ĮVADAS
Šiais laikais Lietuvoje verslu gali užsiimti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Asmenys, norintys įsteigti įmonę, gali pasirinkti, kokio tipo (rūšies) įmonę steigti, atsižvelgdami į veiklos pobūdį, nuosavybės formą, steigėjų skaičių, civilinės (turtinės) atsakomybės laipsnį, veiklos tikslą (pelno siekimas ar viešųjų interesų tenkinimas) ir kita. Kiekviena įmonės rūšis turi savų privalumų ir trūkumų, todėl asmeniui belieka pačiam nuspręsti, kokią įmonę steigti.
Darbo tikslas: supažindinti su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių bruožais, aptarti šių verslo organizavimo formų privalumus ir trūkumus.
Darbo objektas: akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės
(UAB).
Darbo uždaviniai:
• aptarti Lietuvoje egzistuojančias verslo organizavimo formas;
• apžvelgti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių bendrus bruožus;
• išskirti akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse esančius skirtumus;
• aptarti AB ir UAB, kaip verslo organizacinių formų, privalumus ir trūkumus;
• supažindinti su AB ir UAB steigimo tvarka;
• supažindinti su Lietuvos statistikos departamento duomenimis (įregistruotų ir veikiančių AB ir UAB skaičius Lietuvoje).
Verslo įmonių rūšys
Verslo įmones galima klasifikuoti pagal skirtingus būdingus požymius.
Teorijoje ir praktikoje priimtinas toks verslo įmonių klasifikavimas
(Simanavičienė, 2003 m.):
• pagal nuosavybės formas;
• pagal teisėtumą;
• pagal teritorijos apimtį;
• pagal pasiskirstymą teritorijoje;
• pagal steigėjų skaičių;
• pagal samdomų darbuotojų skaičių;
• pagal atsakomybės laipsnį;
• pagal pelningumą ir t.t.
Pagal Lietuvos Respublikos (LR) Civilinį kodeksą, įsigaliojusį nuo 2001
m. liepos mėn. 1 d., Lietuvoje užsiimti verslu gali fiziniai ir juridiniai asmenys. Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones ar kitokius juridinius asmenis (Simanavičienė, 2003 m.).
Fizinis asmuo – tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla, neturėdamas juridinio asmens statuso. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.
Juridinis asmuo – savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Juridiniai asmenys yra klasifikuojami pagal keletą kriterijų. Visų pirma, pagal juridinio asmens tikslą, juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Viešųjų juridinių asmenų tikslas –
tenkinti viešuosius interesus. Tokių juridinių asmenų pavyzdžiai yra valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir panašiai. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas –
tenkinti privačius interesus. Į šią grupę patenka akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas – pelno siekimas (Simanavičienė, 2003 m.).
Pagal atsakomybės laipsnį juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos (t.y. tie subjektai, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis, neturinčiomis juridinio asmens teisių). Visi kiti juridiniai asmenys yra ribotos civilinės atsakomybės. Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jei neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Simanavičienė, 2003
m.).
Pagal LR įmonių įstatymą, įmonė – savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei –
ūkinei veiklai (Simanavičienė, 2003 m.).
Lietuvoje veikiančių įmonių rūšys: individualios įmonės (IĮ); tikrosios ūkinės bendrijos; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kontroliuojančios investicinės bendrovės; valstybės ir savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės;
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); draudimo įmonės ir kt.
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę
(AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių)
įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu.
Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę (www.svv.lt).
Akcinės bendrovės gali būti skirstomos į atvirąsias akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir investicines bendroves (nuo 2003-07-25
kontroliuojančias investicines bendroves).
Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė”.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti
Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB
akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.
Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas – jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje.
Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB
gali būti nesudaromos.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.
Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:
• pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus;
• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;
• balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.
Įmonės vardo registravimas
Pirmasis uždavinys su kuriuo susiduria įmonę norintis įkurti verslininkas
– įmonės vardo registravimas. Tai būtina padaryti registruojant įmonę –
juridinį asmenį. Nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja firmų vardų įregistravimą ir išregistravimą, firmų vardų teisinę apsaugą ir firmų vardų registro tvarkymą (www.svv.lt).
Akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vardai turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė” arba šių žodžių santrumpa “AB”. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai “akcinė bendrovė”
arba šių žodžių santrumpa “UAB” (Akcinių bendrovių įstatymas).
Įregistravus įmonės vardą, jau galima pradėti rinkti dokumentus dėl įmonės registravimo.
Pasirengimas įmonės įregistravimui
Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams (www.svv.lt).
Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Prieš kreipiantis į notarą iš anksto reikėtų sutvarkyti šiuos steigimo dokumentus (www.svv.lt):
• parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);
• gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas.
Prieš einant pas notarą, reikėtų rezervuoti steigiamai įmonei vardą dėl to, kad VĮ “Registrų centras” pateikus įmonės steigimo dokumentus nepaaiškėtų, jog tokiu vardu jau įregistruota kita įmonė.
Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės steigimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei steigimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose steigimo dokumentuose. Patikslinti steigimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui (www.svv.lt).
Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas VĮ “Registrų centras”, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima (www.svv.lt).
Notarui pateikiami dokumentai
Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti, tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo (www.svv.lt).
Notaras tikrinimą atliks iš karto, kai pateiksite reikiamus dokumentus ir sumokėsite nustatyto dydžio atlyginimą. Notarinis tikrinimas gali būti atidėtas, jeigu reikia papildomos informacijos, tačiau ne ilgiau kaip 10
kalendorinių dienų.
Steigiant akcinę bendrovę notarui pateikiami šie dokumentai (www.kada.lt):
Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.
Jeigu bendrovę steigia vienas steigėjas – jo pasirašytas steigimo aktas (ne mažiau kaip du egzemplioriai). Jeigu bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų – steigimo sutartis (ne mažiau kaip du egzemplioriai).
Įstatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).
Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai.
Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo.
Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamas
Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus)
valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.
Dokumentas, patvirtinantis, kad akcinės bendrovės akcijos yra registruotos
Vertybinių popierių komisijoje.
Turto vertinimo ataskaita, jeigu steigėjas akcijas iš dalies apmoka nepiniginiu įnašu.
Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus arba banko pažyma, kad banko pagrindinis kapitalas sukauptas ir apmokėtas, jei steigiamas komercinis bankas, arba banko pažyma, kad yra suformuotas organizacinis fondas ir visiškai apmokėtas įstatinis kapitalas, jei steigiama draudimo įmonė.
Akcinės bendrovės steigimo ataskaita. Ši ataskaita nepateikiama steigiant uždarąją akcinę bendrovę.
Vyriausybės sprendimas steigti vertybinių popierių biržą, jei steigiama vertybinių popierių birža.
Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.
Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.
Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir akcinę bendrovę įregistruoti galima.
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 314 “Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių” pakeitimo”. Atlyginimo už steigiamos įmonės dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą dydis priklausys nuo to, kokią pasirinksite įmonės teisinę formą.
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai yra (www.svv.lt):
• individualios įmonės – 170 litų;
• ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) – 300 litų;
• uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 350 litų;
• visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės – 50 proc. atlyginimo, nustatyto atitinkamos teisinės formos įmonei.
Įmonės įregistravimas
Įmonių įregistravimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų (anksčiau apibrėžtų kaip įmonių rūšių) įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai (www.svv.lt)
Nuo 2004 m. sausio 1 d. veikia Juridinių asmenų registras (toliau vadinama – Registras), kurio paskirtis – registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją ir duomenis.
Registras įsteigtas siekiant supaprastinti įregistravimą, užtikrinti duomenų ir dokumentų viešumą bei garantuoti tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybės įmonei
(VĮ) “Registrų centras” (www.svv.lt)
Jeigu nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote Jums tinkamiausią įmonės teisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan.
Skirtingų teisinių formų įmonėms įregistruoti reikia skirtingų steigimo dokumentų, be to, skiriasi ir pati steigimo procedūra.
[pic]
1 pav. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo etapai
(Simanavičienė Ž., “Verslo administravimas”, 2003 m., psl.58)
Uždarosios akcinės bendrovės registravimas yra sudėtingesnis ir ilgiau trunka. Prieš registruojant uždarąją akcinę bendrovę, reikia sudaryti steigimo sutartį. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jei visi steigėjai yra juridiniai asmenys, jų vadovų ar įgaliotų asmenų parašai patvirtinami antspaudais. Po to kuriame nors viename komerciniame banke galima atidaryti kaupiamąją sąskaitą įstatiniam kapitalui formuoti (Simanavičienė, 2003 m.).
