ĮVADAS
Šiais laikais Lietuvoje verslu gali užsiimti tiek fiziniai, tiekjuridiniai asmenys. Asmenys, norintys įsteigti įmonę, gali pasirinkti,kokio tipo (rūšies) įmonę steigti, atsižvelgdami į veiklos pobūdį,nuosavybės formą, steigėjų skaičių, civilinės (turtinės) atsakomybėslaipsnį, veiklos tikslą (pelno siekimas ar viešųjų interesų tenkinimas) irkita. Kiekviena įmonės rūšis turi savų privalumų ir trūkumų, todėl asmeniuibelieka pačiam nuspręsti, kokią įmonę steigti. Darbo tikslas: supažindinti su akcinių bendrovių ir uždarųjų akciniųbendrovių bruožais, aptarti šių verslo organizavimo formų privalumus irtrūkumus. Darbo objektas: akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės(UAB). Darbo uždaviniai: • aptarti Lietuvoje egzistuojančias verslo organizavimo formas; • apžvelgti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių bendrus bruožus; • išskirti akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse esančius skirtumus; • aptarti AB ir UAB, kaip verslo organizacinių formų, privalumus ir trūkumus; • supažindinti su AB ir UAB steigimo tvarka; • supažindinti su Lietuvos statistikos departamento duomenimis (įregistruotų ir veikiančių AB ir UAB skaičius Lietuvoje).
Verslo įmonių rūšys
Verslo įmones galima klasifikuoti pagal skirtingus būdingus požymius.Teorijoje ir praktikoje priimtinas toks verslo įmonių klasifikavimas(Simanavičienė, 2003 m.): • pagal nuosavybės formas; • pagal teisėtumą; • pagal teritorijos apimtį; • pagal pasiskirstymą teritorijoje; • pagal steigėjų skaičių; • pagal samdomų darbuotojų skaičių; • pagal atsakomybės laipsnį; • pagal pelningumą ir t.t. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) Civilinį kodeksą, įsigaliojusį nuo 2001m. liepos mėn. 1 d., Lietuvoje užsiimti verslu gali fiziniai ir juridiniaiasmenys. Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymųnustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones ar kitokiusjuridinius asmenis (Simanavičienė, 2003 m.). Fizinis asmuo – tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla,neturėdamas juridinio asmens statuso. Fiziniai asmenys, kurie įstatymųnustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Juridinis asmuo – savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija,kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu aratsakovu teisme. Juridiniai asmenys yra klasifikuojami pagal keletą kriterijų. Visų pirma,pagal juridinio asmens tikslą, juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosiusir viešuosius juridinius asmenis. Viešųjų juridinių asmenų tikslas –tenkinti viešuosius interesus. Tokių juridinių asmenų pavyzdžiai yravalstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos,religinės bendruomenės ir panašiai. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas –tenkinti privačius interesus. Į šią grupę patenka akcinės bendrovės,uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, individualios(personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriųpagrindinis tikslas – pelno siekimas (Simanavičienė, 2003 m.). Pagal atsakomybės laipsnį juridiniai asmenys skirstomi į ribotos irneribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės atsakomybėsjuridiniais asmenimis yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinėsbendrijos (t.y. tie subjektai, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis,neturinčiomis juridinio asmens teisių). Visi kiti juridiniai asmenys yraribotos civilinės atsakomybės. Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumasyra tas, kad jei neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmensturto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Simanavičienė, 2003m.). Pagal LR įmonių įstatymą, įmonė – savo firmos vardą turintis ūkinis
vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei –ūkinei veiklai (Simanavičienė, 2003 m.). Lietuvoje veikiančių įmonių rūšys: individualios įmonės (IĮ); tikrosiosūkinės bendrijos; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; akcinėsbendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kontroliuojančios investicinėsbendrovės; valstybės ir savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės;kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); draudimo įmonės ir kt.Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriaupasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę(AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių)įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu.Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuoturtu, kurį įneša į bendrovę (www.svv.lt). Akcinės bendrovės gali būti skirstomos į atvirąsias akcines bendroves,uždarąsias akcines bendroves ir investicines bendroves (nuo 2003-07-25kontroliuojančias investicines bendroves). Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą irlikvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuojaLietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka “bendrovė”. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosiuspožymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams irakcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būtiLietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis,vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinisasmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savoprievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsakotik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendraiveiklai. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Josakcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantisvertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UABakcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotisįvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienamfiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtairiboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius. Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjasvienas – jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidarytikaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikojeįregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybiniųpopierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visipradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovėsįregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasissusirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka auditoįmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinioakcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimobendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienosbendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniaiįnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamosbendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti
tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybiųfiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turiįsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėjeturi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančiosbendrovės akcijos. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinisteisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymoorganai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas irne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba arvaldyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkųsusirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UABgali būti nesudaromos. Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiekįtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausiussprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkaibalsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o taireikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamąkvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinioakcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkųsusirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jostenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: • pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; • vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; • balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.
