Darbo pasiūla ir paklausa

Turinys

ĮVADAS..............................2
1. DARBO PASIŪLA...........................3
1.1 Darbo pasiūlos teoriniai aspektai.................3
1.2 Alytaus rajono gyventojų užimtumas ir darbo rinkos ypatumai..5
1.3 Darbo jėgos pasiūla Alytaus rajone................8
2. DARBO PAKLAUSA..........................12
2.1Darbo paklausa Alytaus rajone...................12
3. ALYTAUS DARBO BIRŽOS TIKSLAI IR
UŽDAVINIŲ REALIZAVIMAS.....................17
IŠVADOS..............................21
LITERATŪROS SĄRAŠAS.........................22ĮVADAS
Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu formuojasi darbo rinka. Lemiamą poveikį padėčiai šioje rinkoje turi ekonominė būklė, struktūriniai ir finansiniai ūkio pokyčiai. Darbo rinką apibūdina dvi tarpusavyje susijusios tendencijos, didinančios nedarbo mastą: mažėja darbo jėgos paklausa ir kartu didėja jos pasiūla. Dabartiniu metu beveik visos socialinės gyventojų grupės susiduria su nedarbo grėsme, darbo pobūdžio pasikeitimu, darbo užmokesčio neeatitikimu realiems poreikiams.
Įdarbinimą apsunkina darbo vietų neatitikimas nedirbančių žmonių profesinio pasiruošimo. Mažos pašalpos, daug pretendentų į vieną laisvą darbo vietą, struktūrinis nedarbas priverčia nemažą dalį nedirbančių piliečių visai nesikreipti į darbo biržą.
Alytuje – viename iš didžiausių Lietuvos pramonės miestų – oficialus nedarbo lygis šiais metais šoktelėjo iki 15%. Realus bedarbių skaičius gerokai didesnis.
Nedarbo problema opi visoje šalyje ir turi ne tik skaudžią ekonominių, bet ir moralinių padarinių. Alytaus darbo biržoje tarnybos darbuotojai beveik kasdien susiduria su morališkai traumuotais, sutrikusiais, išsigandusiais žmonėmis: 10 ar 15 metų dirbę prrie konvejerio, jie tarsi praranda sugebėjimą mokytis naujos profesijos, nepasitiki savimi, nesugeba mastyti apie ateitį.
Tyrimo objektas – Alytaus rajonas, tyrimo dalykas – darbo pasiūla ir paklausa.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti kokių veiksmų ir priemonių imasi Alytaus darbo birža, kad kuo labiau būtų subalansuota da

