLITIKA
Konkurencijos sąlygomis dirbančioms įmonėms svarbu pasirinkti tinkamą gamybos išlaidų ir sąnaudų skaičiavimo būdą, nes tik turint objektyvią informaciją galima priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Gamybos savikainos valdymas leidžia siekti didesnio pelno kontroliuojant ir taupant gamybos išlaidas bei gerinant prekių kokybę.Finansinėje apskaitoje vartojamas terminas “parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina” (pelno ir nuostolio ataskaitoje), į kurią įskaičiuojamas tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, patirtos per tam tikrą laikotarpį uždirbant pajamas. Vadybos apskaitoje vartojama sąvoka “pagamintos produkcijos savikaina”, į kurią įskaičiuojamos visos ataskaitinio laikotarpio išlaidos produkcijai gaminti. Ekonomikos teorijoje naudojama bendresnė teorinė sąvoka – gamybos kaštai.
Remdamasi apskaitos principais, kiekviena Lietuvos įmonė kuria vidinę apskaitos sistemą, kurios turinys priklauso nuo jos siekiamų tikslų.3 pav. Gamybos įmonės veiklos sąnaudų struktūra:Tiesioginės gamybos sąnaudos laikomos tos, kurias galima tiesiogiai priskirti konkretiems gaminiams. Netiesioginės gamybos sąnaudos yra tokios, kurios tiesiogiai nesusijusios su gaminama produkcija. Joms dažniausiai priskiriamos tokios išlaidos:• Gamybos patalpų nuoma ir šildymas;• Gamybos patalpose sunaudota elektros energija;• Įrenginių nusidėvėjimas;• Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos;• Pagalbinės žaliavos ir kt.
Produkcijos savikainos skaičiavimo sistemos
Produkcijos savikainos skaičiavimo sistema padeda surinkti informaciją apie sąnaudas, susijusias su konkrečiais gaminiais arba veiklos sritimis bei jas kontroliuoti .Produkcijos sąnaudos susijusios su “pasigaminimo savikaina” finansinėje apskaitoje įvertinamos apskaičiuojant nebaigtos gamybos, gatavos produkcijos likučių bei parduotų prekių vertę. Šie dydžiai pateikiami finansinėje atskaitomybėje, todėl jų paskaičiavimo metodiką tam tikru metu sąlygoja apskaitos reikalavimai. Produkcijos savikainos apskaičiavimas glaudžiai susijęs ir su kontrolės funkcija. Paprastai apskaitos kontrolės sistema įgyvendinama tam tikruose “ atskaitomybės centruose”, kuriuose vadybininkai savarankiškai sprendžia iškylančias problemas ir jų darbas dažnai vertinamas pagal pasiektus ekonominius darbo rezultatus. Priklausomai nuo gamybos specifikos savikainai skaičiuoti taikoma užsakyminė arba procesinė savikainos apskaičiavimo sistemos.
Užsakyminė savikainos apskaičiavimo sistema
Įmonės nedideliais kiekiais gaminančioms įvairią produkciją arba atliekančioms specialius užsakymus, taikytina užsakyminė savikainos skaičiavimo sistema. Pagrindinė užsakyminės produkcijos savikainos skaičiavimo esmė ta, kad apskaičiuojamos išlaidos pagal užsakymus pagamintoms prekėms arba atliktiems darbams. Visos gamybos išlaidos priskiriamos konkrečiai grupei, kurioje nustatoma kiekvieno baigto darbo savikaina. Atlikto užsakymo savikaina gali būti apskaičiuojam pagal formulę:
Per visą gamybos laikotarpį patirtos sąnaudos Užsakymo savikaina Pagamintų gaminių (baigtų užsakymų kiekis)
Procesinė savikainos apskaičiavimo sistema
Įmonėms , tokioms kaip AB ” Žemaitijos pienas”, dideliais kiekiais gaminančioms vienarūšes prekes arba produkciją, kurios gamybos procesas nenutrūkstamas, tikslingiau išlaidas apskaičiuoti per tam tikrą laikotarpį, negu stengtis nedelsiant priskirti jas konkrečiai prekei. Todėl šioje įmonėje, AB “Žemaitijos pienas” , taikoma procesinė savikainos apskaičiavimo sistema. Pagrindinis jos bruožas tas, kad gaminių savikaina konkrečiuose gamybos padaliniuose skaičiuojama per tam tikrą laikotarpį.Produkcijos vieneto savikaina skaičiuojama sumuojant vidutines sąnaudas vienetui kiekviename padalinyje:
Gamybos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpįGaminio savikaina Per laikotarpį pagamintų gaminių kiekis
Įmonė pasirenka labiausiai jos poreikius atitinkančią savikainos skaičiavimo sistemą arba taiko jų kombinacijas.Daugelyje rinkos šalių, kaip, beje, ir Lietuvos įmonėse, produkcijos savikainos apskaitai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kurio esmė ta, kad jų dydžiai per ataskaitinį laikotarpį nėra tikslai apskaitomi, o tik pabaigoje nustatomi faktiniai nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos likučiai bei patikslinamas parduotos produkcijos savikainos rodiklis. Lietuvos įmonėse savikainos rodikliai nustatomi labai apytiksliai.