Įmonės vardo registravimas
Pirmasis uždavinys su kuriuo susiduria įmonę norintis įkurti verslininkas– įmonės vardo registravimas. Tai būtina padaryti registruojant įmonę –juridinį asmenį. Nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikosfirmų vardų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja firmų vardųįregistravimą ir išregistravimą, firmų vardų teisinę apsaugą ir firmų vardųregistro tvarkymą (www.svv.lt). Akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vardai turibūti įregistruoti Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Akcinėsbendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai “akcinėbendrovė” arba šių žodžių santrumpa “AB”. Uždarosios akcinės bendrovėspavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai “akcinė bendrovė”arba šių žodžių santrumpa “UAB” (Akcinių bendrovių įstatymas). Įregistravus įmonės vardą, jau galima pradėti rinkti dokumentus dėlįmonės registravimo.
Pasirengimas įmonės įregistravimui
Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jopadalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui,kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymųreikalavimams (www.svv.lt). Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Prieškreipiantis į notarą iš anksto reikėtų sutvarkyti šiuos steigimo dokumentus(www.svv.lt): • parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.); • gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas. Prieš einant pas notarą, reikėtų rezervuoti steigiamai įmonei vardą dėlto, kad VĮ “Registrų centras” pateikus įmonės steigimo dokumentusnepaaiškėtų, jog tokiu vardu jau įregistruota kita įmonė. Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės steigimo dokumentus
patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jieatitinka teisės aktų reikalavimus. Jei steigimo dokumentai užpildytiklaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, kąreikia patikslinti pateiktuose steigimo dokumentuose. Patikslinti steigimodokumentai pakartotinai pateikiami notarui (www.svv.lt). Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kurispateikiamas VĮ “Registrų centras”, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kaddokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentaiatitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruotigalima (www.svv.lt).Notarui pateikiami dokumentai
Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba,laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti,tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančiųteisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba,turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo (www.svv.lt). Notaras tikrinimą atliks iš karto, kai pateiksite reikiamus dokumentus irsumokėsite nustatyto dydžio atlyginimą. Notarinis tikrinimas gali būtiatidėtas, jeigu reikia papildomos informacijos, tačiau ne ilgiau kaip 10kalendorinių dienų. Steigiant akcinę bendrovę notarui pateikiami šie dokumentai(www.kada.lt):Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomosformos.Jeigu bendrovę steigia vienas steigėjas – jo pasirašytas steigimo aktas (nemažiau kaip du egzemplioriai). Jeigu bendrovę steigia du ar daugiausteigėjų – steigimo sutartis (ne mažiau kaip du egzemplioriai).Įstatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpųsavininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpųsuteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančiusjo nuosavybės teises į šias patalpas.Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai.Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būtiišduota iki juridinio asmens įsteigimo.Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamasKonkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus)valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandoriusjuridinio asmens vardu, jų teisių ribas.Dokumentas, patvirtinantis, kad akcinės bendrovės akcijos yra registruotosVertybinių popierių komisijoje.Turto vertinimo ataskaita, jeigu steigėjas akcijas iš dalies apmokanepiniginiu įnašu.Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus arbabanko pažyma, kad banko pagrindinis kapitalas sukauptas ir apmokėtas, jeisteigiamas komercinis bankas, arba banko pažyma, kad yra suformuotasorganizacinis fondas ir visiškai apmokėtas įstatinis kapitalas, jeisteigiama draudimo įmonė.Akcinės bendrovės steigimo ataskaita. Ši ataskaita nepateikiama steigiantuždarąją akcinę bendrovę.Vyriausybės sprendimas steigti vertybinių popierių biržą, jei steigiamavertybinių popierių birža.Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis(trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartotivalstybės pavadinimą.Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčiosvadovybės (vyskupo) sutikimas.Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryjenustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimodokumentuose numatytos aplinkybės ir akcinę bendrovę įregistruoti galima.