arbo jėgos pasiūla ir paklausa, o darbo uždavinys – išanalizuoti Alytaus rajone vyraujančią darbo jėgos pasiūla ir paklausa, taip pat jų suderinamumą per dešimt (1990-2000) metus.1. DARBO PASIŪLA
1.1 Darbo pasiūlos teoriniai aspektai
Rinkos santykių formavimasis intensyvina darbo išsilavinimo procesą. Rinka ne vienam negarantuoja pastovios darbo vietos, o samdos būdas įgauna realią prasmę. Daugeliui žmonių šie klausimai yra gyvenimiškai svarbūs. pasaulio patirtis parodė, kad dalies darbuotojų išsilavinimas susijęs su darbo produktyvumu ir darbo našumu, o taip pat veikia užimtųjų pajamas. Tuo pačiu mažėja paslėptas nedarbas, formuojasi naujos socialinės problemos. Masiškas darbas jėgos išsilavinimas ir jos perspektyvumas tarp įvairių ekonomikos sferų ir ūkio šakų lemia naują visuomenės socialinės struktūros formavimąsi.
Darbo rinka suprantama kaip visuomeninių santykių, atspindinčių ekonomikos išsivystymo lygį ir konkrečiu laikotarpiu pasiektą įmonių, darbuotojų ir vaalstybės interesų suderinimo laipsnį, visumą.
Plačiąja prasme šis mechanizmas apima ekonominius, juridinius, socialinius ir psichologinius veiksnius, sąlygojančius darbo rinkos funkcionavimą, sistemą. Darbo rinkos reguliavimas vyksta pasinaudojant įdarbinimo sistema. Šią sistemą sudaro įvairaus lygio užimtumo tarnybos, duomenų apie laisvas vietas bankai, valstybinės gyventojų užimtumo programos, padedančios nedirbantiems persikvalifikuoti arba įsigyti naują profesiją.
Darbo rinka rodo darbo paklausą ir pasiūlą, o jų santykis – darbo apmokėjimo, kuris konkrečiu momentu patenkina daugelį rinkos dalyvių, lygį.
Darbo jėgos pasiūla yra tas visuomeninio darbo kiekis, kurį da
arbo rinkoje siūlo samdomieji darbuotojai. Konkrečiomis ekonomikos sąlygomis siūlomo darbo kiekį rinkoje išreiškia aktyviai ieškantys darbo, įregistruoti ir neįregistruoti darbo biržoje, bedarbiai.
Darbo jėgos pasiūlai įtakos turi šie veiksniai: darbo užmokestis (darbo kaina); laisvalaikio vertybės; valstybės darbo apmokėjimo politika.
Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami pripažinimo, siekdami gauti pajamų, patirti bendravimo su kolegomis džiaugsmą ir t.t., tačiau ekonomikos teorijos pagrindams suvokti pakanka nagrinėti tik vieną iš motyvų – siekimą gauti pajamų (darbo užmokestis).
Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Nors darbo rinka nėra tapati prekių rinkai, pasiūlos dėsningumų bendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotojų darbo užmokestis didesnis, tuo daugiau žmonių linkę pasirinkti šią profesiją, tuo daugiau valandų per dieną (kai kitos sąlygos lygios) jie pasirengę skirti darbui.
Rinkos ekonomikos sprendimus dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti priima atskiri asmenys atsižvelgę į darbo užmokestį ir sunkumų, patiriamų darbo metu, lygį. Elementariausias modelis, kuriuo galima kiekybiškai įvertinti darbinių pajamų ir sunkumų sąveiką, yra pajamų ir laisvalaikio, prarandamo dirbant, analizė. Kai darbo užmokestis fiksuotas, norint gauti didesnį atlyginimą, reikia ilgiau dirbti. Kuo ilgiau dirbame, tuo mažiau laiko mums lieka laisvalaikiui bei poilsiui, nes paros trukmė yra pastovi. Jei dirbame 4 valandas, laisvalaikiui lieka 20 valandų, jei 8-16 ir t.
.t. taigi darbas, kaip ir bet kuri kita veikla, turi alternatyvius kaštus, kurie šiuo atveju apibrėžiami kaip laisvalaikio kiekis, kurio tenka atsisakyti darbinės veiklos labui. Norint išsiaiškinti, kokia proporcija bus padalyta para, tikslinga vartoti ribinio naudingumo sąvokas.
Akivaizdu, kad laisvalaikis mums turi tam tikrą naudingumą, kuriam galioja mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis: kuo daugiau turime laisvi laiko, tuo jį menkiau vertiname, arba papildoma laisvalaikio valanda mums teikia mažesnį džiaugsmą.
Kita vertus darbas mums irgi reikalingas. Net atsiriboję nuo fakto, kad darbo procesas gali būti malonus savaime, negalime atsisakyti darbo, kaip pajamų šaltinio. Šiuo aspektu ribinį darbo naudingumą galime apibrėžti kaip prekių, kurias galima įsigyti už papildomos darbo valandos pajamas, vertę. Pirmos darbo valandos ribinis naudingumas yra labai didelis, nes negavę kelių litų per dieną ir neturėdami papildomų pajamų, numirtume badu. Antros valandos darbas mums bū.tinas, kad elementariai apsirengtume, trečios – kad suvalgytume kokį gardesnį kąsnelį ir t.t. kadangi didėjančios pajamos leidžia tenkinti vis mažiau gyvybiškai svarbius poreikius, galime teigti, kad ribinis darbo naudingumas mažėja. Taigi, kuo ilgiau dirbame, tuo ribinis darbo naudingumas mažesnis, o laisvalaikio vertinimai tampa aukštesni.
Individas, spręsdamas, kiek valandų dirbti ir kiek ilsėtis, lygina laisvalaikio ir darbo ribinius naudingumus, ir geriausios sąlygos pasiekiamos tuomet, kai darbo ir laisvalaikio ribiniai na
audingumai susilygina. Esant šioms sąlygoms, tiek darbo trumpinimas, tiek ilginimas mažina bendrąjį naudingumą, gaunamą iš darbo ir laisvalaikio.
Augant valandiniam darbo užmokesčiui, didėja produktų, kuriuos galima nusipirkti už darbines pajamas, kiekis, taigi ir ribinis darbo naudingumas. Laisvalaikio naudingumui nesikeičiant, o darbo užmokesčiui didėjant, optimalus darbo laikas ilgėja. Tiesa darbo laiko ilgėjimo tendencija nėra absoliuti. Darbo užmokesčiui pasiekus tam tikrą lygį, darbuotojas gali įsigyti daug prekių ir pradeda galvoti, ar jam geriau vartoti daug, bet mažiau reikšmingų produktų, ar dalies jų atsisakyti laisvalaikio ilginimo naudai. Taigi darbo užmokesčio didėjimas gali sukelti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus darbo pasiūlos pokyčius (pajamų efektą).1.2 Alytaus rajono gyventojų užimtumas ir darbo rinkos ypatumai
Alytus – stambus pramonės centras. Šeštame – septintame dešimtmetyje čia buvo pastatyta daug stambių pramonės įmonių, sparčiai augo gyventojų skaičius. Dabar didysis pramonės gigantų pertvarkymas ir su tuo susijusios pasekmės turi lemiamą įtaką besiformuojančiai darbo rinkai.
2000 m. pabaigoje Alytaus rajone gyveno 110826 gyventojai, tame skaičiuje mieste – 77241. 1999 ir 1998 metais Alytaus rajone buvo užregistruota 110660 gyventojų, iš jų 77362 – mieste. Didžiausią grupę pagal amžių – 31,3% -sudaro 30-49 metų piliečiai.
Iš pirmosios lentelės duomenų matyti, kad bedarbių skaičius Alytaus rajone nuo 1998 metų kas metai vis didėja. 1999 m. bedarbių skaičius padidėjo 1,3%, o 2000 m.-net 15,9%. Laisvų darbo vietų skaičius 1999 m. palyginus su 1998 m. įdarbinimas padidėjo – 10,4%, o 2000 m. sumažėjo – 9,1%
Alytaus darbo birža per 1998 metus skyrė 2038-iems asmenims bedarbio pašalpas, bet 1999 m. sumažėjo bedarbių 8,7%, kuriems buvo skirtos pašalpos, 2000 m. vėl padidėjo – 7,9%.
Įdarbinimo norma Alytaus rajone 1999 m., palyginus su 1998 m., padidėjo 9,1%, tačiau 2000m. sumažėjo net 21,5%.

