4. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Viršūnių)
4.1. Bendra charakteristika, funkcijos
Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija, kaipEuropos Sąjungos Taryba (angl. The European Council) arba Bendrijosvalstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nežiūrint to, keletasBendrijos valstybių narių Summit’ų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje irseptintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių Summit’ų 1974 metaisParyžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių-narių vadovųreguliarius pasitarimus ir tokiu būdu istitucializuoti šį renginį. Netrukusšią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba(angl. The European Council), neretai ji dar vadinama ES Summit’u arba ESVadovų taryba. Lietuvių kalboje šią Tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuoseimta vadinti Viršūnių Taryba, kad būtų galima atskirti nuo ES Ministrųtarybos ir Europos Tarybos, įkurtos 1949 metais ir jungiančios 45 Europosvalstybes ir užsiimančios humanitariniu, kultūriniu, politiniu Europosžemyno valstybių bendradarbiavimu. Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kadBendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančiaspolitines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijaisutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus,reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų taryba buvo labai suvaržyta dėlvieningo balsavimo sprendimų priėmimo procedūros sąlygotų ilgų diskusijų irlabai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų diskusijų tarp Prancūzijosprezidento Ž. d’Esteno ir Vokietijos kanclerio H.Šmito buvo pasiektasprincipinis susitarimas dėl tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos t.y.Vadovų tarybos įsteigimo. Formalus pagrindas Vadovų tarybos įsteigimui tapo Paryžiaus 1974 metųSummit’o komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikisoperatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per glaudesnį valstybiųnarių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių nariųvyriausybių Vadovai nutarė kasmet po tris kartus susitikti ir aptartisvarbiausias politikos problemas numatant gaires jų galimiems spartesnio irracionalesnio sprendimo būdams. Paryžiaus Summit’o 1974 metų komunikate nebuvo nustatytos Vadovųtarybos aiškiai apibrėžtos funkcijos ir jos vaidmuo Bendrijos politiniuoseprocesuose. Be to, šis komunikatas nebuvo teisiškai įpareigojantisdokumentas. Taigi, Vadovų taryba nuo pat savo veiklos pradžios nepretendavotapti dar viena Bendrijos institucija. Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metaisVieningame Europos Akte, nurodant kas gali pretenduoti tapti jos nariu irsumažinant jos pasitarimų kiekį metuose nuo trijų iki dviejų.60 Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimaiformuoti ir identifikuoti bendras ES vystymo kryptis, priimti nutarimus dėlEkonominės ir pinigų sąjungos formavimo, formuoti bendrąją Užsienio irsaugumo politiką.61 Amsterdamo sutartimi dar labiau buvo įtvirtinti Mastrichto sutartimiįteisinti Vadovų tarybos įgaliojimai, itin akcentuojant jos vaidmenįEkonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant bendrąjąUžsienio ir saugumo politiką.62 ES sutarties 4 straipsniu Europos Sąjungos Tarybai yra numatytafunkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Šio tikslo įgyvendinimuiEuropos Sąjungos Taryboje mažiausiai du karus metuose privaloma organizuotivalstybių-narių vadovų ar vyriausybių vadovų pasitarimus, dalyvaujantKomisijos pirmininkui, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrams irKomisijos nariui. Tokiems pasitarimams pirmininkauja valstybės-narės,pirmininkaujančios ES vadovas arba vyriausybės vadovas. Vadovų taryba po kiekvieno tokio pasitarimo privalo pateikti EuroposParlamentui pranešimą ir metinį pranešimą raštu apie pažangos progresąEuropos Sąjungoje. ES sutarties VII skyriuje, kuris skirtas Ekonominei ir pinigųsąjungai yra numatyta į Bendrijos veiklą įtraukti vyriausybių vadovus. Jameyra dvi nuorodos į Europos Sąjungos Tarybą. Vienoje iš jų nurodoma, kad jaibūtų pateikta Europos Centrinio banko metinė ataskaita. Kitoje minima, kadEuropos Centrinio banko nariai turi būti skiriami bendru valstybių nariųvyriausybių vadovų sutarimu. Be to, nurodoma, kad sprendimus dėl valstybiųnarių tinkamumo prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos priimaMinistrų Taryba kartu su valstybių vadovais ar vyriausybių vadovais. Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos itindidelės galios formuojant bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Sutarties13 straipsnio pataisa buvo numatyta: – Europos Sąjungos Taryba nustato bendrosios Užsienio ir saugumo politikos principus ir gaires, įskaitant gynybos elementus; – Europos Sąjungos Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias Sąjunga įgyvendina tose srityse, kur valstybės-narės turi svarbių bendrų interesų. Bendrosios strategijos turi numatyti tikslus, trukmę ir priemones joms įgyvendinti ; – Europos Sąjungos Ministrų taryba privalo priimti atitinkamus sprendimus, kurių reikia Europos Sąjungos Tarybos numatytoms bendrosios Užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti; Taigi, Europos Sąjungos Taryba iki Vieningos Europos Akto priėmimoneturėjusi savo veiklai teisinio pagrindo ir egzistavusi už steigimosutarčių ribų, palaipsniui įgijo vis daugiau galių ir šiuo metu priima arbadalyvauja priimant svarbiausius ES institucinius ir politikų formavimosprendimus. ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu yra numatyta, kad Tarybaprivalo suteikti impulsą Sąjungos plėtrai, nustatyti pagrindines politikųkryptis ir nedalyvauti Sąjungos teisės aktų priėmimo procese.63
4.2. Posėdžių (susitikimų) dalyviai Bendrijos sutartimi yra numatyta, kad Europos Sąjungos Tarybą sudarovalstybių-narių vadovai arba vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas,valstybių-narių Užsienio reikalų ministrai ir vienas Komisijos narys.64
Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o neoficialūs valstybių lyderiai. Iš valstybių vadovų Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose nuolatdalyvauja Prancūzijos ir Suomijos prezidentai, kurių valdžios galios yražymiai didesnės už kitų valstybių nominalių vadovų valdžios galias. Kitomsvalstybėms atstovauja vyriausybių vadovai. Kai kada Užsienio reikalųministrus Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose pakeičia kiti ministrai.Be to, susitikimuose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas jopavaduotojų. Europos Parlamento pirmininkas Tarybos susitikimuose dalyvaujasvečio teisėmis. Išvardintos pareigybės sudaro galimybes Europos Sąjungos Tarybossusitikimuose dalyvauti 32 aukščiausio rango ES valstybių-narių beiKomisijos politikams. Be šių 32 dalyvių, pasitarimuose dar dalyvauja šešipareigūnai: du iš pirmininkaujančios valstybės-narės, vienas iš TarybosSekretoriato (visi 3 protokoluoja) ir trys Komisijos pareigūnai, įskaitantjos Generalinį Sekretorių. Be to, bet kada į pasitarimą dar gali įeiti povieną valstybės narės patarėją. Pastaraisiais metais itin išaugus Ekonominės ir pinigų sąjungossvarbai, į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus vyksta ir Ekofino Tarybosministrai, tačiau jiems nebūtina dalyvauti viso susitikimo metu. Norsvalstybių narių oficialios delegacijos Europos Sąjungos Tarybossusitikimuose yra apribotos, tačiau įprasta, kad jas lydi ir ne oficialūspareigūnai bei techninis personalas. Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose,skirtingai nuo Ministrų Tarybos, nedalyvauja tokios gausios nacionaliniųvyriausybių pareigūnų delegacijos. ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma Europos SąjungosTarybos sudėtis. Jame nurodoma, kad Tarybai priklauso valstybių arvyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijospirmininkas.65 ES Užsienio reikalų ministras privalo dalyvauti Tarybosveikloje. 4.3. Posėdžių organizavimas Didžiausias darbo krūvis ruošiant Europos Sąjungos Tarybos posėdžiustenka ES pirmininkaujančiai valstybei. Pirmininkaujančios šalies aukštaspareigūnas bendradarbiaudamas su Tarybos generaliniu sekretoriatu irKomisija nustato svarbiausius klausimus, dėl kurių turi vykti diskusijos.Paruošiamąjį darbą Europos Sąjungos Tarybos susitikimams atlieka MinistrųTaryba, susirenkanti Bendrųjų reikalų (Užsienio reikalų ministrų) sudėtimi.Bendrųjų reikalų taryba susitinka kelios dienos prieš Europos SąjungosTarybos susitikimą. Bendrųjų reikalų tarybos darbą ruošia Nuolatiniųatstovų komitetas (COREPERA’s), padedamas Politinio komiteto (bendrosiosužsienio ir saugumo politikos klausimais) ir Koordinacinio komiteto(bendradarbiavimas policijos ir baudžiamųjų teismų klausimais). Šią standartinę Europos Sąjungos Tarybos posėdžio rengimo procedūrągali papildyti įvairių valstybių narių pareigūnų susitikimai, ministrųlygio derybos. Nors formalios darbotvarkės Europos Sąjungos Tarybossusitikimuose nebūna, bet visada yra gausu įvairiausių klausimų, nes: – dalis klausimų yra visada aktualūs, kaip pavyzdžiui ES ekonominių reikalų aptarimas, Bendros rinkos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos reikalai, bedarbystė ir darbo vietų kūrimas, ES plėtros klausimai. – Komisija siūlo iniciatyvas, kurioms pritaria pirmininkaujanti valstybė narė ir prijaučia kai kurios kitos valstybės, kaip pavyzdžiui 1992 metų Edinburgo Summit’e inicijuotas veiksmų planas bedarbystei mažinti; – pirmininkaujanti valstybė, Komisijos ir kai kurių kitų valstybių remiama inicijuoja svarbius politikos ar institucinius pokyčius. Tai iliustruoja įvykiai sąlygoję Mastrichto sutarties pasirašymą. 1989 metais Strasbūro Summit’e buvo inicijuota tarpvyriausybinė konferencija dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o 1990 metais Dubline – dėl Politinės sąjungos, 1990 metų gruodyje Romos Summit’e buvo priimti sprendimai dėl ES sutarties, kuri buvo patvirtinta 1991 metų gruodžio mėnesį Mastrichte. – pradedant derybas dėl ES plėtros su Kipru ir penkiomis Vidurio bei Rytų Europos valstybėmis 1998 metų pavasarį reikėjo Liuksemburgo 1997 metų gruodžio mėnesio Summit’o pritarimo; – viena Europos Sąjungos Taryba gali palikti nebaigtus apsvarstyti iki galo klausimus kitai Europos Sąjungos Tarybai, kaip 1998 metų Kardife buvo paprašyta Komisijos pateikti medžiagą apie Aplinkosaugos politikos integravimą į kitas ES vykdomas politikas; – gali būti aptariami pranešimai, kaip 1997 metų Liuksemburge Ministrų Tarybos pranešimai dėl ES plėtros ir dėl Darbotvarkės 2000 reformų, dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos trečios stadijos įgyvendinimo bei dėl Vidaus reikalų ir teisingumo politikos įgyvendinimo, pranešimas dėl narkotikų kontrolės, Komisijos pranešimas dėl bendradarbiavimo Europoje; – tarptautiniai įvykiai reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškimų, svarstymų, kaip pav., aptarimas 1998 metų Kardife ES ir JAV prekybinių ryšių, Viduriniųjų Rytų taikos procesas, Indijos- Pakistano branduoliniai bandymai, įvykiai Afganistane ir Irake, kova su tarptautiniu terorizmu. Kai yra rengiami specialūs Summit’ai, dažniausiai vieną kartąmetuose, jų darbotvarkė būna siaura ir jie tęsiasi ne daugiau vienosdienos. Europos Sąjungos Tarybos kas šešių mėnesių posėdžiai yra rengiami ESpirmininkaujančioje valstybėje. Pagal Vieningą Europos Aktą numačius rengtidu kartus metuose Vadovų Tarybos susitikimus buvo manoma, kad bet kokspapildomas posėdis bus rengiamas ne pirmininkaujančioje valstybėje, betBriuselyje. Vėlesnė įvykių raida parodė, kad ir papildomi susitikimaidažniausiai yra rengiami pirmininkaujančioje valstybėje. Reguliarūs EuroposSąjungos Tarybos posėdžiai yra rengiami baigiantis valstybės narėspirmininkavimo ES laikotarpiui t.y. birželio ir gruodžio mėnesiais. Jieužtrunka dvi dienas. Įprastai prasideda vienos dienos ryte ir baigiasikitos dienos popietę. Specialių susitikimų trukmė priklauso nuo svarstomųproblemų, bet retai užtrunka ilgiau nei vieną dieną. 1999 metų BerlynoSummit’as, svarstęs Darbotvarkė 2000 reformų programą, užtruko ilgiau neitris dienas. Reguliarūs Europos Sąjungos Tarybos susitikimai dažniausi vykstasekančia nusistovėjusia tvarka: – susitikimo išvakarėse arba kai kada ir pirmą jo dieną po pusryčių visi dalyviai susirenka bendriems pietums. Po to, iš anksto suderinti darbotvarkės klausimai yra svarstomi plenariniame posėdyje. Nuo 1987 metų susitikimo pradžioje yra išklausoma Europos Parlamento pirmininko kalbos. Tuo pat metu Ekofino ministrai gali posėdžiauti atskiroje patalpoje. – Pietų pertrauka sudaro galimybes neformalioms diskusijoms ir dvišaliams susitikimams. Visų pertraukų metu vyksta dvišalės diskusijos ir konsultacijos su nacionalinės delegacijos nariais; – Kitas plenarinis posėdis yra kviečiamas po pietų, tačiau kai kada Vyriausybių vadovai ir Užsienio reikalų ministrai rengia atskirus pasitarimus; – Vakarienės metu vėl vyksta neformalus apsikeitimas nuomonėmis. Įprastai vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas vakarieniauja atskirai nuo Užsienio reikalų ministrų ir kitų pasitarimo dalyvių. Kai kada rengiama iškilminga ceremoniali vakarienė su pirmininkaujančios valstybės vadovu; – Po vakarienės vėl vyksta Vyriausybių vadovų pokalbiai “prie židinio”, Užsienio reikalų ministrai aptaria neformalioje aplinkoje bendros Užsienio ir saugumo politikos aktualijas. Kai kada posėdžiaujama netgi visą naktį, kaip tai atsitiko 2001 metų Nicos Summit’e; – Įprastai nakties metu pirmininkaujančios valstybės atstovai kartu su Tarybos Sekretoriatu parengia pirmos dienos posėdžių išvadų projektus, kurie tampa pagrindu kitos dienos pasitarimams; – Kitos dienos ryte vėl rengiamas plenarinis posėdis, o kai kada pratęsiamas ir po pietų. Jų metu siekiama daryti diskusijų apibendrinimus ir