Ignalinos regiono regeneravimo scenarijai

1134 0

TURINYS

Įžanga

3Užimtumo krizės įveikimo priemonės

4Socialinės paramos priemonės

6Smulkaus ir vidutinio verslo vystymas

8IGNALINOS REGIONO REGENERAVIMO STRATEGIJA 91. 2010 – 2015 –ųjų metų Ignalinos Regiono VIZIJA 92. Ilgalaikė regiono STRATEGIJA 2001 – 2015 metų laikotarpiui 10 3.Vidutinės trukmės regeneravimo STRATEGIJA 2001 – 2005 metų laikotarpiui 10 Regiono regeneravimo strategijos tikslai 10 Vietos regeneravimo strategijos rezultatai (iki 2010/2015 metų) 10

Strategijos įgyvendinimo mechanizmai 11 Išvados 13

Naudota literatūra 14

Įžanga

Kada 2000 metų lapkričio mėn. ES Phare konsultantai pradėjo darbą prie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) socialinių, ekonominių ir kur tai susiję aplinkosauginių kaštų studijos, tapo akivaizdu, jog jei bendruomenė nori sušvelninti eksploatacijos nutraukimo pasekmes, reikalinga strategija.

ES Phhare projekto konsultantai savo Pradinėje ataskaitoje nustatė:

“Privalu spręsti dvi pagrindines problemas:

· Paruošti Ignalinos Regiono ypač Visagino, atstatymo strategiją, kuri būtų reali ir priimtina vietos bendruomenei, Lietuvos Vyriausybei ir susijusiems donorams.

· Parodyti, kad Ignalinos Regione galima paskatinti užimtumą taip, kad bendruomenė galėtų įgauti tiek pasitikėjimo procesu, tiek patirties teikiant paraiškas gauti finansavimą struktūriniam sureguliavimui bei veiksmingai įsisavinant šį finansavimą.”

Regiono regeneravimo strategija nemėgina pateikti Ignalinos Regiono ateities vystymosi pradinio plano, nes tai yra regiono institucijų uždavinys. Tačiau nežiūrint to, strategija:

· Siekia pateikti aiškų rekomendacijų rinkinį spprendžiant socialines, ekonomines ir kur tai susiję aplinkosaugines pasekmes, kylančias dėl IAE eksploatacijos nutraukimo, kurios labiausiai paveiks tris savivaldybes (Visagino miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų);

· Apžvelgia vidutinės trukmės ir ilgo laikotarpio perspektyvą, pagrįstą regiono vizija, kuri gimė bendrose konsultacijose kartu dalyvaujant pa

agrindiniams atstovams;

· Papildo apskrities lygiu sukurtą vystymosi strategiją ir atsižvelgia į Nacionaliniame Plėtros Plane nustatytas gaires;

· Remia IAE Eksploatacijos Nutraukimo Planą, sukurdama aiškų lydinčių priemonių rinkinį nukreiptą kylančioms užimtumo pasekmėms (išlieka socialinio plano poreikis, kurį turi parengti IAE, kaip darbdavys);

· Padeda pamatus Ignalinos Regiono Tarybos steigimui, valdyti rekomenduojamas priemones, apibrėžiant kiekvienos institucijos, įskaitant naujų institucijų, vaidmenį.

Užimtumo krizės įveikimo priemonės

Atleistų iš IAE darbuotojų perkėlimas

Dėl IAE uždarymo iki 2015 metų tiesioginiai užimtumo nuostoliai gali sudaryti apie 4 600 žmonių. Iš viso per tą laikotarpį užimtumas Visagino mieste gali sumažėti 7,5 tūkst.