1 lentelė

Padėties Alytaus rajono darbo rinkoje 1999-2000 m. bendroji charakteristika
Rodikliai 1999 m. 2000 m. prad. 2000 m. pab.
Užregistruota bedarbių 6295 6375 7388
Užregistruota naujų darbo vietų 2876 3073 2516
Įdarbinta bedarbių 2841 3136 2852
Paskirta pašalpų 2038 1861 2008
Įdarbinimo norma 45,1 49,2 38,6

2000 m. miesto ir rajono ūkyje vyravo visos šalies ekonomikai būdingos tendencijos: ūkio nuosmukis, ekonominės krizės Rusijoje pasėkmės, gamybos apimčių mažėjimas įvairiuose ūkio sektoriuose. Dėl šios priežasties bendras užimtumas 2000 m. sumažėjo 1,1 tūkst. darbuotojų.
Užimtume svarbiausias vaidmuo tenka miesto pramonei. Nors Alytuje gyvena 5,4% visos šalies gyventojų, tačiau Alytaus pramonės personalas sudaro 6,27% visos šalies pramonės personalo. Pramonės produkcijos apimtis vienam gyventojui buvo atitinkamai 2,3 ir 2,4 karto didesnis nei apskrityje ir Lietuvoje. Pramonės augimo tempai 1990-2000 m. buvo didesni nei šalyje. 2000 m. miesto pramonėje buvo užimta 39% visų užimtų gyventojų. Per metus užimtumas pramonėje sumažėjo 0,6 tūkst. darbuotojų.
Per pastaruosius 4 metus statybos sektorius vystėsi dinamiškai. Statybos darbų apimties augimo tempai vieni geriausių Lietuvoje (nuo 1997 m. darbų atlikta 42% daugiau). Statybose užimta 5,37% visų dirbančiųjų.
2000 m. statybos sektoriaus vystymosi tempai sulėtėjo, ypač II pusmetyje. Ypač mažėjo darbų užsienio rinkose, valstybinių užsakymų. Prognozuojama, kad užimtumas statybos sektoriuje 2003 m. gali sumažėti iki 200-300 darbuotojų.
Paslaugų sektoriuje 1999 m. užimtumas mažėja (sumažėjo 1,7%). Palyginti su šalies vidurkiu tai silpnai išvystytas sektorius. Mieste užimta tik 3,66% dirbančiųjų (viso 1370). Kaime šis rodiklis dar prastesnis. Tik transporto paslaugos šiame sektoriuje turi tendenciją didėti.
Nors kasmet investicijos Alytuje auga, tačiau finansinių investicijų dalis Lietuvos mastu mažėja (nuo 2,35%-1996m. iki 2,12%-1999m.). alytus atsilieka nuo didesnių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), tačiau, „savo svorio“ kategorijoje jis stipriai lenkia Marijampolę.
1999 m. vienam Alytaus miesto gyventojui teko investicijų už 1870 Lt, t.y. 1,2 karto daugiau nei Kauno ar Marijampolės ir 1,4% daugiau nei Lietuvos gyventojui.
Tiesioginės užsienio investicijos auga, tačiau pastebima investicijų augimo tempų mažėjimo tendencija, kuri ryškesnė nei Lietuvoje ir kituose miestuose.
Pažymėta, kad 80-90% investicijų skiriama įrangai, pastatams 10-20%, technologijoms 2-3%.
Naujų darbo vietų steigimo prognozė nėra optimistinė. Net 57% smulkaus ir vidutinio verslo įmonės (apklausta 100 įmonių) pažymėjo, kad nemato jokių savo veiklos plėtros perspektyvų. Stambiose įmonėse, kurios turi didžiausią įtaką darbo rinkoje, laukiamas tolimesnis užimtumo mažėjimas. Tam tiesioginės įtakos turės vykstantys privatizavimo ir ūkio restruktūrizavimo procesai (pastebima tendencija, kad u.žsienio investuotojai skubina mažinti darbuotojų skaičių).
Pažymėtini tokie Alytaus rajono darbo rinkos ypatumai ir pagrindinės tendencijos:
• Alytaus rajono užimtumo didėjimo tendenciją pristabdė krizės Rusijoje pasekmės. Per 2000 m. darbo biržos paslaugomis pasinaudojo beveik 11 tūkstančių ieškančių darbo asmenų, t.y. kas šeštas darbingo amžiaus alytiškis. Nuo 1998 m. bendras užimtumas stabilizavosi it turėjo tendenciją toliau nežymiai didėti. 1999 ir 2000 m. išaugo užregistruotų laisvų darbo vietų skaičius, įdarbinimo norma (buvo įdarbintas kas antras alytiškis). 1998 m. įdarbinimo norma sudarė 49,2%, 2000 m.-38,6%. Dėl krizės Rusijoje pasekmių, apie trečdalis darbdavių 2000 m. buvo priversti sumažinti darbuotojų skaičių. Dėl šios priežasties sumažėjo darbo jėgos paklausa. Bendras užimtumas sumažėjo apie 1 tūkst. darbo vietų.
• Nuo 1991 m. pradžios oficialus nedarbo lygis – 4,4%, 2000m. pradžios bedarbystės lygis padidėjo iki 6,9%, tačiau 2000 m. pab. Bedarbystės lygis buvo jau 9,4%. Jo kitimo tendencijoms didžiausią įtaką turi ekonominės situacijos nestabilumas, sezoniškumas ir socialinės garantijos. Bedarbystės lygio didėjimui įtakos turėjo ir aktyvios darbo biržos veiklos finansavimo sutrikimai.
• Disbalansas tarp darbo pasiūlos ir paklausos didėja. 2000 m. užregistruota daugiau laisvų darbo vietų nei 1997 m. Ryškus disbalansas tarp atskirų profesijų pasiūlos ir paklausos. Nepasirengę darbo rinkai sudaro per 70%darbo jėgos pasiūlos.
• Darbo rinkos papildyme didžiausią dalį sudaro asmenys keičiantys darbo vietą savo noru ir grįžtantys į darbo rinką po ilgesnės darbo pertraukos. Darbdavio valia atleisti asmenys sudarė apie ketvirtadalį darbo rinkos papildymo 1996-1999 m. ir tik šeštadalį darbo rinkos papildymo 2000 m. Bedarbių apklausos rodo, kad darbdaviai dažniausiai sudaro sąlygas išeiti iš darbo savo noru. Darbo rinkos papildyme daugėja asmenų dirbusių pagal terminuotą sutartį.
• Moterų bedarbystės lygis mažesnis nei vyrų. Nors bendrame gyventojų skaičiuje moterys sudaro 52%, darbo rinkos papildyme jos tesudaro 38,4%, o bedarbių skaičiuje 38,2% (1997). Palyginti su vyrais, moterų daugiau įsidarbina, jos aktyviau siekia sugrįžti į darbą. Moterų bedarbystės lygis beveik dvigubai mažesnis nei vyrų.
• Išlieka aukštas jaunimo nedarbo lygis, ir turi tendenciją didėti. Bendrame bedarbių skaičiuje jaunimas iki 25 m. amžiaus sudaro 21,5%, o darbo rinkos papildyme – 27,4% (2000 m.). jaunimo tarpe daugėja asmenų nebaigusių vidurinės mokyklos, neturinčių profesinio pasirengimo.1.3 Darbo jėgos pasiūla Alytaus rajone
Alytaus darbo biržoje 200 m. darbo jėgos pasiūla išaugo ir turi tendenciją toliau didėti. Per 2000 m. į darbo biržą kreipėsi 7510 ieškančių darbo piliečių, iš jų 7388 – bedarbiai. Palyginus su praėjusiais metais užregistruota 16% bedarbių daugiau (1999 užregistruoti 6375 bedarbiai)

