AKCINIŲ BENDROVIŲ STEBĖTOJŲ TARYBA, VALDYBA, ADMINISTRACIJOS VADOVAS IR REVIZORIUS

AKCINIŲ BENDROVIŲ STEBĖTOJŲ TARYBA, VALDYBA, ADMINISTRACIJOS VADOVAS IR REVIZORIUS

TURINYS

ĮŽANGA........................1psl.
I. AB VALDYMO ORGANAI...............2psl.
II. STEBĖTOJŲ TARYBA................4psl.
II.1. STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ ĮMONEI............................6psl.
III. VALDYBA........................8psl.
III.1. VALDYBOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ ĮMONEI...12psl.
IV. ADMINISTRACIJOS VADOVAS...........13psl.
IV.1. UAB “NOTEMA” ADMINISTRACIJA.......14psl.
IV.2. ADMINISTRACIJOS VADOVO ATSAKOMYBĖ ĮMONEI............................16psl.
V. REVIZORIUS IR AUDITORIUS...........17psl.
V.1. UAB “NOTEMA” REVIZORIUS...........17psl.

IŠVADA........................19psl.

NAUDOTA LITERATŪRA..............20psl.

-1-

ĮŽANGA

Akcinė bendrovė (AB) – tai viena iš populiariausių ir seniausių įmonės rūšių. Pirmos AB atsirado XV-XVI a. Italijoje, Genujoje. 1832m. jau buvo AB Klaipėdoje. AB buvo paplitę ir prieškario Lietuvos Respublikoje – 1925 m. buvo priimtas AB įstatymas. 1939 m. Lietuvoje buvo 137 AB.
Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai, kuriuose nuusakomas bendrovių steigimo, valdymo organų sudarymo, jų veiklos ir bendrovių likvidavimo sąlygos bei tvarka1. 1990m. buvo priimtas LR AB įstatymas, nustatęs: AB yra įmonė,kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta bet kokiai Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Bendrovė yra juridinis asmuo. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. AB gali turėti skolintą kapitalą ir nuosavą kapitalą, kurį gali sudaryti įstatinis kapitalas, kapitalas iš rezervo fondo ir pelno rezervo fondas. Įsstatinio kapitalo dydis 150000 Lt AB ir 10000 Lt UAB. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. AB gali būti įsteigta ribotam ir neribotam laikui. Jei įsteigta ribotam laikui – jį galima pratęsti2.
Trumpai apžvelgdama, kas yra AB, noriu aptarti ne AB, kaip juridinį asmenį, o

AB valdymo organus, tokius kaip AB stebėtojų taryba, valdyba, administracijos vadovas, o taip pat AB revizorių bei auditorių. Aprašysiu kokias funkcijas ir tikslus atlieka šie valdymo organai, kokią svarbą jie turi akcinei bendrovei. Aptardama šiuos akcinės bendrovės valdymo organus, pagrinde naudosiuosi AB įstatymu, bei UAB “Notema” įstatais.

-2-

I. AB VALDYMO ORGANAI

AB valdymo organų struktūra nėra vienoda įvairiuose šalyse. Skiriamos dvi pagrindinės bendrovių valdymo struktūros. Pirma, būdinga JAV, Kanados ir dar kai kurių šalių AB, turi šiuos valdymo organus:
1. akcininkų susirinkimas;
2. direktorių taryba;
3. administracija.
Akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka bendrovės direktorių tarybą. Direktorių tarybos nariais gali būti tiek akcininkai, tiek nesusiję su bendrove asmenys. Tarybos nariai vykdo strateginio vadovavimo bendrovei funkciją. Todėl ją dažniausiai sudaro kompetentingi įvairių sričių specialistai ir kai kurie beendrovės akcininkai, turintys bent vieną jos akciją. Direktorių tarybos nariams atlyginimas nemokamas, tačiau jie gali gauti premijas iš pelno (tantjemas) už metinius bendrovės darbo rezultatus (aišku, jeigu bendrovė sėkmingai dirbo). Praktiškai direktorių tarybos pajamos tantjemomis yra gana didelės palyginti su bendrovės darbuotojų pajamomis. Ir tai natūralu, nes nuo direktorių tarybos narių aktyvumo ir dalykinių savybių daug priklauso bendrovės veiklos rezultatai. Direktorių taryba yra kolegialus organas. Visi jos nariai turi lygias teises, priimant sprendimus. Bendrovės administracija – vykdomasis bendrovės valdymo organas. Administraciją pa

