Meilės gidas?

Labai daug minčių mano gyvenime kyla tais kartais, kai už ko nors užkliūva akis. Ne, mano akys nėra atsikišusios. Tik greičiau esu įkvėpimo žmogus, nei didelio nuoseklumo ir šalto apsvarstymo šalininkė. O tokiu atveju nelika nieko kito, kaip atrasti, kur tas įkvėpimas (ir būtent mano įkvėpimas) slepiasi. Regis, radau – “atsikišusiose” frazėse, už kurių kliūva akis.

Neveltui tokį netrumpą intro padariau. Mat šįkart – ir tai tikrai nebus pirmas kartas – vėl rašau tų “atsikišusių” frazių dėka. Atsidarau šiadien tinklaraštį ir matau – Meilės gidas vadinamės. Na taiip – žinojau tai. Juk ne kas kitas ir kurpė tuos pavadinimus. Viską patys. Viską savo galva. Bet gal tik šiandien susimąsčiau: o ką reiškia būti meilės gidu?

Ar tai tikrojo kelio parodymas? Pagal žodžio “gidas” tiesioginę reikšmę atrodytų, kad taip ir turėtų būti. Turėtume rodyti Jums tikrąjį kelią meilės link. Tačiau kiekvienam sveiko proto žmogui aišku – tiesioginio ir vienintelio kelio pas JĄ nėra. Tad žemėlapio nenupiešim.

Ką dar galėtų daryti gidas – mokyti, pasakoti, šviesti? Na, iš dalies stengiamės tai daryti. Juk rašome savvo nuomones apie meilę ir jos paieškas. Tačiau – ar nuomonė yra mokymas?

Išsikėlusi sau šitą klausimą, netrukus randu ir atsakymą. Taip, mano galva, nuomonė gali būti mokymu. Tokiu, kai mokosi ne tik skaitantis, bet ir rašantis. Nes tam, kad išreikštum savo min

ntis, reikia gerai gerai jas paderinti tarpusavyje. Kartais nutinka netgi taip, kad bedėliojant nuomonė pasirodo beesanti visai kitokia, nei atrodė iš pradžių.

Bet grįžkime prie gido, kad jau prie jo pristojau. Man mūsų gidas visgi nėra nei mokytojas, nei vedlys. Meilė – ne ta sritis, kur gali sau leisti vesti už rankutės ir mokyti, tarsi žinotum viską geriau už kitus (nebent pora veda ir moko vienas kitą.).

Tad to daryti ir nesistengiame. Tačiau savo įrašais greičiau norime parodyti, kad mes irgi einam šiuo keliu, irgi klystam, ir ieškom, randam, pametam, nusiviliam, liūdim ar džiaugiamės. Meilės ieškantis žmogus kartais užstringa savo paties mintyse ir tada pasijunta vienišas. Kas, kad aplink draugai, artimieji, kolegos, kuriems gal net labai rūpi su tuo žmogučiu pabūti – nėr meilės, ir pradeda atrodyti, kad niekas kitas gyvenime spalvų suteikt negali. O mes norim pasakyt, kad  – gali.

2 thoughts on “Meilės gidas?”

  1. Na, gidas vistik turėtų žinoti, kur veda… 😉
    Jei aklas veda aklą, tai abu į duobę, ar ne?

    Esu turbūt paveldėjusi pedagogų genus, nes man atrodo, kad vertingas tik toks bendravimas (neskaičiuojant kasdieninio buitinio), iš kurio ką nors GERA išmokstame ar kitam padedame išmokti.
    Mokytojas geras tas, kuris sugeba prisitaikyti prie nemokančio, kalbėti jo kalba ir taip jį ugdyti, nesukeldamas pasipriešinimo.
    Bet… man atrodo, kad ir čia, ir kitur užmiršta tie, kurie gali ugdyti, kad jie neturi suprimityvėti patys ir tik kapstytis drauge su kitais neįgalume vien tam, kad liktų populiarūs, kad tik nebūtų atmesti.
    Berods Kalilis Džibranas rašė kažkur, kad sveikas neprivalo šlubuoti su raišu – tai nebus raišajam pati geriausia parama.

    Reply

Leave a Comment