Etiškas bendravimas organizacijoje

2414 0

Kaunas, 2005

Turinys

Įvadas 3

Savo kursinio darbo, kurio pavadinimas „Etiškas bendravimas organizacijose“ 3

1. Etiškas elgesys organizacijose 4

1.1. Verslas – kaip neetiško elgesio veiklo rūšis 4

1.2. Verslo organizacijos moraliniai standartai 5

1.2.1. Etiniai kodeksai 6

1.2.2. Etikos žemėlapiai 12

1.2.3. Etikos komitetai 12

1.2.4. Socialinės revizijos 14

1.2.5. Etinio elgesio mokymas 14

1.2.6. Etinė ekspertizė 16

1.2.7. Etinis konsultavimas 18

Išvados 19

Literatūra 201. Etiškas elgesys organizacijose

1.1. Verslas – kaip neetiško elgesio veiklo rūšis

Pastaraisiais metais daug dėmesio kreipiama į etines problemas, kylančias darbo vietoje. Neetiško elgesio pavyzdžiai šiuolaikinėse organizacijose: augantis nesąžiningumas, kyšininkavimas, papirkinėjimas, korupcija ir kiti neteisėti veiksmai verslo sluoksniuose. Šiandien žmonės darbo vietoje su etinėmis problemomis susiduria kasdien.

Neetiško elgesio priežastį nurodo V.Pruskus. Pasak jo, pats verslas, kaip veeiklos rūšis, slepia savyje neetiško elgesio prielaidas. Tai lemia verslo, kaip veiklos, ypatumai: pats pardavimo fenomenas. Verslas – kaip prekės (paslaugos) pardavimas, tenkinant visuomenėje egzistuojantį nepatenkintą poreikį, ir gavimas už tai pelno (kaip tas pelnas gaunamas). Verslas iš esmės reiškia prekės (paslaugos) pirkimą ir pardavimą, siekiant gauti sau pelno. Neretai versle organizacinių ir konkurentinių veiksnių simbiozė gali sukelti abejonių dėl darbuotojo elgesio tinkamumo.

Galime išskirti pagrindinius verslo ypatumus, kurie skatina neetišką elgesį organizacijoje:

· Organizacinė dalykinių santykių sistema veda į priėmimą neteisingų, amoralių ir neeatsakingų sprendimų, nepaisant to, kad daugelio verslo žmonių asmeninė moralė yra nepriekaištinga. Kasdieniniame gyvenime mes vadovaujamės moralinių taisyklų rinkiniu: “Nemeluok”, “Nevok” ir t.t.. Šios taisyklės yra nejudinamos (nors kartais ir joms numatome išimtis), jos padeda mums valdyti savo elgesį. Tačiau ta

arnybos situacijose mes nustojame vadovautis paprastais moraliniais standartais. Mes galime nuslėpti kokius nors faktus ir už mūsų darbo vietos ribų, manyti, kad yra visai priimtina, nuslėpti nuo kaimynų faktus vardan jų pačių gerovės (pavyzdžiui, kad nestumtume jų į keblią padėtį), nesitikint iš to turėti naudos sau. Tuo tarpu bet kuris prekybininkas, kaip tik pajus malonų pasitenkinimą, kai pamatys savo pirkėją, išvažiuojanti automobiliu, kurį parduodamas „užmiršo” pasakyti apie mašinos defektus ir trūkumus.