Savikainos priklausomybė nuo gamybos apimties
Visos produkcijos gamybai būtinos sąnaudos skirstomos į kintamąsias ir pastoviąsias. Kintamosios sąnaudos tokios, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo gaminamų produktų kiekio, o pastovių jų sąnaudų dydis neturi tiesioginio ryšio su gamybos apimtimi.Pastoviosios sąnaudos dažniausiai susijusios su pastatų eksploatacija, remontu, nuoma, draudimu, transporto išlaikymu, bendrosiomis administracinėmis bei prekių pardavimo išlaidomis.Kintamosiom sąnaudoms priskiriame sunaudotų pagrindinių medžiagų , pirktų gaminių vertę, atlyginimus darbininkams už pagrindinį darbą.Svarbus finansų valdymo uždavinys – nustatyti priklausomybę tarp gamybos sąnaudų dydžio ir gamybos apimties. Bendruoju atveju šią priklausomybę galime išreikšti šia lygtimi:
y QV + F
y – bendra sąnaudų suma, kai yra Q vienetų gamybos apimtis;V – kintamųjų sąnaudų suma gaminiui, Lt;Q – gaminių skaičius;F – pastoviųjų sąnaudų suma, Lt.
RIZIKOS VEIKSNIAI SUSIJĘ SUĮMONĖS VEIKLA
Ekonominė: aštri konkurencija Lietuvos rinkoje, žemas pragyvenimo lygisLietuvoje, žaliavinio pieno kainų augimas bei jo gamybos sezoniškumas.
Politinė: pieno produktų eksporto subsidijavimo nebuvimas, neaiškumas, dėl pieno kvotų Lietuvai įstojus į ES.
Socialiniai, techniniai-technologiniai bei ekologiniai rizikos veiksniai šiuo metu įtakos įmonės veiklai nedaro.
Pirkėjų rizika: grupei nebūdinga didesnė pirkėjų rizikos koncentracija, susijusi su panašiomis charakteristikomis apibūdinamu vienu partneriu, ar jų grupe. Pirkėjų rizika, arba rizika, jog partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama taikant kredito sąlygas bei kontrolės procedūras. Grupė turi galiojančias procedūras, kurios pastoviai užtikrina, kad Grupės produkcija būtų parduodama tik gerą kredito reputaciją turintiems klientams, neviršijant priimtinų kreditavimo ribų.
Užsienio valiutos rizika: pagrindinė valiutos rizika, su kuria susiduriama, kyla dėl to , kad skolinamasi lėšas užsienio valiuta, bei dėl vykdomos importo ir eksporto veiklos. Grupės politika yra suderinti pinigų srautus iš labai tikėtinų būsimų pardavimų su pirkimais kiekviena užsienio valiuta. Grupė nesinaudoja kokiais nors finansiniais instrumentais, padedančiais valdyti užsienio valiutos riziką, susijusią su skolintom lėšom, išskyrus tai, kad ji stengiasi skolintis tomis valiutomis, su kuriomis yra susietas Litas (JAV doleriais iki 2002 m. vasario 2 d., ir eurais po minėtos datos) ir atsižvelgdama į tai iš kus gaunamos pajamos.
Likvidumo rizika : Grupės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.