išvadas; – susitikimas įpratai pabaigiamas po pietų arba vėlai vakare paskelbiant pirmininkaujančių išvadas; – Rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus atsako Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos pirmininkai. Be to, kiekviena delegacija rengia savas spaudos konferencijas. Europos Sąjungos Taryba sprendžia svarbiausius klausimus, priimdamapolitinius sprendimus ir tvirtindama jau parengtus susitarimus beidokumentus, formuodama kitų ES institucijų veiklos perspektyvą. EuroposSąjungos Taryboje visi sprendimai yra priimamai bendru susitarimu, todėl įdarbotvarkę yra įtraukiami tik jau suderinti klausimai. Nepavykus rastikokiu nors klausimu bendro sprendimo, ES institucijoms yra nurodoma ieškotivisoms valstybėms narėms priimtino sprendimo. Nuo 1995 metų Europos Sąjungos Taryba susitinka 4 kartus per metus.Iš viso iki 2000 m. pabaigos buvo suorganizuoti 75 Europos Sąjungos Tarybossusitikimai.66 Prie 2001 metais Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatoma,kad nuo 2002 metų bent kartą per pusmetį Europos Sąjungos Tarybossusitikimai vyks Briuselyje, o kai Europos Sąjungoje bus 18 ir daugiauvalstybių narių, visi Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks vien tikBriuselyje.67 Nuo 1994 metų į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus (antrą dieną)yra kviečiami ir valstybių kandidačių (asocijuotų valstybių) vadovai. Jiemsyra surengiami darbiniai pietūs su Europos Sąjungos Tarybos susitikimodalyviais. ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma, kad EuroposSąjungos taryba susitinka vieną kartą per ketvirtį ir jai vadovauja Tarybospirmininkas. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms Tarybos pirmininkas galisukviesti papildomus posėdžius. Europos Sąjungos tarybos posėdžiuose, esantreikalui, gali būti kviečiami dalyvauti ministrai, Europos Komisijospirmininkas ar Komisijos narys (komisaras).68 ES Konstitucijos projekto I-20 straipsnis numato, kad išskyrusatvejus, kai Konstitucija numato kitaip, visi Europos Sąjungos Tarybosposėdžio sprendimai yra priimami bendru sutarimu. ES Konstitucijos projekto I-21 straipsniu numatyta, Tarybakvalifikuota balsų dauguma dviems su puse metų išsirenka savo pirmininką,kurio įgaliojimai gali būti pratęsti dar vieną kadenciją. ES Tarybospirmininkas negali turėti nacionalinio mandato. ES Konstitucijos projekto I-25 straipsnis numato, kad ES Tarybojebalso teisės neturi jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas. Pagal Konstitucijos projekto I-21 straipsnį Europos Sąjungos Tarybospirmininkas po kiekvieno posėdžio privalo pateikti ataskaitą apie Tarybosveiklą Europos Parlamentui. ES Konstitucijos projekto III-244 straipsniu numatyta, kad visi ESTarybos nariai disponuoja tik vieno balso teise. ES Tarybos nariosusilaikymas balsuojant, nesutrukdo priimti sprendimo pagal bendro sutarimoprocedūrą. ES Konstitucijos projekte ES taryba yra įpareigojama paruošti Vidausveiklos taisykles bei jas patvirtinti paprasta balsų dauguma. ES Tarybaitalkina ES Ministų tarybos generalinis sekretoriatas.5. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Ministrų)
5.1. Bendra charakteristika, funkcijos Pagal Europos Bendrijos sutartį, ES Taryba yra Bendrijos įstatymųleidimo organas (institucija). Ją sudaro kiekvienos ES valstybės-narėsvyriausybės įgaliojimus turintys ministrai. Tarybos pirmtakė yra 1951 m.pagal Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį įsteigta Ministrųtaryba.69 Priklausomai nuo Tarybos darbotvarkėje svarstomo klausimo jojeatstovauja už tą klausimą ir veiklos sritį atsakingi nacionaliniųvyriausybių ministrai ar ministrų rangui prilyginti pareigūnai. Jeigusvarstomi aplinkosaugos reikalai tai Tarybą sudaro nacionalinių vyriausybiųaplinkos ministrai ar viceministrai, žemės ūkio reikalams svarstytiTaryboje renkasi žemės ūkio ministrai arba jų rango ir kompetencijospareigūnai. Ministrų Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas: – Teisės aktų priėmimo kartu su Europos Parlamentu ar viena; – valstybių-narių ekonominės politikos koordinavimo;
– kartu su Europos Parlamentu biudžeto tvirtinimo; – ES vardu sudaro sutartis su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; – Priima sprendimus dėl bendros užsienio ir saugumo politikos formavimo pagal Viršūnių Tarybos numatytas gaires; – Koordinuoja valstybių-narių veiklą bei numato bendras priemones vidaus reikalų ir teisingumo srityse. Ministrų Tarybos posėdžiuose yra svarstomi ir priimami Komisijosparuošti ES teisės aktų projektai. Ši Taryba, išklausiusi EuroposParlamento ir, esant reikalui, Ekonomikos ir Socialinių reikalų bei Regionųkomitetų nuomones, gali savarankiškai priimti teisės aktus arba pagalbendro sprendimo procedūrą, kai šia galia dalijasi su Europos Parlamentu.70 Pagal rotacijos principą kas šešis mėnesius nuolat keičiasi EuroposSąjungoje pirmininkaujanti valstybė, kuri pirmininkauja ir Tarybosposėdžiams. Ministrų Tarybos posėdžiai dažnai vyksta pirmininkaujančios valstybėsnarės teritorijoje, bet priklausomai nuo pareikštų iniciatyvų gali vykti irkitose valstybėse. Pirmininkaujančios valstybės keičiasi kas šeši mėnesiai– nuo sausio iki liepos ir nuo liepos iki gruodžio pabaigos. Pirmininkavimas Europos Sąjungoje nuo 1995 metų (paskutinio ESplėtros etapo) iki 2008 metų keičiasi pagal 9 lentelėje pateiktą grafiką.71 Pirmininkavimo ES grafikas 9 lent.|Metai | Pirmininkaujanti || |valstybė || | I pusmetis | II pusmetis ||2001 |Švedija |Belgija ||2002 |Ispanija |Danija ||2003 |Graikija |Italija ||2004 |Airija |Olandija ||2005 |Liuksemburgas |Didžioji Britanija ||2006 |Austrija |Vokietija ||2007 |Suomija |Portugalija ||2008 |Prancūzija |Švedija |Europos Taryboje pirmininkaujančiai valstybei narei yra keliami tokiepagrindiniai uždaviniai: – vadovauti valstybių-narių bendradarbiavimui ES institucijose (Komisijoje, Taryboje, Parlamente ir kt.); – atstovauti Europos Tarybą ir Ministrų Tarybą ES institucijose ir struktūrose; – atstovauti ES tarptautinėse organizacijose ir palaikant ryšius su užsienio valstybėmis. Tarybai pirmininkaujančios šalies pagrindinės funkcijos yra šios: – bendradarbiaujant su Tarybos Generaliniu Sekretoriatu paruošti posėdžius ir jiems pirmininkauti, pradedant ministrų lygio ir baigiant atskirų komitetų bei darbo grupių, išskyrus tuos atvejus kai nedaugelis komitetų ir darbo grupių turi savo nuolatinį pirmininką; – formuoti ir priimti sprendimus, nes nuo pirmininkaujančio labai priklauso derybų, įtikinėjimų, manevravimo, koalicijų formavimo, bendros pozicijos suradimo su visomis valstybėmis-narėmis, Komisija ir Europos Parlamentu sėkmė; – garantuoti vykdomų politikų tęstinumą, keičiantis pirmininkavimui. Tam tikslui tarnauja taip vadinamų “troikų” sistema, kai pirmininkaujanti valstybė organizuoja sprendimų priėmimo procesą artimai bendraujant su prieš ją pirmininkavusia valstybe ir po jos pirmininkausiančia valstybe; – atstovauti