· Kitas verslo ypatumas yra tas, kad verslas (pardavėjas) abejingai reaguoja į žalą, padarytą kitiems žmonėms, kas yra nebūdinga paprastomis (ne verslo) sąlygomis. Rinkos ekonomikos sąlygomis verslininkų gaminama ir parduodama produkcija dažnai pasirodo paprasčiausiai pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, verslininkai stengiasi įsigyti tokios produkcijos, netgi nesuvokdami galimos rizikos ir paasekmių. Tačiau ir gamintojai, ir pardavėjai visiškai nesuinteresuoti perspėti potencialius pirkėjus apie gresiantį pavojų, jeigu tą daryti jų neįpareigoja įstatymas. Abejingas požiūris į tai, kad veiksmai gali padaryti žalą kitiems žmonėms, dažnai pasireiškia ir elgesyje su firmos darbuotojais. Neretai darbuotojui, kurį ketinama atleisti, sumažinamas darbo užmokestis ir tai daroma be jokios atjautos ir supratimo, manant, jog pakanka viršininko autoriteto, kad darbuotojas sunktų su bet kokiu jo sprendimu.

· Paveikti aplinkybių, egzistuojančių organizacijoje, daugelis žmonių eina į kompromisą su savo moraliniais įsitikinimais. Tą patvirtino ir le
eidinio „HanvardBusiness Revieiv” apklausa (1998), kurioje dalyvavo 1000 žymiausių JAV firmų vadovų. Keturi iš apklaustųjų septynių pareiškė, kad jie dažnai jaučia vidinį konfliktą, tarp to, ko iš jų laukia dirbantieji kaip vadovų, kurie privalo užtikrinti pelningą darbą, ir to, ko dirbantieji iš jų laukia kaip iš etiškų žmonių. Du trečdaliai apklaustųjų atsakė, jog visuotinai priimta, kad vykdant tarnybines pareigas galimi neetiški poelgiai.1.2. Verslo organizacijos moraliniai standartai

Kartais verslininkai mano, kad jų elgesys yra teisingas, tik vėliau pasirodo, kad klydo. Galimas dalykas, anksčiau jie savo poelgį laikė teisingu todėl, kad tokie poelgiai buvo daromi dažnai, ir žmonės tiesiog nesuvokė (neskyrė) savo poelgių etiškumo ar neetiškumo. Čia ir yra pagrindinė problema – žinojimas, kaip dera teisingai pasielgti tam tikrose situacijose. Tai svarbu dėl to, kad sprendimą dėl tinkamo elgesio darbuotojai turi priimti kiekvieną dieną. (V.Pruskus 2003)

Nustatant poelgio teisingumą, daug autorių siūlo vadovautis įvairiais kriterijais. Daug iš jų tokiose situacijose siūlo remtis įstatymais, sąžine, Dievu. Tačiau praktikoje, kai žmogus atsiduria sudėtingoje ir atsakingoje situacijoje ir privalo greitai priimti teisingą visais atžvilgiais sprendimą, tokių abstrakčių kriterijų nepakanka. (V.Pruskus 2003)

Siekiant didinti verslo organizacijų vadovų ir eilinių darbuotojų elgesio etiškumą V.Pruskus siūlo naudoti tokius būdus:

1. Etiniai kodeksai

2. Etikos žemėlapiai

3. Etikos komitetai

4. Socialinės revizijos

5. Etinio elgesio mokymas

6. Etinė ekspertizė

7. Etinis konsultavimas

Plačiausiai funkciniu požiūriu, etikos kodeksas yra pagrindinis el
lementas, integruojantis etišką elgesį į organizacijos veiksmus. Visi likę etikos kėlimo būdai yra skirti tik kodeksams aptarnauti, įgyvendinti kodeksų teigiamas vertybes. (N.Vasiljevienė 2003)

Kita vertus, vien deklaruoti bendros ir profesinės moralės reikalavimus etikos kodeksuose nepakanka. Kodekso sėkmę didžia dalimi lemia jo įgyvendinimas, kuris nėra paprastas ir lengvas. (V.Pruskus 2003)1.2.1. Etiniai kodeksai