Bendras paskolų, paimtų iš AB “Lietuvos žemės ūkio bankas” ir AB “Vilniaus bankas”, likutis 2001 12 31 sudarė 9.611 mln. JAV dolerių (38.4 mln. Lt). Visos paskolos yra su kintamomis metinėmis palūkanomis. Visų paskolų svertinis metinių palūkanų vidurkis pagal 2001 12 31 nustatytą LIBOR sudarė 4.63%.
Kiti rizikos veiksniai: kempinligės, snukio ir nagų ligos atvejai ES šalyse bei šių ligų atsiradimo Lietuvoje tikimybė.
PAGRINDINIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ
Veiklos efektyvumo analizė
Įmonės įgyja turtą kaip priemonę pelnui gauti. Pelno dydis priklauso nuo įmonės gebėjimo naudoti šį turtą. Pelno didinimu suinteresuotos visos gamybinės , komercinės, finansinės verslo įmonės. Tačiau pelno optimizavimo klausimai sprendžiami labai atsargiai, nes maksimalaus pelno siekimas gali sukelti ir tam tikrų nepageidaujamų pasekmių:• Padidinti jos veiklos riziką;• Įmonei siekiant tik finansinės naudos, gali būti pažeidžiami darbuotojų interesai – jiems laiku nemokant arba mokant mažus atlyginimus, nesprendžiant kolektyvo socialinių problemų, nediegiant naujų technologijų. Tokia įmonės veiklos strategija yra neperspektyvi.Rinkos sąlygomis įmonės pelno dydis priklauso nuo veiklos mąsto, verslo aplinkos, apskaitos sistemos principų bei kitų konkrečių ekonominių sąlygų. Verslo įmonių turi uždirbti tiek pinigų, kad būtų padengtos visos sąnaudos ir dar liktų pakankamai pinigų įvairiems jos poreikiams tenkinti. Be to taip dirbti įmonė turi ne vienerius metus, bet pakankamai ilgai ir matyti svo veiklos perspektyvą. Vienas iš svarbesnių įmonės veiklą apibūdinančių rodiklių yra ataskaitinio laikotarpio prekių pardavimų pajamos (PP), kurios apskaičuojamos pagal formulę:
PP=parduotų prekių kiekis prekės vieneto kaina
Pagal šią formulę pardavimų pajamos skaičiuojamos ir “Žemaitijos pienas” įmonėje. Šioje įmonėje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos įmonių, pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal daugiapakopę sistemą atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir sąnaudas. Skiriamos dvi pagrindinės veiklos sritys: įprastinė ir neįprastinė.Įprastinė apima veiklą, kuria įmonė paprastai užsiima: A.Gamyba, paslaugų tiekimas , pardavimas; B.Kita veikla. Tai pajamos iš ilgalaikio turto nuomos ir kitų šaltinių. C.Finansinė ir investicinė veikla. Šios pajamos – tai palūkanos, baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo subsidijos ir pan.
Pelno ataskaita prasideda straipsniu “Pardavimai ir paslaugos”, kuriame susumuojamos pajamos už parduotas prekes. Pajamos už parduotas prekes apima pagamintas ir pačiops įmonės parduotas prekes.
“Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina” – tai ataskaitinio laikotarpio sąnaudos pardavimų pajamoms uždirbti.Šiame straipsnyje susumuojamos tiesioginės (pagrindinės žalivos atlyginimas pagrindiniams darbininkams, socialinio draudimo įmokos) ir netiesioginės gamybos išlaidos (pagalbinės medžiagos, atlyginimas pagalbiniams darbininkams, socialinio draudimo įmokos, ilgalaikio turto nusidėvejimas), taip pat įvertinami su prekių įsigijimo savikaina susiję vertės koregavimai.
Pardavimų bei paslaugų pajamų ir prekių bei atliktų darbų savikainos skirtumas parodo bendrojo pelno sumą.
Bendrasis pelnas(Lt.)= 212446064 – 171368617Bendrasis pelnas = 195309447Lt.
Šis pelnas plačiai taikomas finansų rodiklių analizei marketingo strategijai ir kainų politikai pagrįsti. Bendrojo pelno rodiklis leidžia įvertinti pasirinktos marketingo strategijos efektyvumą, viso verslo, kuriame dalyvauja įmonė, srities pelningumą.
