4. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Viršūnių)
4.1. Bendra charakteristika, funkcijos
Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija, kaip
Europos Sąjungos Taryba (angl. The European Council) arba Bendrijos valstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nežiūrint to, keletas
Bendrijos valstybių narių Summit’ų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių Summit’ų 1974 metais
Paryžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių-narių vadovų reguliarius pasitarimus ir tokiu būdu istitucializuoti šį renginį. Netrukus šią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba (angl. The European Council), neretai ji dar vadinama ES Summit’u arba ES
Vadovų taryba.
Lietuvių kalboje šią Tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuose imta vadinti Viršūnių Taryba, kad būtų galima atskirti nuo ES Ministrų tarybos ir Europos Tarybos, įkurtos 1949 metais ir jungiančios 45 Europos valstybes ir užsiimančios humanitariniu, kultūriniu, politiniu Europos žemyno valstybių bendradarbiavimu.
Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad
Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančias politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijai sutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus, reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų taryba buvo labai suvaržyta dėl vieningo balsavimo sprendimų priėmimo procedūros sąlygotų ilgų diskusijų ir labai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų diskusijų tarp Prancūzijos prezidento Ž. d’Esteno ir Vokietijos kanclerio H.Šmito buvo pasiektas principinis susitarimas dėl tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos t.y.
Vadovų tarybos įsteigimo.
Formalus pagrindas Vadovų tarybos įsteigimui tapo Paryžiaus 1974 metų
Summit’o komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikis operatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per glaudesnį valstybių narių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių narių vyriausybių Vadovai nutarė kasmet po tris kartus susitikti ir aptarti svarbiausias politikos problemas numatant gaires jų galimiems spartesnio ir racionalesnio sprendimo būdams.
Paryžiaus Summit’o 1974 metų komunikate nebuvo nustatytos Vadovų tarybos aiškiai apibrėžtos funkcijos ir jos vaidmuo Bendrijos politiniuose procesuose. Be to, šis komunikatas nebuvo teisiškai įpareigojantis dokumentas. Taigi, Vadovų taryba nuo pat savo veiklos pradžios nepretendavo tapti dar viena Bendrijos institucija.
Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metais
Vieningame Europos Akte, nurodant kas gali pretenduoti tapti jos nariu ir sumažinant jos pasitarimų kiekį metuose nuo trijų iki dviejų.60
Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimai formuoti ir identifikuoti bendras ES vystymo kryptis, priimti nutarimus dėl
Ekonominės ir pinigų sąjungos formavimo, formuoti bendrąją Užsienio ir saugumo politiką.61
Amsterdamo sutartimi dar labiau buvo įtvirtinti Mastrichto sutartimi įteisinti Vadovų tarybos įgaliojimai, itin akcentuojant jos vaidmenį
Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant bendrąją
Užsienio ir saugumo politiką.62
ES sutarties 4 straipsniu Europos Sąjungos Tarybai yra numatyta funkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Šio tikslo įgyvendinimui
Europos Sąjungos Taryboje mažiausiai du karus metuose privaloma organizuoti valstybių-narių vadovų ar vyriausybių vadovų pasitarimus, dalyvaujant
Komisijos pirmininkui, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrams ir
Komisijos nariui. Tokiems pasitarimams pirmininkauja valstybės-narės, pirmininkaujančios ES vadovas arba vyriausybės vadovas.
Vadovų taryba po kiekvieno tokio pasitarimo privalo pateikti Europos
Parlamentui pranešimą ir metinį pranešimą raštu apie pažangos progresą
Europos Sąjungoje.
ES sutarties VII skyriuje, kuris skirtas Ekonominei ir pinigų sąjungai yra numatyta į Bendrijos veiklą įtraukti vyriausybių vadovus. Jame yra dvi nuorodos į Europos Sąjungos Tarybą. Vienoje iš jų nurodoma, kad jai būtų pateikta Europos Centrinio banko metinė ataskaita. Kitoje minima, kad
Europos Centrinio banko nariai turi būti skiriami bendru valstybių narių vyriausybių vadovų sutarimu. Be to, nurodoma, kad sprendimus dėl valstybių narių tinkamumo prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos priima
Ministrų Taryba kartu su valstybių vadovais ar vyriausybių vadovais.
Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos itin didelės galios formuojant bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Sutarties
13 straipsnio pataisa buvo numatyta:
– Europos Sąjungos Taryba nustato bendrosios Užsienio ir saugumo politikos principus ir gaires, įskaitant gynybos elementus;
– Europos Sąjungos Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias
Sąjunga įgyvendina tose srityse, kur valstybės-narės turi svarbių bendrų interesų. Bendrosios strategijos turi numatyti tikslus, trukmę ir priemones joms įgyvendinti ;
– Europos Sąjungos Ministrų taryba privalo priimti atitinkamus sprendimus, kurių reikia Europos Sąjungos Tarybos numatytoms bendrosios Užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti;
Taigi, Europos Sąjungos Taryba iki Vieningos Europos Akto priėmimo neturėjusi savo veiklai teisinio pagrindo ir egzistavusi už steigimo sutarčių ribų, palaipsniui įgijo vis daugiau galių ir šiuo metu priima arba dalyvauja priimant svarbiausius ES institucinius ir politikų formavimo sprendimus.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu yra numatyta, kad Taryba privalo suteikti impulsą Sąjungos plėtrai, nustatyti pagrindines politikų kryptis ir nedalyvauti Sąjungos teisės aktų priėmimo procese.63
4.2. Posėdžių (susitikimų) dalyviai
Bendrijos sutartimi yra numatyta, kad Europos Sąjungos Tarybą sudaro valstybių-narių vadovai arba vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrai ir vienas Komisijos narys.64
Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne oficialūs valstybių lyderiai.
Iš valstybių vadovų Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose nuolat dalyvauja Prancūzijos ir Suomijos prezidentai, kurių valdžios galios yra žymiai didesnės už kitų valstybių nominalių vadovų valdžios galias. Kitoms valstybėms atstovauja vyriausybių vadovai. Kai kada Užsienio reikalų ministrus Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose pakeičia kiti ministrai.
Be to, susitikimuose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas jo pavaduotojų. Europos Parlamento pirmininkas Tarybos susitikimuose dalyvauja svečio teisėmis.
Išvardintos pareigybės sudaro galimybes Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauti 32 aukščiausio rango ES valstybių-narių bei
Komisijos politikams. Be šių 32 dalyvių, pasitarimuose dar dalyvauja šeši pareigūnai: du iš pirmininkaujančios valstybės-narės, vienas iš Tarybos
Sekretoriato (visi 3 protokoluoja) ir trys Komisijos pareigūnai, įskaitant jos Generalinį Sekretorių. Be to, bet kada į pasitarimą dar gali įeiti po vieną valstybės narės patarėją.
Pastaraisiais metais itin išaugus Ekonominės ir pinigų sąjungos svarbai, į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus vyksta ir Ekofino Tarybos ministrai, tačiau jiems nebūtina dalyvauti viso susitikimo metu. Nors valstybių narių oficialios delegacijos Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose yra apribotos, tačiau įprasta, kad jas lydi ir ne oficialūs pareigūnai bei techninis personalas. Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose, skirtingai nuo Ministrų Tarybos, nedalyvauja tokios gausios nacionalinių vyriausybių pareigūnų delegacijos.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma Europos Sąjungos
Tarybos sudėtis. Jame nurodoma, kad Tarybai priklauso valstybių ar vyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas.65 ES Užsienio reikalų ministras privalo dalyvauti Tarybos veikloje.
4.3. Posėdžių organizavimas
Didžiausias darbo krūvis ruošiant Europos Sąjungos Tarybos posėdžius tenka ES pirmininkaujančiai valstybei. Pirmininkaujančios šalies aukštas pareigūnas bendradarbiaudamas su Tarybos generaliniu sekretoriatu ir
Komisija nustato svarbiausius klausimus, dėl kurių turi vykti diskusijos.
Paruošiamąjį darbą Europos Sąjungos Tarybos susitikimams atlieka Ministrų
Taryba, susirenkanti Bendrųjų reikalų (Užsienio reikalų ministrų) sudėtimi.