Tarybą visuose reikaluose su kitomis ES institucijomis ir su trečiosiomis šalimis.72 Valstybės-narės pirmininkavimas Taryboje turi privalumų ir neigiamųpusių. Vienas iš privalumų yra tas, kad pirmininkaujanti valstybė atsiduriaES vykstančių politinių įvykių sūkuryje ir visuomenės dėmesio centre.Pirmininkaujančios šalies ministrai ir ypač Vyriausybės vadovas su Užsienioreikalų ministru nuolat susitinka su iškiliais pasaulio valstybių irtarptautinių organizacijų politiniais veikėjais, atstovaudami ES interesus.Kitas privalumas yra turėjimas galimybių kokioje nors politikos srityjeįveikti tas problemas, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Valstybė-narė pradėdama pirmininkavimą visada paveldi tam tikrą kiekį spręstinųklausimų iš anksčiau pirmininkavusių valstybių, tad formuojantpirmininkavimo darbotvarkę svarbų vaidmenį atlieka “troika”. Pirmininkavimo neigiama ypatybė yra ta, kad pirmininkaujančiosvalstybės administracinis aparatas yra apkraunamas nebūdingais darbais irtai apsunkina mažesnes valstybes-nares. Be to, dėl ne itin populiarių arbaracionalių sprendimų neretai bloguoju minima pirmininkaujanti valstybė. Pagrindinis Tarybos veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra“Tarybos veiklos taisyklės”.73 Kai 1950 metais buvo steigiama Bendrija, daugelis jos steigėjųtikėjo, kad Tarybos, kaip tarpvyriausybinės institucijos vaidmuo sprendimųpriėmimo procese palaipsniui mažės, daugiau valdžios galių perleidžiantKomisijai t.y. Bendriją atstovaujančiai institucijai. Vėlesnė įvykių eigaparodė, kad Tarybos galios nuolat buvo didinamos ir tik pastaraisiaismetais vis daugiau galių suteikiama Komisijai ir Europos Parlamentui. 1958 metais pradėjus veikti Europos ekonominei bendrijai ir Euratomuibuvo įsteigtos ir šių bendrijų Tarybos, bei viso trys 1967 metais sujungtosį vieną bendrą Tarybą pagal Europos Bendrijų sujungimo sutartį.74 Pagal Tarybos veiklos taisyklių 1 str. ji privalo susirinkti tada,kai kviečia Taybos pirmininkas arba vieno iš Tarybos narių prašymu arbaEuropos Komisijos prašymu. Tame pačiame taisyklių straipsnyje yra nurodyta,kad septynis mėnesius prieš perimant pirmininkavimą Taryboje,konsultuojantis su tuo metu Taybai pirmininkaujančiu yra preliminariainumatoma būsima posėdžių darbotvarkė, kad būtų galima laiku užbaigtiparuošiamąjų teisės aktų rengimo procesą ir priimti sprendimus. Remiantis sutarčių priedais yra suformuotas Tarybos veiklos taisyklių1 str., kuris nusako, kad Tarybos būstinė yra Briuselis, o balandžio,birželio ir spalio mėnesiais Taryba posėdžiauja Liuksemburge. ES Konstitucijos projekto 22 straipnis numato, kad ES Ministrų tarybakartu su Europos Parlamentu priima ES teisės aktus, tvirtina Bendrijosbiudžetą, atlieka politikos įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijas.75
5.2. Sudėtis ir posėdžiai Tarybos veiklos taisyklių 2 str. numatyta, kad jos sudėtis yrabesikeičianti, priklausomai nuo svarstomų klausimų tematikos. Ankstesniaismetais Taryba posėdžiaudavo daugiau nei dvidešimtyje sudėčių. 1999 m.Helsinkyje buvo nutarta, kad Taryba posėdžiaus tik šešiolikoje sudėčių.2002 m. Sevilijos valstybių vadovų susitikime buvo nutarta sumažinti
Tarybos sudėčių kiekį iki 9. Dar 2002 metų pirmame pusmetyje Tarybaposėdžiavo šešiolikoje sudėčių, bet Sevilijoje (Ispanija) susirinkę ESvalstybių vadovai sutarė sumažinti Tarybos sudėčių skaičių iki devynių.Danija, pirmoji organizavo savo pirmininkavimo laikotarpį pagal Sevilijossusitarimus ir per 2002 metų antrąjį pusmetį surengė 31 formalų ir 9neformalius Ministrų Tarybos posėdžius:76 – Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių-9; – Ekonomikos ir finansų -7; – Žemės ūkio ir žuvininkystės – 7; – Teisingumo ir vidaus reikalų – 4; – Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos– 3; – Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų –4; – Transporto, telekomunikacijų ir energetikos –3; – Aplinkos – 3; – Švietimo, jaunimo reikalų, kultūros – 1. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba taipogi svarsto Europossaugumo ir gynybos politikų bei bendradarbiavimo klausimus. Be to, Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba rengia atskirussusitikimus tam, kad koordinuotų visą paruošiamąjį darbą Vadovų tarybossusitikimams, įskaitant politikų bei institucinių ir administracinių.klausimų derinimą. Ši Taryba koordinuoja bendrąją užsienio ir saugumopolitiką, užsienio prekybą, humanitarinės pagalbos teikimo klausimus. Veiklos taisyklių 2 str. yra numatyta, kad Bendrųjų reikalų irišorinių santykių taryba ne vėliau kaip keturios savaitės iki VadovųTarybos posėdžio pagal Tarybos pirmininko pasiūlymą paruošia darbotvarkėsprojektą bei jos anotaciją, o Tarybos posėdžio išvakarėse patvirtina jodarbotvarkę. Tarybos herarchinės sistemos viršūnėje yra ministrai, sudarantysBendrųjų reikalų ir išorinių santykių bei Ekonomikos ir finansų (Ekofin’as)Tarybas. Ekofin’o taryboje yra svarstomi ir visi su Bendrijos biudžetoformavimu susiję teisės aktų projektai. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje yra taipogi svarstomi suciviline sauga susiję sprendimų projektai. Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybataipogi priima sprendimus ir dėl su turizmu susijusių klausimų. Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų tarybai deleguotasprendimų priėmimo teisė dėl audiovizualinių reikalų. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba priima taipogi sprendimus dėlmiškininkystės, kaimo plėtros aktualijų. Pagal Bendrijos sutarties 203 str. kiekviena valstybė narė gali patinustatyti, kokiu būdu ji atstovaus savo interesus Taryboje, nes keliųveiklos sričių ministrai ar jų įgalioti pareigūnai gali atstovautivalstybės narės interesus tos pačios sudėties Taryboje.77 Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Taryboje kiekviena nacionalinėvyriausybė privalo būti atstovaujama užsienio reikalų ministro arbavalstybės sekretoriaus. Ne rečiau kartą per mėnesį į Tarybos posėdžius renkasi nacionaliniųvyriausybių užsienio reikalų ministrai (Bendrųjų reikalų ir išoriniųsantykių taryba), ekonomikos ir finansų ministrai (Ekonomikos ir Finansųtaryba – Ekofinas), žemės ūkio ministrai (Žemės ūkio taryba). Aplinkos,Transporto, Žvejybos, Vidaus rinkos ministrai į Tarybos posėdžius susirenka4-5 kartus metuose, o Mokslo, Socialinių reikalų, Pramonės ir Energetikosministrai posėdžiauja Taryboje tik 2-3 kartus metuose. Tarybos posėdžiamspirmininkauja kas 6 mėnesiai vis kita valstybė (žr. skyr. PirmininkavimasTarybai). Tarybos posėdžiai yra uždari visuomenės nariams, išskyrus kai kuriuosatvejus kai pagal Tarybos taisyklių 8 str. posėdžiuose leidžiama dalyvautiir visuomenės atstovams, svarstant klausimus pagal bendro sprendimoprocedūras remiantis Bendrijos sutarties 251 straipsniu.79 Į Tarybos posėdžius kartu su ministrais atvyksta ir svarstomųklausimų ekspertai, viceministrai. Bendrųjų reikalų Tarybos