aprastai sudaro bendrovės prezidentas, vienas ar keli viceprezidentai, bendrovės sekretorius ir iždininkas (vyriausias finansų valdytojas. Bendrovės prezidentas be specialių įgaliojimų veikia bendrovės vardu, atstovauja jai teisme, arbitraže ir trečiųjų teisme, pasirašo visas sutartis, susitarimus ir t.t. bendrovės prezidentas savo nuožiūra formuoja jos personalą, pasirašydamas su kiekvienu darbuotoju darbo sutartį.
Antra bendrovių valdymo struktūra daugiausia paplitusi Europoje, turi šiuos valdymo organus:
1. akcininkų susirinkimas;
2. stebėtojų taryba;
3. valdyba;
4. administracijos vadovas.
Kaip ir pirmoje struktūroje, akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka stebėtojų tarybą ir bendrovės operatyvaus valdymo organą – valdybą. Stebėtojų tarybos nariai yra akcininkai ir (daugelyje šalių) bendrovės darbuotojai. Bendrovės darbuotojų dalyvavimas stebėtojų taryboje suteikia jiems galimybę daryti įtaką valdybos darbui ir ginti savo teises bendrovėje. Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija – valdybos vykdomojo bendrovės valdymo organo, veiklos kontrolė. Be to, stebėtojų taryba tarp akcininkų susirinkimų vykdo susirinkimo įgaliojimus ir gali, pavyzdžiui, atleisti valdybos narį bei išrinkti į jo vietą naują narį. Stebėtojų taryba yra kolegialus organas. Visi

-3-

jos nariai turi lygias teises, priimant sprendimus. Stebėtojų tarybos nariai negali būti bendrovės valdybos nariais, išskyrus atvejus, kai stebėtojų tarybos nariais laikinai dirba valdyboje, tam laikotarpiui atleidžiant jį iš stebėtojų tarybos nario pareigų. Stebėtojų tarybos nariams atlyginimas nemokamas, bet jie gali gauti tantjemas.
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Jos nariais gali bū

ūti akcininkai ir nesusiję su bendrove asmenys. Valdybos nariai priima sprendimus kolegialiai, bet yra tarpusavyje pasiskirstę pareigas (valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, kitos pareigos)1.
Pagal Lietuvos Respublikos AB įstatymą “Bendrovės valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas” (22 str. 1 dalis). Tačiau įstatymas numato atvejus, kai bendrovės valdymo struktūra gali būti supaprastinta. Jeigu steigiama AB – tai joje turi būti visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir nemažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos2. Nesant bendrovėje stebėtojų tarybos, “jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos” (22str. 4 dalis). Nesant bendrovėje valdybos, “jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias perima stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas” (22str. 5 dalis).
Baigdama kalbėti apie AB valdymo organus, pažymėsiu, kad UAB, kuriose yra ne daugiau kaip 100 akcininkų, gali pasirinkti vieną iš 4 bendrovės valdymo struktūrų:
1. akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, administracija;
2. akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, administracija;
3. akcininkų susirinkimas, valdyba, administracija;
4. akcininkų susirinkimas, administracija.
Toliau kiek detaliau panagrinėsiu svarbesnius bendrovės valdymo aspektus, siedama juos su Lietuvos Respublikoje priimtu akcinių bendrovių įstatymu.