Iš paveikslo matyti kokia darbo jėgos pasiūla Alytaus rajone per 1995-2000 m.: didžiausia pasiūla pramonės sektoriuje, o pati mažiausia – valstybiniame paslaugų sektoriuje. Dėl pokyčių Rytų rinkose, taip pat dėl naujų technologijų stokos vis didėja atleidžiamų darbuotojų skaičius, o tuo pačiu ir darbo pasiūla.
Darbo pasiūla sumažėjo žemės ūkyje ir valstybiniame paslaugų sektoriuje, o padidėjo statybos ir privačiame paslaugų sektoriuje.
Iš specialistų daugiausia darbo ieško technikos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio, prekybos ir verslo vadybos, buhalterinės apskaitos ir finansų, sumažėjo vaizduojamojo ir taikomojo meno, matematikos ir kompiuterių specialistų pasiūla (2 lentelė). Specialistai sudaro 25,9% nuo besikreipiančių į Alytaus darbo biržą per 1995 m. skaičiaus, 1999 m. – 24,5%, o 2000 m.- 23,7%.

2 lentelė

Specialistų pasiūla 1995-2000 m. Alytaus rajone

Metai Specialistai

Iš viso Mokytojų rengimo ir humanitarinių Vaizduojamojo ir taikomojo meno Socialinių ir psichologijos, prekybos, verslo administravimo ir vadybos Buhalterinės apskaitos ir finansų Teisės Matematikos ir kompiuterių Medicinos ir sveikatos priežiūros Technikos ir inžinerijos Žemės ūkio Namų ūkio ekonomikos
1995 310 23 20 51 55 4 9 50 169 48 20
1999 795 55 10 196 140 8 21 70 185 85 25
2000 1635 63 15 204 116 9 7 49 898 238 36

Labai žymiai padidėjo nuo 1999 m. technikos ir inžinerijos, žemės ūkio specialistų pasiūla, o sumažėjo matematikos ir kompiuterių, taip pat medicinos ir sveikatos priežiūros specialistų pasiūla.