Veiklos sąnaudos – tai ataskaitinio laikotarpio išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti parduotų prekių ar atliktų darbų savikainai, tačiau jos buvo patirtos uždirbant pajamas. Jos skirstomos į dvi dalis: 1.Prekių pardavimo sąnaudos. Jos susijusios su klientų paieška, ryšiams su klientais visuomenėje palaikyti , prekėms pristatyti , skelbimams, reklamai, išlaidos komandiruotėms, įmonės prekių katalogams išleisti ir kt. 2.Bendrosios ir administracinės sąnaudos. Jos sudaro didžiausią pastoviųjų išlaidų dalį. Tai išlaidos administracijai išlaikyti, pastatų nuomai , elektrai, šildymui, pastatų ir teansporto darudimui, remontui ir priežiūrai, raštinės ir pašto išlaidoms, telefono, audito paslaugoms, veiklos mokesčiams. Daugiausia išlaidų skiriama patalpų nuomai ir administracijos vadovų atlyginimams.
Veiklos pelnas = bendrasis pelnas – veiklos sąnaudosVeiklos pelnas = 41077447 – 31439844 =9637603 Lt.
Veiklos pelnas parodo įprastinės veiklos rezultatų per ataskaitinį laikotarpį, t.y. skirtumą tarp visų įmonės įprastine veikla susijusių pajamų bei sąnaudų , patirtų tas apjamas uždirbant. Įprastinės veiklos pelno dydis – tai įmonės vadovų per ataskaitinį laikotarpį sąmoningai vykdytos ir nuo jų valios priklausančios veilos rezultatas , kitaip sakant, per tą laikotarpį uždirbtą pelną arba nuostolį, įskaičiuojant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos pelną (nuostolį). Jis apskaičiuojamas:
Veiklos pelnas (nuostolis)+/- Kita veikla+ Finansinės ir investicinės veiklos pajamos– Finansines ir investicines veiklos sąnaudos
= Įprastinės veiklos pelnas
Įprastinės veiklos pelnas = 10836118 Lt.
Neįprastinės veiklos rezultatas gaunamas iš gautos per laikotarpį pagautės atėmus netekimus. Per paskutin: ataskaitin: laikotarpį pagautės ir netekimų AB “Žemaitijos pienas “ veikloje užfiksuota nebuvo, taigi ir neįprastinės veiklos pelnas neužfiksuotas.
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą – tai įmonės įprastinės ir neįprastinės veiklos rezultatas per finansinius metus.Pelnas prieš apmokestinimą = įprastinės veiklos pelnas + +pagautė – netekimaiPelnas prieš apmokestinimą = 10836118 Lt.
Atskaičiavus 24% pelno mokestį arba mažesnį lieka grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui.Tai galutinis įmonės veiklos rezultatas per ataskaitinius metus.
Pelno dydžio pokyčius galima analizuoti pagal schemą pasirenkant tik tuos rodiklius , kurie geriausiai apibūdina įmonės AB”Žemaitijos pienas” veikllą.
4 pav. Įmonės pelno(nuostolio) faktorinės analizės schema
Paskirstytinas pelnas – tai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paliekama pelno suma, skirta akcininkų įnašų nuostoliams padengti, ir pervedimai iš rezervų.Tai, kas lieka po apmokestinto pelno paskirstymo, vadinama nepaskirstytuoju pelnu ir pervedama į balansą kaip rezervas. Ši eilutė parodo pelno (nuostolio) atskaitos ir balanso ryšį.
Įmonės veiklos pelningumo rodikliai laikomi labai svarbūs, nes būtent jie parodo kokį pelną uždirba akcininkų investuoti pinigai. Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina ir susintetina įmonės veiklos rezultatus. Svarbiausias įmonės veiklos efektyvumą apibūdinantis kriterijus yra grynasis pelnas , kuriuo remiantis skaičiuojami pagrindiniai santykiai pelningumo rodikliai, parodantys kokia kaina gaunamas pelnas.
1.Bendrasis pardavimų pelningumo rodiklio (BPR) dydis parodo, kokia bendrojo pelno suma tenka vienam pardavimų pajamų piniginiam vienetui:
BPR = BP / PP
BP – bendrojo pelno suma, Lt;PP – pardavimų pajamos, Lt.