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo priimti LR Akcinių bendrovių įstatymo pataisymai, kur nurodyta, kad nepiniginiai įnašai turi būti įvertinti turto vertintojo, kuris parengtų turto vertinimo ataskaitą. Prieš šio įstatymo papildymą paprastai steigėjai įnešdavo 2500 Lt į kaupiamąją sąskaitą, o likęs įstatinis kapitalas būdavo formuojamas iš nepiniginių įnašų, parašius laisvos formos ataskaitą. Šiuo metu į kaupiamąją sąskaitą reikia įnešti visus 10 000 Lt, o kiti įnašai gali būti formuojami ir turtiniais įnašais.
Steigiant UAB, be įstatinio kapitalo dydžio, dar reikia žinoti, kiek akcijų bus išleidžiama, kokia akcijų nominali vertė. Visa tai numatoma uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartyje (Simanavičienė, 2003 m.).
Norint įregistruoti akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, pateikiami šie dokumentai (Simanavičienė, 2003 m.):
• Pareiškimas įregistruoti įmonę. Pareiškime turi būti nurodytas įmonės pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, laikotarpis ir asmeniniai duomenys.
• Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą.
• Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant kuriam laikui bei adresą) įmonės komercinei ūkinei veiklai.
• Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas)
priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir jis suteikia patalpas įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu, patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto/namo)
savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro.
Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą komercinei ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
• Firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas.
• Steigimo sutarties nuorašas, o tuo atveju, kai steigėju yra vienas asmuo – steigimo akto nuorašas (tik uždarosios akcinėms bendrovėms).
• Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas.
• Bendrovės įstatai (2 egzemplioriai).
• Steigimo ataskaita ir auditoriaus arba revizoriaus išvados dėl tos ataskaitos (tik akcinėms bendrovėms).
• Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas (tik akcinėms bendrovėms).
• Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įnašus.
Pareiškime dėl uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo reikia nurodyti, koks įstatinis kapitalas, kiek akcijų, koks akcijų nominalas, jeigu yra stebėtojų taryba ir valdyba – jų narių pavardes, adresus, asmens kodus ir duomenis apie vadovą.
Dokumentų pateikimo VĮ “Registrų centras” tvarka
Verslininkas, gavęs notaro patvirtintus steigimo dokumentus, turi juos pateikti VĮ “Registrų centras” (www.svv.lt).
Dokumentų teikėjas bei notaras visus VĮ “Registrų centras” teikiamus dokumentus turi įrišti kartu taip, kad kiti asmenys negalėtų jų išimti arba pakeisti, išskyrus įmonės steigimo dokumentą, kuris turi būti įrištas atskirai, ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už įregistravimą VĮ “Registrų centras” (toliau – registravimo mokestis).
Visi dokumentai VĮ “Registrų centras” pateikiami asmeniškai arba paštu bet kuriam VĮ “Registrų centras” filialui arba filialo skyriui. Prieš pateikiant dokumentus VĮ “Registrų centras” rekomenduojame banke ar VĮ
“Registrų centras” iš anksto sumokėti mokestį už įregistravimą.
VĮ “Registrų centras” sprendimą dėl įmonės, filialo ar atstovybės įregistravimo arba atsisakymo įregistruoti privalo priimti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo visų steigimo dokumentų pateikimo.
VĮ “Registrų centras” pateikiami dokumentai
Verslininkas VĮ “Registrų centras” turi pateikti žemiau išvardytų dokumentų originalus, kurie privalo būti patvirtinti notaro. Dokumentai, kuriuos reikia pateikti VĮ “Registrų centras” steigiant (www.svv.lt):
• Uždarąją akcinę bendrovę,
• Akcinę bendrovę,
Prieš pateikiant Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, notaras turi patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą, įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad uždarąją akcinę bendrovę registruoti galima.
UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS STEIGIMAS (www.kada.lt):
• Bendrovės steigimo sutarties sudarymas. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas;
• Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į
Registrą;
• Bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke;
• Pradinio įnašo už pasirašytas akcijas mokėjimas. Pradiniai įnašai mokami tik pinigais. Pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė nei 10 tūkst. litų; kiekvienas akcininkas turi įmokėti ne mažiau kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų viso nominalios vertės perviršio sumos;
• Nepiniginis įnašas, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti bendrovės akcijas, iki bendrovės steigimo sutarties pasirašymo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo;
• Steigiamojo susirinkimo sušaukimas, kuriame turi būti patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organų nariai. Jeigu renkama stebėtojų taryba, iki bendrovės registravimo ji turi išrinkti valdybą, jeigu valdyba sudaroma, arba bendrovės vadovą, jeigu valdyba nesudaroma. Išrinkta valdyba turi išrinkti bendrovės vadovą;
• Sudaromi ir pasirašomi bendrovės įstatai;
• Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
AKCINĖS BENDROVĖS STEIGIMAS (www.kada.lt):
• Bendrovės steigimo sutarties sudarymas. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas;
• Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą;
• Bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke;
• Pradinio įnašo už pasirašytas akcijas mokėjimas. Pradiniai įnašai mokami tik pinigais. Pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė nei 150
tūkst. litų; kiekvienas akcininkas turi įmokėti ne mažiau kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų viso nominalios vertės perviršio sumos;
• Nepiniginis įnašas, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti bendrovės akcijas, iki bendrovės steigimo sutarties pasirašymo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo;
• Steigiamojo susirinkimo sušaukimas, kuriame turi būti patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organų nariai. Jeigu renkama stebėtojų taryba, iki bendrovės registravimo ji turi išrinkti valdybą, jeigu valdyba sudaroma, arba bendrovės vadovą, jeigu valdyba nesudaroma.
Išrinkta valdyba turi išrinkti bendrovės vadovą;
• Sudaromi ir pasirašomi bendrovės įstatai;
• Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
VĮ Registrų centrui pateikiami dokumentai:
|1. |Įstatai (2 egz.) |
|2. |Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą |
| |(120 Lt) |
|3. |Forma JAR-1 | |
|4. |Forma JAR-VO-V | |
|5. |Forma JAR-T | |
|6. |Forma JAR-PP | |
|[pic] |
|jeigu steigiama akcinė bendrovė: |
|7. |Steigimo ataskaita |
|[pic] |
|jeigu yra daugiau nei vienas steigėjas: |
|8. |Steigimo sutartis |
Įmonės, jos filialo ar atstovybės registravimo mokesčiai
Mokesčių už įmonės, jos filialo ar atstovybės registravimą Registre dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d.
nutarime Nr. 1694 “Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už juridinių asmenų, filialų ir atstovybių registravimą, duomenų pakeitimų registravimą ir naudojimąsi juridinių asmenų registro duomenimis bei informacija dydžių patvirtinimo”. Už registravimą Registre mokami tokie mokesčiai:
• Individualios įmonės registravimas – 60 litų;
• Ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)
registravimas – 100 litų;
• Uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės registravimas – 120
litų;
• Visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės registravimas – 50
proc. atlyginimo, nustatyto už atitinkamos teisinės formos įmonės įregistravimą.
Uždarajai akcinei bendrovei būdingi bruožai (Simanavičienė, 2003 m.):
• įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt;
• negali būti daugiau kaip 250 akcininkų;
• UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Akcinei bendrovei būdingi bruožai (Simanavičienė, 2003 m.):
• AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 Lt;
• akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais;
• turi būti ne mažiau kaip 5 akcininkai. Maksimalus akcininkų skaičius neribojamas.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių privalumai
(Simanavičienė, 2003 m.):
• ribota civilinė atsakomybė. Nesėkmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik tos sumos, kurią privalėjo sumokėti už akcijas;
• lankstumas. Akcininkui mirus ar pasitraukus iš veiklos, bendrovė nenustoja egzistavusi;
• papildomų lėšų pritraukimas. Bendrovės, išleisdamos akcijų, gali gauti reikalingų lėšų įmonės veiklai (tik akcinės bendrovės);
• neribotas įmonės veiklos laikas;
• profesionalus valdymas;
• teigiamo įvaizdžio suformavimas.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių trūkumai (Simanavičienė,
2003 m.):
• sudėtinga registracija bei didelės steigimo išlaidos. Steigiant akcines bendroves reikia sudaryti steigimo sutartį ir parengti įmonės įstatus. Įmonės turtiniai (nepiniginiai) įnašai turi būti įvertinti turto vertintojų;
• sudėtinga buhalterinė apskaita. Kiekvienais metais reikia sudaryti ir pateikti įmonės balansą mokesčių inspekcijai;
• bendrovių veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų;
• daug mokesčių;
• visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę. Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:
• pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus;
• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;
• balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.