1999 metais Lietuvos Geografijos institutas atliko AE personalo bei Visagino gyventojų nuostatų apie galimą AE uždarymo poveikį jų socialinei padėčiai tyrimą. Pagal tyrimo duomenis, galima teigti, kad uždarant AE 27% jos darbuotojų (apie 1 200 žmonių) ketintų emigruoti, o 7% (apie 320 žmonių) norėtų persikelti į kitą Liietuvos miestą ar rajoną. Norinčių ir galinčių persikelti į kitą Lietuvos regioną ar išvykti iš Lietuvos gali būti daugiau (400-600 darbuotojų), jeigu bus taikomos specialios persikėlimo rėmimo priemonės.

Emigruoti iš Lietuvos pagrinde planuoja aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie nemoka arba silpnai moka lietuvių kalbą. Tarp ketinančių persikelti į kitas Lietuvos vietoves nemokančių lietuvių kalbos nėra (41% respondentų pažymėjo, kad moka lietuvių kalbą gerai, 21% – patenkinamai, 38% – minimaliai). Persikelti į kitas Lietuvos vietoves ketina daugiau jauni (jaunesni kaip 30 metų) darbuotojai.

Tarp nedirbančių AE (užimtų kitose ūkio veiklose) Visagino gyventojų persikėlimo nuostatos yr

ra didesnės: 27% ketintų emigruoti, o 24% persikeltų į kitas Lietuvos vietoves (atitinkamai 860 žmonių ir 760 žmonių).

Taigi dėl IAE uždarymo iš Visagino gali emigruoti apie 2 060 darbuotojų (su šeimomis), o į kitas Lietuvos vietoves ketintų persikelti apie 1 080 darbuotojų. Tokiu būdu, iš prognozuojamų 7,5 tūkst. atleistųjų, Visagine liktų 4 360 buvusių IAE darbuotojų.

Laikinas užimtumas socialiai naudinga veikla

2000 metais Ignalinos raj. darbo birža sudarė galimybes dirbti viešuosius darbus 799 bedarbiams, o Zarasų rajono – 278 bedarbiams. Dažniausiai viešieji darbai buvo organizuojami savivaldybės įmonėse. Viso viešųjų darbų organizavimui Ignalinos Regione buvo išleista apie 810 tūkst. litų, iš jų 62% – savivaldybių biudžetų bei darbdavių lėšos. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad viešieji darbai yra laikina užimtumo priemonė. Vidutinė viešųjų darbų trukmė buvo 1,5 mėn. Todėl siekiant, kad laikinas užimtumas socialiai naudinga veikla kompensuotų dalies darbuotojų užimtumo praradimą IAE, būtina:

1) parengti efektyvią viešųjų darbų programą, kurios realizavimas apimtų 3-5 metus;

2) užtikrinti atitinkamą viešųjų darbų finansavimą (iš skirtingų šaltinių);

3) pakeisti socialiai naudingų (viešųjų) darbų organizavimo tvarką ir numatyti galimybę, esant ypatingoms sąlygoms, dirbti viešuosius darbus 12 ir daugiau mėnesių.

Atsižvelgiant į prognozuojamą IAE uždarymo scenarijų, reikia sudaryti sąlygas, kad 2005-2010 metais vidutiniškai kasmet socialiai naudingus (viešuosius) darbus Ignalinos Regione galėtų dirbti apie 2 500 bedarbių. Tam tikslui kiekvienais metais reikės sukaupti apie 30 mln. Lt (kartu su darbdavių lėšomis).

Savarankiška veikla ir smulkios įmonės

Ignalinos Regione šiuo metu yra apie 1 280 individualių (smulkių) įmonių. Jų padėtis yra su

udėtinga, ir nutraukus IAE veiklą gali išlikti tik apie 700 tokio tipo įmonių.

Vienas iš pagrindinių smulkaus verslo plėtros trūkumų – lėšų stygius. Šią problemą būtų galima spręsti sukuriant palankias sąlygas valstybės, vietos bei užsienio investuotojų lėšų pritraukimui.

Labiausiai dėl IAE uždarymo nukentės Visagino smulkių įmonių sektorius, užimtumą gali prarasti 1 400-1 800 žmonių. Todėl savarankiškos veiklos ir smulkių įmonių plėtra turi būti vienu iš užimtumo išsaugojimo prioritetų.