3 lentelė

Aptarnavimo darbuotojų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla 1998-2000 m. Alytaus rajone

Metai Aptarnavimo darbuotojai ir kvalifikuoti darbininkai

Iš viso Meno Prekybos ir verslo vadybos Maisto gamybos ir paruošimo Statyba Elektra ir elektronika Mechanikai Medžio apdirbimo Rūbų gamyba ir tekstilė Žemės ūkio Namų ūkio ekonomikos Transporto ir ryšių Aptarnavimo profesija Nekvalifikuoti
1998 1086 10 65 60 160 90 55 90 60 200 45 160 91 1846
1999 2015 22 168 139 205 95 70 149 484 265 24 310 84 1689
2000 3419 7 180 232 540 264 419 280 442 284 81 363 327 1629

Kvalifikuoti darbininkai Alytaus darbo biržoje 1998 m. sudaro 44,7% besikreipiančių į darbo biržą, 1999 m. padidėjo 4,3 procentais (49,0%), o 2000 m. padidėjo iki 54,2%. Iš 3-osios lentelės duomenų matyti, kad per 1998-2000 m. iš kvalifikuotų specialistų labai padaugėjo statybos, rūbų gamybos ir tekstilės, transporto ir ryšių, aptarnavimo profesijos, medžio apdirbimo, mechanikos, elektros, maisto gamybos ir paruošimo taip pat prekybos ir verslo darbininkų, o sumažėjo meno srities kvalifikuotų darbininkų. Stabilesnė išliko žemės ūkio, namų ūkio ekonomikos kvalifikuotų darbininkų pasiūla.
Nekvalifikuoti darbininkai 2000 m. sudarė 22,1% nuo bendro užregistruoto bedarbių skaičiaus, tai mažiau nei 1998 (29,3%) ir 1999 m. (26,5%).2. DARBO PAKLAUSA
2.1 Darbo paklausa Alytaus rajone
Alytaus darbo biržoje didėja neatitikimas tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Didelę įtaką turi nepakankama kvalifikacija ir profesinis neatitikimas. Darbo jėgos paklausa 1996-1999 m. turėjo tendenciją didėti, tačiau jau 2000 m. ji pradėjo labai žymiai mažėti, atvirkščiai nei darbo pasiūla.
2000 m. Alytaus darbo biržoje buvo užregistruota 2555 laisvos darbo vietos. Palyginus su praeitais metais laisvų darbo vietų užregistruota 27,4% mažiau (1999 m. užregistruota 3256 laisvos darbo vietos), o palyginus 1999 m. su 1998 m. (2876 laisvos darbo vietos) laisvų darbo vietų užregistruota 13,3% daugiau.

2 pav. Darbo paklausa 1996-2000 m. pagal ekonomines veiklas Alytaus rajone.

Daugiausiai laisvų darbo vietų 1996-2000 m. buvo užregistruota pramonėje ir paslaugų sektoriuje (2 pav.), turintiems profesinį, bei aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Sezono metu išauga nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa pagalbiniams darbams.

4 lentelė
Būdingiausia specialistų paklausa 1996-2000 m. Alytaus rajone

Metai Specialistai

Iš viso Mokytojų rengimo ir humanitarinių Vaizduojamojo ir taikojamo meno Socialinių ir psichologijos, prekybos, verslo ir adm.ir vadybos Buhalterinės apskaitos ir finansų Teisės Matematikos ir kompiuterių Medicinos ir sveikatos priež. Technikos ir inžinerijos Žemės ūkio Namų ūkio ekonomikos
1996 450 25 15 55 100 15 20 10 195 10 5
1998 535 48 4 141 178 9 26 19 97 5 4
2000 541 64 9 140 134 19 43 25 90 10 1

Pagal 4 lentelės duomenis matyti, kad didžiausia paklausa specialistų tarpe išlieka aukštos kvalifikacijos finansistų, informatikų, užsienio kalbų specialistų.
Bendrai specialistų paklausa Alytaus rajone per 1996-2000 m. turėjo tendenciją didėti. Labiausiai padidėjo mokytojų, socialinių ir psichologijos, prekybos, verslo administravimo ir vadybos, matematikos ir kompiuterių, medicinos ir sveikatos priežiūros specialistų paklausa. Žymiai sumažėjo nuo 1996 m. technikos ir inžinerijos specialybės darbuotojų paklausa.

Darbininkų paklausa nuo 1998 m. turi tendenciją mažėti. Kvalifikuotų darbininkų tarpe (5 lentelė) didžiausia paklausa yra plataus profilio statybininkų, pardavėjų, lengvosios pramonės darbininkų.
Lyginant 1998-2000 m. padidėjo tik statybos ir mechanikos ir labai sumažėjo prekybos ir verslo vadybos darbuotojų paklausa. Taip pat kasmet vis mažėja meno, maisto gamybos ir paruošimo, elektronikos, medžio apdirbimo, žemės ūkio ir namų ūkio ekonomikos kvalifikuotų darbuotojų paklausa.

5 lentelė

Būdingiausia darbuotojų paklausa 1998-2000 m. Alytaus rajone.