Bendrųjų reikalų taryba susitinka kelios dienos prieš Europos Sąjungos
Tarybos susitikimą. Bendrųjų reikalų tarybos darbą ruošia Nuolatinių atstovų komitetas (COREPERA’s), padedamas Politinio komiteto (bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais) ir Koordinacinio komiteto (bendradarbiavimas policijos ir baudžiamųjų teismų klausimais).
Šią standartinę Europos Sąjungos Tarybos posėdžio rengimo procedūrą gali papildyti įvairių valstybių narių pareigūnų susitikimai, ministrų lygio derybos. Nors formalios darbotvarkės Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose nebūna, bet visada yra gausu įvairiausių klausimų, nes:
– dalis klausimų yra visada aktualūs, kaip pavyzdžiui ES ekonominių reikalų aptarimas, Bendros rinkos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos reikalai, bedarbystė ir darbo vietų kūrimas, ES plėtros klausimai.
– Komisija siūlo iniciatyvas, kurioms pritaria pirmininkaujanti valstybė narė ir prijaučia kai kurios kitos valstybės, kaip pavyzdžiui 1992 metų Edinburgo Summit’e inicijuotas veiksmų planas bedarbystei mažinti;
– pirmininkaujanti valstybė, Komisijos ir kai kurių kitų valstybių remiama inicijuoja svarbius politikos ar institucinius pokyčius.
Tai iliustruoja įvykiai sąlygoję Mastrichto sutarties pasirašymą.
1989 metais Strasbūro Summit’e buvo inicijuota tarpvyriausybinė konferencija dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o 1990 metais
Dubline – dėl Politinės sąjungos, 1990 metų gruodyje Romos
Summit’e buvo priimti sprendimai dėl ES sutarties, kuri buvo patvirtinta 1991 metų gruodžio mėnesį Mastrichte.
– pradedant derybas dėl ES plėtros su Kipru ir penkiomis Vidurio bei
Rytų Europos valstybėmis 1998 metų pavasarį reikėjo Liuksemburgo
1997 metų gruodžio mėnesio Summit’o pritarimo;
– viena Europos Sąjungos Taryba gali palikti nebaigtus apsvarstyti iki galo klausimus kitai Europos Sąjungos Tarybai, kaip 1998 metų
Kardife buvo paprašyta Komisijos pateikti medžiagą apie
Aplinkosaugos politikos integravimą į kitas ES vykdomas politikas;
– gali būti aptariami pranešimai, kaip 1997 metų Liuksemburge
Ministrų Tarybos pranešimai dėl ES plėtros ir dėl Darbotvarkės
2000 reformų, dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos trečios stadijos įgyvendinimo bei dėl Vidaus reikalų ir teisingumo politikos įgyvendinimo, pranešimas dėl narkotikų kontrolės, Komisijos pranešimas dėl bendradarbiavimo Europoje;
– tarptautiniai įvykiai reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškimų, svarstymų, kaip pav., aptarimas 1998 metų Kardife ES ir JAV
prekybinių ryšių, Viduriniųjų Rytų taikos procesas, Indijos-
Pakistano branduoliniai bandymai, įvykiai Afganistane ir Irake, kova su tarptautiniu terorizmu.
Kai yra rengiami specialūs Summit’ai, dažniausiai vieną kartą metuose, jų darbotvarkė būna siaura ir jie tęsiasi ne daugiau vienos dienos.
Europos Sąjungos Tarybos kas šešių mėnesių posėdžiai yra rengiami ES
pirmininkaujančioje valstybėje. Pagal Vieningą Europos Aktą numačius rengti du kartus metuose Vadovų Tarybos susitikimus buvo manoma, kad bet koks papildomas posėdis bus rengiamas ne pirmininkaujančioje valstybėje, bet
Briuselyje. Vėlesnė įvykių raida parodė, kad ir papildomi susitikimai dažniausiai yra rengiami pirmininkaujančioje valstybėje. Reguliarūs Europos
Sąjungos Tarybos posėdžiai yra rengiami baigiantis valstybės narės pirmininkavimo ES laikotarpiui t.y. birželio ir gruodžio mėnesiais. Jie užtrunka dvi dienas. Įprastai prasideda vienos dienos ryte ir baigiasi kitos dienos popietę. Specialių susitikimų trukmė priklauso nuo svarstomų problemų, bet retai užtrunka ilgiau nei vieną dieną. 1999 metų Berlyno
Summit’as, svarstęs Darbotvarkė 2000 reformų programą, užtruko ilgiau nei tris dienas.
Reguliarūs Europos Sąjungos Tarybos susitikimai dažniausi vyksta sekančia nusistovėjusia tvarka:
– susitikimo išvakarėse arba kai kada ir pirmą jo dieną po pusryčių visi dalyviai susirenka bendriems pietums. Po to, iš anksto suderinti darbotvarkės klausimai yra svarstomi plenariniame posėdyje. Nuo 1987 metų susitikimo pradžioje yra išklausoma
Europos Parlamento pirmininko kalbos. Tuo pat metu Ekofino ministrai gali posėdžiauti atskiroje patalpoje.
– Pietų pertrauka sudaro galimybes neformalioms diskusijoms ir dvišaliams susitikimams. Visų pertraukų metu vyksta dvišalės diskusijos ir konsultacijos su nacionalinės delegacijos nariais;
– Kitas plenarinis posėdis yra kviečiamas po pietų, tačiau kai kada
Vyriausybių vadovai ir Užsienio reikalų ministrai rengia atskirus pasitarimus;
– Vakarienės metu vėl vyksta neformalus apsikeitimas nuomonėmis.
Įprastai vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas vakarieniauja atskirai nuo Užsienio reikalų ministrų ir kitų pasitarimo dalyvių. Kai kada rengiama iškilminga ceremoniali vakarienė su pirmininkaujančios valstybės vadovu;
– Po vakarienės vėl vyksta Vyriausybių vadovų pokalbiai “prie židinio”, Užsienio reikalų ministrai aptaria neformalioje aplinkoje bendros Užsienio ir saugumo politikos aktualijas. Kai kada posėdžiaujama netgi visą naktį, kaip tai atsitiko 2001 metų
Nicos Summit’e;
– Įprastai nakties metu pirmininkaujančios valstybės atstovai kartu su Tarybos Sekretoriatu parengia pirmos dienos posėdžių išvadų projektus, kurie tampa pagrindu kitos dienos pasitarimams;
– Kitos dienos ryte vėl rengiamas plenarinis posėdis, o kai kada pratęsiamas ir po pietų. Jų metu siekiama daryti diskusijų apibendrinimus ir išvadas;
– susitikimas įpratai pabaigiamas po pietų arba vėlai vakare paskelbiant pirmininkaujančių išvadas;
– Rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus atsako Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos pirmininkai. Be to, kiekviena delegacija rengia savas spaudos konferencijas.
Europos Sąjungos Taryba sprendžia svarbiausius klausimus, priimdama politinius sprendimus ir tvirtindama jau parengtus susitarimus bei dokumentus, formuodama kitų ES institucijų veiklos perspektyvą. Europos
Sąjungos Taryboje visi sprendimai yra priimamai bendru susitarimu, todėl į darbotvarkę yra įtraukiami tik jau suderinti klausimai. Nepavykus rasti kokiu nors klausimu bendro sprendimo, ES institucijoms yra nurodoma ieškoti visoms valstybėms narėms priimtino sprendimo.
Nuo 1995 metų Europos Sąjungos Taryba susitinka 4 kartus per metus.
