Karjeros svetingumo versle

Tarptautinė teises ir verslo aukštoji mokykla“

Erika Balčiūnaitė

Turizmo ir viešbučių verslas

Nuotolinių-ištęstinių studijų studentė

Karjeros svetingumo versle“

Referatas

Dėst. Irena Achonen

2014 m.

Karjeros sąvokos apibrėžimas

Prancūzų kalbos žodis „carriere“ reiškia veiklos sritį. Tarptautinių žodžių žodyne karjera apibūdinama kaip sėkminga veikla, pasisekimas gyvenime, veiklos rūšis. Tai kiekvieno žmogaus prigimtinis siekis, jo nuostatų ir veiklų seka, susijusi su žmogaus darbine patirtimi per visą gyvenimą.

Karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu. Darbinės veiklos karjeros samprata aiškinama labai įvairiai. Dažnai karjera suprantama kaaip greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje, visuomenėje ar mokslinėje veikloje – pasisekimas gyvenime. Įprasta karjerą sieti su didesniais pinigais, didesne atsakomybe, aukštesniu statusu, prestižu. Personalo valdymo požiūriu, karjera – tai individualiai suvokta požiūrių ir elgsenos seka, susijusi su darbo patyrimu bei asmeniniu individo gyvenimu.

Karjera yra ne vien tik pareigų kilimas. Visų pirma – tai procesas, kuriam vadovauja ne organizacija, o asmuo. Ji apima individo patyrimą įvairiose srityse – išsilavinimo, išsiauklėjimo, darbinės veiklos ir pan. Karjera yra daugiau nei paaukštinimas tarnyboje, didesnis atlyginimas ar atsakingesnės paareigos. Galimas ir toks karjeros variantas, kuris neturi nieko bendra su pinigais ar prestižu. Karjera tęsiasi visą individo darbinį gyvenimą, o tai, kas vyksta vienoje organizacijoje, tėra tik atitinkamos karjeros sudėtinė dalis. Sprendimas apie karjeros sėkmę visais atvejais yra individualus. Je

eigu individas patenkintas savo darbine veikla, niekas negali tvirtinti, kad jo karjera yra nesėkminga. Didelę įtaką renkantis karjeros kelią daro šeima, draugai, socialinė grupė, bendra ekonominė situacija krašte ir konkrečioje įmonėje. Labai stipri ir visuomeninių nuostatų įtaka. Tarp vidinių ir išorinių veiksnių visada yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau juos galima ir suderinti, jei įmonė vadovaujasi pažangiomis idėjomis: laimi stipresnioji pusė, todėl neabejotinas yra asmenybės vaidmuo.

Svetingumo verslo apibrėžimas

Turizmo verslas vadinamas svetingumo verslu.

Svetingumas yra vienas iš svarbiausių reikalavimų norint įsidarbinti svetingumo versle.

Svetingumas yra aukštos kokybės svečių aptarnavimas, draugiškumas, paslaugumas, mandagumas.

Turizmo versle dirbantis žmogus turi būti socialiai ir profesionaliai kompetentingas.

Svetingumas yra aptarnavimo kokybės užtikrinimo pagrindas.

Lietuvoje svetingumo verslo sąvoka dar nėra populiari. Svetingumą galime apibūdinti kaip kompleksą apčiuopiamų (maistas, gėrimai, nakvynė) ir neapčiuopiamų (aptarnavimas, attmosfera, įvaizdis) elementų.

Svetingumą sudaro trys elementai:

Teikiamas produktas.

Personalo elgesys.

Kompanijos aplinka.

Produktas susideda iš maisto, gėrimų, apgyvendinimo paslaugų, pramogų ir t.t. Elgesys apibrėžiamas kaip personalo veiksmai svečio atžvilgiu, arba būdas, kuriuo siūlomas produktas nuo pirmos iki paskutinės jo viešnagės minutės. Aplinka – pastatas arba vieta, kurioje siūlomas produktas, o taip pat ir interjeras, baldai naudojami produkto siūlymo metu.