Metai Kvalifikuoti darbininkai

Iš viso Meno Prekybos ir verslo vadybos Maisto gamybos ir paruošimo Statyba Elektra ir elektronika Mechanikai Medžio apdirbimo Rūbų gam.ir tekstilė Žemės ūkio Namų ūkio ekon. Transporto ir ryšių Aptarnavimo prof. Nekvalifikuoti
1998 2006 10 190 70 170 90 30 195 640 50 5 150 406 360
1999 1782 5 175 71 238 58 58 183 704 31 3 156 100 679
2000 1287 8 33 52 267 37 94 146 274 18 1 125 232 505

6 lentelė

Būdingiausios darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo lygis specialistams 1998-200 m. Alytaus rajone

Metai Specialistai

Iš viso Mokytojų rengimo ir humanitarinių Vaizduojamojo ir taikojamo meno Socialinių ir psichologijos, prekybos, verslo adm.ir vadybos Buhalterinės apskaitos ir finansų Teisės Matematikos ir kompiuterių Medicinos ir sveikatos priežiūros Technikos ir inžinerijos Žemės ūkio Namų ūkio ekonomikos
1998 1,1 1,2 1,7 1,1 0,6 0,3 0,5 6,0 0,9 5,0 6,0
1999 1,3 1,1 2,5 1,3 0,7 0,8 0,7 3,7 1,8 9,4 6,0
2000 1,5 0,4 0,8 0,7 0,5 0,2 0,1 1,2 4,4 8,8 17,0

Per 1998-2000 m. buvo labai ryškus disbalansas tarp bedarbių kvalifikacijos bei darbdavių keliamų reikalavimų. Pagal 6-osios lentelės duomenis per šiuos tris metus aukščiausias suderinamumo lygis specialistų tarpe buvo socialinių ir psichologijos, prekybos, verslo administravimo ir vadybos. Per visus trejus metus didžiausias perteklius buvo žemės ūkyje, namų ūkio srityje, o tuo tarpu trūko mate.matikos, informatikos, teisės, buhalterinės apskaitos specialistų.

7 lentelė

Būdingiausios darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo lygis kvalifikuotiems specialistams 1998-2000 m. Alytaus rajone

Metai Kvalifikuoti specialistai

Iš viso Meno Prekybos ir verslo vadyba Maisto gamybos ir paruošimo Statyba Elektra ir elektronika Mechanikai Rūbų gam.ir tekstilė Žemės ūkio Namų ūkio ekonomikos Transporto ir ryšių Aptarnavimo prof. Medžio apdirbimai Nekvalifikuoti
1998 0,5 1,0 0,3 0,9 0,9 1,0 1,8 0,1 4,0 9,0 1,1 0,2 0,5 2,0
1999 0,9 4,4 0,9 1,9 0,8 1,6 1,2 0,6 8,5 8,0 1,9 0,8 0,7 2,4
2000 1,3 0,5 2,1 2,4 0,8 3,1 1,8 0,9 6,0 8,0 1,5 0,8 0,8 3,2

Kvalifikuotų darbininkų tarpe pagal 7-os lentelės duomenis aukščiausias suderinamumo lygis 1998 m. – meno, elektros specialistams; 1999 m. – prekybos ir verslo vadybos specialistams, o 2000 m. – rūbų gamybos ir tekstilės srityje. Didžiausias perteklius per visus trejus metus vyrauja žemės ūkio ir namų ūkio ekonomikos srityje. 1998-1999 m. didelę paklausą kvalifikuoti darbininkai turėjo aptarnavimo, rūbų gamybos, tekstilės, prekybos ir verslo vadybos srityje, o 2000 m. meno ir statybos srityse.

3 pav. Darbo pasiūlos ir paklausos balansas 1999 m. pagal ekonomines veiklas Alytaus rajone.

Darbo jėgos pasiūlai ir paklausai suderinti Alytaus rajone orientuotos darbo rinkos profesinio mokymo programos: siuvėjos, audėjos, staliaus – staklininko, suvirinto elektra ir dujomis, plataus profilio kirpėjas, buhalterio, personalinio kompiuterio vartotojo. Jos padėjo nepasirengusiems darbo rinkai bedarbiams įsigyti ir patobulinti kvalifikaciją tų profesijų, kurių suderinamumo lygis mažiausias. Be to siuvėjų, statybos, medžio apdirbimo darbininkų esamas laisvas darbo vietas užpildo ir darbininkai, ruošiami ir atitinkamose profesinėse mokyklose.