-4-

II. STEBĖTOJŲ TARYBA

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jo

os pirmininkas. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas. Jame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygių balsų skaičių surinkusių kandidatų.
Stebėtojų taryba renkama ne daugiau kaip 4 metams. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:
· Bendrovės tarybos narys;
· Bendrovės administracijos vadovas;
· Kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio valdymo organo leidimo;
· Asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nepasibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas , tada turi būti atšaukiama veikianti stebėtojų taryba ir yra naujai renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti, t.y. mokėti tantjemas tik iš grynojo pelno. Tantjemoms gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno. Metinėms išmokoms (tantjemoms) stebėtojų tarybos nariams gali būti skirta ne didesnė pelno dalis, negu skirta dividendams. Tantjemas mokėti avansu draudžiama. Taip pat draudžiama mokėti metines išmokas (tantjemas) stebėtojų tarybos nariams, jeigu per nustatytus terminus bendrovė

-5-

nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių ar neatsiskaito su žemės ūkio gamintojais už parduotą produkciją per finansinius metus, kurių pelnas skirstomas1.

Šalia kitų funkcijų, stebėtojų taryba:
· Renka ir atšaukia iš pareigų valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, tada renka administracijos vadovas). Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti ar valdybos nariai tinka eiti pareigas.
· Analizuoja valdybos ir administracijos vadovo veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, bendrovės finansinės būklės perspektyvą;
· Pateikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui, o taip pat atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą ir valdybos (arba administracijos vadovo) parengtą bendrovės veiklos ataskaitą;
· Atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos nario, administracijos vadovo arba jo pavaduotojo;
· Teikia siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja LR įstatymams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams;
· Sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.
Stebėtojų taryba neturi teisės pavesti ar perduoti vykdyti savo funkcijų valdybai ar administracijos vadovui. Stebėtojų taryba turi teisę skirti audito įmonę patikrinti ir įvertinti bendrovės buhalterinę apskaitą bei finansinę atskaitomybę. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti lėšų limitą, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
Stebėtojų tarybos prašomi bendrovės administracijos vadovas ir valdyba privalo jai pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti turtą. stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.
Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tačiau tuo atveju, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima įstatų pakeitimus dėl stebėtojų tarybos narių skaičiaus ar naujo valdymo organo, naujai išrinkti šio valdymo organo nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo įstatų pakeitimų įregistravimo LR įmonių rejestre dienos2.
Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

-6-

Posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą kas ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius pagal grafiką šaukia įstatų nustatyta tvarka stebėtojų tarybos pirmininkas. O kai jo nėra – pirmininko pavaduotojas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdžių skelbimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.
Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią, t.y. už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs gali pranešti raštu.
Stebėtoju taryba gali priimti nutarimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Į kvorumą įskaičiuojami ir iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių (įskaitant iš anksto raštu balsavusius narius) balsų dauguma, išskyrus nutarimus dėl valdybos narių atšaukimo. Tokie nutarimai priimami 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių (įskaitant iš anksto raštu balsavusius narius) balsų.
Stebėtojų tarybos nariai įstatymų nustatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų slėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę, jei tai sudarė sąlygas valdybai ar administracijos vadovui nesilaikyti LR įstatymų ar bendrovės įstatų.

II.1. STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ ĮMONEI

Stebėtojų taryba yra priežiūros organas, kurio pagrindinė funkcija – kontroliuoti, prižiūrėti ir analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą. Dauguma atvejų stebėtojų taryba nėra privalomas įmonės valdymo organas. Todėl įmonės dažnai pasinaudoja dispozityvia įstatymo norma ir tarybos nesudaro. Tačiau pagal seną 1994 07 05 m. LR akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba buvo privalomas įmonės valdymo organas. Šio įstatymo 18 str. 2 dalis nustatė, kad AB, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½, bet mažiau kaip 2/3 visų balsų, turi būti sudaroma stebėtojų taryba.
Galiojantys įstatymai nenumato jokių specialių stebėtojų tarybos narių civilinės atsakomybės taisyklių. Kadangi stebėtojų taryba yra kolegialus valdymo organas, tai jos narių civilinė atsakomybė įmonei turėtų būti nustatoma taikant normas, nustatančios įmonės valdybos narių civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad stebėtojų tarybos nariai turi solidariai atlyginti dėl neteisėtų tarybos nutarimų įmonei padarytus nuostolius. Stebėtojų tarybos veiksmų neteisėtumas dažniausiai pasireiškia jos narių aplaidumu, vykdant savo pareigas, pavyzdžiui, stebėtojų tarybai nepakankamai kontroliuojant tarybos veiklą, laiku nesprendžiant valdybos prašymų, neanalizuojant ar nepakankamai giliai
-7-

analizuojant įmonės finansinę būklę, jos lėšų panaudojimą, buhalterinę – finansinę apskaitą ar kitus įmonės dokumentus, nesiima priemonių neteisėtiems valdybos nutarimams atšaukti, netinkamai atstovaujant įmonės interesus nagrinėjant ginčus tarp įmonės valdybos. Šis aplaidumas pasireiškia netik šiais paminėtais veiksmais, bet ir yra daugelis kitų stebėtojų tarybos narių veiksmų neteisėtumo.