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikosteisingumo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 314 “Dėl Teisingumoministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimouž notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijasir technines paslaugas laikinųjų dydžių” pakeitimo”. Atlyginimo už
steigiamos įmonės dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimądydis priklausys nuo to, kokią pasirinksite įmonės teisinę formą.Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai yra (www.svv.lt): • individualios įmonės – 170 litų; • ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) – 300 litų; • uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 350 litų; • visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės – 50 proc. atlyginimo, nustatyto atitinkamos teisinės formos įmonei.Įmonės įregistravimas
Įmonių įregistravimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų (anksčiau apibrėžtų kaip įmonių rūšių) įmoniųįstatymai ir kiti teisės aktai (www.svv.lt) Nuo 2004 m. sausio 1 d. veikia Juridinių asmenų registras (toliauvadinama – Registras), kurio paskirtis – registruoti juridinius asmenis beirinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją ir duomenis.Registras įsteigtas siekiant supaprastinti įregistravimą, užtikrintiduomenų ir dokumentų viešumą bei garantuoti tinkamą trečiųjų asmenųinteresų apsaugą. Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybės įmonei(VĮ) “Registrų centras” (www.svv.lt) Jeigu nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote Jums tinkamiausią įmonėsteisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo josįregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises beipareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuoįregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą,sudarinėti sandorius ir pan. Skirtingų teisinių formų įmonėms įregistruoti reikia skirtingų steigimodokumentų, be to, skiriasi ir pati steigimo procedūra. [pic] 1 pav. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo etapai (Simanavičienė Ž., “Verslo administravimas”, 2003 m., psl.58)
Uždarosios akcinės bendrovės registravimas yra sudėtingesnis ir ilgiautrunka. Prieš registruojant uždarąją akcinę bendrovę, reikia sudarytisteigimo sutartį. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartisturi būti patvirtinta notaro. Jei visi steigėjai yra juridiniai asmenys, jųvadovų ar įgaliotų asmenų parašai patvirtinami antspaudais. Po to kuriamenors viename komerciniame banke galima atidaryti kaupiamąją sąskaitąįstatiniam kapitalui formuoti (Simanavičienė, 2003 m.). Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo priimti LR Akcinių bendrovių įstatymopataisymai, kur nurodyta, kad nepiniginiai įnašai turi būti įvertinti turtovertintojo, kuris parengtų turto vertinimo ataskaitą. Prieš šio įstatymopapildymą paprastai steigėjai įnešdavo 2500 Lt į kaupiamąją sąskaitą, olikęs įstatinis kapitalas būdavo formuojamas iš nepiniginių įnašų, parašiuslaisvos formos ataskaitą. Šiuo metu į kaupiamąją sąskaitą reikia įneštivisus 10 000 Lt, o kiti įnašai gali būti formuojami ir turtiniais įnašais.Steigiant UAB, be įstatinio kapitalo dydžio, dar reikia žinoti, kiek akcijųbus išleidžiama, kokia akcijų nominali vertė. Visa tai numatoma uždarosiosakcinės bendrovės steigimo sutartyje (Simanavičienė, 2003 m.). Norint įregistruoti akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę,pateikiami šie dokumentai (Simanavičienė, 2003 m.): • Pareiškimas įregistruoti įmonę. Pareiškime turi būti nurodytas įmonės pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, laikotarpis ir asmeniniai duomenys. • Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą. • Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant kuriam laikui bei adresą) įmonės komercinei ūkinei veiklai. • Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir jis suteikia patalpas įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu,
patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto/namo) savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą komercinei ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas. • Firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas. • Steigimo sutarties nuorašas, o tuo atveju, kai steigėju yra vienas asmuo – steigimo akto nuorašas (tik uždarosios akcinėms bendrovėms). • Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas. • Bendrovės įstatai (2 egzemplioriai). • Steigimo ataskaita ir auditoriaus arba revizoriaus išvados dėl tos ataskaitos (tik akcinėms bendrovėms). • Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas (tik akcinėms bendrovėms). • Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įnašus. Pareiškime dėl uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo reikianurodyti, koks įstatinis kapitalas, kiek akcijų, koks akcijų nominalas,jeigu yra stebėtojų taryba ir valdyba – jų narių pavardes, adresus, asmenskodus ir duomenis apie vadovą.Dokumentų pateikimo VĮ “Registrų centras” tvarka
Verslininkas, gavęs notaro patvirtintus steigimo dokumentus, turi juospateikti VĮ “Registrų centras” (www.svv.lt). Dokumentų teikėjas bei notaras visus VĮ “Registrų centras” teikiamusdokumentus turi įrišti kartu taip, kad kiti asmenys negalėtų jų išimti arbapakeisti, išskyrus įmonės steigimo dokumentą, kuris turi būti įrištasatskirai, ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas užįregistravimą VĮ “Registrų centras” (toliau – registravimo mokestis). Visi dokumentai VĮ “Registrų centras” pateikiami asmeniškai arba paštubet kuriam VĮ “Registrų centras” filialui arba filialo skyriui. Priešpateikiant dokumentus VĮ “Registrų centras” rekomenduojame banke ar VĮ“Registrų centras” iš anksto sumokėti mokestį už įregistravimą. VĮ “Registrų centras” sprendimą dėl įmonės, filialo ar atstovybėsįregistravimo arba atsisakymo įregistruoti privalo priimti ne vėliau kaipper 5 dienas nuo visų steigimo dokumentų pateikimo.
VĮ “Registrų centras” pateikiami dokumentai
Verslininkas VĮ “Registrų centras” turi pateikti žemiau išvardytųdokumentų originalus, kurie privalo būti patvirtinti notaro. Dokumentai,kuriuos reikia pateikti VĮ “Registrų centras” steigiant (www.svv.lt): • Uždarąją akcinę bendrovę, • Akcinę bendrovę, Prieš pateikiant Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti uždarąjąakcinę bendrovę, notaras turi patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą,įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad uždarąją akcinębendrovę registruoti galima. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS STEIGIMAS (www.kada.lt):
• Bendrovės steigimo sutarties sudarymas. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas;
• Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą;
• Bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke;
• Pradinio įnašo už pasirašytas akcijas mokėjimas. Pradiniai įnašai mokami tik pinigais. Pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė nei 10 tūkst. litų; kiekvienas akcininkas turi įmokėti ne mažiau kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų viso nominalios vertės perviršio sumos;
• Nepiniginis įnašas, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti bendrovės akcijas, iki bendrovės steigimo sutarties pasirašymo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo;
• Steigiamojo susirinkimo sušaukimas, kuriame turi būti patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organų
nariai. Jeigu renkama stebėtojų taryba, iki bendrovės registravimo ji turi išrinkti valdybą, jeigu valdyba sudaroma, arba bendrovės vadovą, jeigu valdyba nesudaroma. Išrinkta valdyba turi išrinkti bendrovės vadovą;• Sudaromi ir pasirašomi bendrovės įstatai;
• Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
AKCINĖS BENDROVĖS STEIGIMAS (www.kada.lt):
• Bendrovės steigimo sutarties sudarymas. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas;
• Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą;
• Bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke;
• Pradinio įnašo už pasirašytas akcijas mokėjimas. Pradiniai įnašai mokami tik pinigais. Pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė nei 150 tūkst. litų; kiekvienas akcininkas turi įmokėti ne mažiau kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų viso nominalios vertės perviršio sumos;
• Nepiniginis įnašas, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti bendrovės akcijas, iki bendrovės steigimo sutarties pasirašymo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo;