posėdžiuoseUžsienio reikalų ministrus visada lydi ir Prekybos ministrai, kai yrasvarstomi su užsienio prekyba susiję klausimai. Dažniausiai be atitinkamossrities ministro į Tarybos posėdžius kartu su juo atvyksta 5-6 tosvalstybės-narės ekspertai, kiti komandos nariai. ES Taryba apmoka ministroir penkių delegacijos narių kelionės išlaidas. Kai yra svarstomi itinkonfidencialūs klausimai gali būti apribotas nacionalinės delegacijos nariųkiekis Tarybos posėdyje. Pirmininkaujančio pasiūlymu delegacija gali būtiapribota “Ministras plius du” arba “Ministras plius vienas” arba itinkonfidencialiais atvejais “Ministras ir Komisija”. Įprastai posėdisprasideda 10 valandą ryto ir baigiasi tos pačios dienos 6-7 valandą vakaro.Užsienio reikalų, Žemės ūkio ir Finansų ministrai neretai posėdžiauja dvidienas.80 Be formalių Tarybos posėdžių neretai vyksta neformalūs ministrųsusitikimai savaitgaliais, kuriuose nepriimama jokių sprendimų. Dažniausiaitokie neformalūs Tarybos narių susitikimai vyksta pirmininkaujančiojevalstybėje. Ministrų Tarybos posėdžių metiniame tvarkaraštyje reguliariai vykstabiudžeto svarstymo, žemės ūkio produkcijos kainų nustatymo irbesibaigiančio šešių mėnesių valstybės-narės pirmininkavimo cikloposėdžiai. Ministrų Tarybai visuose darbuose talkina jos paruošiamiejikomitetai. Vieni iš jų yra įsteigti Europos Bendrijų sutarčių pagrindu,kiti tarpvyriausybiniais ar Ministrų Tarybos sprendimais. Pagal Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 6 p. preliminari posėdžiodarbotvarkė yra suskirstoma į dvi dalis “A” ir “B”. Į posėdžio darbotvarkėsdalį “A” patenka tie sprendimų projektai, kurie yra nuodugniai apsvarstytibei preliminariai suderinti komitetuose, COREPER’e ir, kurių priėmimasnumatomas be Tarybos narių ar Komisijos atstovų diskusijų posėdžio metu.Bet tai nereiškia, kad Tarybos nariai ar Komisijos atstovai neturigalimybės pasisakyti posėdžio metu dėl darbotvarkės “A” dalyje numatytųsprendimų projektų.81 Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 7 p. numato, kad prieš prasidedantkiekvienam posėdžiui jo dalyviai tvirtina posėdžio darbotvarkę ir turigalimybę siūlyti papildomus klausimus. Papildomi klausimai įtraukiami įposėdžio darbotvarkę tik tuo atveju, jeigu tam vieningai pritaria visiTarybos nariai, o siūlomi nutarimų projektai yra apsvarstyti atitinkamuosekomitetuose bei paruošti pagal Sutartyse numatytas procedūras. Tarybos veiklos 7 taisyklė numato, kad Taryba veikia teisės aktųpriėmimo procese pagal ES sutarties 207 (3) straipsnį priimdama valstybesnares įpreigojančius teisės aktus: reglamentus, direktyvas, tinkliniusnutarimus ar nutarimus pagal Sutartyse numatytus įpareigojimus. Tarybosdiskusijose priimtos rekomendacijos, rezoliucijos, išvados, nuomonės neturivalstybes nares įpareigojančių teisės aktų galios.82 Skirtingai nei Europos Sąjungos interesams atstovaujanti Komisija irvisuotiniuose rinkimuose išrinktas Europos Parlamentas, Taryba yra ESvalstybių narių vyriausybių atstovė. Taryba kasmet susirenka vidutiniškai į100 posėdžių.83 2001 metais įvyko 89 Ministrų Tarybos posėdžiai. Dauguma posėdžių yrarengiami Briuselyje, išskyrus balandžio, birželio ir spalio mėnesius, kaiyra posėdžiaujama Liuksemburge. ES Konstitucijos projekto I-22 nurodoma, kad Ministrų Tarybą sudarokiekvienos valstybės narės ministrai ar ministrų lygio atstovai, atsakingiuž atskiras veiklos sritis. Tik tokio lygio atstovai Ministrų Taryboje turibalsavimo teisę atstovauti jį delegavusią valstybę narę.84 ES Konstitucijos projekto III-245 straipsnis numato, kad Ministrųtarybos posėdį gali sukviesti jos pirmininkas, vienas iš Tarybos narių arKomisija. ES Konstitucijos projekto I-23 straipsniu nustatoma, kad Bendrųjųreikalų ir Teisės tarybos privalo garantuoti Ministrų tarybos darbonuoseklumą. Atlikdama Bendrųjų reikalų tarybos funkcijas, ji kartu suEuropos Komisija paruošia ir garantuoja sklandžią Europos Sąjungos Tarybos(vadovų) darbų seką. Bendrųjų reikalų taryba atlieka ir teisės aktų leidybos funkcijas, jikartu su Europos Parlamentu, pagal Konstitucijos suteiktus įgaliojimuspriima teisės aktus. Vykdant šią funkciją, kiekvienos valstybės narėsdelegacija gali būti papildomai atstovaujama vieno ar dviejų ministrų lygioekspertų, gerai išmanančių Taryboje svarstomus darbotvarkės klausimus. ES Konstitucijos projekto I-23 straipsnyje nurodoma, kad Užsienioreikalų taryba pagal Europos Sąjungos Tarybos (vadovų) numatytas gairesformuoja Sąjungos užsienio politikas. Užsienio reikalų tarybai vadovaujaEuropos Sąjungos Užsienio reikalų ministras.85 Kitų sudėčių tarybomspirmininkauja ES pirmininkaujančios valstybės atstovas. ES Konstitucijosprojekto I-23 straipsniu įpareigojama ES Taryba patvirtintipirmininkaujančių valstybių rotaciją, o vienos valstybės pirmininkavimasužtruktų ne mažiau vienų metų.5.3. Generalinis sekretoriatas Tarybos Generaliniame Sekretoriate dirba apie 2500 valdininkų, 250 iškurių yra A funkcinės grupės pareigūnai. Sekretoriato būstinė yra tamepačiame pastate Briuselyje, kur vyksta Tarybos posėdžiai, netoli nuopagrindinių Komisijos ir Europos Parlamento būstinių.86 Generaliniam sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius irgeneralinio sekretoriaus pavaduotojas, kurie šioms pareigoms gali būtipaskirti tik vieningu visų Tarybos narių pritarimu.Generalinis sekretoriustuo pačiu metu eina ir ES Aukštojo atstovo (angl. High Representative)pareigas t.y. yra atsakingas už ES Bendrąją užsienio ir saugumo politiką.87
Generalinio Sekretoriato pagrindinė funkcija yra aptarnauti Tarybosir jos komitetų posėdžius, išplatinant posėdžių darbotvarkes,protokoluojant diskusijas, apiforminant bei išplatinant sprendimųdokumentus, išlaikant politikų tęstinumo ir koordinavimo funkciją nuolatkeičiantis valstybių-narių pirmininkavimui. Dėl to GeneralinisSekretoriatas dirba artimai bendradarbiaudamas su pirmininkaujančiosTarybai valstybės-narės Sekretoriatu. Tai yra būtina daryti, nes pirmiausiavisi dokumentai, darbotvarkės, protokolai atsiranda pirmininkaujančiosvalstybės atitinkamoje institucijoje. Tarybos Generaliniam Sekretoriatuidaugiau darbų tenka atlikti mažų valstybių narių pirmininkavimolaikotarpiais, kurios neturi didelių nacionalinių sekretoriatų. Dvigubą Tarybos pirmininko aptarnavimą nesunku pastebėti per Tarybosposėdžius, kai iš vienos Pirmininko pusės susėda Generalinio Sekretoriatovaldininkai, o iš kitos pusės pirmininkaujančios šalies atitinkamostarnybos atstovai.88 Be to, generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas, pagal Tarybosveiklos taisyklių 23 str., privalo paruošti Tarybos išlaidų sąmatą. Nuo 1970 m. darbuotojų Sekretoriate padaugėjo virš šešių kartų.Darbuotojų skaičiaus didėjimą sąlygojo darbų apimties Sekretoriatedidėjimas ir išaugęs Taryboje priimamų sprendimų kiekis.89 Tarybos Sekretoriato personalas 11 lent.|Metai |Viso personalo |A funkcinė grupė ||1970 | 603 | 94 ||1975 |1,475 |161 ||1980 |1,593 |183 ||1985 |1,790 |188 ||1990 |2,183 |217 ||1995 |2,446 |273 ||2000 |2,465 |316 |
