Europos Investicinis Bankas

Europos investicijų bankas (angl. European Investment Bank, pranc. Banque européenne d’investissement, vok. Europäische Investitionsbank) – autonomiška Europos Sąjungos finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo projektus siekiant užtikrinti subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, sanglaudą ir integraciją. Įkurti Europos investicijų banką (EIB) numatyta Europos ekonominės bendrijos steigimo (Romos) sutartyje. EIB turi savo teisinius ir sprendžiančius organus. EIB pripažista kreditus, teikia paskolas kitiems Bendrijos bankams. Prisideda prie harmoningo ir tolygaus Bendriju vystymosi.
Savo veiklą bankas pradėjo 1958 m. Pagal jo statutą įstatinį kapitalą formuoja visos ESS valstybės. Daugėjant ES narių atitinkamai buvo didinamas akcinis kapitalas; šiuo metu jį sudaro 62,013 mlrd. ekiu. Kapitalo dalis vienai šaliai (ekiu) yra tokia: Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija, Vokietija – po 11017,45 mln. (17,766 proc.), Ispanija – 4049,856 mln. (6,530 proc.), Belgija ir Nyderlandai – po 3053,96 mln. (4,924 proc.), Švedija – 2026 mln. (3,267 proc.), Danija – 1546,308 mln. (2,493 proc.), Austrija – 1516 mln. (2,444 proc.), Suomija – 871 mln. (1,404 proc.), Graikija – 828,38 mln. (1,335 proc.), Portugalija – 533,844 mln. (0,860 proc.), Airija – 386,576 mln. (0,623 proc.), Liuksemburgas – 77,316 mln. (0,124 proc.).
Europos Investicinis Bankas:
· vadovaudamasis griežtomis bankinėmis taisyklėmis, teikia ilgo laikotarpio paskolas. Tokiu būdu finansuodamas specifinius projektus;
· būdamas ES institucija, bee abejonės privalo savo veiklą orientuoti pagal Sąjungos politines kryptis;
· glaudžiai bendradarbiauja su kitais bankais, užsitikrinant pakankamai finansinio kapitalo (pasiskolinti), kad galėtų finansuoti projektus;
· iš skolinto kapitalo bei savo vidinių išteklių (rezervų) suformuoja solidų paskolų “maišelį”;
· išeinant iš Europos Sąjungos ribų, projektai papildomai fi

inansuojami ir iš ES šalių narių biudžetų.

Europos Investicinio Banko buveinė, Liuksenburgas

EIB turi misiją, kurią skelbia savo interneto puslapyje. Būtent iš misijos mes galime labiau suprasti, koks yra šios organizacijos pagrindinis tikslas.
EIB skelbia, kad jos misija yra remti Europos Sąjungos objektus, suteikiant ilgo laikotarpio paskolas naudingam investavimui.
EIB sukuria pridetinę vertę: pirmame etape krupščiai vertinant projektus ekonominiu, techniniu, finansiniu bei aplinkos įtakos pažiūriu, antrame etape – finansuojant projektus.
Taipogi Europos Investicinio Banko pristatyme parašyta, jog jis teikia pirmos klasės paslaugas (palankausios sąlygos), įdarbina pačius geriausius specialistus bei glaudžiai bendradarbiauja su kitomis ES institucijomis.
EIB yra pelno nesiekianti institucija. Banko veiklos principas – sukaupti įvairių investuotojų lėšas konkretiems projektams, prireikus teikti banko garantijas kitiems skolintojams. Prioritetą EIB teikia pačios ES projektams, tačiau finansuoja projektus ir kitose pasaulio šaalyse bei regionuose. Pastaruoju metu EIB daugiau investuoja asocijuotosiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. EIB niekada vienas nefinansuoja viso projekto, jis dažniausiai skiria pusę lėšų. Paprastai paskolos teikiamos 7-12 metų laikotarpiui, o dideliems infrastruktūros projektams – iki 20 metų. Kreiptis į EIB dėl paskolų gali kiekviena vyriausybė, savivaldybė ar atskira bendrovė. Pagal statutą bendra išduotų paskolų suma negali viršyti 25 proc. banko akcinio kapitalo. Metinis EIB paskolų portfelis 1996 m. sudarė apie 20 mlrd. ekiu. Iki 1998 m. EIB projektams Lietuvoje suteikė iš viso 108 mln. ekiu paskolų. Centrinė EI

IB būstinė įsikūrusi Liuksemburge. Jis turi 950 darbuotojų.