-8-

III. VALDYBA

Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Bendrovės įstatai nustato valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos narius ne daugiau kaip 4 metams renka stebėtojų taryba, o kai jos nėra, valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat kaip ir stebėtojų tarybą (renkant valdybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir renkamų valdybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų.)1. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu gali būti renkamas (skiriamas) tik veiksnus fizinis asmuo. Bendrovės valdybos nariu negali būti:
· Bendrovės arba LR įregistruotos ją patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys;
· Kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės valdybos narys, negavęs jį išrinkusio valdymo organo leidimo2;
· Asmuo, kuris pagal LR įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.
Stebėtojų taryba (jei ji nesudaroma, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nepasibaigus jų kadencijai. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Už veiklą valdyboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, t.y. gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno. Ir tantjemas gali būti skirta ne didesnė pelno dalis, negu skirta dividendams. Tantjemas valdybos nariams mokėti avansu draudžiama. Taip pat draudžiama mokėti tantjemas, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių ar neatsiskaito su žemės ūkio gamintojais už parduotą produkciją per finansinius metus, kurių pelnas skirstomas3.
Be kitų funkcijų, valdyba svarsto ir tvirtina:
1. bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;
2. pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
3. administracijos vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimus;

-9-

4. administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareigybinius nuostatus, bendrovės filialų nuostatas.
Valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą. Valdyba pritaria administracijos vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų kandidatūroms bei kandidatūroms į pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka.
Valdyba analizuoja ir vertina administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie :
· gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;
· gamybos ir valdymo organizavimą;
· finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;
· bendrovės sandorius;
· bendrovės finansinę padėtį;
· ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus vertybių apskaitos duomenis.
Valdyba analizuoja, vertina administracijos vadovo pateiktus bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą ir pelno paskirstymo projektą, ir šiems projektams pritarusi, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato bendrovėje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.
Valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
Valdyba priima:
1. spendimus bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare;
2. sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį. Taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą. Kiekvienam nustatytam valdybos sprendimui priimti reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimamas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo sudarytais sandoriais subjektų prievolių dydžio suma per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės įstatuose gali būti numatyta ir kitų atvejų, kai valdybos sprendimams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas1.
3. Sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;

-10-

4. Kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininko susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba savo funkcijas atlieka įstatymuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė valdybos narių. Bendrovės įstatai gali nustatyti didesnę balsų daugumą, reikalingą sprendimams priimti. Valdybos narys, kurį paskyrė specialioms akcijoms atstovaujanti institucija, turi veto teisę balsuojant dėl atskirų klausimų, kai tai numato LR įstatymai. Balsuojant dėl kitų klausimų, valdybos narys, kurį paskyrė specialioms akcijoms vadovaujanti institucija, balsavimo teisės neturi. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus.
Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrovės administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais. Valdybai draudžiama riboti auditoriaus įgaliojimus ar kitaip trukdyti jo darbą. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis.
Valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, AB ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Ir per 7 dienas įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi bendrovės dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolio atlyginimo sprendžia teismas.
Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, valdyba privalo parengti bendrovės veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti:
1. bendrovės veiklos apžvalga per finansinius metus;
2. bendrovės dukterinių bendrovių pavadinimai; jų akcijų, kurias turi įsigijusi bendrovė, skaičius; bendra nominali vertė bei šių akcijų atstovaujama įstatinio kapitalo dalis šiose bendrovėse; naudos, kurių bendrovė turi turėdama balsų daugumą ar naudodamasi lemiama įtaka šiose bendrovėse, įvertinimas;
3. per finansinius metus įsigytų ir perleistų savų akcijų bei kitų bendrovių akcijų skaičius, bei šių įsigijimų ar perleidimų pagrindas;
4. informacija apie bendrovės filialus;