Iš viso iki 2000 m. pabaigos buvo suorganizuoti 75 Europos Sąjungos Tarybos susitikimai.66
Prie 2001 metais Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatoma, kad nuo 2002 metų bent kartą per pusmetį Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks Briuselyje, o kai Europos Sąjungoje bus 18 ir daugiau valstybių narių, visi Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks vien tik
Briuselyje.67
Nuo 1994 metų į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus (antrą dieną)
yra kviečiami ir valstybių kandidačių (asocijuotų valstybių) vadovai. Jiems yra surengiami darbiniai pietūs su Europos Sąjungos Tarybos susitikimo dalyviais.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma, kad Europos
Sąjungos taryba susitinka vieną kartą per ketvirtį ir jai vadovauja Tarybos pirmininkas. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms Tarybos pirmininkas gali sukviesti papildomus posėdžius. Europos Sąjungos tarybos posėdžiuose, esant reikalui, gali būti kviečiami dalyvauti ministrai, Europos Komisijos pirmininkas ar Komisijos narys (komisaras).68
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsnis numato, kad išskyrus atvejus, kai Konstitucija numato kitaip, visi Europos Sąjungos Tarybos posėdžio sprendimai yra priimami bendru sutarimu.
ES Konstitucijos projekto I-21 straipsniu numatyta, Taryba kvalifikuota balsų dauguma dviems su puse metų išsirenka savo pirmininką, kurio įgaliojimai gali būti pratęsti dar vieną kadenciją. ES Tarybos pirmininkas negali turėti nacionalinio mandato.
ES Konstitucijos projekto I-25 straipsnis numato, kad ES Taryboje balso teisės neturi jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas.
Pagal Konstitucijos projekto I-21 straipsnį Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas po kiekvieno posėdžio privalo pateikti ataskaitą apie Tarybos veiklą Europos Parlamentui.
ES Konstitucijos projekto III-244 straipsniu numatyta, kad visi ES
Tarybos nariai disponuoja tik vieno balso teise. ES Tarybos nario susilaikymas balsuojant, nesutrukdo priimti sprendimo pagal bendro sutarimo procedūrą.
ES Konstitucijos projekte ES taryba yra įpareigojama paruošti Vidaus veiklos taisykles bei jas patvirtinti paprasta balsų dauguma. ES Tarybai talkina ES Ministų tarybos generalinis sekretoriatas.
5. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Ministrų)
5.1. Bendra charakteristika, funkcijos
Pagal Europos Bendrijos sutartį, ES Taryba yra Bendrijos įstatymų leidimo organas (institucija). Ją sudaro kiekvienos ES valstybės-narės vyriausybės įgaliojimus turintys ministrai. Tarybos pirmtakė yra 1951 m.
pagal Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį įsteigta Ministrų taryba.69
Priklausomai nuo Tarybos darbotvarkėje svarstomo klausimo joje atstovauja už tą klausimą ir veiklos sritį atsakingi nacionalinių vyriausybių ministrai ar ministrų rangui prilyginti pareigūnai. Jeigu svarstomi aplinkosaugos reikalai tai Tarybą sudaro nacionalinių vyriausybių aplinkos ministrai ar viceministrai, žemės ūkio reikalams svarstyti
Taryboje renkasi žemės ūkio ministrai arba jų rango ir kompetencijos pareigūnai.
Ministrų Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
– Teisės aktų priėmimo kartu su Europos Parlamentu ar viena;
– valstybių-narių ekonominės politikos koordinavimo;
– kartu su Europos Parlamentu biudžeto tvirtinimo;
– ES vardu sudaro sutartis su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
– Priima sprendimus dėl bendros užsienio ir saugumo politikos formavimo pagal Viršūnių Tarybos numatytas gaires;
– Koordinuoja valstybių-narių veiklą bei numato bendras priemones vidaus reikalų ir teisingumo srityse.
Ministrų Tarybos posėdžiuose yra svarstomi ir priimami Komisijos paruošti ES teisės aktų projektai. Ši Taryba, išklausiusi Europos
Parlamento ir, esant reikalui, Ekonomikos ir Socialinių reikalų bei Regionų komitetų nuomones, gali savarankiškai priimti teisės aktus arba pagal bendro sprendimo procedūrą, kai šia galia dalijasi su Europos Parlamentu.70
Pagal rotacijos principą kas šešis mėnesius nuolat keičiasi Europos
Sąjungoje pirmininkaujanti valstybė, kuri pirmininkauja ir Tarybos posėdžiams.
Ministrų Tarybos posėdžiai dažnai vyksta pirmininkaujančios valstybės narės teritorijoje, bet priklausomai nuo pareikštų iniciatyvų gali vykti ir kitose valstybėse. Pirmininkaujančios valstybės keičiasi kas šeši mėnesiai
– nuo sausio iki liepos ir nuo liepos iki gruodžio pabaigos.
Pirmininkavimas Europos Sąjungoje nuo 1995 metų (paskutinio ES
plėtros etapo) iki 2008 metų keičiasi pagal 9 lentelėje pateiktą grafiką.71
Pirmininkavimo ES grafikas 9 lent.
|Metai | Pirmininkaujanti |
| |valstybė |
| | I pusmetis | II pusmetis |
|2001 |Švedija |Belgija |
|2002 |Ispanija |Danija |
|2003 |Graikija |Italija |
|2004 |Airija |Olandija |
|2005 |Liuksemburgas |Didžioji Britanija |
|2006 |Austrija |Vokietija |
|2007 |Suomija |Portugalija |
|2008 |Prancūzija |Švedija |
Europos Taryboje pirmininkaujančiai valstybei narei yra keliami tokie pagrindiniai uždaviniai:
– vadovauti valstybių-narių bendradarbiavimui ES institucijose
(Komisijoje, Taryboje, Parlamente ir kt.);
– atstovauti Europos Tarybą ir Ministrų Tarybą ES institucijose ir struktūrose;
– atstovauti ES tarptautinėse organizacijose ir palaikant ryšius su užsienio valstybėmis.
Tarybai pirmininkaujančios šalies pagrindinės funkcijos yra šios:
– bendradarbiaujant su Tarybos Generaliniu Sekretoriatu paruošti posėdžius ir jiems pirmininkauti, pradedant ministrų lygio ir baigiant atskirų komitetų bei darbo grupių, išskyrus tuos atvejus kai nedaugelis komitetų ir darbo grupių turi savo nuolatinį pirmininką;
– formuoti ir priimti sprendimus, nes nuo pirmininkaujančio labai priklauso derybų, įtikinėjimų, manevravimo, koalicijų formavimo, bendros pozicijos suradimo su visomis valstybėmis-narėmis,
Komisija ir Europos Parlamentu sėkmė;
– garantuoti vykdomų politikų tęstinumą, keičiantis pirmininkavimui.
Tam tikslui tarnauja taip vadinamų “troikų” sistema, kai pirmininkaujanti valstybė organizuoja sprendimų priėmimo procesą artimai bendraujant su prieš ją pirmininkavusia valstybe ir po jos pirmininkausiančia valstybe;
– atstovauti Tarybą visuose reikaluose su kitomis ES institucijomis ir su trečiosiomis šalimis.72
Valstybės-narės pirmininkavimas Taryboje turi privalumų ir neigiamų pusių. Vienas iš privalumų yra tas, kad pirmininkaujanti valstybė atsiduria
ES vykstančių politinių įvykių sūkuryje ir visuomenės dėmesio centre.
Pirmininkaujančios šalies ministrai ir ypač Vyriausybės vadovas su Užsienio reikalų ministru nuolat susitinka su iškiliais pasaulio valstybių ir tarptautinių organizacijų politiniais veikėjais, atstovaudami ES interesus.
Kitas privalumas yra turėjimas galimybių kokioje nors politikos srityje įveikti tas problemas, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Valstybė-
narė pradėdama pirmininkavimą visada paveldi tam tikrą kiekį spręstinų klausimų iš anksčiau pirmininkavusių valstybių, tad formuojant pirmininkavimo darbotvarkę svarbų vaidmenį atlieka „troika”.
Pirmininkavimo neigiama ypatybė yra ta, kad pirmininkaujančios valstybės administracinis aparatas yra apkraunamas nebūdingais darbais ir tai apsunkina mažesnes valstybes-nares. Be to, dėl ne itin populiarių arba racionalių sprendimų neretai bloguoju minima pirmininkaujanti valstybė.