Verslo aplinka Visagine turi savo privalumus ir trūkumus.

Privalumai:

· jauna ir aukštai kvalifikuota darbo jėga;

· santykinai pigus nekilnojamasis turtas;

· parengta infrastruktūra;

· didelė gamybinių pastatų įvairovė;

· palyginti pigūs energetiniai ištekliai;

· arti rytų rinka;

· savivaldybės teikiamos lengvatos;

· numatoma tarptautinių institucijų pagalba regionui.

Trūkumai:

· miesto geografinė padėtis;

· miesto specifiškumas;

· atominės elektrinės artumas;

· nepakankamas vietos verslininkų pasiruošimas darbui rinkos sąlygomis;

· investicinių lėšų stygius;

· neapibrėžta regiono perspektyva.

Savarankiškos veiklos ir smulkių įmonių (ypač paslaugų) būklė tiesiogiai priklausys nuo regiono socialinės ekonominės plėtros eigos. Jei nepavyks užtikrinti pakankamai aukšto ekonominio aktyvumo regione, užimtumas šiame sektoriuje ženkliai sumažės.

Subsidijos darbdaviams įdarbinant bedarbius

Šiuo metu Bedarbių rėmimo įstatymas numato subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems bedarbius. Darbdaviams, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, įdarbina bedarbius į Užimtumo fondo remiamus darbus, ne daugiau kaip 6 mėnesius padengiamos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos.

2000 metais Ignalinos darbo birža į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbino 58 bedarbius, iš jų 37 buvo palikti pastoviam darbui. Viso pagal šią programą buvo išleista 65,3 tūkst. litų Už
žimtumo fondo lėšų.

Zarasų darbo birža į Užimtumo fondo remiamus darbus nukreipė 26 bedarbius, iš jų 24 buvo palikti pastoviam darbui. Iš viso pagal šią programą Zarasų rajono darbo birža išleido 25,6 tūkst. litų.

Reikia pažymėti, kad darbdavių, įdarbinančių bedarbius, rėmimas yra efektyvi priemonė, jeigu teritorijos įmonės tobulina savo veiklą ir didina gamybą. Jeigu įmonių padėtis nėra stabili, tai ši priemonė turi tik laikiną pobūdį, o ilgesnėje perspektyvoje neduoda norimo efekto užimtumo sferoje.

Užimtumo fondo finansuojamų priemonių tobulinimas atsižvelgiant į specifinę padėtį regione

Dėl IAE uždarymo labai gali padidėti Ignalinos bei Zarasų rajonų darbo biržose besiregistruojančių bedarbių skaičius.Šiuo metu taikomos priemonės gali būti nepakankamos socialinei įtampai sušvelninti, ypač IAE darbuotojų atžvilgiu. Todėl rengiant iš IAE atleistų darbuotojų socialinių garantijų įstatymą, būtina praplėsti aktyvių ir pasyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą Ignalinos Regione. Iš vienos pusės galima praplėsti Užimtumo fondo finansuojamų priemonių įvairovę bei išmokų dydžius, bet šalia to būtina numatyti valstybės biudžeto, IAE eksploatavimo nutraukimo fondo bei tarptautinės finansinės pagalbos lėšų panaudojimą darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Atsižvelgiant į specifinę regiono padėtį, tikslinga:

· prailginti finansinę paramą bedarbiams (iki 3 metų), jeigu jie dalyvauja aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (ypač permokymo programose);

· leisti ilgesnį laiką dirbti viešuosius darbus ir padidinti užsakovui kompensuojamą darbo užmokesčio dalį (iki 100%);

· supaprastinti reikalavimus darbdaviams, kurie organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus;

· leisti ilgesnį laiką bedarbiams dalyvauti profesinio mokymo, permokymo ir kvalifikacijos kėlimo programose (iki 2 metų);

· numatyti galimybes nedirbančiam jaunimui iš socialiai remtinų šeimų apmokėti studijas universitete;

· numatyti galimybes kompensuoti bedarbiui dalį persikėlimo išlaidų, jeigu naujoje Lietuvos vietovėje jam garantuojama darbo vieta.