Europos Investicinio Banko struktūra

Galima išskirti tris pagrindines grupes – akcininkai, Gubernatorių Taryba, Direktorių taryba.
Akcininkai
Europos Investicinio Banko akcininkai yra 15 Europos Sąjungos narių. Jos pilnai atsako už Banko finansines operacijas, nesivadovaujant jokiais geografiniais ar kitais faktoriais.
Gubernatorių Taryba
Šią tarybą sudaro kiekvienos ES šalies ministras. Dažniausiai tai būna finansų, ekonomikos ministras. Jie tartum atstovauja savo šalies EIB akcininkus. Ji penkeriems metams skiria direktorių tarybą, kurią sudaro banko pirmininkas, septyni pirmininko pavaduotojai ir ES valstybių atstovai, kiekvienai šaliai skiriant tam tikrą vietų skaičių: Didžiajai Britanijai, Italijai, Prancūzijai ir Vokietijai – po 3, Ispanijai – 2, kitoms šalims – po 1. Vieną atstovą taip pat skiria Europos Komisija. Kasdienį valdymo darbą atlieka vadybos komitetas, finansų panaudojimą kontroliuoja audito komitetas. Gubernatorių Taryba:
· leidžia pagrindines direktyvas, susijusęs su kreditų politika;
· tvirtina Banko veiklą už ES ribų;
· gauna atasakaitas iš Audito Komiteto ir tvirtina finansinius rodiklius;
· sprendžia klausimus dėl kapitalo paididinimo;
· skiria narius į Direktorių Tarybą, Administracijos Komitetą bei Audito Komitetą.
Direktorių Taryba
Direktorių tarybą sudaro 25 direktoriai bei 13 papildomų asmenų, kuriuos skiria Gubernatorių Taryba. ES šalys skiria 24 direktorius ir 12 papildomus asmenius, o Europos Komisijai atstovauja vienas direktorius ir vienas papildomas asmuo. Taryba susitinka kartą per mėnesį ir:
· užtikrina, kad Europos Investicinis Bankas būtų administruojamas laikantis Europos sutarčių, EIB statuto bei direktyvų, kurias priėmė Gubernatorių Tarybos nariai;
· tvirtina paskolų sąlygas;
· teikia re

ekomendacijas, ką būtų galima pakeisti kreditų politikoje.
Direktorių tarybai vadovauja banko prezidentas (jam nebūnant –viceprezidentas).

Pastebėtina, jog mano išvardinti trys valdymo organai negali pastoviai diena iš dienos vadovauti EIB. Taigi EIB yra taip vadinamas Administracijos Komitetas, kuris vadovaujant banko prezidentui bei prižiūrint Direktorių Tarybai, tvarkos kasdieninius reikalus. Komitetats keičiasi kas šešis metus.

Organizacinę banko struktūrą sudaro departamentai, kurie:
· vertina bei finansuoja projektus;
· gauna išteklius;
· valdo riziką, atsirandančią iš EIB veiklos;
· atlieka ekonominę bei finansinę analizę.

EIB sudaro tokie Direktoriatai ir Departamentai:
· Generalinis Sekretoriatas;
· Skolinimo Operacijų Direktoriatas – Europa;
· Skolinimo Operacijų Direktoriatas – Kitos Šalys;
· Finansų Direktoriatas;
· Projektų Direktoriatas;
· Kreditų Rizikos Departamentas;
· Žmogiškųjų išteklių Departamentas;
· Finansinės Kontrolės Departamentas;
· Vertinimo Departamentas;
· Informacinių Technologijų Departamentas;
· Vidinio Audito Departamentas;
· Administracijos Komiteto Patarėjas;
· Ekonomistas.

Finansavimas

Mano manymu sunkiausias dalykas būtent paskolos iš EIB gavimas t.y. parašymas projekto, kuris atitiktų EIB keliamus reikalavimus bei tikslus. Dėl šios priežasties toliau ir norėtųsi panagrinėti EIB finansavimo mechanizmą.
Tuo tikslu Europos Investicinis Bankas yra išleidęs ledinį, kuris padeda suprasti projektų vertinimo kriterijus – “The project cycle at The European Investment Bank”. Finansavimo mechanizmą mes galime suskistyti į penkis etapus:
· Europos Investicinio Banko atstovų bei pareiškėjo susitikimas dėl projekto vertinimo;
· Projekto įvairiapusis vertinimas iš ekonominės, finansinės, techninės ir įtakos aplinkai pusių;
· Sprendimo priėmimas iš Direktorių Tarybos pusės, remiantis vertinimo rezultatais;
· Paskolos suteikiams;
· Projekto eigos priežiūra.