-11-

5. svarbiausi įvykiai bendrovėje finansiniams metams pasibaigus;
6. bendrovės veiklos planai ir prognozės.
Dėl bendrovės veiklos ataskaitos bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau reikalavimų. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės veiklos ataskaitą, atitinkančią šiuos reikalavimus, privalo parengti administracijos vadovas.
AB ir UAB veiklos ataskaitos iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti patikrintos auditoriaus, jei šias įmones tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:
· jei pardavimų pajamos viršija 5000000 Lt per ataskaitinius finansinius metus;
· jei vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;
· jei balanse pateikta turto suma viršija 2500000 Lt1.
Šių bendrovių veiklos ataskaitos turi būti viešos: kiekvienam suinteresuotam asmeniui pareikalavus, bendrovė turi sudaryti sąlygas jos buveinėje susipažinti su ataskaita ir auditoriaus išvada dėl ataskaitos ar pateikti šių dokumentų ar jų dalies kopijas.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino bendrovės veiklos ataskaitos arba jos veiklą įvertino neigiamai, valdyba netenka savo įgaliojimų. Valdyba (jei ji nesudaroma, – administracijos vadovas) savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta nauja valdyba (administracijos vadovas). Nepatvirtinus bendrovės veiklos ataskaitos, administracijos vadovas arba valdyba, jei ji yra išrinkta visuotinio akcininkų susirinkimo, privalo nedelsdama sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą naujam administracijos vadovui arba valdybai išrinkti.
Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir kitų atvejų, kai administracijos vadovas gali sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis tik turėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sutikimą. Bendrovė negali prieš trečiuosius asmenis remtis administracijos vadovo galių ribojimu, nustatytų įstatais net jei įstatai buvo atskleisti įstatymuose nustatyta tvarka.
Administracijos vadovas turi teikti valdybai medžiagą apie:
· gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;
· gamybos ir valdymo organizavimą;
· finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;
· bendrovės sandorius;
· bendrovės finansinę padėtį;
· ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus vertybių apskaitos duomenis2.

-12-

III.1. VALDYBOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ

Akcinės bendrovės ar kitos įmonės valdyba yra kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas, kuris atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę – ūkinę veiklą. Jeigu administracijos vadovas atsako už kasdienių įmonės reikalų tvarkymą, tai valdyba atsako už įmonės valdymo politiką ir įmonės administracijos bei jos vadovo priežiūrą, kontrolę.
Įmonės kolegialaus valdymo organą – valdybos narių atsakomybės klausimai Lietuvos teisėje reguliuojami nevienodai ir prieštaringai. Įvairiuose įstatymuose sutinkama vienokių ar kitokių valdybos narių civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo ypatumų ir skirtumų, kurie sunkiai galėtų būti paaiškinami ir pateisinami. Pirmiausiai valdybos narių civilinės atsakomybės klausimas buvo sureguliuotas 1990 07 30 LR akcinių bendrovių įstatyme. Šio įstatymo 27 str. 1 dalis nustatė, kad valdybos nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus ar šį įstatymą. Valdybos narys, balsavęs prieš tokį nutarimą, būdavo atleidžiamas nuo pareigos atlyginti nuostolius, jei posėdžio protokole buvo įrašytas jo protestas. Nuo atsakomybės būdavo atleidžiamas ir susirinkime nedalyvavęs valdybos narys, jei per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, jis buvo įteikęs posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
1994 07 05 buvo priimtas antrasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 27 str. 8 dalis iš esmės įtvirtino tokius pačius valdybos narių civilinės atsakomybės principus, kaip ir 1990 07 30 AB įstatymas, tačiau buvo įvestos ir kai kurios naujovės. Pirma, buvo išplėstos valdybos narių veiksmų neteisėtumo ribos. Nustatyta, kad valdybos nariai atsako už valdybos nutarimus, priimtus pažeidžiant bendrovės įstatus, AB ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, bendrovei padarytus nuostolius. Antra, šis AB įstatymas nebereikalavo rašytinio įrodymo, kad valdybos narys balsavo prieš neteisėto nutarimo priėmimo. Trečia, buvo panaikinta norma, nustatanti visuotinio akcininkų susirinkimo teisę 9/10 balsų dauguma atleisti valdybos narį nuo civilinės atsakomybės.
Valdybos narių, kaip ir įmonės administracijos vadovo, veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti keliais būdais: įstatymo pažeidimu, įmonės įstatų ir kitų jos veiklos dokumentų, pavyzdžiui, valdybos darbo reglamento, pažeidimu, taip pat aplaidžiu, nerūpestingu ir neapdairiu elgesiu.