3. Alytaus darbo biržos tikslai ir uždavinių realizavimas

Alytaus darbo biržos veiklos kryptis – realizuoti ilgalaikį strateginį darbo rinkos politikos tikslą – maksimaliai subalansuoti darbo pasiūlą ir paklausą. Dabar vykstantys ūkio restruktūrizacijos bei privatizavimo procesai skatina priešingas tendencijas. Todėl labai svarbu laiku šalinti kliūtis ir priežastis, skatinančias darbo pasiūlos ir paklausos disbalansą. Šiandieninis darbo biržos išsivystymo lygis, personalo pasirengimas įgalina vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, ne tik analizuoti, bet ir stebėti darbo rinkoje vykstančius procesus, bet ir veikti juos, švelninti bedarbystės pasekmes.
Prarasti darbą – didelė netektis. Žmonės dažniausiai jaučiasi atsidūrę aklavietėje, ypač psichologiškai nepasirengusieji. Kai kurie praradę viltį nuleidžia rankas. Tačiau padėties be išeities nėra. Ne visada žmonės suvokia priežastis, dėl kurių negali įsidarbinti, nepasirengę pakeisti susidariusios situacijos, t.y. prisitaikyti prie darbo rinkos sąlygų. Todėl viena svarbiausių darbo biržos krypčių – padėti klientams teisingai įvertinti situaciją, paskatinti juos keistis, padėti pasirinkti racionalias priemones ir trumpiausią kelią į darbą. Daugeliui bedarbių pirmiausiai reikia psichologo pagalbos, kad žmogus pajėgtų susitaikyti su darbo netektimi, o po to galėtų kovoti už save, ieškoti išeities. Neatsitiktinai iš 12 Alytaus darbo rinkos tarnybos darbuotojų 4 yra aukštos kvalifikacijos psichologai, keturi – pedagogai.
Alytaus darbo rinka yra dinamiška, ji nuolat keičiasi. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, darbo rinkos plėtros tendencijas, svarbiausi Alytaus darbo biržos tikslai yra šie:
 Laisvų darbo vietų ir ieškančių darbo suderinamumo didinimas diegiant naujas bendradarbiavimo su darbdaviais ir ieškančiais darbo asmenimis formos;
 Jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir asmenų, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, integravimas į darbo rinką, jų užimtumo rėmimas;
 Klientams taikomų programų efektyvumo ir tam skirtų lėšų racionalaus panaudojimo įvertinimas;
 Sau darbo vietos steigimo ir asmeninės iniciatyvos rėmimas, skatinant ieškančius darbo organizuo.ti verslą, įsteigti patentą darbinei veiklai organizuoti.
Kiekviena kryptis ir uždaviniai realizuojami įgyvendinant konkrečias užimtumo rėmimo priemones. Aktyviose užimtumo priemonėse kasmet dalyvauja vis daugiau bedarbių. 1998 m. įvairiose užimtumo priemonėse dalyvavo per 3000 bedarbių. Prioritetinėmis darbo rinkos programomis buvo laikomi profesinis mokymas ir perkvalifikavimas bei savo verslo skatinimas. Dalyvaudami profesinio mokymo programose bedarbiai įgija paklausias darbo rinkoje profesijas, kelia savo kvalifikaciją. Dalyvauti minėtose programose pirmiausiai skatinamas jaunimas, ilgalaikiai bedarbiai, nepasirengę rinkai asmenys.
Tikslinga išskirti konkretų darbo biržos uždavinį gerinti klientams, darbdaviams ir bedarbiams teikiamų paslaugų kokybę. Spęsdami šį uždavinį Alytaus darbo birža prieš keletą metų pirmoji atidarė Lietuvos Darbo centrą. Taikydama naujas darbo formas pasiekė, kad visa aktuali informacija klientams būtų lengvai paeinama, aiškiai suvokiama, padėtų teisingai susiorientuoti darbo rinkoje, įvertinti savo galimybes ir perspektyvas. Ieškantys darbo asmenys turi galimybę savarankiškai susipažinti su užregistruotomis laisvomis darbo vietomis, darbdavių keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, gauti išsamią informaciją apie persikvalifikavimo galimybes, mokymo kursus ir kt.
1998 m. realizuojant jaunimo integravimo į darbo rinką tikslą, jaunimui iki 25 m. amžiaus buvo sudarytos sąlygos pirmumo teise dalyvauti darbo rinkos programose. Jaunimas visų pirma buvo skatinamas dalyvauti aktyviose darbo paieškos, profesinio mokymo programose, naudotis Darbo centro paslaugomis. Per metus įvairiose aktyviose užimtumo priemonėse dalyvavo 422 jaunuoliai, kas sudaro 32,2% nuo bendro dalyvavusių skaičiaus.
Per 1999 m. aktyviose priemonėse dalyvavo 531 jaunuolis, kas sudaro 27,4% nuo bendro dalyvavusių skaičiaus – tai 4,8% mažiau nei 1998 m.
Per 2000 m. aktyviose priemonėse dalyvavo 566 jaunuoliai, kas sudaro 27,1% nuo bendro dalyvavusių skaičiaus, tai beveik tiek pat kaip ir 1999 m. (27,4%).
Per 2000 m. Alytaus darbo biržoje įdarbinta 2852 bedarbiai iš jų 87% nuolatiniam darbui. Palyginus su 1999 m. (3136 bedarbiai, iš jų 94,4% nuolatiniam darbui) tai 9% mažiau. Viena iš taikomų Alytaus darbo biržos aktyvios darbo rinkos programų – viešųjų darbų organizavimas. Labiausiai pastebimas viešųjų darbų poreikis 2000 m., kadangi išaugo bedarbių skaičius. Apklausos rodo, kad viešuosius darbus sutiktų dirbti praktiškai visi bedarbiai, jeigu šie darbai atitiktų jų profesinį pasirengimą. Alytaus miesto ir rajono savivaldybė nustatė viešųjų darbų pobūdį, atsižvelgdamos į darbų socialinį naudingumą bei situaciją vietos darbo rinkoje:
1. socialinio ir visuomeninio pobūdžio paslaugos,
2. Sveikatos apsaugos, švietimo, turizmo
3. Komunalinio ūkio, miškų, parkų, kapinių tvarkymas