Kiekviena organizacija turi savas normas ir elgesio taisykles, kuriomis vadovaujasi savo veikloje ir reikalauja jų laikymosi iš savo darbuotojų. Tai padeda jai spręsti iškylančias problemas (tarp jų ir etines). Siekdamos geriau prisistatyti visuomenei, tiksliau įvardyti ir apibrėžti reikalavimus esamiems ir būsimiems organizacijos nariams bei partneriams, jos kuria etikos kodeksus. Juose išdėstomos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujasi organizacija savo veikloje, aprašomos elgesio taisyklės. (V.Pruskus 2003)

Tokius kodeksus turi dauguma Vakarų šalių firmų ir bendrovių. Lietuvoje verslo organizacijos kodeksais dar tik pradeda domėtis. (V.Pruskus 2003)

Pateiktuose apibrėžimuose etikos kodeksas apibrėžiamas gana įvairiai. Antai M.Huddleston ir J.Sandis nurodo, kad etikos kodeksas – tai „teiginiai apie draudžiamą elgesį, nurodymai darbuotojams laikytis aukštą moralinių standartą”. A.Cava, J.West, E. Berman tai laiko formaliomis organizacijų pastangomis diegti profesinės etikos standartus: „Etikos kodeksas – tai formalios organizacijos pastangos užtikrinti etines vertybes”. (V.Pruskus 2003)

J.Palidauskaitė etikos kodeksą apibūdina taip: „Etikos kodeksas tai dokumentas, atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirų profesijos atstovų ar organizacijų sp
prendimams bei veiklai ir tarnaujantis kaip tam tikras elgesio tipas “.

D.Vyšniauskienė ir V.Kundrotas teigia, jog: „Etiniai organizcijos kodeksai yra organizacijos narių elgesio orientyrai, kurie tiksliai apibrėžia tai, kas yra draustina, ir tai, kas yra siektina. Visa tai yra vertinama iš moralinės pozicijos.“

Apskritai, etiniai kodeksai atspindi organizacijos, kaip kolektyvo, dvasią. Savo ruožtu visuomenė tikisi, kad tos organizacijos nariai elgsis būtent taip, kaip skelbiama etikos kodeksuose. Tiesa, etiniai kodeksai neturi prieštarauti etiniams įstatymams. Pastarieji yra valstybės sukurti atskiri etikos įstatymai, kuriuose kalbama apie honorarus, gaunamus už kalbas ar straipsnius, apie rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, galimus interesų konfliktus ir kt. Įstatymams turi būti be išlygų paklūstama, jie yra griežtai vykdomi, už nusižengimus numatytos konkrečios sankcijos ir bausmės. (J.Palidauskaitė 2001) Organizacijoje darbdaviai turi juridinę atsakomybę valstybei. Jie baudžiami pagal įstatymą, jei elgiasi neetiškai: slepia įsidarbinimą į formina ne visai darbo dienai ir t.t. Tuo tarpu etikos kodeksų laikymasis yra savanoriškas – niekas negali priversti asmens juo vadovautis. Taigi etiniai kodeksai neturi įstatymo galios, o jų vykdymas nėra susijęs su juridine atsakomybe. Kita vertus, darbuotojai, nesilaikantys savo organizacijos etinio kodekso reikalavimų, taip pat yra baudžiami, bet tai neįstatiminės nuobaudos. Dažniausiai pareiškiami įspėjimai, papeikimai, darbuotojai tam tikram laikui nušalinami nuo pareigų ar pan. (D.Vyšniauskienė, V.Kundrotas 1999)

Rengiant kodeksus visada orientuojamasi į potencialius jų vartotojus. Paprastai kodeksai adresuojami (V.Pruskus 2003):

· Visiems konkrečios profesijos atstovams,

· Organizacijos paslaugos ar prekės pirkėjams (vartotojams),

· Organizacijos potencialiems partneriams (investuotojams, kreditoriams, bendrų projektų dalyviams).

· Visuomenei (bendruomenei ).