BPR = 41077447 / 212446064 = 0,19= 19%
Apskaičiuojant bendrojo pelningumo rodiklį, naudojama grynųjų pardavimų pajmų sąvoka, kuri reiškia, kad iš pardavimų pajamų yra atimamos pirkėjams suteiktos nuolaidos ir diskontai.
2. Veiklos pelningumo rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę ( VPR):
VPR = VP / PP
VP- veiklos pelnas, Lt
VPR = 9637603 / 212446064 = 0,05 = 5%.
Šis rodiklis rodo įmonės vadovų gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimasi ir veiklos pelningumą.
3. Pardavimų grynasis pelningumas (GPR) apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su bendra pardavimų pajamų suma ir parodo, kokią dalį pelnas sudaro nuo įmonės pardavimų pajamų. GPR apskaičiuojamas pagal formulę:
GPR = GP / PP
GP – grynasis pelnas, Lt.
GPR = 10464460 / 212446064 = 0.05 = 5%.
4. Turto pelningumo rodiklis(TP) , dar vadinamas turto grąžos rodikliu, apskaičiuojamas pagal formulę:
TP = GP / T TP = 8 %
T- vidutinė metinė įmonės turto vertė, Lt .
Turto grąža parodo, ar įmonė efektyviai naudoja, savo turtą. Iš šio rodiklio dydžio galime spręsti, kiek grynojo pelno tenka vienam turto litui arba kiek į šį turtą įdėtų pinigų grįžta per ataskaitinį laikotarpį grynojo pelno pavidalu.
5. Savininkų nuosavybės pelningumas = 14%
AB “Žemaitijos pienas” 2001 metų finansiniai rodikliai:
1. Likvidumo rodikliai Einamasis mokumo koeficientas 2,21 Likvidumo koeficientas 0,90
2. Apyvartumo koeficientas Atsargų apyvartumas 7,19 Prekybos skolos / 1 d. pardavimai 18,15 Turto apyvartumas 1,65
3.Skolų valdymo rodikliai Skola / nuosavybė 67 proc. Skola / turtas 40 proc.
PELNINGUMO VEIKSNIAI IR SVARBIAUSIOS PRIKLAUSOMYBĖS
Turto pelningumo dydį lemiantys veiksniai gali būti analizuojami ir vertinami pagal schemą iš kurios matyti, kaip nuosekliai įvertinti visus veiksnius, darančius įtaką turto pelningumui. 5 pav. Turto pelningumą lemiantys veiksniai
Akivaizdu, kad turto pelningumas tiesiogiai priklauso nuo dviejų veiksnių: pardavimų pajamų dydžio ir turto apyvartumo. Didėjant pardavimų pajamoms ir turto apyvartumui didėja ir turto pelningumas. Tačiau šie pagrindiniai veiksniai gali būti išskaidyti į sudėtinius elementus, kuriais atliekama išsamesnė analizė. Svarbu nustatyti kiekvieno veiksnio įtaką per ilgesnį laikotarpį. Tokia analizė parodo ne tik tam tikrus dėsningumus, bet ir padeda priimti tinkamus sprendimus. Pelno suma, tenkanti kiekvienam nuosavo kapitalo litui, yra:1,Tiesiogiai proporcinga pardavimų pajamų pelningumui ir turto apyvartumui;2, Atvirkščiai proporcinga rodikliui, kuris įvertina įmonės kapitalo stuktūrą, t.y. parodo, kokią kapitalo vertės dalį sudaro nuosavas kapitalas.
6 pav. Pelno kitimas AB”Žemaitijos pienas “ įmonėje 2001, 2000, 1999 metų atžvilgiu:
Metai 2001 –
2000 –
1999 –
3688657 6388417 10464460 Lt.
Trumpas 2001 metų finansinės atskaitomybės paaiškinimas
1. Finansinės atskaitomybės forma ir turinysŠi finansinė atskaitomybė yra parengta pagal 2001 m. gruodžio 31 d. galiojusius Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), išleistus Tarptautinių apskaitos standartų tarybos.