Pagrindinis Tarybos veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra
“Tarybos veiklos taisyklės”.73
Kai 1950 metais buvo steigiama Bendrija, daugelis jos steigėjų tikėjo, kad Tarybos, kaip tarpvyriausybinės institucijos vaidmuo sprendimų priėmimo procese palaipsniui mažės, daugiau valdžios galių perleidžiant
Komisijai t.y. Bendriją atstovaujančiai institucijai. Vėlesnė įvykių eiga parodė, kad Tarybos galios nuolat buvo didinamos ir tik pastaraisiais metais vis daugiau galių suteikiama Komisijai ir Europos Parlamentui.
1958 metais pradėjus veikti Europos ekonominei bendrijai ir Euratomui buvo įsteigtos ir šių bendrijų Tarybos, bei viso trys 1967 metais sujungtos į vieną bendrą Tarybą pagal Europos Bendrijų sujungimo sutartį.74
Pagal Tarybos veiklos taisyklių 1 str. ji privalo susirinkti tada, kai kviečia Taybos pirmininkas arba vieno iš Tarybos narių prašymu arba
Europos Komisijos prašymu. Tame pačiame taisyklių straipsnyje yra nurodyta, kad septynis mėnesius prieš perimant pirmininkavimą Taryboje, konsultuojantis su tuo metu Taybai pirmininkaujančiu yra preliminariai numatoma būsima posėdžių darbotvarkė, kad būtų galima laiku užbaigti paruošiamąjų teisės aktų rengimo procesą ir priimti sprendimus.
Remiantis sutarčių priedais yra suformuotas Tarybos veiklos taisyklių
1 str., kuris nusako, kad Tarybos būstinė yra Briuselis, o balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Taryba posėdžiauja Liuksemburge.
ES Konstitucijos projekto 22 straipnis numato, kad ES Ministrų taryba kartu su Europos Parlamentu priima ES teisės aktus, tvirtina Bendrijos biudžetą, atlieka politikos įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijas.75
5.2. Sudėtis ir posėdžiai
Tarybos veiklos taisyklių 2 str. numatyta, kad jos sudėtis yra besikeičianti, priklausomai nuo svarstomų klausimų tematikos. Ankstesniais metais Taryba posėdžiaudavo daugiau nei dvidešimtyje sudėčių. 1999 m.
Helsinkyje buvo nutarta, kad Taryba posėdžiaus tik šešiolikoje sudėčių.
2002 m. Sevilijos valstybių vadovų susitikime buvo nutarta sumažinti
Tarybos sudėčių kiekį iki 9. Dar 2002 metų pirmame pusmetyje Taryba posėdžiavo šešiolikoje sudėčių, bet Sevilijoje (Ispanija) susirinkę ES
valstybių vadovai sutarė sumažinti Tarybos sudėčių skaičių iki devynių.
Danija, pirmoji organizavo savo pirmininkavimo laikotarpį pagal Sevilijos susitarimus ir per 2002 metų antrąjį pusmetį surengė 31 formalų ir 9
neformalius Ministrų Tarybos posėdžius:76
– Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių
-9;
– Ekonomikos ir finansų -7;
– Žemės ūkio ir žuvininkystės – 7;
– Teisingumo ir vidaus reikalų – 4;
– Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos
– 3;
– Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų –
4;
– Transporto, telekomunikacijų ir energetikos –
3;
– Aplinkos – 3;
– Švietimo, jaunimo reikalų, kultūros – 1.
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba taipogi svarsto Europos saugumo ir gynybos politikų bei bendradarbiavimo klausimus.
Be to, Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba rengia atskirus susitikimus tam, kad koordinuotų visą paruošiamąjį darbą Vadovų tarybos susitikimams, įskaitant politikų bei institucinių ir administracinių.
klausimų derinimą. Ši Taryba koordinuoja bendrąją užsienio ir saugumo politiką, užsienio prekybą, humanitarinės pagalbos teikimo klausimus.
Veiklos taisyklių 2 str. yra numatyta, kad Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba ne vėliau kaip keturios savaitės iki Vadovų
Tarybos posėdžio pagal Tarybos pirmininko pasiūlymą paruošia darbotvarkės projektą bei jos anotaciją, o Tarybos posėdžio išvakarėse patvirtina jo darbotvarkę.
Tarybos herarchinės sistemos viršūnėje yra ministrai, sudarantys
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių bei Ekonomikos ir finansų (Ekofin’as)
Tarybas.
Ekofin’o taryboje yra svarstomi ir visi su Bendrijos biudžeto formavimu susiję teisės aktų projektai.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje yra taipogi svarstomi su civiline sauga susiję sprendimų projektai.
Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba taipogi priima sprendimus ir dėl su turizmu susijusių klausimų.
Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų tarybai deleguota sprendimų priėmimo teisė dėl audiovizualinių reikalų.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba priima taipogi sprendimus dėl miškininkystės, kaimo plėtros aktualijų.
Pagal Bendrijos sutarties 203 str. kiekviena valstybė narė gali pati nustatyti, kokiu būdu ji atstovaus savo interesus Taryboje, nes kelių veiklos sričių ministrai ar jų įgalioti pareigūnai gali atstovauti valstybės narės interesus tos pačios sudėties Taryboje.77
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Taryboje kiekviena nacionalinė vyriausybė privalo būti atstovaujama užsienio reikalų ministro arba valstybės sekretoriaus.
Ne rečiau kartą per mėnesį į Tarybos posėdžius renkasi nacionalinių vyriausybių užsienio reikalų ministrai (Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba), ekonomikos ir finansų ministrai (Ekonomikos ir Finansų taryba – Ekofinas), žemės ūkio ministrai (Žemės ūkio taryba). Aplinkos,
Transporto, Žvejybos, Vidaus rinkos ministrai į Tarybos posėdžius susirenka
4-5 kartus metuose, o Mokslo, Socialinių reikalų, Pramonės ir Energetikos ministrai posėdžiauja Taryboje tik 2-3 kartus metuose. Tarybos posėdžiams pirmininkauja kas 6 mėnesiai vis kita valstybė (žr. skyr. Pirmininkavimas
Tarybai).
Tarybos posėdžiai yra uždari visuomenės nariams, išskyrus kai kuriuos atvejus kai pagal Tarybos taisyklių 8 str. posėdžiuose leidžiama dalyvauti ir visuomenės atstovams, svarstant klausimus pagal bendro sprendimo procedūras remiantis Bendrijos sutarties 251 straipsniu.79
Į Tarybos posėdžius kartu su ministrais atvyksta ir svarstomų klausimų ekspertai, viceministrai. Bendrųjų reikalų Tarybos posėdžiuose
Užsienio reikalų ministrus visada lydi ir Prekybos ministrai, kai yra svarstomi su užsienio prekyba susiję klausimai. Dažniausiai be atitinkamos srities ministro į Tarybos posėdžius kartu su juo atvyksta 5-6 tos valstybės-narės ekspertai, kiti komandos nariai. ES Taryba apmoka ministro ir penkių delegacijos narių kelionės išlaidas. Kai yra svarstomi itin konfidencialūs klausimai gali būti apribotas nacionalinės delegacijos narių kiekis Tarybos posėdyje. Pirmininkaujančio pasiūlymu delegacija gali būti apribota “Ministras plius du” arba “Ministras plius vienas” arba itin konfidencialiais atvejais “Ministras ir Komisija”. Įprastai posėdis prasideda 10 valandą ryto ir baigiasi tos pačios dienos 6-7 valandą vakaro.
Užsienio reikalų, Žemės ūkio ir Finansų ministrai neretai posėdžiauja dvi dienas.80
Be formalių Tarybos posėdžių neretai vyksta neformalūs ministrų susitikimai savaitgaliais, kuriuose nepriimama jokių sprendimų. Dažniausiai tokie neformalūs Tarybos narių susitikimai vyksta pirmininkaujančioje valstybėje.
Ministrų Tarybos posėdžių metiniame tvarkaraštyje reguliariai vyksta biudžeto svarstymo, žemės ūkio produkcijos kainų nustatymo ir besibaigiančio šešių mėnesių valstybės-narės pirmininkavimo ciklo posėdžiai. Ministrų Tarybai visuose darbuose talkina jos paruošiamieji komitetai. Vieni iš jų yra įsteigti Europos Bendrijų sutarčių pagrindu, kiti tarpvyriausybiniais ar Ministrų Tarybos sprendimais.