Socialinės paramos priemonės

Išeitinės kompensacijos atleidžiamiems IAE darbuotojams

Atsižvelgiant į IAE darbuotojų atleidimo grafiką pagal “Least Cost Analysis” II scenarijų, išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams gali sudaryti apie 155 mln. Lt (39 mln. USD) (žr. 1999 metų ataskaitą “Ignalinos atominės elektrinės uždarymo regioninių socialinių pasekmių įvertinimas”). Tačiau ši suma gali būti mažesnė. Atsižvelgiant į “EU Phare Programme for Lithuania Project LI9806” ekspertų paskaičiavimus, uždarant IAE, joje iki 2020 metų vidutiniškai kasmet gali būti užimta apie 1 300 darbuotojų. Todėl galima teigti, kad šių darbuotojų nereikės atleisti, pritaikius permokymo mechanizmą IAE. Natūralus išėjimas į pensiją bei noras persikelti į kitas Lietuvos vietoves ar emigruoti iš Lietuvos (sociologinio tyrimo duomenimis – apie 1 200 darbuotojų) irgi gali sumažinti atleidžiamų darbdavio iniciatyva IAE darbuotojų skaičių. Todėl galima teigti, kad iki 2015 metų realus pinigų poreikis išeitinėms kompensacijoms išmokėti sudaro 110-115 mln. Lt (apie 28 mln. USD). Apie 60% šios sumos reikės išmokėti iki 2006 metų.

Bedarbių pašalpos

1999 metų ataskaitoje “Ignalinos atominės elektrinės uždarymo regionų socialinių pasekmių įvertinimas” buvo prognozuojama, kad dėl IAE uždarymo bedarbio pašalpoms per 10 metų reikės išmokėti 237,6 mln. Litų, t.y. per 10 metų 9 000 bedarbių po 220 litų per mėnesį. Bedarbio pašalpoms išmokėti realiai reikės mažiau pinigų.

Šiuo metu pagal Bedarbių rėmimo įstatymą bedarbio pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Pakartotinai teisę gauti bedarbio pašalpą bedarbis įgyja po to, kai su vietos darbo rinkos siuntimu dirbo viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, arba dalyvavo profesinio mokymo programoje. Bendra dalyvavimo šiose priemonėse trukmė turi būti ne mažesnė, kaip 180 kalendorinių dienų. Todėl pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, bedarbio pašalpa negali būti mokama 12 mėnesių iš eilės, tuo labiau 10 metų.

Dalis atleistų darbuotojų (apie 2000 žmonių) planuoja emigruoti, dalis – 1 000 – persikelti į kitas Lietuvos vietoves, o dalį galima bus panaudoti IAE eksploatacijos nutraukimo procese (vidutiniškai apie 1300 žmonių per metus). Todėl realiai asmenims, praradusiems darbą dėl IAE uždarymo nuo 2005 iki 2015 metų per bedarbio pašalpos (jeigu nebus patvirtinta nauja tvarka ir bus sudarytos galimybės 180 dienų kiekvienais metais dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse) reikės išmokėti 66 mln. litų, t.y.

220 Lt x 5000 bedarbių x 10 metų x 6 mėn. per metus = 66 mln. litų.

Šalia aukščiau paminėtų 5 000 bedarbių Ignalinos bei Zarasų rajonų darbo biržose gali būti apie 2 000 bedarbių, kuriems gali būti paskirta bedarbio pašalpa.

2000 metais Ignalinos darbo biržoje buvo 1 350 bedarbių, kuriems buvo paskirta bedarbio pašalpa. Vienam bedarbiui vidutiniškai išmokėta 717 litų, o vidutinė pašalpos mokėjimo trukmė buvo 4 mėn. Zarasų darbo birža bedarbio pašalpas paskyrė 444 bedarbiams, ir jiems buvo išmokėta 428 tūkst. litų.