Kaip teigiama šiame leidinyje, sugalvoti vieną projektų vertinimo standartą labai didelis ir nenaudingas darbas. Kievienas projektas yra skirtingas ir ki

iekvienam naudoti vieningą vertinimo metodiką būtų nekorektiška. Dėl šios priežasties Europos Investicinis Bankas projektus vertina, pasinaudojant tik tam tikromis gairėmis.

Kas gali teikti paraišką?
Paraiškas gali teikti:
· Privačios ir valstybinės institucijos;
· Komerciniai bankai, norintys įtraukti EIB į savo finansinius planus;
· Tarptautinės bei nacionalinės finansinės institucijos;
Europos Investicinis Bankas pageidauja, jog projektai būtų teikiami, kuo ankstesnėje stadijoje, ypač jei tai yra infrastruktūriniai projektai.
Pačioje pradžioje bankas gavęs pareiškėjo projektą patikrina kaip jis atitinka banko tikslus, taipogi atkreipia pareiškėjo dėmesį į koreguotinus dalykus.
Pasibaigus šiam etapui ir projektui atitikus banko iškeltus kriterijus bei prognozuojant, jog projektą finansuojant EIB bus sukurta pridetinė vertė, toliau:
· Projektas vertinamas pagal pradinius pareiškėjo duomenis. Tai atlieka Skolinimo Operacijų Direktoriatas.
· Administracijos Komitetas yra informuojamas apie planuojamą projektą bei principinius dalykus, pagal kuriuos projektas bus vertinamas.
· Sudaroma vertinimo komanda iš visų Direktoriatų.
· Skolinimo Organizacijų Komitetas suorganizuoja apsilankymą pas pareiškėją. Priklausomai nuo projekto specifikos pas pareiškėją gali apsilankyti įvairūs specialistai – ekonomistai, inžinieriai ar pan.
Kaip ir minėjau Europos Investicinis Bankas neturi konkrečių formų, kurias privalėtų užpildyti pareiškėjai, nes kievienam projektui tai gali būti vis skirtingi punktai. EIB pageidauja, jog būtų pateikti tik keletas pagrindinių dalykų:
· Pagrindinė ir teisinė informacija apie pareiškėją;
· Finansiniai duomenys;
· Techniniai duomenys: koncepcija ir techninis projekto apibūdinimas; įgyvendinimas; detalus investicijų paskaičiavimas;
· Išorinės aplinkos duomenys: Europos ir tarptautiniai standartai;
· Ekonominiai duomenys: investijų grąža, pardavimų politika ir t.t.

Projekto vertinimas

Po apsilankymo pas pareiškėją ir jeigu šis apsilankymas buvo teigiamas, Administracijos Komitetas analizuoja finansinę projekto dalį ir teikia pasiūlymą Direktorių Tarybai. Taipogi prieš primant galutinį sprendimą dėl finansavimo, teiraujamasi ES šalių bei Komisijos. Pavyzdžiui, nuomonės iš Komisijos EIB laukia apie du mėnesius.
Panašiai kaip ir su pareiškėjo pirminių duomenų anketa, EIB neturi bendro standarto kaip projektai privalo būti vertinami. Bet gi vėl yra tam tikros gairės, pagal kurias Administracijos Komitetas vertina finansinę projekto dalį:
· Racionalumas projekto finansavimo: vertės sukūrimas. Analizuojama kokiu būdu bankas sukurs pridetinę vertę t.y. kokia vietą projekte jis užims.
· Rinka. Analizuojama rinka, modeliuojant pesimistinį ir optimistinį scenarijų bei prognozuojant, kur galėtų tokiu atveju atsidurti tiek projektas, tiek pareiškėjas t.y. ar užtektų jo kvalifikacijos keičiantis rinkos sąlygoms.
· Techninis apibūdinimas. Analizuojama projekto techninė pusė bei pareiškėjo mokėjimas diegti techninius sprendimus.
· Investiniai kaštai. Įvertinama kiek iš viso reikės investicijų. Įdomu tai, jog Europos Investicinis Bankas šiuo atveju lygina pateikta projektą su panašiu prieš tai buvusiu ir EIB finansuotu projektu.
· Įgyvendinimas. Žiūrima iš dviejų pusių:
1. Techninės.
2. Tiekimo.
· Kaip projektas bus valdomas? Su kokia rizika teks susidurti?
· Aplinkos įtaka. Analizuojama kaip projektas įtakos aplinką tiek socialinę, tiek naturalią. Daromos prielaidos, kas būtų, jeigu projektas būtų įgyvendintas ir jeigu nebūtų įgyvendintas t.y. kaip pasikeistų išorinė aplinką.
· Pinigų srautų apskaičiavimas. Prognozuojama, kaip gali kisti finansiniai makro rodikliai, kaip tai įtakos projekto eigą ir pan.
· Ekonominė nauda. Apskaičiuojama ekonominė nauda mikro ir makro lygmenyje.
· Finasinės ir kreditinės rizikos analizė. Skolinimo Operacijų Direktoriatas parengia detalią pareiškėjo finansinę analizę, kurios pagalba galima spręsti apie galima pareiškėjo finansinę būklę ateityje.
Taigi nors EIB ir skelbia, jog neturi standartizuotos projektų vertinimo sistemos, bet pateikia net dešimt kriterijų, pagal kuriuos vertina projektą. Mano manymu ruošiant projektą į šiuos faktorius reiktų atkreipti ypač didelį dėmesį ir pasistengti jog projektas taptų patrauklus vertinimo komisijai.