Apskaitos pagrindai
Patronuojanti įmonė ir dukterinės įmonės tvarko apskaitą vadovaudamosi Lietuvos mokestinės apskaitos principais. Ši finansinė atskaitomybė atspindi tam tikrus pataisymus ir pertvarkymus, neparodytus Patronuojančios įmonės ir dukterinių įmonių atskaitomybėje, tačiau reikalingus tam, kad finansinė atskaitomybė atitiktų TFAS. Patronuojančios įmonės parengtų ataskaitų ir pagal TFAS parengtų ataskaitų suderinimas pateiktas 21 pastaboje. Ši finansinė atskaitomybė yra parengta vietine valiuta – litais.
Apskaitos principų pokyčiai
Pritaikius Tarptautinį apskaitos standartą (TAS) 39 “Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir įvertinimas”, įsigaliojusį 2001m. sausio 1d., skirtos pardavimui investicijos yra apskaitomos tikrąja verte. Nuosavybės (nepaskirstyto pelno) likutis metų pradžioje, tai yra 2001 sausio 1d., buvo pakoreguotas, kad atspindėtų naujojo standarto pritaikymo poveikį. Ankstesniųjų metų palyginamieji skaičiai nebuvo pertvarkyti. Dėl tikrosios vertės pasikeitimo 2001m. Patronuojanti įmonė patyrė 212 tūkst. litų grynąjį nuostolį.
Palyginamieji skaičiai
2000m. gruodžio 31d. nepaskirstyto pelno likutis buvo pertvarkytas, lyginant su praeityje išleistos finansinės atskaitomybės skaičiais, siekiant ištaisyti 422 tūkst. litų skaičiavimo klaidą, kuri buvo padaryta nustatant Grupės 2000m. atidėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Ši suma priskiriama 2000m. ir buvo parodyta kaip 1,437 tūkst. litų 2000m. veiklos sąnaudų padidėjimas, įvertinus mokestinį poveikį. Dėl šios priežasties 2000m. finansinėje atskaitomybėje pateiktas pelnas atitinkamai sumažėjo 1,437 tūkst. litų, pripažinus 1,015 tūkst. litų su tuo susijusį mokestinį poveikį.
Neigiamas prestižas
Neigiamas prestižas, neviršijantis tikrosios dukterinės įmonės nepiniginio turto tikrosios vertės įsigijimo momentu, amortizuojamas tiesiniu metodu per laikotarpį, lygų nudėvimo/amortizuojamo turto likusių naudingų tarnavimo laikotarpių svertinį vidurkį. Neigiamas prestižas, viršijantis tikrąją dukterinės įmonės nefinansinio turto vertę įsigijimo momentu, iš karto pripažįstamas pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje. Neigiamas prestižas yra apskaitomas toje pačioje sąskaitoje kaip ir prestižas.ABF “Šilutės Rambynas” įsigijimo dieną atsiradęs įsigijimo kainos perviršis, kai tikroji nepiniginio turto ir įsipareigojimų vertė, priklausanti įmonei, viršijo ABF “Šilutės Rambynas” įsigijimo kainą, Patronuojančios įmonės balanse buvo apskaitytas kaip neigiamas prestižas.Neigiamas prestižas yra amortizuojamas per 8 metus taikant tiesinį amortizacijos metodą.
Kitas nematerialus ilgalaikis turtas
Kitas nematerialus ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą amortizaciją ir bet kokius sukauptus jo vertės sumažėjimo nuostolius. Ilgalaikis nematerialus turtas yra amortizuojamas per naudingą tarnavimo laiką, taikant tiesinį amortizacijos metodą.Programinės įrangos pirkimo sąnaudos yra kapitalizuojamos ir apskaitomos kaip nematerialusis turtas, jei šios sąnaudos nėra sudėtinė techninės įrangos dalis. Grupės įmonių programinė įranga yra nudėvima tiesiniu metodu per 1-2 metus.