Svetingumo verslo sąvoka dažnai vartojama pakeičiant paprastas sąvokas, kaip apgyvendinimo ir maitinimo įmonė. Daugelis teoretikų teigia, kad svetingumo verslas apima ne tik apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas, bet ir

r įtraukiant pramogas, rekreaciją bei kitas turizmo paslaugas. Svetingumo versle vartotojas yra vadinamas svečiu, kadangi aptarnavimo sferoje paslaugų pardavimas yra neįmanomas be tiesioginio vartotojo dalyvavimo. Dažnai svetingumas siejamas su paslaugos kokybe, klientų aptarnavimu. Svetingumo įmonės pagrindinis uždavinys – pritraukti svečią, kad jis taptų nuolatiniu klientu.

Ar verslas šiais laikais atlieka savo funkciją: ar jis pateikia visuomenei tokį produktą ar paslaugą, kurio jai reikia, ar patenkina visuomenės poreikius? Visuomenės poreikių patenkinimas yra labai abstrakti sąvoka, nes kiekvienas žmogus skirtingai supranta to paties produkto vertę. Verslas Lietuvoje dagiau orientuojasi ne į gamybą, bet į paslaugų teikimą. Nuolat steigiantis naujoms įmonėms aštrėja konkurencija, o siekis didinti pardavimų srautą, skatina atlikti paslaugas vis kokybiškiau.

Karjeros svetingumo versle

Svetingumo paslaugų kokybiniai reikalavimai

Intensyvėjant svetingumo pramonei, viešbučiai yra be perstojo priversti ieškoti būdų, kaip pagerinti paslaugų kokybę, viešbučio įvaizdį. Prie to prisideda ir dažnai juos pagreitina lenktyniavimas tarp vietinių ir tarptautinių organizacijų, technologijų naujovių atsiradimas ir jų taikymas, bei nuolatinių klientų poreikių kaita. Tačiau kiekvienas viešbutis turi skirtingus požiūrius ir galimybes sėkmingam naujovių diegimui ir plėtojimui.

Viešbučių sėkmė labiausiai priklauso nuo jos santykių su išorine aplinka. Šiuos santykius kuria patys darbuotojai, bendraudami su klientais, partneriais, konkurentais bei kitais viešbučių veikla suinteresuotais asmenimis. Kiekvienas savininkas nori, kad apie jų verslą būtų atsiliepiama kaip apie garbingą, są

ąžiningą konkurentą, besirūpinantį darbuotojais, klientais ir konkurentais. Tikintis palankaus kitų elgesio bei gerų atsiliepimų, ir patiems reikia atitinkamai elgtis. Kiekvienas svetingumo įmonė turi savas tradicijas ir taisykles, kurių darbuotojams reikia laikytis. Jomis remiamasi ir pačiuose viešbučiuose, ir bendraujant su klientais. Visuotinai priimtinos taisyklės palengvina veiklą, nesvarbu, kokia ji ir kiek čia dirba įmonių.

Svetingumo paslaugų tiekėjai, siekdami patenkinti klientų lūkesčius, turi užtikrinti atitinkamą paslaugų kokybę, kuri atitinka reikalavimus. Tuomet jie galės konkuruoti su augančia pasauline turizmo rinka.

Svetingumo paslaugų teikėjų profesinės kompetencijos

Norint siekti karjeros aukštumų daugelio organizacijų darbuotojams keliami tie patys bendrieji reikalavimai: aukšta profesinė kompetencija, kvalifikacija, atsakomybė ir t.t. Kompetencija apima žmogaus technines bei bendravimo su kitais žinias ir įgūdžius.

Kartu su svetingumo paslaugų aplinka bei darbuotojų elgsena, profesinės kompetencijos suteikia nemažai informacijos apie įmonę ir jame teikiamas paslaugas bei kokybę. Pavyzdžiui, viešbučiuose verslo sėkmės pagrindas ir yra kvalifikuota ir pilna entuziazmo darbo jėga ir aukštos kokybės klientų aptarnavimas. Viešbučio savininkai nori išskirti savo paslaugas bei kokybę, todėl išskirtinai didelis dėmesys tenka personalui – jų išvaizda, elgesys.

Paslaugų kokybės svarbiausias aspektas yra darbuotojai, kadangi jie tampa galutiniais paslaugų išskirtinumo reguliatoriais. Didžiausią įtaką turizmo paslaugos kokybei turi darbuotojų profesionalumas bei įgūdžiai, kompetencija, gebėjimas sudaryti gerą įspūdį, požiūris ir elgesys.