• Steigiamojo susirinkimo sušaukimas, kuriame turi būti patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organų nariai. Jeigu renkama stebėtojų taryba, iki bendrovės registravimo ji turi išrinkti valdybą, jeigu valdyba sudaroma, arba bendrovės vadovą, jeigu valdyba nesudaroma. Išrinkta valdyba turi išrinkti bendrovės vadovą;
• Sudaromi ir pasirašomi bendrovės įstatai;
• Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
VĮ Registrų centrui pateikiami dokumentai:
| ||1. |Įstatai (2 egz.) ||2. |Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą || |(120 Lt) ||3. |Forma JAR-1 | ||4. |Forma JAR-VO-V | ||5. |Forma JAR-T | ||6. |Forma JAR-PP | ||[pic] || ||jeigu steigiama akcinė bendrovė: || ||7. |Steigimo ataskaita ||[pic] || ||jeigu yra daugiau nei vienas steigėjas: || ||8. |Steigimo sutartis |
Įmonės, jos filialo ar atstovybės registravimo mokesčiai
Mokesčių už įmonės, jos filialo ar atstovybės registravimą Registredydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d.nutarime Nr. 1694 “Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui užjuridinių asmenų, filialų ir atstovybių registravimą, duomenų pakeitimųregistravimą ir naudojimąsi juridinių asmenų registro duomenimis beiinformacija dydžių patvirtinimo”. Už registravimą Registre mokami tokiemokesčiai: • Individualios įmonės registravimas – 60 litų; • Ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) registravimas – 100 litų; • Uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės registravimas – 120 litų; • Visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės registravimas – 50 proc. atlyginimo, nustatyto už atitinkamos teisinės formos įmonės įregistravimą.
Uždarajai akcinei bendrovei būdingi bruožai (Simanavičienė, 2003 m.): • įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt; • negali būti daugiau kaip 250 akcininkų; • UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Akcinei bendrovei būdingi bruožai (Simanavičienė, 2003 m.): • AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 Lt; • akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais; • turi būti ne mažiau kaip 5 akcininkai. Maksimalus akcininkų skaičius neribojamas. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių privalumai(Simanavičienė, 2003 m.): • ribota civilinė atsakomybė. Nesėkmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik tos sumos, kurią privalėjo sumokėti už akcijas; • lankstumas. Akcininkui mirus ar pasitraukus iš veiklos, bendrovė
nenustoja egzistavusi; • papildomų lėšų pritraukimas. Bendrovės, išleisdamos akcijų, gali gauti reikalingų lėšų įmonės veiklai (tik akcinės bendrovės); • neribotas įmonės veiklos laikas; • profesionalus valdymas; • teigiamo įvaizdžio suformavimas. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių trūkumai (Simanavičienė,2003 m.): • sudėtinga registracija bei didelės steigimo išlaidos. Steigiant akcines bendroves reikia sudaryti steigimo sutartį ir parengti įmonės įstatus. Įmonės turtiniai (nepiniginiai) įnašai turi būti įvertinti turto vertintojų; • sudėtinga buhalterinė apskaita. Kiekvienais metais reikia sudaryti ir pateikti įmonės balansą mokesčių inspekcijai; • bendrovių veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų; • daug mokesčių; • visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę. Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: • pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; • vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; • balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.STATISTINIAI DUOMENYS