STATISTINIAI DUOMENYS
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvoje registruotų įmonių dalį. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galima paaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant verslui šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis įnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimos gerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą, įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę.
Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši verslo organizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybės atribojimo bei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo mechanizmo.
Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų galią visuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęs asmuo.
Žinoma, atvirosiose akcinėse bendrovėse gali būti sunku sutelkti sprendimų priėmimo galią dėl neribojamos akcijų prekybos vertybinių popierių rinkoje.
Svarbu ir tai, kad tokia verslo organizavimo forma (ypač atvirojo tipo akcinės bendrovės) ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšas verslui vystyti.
Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.
sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 43.160 uždarųjų akcinių bendrovių, iš jų veikiančių yra 19.174 (44 proc.). Individualių įmonių buvo dvigubai daugiau (91.115), veikė 32.549 įmonės (36 proc.). Žemės ūkio bendrovių įsteigta 2.360, iš jų veikia 632 (27 proc.). Bendras įmonių skaičius sudarė
163.856.
IŠVADOS IR APIBENDRINIMAI
Bendri AB ir UAB bruožai:
• yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Akcininkų turtas atskirtas nuo įmonės turto;
• akcininkai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų;
• šių bendrovių akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybė (vietos savivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija;
• firmos vardas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos
Valstybiniame patentų biure;
• bendrovės privalo turėti įstatus, ir jais vadovautis savo veikloje;
• esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų).
Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
• AB ir UAB gali būti steigiamos tiek ribotam, tiek neribotam laikui;
• akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, santykius su akcininkais, kreditoriais ir su šių bendrovių veikla susijusius santykius reglamentuoja LR civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, taip pat kiti norminiai teisės aktai bei nustatyta tvarka įregistruoti atskirų akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių įstatai.
Uždarajai akcinei bendrovei būdingi bruožai:
• įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt;
• negali būti daugiau kaip 250 akcininkų;
• UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Akcinei bendrovei būdingi bruožai:
• AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 Lt;
• akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais;
• maksimalus akcininkų skaičius neribojamas.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių privalumai:
• ribota civilinė atsakomybė. Nesėkmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik tos sumos, kurią privalėjo sumokėti už akcijas;
• lankstumas. Akcininkui mirus ar pasitraukus iš veiklos, bendrovė nenustoja egzistavusi;
• papildomų lėšų pritraukimas. Bendrovės, išleisdamos akcijų, gali gauti reikalingų lėšų įmonės veiklai (tik akcinės bendrovės);
• neribotas įmonės veiklos laikas;
• profesionalus valdymas;
• teigiamo įvaizdžio suformavimas.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių trūkumai:
• sudėtinga registracija bei didelės steigimo išlaidos. Steigiant akcines bendroves reikia sudaryti steigimo sutartį ir parengti įmonės įstatus. Įmonės turtiniai (nepiniginiai) įnašai turi būti įvertinti turto vertintojų;
• sudėtinga buhalterinė apskaita. Kiekvienais metais reikia sudaryti ir pateikti įmonės balansą mokesčių inspekcijai;
• bendrovių veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų;
• daug mokesčių;
• visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę. Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:
❖ pardavimų pajamos viršija 10 000 000 Lt per ataskaitinius finansinius metus;
❖ vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;
❖ įmonės balanse pateikta turto suma viršija 5 000 000 Lt;
❖ sudėtingas valdymas.
Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies veiklą.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Simanavičienė Žaneta, “Verslo administravimas”, 2003 m., Kaunas.
TEISĖS AKTAI
1. Akcinių bendrovių įstatymas.
2. LR civilinis kodeksas
KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. www.svv.lt
2. www.kada.lt [pic][pic][pic][pic][pic][pic]