Subsidijos mokymui ir profesiniam ugdymui

2000 metais Ignalinos r. darbo birža į profesinio mokymo programas įtraukė 78 bedarbius (iš jų 46% įgijo siuvėjos-operatorės specialybę) ir išleido 162,9 tūkst. litų, t.y. 2089 litus vienam dalyvavusiam profesinio ugdymo programoje.

Zarasų r. darbo birža per tą patį laikotarpį į profesinio mokymo programas įtraukė 128 bedarbius ir išleido 244,7 tūkst. litų, t.y. 1 912 litų vienam dalyvavusiam profesinio ugdymo programoje. Vidutinė mokymo trukmė sudarė 2,6 mėnesio. Kiekvienam besimokančiam kas mėnesį buvo mokama apie 160 litų mokymo pašalpa. Apgyvendinimo išlaidos sudarė apie 210 litų per mėnesį.

Mūsų nuomone, nutraukus IAE eksploataciją, būtina labai praplėsti subsidijas mokymui ir profesiniam ugdymui.Tikslinga numatyti galimybę bedarbiams dalyvauti profesinio mokymo programose iki 2 metų. 2005-2015 metais tikslinga kasmet į profesinio ugdymo programas papildomai įtraukti 100-120 žmonių. Tam tikslui per 10 metų reikės išleisti apie 6 mln. litų.

Atskirai, savivaldybės lygmenyje, reikia numatyti galimybes apmokėti jaunimo iš nepasiturinčių šeimų studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose (vidutiniškai 10 tūkst. litų vienam potencialiam studentui per metus).

Taip pat būtina parengti atleistų iš IAE Visagino gyventojų lietuvių kalbos mokymo programą. Lietuvių kalbos mokymą galima suderinti su kitų kalbų ar dalykų mokymu, arba atitinkamų profesinių įgūdžių formavimu.

Socialinės pašalpos

2000 metais Ignalinos Regione per socialinę paramą buvo išmokėta 7,4 mln. litų, tame tarpe 1,966 mln. Lt – Visagino miesto gyventojams. Suprantama, kad po IAE eksploatacijos nutraukimo labai padidės socialinių pašalpų poreikis, ypač pašalpų mažas pajamas turintiems gyventojams. Šiai pašalpų kategorijai priklauso:

· socialinė pašalpa;

· šildymo išlaidų kompensacija;

· išlaidų karštam vandeniui kompensacija;

· vienkartinė pašalpa socialiai remtiniems žmonėms.

Socialinių išmokų poreikio padidėjimas priklausys nuo to, kaip efektyviai bus taikomos atleistų iš IAE darbuotojų užimtumo didinimo priemonės. Galima prognozuoti, kad iki 2008 metų Visagine socialinės paramos išlaidos gali padidėti iki 5 mln. litų per metus, o visame Ignalinos Regione tais metais ši suma gali sudaryti apie 12 mln. litų.

Ignalinos Regiono marketingas (reklamavimas)

Dabartiniu metu Ignalinos Regiono marketingas yra viena iš opiausių problemų. Kol kas jis nevykdomas. Regiono, kaip visumos marketingas turėtų būti vykdomas dviem kryptimis. Pirma kryptis tai Ignalinos Regiono gyventojų švietimas, kurio pagrindiniai tikslai turėtų būti gyventojų asociatyvumo lygio didinimas, verslo sąsajų tarp atskirų regiono teritorijų bei įmonių skatinimas bei Visagino miesto gyventojų, ypatingai IAE darbuotojų izoliacinių nuotaikų švelninimas. Ši kryptis turėtų būti pradėta vykdyti nedelsiant. Antra kryptis – regiono, kaip vientisos socialinės ekonominės erdvės propagavimas šalyje bei užsienyje, pabrėžiant specifines regiono galimybes verslo vystymui. Šį darbą galėtų atlikti Regiono plėtros agentūra.