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvojeregistruotų įmonių dalį. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galimapaaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant versluišią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinisasmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jisįnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalausįstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimosgerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą,įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę. Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši verslo organizavimoforma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybės atribojimobei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo mechanizmo.Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų galiąvisuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęs asmuo.Žinoma, atvirosiose akcinėse bendrovėse gali būti sunku sutelkti sprendimųpriėmimo galią dėl neribojamos akcijų prekybos vertybinių popierių rinkoje.Svarbu ir tai, kad tokia verslo organizavimo forma (ypač atvirojo tipoakcinės bendrovės) ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšasverslui vystyti. Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 43.160 uždarųjų akcinių bendrovių,iš jų veikiančių yra 19.174 (44 proc.). Individualių įmonių buvo dvigubaidaugiau (91.115), veikė 32.549 įmonės (36 proc.). Žemės ūkio bendroviųįsteigta 2.360, iš jų veikia 632 (27 proc.). Bendras įmonių skaičius sudarė163.856.
IŠVADOS IR APIBENDRINIMAI
Bendri AB ir UAB bruožai: • yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Akcininkų turtas atskirtas nuo įmonės turto; • akcininkai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų; • šių bendrovių akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybė (vietos savivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija; • firmos vardas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure; • bendrovės privalo turėti įstatus, ir jais vadovautis savo veikloje; • esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. • AB ir UAB gali būti steigiamos tiek ribotam, tiek neribotam
laikui; • akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, santykius su akcininkais, kreditoriais ir su šių bendrovių veikla susijusius santykius reglamentuoja LR civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, taip pat kiti norminiai teisės aktai bei nustatyta tvarka įregistruoti atskirų akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių įstatai. Uždarajai akcinei bendrovei būdingi bruožai: • įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt; • negali būti daugiau kaip 250 akcininkų; • UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Akcinei bendrovei būdingi bruožai: • AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 Lt; • akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais; • maksimalus akcininkų skaičius neribojamas. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių privalumai: • ribota civilinė atsakomybė. Nesėkmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik tos sumos, kurią privalėjo sumokėti už akcijas; • lankstumas. Akcininkui mirus ar pasitraukus iš veiklos, bendrovė nenustoja egzistavusi; • papildomų lėšų pritraukimas. Bendrovės, išleisdamos akcijų, gali gauti reikalingų lėšų įmonės veiklai (tik akcinės bendrovės); • neribotas įmonės veiklos laikas; • profesionalus valdymas; • teigiamo įvaizdžio suformavimas. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių trūkumai: • sudėtinga registracija bei didelės steigimo išlaidos. Steigiant akcines bendroves reikia sudaryti steigimo sutartį ir parengti įmonės įstatus. Įmonės turtiniai (nepiniginiai) įnašai turi būti įvertinti turto vertintojų; • sudėtinga buhalterinė apskaita. Kiekvienais metais reikia sudaryti ir pateikti įmonės balansą mokesčių inspekcijai; • bendrovių veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų; • daug mokesčių; • visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę. Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: ❖ pardavimų pajamos viršija 10 000 000 Lt per ataskaitinius finansinius metus; ❖ vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; ❖ įmonės balanse pateikta turto suma viršija 5 000 000 Lt; ❖ sudėtingas valdymas. Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yravienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikiaįvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliaiišnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšiesveiklą.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Simanavičienė Žaneta, “Verslo administravimas”, 2003 m., Kaunas.
TEISĖS AKTAI
1. Akcinių bendrovių įstatymas. 2. LR civilinis kodeksas
KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. www.svv.lt 2. www.kada.lt[pic][pic][pic][pic][pic][pic]