Pagal Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 6 p. preliminari posėdžio darbotvarkė yra suskirstoma į dvi dalis “A” ir “B”. Į posėdžio darbotvarkės dalį “A” patenka tie sprendimų projektai, kurie yra nuodugniai apsvarstyti bei preliminariai suderinti komitetuose, COREPER’e ir, kurių priėmimas numatomas be Tarybos narių ar Komisijos atstovų diskusijų posėdžio metu.
Bet tai nereiškia, kad Tarybos nariai ar Komisijos atstovai neturi galimybės pasisakyti posėdžio metu dėl darbotvarkės “A” dalyje numatytų sprendimų projektų.81
Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 7 p. numato, kad prieš prasidedant kiekvienam posėdžiui jo dalyviai tvirtina posėdžio darbotvarkę ir turi galimybę siūlyti papildomus klausimus. Papildomi klausimai įtraukiami į posėdžio darbotvarkę tik tuo atveju, jeigu tam vieningai pritaria visi
Tarybos nariai, o siūlomi nutarimų projektai yra apsvarstyti atitinkamuose komitetuose bei paruošti pagal Sutartyse numatytas procedūras.
Tarybos veiklos 7 taisyklė numato, kad Taryba veikia teisės aktų priėmimo procese pagal ES sutarties 207 (3) straipsnį priimdama valstybes nares įpreigojančius teisės aktus: reglamentus, direktyvas, tinklinius nutarimus ar nutarimus pagal Sutartyse numatytus įpareigojimus. Tarybos diskusijose priimtos rekomendacijos, rezoliucijos, išvados, nuomonės neturi valstybes nares įpareigojančių teisės aktų galios.82
Skirtingai nei Europos Sąjungos interesams atstovaujanti Komisija ir visuotiniuose rinkimuose išrinktas Europos Parlamentas, Taryba yra ES
valstybių narių vyriausybių atstovė. Taryba kasmet susirenka vidutiniškai į
100 posėdžių.83
2001 metais įvyko 89 Ministrų Tarybos posėdžiai. Dauguma posėdžių yra rengiami Briuselyje, išskyrus balandžio, birželio ir spalio mėnesius, kai yra posėdžiaujama Liuksemburge.
ES Konstitucijos projekto I-22 nurodoma, kad Ministrų Tarybą sudaro kiekvienos valstybės narės ministrai ar ministrų lygio atstovai, atsakingi už atskiras veiklos sritis. Tik tokio lygio atstovai Ministrų Taryboje turi balsavimo teisę atstovauti jį delegavusią valstybę narę.84
ES Konstitucijos projekto III-245 straipsnis numato, kad Ministrų tarybos posėdį gali sukviesti jos pirmininkas, vienas iš Tarybos narių ar
Komisija.
ES Konstitucijos projekto I-23 straipsniu nustatoma, kad Bendrųjų reikalų ir Teisės tarybos privalo garantuoti Ministrų tarybos darbo nuoseklumą. Atlikdama Bendrųjų reikalų tarybos funkcijas, ji kartu su
Europos Komisija paruošia ir garantuoja sklandžią Europos Sąjungos Tarybos (vadovų) darbų seką.
Bendrųjų reikalų taryba atlieka ir teisės aktų leidybos funkcijas, ji kartu su Europos Parlamentu, pagal Konstitucijos suteiktus įgaliojimus priima teisės aktus. Vykdant šią funkciją, kiekvienos valstybės narės delegacija gali būti papildomai atstovaujama vieno ar dviejų ministrų lygio ekspertų, gerai išmanančių Taryboje svarstomus darbotvarkės klausimus.
ES Konstitucijos projekto I-23 straipsnyje nurodoma, kad Užsienio reikalų taryba pagal Europos Sąjungos Tarybos (vadovų) numatytas gaires formuoja Sąjungos užsienio politikas. Užsienio reikalų tarybai vadovauja
Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministras.85 Kitų sudėčių taryboms pirmininkauja ES pirmininkaujančios valstybės atstovas. ES Konstitucijos projekto I-23 straipsniu įpareigojama ES Taryba patvirtinti pirmininkaujančių valstybių rotaciją, o vienos valstybės pirmininkavimas užtruktų ne mažiau vienų metų.
5.3. Generalinis sekretoriatas
Tarybos Generaliniame Sekretoriate dirba apie 2500 valdininkų, 250 iš kurių yra A funkcinės grupės pareigūnai. Sekretoriato būstinė yra tame pačiame pastate Briuselyje, kur vyksta Tarybos posėdžiai, netoli nuo pagrindinių Komisijos ir Europos Parlamento būstinių.86
Generaliniam sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kurie šioms pareigoms gali būti paskirti tik vieningu visų Tarybos narių pritarimu.Generalinis sekretorius tuo pačiu metu eina ir ES Aukštojo atstovo (angl. High Representative)
pareigas t.y. yra atsakingas už ES Bendrąją užsienio ir saugumo politiką.87
Generalinio Sekretoriato pagrindinė funkcija yra aptarnauti Tarybos ir jos komitetų posėdžius, išplatinant posėdžių darbotvarkes, protokoluojant diskusijas, apiforminant bei išplatinant sprendimų dokumentus, išlaikant politikų tęstinumo ir koordinavimo funkciją nuolat keičiantis valstybių-narių pirmininkavimui. Dėl to Generalinis
Sekretoriatas dirba artimai bendradarbiaudamas su pirmininkaujančios
Tarybai valstybės-narės Sekretoriatu. Tai yra būtina daryti, nes pirmiausia visi dokumentai, darbotvarkės, protokolai atsiranda pirmininkaujančios valstybės atitinkamoje institucijoje. Tarybos Generaliniam Sekretoriatui daugiau darbų tenka atlikti mažų valstybių narių pirmininkavimo laikotarpiais, kurios neturi didelių nacionalinių sekretoriatų.
Dvigubą Tarybos pirmininko aptarnavimą nesunku pastebėti per Tarybos posėdžius, kai iš vienos Pirmininko pusės susėda Generalinio Sekretoriato valdininkai, o iš kitos pusės pirmininkaujančios šalies atitinkamos tarnybos atstovai.88
Be to, generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas, pagal Tarybos veiklos taisyklių 23 str., privalo paruošti Tarybos išlaidų sąmatą.
Nuo 1970 m. darbuotojų Sekretoriate padaugėjo virš šešių kartų.
Darbuotojų skaičiaus didėjimą sąlygojo darbų apimties Sekretoriate didėjimas ir išaugęs Taryboje priimamų sprendimų kiekis.89
Tarybos Sekretoriato personalas 11 lent.
|Metai |Viso personalo |A funkcinė grupė |
|1970 | 603 | 94 |
|1975 |1,475 |161 |
|1980 |1,593 |183 |
|1985 |1,790 |188 |
|1990 |2,183 |217 |
|1995 |2,446 |273 |
|2000 |2,465 |316 |
5.4. Tarybos komitetai ir darbo grupės
Tarybai priklauso keletas hierarchiškai organizuotų komitetų ir darbo grupių, nuo kurių veiklos žymia dalimi priklauso Ministrų Tarybos ir Vadovų
Tarybos veikla, Tarybos posėdžių ir susitikimų darbotvarkės bei priimami sprendimai.
Iš visų komitetų bene svarbiausi ir labiausiai žinomi yra COREPER I
ir COREPER II, kuriuose posėdžiauja valstybių narių nuolatinių atstovybių ambasadoriai ir ambasadorių pavaduotojai, siekdami suderinti visus klausimus tarp valstybių narių dar prieš valstybių vadovų susitikimus ir
Ministrų tarybų posėdžius. Ne mažiau svarbi šių komitetų funkcija yra
Tarybos posėdžių darbotvarkės paruošimas.
Svarbias funkcijas Tarybos veikloje tenka Ekonomikos ir finansų,
Darbo, Politikos ir saugumo, Socialinės apsaugos, 133(3) Sutarties straipsnio, 36 Sutarties straipsnio komitetams. Visi šie išvardinti komitetai yra įsteigti vadovaujantis atitinkamų Bendrijos sutarties straipsnių nuostatomis.