Vidaus investicijų pritraukimas

Padėtis šalies investicijų rinkoje dabartiniu metu yra įtempta, todėl būtina investicijų pritraukimo galimybių padidinimui visapusiškai reklamuoti Ignalinos Regioną, kaip labai perspektyvų dėl numatomų darbų susijusių su IAE veiklos nutraukimu. Taip pat šalies Vyriausybė turėtų suteikti papildomų garantijų naujoms investicijoms Ignalinos Regione.

Vietinių įmonių ir ūkių produkcijos pardavimo rėmimas

Vietinių įmonių produkcijos tiesioginį protegavimą draudžia Konkurencijos įstatymas. Tačiau vietinės produkcijos reklamai bei partnerių ūkio subjektams paieškai turėtų būti įkurta organizacija (arba pasirinkta jau veikianti). Šią organizaciją turėtų finansuoti šalies ir vietiniai biudžetai.

Smulkaus ir vidutinio verslo vystymas

Naujų smulkių ir vidutinių firmų (įmonių) kūrimo skatinimas

Naujų ir vidutinių įmonių kūrimo skatinimas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, autorių nuomone, pirmoje eilėje turėtų būti vykdomas per “Vietines užimtumo iniciatyvas”. Tam tikslui galėtų būti sukurtas specialus IAE vietinių užimtumo iniciatyvų fondas. Jis galėtų akumuliuoti valstybės biudžeto lėšas (2001 metų valstybės biudžete šiem tikslam yra numatyta 1,5 mln. Lt, tiek vietinių biudžetų lėšas, tiek tarptautinių fondų lėšas.

Esančių smulkių įmonių vystymosi palaikymas/stiprinimas

Pagrindinis smulkių įmonių vystymosi palaikymo instrumentas – “Vietinės užimtumo iniciatyvos.

Smulkaus ir vidutinio verslo įvairiapusis rėmimas numatytas SVV rėmimo įstatyme. Tačiau dabartiniu metu šis įstatymas dėl įvairių priežasčių neveikia. Ignalinos Regiono vadovybei reiktų inicijuoti atitinkamas įstatymo pataisas.

Pagalba smulkioms įmonėms tapti vidutinėmis

Ignalinos Regiono smulkios įmonės galėtų tapti vidutinėmis tik tuo atveju jei aktyviai dalyvaus IAE eksploatacijos nutraukimo aptarnavimo procese. Didelį indėlį į šį procesą galėtų įnešti IAE vadovybė.

Didelių įmonių skaidymas

Dabartiniu metu Ignalinos Regione yra vienintelė didelė įmonė – Ignalinos atominė elektrinė. Jos restruktūrizavimui bus paruošta atskira programa.

Technologijų ir žinių perdavimas

Technologijų ir žinių perdavimas, kaip ekonominė veikla, yra viena perspektyviausių.

Konkrečios šios veiklos kryptys turėtų kristalizuotis patvirtinus Ignalinos Regiono vystymosi strategiją. Čia galėtume paminėti keletą, mūsų manymu, galimų krypčių: virtuali produktų ir paslaugų birža, mokslinių tyrimų ir mokymo centras, naujų AE statybos įmonė, AE uždarymo paslaugų įmonė, mokslo imlios produkcijos įmonė. Dar kartą norime pabrėžti, kad šie siūlymai yra preliminaraus pobūdžio ir nepretenduoja į visapusiškumą.

IGNALINOS REGIONO REGENERAVIMO STRATEGIJA

1. 2010 – 2015 –ųjų metų Ignalinos Regiono VIZIJA

Konsultantai laikėsi principo, kad regiono vystymosi tikslus turi nustatyti pati vietos bendruomenė. Todėl projekto rengimo metu buvo labai daug konsultuojamasi su įtakingiausiais suinteresuotų šalių atstovais iš vyriausybės ir savivaldybių, verslo sektoriaus, IAE vadovybe, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Buvo analizuojami Ignalinos, Zarasų ir Visagino m. savivaldybių ilgo laikotarpio ekonominės plėtros planai, įskaitant ilgo laikotarpio iki 2030 m. Visagino miesto plėtros planą, inicijuotą visuomenės atstovų ir parengtą pagal “Vietinė Darbotvarkė 21”.