-13-

IV.ADMINISTRACIJOS VADOVAS

Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Administracijos darbo reglamentą tvirtina valdyba. Bendrovėje turi būti administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Administracijos vadovas vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis.
Bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. Administracijos vadovas įgyja teisę atstovauti bendrovei nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje.
Administracijos vadovas remdamasis valdybos sprendimais gali sudaryti šiuos sandorius:
1. spendimus bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare;
2. sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį. Taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą.
3. Sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
4. Kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininko susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
Bendrovės administracijos vadovas savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, valdybos sprendimais ir administracijos darbo reglamentu.
Administracijos vadovas gali turėti pavaduotojų. Bendrovės įstatuose gali būti nustatytos veiklos sritys, kuriose administracijos vadovo pavaduotojai turi teisę savarankiškai veikti ir sudaryti bendrovės sandorius. Prieš trečiuosius asmenis administracijos vadovo pavaduotojų galių ribomis bendrovė gali remtis tik nuo įstatų atskleidimo įstatymo nustatyta tvarka dienos.
Administracijos vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Administracijos vadovui parinkti gali būti organizuojamas konkursas. Apie administracijos vadovo išrinkimą ar atšaukimą bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją. Administracijos vadovu gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Administracijos vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų. Darbo sutartis su administracijos vadovu pasirašo valdybos pirmininkas.

-14-

Darbo sutartį su administracijos vadovu, kuris yra bendrovės tarybos narys, pasirašo stebėtojų tarybos pirmininkas (jei stebėtojų taryba nesudaroma, – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).
Administracijos vadovas dalyvauja bendrovės valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise, jeigu jis nėra valdybos narys. Jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaitą, bendrovė ir bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną). Administracijos vadovas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna visiškai patenkinamas iš bendrovės.
Administracijos vadovas ir jo pavaduotojai gali būti vadinami atitinkamai prezidentu ir viceprezidentais (kaip JAV, Kanadoje) arba generaliniu direktoriumi ir direktoriais (kaip Europoje). Aišku galimi ir kiti administracijos vadovų įvardijimų variantai, kuriuos nustato akcininkai bendrovės įstatuose1.

IV.1. UAB “NOTEMA” ADMINISTRACIJA

1. Bendrovės reikalus tvarko, veiklą organizuoja ir vykdo Bendrovės administracija, kuriai vadovauja administracijos vadovas – direktorius. Administracija sprendžia visus klausimus, kurie nepriskirti visuotiniam susirinkimui.
2. Administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, savo darbo reglamentu, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais ir direktoriaus įsakymais. Direktorius bendrovės vardu veikia be atskiro įgaliojimo.
3. Direktorių renka ir jo darbo užmokestį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Jo darbo užmokestis susideda iš pastovaus pareiginio atlyginimo ir premijų, mokamų už Bendrovės veiklos rezultatus.
4. Direktorius negali būti kitos įmonės vadovu bei revizoriumi. Direktoriumi ir finansininku negali būti skiriami asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali užimti tokių pareigų.
5. Su direktoriumi darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, o iki jos nutraukimo gali būti apribojami jo įgaliojimai. Su direktoriumi darbo sutartį pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Kitus dirbančiuosius priima į darbą Bendrovės direktorius, sudarydamas su jais darbo sutartį.