Be šių komitetų, ne mažiau svarbias funkcijas atlieka Specialusis žemės ūko komitetas, kuris buvo įsteigtas 1960 m. tarpvyriausybiniu Žemės ūkio tarybos nutarimu, siekiant paruošti klausimus šios Tarybos posėdžiams.
Be to, Tarybos nutarimais yra įsteigti komitetai: Karinis, Krizių valdymo, Ekonominės politikos, Finansų tarnybos, Saugumo komitetai.
5.4.1. Nuolatinių atstovų komitetas (angl. Committee of Permanent
Representatives – COREPER). Šis komitetas buvo įsteigtas, remiantis EB
sutarties 207 straipsniu. Kiekviena valstybė-narė Briuselyje turi savo
Nuolatinę atstovybę, kuri yra tarsi tos valstybės ambasada Europos
Sąjungoje.90
Nuolatinei valstybės-narės atstovybei vadovauja Nuolatinis atstovas, kuriuo yra skiriamas aukšto rango tos valstybės diplomatas, o jam dar talkina apie 30-40 valstybės pareigūnų ir juos aptarnaujantis techninis personalas. Apie pusė Nuolatinės atstovybės pareigūnų yra pakviesti iš diplomatinės tarnybos, kiti iš atitinkamų šakinių ministerijų, kaip žemės ūkio, aplinkos, finansų ir kitų.
Nors ši institucija nebuvo numatyta Paryžiaus sutartimi, Europos anglių ir plieno bendrijos valstybių narių ministrai 1953 metais nutarė įsteigti koordinuojantį komitetą. Šio komiteto nariai susitikdavo posėdžiuose vieną kartą per mėnesį Liuksemburge ir suderindavo numatomų
Taryboje priimti sprendimų projektus.
Europos ekonominės bendrijos ir EURATOMO sutartimis buvo numatyta įkurti tokius komitetus abiejose bendrijose. Pagal Sujungimo sutarties 4
straipsnį šie visų trijų Europos bendrijų komitetai buvo sujungti į vieną.91
Yra du COREPERAI. Kiekvienas iš jų posėdžiauja kartą per savaitę.
COREPER 2 yra labiau svarbus, nes jį sudaro Nuolatiniai atstovai ir jiems padedantis personalas. Šis COREPERAS dirba daugiausiai užsienio reikalų ministrams ir per juos Tarybai, Ekofinui. Jis taipogi svarsto kitus itin jautrius klausimus, veikia kaip valstybių narių tarpininkas ir informacijos iš jų surinkėjas. COREPER 2 talkina Taryboms sprendžiant šiuos klausimus:92
– Bendrųjų reikalų tarybos;
– Teisingumo, vidaus reikalų ir piliečių teisių tarybos;
– Plėtros tarybos;
– Biudžeto tarybos;
– Daugiamečio biudžeto derybų (Agenda 2000);
– Struktūrinių ir Sanglaudos fondų;
– Institucinių ir horizontalių klausimų;
– Asociacijos sutarčių;
– Naujų narių priėmimo;
– Tarpvyriausybinės konferencijos atstovų.
COREPER 1 sudaro Nuolatinių atstovų pavaduotojai bei jiems pavaldus personalas. Šis komitetas talkina taryboms sprendžiant klausimus susijusius su:93
– Bendra rinka (Vidaus rinkos, Vartotojų reikalų, Turizmo tarybos);
– Derybos dėl sprendimų priėmimo “Bendro sprendimo” būdu;
– Aplinkos taryba;
– Darbo ir socialinių reikalų taryba;
– Transporto ir telekomunikacijų taryba;
– Pramonės ir energetikos taryba;
– Žuvininkystės taryba;
– Mokslo taryba;
– Kultūros taryba;
– Švietimo ir jaunimo reikalų taryba;
– Sveikatos apsaugos taryba;
– Žemės ūkio taryba, kai svarstomi veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai.
COREPER yra atsakingi už Ministrų Tarybos susitikimų pasiruošimą ir ruošia sprendimus visų sudėčių jos posėdžiams, išskyrus Žemės ūkio tarybą.
Teigiama, kad apie 90 % visų klausimų pavyksta suderinti COREPER bei žemesnėse sprendimų paruošimo grandyse ir Ministrų Tarybai belieka tik formaliai priimti sprendimus. Abu COREPERAI posėdžiauja vieną kartą per savaitę. Pagal Tarybos veiklos 19 str. 4 p. COREPER,ų posėdžiams, kaip ir kitiems Tarybos komitetams ar darbo grupėms, pirmininkauja tuo metu ES
pirmininkaujančios valstybės atstovas, jeigu prieš pradedant posėdį nenutariama kitaip.
COREPER’o darbų apimtys didėja vykstant Bendrijos plėtros procesui.
Apie tai liudija 12 lentelėje pateikiama šio komiteto tarnautojų skaičiaus didėjimo dinamika.94
Nuolatinių atstovų komiteto tarnautojų kiekis 1965-2000 m. 12 lent.
|Vastybė narė |2000 |1995 |1993 |1991 |1986 |1969 |1965|
|Vokietija |79 |62 |55 |47 |41 |28 |21 |
|Prancūzija |70 |50 |45 |41 |29 |19 |18 |
|Austrija |68 |65 |- |- |- |- |- |
|Suomija |60 |37 |- |- |- |- |- |
|Ispanija |58 |54 |51 |50 |31 |- |- |
|Graikija |55 |66 |73 |62 |48 |- |- |
|Jungtinė Karalystė |55 |50 |45 |39 |45 |- |- |
|Portugalija |55 |48 |47 |44 |36 |- |- |
|Švedija |50 |52 |- |- |- |- |- |
|Italija |49 |42 |44 |44 |40 |29 |22 |
|Nyderlandai |47 |45 |34 |30 |24 |21 |19 |
|Belgija |46 |36 |34 |31 |26 |18 |18 |
|Danija |46 |38 |38 |35 |31 |- |- |
|Airija |37 |37 |24 |26 |24 |- |- |
|Liuksemburgas |13 |14 |7 |13 |6 |8 |4 |
2001 metais buvo surengti 76 COREPER I bei 64 COREPER II posėdžiai, kuriuose nuodugniai buvo išnagrinėti visi Ministrų Tarybai teikiami klausimai, išskyrus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus.95
ES Konstitucijos projekto III-247 straipsniu yra numatyta, kad
Nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Ministrų tarybos posėdžių rengimą ir vykdo visas užduotis, kurias numato Taryba.
5.4.2. Tarpvyriausybiniu sprendimu įsteigtas Specialusis žemės ūkio komitetas (angl. Special Committee on Agriculture – SCA)101 buvo įsteigtas, siekiant palengvinti sprendimų ruošimo ir priėmimo procesą Žemės ūkio taryboje. Jis yra COREPER analogas žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimui bei įgyvendinimui. Valstybių-narių nacionalinės vyriausybės į šį komitetą skiria Žemės ūkio ministerijų aukšto rango pareigūnus. Europos
Komisija į šį komitetą deleguoja vieną iš Žemės ūkio generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojų.
Specialusis žemės ūkio komitetas atlieka Žemės ūkio tarybai teikiamų svarstyti teisės aktų projektų ir kitokių dokumentų analizę ir teikia dėl jų savo nuomones. Šiame komitete pavyksta suderinti apie 90 % Žemės ūkio tarybai teikiamų svarstyti klausimų ir Tarybai belieka tik šių klausimų sprendimo formalumai.
Užsienio reikalų ministrams talkina Politinis bei Politikos ir saugumo komitetai, Teisingumo ir vidaus reikalų ministrams padeda ruošti
Tarybų posėdžius taip vadinamas 36 Sutarties straipsnio komitetas.
Visų prie Tarybos veikiančių komitetų aprašymui, kurie buvo sukurti vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos sutarčių nuostatomis ir Tarybos nutarimais, prireiktų žymiai išplėsti šį tekstą. Dėl to trumpai aprašėme tik keletą iš Tarybai talkinančių komitetų. Kitų komitetų formavimo principai ir struktūros yra panašios į aukščiau aprašytus Tarybos komitetus.