5.4. Tarybos komitetai ir darbo grupės Tarybai priklauso keletas hierarchiškai organizuotų komitetų ir darbogrupių, nuo kurių veiklos žymia dalimi priklauso Ministrų Tarybos ir VadovųTarybos veikla, Tarybos posėdžių ir susitikimų darbotvarkės bei priimamisprendimai. Iš visų komitetų bene svarbiausi ir labiausiai žinomi yra COREPER Iir COREPER II, kuriuose posėdžiauja valstybių narių nuolatinių atstovybiųambasadoriai ir ambasadorių pavaduotojai, siekdami suderinti visusklausimus tarp valstybių narių dar prieš valstybių vadovų susitikimus irMinistrų tarybų posėdžius. Ne mažiau svarbi šių komitetų funkcija yraTarybos posėdžių darbotvarkės paruošimas. Svarbias funkcijas Tarybos veikloje tenka Ekonomikos ir finansų,Darbo, Politikos ir saugumo, Socialinės apsaugos, 133(3) Sutartiesstraipsnio, 36 Sutarties straipsnio komitetams. Visi šie išvardintikomitetai yra įsteigti vadovaujantis atitinkamų Bendrijos sutartiesstraipsnių nuostatomis. Be šių komitetų, ne mažiau svarbias funkcijas atlieka Specialusisžemės ūko komitetas, kuris buvo įsteigtas 1960 m. tarpvyriausybiniu Žemės
ūkio tarybos nutarimu, siekiant paruošti klausimus šios Tarybos posėdžiams. Be to, Tarybos nutarimais yra įsteigti komitetai: Karinis, Kriziųvaldymo, Ekonominės politikos, Finansų tarnybos, Saugumo komitetai. 5.4.1. Nuolatinių atstovų komitetas (angl. Committee of PermanentRepresentatives – COREPER). Šis komitetas buvo įsteigtas, remiantis EBsutarties 207 straipsniu. Kiekviena valstybė-narė Briuselyje turi savoNuolatinę atstovybę, kuri yra tarsi tos valstybės ambasada EuroposSąjungoje.90 Nuolatinei valstybės-narės atstovybei vadovauja Nuolatinis atstovas,kuriuo yra skiriamas aukšto rango tos valstybės diplomatas, o jam dartalkina apie 30-40 valstybės pareigūnų ir juos aptarnaujantis techninispersonalas. Apie pusė Nuolatinės atstovybės pareigūnų yra pakviesti išdiplomatinės tarnybos, kiti iš atitinkamų šakinių ministerijų, kaip žemėsūkio, aplinkos, finansų ir kitų. Nors ši institucija nebuvo numatyta Paryžiaus sutartimi, Europosanglių ir plieno bendrijos valstybių narių ministrai 1953 metais nutarėįsteigti koordinuojantį komitetą. Šio komiteto nariai susitikdavoposėdžiuose vieną kartą per mėnesį Liuksemburge ir suderindavo numatomųTaryboje priimti sprendimų projektus. Europos ekonominės bendrijos ir EURATOMO sutartimis buvo numatytaįkurti tokius komitetus abiejose bendrijose. Pagal Sujungimo sutarties 4straipsnį šie visų trijų Europos bendrijų komitetai buvo sujungti įvieną.91 Yra du COREPERAI. Kiekvienas iš jų posėdžiauja kartą per savaitę.COREPER 2 yra labiau svarbus, nes jį sudaro Nuolatiniai atstovai ir jiemspadedantis personalas. Šis COREPERAS dirba daugiausiai užsienio reikalųministrams ir per juos Tarybai, Ekofinui. Jis taipogi svarsto kitus itinjautrius klausimus, veikia kaip valstybių narių tarpininkas ir informacijosiš jų surinkėjas. COREPER 2 talkina Taryboms sprendžiant šiuos klausimus:92 – Bendrųjų reikalų tarybos; – Teisingumo, vidaus reikalų ir piliečių teisių tarybos; – Plėtros tarybos; – Biudžeto tarybos; – Daugiamečio biudžeto derybų (Agenda 2000); – Struktūrinių ir Sanglaudos fondų; – Institucinių ir horizontalių klausimų; – Asociacijos sutarčių; – Naujų narių priėmimo; – Tarpvyriausybinės konferencijos atstovų. COREPER 1 sudaro Nuolatinių atstovų pavaduotojai bei jiems pavalduspersonalas. Šis komitetas talkina taryboms sprendžiant klausimus susijusiussu:93 – Bendra rinka (Vidaus rinkos, Vartotojų reikalų, Turizmo tarybos); – Derybos dėl sprendimų priėmimo “Bendro sprendimo” būdu; – Aplinkos taryba; – Darbo ir socialinių reikalų taryba; – Transporto ir telekomunikacijų taryba; – Pramonės ir energetikos taryba; – Žuvininkystės taryba; – Mokslo taryba; – Kultūros taryba; – Švietimo ir jaunimo reikalų taryba; – Sveikatos apsaugos taryba; – Žemės ūkio taryba, kai svarstomi veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai. COREPER yra atsakingi už Ministrų Tarybos susitikimų pasiruošimą irruošia sprendimus visų sudėčių jos posėdžiams, išskyrus Žemės ūkio tarybą.Teigiama, kad apie 90 % visų klausimų pavyksta suderinti COREPER beižemesnėse sprendimų paruošimo grandyse ir Ministrų Tarybai belieka tikformaliai priimti sprendimus. Abu COREPERAI posėdžiauja vieną kartą persavaitę. Pagal Tarybos veiklos 19 str. 4 p. COREPER,ų posėdžiams, kaip irkitiems Tarybos komitetams ar darbo grupėms, pirmininkauja tuo metu ESpirmininkaujančios valstybės atstovas, jeigu prieš pradedant posėdįnenutariama kitaip. COREPER’o darbų apimtys didėja vykstant Bendrijos plėtros procesui.Apie tai liudija 12 lentelėje pateikiama šio komiteto tarnautojų skaičiausdidėjimo dinamika.94 Nuolatinių atstovų komiteto tarnautojų kiekis 1965-2000 m. 12 lent.|Vastybė narė |2000 |1995 |1993 |1991 |1986 |1969 |1965||Vokietija |79 |62 |55 |47 |41 |28 |21 ||Prancūzija |70 |50 |45 |41 |29 |19 |18 ||Austrija |68 |65 |- |- |- |- |- ||Suomija |60 |37 |- |- |- |- |- ||Ispanija |58 |54 |51 |50 |31 |- |- ||Graikija |55 |66 |73 |62 |48 |- |- ||Jungtinė Karalystė |55 |50 |45 |39 |45 |- |- ||Portugalija |55 |48 |47 |44 |36 |- |- ||Švedija |50 |52 |- |- |- |- |- ||Italija |49 |42 |44 |44 |40 |29 |22 ||Nyderlandai |47 |45 |34 |30 |24 |21 |19 ||Belgija |46 |36 |34 |31 |26 |18 |18 ||Danija |46 |38 |38 |35 |31 |- |- ||Airija |37 |37 |24 |26 |24 |- |- ||Liuksemburgas |13 |14 |7 |13 |6 |8 |4 |2001 metais buvo surengti 76 COREPER I bei 64 COREPER II posėdžiai,kuriuose nuodugniai buvo išnagrinėti visi Ministrų Tarybai teikiamiklausimai, išskyrus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus.95 ES Konstitucijos projekto III-247 straipsniu yra numatyta, kadNuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Ministrų tarybos posėdžiųrengimą ir vykdo visas užduotis, kurias numato Taryba. 5.4.2. Tarpvyriausybiniu sprendimu įsteigtas Specialusis žemės ūkiokomitetas (angl. Special Committee on Agriculture – SCA)101 buvo įsteigtas,siekiant palengvinti sprendimų ruošimo ir priėmimo procesą Žemės ūkiotaryboje. Jis yra COREPER analogas žemės ūkio ir kaimo plėtros politikosformavimui bei įgyvendinimui. Valstybių-narių nacionalinės vyriausybės į šįkomitetą skiria Žemės ūkio ministerijų aukšto rango pareigūnus. EuroposKomisija į šį komitetą deleguoja vieną iš Žemės ūkio generaliniodirektorato generalinio direktoriaus pavaduotojų. Specialusis žemės ūkio komitetas atlieka Žemės ūkio tarybai teikiamųsvarstyti teisės aktų projektų ir kitokių dokumentų analizę ir teikia dėljų savo nuomones. Šiame komitete pavyksta suderinti apie 90 % Žemės ūkiotarybai teikiamų svarstyti klausimų ir Tarybai belieka tik šių klausimųsprendimo formalumai. Užsienio reikalų ministrams talkina Politinis bei Politikos irsaugumo komitetai, Teisingumo ir vidaus reikalų ministrams padeda ruoštiTarybų posėdžius taip vadinamas 36 Sutarties straipsnio komitetas.