Ignalinos Regiono pasirenkama ilgalaikė perspektyva nusakoma tokiais siekiniais:

1. Sukuriamas dinamiškas smulkaus ir vidutinio verslo sektorius, plėtojama verslo infrastruktūra, diegiami nauji gamybos būdai, skverbiamasi į naujas rinkas, auga verslo kultūra ir natūraliai keičiasi vertybinės orientacijos – susiformuoja visuomenės teigiamas požiūris į verslininką. Verslo plėtojimas grindžiamas mokėjimu (žiniomis), informacija, ryšių ir informacinėmis technologijomis.

2. Kaimo gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygos bei pajamų gausa nemažesnė už šalies vidurkį; efektyvūs, modernūs ir konkurencingi ūkiai; kaimo veiklų ir paslaugų į

. . .

Išvados

Yra išnagrinėti ir įvertinti trys IAE uždarymo pasekmių regiono raidos scenarijai:

· regiono subalansuotos plėtra;

· regiono valdomas marinimas;

· nevaldomas regiono merdėjimas.

Socialiniu ir ekonominiu požiūriu efektyviausias yra regiono subalansuotos plėtros scenarijus, todėl referate būtent šiam scenarijui nustatomi pagrindiniai Ignalinos Regiono ateities kūrimo orientyrai – suformuojama vizija, įvardijama ir išrutuliojama regeneravimo strategija bei strategijos įgyvendinimo priemonės.

Pristatomus regeneravimo strategiją ir plėtros plano metmenis reikia suprasti ne kaip pilnatvišką strateginį dokumentą, o kaip pagrindą, kuriuo siekiama rekomenduojamoms institucijoms, tada kai jos bus įkurtos, padėti parengti tikrąjį regiono plėtros dokumentą.

Reikia turėti mintyje, jog Ignalinos Regionas yra šalies sub-teritorija, kurią sudaro Ignalinos ir Zarasų rajonai bei Visagino miestas. Todėl rengiama IAE eksploatacijos nutraukimo socialinių ir ekonominių (ir kur įmanoma aplinkosauginių) pasekmių švelninimo programa neprieštarauja regioninei plėtrai, kuri turi būti organizuojama apskrities lygiu. Ši regiono regeneravimo strategija papildo apskrities lygmens regiono vystymo strategiją. Ji taip pat harmonizuoja ir sukuria sinergiją tarp savivaldybių lygio vystymo strategijų siekiant įveikti bendrą problemą, kurios pačios savivaldybės atskirai išspręsti negali.

Konsultantai apžvelgė visas ankstesnes studijas apie IAE problemą ir susijusius klausimus. Jie atliko plačias konsultacijas su pagrindiniais suinteresuotais asmenimis, kurių metu darbo grupėse diskutavo atskiras temas, buvo išdalinti klausimynai ir konsultantai pristatė jungtines jų išvadas. Tokiu būdu buvo rasti esminiai abipusio sutarimo elementai.

Konsultantai laikosi principo, kad regiono plėtros tikslus turi nustatyti vietos bendruomenė. Todėl vykdant projektą buvo konsultuojamasi su pagrindiniais suinteresuotais valstybinės ir vietinės valdžios, verslo, IAE vadovybės bei profesinių sąjungų ir NVO asmenimis, analizuojami Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių ūkinės plėtros planai ir kiti su ilgalaike plėtra susiję dokumentai, kaip pvz.: Visagino pilietinės visuomenės atstovų iniciatyva parengtas pagal “Agenda 21” Visagino ilgalaikės plėtros planas laikotarpiui iki 2030 metų.

Join the Conversation

×
×