Detalesnis Tarybos bei Komisijos nutarimais įsteigtų komitetų sąrašas yra patikiamas Priede No 2.
5.4.5. Darbo grupės. Greta formaliai įsteigtų komitetų, kurių veikla yra numatyta sutartimis ar kitais ES teisės aktais, yra sukuriami ir kiti struktūriniai dariniai neatidėliotiniems reikalams spręsti. Dažnai tokie laikini komitetai yra vadinami darbo grupėmis. Darbo grupes steigia ir jų darbą koordinuoja COREPER’as.
Į jas yra deleguojami ES valstybių narių kompetetingi valstybės tarnautojai ir bent vienas Europos Komisijos atstovas. Kai yra svarstomi ypač sudėtingi ir siauros specifikos klausimai į darbo grupes yra kviečiami mokslininkai. Nėra nustatytų taisyklių, kurios reglamentuotų darbo grupių sudėtį. Dažniausiai valstybę narę vienoje darbo grupėje atstovauja vienas ar du specialistai iš valstybės tarnybos arba rečiau iš nevalstybinio sektoriaus, bet gali būti pakviesta po keturis-
penkis atstovus, jeigu to reikia nagrinėjamų klausimų specifikai (pav.
regionų, savivaldos, finansų, aplinkosaugos tarpusavyje susiję klausimai).
Darbo grupės nagrinėja tuos klausimus, kurie vėliau yra svarstomi
COREPER;e ir Ministrų Taryboje. Tokių darbo grupių itin pagausėjo pastaraisiais metais, kurios dažnai vadinamos “aukščiausio lygio”
darbinėmis grupėmis. Jos posėdžiauja pagal reikalą, bet dažniausiai posėdžiai rengiami kas trys savaitės, kad Tarybos Sekretoriatas turėtų laiko paruošti ir išsiuntinėti nacionalinėms vyriausybėms posėdžių darbotvarkes ir protokolus.
2000 ir 2001 metais COREPER’o arba Tarybos pirmininko iniciatyva sukurtų darbo grupių kiekis pagal atskiras veiklos sritis yra pateiktas 12A
lentelėje.102
Darbo grupių kiekis pagal veiklos sritis 2000 ir 2001 m.
12A lent.
|Veiklos sritis |Area |2000 |2001 |
|Bendri reikalai |General Affairs |16 |14 |
|(horizontalūs) |(Horizontal Issues) | | |
|Bendri reikalai |General Affairs (External|41 |40 |
|(užsienio) |Relations) | | |
|Vystymas |Development |3 |3 |
|Biudžetas |Budget |3 |3 |
|ECOFIN |ECOFIN |8 |9 |
|Teisingumas ir vidaus |Justice and Home Affairs |26 |26 |
|reikalai | | | |
|Žemės ūkis |Agriculture |37 |37 |
|Žuvininkystė |Fisheries |3 |3 |
|Pramonė |Industry |4 |4 |
|Vidaus rinka |Internal Market |13 |13 |
|Telekomunikacijos |Telecommunications |2 |2 |
|Informacinė visuomenė |Information Society |1 |1 |
|Enegetika |Energy |2 |2 |
|Mokslas |Research |3 |3 |
|Darbo ir socialinė |Employment and Social |2 |2 |
|politika |Policy | | |
|Transportas |Transport |4 |4 |
|Aplinka |Environment |5 |2 |
|Sveikata ir vartotojų |Health and Consumer |2 |2 |
|reikalai |Affairs | | |
|Švietimas, kultūra, |Education, Culture and |4 |4 |
|jaunimo reikalai |Youth | | |
|Viso |Total |179 |174 |
Darbo grupių posėdžiams kaip taisyklė pirmininkauja ES
pirmininkaujančios valstybės narės atstovai arba Europos Komisijos deleguotas atstovas. Baigus darbą t.y. išanalizavus Komisijos pasiūlymą yra nusiunčiama ataskaita COREPERU’i arba Specialiam žemės ūkio komitetui.103
R. Kalonaitis104 nurodo, kad per dieną vidutiniškai įvyksta iki 20
įvairių darbo grupių posėdžių. Per 2001 metus iš viso įvyko 4 216 Tarybos komitetų ir darbo grupių posėdžių. Pastebėta, kad posėdžių kasmet daugėja.
5.5. Sprendimų priėmimas
ES Ministrų Taryboje valstybės-narės turi skirtingą balsų skaičių.
Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus valstybėje.
Priklausomai nuo svarstomo klausimo, Ministrų Tarybai pagal sutartis yra suteikta teisė priimti sprendimus trimis būdais: bendru sutarimu, kvalifikuota balsų dauguma ir paprasta balsų dauguma. Šiuo metu didžioji dalis sprendimų yra priimama bendru sutarimu, o ne balsuojant. Tikėtina, kad netolimoje ateityje, išaugus ES valstybių-narių skaičiui bei didėjant kvalifikuota dauguma priimamų sprendimų kiekiui, balsavimai Ministrų
Taryboje taps dažnesni.
Europos Komisijai pateikus teisės akto projektą, pirmiausiai jį imasi svarstyti atitinkama darbo grupė ar kelios darbo grupės. Jeigu tokios kompetencijos darbo grupės nėra tai yra sukuriama ad hoc.
Projekto svarstymo ir priėmimo sėkmingumą sąlygoja keletas faktorių.
Vienas iš svarbiausių faktorių pastaraisiais metais tampa reikiamos balsų daugumos sprendimui priimti surinkimas. Tiems sprendimams, kuriems pakanka kvalifikuotos balsų daugumos priimti pakanka trumpo laikotarpio. Kai sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, prireikia ilgo derinimo ir tai neretai užtrunka mėnesius ir metus.
Tarybos Generalinis Sekretoriatas nuolat stengiasi, kad dokumentas darbo grupėje nebūtų svarstomas daugiau nei tris kartus. Pirmame svarstyme parastai yra aptariama bendra pasiūlyto projekto idėja. Antrame svarstyme
Komisijos pasiūlytas projektas yra nagrinėjamas pagal atskirus jo punktus ir galiausiai pareiškiamas pritarimas ar nepritarimas.
Toliau dokumento projektas yra perduodamas KOREPERU’I arba svarstant žemės ūkio klausimus Specialiam žemės ūkio komitetui. Jeigu dėl KOREPERU’I
perduoto projekto nebuvo pilnai susitarta darbo grupėje, tai galimi trys būdai problemos sprendimui ieškoti:
– pačiam KOREPERU’I mėginti rasti susitarimo galimybę, nes jis disponuoja didesne politine įtaka;
– grąžinti dokumentą atgal darbo grupei nurodant galimus kelius bendram sutarimui pasiekti;
– patvirtina darbo grupės išreikštą poziciją ir perduoda ministrų svarstymui.105
Ministrų posėdžiams KOREPER’o pateikiami teisės aktų projektai yra suskirstomi į “A” ir “B” grupes. “A” tai tokie projektai, dėl kurių buvo susitarta ankstesniuose svarstymuose ir ministrams belieka tik formaliai juos patvirtinti. Visiems “B” grupės projektų sprendimo būdams surasti daug ir intensyviai diskutuojama su nacionalinių vyriausybių atstovais žemesniuose Tarybos lygiuose ir tik tada jie pateikiami ministrų tvirtinimui.106
Buvo ištirta ir nustatyta, kad dėl 70 % visų Taryboje priimamų sprendimų pavyksta susitarti komitetų ir darbo grupių lygyje, apie 15-20 %
COREPER’ų lygyje ir ministrams susirinkus į Tarybos posėdžius belieka už šiuos sprendimus tik formaliai balsuoti. Tiktai dėl 5 % Taryboje priimamų sprendimų kyla ministrų lygio diskusijos Tarybos posėdžiuose.106a
Balsavimo procedūrą Taryboje pradeda pirmininkas pagal Tarybos nario ar Komisijos pareikštą iniciatyvą, jei tokiai iniciatyvai pritaria dauguma
Tarybos narių.107
Kai Taryba priima sprendimą balsuoti, jos pirmininkas, padedant generaliniam sekretoriatui patikrina ar posėdyje dalyvauja balsavimo kvorumui reikalingas Tarybos narių kiekis.