Tokiu būdu etikos kodeksas sudaro galimybę pačiai organizacijai ar profesijai aiškiau įvardyti puoselėjamas vertybes, normas bei prioritetus, o visuomenei – įvertinti, kaip jų laikomasi praktikoje. (V.Pruskus 2003)

Etikos kodeksų misija ir tikslai

Doc.J.Palidauskaitė nurodo etikos kodekso misiją: „Etikos kodekso misija – tarpininkauti formaliuose santykiuose tarp visuomenės ir atskiros profesijos ar organizacijos atstovų, nustatyti profesijos ar organizacijos narių tarpusavio santykius.“

O žymus etikos kodeksų tyrinėtojas J.Ladd skiria tokius pirminius ir antrinius etikos kodeksų tikslus.

Svarbiausi tikslai:

· Sumažinti galimybę neetiškam elgesiui reikštis. Etiniai kodeksai turi orientuotis ne į numatomų .bausmių už netinkamą elgesį ar sprendimą akcentavimą, bet į tokių situacijų prevenciją.

· Aiškiai nubrėžti atsakomybės ribas. Kodeksai turi nusakyti organizacijų narių atsakomybę ir ginti juos nuo neteisėtų pretenzijų, kai tikima, kad darbuotojai turi atlikti jiems nepriskirtas funkcijas.

· Skatintidarbuotojus būti etiškus. Etiniai kodeksai turi skatinti visus organizacijos narius ne tik veikti, bet ir mąstyti, vadovaujantis asmeninės bei profesinės etikos reikalavimais.

· Atlikti moralinio švietimo funkciją. Etinis kodeksas gali būti naudojamas tiek formalaus, tiek neformalaus etinio mokymo procese, siekiant ugdyti darbuotojų etinį jautrumą ir gebėjimą įvertinti savo sprendimus ir veiksmus moralinių reikalavimų požiūriu.

· Drausminti profesijos ar organizacijos atstovus. Etikos kodeksas padeda kontroliuoti priimamų sprendimų kokybę ir efektyvumą. Jie nurodo daugelį reikalavimų ir standartų, kurių privalu laikytis (nešališkumo, lygybės principo ir kt.). Prekių ir paslaugų vartotojai užtikrinami, kad prekės ir paslaugos atitiks tam tikrus standartus, kuriuos deklaruoja organizacija. Verslo organizatoriai ir valdytojai, teikdami savo prekes ir paslaugas visuomenei, stengsis, kad nenukentėtų visuomenės interesai, o iškilus konfliktui (tarp verslo organizacijos ir atskirų jos narių, verslo organizacijos ir visuomenės) bus ieškoma kompromiso ir visoms šalims daugiau ar mažiau priimtino sprendimo.

· Padėti priimti sprendimus. Kai susiduria skirtingos vertybės ir interesai ir reikia apsispręsti, darbuotojas gali tikėtis etikos kodekse rasti tam tikrų orientyrų, padedančių priimti sprendimą. Kodekse dažnai nurodomi prioritetai, puoselėtinos asmeninės (sąžiningumas, garbingumas) bei profesinės vertybės (interesų konflikto vengimas, nešališkumas).

· Didinti visuomenės pasitikėjimą. Kodekse nurodytos siektinos vertybės ir standartai turi sudaryti įspūdį, kad tos profesijos ar organizacijos darbuotojai verti pasitikėjimo. Savo ruožtu tai skatina ir organizacijas stengtis rodomo jai pasitikėjimo neprarasti.

(V.Misevičius 2005)

Antriniai tikslai:

· Gerinti profesijos ir organizacijos įvaizdį visuomenės akyse. Kiekvienos profesijos elitas, organizacijos vadovai, taip pat ir eiliniai darbuotojai yra susirūpinę teigiamo įvaizdžio, geros reputacijos kūrimu. Svarbu ne tik palankų įvaizdį sukurti, bet ir nuolat jį tobulinti, atsižvelgiant į nuolat kintančias veikimo aplinkybes.