Vienas iš įdomesnių EIB darbo momentas yra tas, jog bankas skelbia viešai visus norinčius gauti paskolas pareiškėjus jau pirmame etape. Taigi bankas šiuo atveju siekia užsitikrinti skaidraus bei visuomeninio banko statusą.

Projekto patvirtinimas
Visi surinkti duomenys, atliktos analizės pateikiamos Direktorių Tarybai. Prieš pateikiant jas, Administracijos Komitetas kruopščiai jas dar kartą peržiūri.
Jeigu Direktorių Taryba patvirtina pateiktą projektą, tai jos sprendimas įsigalios nuo to momento, kai bus pasirašyta finansavimo sutartis.
Už finansavimo sutartį atsakingas Teisės Direktoriatas, dirbantis su visais kitais dirketoriatais. Į sutartį įtraukiami visi esminiai elementai, išvados, padarytos analizuojant atitinkamą projektą, taipogi visą techninė, ekonominė ir kt. infomacija. Papildomai sutartį turi peržiūrėti Kreditų Rizikos Departamentas. Pasirašius sutartį, informacija paviešinama.

Projekto priežiūra
Be viso to, kas buvo anksčiau paminėta EIB gali atlikti ir projekto priežiūrą. Be abejonės tai yra suprantamas dalykas, nes EIB finansuoja didelius projektus, o vėliau šie pinigai turi būti grąžinti. Dėl to EIB susirūpinimas yra visai pagrįstas. Projekto priežiūra susideda iš kelių etapų:
· Finansinių lėšų išmokėjimas – išmokėjimas gali būti atliktas iš karto arba palaisniui, priklausomai nuo projekto tipo. Šio etapo priežiūra atlieka Kreditų Rizikos Departamentas ir Finansų Direktoriatas;
· Priežiūra vykdymo stadijoje – projekto vykdymas vertinimas iš trijų pusių: ekonominės, finansinės ir aplinkos poveikio. Už šį vertinimo etapą atsakingas Skolinimo Operacijų Direktoriatas. Jis papildomai paruošia ir projekto užbaigimo ataskaitą;
· Sąlygų taisymai – atlikdami projekto vykdymo priežiūrą, EIB (tiksliau Teisės Direktoriatas) gali keisti paskolos sutarties sąlygas, tokiu būdu pagerinant pačio projekto vykdymą;
· EIB taipogi gali tikrinti ir jau baigto projekto “veikimą” bei paskolos atidavimą.

Kai kuriems projektams taikoma savotiška vertinimo sistema t.y. sudaroma jau įvykdyto projekto ataskaita, pagal kurią vėliau sprendžiama apie analogiškų projektų finansavimo būtinumą.