Vystymo sąnaudos
Nematerialus turtas, kylantis iš vystymo darbų, yra pripažįstamas, kai produktas ar procesas yra aiškiai apibrėžti, atskirai nustatytos jų sąnaudos, produktas yra apčiuopiamai patikimas ir techniškai įmanomas, produktas ar procesas bus parduodamas ar naudojamas įmonėje, turtas ateityje duos ekonominę naudą (pvz. produktui ar jo panaudojimui egzistuoja potenciali rinka ar vidinis panaudojimas), įmonė turi atitinkamus techninius, finansinius ir kitokius išteklius, būtinus projekto įgyvendinimui. Sąnaudos pradedamos kapitalizuoti, kai įvykdomi aukščiau nurodyti kriterijai. Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais sąnaudomis pripažintos išlaidos nėra atstatomos. Kapitalizuotos Grupės vystymo sąnaudos amortizuojamos tiesiniu metodu per 2 metus.Grupė įvertina tikrąją vystymo sąnaudų vertę, kai tik yra numanoma, kad turto vertė gali būti sumažėjusi arba nebegalioja praėjusiais laikotarpiais pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.
Materialus ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialus turtas yra atspindėtas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą, ir vertės sumažėjimą, išskyrus ABF “Šilutės Rambynas” ilgalaikį materialų turtą 2000 m. gruodžio 31 d. ABF “Šilutės Rambynas” 2000 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis materialus turtas parodytas indeksuota įsigijimo verte atėmus indeksuotą sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Dėl reikšmingų turto įsigijimų, nurašymų, vertės sumažėjimo bei nusidėvėjimo po 1995 m. gruodžio 31 d. indeksacijos (žr. pastraipą žemiau), indeksacijos poveikis šiam turtui taip sumažėjo, kad jo dydis 2001 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas nereikšmingu.Turtas yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laiką, taikant tiesinį nusidėvėjimo metodą.Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimais, iki 1995m. gruodžio 31d. buvo galima perkainoti/indeksuoti ilgalaikį materialų turtą keturis kartus. ABF “Šilutės Rambynas” perkainojo savo ilgalaikį materialų turtą ketvirtos indeksacijos metu, kuri buvo atlikta 1995 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikis materialus turtas buvo indeksuojamas, taikant skirtingus indeksacijos koeficientus pastatams ir statiniams (1-1.68) bei mašinoms ir įrengimams (1-1.593), dauginant apskaitinę vertę ir sukauptą nusidėvėjimą. Todėl ABF “Šilutės Rambynas” ilgalaikis materialus turtas nėra apskaitytas nei įsigijimo, nei tikrąja verte, kaip to reikalauja Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai.Grupė kapitalizuoja ilgalaikio turto vienetus ir turto grupes, kurių naudingas tarnavimo laikas yra daugiau nei vieneri metai. Žemiau pateikiami Grupės taikomi ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:Pastatai 40 metųMašinos ir įrengimai 10 metųTransporto priemonės ir kita įranga 5-7 metaiGrupė įvertina tikrąją turto vertę, kai tik atsiranda požymis, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostolis yra parodomas pelno/(nuostolio) ataskaitoje, kai turto apskaitinė vertė viršija tikrąją vertę.Remonto išlaidos atspindimos pelno (nuostolio) ataskaitoje tada, kai jos patiriamos.Papildomos išlaidos, tenkančios jau apskaitytam ilgalaikiam materialiam turtui, yra pridedamos prie turto balansinės vertės, kai yra tikimybė, kad ateityje iš to turto naudojimo Grupė gaus didesnę ekonominę naudą, nei buvo įvertinta jį įsigijus.
Gautinos sumos
Gautinos sumos pateikiamos tikrąja verte ir apskaitomos diskontuota verte, atėmus vertės sumažėjimo atidėjimus. Grupė formuoja rezervą galimiems nuostoliams dėl abejotinų gautinų sumų, įvertindama kiekvieną jų atskirai.Atsargos pateikiamos žemesniąja iš savikainos arba grynosios realizacinės vertės. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, darbo ir kitos tiesioginės bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos. Grynoji realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus produkcijos užbaigimo savikainą bei pardavimų sąnaudas.Į pagamintų atsargų savikainą įtraukiamas tinkamai paskirstytos pastovios ir kintamos sąnaudos, pagrįstos normaliu veiklos pajėgumu.
Ilgalaikės gautinos sumos
Ilgalaikės gautinos sumos yra apskaitomos diskontuota verte.
Sandoriai užsienio valiuta
Sandoriai užsienio valiutomis apskaitomi pagal sandorio atlikimo metu galiojančius valiutos keitimo kursus: pelnas ir nuostolis dėl šių sandorių apmokėjimo ir dėl piniginio turto bei piniginių įsipareigojimų, išreikštų užsienio valiutomis, perskaičiavimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Metų pabaigos likučiai perskaičiuojami taikant metų pabaigoje galiojančius valiutos keitimo kursus.