· Ugdyti organizacijos etiką. Etikos kodeksas, puoselėdamas tam tikras vertybes bei standartus, gali užtikrinti profesijos ar organizacijos darbuotojų kartų perimamumą, puoselėti geriausias tradicijas ir papročius.

(V.Misevičius 2005)

Galima šiuos tikslus apibendrinti ir nubrėžti vieną etinio kodekso tikslą – užkirsti kelią neetiškam elgesiui. Taigi etikos kodeksai yra suvokiami kaip pagrindinai kelrodžiai norinčiam etiškai elgtis dalykinėje veikloje. (V.Pruskus 2003)

Etikos kodekso sudarymas

Pati organizacija sprendžia, ką ir kaip išsamiai įtraukti į kuriamus etikos kodeksus, remdamasi savo veiklos specifika, vadovaujamasi savais padoraus elgesio standartais. (V.Pruskus 2003)

Taigi, etikos kodeksai yra skirtingi. Jie skiriasi:

· Forma (Vieni labai apibendrinti, kiti – labai specifiniai)

· Sisteminimo lygiu (Vieni kodeksai sistemingai apibendrina visa, kas rašoma apie interesų konfliktą, kyšius, dovanas ir kt. Kiti primena savotišką kratinį, kur tam tikrų principų neįmanoma sieti.)

· Struktūra (Dokumentas gali būti visai paprastas, t.y. pagrindinės etinės nuostatos išdėstomos logine seka. Kitu atveju, dokumentas sudarytas iš atskirų dalių arba skyrių)

· Turiniu (Vienur etikos reikalai dėstomi išsamiai, kitur atrenkamos tik svarbesnės temos.)

(J.Palidauskaitė 2001)

Etikos kodeksų tyrinėtojai J.Cederbom ir J.Ch.Dougherty pažymi, kad kai kurių kodeksų turinyje esti daugybe vadinamųjų idealų, t.y. teigiamų pavyzdžių, kuriais organizacijos nariai turėtų sekti ir vadovautis savo organizacinėje veikloje. (D.Vyšniauskienė, V.Kundrotas 1999)

K.iti kodeksai yra daugiau drausminančio pobūdžio. Tokie kodeksai nustato minimalias sąlygas, kurių privalo laikytis organizacijos nariai. Jei šių sąlygų nesilaikoma, pažeidėjams skiriamos įvairios baudos, iš kurių griežčiausia – pašalinimas iš organizacijos. (D.Vyšniauskienė, V.Kundrotas 1999)

Dar kiti kodeksai tik apibrėžia organizacijos pobūdį. (D.Vyšniauskienė, V.Kundrotas 1999)

Tačiau daugelis autorių pastebi, jog etinis kodeksas susideda iš visų anksčiau išvardytų charakteristikų, kurias V.Pruskus ir J.Palidauskaitė apibrėžia taip:

· Asmeninės moralės principai

· profesinės vertybės

· teisės normos (draudimai)

Pasak V.Pruskaus, šie trys etikos tipai (asmens, profesijos ir organizacijos) yra skirtingi ir todėl sunkiai tarpusavyje suderinami:

Individo etinio elgesio standartus lemia jo gyvenimas – sukaupta patirtis ir socialinė aplinka. Jo puoselėjamoas vertybės gali nesutapti su organizacijos vertybėmis (pelnas, firmos augimas). Profesinė etika remiasi autoritetu pačios profesijos, o ne firmos. Kartais ištikimybė profesijai tampa individui rimta dilema, ypač kai toji profesinė etika konfliktuoja su organizacijos etika. (V.Pruskus 2003)

Kita vertus, minėtieji trys etikos tipai daro vienas kitam neabejotiną poveikį:

Profesinė etika gali daryti įtaką organizacijos praktinės veiklos standartams ir pačiai praktikai, kai firmos ima naudoti neetiškas priemones ir veiksmus, teisindamosi tuo, kad konkurentai elgiasi taip pat nedorai. (V.Pruskus 2003)