Siekiant visapusiško klientų pasitenkinimo, viešbučio personalas privalo tu

urėti pakankamai žinių apie viešbučio produktą, aptarnavimo kultūrą ir paslaugų kokybę, todėl viešbučių sektoriui rengiami darbuotojai pagal profesinio rengimo mokymo programas, darbo rinkos mokymo programas, aukštojo neuniversitetinio mokslo studijų programas ir universitetinių studijų programą. Šalies profesinėse mokyklose profesinis mokymas vykdomas pagal 4 pakopų mokymo programas:

1 – mokytis pagal šios pakopos mokymo programas priimami moksleiviai, neturintys pagrindinio išsilavinimo. Mokymosi trukmė – 2 metai.

2 – į šios pakopos mokymo programas priimami moksleiviai su pagrindiniu išsilavinimu. Mokymosi trukmė – 2 metai.

3 – pagal šias mokymo programas įgyjama profesinė kvalifikacija ir vidurinis išsilavinimas. Mokymosi trukmė – 3 metai.

4 – skirtos moksleiviams, turintiems vidurinį išsilavinimą. Mokymosi trukmė trunka 1 – 2 metus.

Baigusieji viešbučio darbuotojo mokymo programą, įgyja viešbučio darbuotojo kvalifikaciją. Mokomasi viešbučių veiklos, bendravimo etikos, informacijos teikimo ir vietų rezervavimo, lankytojų priėmimo, apgyvendinimo, aptarnavimo kambariuose, atsiskaitymo su svečiais, viešbučių patalpų priežiūros ir valymo, skalbimo, drabužių taisymo technologijų, skalbinių ir drabužių valymo, nesudėtingų konditerinių gaminių, pusgaminių bei gėrimų paruošimo, stalų serviravimo ir kt.

Išvados

Apibendrinus galima teigti, kad svetingumas apima ir apgyvendinimą, ir maitinimą, ir pramogas. Visi šie veiksniai turi būti aukštos kokybės, t.y. atitikti viešbučių, „spa“, maitinimo ar kitų su svetingumo verslu susijusius kokybės reikalavimus: patalpų ir įrangos priežiūrą, tvarkos garantiją, saugumo palaikymą, personalo kompetenciją ir t.t. Kokybės užtikrinimui reikalingi atitinkamas profesines kompetencijas turintys darbuotojai.

Kad sektorius dirbtų efektyviai ir turėtų gerą personalą, būtina investuoti į darbuotojus, organizuoti jų mokymus. Darbuotojų kompetencija yra vienas iš privalumų, konkuruojant rinkoje, ji turi būti iškelta kaip prioritetas. Mokymas turi atsirasti dėmesio centre, ypač vis labiau įsiskverbiant naujoms technologijoms. Nuolatinis mokymas yra būtinas visų lygių darbuotojams. Laikantis tokių nuostatų bei požiūrių karjeros siekimas bei tobulinimas gali būti nesunkiai pasiekiamas. Sprendimo priėmimas, renkantis darbdavį, yra kompleksinis. Jis susideda iš pačių įvairiausių savybių rinkinio – įmonės atmosferos, profesinio pasitenkinimo, tobulėjimo galimybių, įmonės stabilumo ir pan. Na, o jeigu įmonė savo darbuotojus dar ir paskatina dideliais atlyginimais bei rūpinasi socialinėmis garantijomis į darbą tikrai galima keliauti šventiniu ritmu.

Naudota literatūra

Gržinic, J. (2007). Concepts of Service Quality Measurement in Hotel Industry. University Jurja Dobrile in Pula.

Jonikienė, M., Mikulskienė, A. (2007). Viešbučių verslo pagrindai: apgyvendinimas, įvairios papildomos paslaugos, maitinimas: [mokomoji priemonė]. Vilnius: Homo liber.

Kinderis, R. (2008). Faktoriai, veikiantys paslaugų naujovių taikymą viešbučių versle. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija.

Robbins, S. P. (2003). Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Svetikienė, I. (2002). Turizmo marketingas. Vilnius.

Leave a Comment