Visų prie Tarybos veikiančių komitetų aprašymui, kurie buvo sukurtivadovaujantis atitinkamomis Bendrijos sutarčių nuostatomis ir Tarybosnutarimais, prireiktų žymiai išplėsti šį tekstą. Dėl to trumpai aprašėmetik keletą iš Tarybai talkinančių komitetų. Kitų komitetų formavimoprincipai ir struktūros yra panašios į aukščiau aprašytus Taryboskomitetus. Detalesnis Tarybos bei Komisijos nutarimais įsteigtų komitetų sąrašasyra patikiamas Priede No 2. 5.4.5. Darbo grupės. Greta formaliai įsteigtų komitetų, kurių veikla
yra numatyta sutartimis ar kitais ES teisės aktais, yra sukuriami ir kitistruktūriniai dariniai neatidėliotiniems reikalams spręsti. Dažnai tokielaikini komitetai yra vadinami darbo grupėmis. Darbo grupes steigia ir jųdarbą koordinuoja COREPER’as. Į jas yra deleguojami ES valstybių nariųkompetetingi valstybės tarnautojai ir bent vienas Europos Komisijosatstovas. Kai yra svarstomi ypač sudėtingi ir siauros specifikos klausimaiį darbo grupes yra kviečiami mokslininkai. Nėra nustatytų taisyklių, kuriosreglamentuotų darbo grupių sudėtį. Dažniausiai valstybę narę vienoje darbogrupėje atstovauja vienas ar du specialistai iš valstybės tarnybos arbarečiau iš nevalstybinio sektoriaus, bet gali būti pakviesta po keturis-penkis atstovus, jeigu to reikia nagrinėjamų klausimų specifikai (pav.regionų, savivaldos, finansų, aplinkosaugos tarpusavyje susiję klausimai). Darbo grupės nagrinėja tuos klausimus, kurie vėliau yra svarstomiCOREPER;e ir Ministrų Taryboje. Tokių darbo grupių itin pagausėjopastaraisiais metais, kurios dažnai vadinamos “aukščiausio lygio”darbinėmis grupėmis. Jos posėdžiauja pagal reikalą, bet dažniausiaiposėdžiai rengiami kas trys savaitės, kad Tarybos Sekretoriatas turėtųlaiko paruošti ir išsiuntinėti nacionalinėms vyriausybėms posėdžiųdarbotvarkes ir protokolus. 2000 ir 2001 metais COREPER’o arba Tarybos pirmininko iniciatyvasukurtų darbo grupių kiekis pagal atskiras veiklos sritis yra pateiktas 12Alentelėje.102 Darbo grupių kiekis pagal veiklos sritis 2000 ir 2001 m.12A lent.|Veiklos sritis |Area |2000 |2001 ||Bendri reikalai |General Affairs |16 |14 ||(horizontalūs) |(Horizontal Issues) | | ||Bendri reikalai |General Affairs (External|41 |40 ||(užsienio) |Relations) | | ||Vystymas |Development |3 |3 ||Biudžetas |Budget |3 |3 ||ECOFIN |ECOFIN |8 |9 ||Teisingumas ir vidaus |Justice and Home Affairs |26 |26 ||reikalai | | | ||Žemės ūkis |Agriculture |37 |37 ||Žuvininkystė |Fisheries |3 |3 ||Pramonė |Industry |4 |4 ||Vidaus rinka |Internal Market |13 |13 ||Telekomunikacijos |Telecommunications |2 |2 ||Informacinė visuomenė |Information Society |1 |1 ||Enegetika |Energy |2 |2 ||Mokslas |Research |3 |3 ||Darbo ir socialinė |Employment and Social |2 |2 ||politika |Policy | | ||Transportas |Transport |4 |4 ||Aplinka |Environment |5 |2 ||Sveikata ir vartotojų |Health and Consumer |2 |2 ||reikalai |Affairs | | ||Švietimas, kultūra, |Education, Culture and |4 |4 ||jaunimo reikalai |Youth | | ||Viso |Total |179 |174 |Darbo grupių posėdžiams kaip taisyklė pirmininkauja ESpirmininkaujančios valstybės narės atstovai arba Europos Komisijosdeleguotas atstovas. Baigus darbą t.y. išanalizavus Komisijos pasiūlymąyra nusiunčiama ataskaita COREPERU’i arba Specialiam žemės ūkiokomitetui.103 R. Kalonaitis104 nurodo, kad per dieną vidutiniškai įvyksta iki 20įvairių darbo grupių posėdžių. Per 2001 metus iš viso įvyko 4 216 Taryboskomitetų ir darbo grupių posėdžių. Pastebėta, kad posėdžių kasmet daugėja.
5.5. Sprendimų priėmimas ES Ministrų Taryboje valstybės-narės turi skirtingą balsų skaičių.Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus valstybėje. Priklausomai nuo svarstomo klausimo, Ministrų Tarybai pagal sutartisyra suteikta teisė priimti sprendimus trimis būdais: bendru sutarimu,kvalifikuota balsų dauguma ir paprasta balsų dauguma. Šiuo metu didžiojidalis sprendimų yra priimama bendru sutarimu, o ne balsuojant. Tikėtina,kad netolimoje ateityje, išaugus ES valstybių-narių skaičiui bei didėjantkvalifikuota dauguma priimamų sprendimų kiekiui, balsavimai MinistrųTaryboje taps dažnesni. Europos Komisijai pateikus teisės akto projektą, pirmiausiai jį imasisvarstyti atitinkama darbo grupė ar kelios darbo grupės. Jeigu tokioskompetencijos darbo grupės nėra tai yra sukuriama ad hoc. Projekto svarstymo ir priėmimo sėkmingumą sąlygoja keletas faktorių.Vienas iš svarbiausių faktorių pastaraisiais metais tampa reikiamos balsųdaugumos sprendimui priimti surinkimas. Tiems sprendimams, kuriems pakankakvalifikuotos balsų daugumos priimti pakanka trumpo laikotarpio. Kaisprendimai turi būti priimami vienbalsiai, prireikia ilgo derinimo ir taineretai užtrunka mėnesius ir metus. Tarybos Generalinis Sekretoriatas nuolat stengiasi, kad dokumentasdarbo grupėje nebūtų svarstomas daugiau nei tris kartus. Pirmame svarstymeparastai yra aptariama bendra pasiūlyto projekto idėja. Antrame svarstymeKomisijos pasiūlytas projektas yra nagrinėjamas pagal atskirus jo punktusir galiausiai pareiškiamas pritarimas ar nepritarimas. Toliau dokumento projektas yra perduodamas KOREPERU’I arba svarstantžemės ūkio klausimus Specialiam žemės ūkio komitetui. Jeigu dėl KOREPERU’Iperduoto projekto nebuvo pilnai susitarta darbo grupėje, tai galimi trysbūdai problemos sprendimui ieškoti: – pačiam KOREPERU’I mėginti rasti susitarimo galimybę, nes jis disponuoja didesne politine įtaka; – grąžinti dokumentą atgal darbo grupei nurodant galimus kelius bendram sutarimui pasiekti; – patvirtina darbo grupės išreikštą poziciją ir perduoda ministrų svarstymui.105 Ministrų posėdžiams KOREPER’o pateikiami teisės aktų projektai yrasuskirstomi į “A” ir “B” grupes. “A” tai tokie projektai, dėl kurių buvosusitarta ankstesniuose svarstymuose ir ministrams belieka tik formaliaijuos patvirtinti. Visiems “B” grupės projektų sprendimo būdams surasti daugir intensyviai diskutuojama su nacionalinių vyriausybių atstovaisžemesniuose Tarybos lygiuose ir tik tada jie pateikiami ministrųtvirtinimui.106 Buvo ištirta ir nustatyta, kad dėl 70 % visų Taryboje priimamųsprendimų pavyksta susitarti komitetų ir darbo grupių lygyje, apie 15-20 %COREPER’ų lygyje ir ministrams susirinkus į Tarybos posėdžius belieka užšiuos sprendimus tik formaliai balsuoti. Tiktai dėl 5 % Taryboje priimamųsprendimų kyla ministrų lygio diskusijos Tarybos posėdžiuose.106a Balsavimo procedūrą Taryboje pradeda pirmininkas pagal Tarybos narioar Komisijos pareikštą iniciatyvą, jei tokiai iniciatyvai pritaria dauguma