Organizacijos etika, orientuota į naudos (pelno) siekimą, firmos augimą ir plėtrą, gali tapti kliūtimi profesijos etikai, kuri tą firmos pelno siekimą vertina visų pirma per profesijos etikos, o ne per firmos puoselėjamų vertybių (pelno, naudos) prizmę. (V.Pruskus 2003)

Individo etika taip pat gali sueiti į konfliktą tiek su organizacijos (firmos), tiek su profesijos etika. Tai atsitinka, kai individas savo ryškų egoistinį etinį standartą iškelia virš organizacijos ir profesijos reikalavimų. Pavyzdžiui, pardavėjas, siekdamas žūtbūt parduoti prekę ir tuo gal būt pelnyti, savininko palankumą, mano, kad visos priemonės tam tikslui pasiekti yra geros. Tuo tarpu pardavėjo profesijos etikos kodeksas reikalauja:

1) nedaryti spaudimo pirkėjui, o tik siūlyti,

2) nesinaudoti pirkėjo neišmanymu apie prekę ir jos savybes, o stengtis suteikti jam juo išsamesnę informaciją apie prekę,

3) neversti pirkėjo prekę būtinai nupirkti.

(V.Pruskus 2003)

Organizacijų etiniai kodeksai bando tuos prieštaravimus įveikti, pateikdami atitinkamas elgesio normas ir taisykles. (V.Pruskus 2003)

Dar vienas etikos kodeksų tyrinėtojas C.Lewis akcentuoja tokias aštuonias temas, kurios deklaruojamos etikos kodeksuose:

1. Nuoseklūs elgesio standartai. Kodeksuose raginama tarnauti visuomenei, ja rūpintis bei ją gerbti. Skatinama pozityviai vertinti savo organizaciją ir atliekamas pareigas, remti bendravimą, kūrybiškumą, pasiaukojimą ir užuojautą.

2. Interesų konfliktų draudimas. Neleidžiama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant asmeninių ar grupinių interesų.

3. Finansų deklaravimas. Siekiant išvengti galimo interesų konflikto, etiksos kodekse numatomas pajamų, nuosavybės, vertybinių popierių, paskolų dovanų ir t.t. deklaravimas

4. Draudimai vengti netinkamo elgesio. Turint pareigas, kurios suteikia sprendimų galią, etikos kodeksai reikalauja tinkamai elgtis su informacija. Pabrėžiama šalinti diskriminaciją, apgavystes.

5. Nešališka komisija. Etikos kodeksuose numatoma savarankiška institucija, kuri prižiūri, kaip laikomasi etikos kodekso. Tai gali būti etikos komisija, etikos taryba ar dar kitaip pavadinta darbo grupė.

6. Papildomi apribojimai. Kodekse numatyta, kad asmuo, einantis tam tikras pareigas, negali gauti papildomų pajamų, turėti kitos tarnybos, postų.

7. Administracinės bausmės ir baudžiamosios sankcijos. Etikos kodeksuose gali būti aiškai pasakyta, kas laukia darbuotojo, pažeidusio kodekse numatytus reikalavimus.

8. Procedūrinis skundėjo gynimas. Kai kuriuose kodeksuose atskir.as dėmesys skiriamas darbuotojams, į viešumą keliantiems esamas negeroves, ir jo apsaugojimą nuo galimo keršto.1.2.2. Etikos žemėlapiai

Tai etinių taisyklių ir rekomendacijų rinkinys, konkretizuojantis bendrovės etinį kodeksą kiekvienam darbuotojui (atsižvelgiant į jo užimamas pareigas). Juose yra nurodomas ir kompanijos konsultanto etiniais klausimais vardas, pavardė, telefono numeris. (V.Pruskus 2003)1.2.3. Etikos komitetai

