Kasdien skaisčiau sušvintanti saulutė vis šiltesniais spinduliais maloniai glosto mūsų saulės išsiilgusius kūnus. O per suplanuotas atostogas svečiuose kraštuose išvis užmirštame viską ir mėgaujamės šiluma bei poilsiu. Tačiau, specialistai įspėja, kad štai tada iki nelaimės – vienas žingsnis.
Per atostogas viską pamiršta
„Artėja vasaros atostogos – metas, kai norisi atsipalaiduoti ir pailsėti. Tuomet dažniausiai ir pamirštama pasirūpinti savo oda“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorė, Euromelanomos komiteto koordinatorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. Matilda Bylaitė.
Anot jos, ypač budrūs turėtų būti šviesaus gymio žmonės, mėlynakiai, šviesiaplaukiai, šlakuoti (I-II odos fototipas), kurių oda saulėje raudonuoja ir retai įdega, praeityje turėję stiprių nudegimų, dažnai būnantys saulėje, mėgstantys lankytis soliariumuose, patys sirgę ar turintys giminaičių, kuriems buvo nustatyti melanomos ar odos vėžio atvejai, imunosupresuoti asmenys.
Atostogų metu dažniau būnant saulėje galingi saulės spinduliai turi didesnę riziką sukelti odos nudegimus su pūslėmis arba be jų.
„Saulė skatina ne tik ankstyvą odos senėjimą bei pigmentacijos pokyčius, bet sukelia ir ilgalaikį pavojų odai, į kurį mes kreipiame per mažai dėmesio. Odos vėžio rizika didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai būname saulėje ir, kaip dažnai oda nudega saulėje. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ir būti atsargiems, žinoti kaip apsisaugoti nuo žalingų ultravioletinių spindulių, ypač vykstant ilsėtis į šiltus kraštus“, – sakė M.Bylaitė.
Lietuviams trūksta žinių
Jei lietuviams dar trūksta žinių, kaip saugotis nuo piktų saulės spindulių, Australija ir Naujoji Zelandija savo piliečiams požiūrį, kaip reiktų pasirūpinti savo oda, diegti pradėjo jau prieš dešimt metų. Šiandien ten net darželinukas žino, kad einant į saulę būtina užsidėti kepurę, apsirengti marškinėlius ir pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės.
Tuo tarpu lietuviai, anot medikų, nepakankamai tepasi apsauginiu kremu nuo saulės arba tai daro netinkamai – tepasi lopais, išsitepę vieną kartą deginasi visą dieną, kai visą kūną ištepti kremu reikėtų iškart, išeinant iš namų ir pakartoti tai kas dvi valandas.
„Ypač tuo pasirūpinti turėtų jūreiviai, laukuose ir statybose plušantys vyrai, paprastai dirbantys apsinuoginę iki pusės. Jei daugiau, negu valandą būni saulėje, būtina pasitepti kremu nuo saulės. Tai galioja ir saulėtą dieną sportuojančius žmones. Darosi nejauku pažvelgus į jų iki raudonumo nudegusias nugaras“, – kalbėjo M.Bylaitė.
Be to, visiems atostogaujantiems medikai nerekomenduoja būti saulėje nuo 11 iki 15 valandos, kai ji – intensyviausia ir gali labiausiai pažeisti odą.
Vitamino D pakanka
Jau daugelį metų nerimsta diskusijos, jog Skandinavijos šalių gyventojams trūksta vitamino D. Tačiau M.Bylaitė pažymėjo, jog jis žmogaus odoje gaminasi natūraliai ir tam užtenka, kiek saulės gauna mūsų atviros kūno vietos – veidas ir rankos.
Ji patikino, jog jau dabar pakanka saulės, kad mūsų organizme gamintųsi vitaminas D.
„Jo pasigamina pakankamai išėjus į lauką, kol einame iki automobilio. Be to, kiekviename organizme vitamino D gamyba – individuali. Vienam jo reikia mažiau, kitam – daugiau“, – sakė M.Bylaitė.
Tikrintis – bent kartą per metus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja dermatovenerologė doc. Daiva Jasaitienė pažymėjo, kad viena ar kita vėžio rūšis nustatoma apie 20-30 proc. visų apsilankiusių pacientų. Todėl ji patarė nedelsti.
„Ateiti pasitikrinti galima ir kitais metais, tačiau, jeigu pastebėjote įtarimą keliančių požymių – eikite kuo greičiau“.
Patiems save apsižiūrėti specialistai patarė bent kartą per mėnesį.
„Tačiau paprastai mūsų žmonės, kol jiems nieko neskauda, neniežti, neina tikrintis“, – konstatavo Vilniaus lazerinės dermatologijos centro gydytojas dermatologas, medicinos mokslų daktaras Viktoras Sidorovas.
Galima nusistatyti patiems
Medikas atkreipė dėmesį, jog odos vėžį galima nusistatyti ir patiems pagal labai paprastus kriterijus – asimetriją, kraštus, spalvą, diametrą bei tendenciją keistis.
Jei ant savo kūno pastebėjote nors vieną iš šių kriterijų – būtina skubėti pas gydytoją.
„Be to, dažniau tokie dariniai būna rausvos spalvos, paprastai didėjanti, nenunykstanti dėmė ar mazgas, pamažu virstantis į žaizdą. Nors kartais pasitaiko vadinamųjų atipinių melanomų, kurią atpažinti sunku ir ekspertams“, – pažymėjo V.Sidorovas.
Todėl prieš šalinant apgamą, jis patarė būtinai pasikonsultuoti su specialistu. Netinkamai pašalintas jis gali pridaryti dar daugiau problemų.
Faktai:
Specialistai teigia, kad melanomos atvejų kasmet daugėja, tačiau ramina, jog anksti atpažinus šią ligą, žmonėms galima padėti ir juos išgelbėti.
Iki dešimties metų išgyvena 97 proc. tų, kuriems buvo diagnozuota 1 mm melanoma ir 34 proc. tų, kuriems buvo diagnozuota 4 mm melanoma.
Melanoma gali formuotis ir iš jau esamo, ir iš naujai atsiradusio apgamo. Procesas gali vykti ir lėtai (galima su tokiu apgamu pragyventi 5-10 metų nieko neįtariant), ir labai greitai.
Audronė Baltkojytė