Pagal Tarybos veiklos 12 taisyklę yra numatyta ir rašytinė sprendimų priėmimo procedūra. Ji yra naudojama tada, kai Taryba ir KOREPER’as vieningai nutaria pritarti sprendimo priėmimui ir tuo tikslu naudojami rašytiniai balsai.
Taryboje priimtų sprendimų ar kartu su Europos Parlamentu priimtų sprendimų dokumentų tekstai pagal Tarybos veiklos taisyklių 15 str. yra patvirtinami Tarybos pirmininko ir Generalinio sekretoriaus ar jo pavaduotojo parašais. Generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas gali deleguoti šias pareigas Generalinio sekretoriato generaliniam direktoriui.
Šių pareigūnų pasirašyti dokumentai yra publikuojami Oficialiame žurnale (angl. Official Journal of the European Communities)108
Vieningo pritarimo reikia norint priimti sprendimus dėl naujų politikų įgyvendinimo arba jau egzistuojančių politikų modifikavimo bei tolimesnių jų vystymo pokyčių. Vieningu Europos Aktu, Mastrichto ir
Amsterdamo sutartimis buvo ženkliai sumažinta klausimų, kurių sprendimams priimti reikia vienbalsio Tarybos narių pritarimo. Vieningo balsavimo yra reikalaujama klausimams susijusiems su bendrosios Užsienio ir saugumo politikos tikslų nustatymu, kas yra apibrėžta Bendrijos sutartimi bei jų įgyvendinimu pagal specialius teisinius instrumentus (bendra pozicija, bendri veiksmai), kurie turi būti vieningai patvirtinti Taryboje. Komisija šiuo atveju neturi teisės aktų ruošimo iniciatyvos teisės ir gali būti tik įtraukta į sprendimų vykdymą, nes ši teisė priklauso tik ES valstybėms-
narėms. Europos Parlamentas šiuo atveju irgi tegali turėti tik konsultacinę funkciją. Kai kurie sprendimai susiję su bendrosios Užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimu gali būti priimami ir kvalifikuota balsų dauguma.
Sprendimai dėl ES trečiojo ramsčio t.y. bendradarbiavimo Teisingumo ir vidaus reikaluose yra priimami, kaip ir dėl antrojo ramsčio tik šiuo atveju nėra jokių formalių įsipareigojimų priskiriamų Europos Tarybai.
Pagrindinius sprendimus čia priima vieningai Vidaus reikalų ministrų
Taryba. Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šių klausimų sprendime yra panašūs, kaip ir dėl antrojo ramsčio klausimų.
Vieningo Tarybos pritarimo reikia ir tais atvejais, kai Tarybai reikia daryti pataisas Komisijos pasiūlytiems projektams prieštaraujant pačiai Komisijai. Susilaikymas balsuojant netrukdo priimti sprendimus vienbalsiai. Amsterdamo sutarties 23 str. numatyta, kad “konstruktyvus susilaikymas” balsuojant negali būti kliūtis priimant sprendimus dėl bendrosios Užsienio ir saugumo politikos ramsčio.109 Šiuo atveju valstybės-
narės susilaikymas balsuojant yra traktuojamas, kaip jos neįsipareigojimas priimtam sprendimui, bet valstybė privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie konfliktuotų su ES veiksmais. Jeigu susilaiko daugiau nei vienas trečdalis balsų, sprendimas negali būti vienbalsiai priimtas.
ES Konstitucijos projekto III-246 straipsniu yra nustatyta, kad susilaikymas balsuojant, netrukdo priimti vieningo Tarybos narių pritarimo reikalaujantiems sprendimams.
Kvalifikuotos balsų daugumos reikia priimant daugumą sprendimų dėl ES
pirmojo ramsčio, dėl kai kurių bendrosios Užsienio ir saugumo politikos (antrojo ramsčio) sprendimų ir keleto sprendimų rūšių dėl bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse (trečias ramstis). Pastoviai didėja kvalifikuota balsų dauguima priimamų sprendimų, nes šiuo būdu yra žymiai lengviau tai atlikti nei pagal vieningo balsavimo procedūrą.
Balsų pasiskirstymas Taryboje, priimant sprendimus kvalifikuota dauguma110 13 lent.
|Valstybė |Gyventoj|ES-15 |Es-27|ES-15 |% visų|ES-27|% |
| |ų |% |% |balsai|balsų |balsa|visų |
| | | | | | |i |balsų|
|Vokietija |82.038 |22,86 |17,05|10 |11,5 |29 |8,4 |
|J.Karalystė |59,247 |15,79 |12,31|10 |11,5 |29 |8,4 |
|Prancūzija |58,966 |15,71 |12,25|10 |11,5 |29 |8,4 |
|Italija |57,612 |15,35 |11,97|10 |11,5 |29 |8,4 |
|Ispanija |39,394 |10,50 | | 8 | 9,2 |27 |7,8 |
| | | |8,19 | | | | |
|Lenkija |38,667 | | | | |27 |7,8 |
| | | |8,04 | | | | |
|Rumunija |22,489 | | | | |14 |4,0 |
| | | |4,67 | | | | |
|Nyderlandai |15,760 | 4,20| | 5 | 5,7 |13 |3,8 |
| | | |3,28 | | | | |
|Graikija |10,533 | 2,81| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |
| | | |2,19 | | | | |
|Čekija |10,290 | | | | |12 |3,5 |
| | | |2,14 | | | | |
|Belgija |10,213 | 2,72| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |
| | | |2,12 | | | | |
|Vengrija |10,092 | | | | |12 |3,5 |
| | | |2,10 | | | | |
|Portugalija | 9,980 | 2,66| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |
| | | |2,07 | | | | |
|Švedija | 8,854 | 2,36| | 4 | 4,6 |10 |2,9 |
| | | |1,84 | | | | |
|Bulgarija | 8,230 | | | | |10 |2,9 |
| | | |1,71 | | | | |
|Austrija | 8,082 | 2,15| | 4 | 4,6 |10 |2,9 |
| | | |1,68 | | | | |
|Slovakija | 5,393 | | | | | 7 |2,0 |
| | | |1,12 | | | | |
|Danija | 5,313 | 1,42| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |
| | | |1,10 | | | | |
|Suomija | 5,160 | 1,37| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |
| | | |1,07 | | | | |
|Airija | 3,744 | 1,00| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |
| | | |0,78 | | | | |
|Lietuva | 3,701 | | | | | 7 |2,0 |
| | | |0,77 | | | | |
|Latvija | 2,439 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,51 | | | | |
|Slovėnija | 1,978 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,30 | | | | |
|Estija | 1,446 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,30 | | | | |
|Kipras | 0,752 | | | | | 4 |1,2 |
| | | |0,16 | | | | |
|Liuksemburgas| 0,429 | 0,11| | 2 | 2,3 | 4 |1,2 |
| | | |0,09 | | | | |
|Malta | 0,379 | | | | | 3 |0,8 |
| | | |0,08 | | | | |
|Viso ES-15 |375,325 |100 | |87 |100 | | |
|Viso ES-27 |481,181 | |100 | | |345 |100 |
Iš viso Taryboje priskaičiuojama 87 balsai, o kvalifikuotai daugumai reikia 62 balsų (71,3 procento visų balsų). 26 balsai sudaro blokuojančią mažumą. Tiek balsų reikia surinkti norint blokuoti sprendimų priėmimą pagal kvalifikuotos daugumos procedūrą. Tai reiškia, kad penkios didžiosios valstybės negali primesti sprendimų priėmimo mažosioms valstybėms, o dvi didžiosios valstybės susitarusios negali suformuoti blokuojančios mažumos.
Susilaikymas balsuojant pagal kvalifikuotos daugumos procedūrą reiškia tą patį, kaip ir balsavimą prieš.111
Pagal Nicos sutartį, 27 narių Europos Sąjungoje bus 345 balsai.
Norint priimti kvalifikuotos daugumos reikalaujantį sprendimą bus keliami 3
reikalav