Tarybos narių.107 Kai Taryba priima sprendimą balsuoti, jos pirmininkas, padedantgeneraliniam sekretoriatui patikrina ar posėdyje dalyvauja balsavimokvorumui reikalingas Tarybos narių kiekis. Pagal Tarybos veiklos 12 taisyklę yra numatyta ir rašytinė sprendimųpriėmimo procedūra. Ji yra naudojama tada, kai Taryba ir KOREPER’asvieningai nutaria pritarti sprendimo priėmimui ir tuo tikslu naudojamirašytiniai balsai. Taryboje priimtų sprendimų ar kartu su Europos Parlamentu priimtųsprendimų dokumentų tekstai pagal Tarybos veiklos taisyklių 15 str. yrapatvirtinami Tarybos pirmininko ir Generalinio sekretoriaus ar jopavaduotojo parašais. Generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas galideleguoti šias pareigas Generalinio sekretoriato generaliniam direktoriui.Šių pareigūnų pasirašyti dokumentai yra publikuojami Oficialiame žurnale(angl. Official Journal of the European Communities)108 Vieningo pritarimo reikia norint priimti sprendimus dėl naujųpolitikų įgyvendinimo arba jau egzistuojančių politikų modifikavimo beitolimesnių jų vystymo pokyčių. Vieningu Europos Aktu, Mastrichto irAmsterdamo sutartimis buvo ženkliai sumažinta klausimų, kurių sprendimamspriimti reikia vienbalsio Tarybos narių pritarimo. Vieningo balsavimo yrareikalaujama klausimams susijusiems su bendrosios Užsienio ir saugumopolitikos tikslų nustatymu, kas yra apibrėžta Bendrijos sutartimi bei jųįgyvendinimu pagal specialius teisinius instrumentus (bendra pozicija,bendri veiksmai), kurie turi būti vieningai patvirtinti Taryboje. Komisijašiuo atveju neturi teisės aktų ruošimo iniciatyvos teisės ir gali būti tikįtraukta į sprendimų vykdymą, nes ši teisė priklauso tik ES valstybėms-narėms. Europos Parlamentas šiuo atveju irgi tegali turėti tik konsultacinęfunkciją. Kai kurie sprendimai susiję su bendrosios Užsienio ir saugumopolitikos įgyvendinimu gali būti priimami ir kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimai dėl ES trečiojo ramsčio t.y. bendradarbiavimo Teisingumoir vidaus reikaluose yra priimami, kaip ir dėl antrojo ramsčio tik šiuoatveju nėra jokių formalių įsipareigojimų priskiriamų Europos Tarybai.Pagrindinius sprendimus čia priima vieningai Vidaus reikalų ministrųTaryba. Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šių klausimų sprendime yrapanašūs, kaip ir dėl antrojo ramsčio klausimų. Vieningo Tarybos pritarimo reikia ir tais atvejais, kai Tarybaireikia daryti pataisas Komisijos pasiūlytiems projektams prieštaraujantpačiai Komisijai. Susilaikymas balsuojant netrukdo priimti sprendimusvienbalsiai. Amsterdamo sutarties 23 str. numatyta, kad “konstruktyvussusilaikymas” balsuojant negali būti kliūtis priimant sprendimus dėlbendrosios Užsienio ir saugumo politikos ramsčio.109 Šiuo atveju valstybės-narės susilaikymas balsuojant yra traktuojamas, kaip jos neįsipareigojimaspriimtam sprendimui, bet valstybė privalo susilaikyti nuo bet kokiųveiksmų, kurie konfliktuotų su ES veiksmais. Jeigu susilaiko daugiau neivienas trečdalis balsų, sprendimas negali būti vienbalsiai priimtas. ES Konstitucijos projekto III-246 straipsniu yra nustatyta, kadsusilaikymas balsuojant, netrukdo priimti vieningo Tarybos narių pritarimoreikalaujantiems sprendimams. Kvalifikuotos balsų daugumos reikia priimant daugumą sprendimų dėl ESpirmojo ramsčio, dėl kai kurių bendrosios Užsienio ir saugumo politikos(antrojo ramsčio) sprendimų ir keleto sprendimų rūšių dėl bendradarbiavimoteisingumo ir vidaus reikalų srityse (trečias ramstis). Pastoviai didėjakvalifikuota balsų dauguima priimamų sprendimų, nes šiuo būdu yra žymiailengviau tai atlikti nei pagal vieningo balsavimo procedūrą. Balsų pasiskirstymas Taryboje, priimant sprendimus kvalifikuotadauguma110 13 lent.|Valstybė |Gyventoj|ES-15 |Es-27|ES-15 |% visų|ES-27|% || |ų |% |% |balsai|balsų |balsa|visų || | | | | | |i |balsų||Vokietija |82.038 |22,86 |17,05|10 |11,5 |29 |8,4 ||J.Karalystė |59,247 |15,79 |12,31|10 |11,5 |29 |8,4 ||Prancūzija |58,966 |15,71 |12,25|10 |11,5 |29 |8,4 ||Italija |57,612 |15,35 |11,97|10 |11,5 |29 |8,4 ||Ispanija |39,394 |10,50 | | 8 | 9,2 |27 |7,8 || | | |8,19 | | | | ||Lenkija |38,667 | | | | |27 |7,8 || | | |8,04 | | | | ||Rumunija |22,489 | | | | |14 |4,0 || | | |4,67 | | | | ||Nyderlandai |15,760 | 4,20| | 5 | 5,7 |13 |3,8 || | | |3,28 | | | | ||Graikija |10,533 | 2,81| | 5 | 5,7 |12 |3,5 || | | |2,19 | | | | ||Čekija |10,290 | | | | |12 |3,5 || | | |2,14 | | | | ||Belgija |10,213 | 2,72| | 5 | 5,7 |12 |3,5 || | | |2,12 | | | | ||Vengrija |10,092 | | | | |12 |3,5 || | | |2,10 | | | | ||Portugalija | 9,980 | 2,66| | 5 | 5,7 |12 |3,5 || | | |2,07 | | | | ||Švedija | 8,854 | 2,36| | 4 | 4,6 |10 |2,9 || | | |1,84 | | | | ||Bulgarija | 8,230 | | | | |10 |2,9 || | | |1,71 | | | | ||Austrija | 8,082 | 2,15| | 4 | 4,6 |10 |2,9 || | | |1,68 | | | | ||Slovakija | 5,393 | | | | | 7 |2,0 || | | |1,12 | | | | ||Danija | 5,313 | 1,42| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 || | | |1,10 | | | | ||Suomija | 5,160 | 1,37| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 || | | |1,07 | | | | ||Airija | 3,744 | 1,00| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 || | | |0,78 | | | | ||Lietuva | 3,701 | | | | | 7 |2,0 || | | |0,77 | | | | ||Latvija | 2,439 | | | | | 4 |1,2 || | | |0,51 | | | | ||Slovėnija | 1,978 | | | | | 4 |1,2 || | | |0,30 | | | | ||Estija | 1,446 | | | | | 4 |1,2 || | | |0,30 | | | | ||Kipras | 0,752 | | | | | 4 |1,2 || | | |0,16 | | | | ||Liuksemburgas| 0,429 | 0,11| | 2 | 2,3 | 4 |1,2 || | | |0,09 | | | | ||Malta | 0,379 | | | | | 3 |0,8 || | | |0,08 | | | | ||Viso ES-15 |375,325 |100 | |87 |100 | | ||Viso ES-27 |481,181 | |100 | | |345 |100 |Iš viso Taryboje priskaičiuojama 87 balsai, o kvalifikuotai daugumaireikia 62 balsų (71,3 procento visų balsų). 26 balsai sudaro blokuojančiąmažumą. Tiek balsų reikia surinkti norint blokuoti sprendimų priėmimą pagalkvalifikuotos daugumos procedūrą. Tai reiškia, kad penkios didžiosiosvalstybės negali primesti sprendimų priėmimo mažosioms valstybėms, o dvididžiosios valstybės susitarusios negali suformuoti blokuojančios mažumos.Susilaikymas balsuojant pagal kvalifikuotos daugumos procedūrą reiškia tąpatį, kaip ir balsavimą prieš.111 Pagal Nicos sutartį, 27 narių Europos Sąjungoje bus 345 balsai.Norint priimti kvalifikuotos daugumos reikalaujantį sprendimą bus keliami 3reikalav