-15-

6. Sudarydamas sandorius, direktorius vadovaujasi Bendrovės įstatais, susirinkimo nutarimais ir administracijos darbo reglamentu. Direktoriaus sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
7. Administracijos vadovas turi teisę kreiptis į susirinkimą, dėl jam pavestų klausimų sprendimo, prašymą pateikdamas raštu.
8. Direktorius ir kiti darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo Bendrovei atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.
9. Direktoriui taip pat taikomi apribojimai, nustatyti Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 9 dalyje.
10. Bendrovės administracijos vadovu taip pat gali būti fizinis asmuo, turintis patentą teikti vadovavimo paslaugas arba personalinė įmonė, jei su jais sudaroma vadovavimo sutartis.
11. Administracijos vadovas (direktorius):
1) tvarko Bendrovės einamuosius reikalus;
2) priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, nustato jų darbo apmokėjimą ir skatinimą;
3) skiria darbuotojams paskatas ir nuobaudas;
4) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, reguliuojančius administracijos ir struktūrinių padalinių darbą, bendrovės ūkinę veiklą, tvirtina darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatus;
5) atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose;
6) atstovauja Bendrovei be atskiro įgaliojimo visose institucijose bei santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Bendrovės vardu valdo turimas kitų bendrovių akcijas, naudojantis jų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis;
7) nustato Bendrovės teikiamų paslaugų, produkcijos, atliekamų darbų, perkamo ir parduodamo Bendrovės turto kainas;
8) nustato Bendrovės valdymo struktūrą, tvirtina pareiginius nuostatus;
9) teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus dėl Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projektą ir savo veiklos ataskaitą;
10) kartu su vyr. finansininku (buhalteriu) pasirašo akcijų sertifikatus;
11) Bendrovės vardu steigia ar dalyvauja steigiant kitas bendroves, investuoja lėšas ir turtą, kiek leidžia Bendrovės įstatai ir Akcinių bendrovių įstatymas;
12) Steigia Bendrovės filialus1.

-16-

IV.2. ADMINISTRACIJOS VADOVO ATSAKOMYBĖ ĮMONEI

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims – įmonės veiklos ataskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas. Vadinasi, jeigu įmonė nustatytų reikalavimų nesilaiko ir už tai jai taikomos sankcijos, dėl kurių įmonė patiria nuostolių, tai šiuos nuostolius įmonei privalo atlyginti įmonės vadovas.
Įmonės administracijos vadovas už įmonei padarytą žalą atsako, jeigu ta žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Lietuvos įmonių teisė nuo pat 1990m. neturėjo aiškios ir vienodos pozicijos įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimu.
1994 07 05 AB įstatymo 29 str. 6 dalis aiškiai nustatė, kad bendrovės administracijos vadovas dirba pagal darbo sutartį. Taip pat numatyta, jog bendrovės administracijos vadovas ir darbuotojai LR darbo įstatymų kodekso nustatyta tvarka privalo bendrovei atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.tačiau 1998 03 19 AB įstatymu nustatyta, kad bendrovės administracijos vadovas , nors ir dirbantis pagal darbo sutartį, už bendrovei savo veiksmais padarytus nuostolius turėtų atsakyti pagal civilinės atsakomybės taisykles. Tai patvirtina ir 2000 07 13 įstatymo 38 str. 12 dalies redakcija: “jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas sudarė sandorį neviršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir jos akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti tokio sandorio patirtą žalą”. Kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskirų įmonių rūšių veiklą, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė įmonei tebereglamentuojama neaiškiai arba šis klausimas apskritai nutylimas.
Bet kurios įmonės administracijos vadovas, užtikrindamas įmonės kasdieninės veiklos organizavimą ir vadovavimą jai, privalo veikti įmonės interesais ir nepažeisti teisės aktų bei įmonės veiklos dokumentų nustatytų taisyklių. Pavyzdžiui LR AB įstatymo 38 str. 6 dalis nustato, kad bendrovės administracija privalo vadovautis LR įstatymais, bendrovės įstatais, administracijos darbo reglamentu, valdybos nutarimais ir kitais įmonės veiklos dokumentais. Todėl apibendrintai galima būtų teigti, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jis nesilaiko šių išvardintų dokumentų.