Etikos kodeksai, kuriuose numatytas nešališkas komitetas, šio dokumento administravimą perduoda jam. Etikos tarybą sudaro keli nariai (3-9). Joje turi būtinai dirbti nors keli teisinį išsilavinimą turintys asmenys, gerai išmanantys įstatymus, taip pat organizacijos vadovybės atstovai, gerbiami organizacijos asmenys. Kai kurie jų dirba visuomeniniais pagrindais, juos aptarnaujantis personalas gauna simbolinius atlyginimus. Taryba vertina kasdienę firmos praktiką etiniu požiūriu, ji stebi ir analizuoja, kaip laikomasi priimto etikos kodekso ir teikia organizacijos vadovybei ataskaitas dėl jame išdėstytų nuostatų laikymosi ir jų tobulinimo. Sukūrus atitinkamą etikos kodekso įgyvendinimo priežiūros mechanizmą, didėja tikimybė, jog jame deklaruojamos nuostatos bus realizuojamos ir praktinėje veikloje. (J.Palidauskaitė 2001)

Kitos organizacijos etikos komitetų nekuria, bet samdo verslo etikos specialistą, kuris vadinamas etikos advokatu. Tokio advokato vaidmuo – pateikti siūlymus, kaip turėtų elgtis organizacija, siekdama savo tikslų, kad nepažeistų etikos reikalavimų. Taip pat jis atlieka ir „socialinės sąžinės” organizacijoje funkciją. (V.Pruskus 2003)

Pasak J.Dobel etikos komisijos uždavinys yra atlikti socializacijos darbą organizacijoje – diegti organizacijos darbuotojams tam tikras vertybes, siekdama sukurti vidinės kultūros normas: platinti medžiagą apie etikos įstatymus, užsiimti švietėjiška veikla (rengti seminarus ar paskaitas), padedant tarnautojams geriau interpretuoti įstatymus, spresti etines dilemas arba užbėgti joms už akių. (J.Palidauskaitė 2001)

Pasak C.Lewis, etikos komiteto funkcijas (kaip būdą etiką integruoti į organizacijos veiksmus) organizacijoje gali atlikti paskirtas atsakingas asmuo etikos reikalams kuruoti. Tokio asmens paskyrimas rodys organizacijos vadovybės požiūrį į etikos vertinimą ir padės geriau koordinuoti etikos politiką. Kai identifikuojami organizacijos tikslai ir vertybės, kontroliuojama, kad jų butų laikomasi, darbuotojams lengviau pripažinti etinius sunkumus ir atvirai kalbėti apie esamas etikos problemas. Pasak C.Lewis, taip pat svarbu tikrinti vadovų praktiką, įvairių organizacijos lygių administracinę rutiną. Etikos politikos įgyvendinimo kontrolės rekomenduotina imtis, praėjus kuriam laikui po to kai visi darbuotojai bus dalyvavę etikos seminaruose ar mokymuose. (J.Palidauskaitė 2001)

Jei kodekse nekalbama apie etikos komitą, kodekso įgyvendinimo procesas paliekamas savieigai. Tokiu atveju, tikėtina, kad etikos kodeksas taps nežinomas, ignoruojamas ir pasmerktas. (V.Pruskus 2003)

Etikos komitetų svarba kuriant etinį klimatą

S.Bonczek, D.Menzel, J.Bowman ir C.Lewis akcentuoja etikos komitetų svarbą kuriant etikos klimatą organizacijoje. Etikos klimatas atspindi darbuotojų supratimą apie organizacijos vertybes ir praktiką, vertinant tai etikos požiūriu. Sukurti organizacijos etišką klimatą nėra lengva. Tam reikia: laiko, pastangų, pastovaus dėmesio etikai. (J.Palidauskaitė 2001)

Autorių teigimu, organizacija, siekdama sukurti etišką etikos klimatą turi suformuoti etikos politika. Ji atsispindi etikos kodeksuose a

. . .

Join the Conversation

×
×