Mažumos dalis
Mažumos dalį sudaro įsigytų dukterinių įmonių tikroji grynojo turto ir įsipareigojimų dalis, apskaityta dukterinių įmonių įsigijimo momentu. Mažumos daliai taip pat priskiriama atitinkama dukterinių įmonių pajamų ir nuostolių dalis.
Paskolos
Skolinimosi sąnaudos paprastai yra apskaitomos jų atsiradimo momentu. Šios sąnaudos yra kapitalizuojamos, jei jos tiesiogiai susijusios su atitinkamo turto pirkimu, statyba ar gamyba. Skolinimosi sąnaudų kapitalizavimas pradedamas, kai pradedami turto paruošimo darbai ir patiriamos išlaidos ir skolinimosi sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos yra kapitalizuojamos, kol turtas yra paruošiamas planuotam naudojimui. Jei galutinė apskaitinė turto vertė viršija jo atstatomąja vertę, apskaitomas vertės sumažėjimas.
Pelno mokestis
Grupę sudarančios įmonės yra apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės veiklos rezultatų.Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus iki 2002 m. sausio 1 d. investuojamam į įmonę pelnui galėjo būti taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Šios pelno investicijos yra apibrėžtos kaip materialaus ilgalaikio turto įsigijimas atėmus nusidėvėjimą ir įsigijimui panaudotą bet kokį išorinį finansavimą.Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikiančiai Grupei galiojęs pelno mokesčio tarifas buvo 24%. Nuo 2002 m. sausio 1 d. mokesčių tarifas buvo sumažintas iki 15%. Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus mokestiniai nuostoliai gali būti keliami 5 metus.Atidėtas pelno mokestis atspindi grynąjį mokestinį efektą dėl laiko skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų vertės finansinės ir mokestinės atskaitomybės tikslais. Atidėtųjų mokesčių turtas buvo pripažintas balanse remiantis vadovybės apmokestinamojo pelno prognozėmis artimiausiai ateičiai. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo pelno mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo pelno mokesčio turto dalis nėra įtraukiama į finansinę atskaitomybę.
Turto vertės sumažėjimas
Finansinių instrumentų vertės sumažėjimas vertinamas kiekvienai balanso datai.Kito turto vertės sumažėjimas yra vertinamas tada, kai paaiškėja, kad Grupė neatgaus viso turto apskaitinės vertės. Jei turto apskaitinė vertė viršija jo atsipirkimo vertę, pelno (nuostolio) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimas. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolio atstatymas turi būti apskaitytas, kai šio nuostolio sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po nurašymo atsitikusiais įvykiais. Nuostolio atstatymas apskaitomas pelno (nuostolio).
IŠVADOS
Siūlyčiau įmonės vadovams įgyvendinti šiuos penkis punktus, norint ir toliau taip pat sėkmingai plėtoti įmonės veiklą :1. Iki Lietuvos respublikos įstojimo į Europos Sąjungą bendrovėje pilnai įgyvendinti Europos sąjungos maisto apsaugos, higienos, veterinarijos, aplinkos apsaugos ir kitus reikalavimus, taikytinus pieno produktų gamybai.2. Gerinti kokybės valdymą įmonėje, toliau vystant jau įdiegtą RVASVT sistemą bei užbaigti įmonės sertifikavimo darbus pagal ISO 9001 ir ISO 90014 standartus.3. Tobulinti įmonės marketingo veiklą , pagrindinį dėmesį nukreipiant į Lietuvos pieno produktų rinką.4. Toliau gerinti AB “ Žemaitijos pienas” gaminamų ir Lietuvos vartotojams jau gerai žinomų produktų kokybę, orientuotis į gamybą tokių produktų , kurie turi perspektyvą atsižvelgiant į ilgalaikius pieno produkto vartojimo pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje.5. Pagerinti darbo sąlygas įmonėje, diegti technologijas ( visų pirma sūrių gamyboje), kurios neteršia aplinkos ir nesukelia problemų perdirbant šalutinius gamybos produktus ir atliekas.