Finansavimo paskirtis

Kaip ir kiekviena finansinė institucija taip ir EIB finansuoja tik tam tikros paskirties projektus. Juos galima suskirstyti į dvi stambesnes grupes – Europos Sąjungos šalyje vykdomi projektai ir už sąjungos ribų.
ES viduje projektai, kurie pretenduoja į finansavimą, turi skatinti:
· Subalansuotos ES ekonomikos vystymąsi;
· Rūpintis žmogiškaisiais ištekliais: sveikatos ir išsimokslinimo;
· Informacines technologijas ir perdavimo tinklų statybą;
· Mokslinį tyrinėjimą;
· Inovacijas;
· Transporto vystymąsi, telekomunikacijas;
· Gamtosaugą;
· Konkurencingumą;
· Smulkaus ir vidutinio verslo vystymą;
· Energijos tiekimo apsaugą.

Už ES ribų finansuojami projektai, kurie tiesiogiai daro įtaką ES narėms (pvz. Balkanuose, kad užtikrintų stabilumą ar pan.)

Veiklos apžvalga bei įtaką Lietuvos verslo politikai

Žvelgiant į Europos Investicinio Banko ataskaitas, susidaro pakankamai geras įspūdis. 2002 metais EIB pasirašė paskolos sutarčių už 36,6 mlrd. EUR, patvirtino už 52,8 mlrd. EUR, išmokėjo už 35,2 mlrd. EUR.
Projektų pasiskirstymas pateikiamas žemiau paveikslėlyje.

Projektų pasiskirtymas pagal vietoves

Kalbant apie Europos Investicinio Banko įtaką Lietuvos verslui, be abejonės galima pasakyti, kad ji yra jaučiama, nors gal ir netaip žymiai. Jau pats projekto rėmimas pritraukia finansinių lėšų į Lietuvą, kurias turi įsisavinti Lietuvos įmonės. Be abejonės tai pritraukia ir užsienio kompanijas, bet to pasekoje tai skatina tobulėti pačioms Lietuvos įmonėms.
2003 m. birželio mėnesį Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos investicijų banko Narystės ES siekiančių šalių departamento direktore G. Tsingou ir J.M. Arnoux, Europos Investicijų Banko Narystės ES siekiančių šalių departamento vyriausiuoju paskolų specialistu.
Pokalbio metu buvo aptarta Lietuvos ir Europos investicijų banko (EIB) tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos ir šio banko paskolų lėšomis įgyvendinamų investicinių projektų eiga. Susitikime taip pat kalbėta apie ES Struktūrinių fondų lėšomis numatomų finansuoti Lietuvos investicinių projektų kofinansavimą.
„Europos investicijų bankas tarp visų tarptautinių finansinių institucijų siūlo skolintis palankiausiomis sąlygomis, todėl turi daugiausia galimybių dalyvauti kofinansuojant investicinius projektus Lietuvoje“, – prieš susitikimą sakė Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė.
EIB – pagrindinė Europos Sąjungos finansinė institucija. Lietuva su šiuo banku bendradarbiauja nuo 1994 m. Per tą laiką mūsų šalis iš banko yra gavusi 155 mln. eurų paskolų. Iš jų – 11,9 mln. Lt jau grąžinta. Su valstybės garantija bankas Lietuvai yra suteikęs 27,82 mln. eurų, iš kurių 2,8 mln. eurų – jau grąžinta.
Iš Europos investicijų banko valstybės vardu gautomis paskolomis buvo finansuojamas Vilniaus aerouosto modernizavimo projektas – 10 mln. eurų, Lietuvos geležinkelių investicinis projektas – 40 mln. eurų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektas – 14 mln. eurų, Lietuvos magistralinio dujotiekio atkarpų statybos projektas – 10 mln. eurų, kelio „Via Baltika“ statybos ir rekonstravimo darbų projektas – 20 mln. eurų, žvyrkelių asfaltavimo projektas – 40 mln. eurų, savivaldybių investicijų projektai – 15 mln. eurų.
Nors prognozės ir labai optimistinės tik nereikia užmiršti vieno dalyko, jog šios paskolos anksčiau ar vėliau turės būti grąžintos. Dabartiniu momentu Lietuvos verslas klesti šiuose finansuojamuose srityse, bet ateityje, nesuradus lėšų kaip šias paskolas atiduoti EIB, o valstybei šią naštą uždėjus ant verslo pečių, galimos ir ne tokios smagios pasekmės.

Literatūra:
The project cycle at The European Investment Bank / European Investment Bank (2001)

The EIB group. Activity report 2002 / European Investment Bank (2003)

www.eip.lt/news/20030611.htm

www.euroszkola-sycow.izet.pl/html_lt/instytucje.php

www.eib.org/

www.am.lt/LSP/files/99AT1D.pdf

http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=41&ItemID=1224&LangID=1

Leave a Comment