-17-

V.REVIZORIUS IR AUDITORIUS

Bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovės finansinę veiklą kontroliuoja bendrovės revizorius. Revizorių renka visuotinis akcininkų susirinkimas bendrovės įstatuose nustatytam laikui. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, kurį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės administracija ir valdyba privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterinius-finansinius dokumentus.
Už darbą revizoriui bendrovė moka atlyginimą. Jo dydį ar darbo apmokėjimo sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Revizorius privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias sužino kontroliuodamas bendrovės finansinę veiklą.
Kvalifikacinius reikalavimus revizoriui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija1.
Bendrovėje, ūkiniams metams pasibaigus, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo būti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Tikrina revizorius arba auditorius. Revizoriumi arba auditoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, arba įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos ar audito paslaugas. Revizorių (auditorių) renka visuotinis akcininkų susirinkimas bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikui. Revizoriumi (auditoriumi) negali būti renkamas bendrovės darbuotojas, stebėtojų tarybos bei valdybos narys, taip pat akcininkas, turintis daugiau kaip 10% bendrovės akcijų.

V.1. UAB “NOTEMA” REVIZORIUS

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas 2 metams renka revizorių (auditorių) – toliau tekste (“revizorius”). Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį diplomą arba audito firmą. Juo negali būti Bendrovės darbuotojas ir akcininkas, turintis daugiau kaip 10% akcijų. Revizoriaus kadencijų skaičius neribojamas.
2. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime.
3. Revizorius, ūkiniams metams pasibaigus, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo patikrinti Bendrovės metinę atskaitomybę, buhalterinę apskaitą. Revizorius atlieka bet kokius patikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu.
4. Apie visus patikrinimų metu nustatytus pažeidimus, jis turi informuoti artimiausiame akcininkų susirinkime.

-18-

5. Bendrovės administracija privalo pateikti revizoriui visus jo reikalaujamus buhalterinius finansinius dokumentus.
6. Už darbą revizoriui Bendrovė moka atlyginimą, kurio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.
7. Revizorius privalo saugoti Bendrovės paslaptis, kurias sužinojo kontroliuodamas Bendrovės veiklą.
8. Revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už nepatenkinamą Bendrovės veiklos patikrinimą ir veiklos trūkumų nuslėpimą1.

-19-

IŠVADA

Įmonės valdymo organai, tokie kaip stebėtojų taryba, valdyba, administracijos vadovas, yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Tik valdymo organų dėka įmonė gali funkcionuoti ir įgyvendinti savo teises bei vykdyti pareigas. Dėl šios priežasties dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organai įgyja ex officio, tai yra įstatymo pagrindu. Atitinkamam įmonės valdymo organui įstatymu nesuteikus tam tikrų teisių ir nenustačius tam tikrų jo pareigų, įmonė netik negalėtų būti įsteigta, bet ir negalėtų veikti. Tačiau, atsižvelgiant į verslo laisvės principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 d.), įmonių rūšių ir jų veiklos ypatumus, visų, įmonės vadovo teisių ir pareigų numatyti įstatyme neįmanoma ir tą daryti nėra būtina. Visos kitos įmonių vadovų teisės ir pareigos, kurios nėra nustatytos įstatyme, gali būti nustatytos įmonės veiklos dokumentuose – jos įstatuose, steigimo sutartyje, valdybos darbo reglamente ir kituose įmonės vidaus dokumentuose. Aprašydama šiuos valdymo organus bei revizorių ir auditorių, apžvelgiau jų funkcijas, pareigas bei civilinę atsakomybę. Taip pat kaip pavyzdį paėmiau UAB “Notema” ir apžvelgiau jos valdymo organus. Šiame darbe aprašyti valdymo organai yra pagrindiniai, kurie nulemia AB veiklos stabilumą.

-20-

NAUDOTA LITERATŪRA

1. AB įstatymas Nr. I- 528, 1994 07 05.
2. AB įstatymas Nr. VIII-1835, 2000 07 13 (Ž 00/64-1914)
3. A. Abramavičius, V. Mikelėnas. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė.-V., 1998.
4. A. Levinsonas. AB, steigimas ir valdymas.-V., 1990.
5. UAB “Notema” įstatai.

Leave a Comment