4. Visuomeninio transporto vystymo palaikymas
5. Visuomeninių objektų statybos ir remonto darbai
6. Įstaigų, įmonių ir organizacijų statybos ir remonto ir teritorijų tvarkymo darbai
7. Sezoniniai darbai įmonėse ir organizacijose, prekyboje, ūkininkų ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse ir kooperatyvuose.
Per 2000 m. į viešuosius darbus darbo birža nukreipė 617 nedirbančių piliečių. Bedarbių jėgomis, sutvarkyti Alytaus miesto ir rajono žalieji plotai, gėlynai, parkai, kapinės, suremontuotos gatvės, šaligatviai ir įrengtos aikštelės taip pat suremontuoti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, poliklinika, vidurinės mokyklos i aukštesnioji verslo mokykla.
Įgyvendinant darbo biržos veiklos tikslus ir uždavinius, per 2000 m. specialistai savo klientams padėjo parengti 3220 įsidarbinimo planus (1999 m. – 3000 planus). Šių planų sudarymo tikslas, orientuoti bedarbius į aktyvią darbo paiešką ir gyventojų užimtumo programų veiksmingumą, užtikrinant, kad kiekvienam naujai užregistruotam bedarbiui per 12 mėnesių, o jaunam iki 25 m. ilgalaikiam bedarbiui per 6 mėnesius būtų pasiūlytos ir suteiktos gyventojų užimtumo priemonės. Sudarant įsidarbinimo planus d.erinami klientų poreikiai ir galimybės, darbo rinkos poreikiai bei darbo biržos finansinės galimybės.
1999 m. didžiausią įtaką darbo rinkai turėjo 290 darbuotojų atleidimas iš AB „Snaigė“ dirbusią pagal terminuotą darbo sutartį. Siekiant kontroliuoti situaciją darbo rinkoje darbo birža parengė veiksmų planą švelninant darbuotojų skaičiaus mažinimo AB „Snaigė“ pasekmes. Šios priemonės buvo aptartos su įmonių vadovais, trišale komisija, miesto savivaldybe. Parengtos ir realizuotos priemonės padėjo efektyviau spręsti atleistų iš darbo asmenų užimtumo problemą.
Per 2000 m. darbo rinką papildė 1353 bedarbiai, atleisti darbdavio valia, kas sudaro 18% darbo rinkos papildymo. 1999 m. šis skaičius buvo 1311. dėl sudėtingos ekonominės padėties šalyje ir kitų priežasčių darbuotojų skaičių mažino įmonės, kurios turi didžiausią įtaką darbo rinkoje (AB „Snaigė“, AB „Tekstilė“, AB „Šilumos tinklai“, UAB „Alytaus mėsa“, AB „Daisotra“, UAB „Autobusų parkas“ ir kitos įmonės). Šie atleidimai tyrėjo įtakos nedarbo lygio augimui, ypač antrame šių metų pusmetyje.
2000-aisiais m. daugiausia darbuotojų atleido taip pat iš AB „Tekstilė“ (800 darbuotojų), UAB „Alytaus mėsa“ (250 darbuotojų), AB „Šilumos tinklai“ (50 darbuotojų).
Dėl ūkio nuosmukio šiais metais Alytuje gali būti prarasta vien pramonėje apie 1800 darbo vietų.
Alytaus darbo birža, norėdama papildyti savo patyrimą glaudžiai bendradarbiauja su užsienio šalimis: Danijos Karalystės Vejlės regiono darbo birža. Bendradarbiavimas vyksta dviem kryptimis:
• specialistų kvalifikacijos kėlimas;
• pasikeitimas informacija apie padėtį darbo rinkoje, užimtuvo realizavimo eiga, darbo su klientais naujomis formomis ir metodais.
Užsienio šalių patirtimi pasinaudota ir tobulinant darbo rinkos įvertinimo bei analizės metodus. Darbo biržos specialistai studijavo Austrijoje vykusio seminaro „Darbo rinkos įvertinimas“ medžiagą ir ją pritaikė praktiniame darbe.IŠVADOS
1. Alytaus rajone nuo 1998 m. darbo pasiūla išaugo ir toliau turi tendenciją didėti. Daugiausia kreipiamasi į darbo biržą dėl technikos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio, prekybos ir verslo vadybos, buhalterinės apskaitos ir finansų specialybių. Sumažėjo vaizduojamojo ir taikojamojo meno, matematikos ir kompiuterių specialistų pasiūla.
2. Atvirkščiai nei pasiūla darbo jėgos paklausa Alytaus rajone turi tendenciją mažėti. Daugiausia laisvų darbo vietų 1990-2000 m. buvo užregistruota pramonėje ir paslaugų sektoriuje, turintiems profesinį bei aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Sezono metu išauga ne kvalifikuotos darbo jėgos paklausa pagalbiniams darbuotojams.
3. Svarbiausia Alytaus darbo biržos veiklos kryptis – realizuoti ilgalaikį strateginį darbo rinkos politikos tikslą: maksimaliai subalansuoti darbo pasiūlą ir paklausą. Šiandieninis Alytaus darbo biržos išsivystymo lygis, personalo pasirengimas įgalina vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, ne tik analizuoti ir stebėti darbo rinkoje vykstančius procesus, bet ir veikti juos, švelninti bedarbystės pasekmes.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Darbo rinkos charakteristika ir veiklos ataskaita 1990 m. – Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alytaus darbo birža 1990 m.
2. Darbo rinkos charakteristika ir veiklos ataskaita 1998 m. – Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alytaus darbo birža 1998 m.
3. Darbo rinkos charakteristika ir veiklos ataskaita 1999 m. – Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alytaus darbo birža 1999 m.
4. Darbo rinkos charakteristika ir veiklos ataskaita 2000m. – Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Alytaus darbo birža 2000 m.
5. Paulauskaitė D. Alytaus bedarbiams padeda Darbo rinkos tarnyba//Respublika. – 2000 m.
6. Petrauskas A. Darbdaviams į pagalbą ateina teritorinės darbo biržos//Vadovo pasaulis – 1998 m.

Leave a Comment