Verslo teisė

VERSLO TEISĖ KAIP CT DALIS.

Kiekv. teisės šakai yra būdingas teisinio reguliavimo dalykas (objektas) irteisinio reguliavimo metodas. VT objektas ir metodas yra labai panašūs įCT. Tačiau CT objektas yra žymiai platesnis. Sutinkamai su CK-CT reguliuojaturtinius santykius; asmeninius neturtinius, kurie yra susiję su turtiniais(autoriniai) ir kurie yra nesusiję su turtiniais (garbės ir orumogynimas).VT santykį su CT turi tik turtinių santykių srityje. Objektas yraturtiniai santykiai. Jis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tiktuos, kurie yra atlygintino pobūdžio (banko paskolos, vienas iš VT dalykų).VT mes susiduriame su specialiu subjektu-verslininku.Verslininkais laikomitokie asmenys, kurie įst nustatyta tvarka verčiasi ūkine,komercineveikla.Tiek VT tiek CT, tiesinio reguliavimo metodas yra identiškas. Pagr.šio metodo bruožas yra subjektų lygybė vienas kito atžvilgiu. VT galimaapibūdinti kaip CT sudėtinę dalį, kuri reguliuoja atlygintino pobūdžioturtinius santykius tarp lygių subjektų iš kurių bent 1 yra verslininkas(apibrėžimas būdingas toms šalims, kurios turi CT ir VT srityje vienąkodifikuotą teisės aktą-CK). CK reguliuoja ir civilinius ir versloteisinius santykius.Toks įst-o kodifikavimo pvz. pasaulyje vadinamasmonistiniu modeliu(priklauso dauguma Europos šalių). Tose šalyse kurturtinius santykius reguliuoja ir CK ir prekybos kodeksas, galiojadualistinė CT kodifikavimo sistema (Vokietija, Prancūzija, JAV ir kt.). Betir kt. šalyse ryšis tarp CK ir prekybos kodekso išlieka ir pasireiškiatuo,kad prekybos kodeksas netu-ri bendrosios dalies, o tik specialią irnaudojasi bendrąja CK dalimi. Lietuva lyg ir buvo pasukusi dualistinėsšalių sistemos link, nes buvo sukurtos2atskiros rūšys kurti CK ir prekyboskodeksai.

VT SANTYKIS SU KITOMIS GIMININGOMS TEISĖS ŠA-KOMIS. VT ir CT. santykiu egzistuoja dvi nuomonės: a)VT yra CT dalis. Taipagrįsta tuo, kad VT neturi savarankiško teisės šaltinio (pvz. prekyboskode-ksas); b)VT yra pripažįstama savarankiška teisės šaka, reguliuojančiatam tikrą turtinių santykių grupę. 2. VT atribojimas nuo komercinės teisės.Šių teisės šakų reguliavimo obj.sutampa nors komercinės teisės reguliavimoobj. yra platesnis, nei VT ir apima ne tik materialinių vertybių, prekiųgaminimą kaip verslą, bet ir pagamintos produkcijos perparskirstymą,pirkimą-pardavimą, mainų ir kt. būdais. Komercinė t. labiau išvystytaperparskirstymo sferoje,yra labiau tarptaut. pobūdžio.3.VT atribojimas nuoprekybos teisės. Šios 2 teisės turi taip pat sąlyčio taškus ir kai kuriaisaspektais yra labai artimos, pvz. tais atvejais kai prekyba yra kaipverslas. Pagr. skirtumas tame,kad prekybos teisė nereglamentuoja,nereguliuoja gamybos kūrimo proceso.Tiktai reguliuoja pagamintosprodukcijos paskirstymo santykius. 4. VT atribojimas nuo įmonių teisės. Kaikuriose valst-e įmonių teisė laikoma kaip savarankiška teisės šaka. Tai 2tarpusavyje susijusios teisės šakos iš kurių VT reguliavimo obj yra žymiaiplatesnis. Galima būtų teigti, kad įmonių teisė yra VT dalis, kuri reguliuo-ja santykius susijusius su verslo subjektų (įmonių) steigimu,funkcionavimu,teisiniu statusu, pasi-baigimu. 5.VT ir ūkinė teisė. Santykis tarp šių šakųyra, nes verslas ir jo teisinis reglamentavimas yra kiekv. valst. ūkiodalis. Tačiau ūkinė teisė atsirado socializmo(planinio)ūkio laikais, kaivalstybės įtaka ūkiui buvo pripažįstama kaip būtina, neatsiejama to ūkioegzistavimo sąlyga.Todėl ūkinė teisė nors ir egzistuoja, tačiau pilnaineatsikratė buvusių laikų paveldo. 6.VT ir privatinė teisė. Viešoji irprivatinė teisė. Viešoji teisė ir jai priklausančios šakos gina,reglamentuoja viešąjį interesą,todėl viešajai teisei yra priskiriamostokios teisės šakos, kaip konstitucinė, baudž., administr. ir procesinėsteisės šakos. Privatinė teisė skirta apsaugoti privačius teisės subjektųinteresus, suteikiantiems tam tikrą laisvę (priklauso tokios teisės šakoskaip CT, DT, o taip pat ir verslo teisė.

VT ŠALTINIAI IŠ JŲ RŪŠYS.Plačiąja prasme,teisės šaltiniu priimta laikyti, tas socialines, ekonominessąlygas, kurios apsprendžia vienokio ar kitokio pobūdžio teisinįreglamentavimą. Siaurąja prasme – yra tos taisyklės, kurios reguliuoja

konkrečios teisės šakos subjektų elgesį. Pagr.šaltinis,tai statutinė(rašytinė teisė): 1.Konstitucija įtvirtina palankias verslui sąlygas,tačiaukai kada konstitucinių normų įtaka verslui yra tiesioginio pobūdžio(įtvirtina verslo laisvės principą,nuosavybės neliečiamumą); 2. kodifikuotiaktai (CK); 3. atskiri įst, kurie nepatenka į CK (AB įst., įmonių,konkurencijos įst.); 4.poįstatyminiai aktai. Vyriausybės potvarkiai,ministerijųįsakymai, savivaldybių aktai. Kai kurie poįstat. aktai nedarojokios įtakos, pvz. prezidento dekretai.

VT PRINCIPAI. 1.teisingumo, lygiateisiškumo; 2. sutarčių laisvės principas, kuriųnedraudžia įst.; 3.šalių dispozityviškumo – reiškia šalių galimybępasirinkti tinkamą elgesio variantą; 4.suta-rčių turi būti laikomasi;5.sąžini-ngumo; 6.protingos rizikos; 7.atsakomybės pagal prievolesprincipas, niekas negali priversti at-sakyti asmenų kitaip,nei yra pagalprievoles, kurios išplaukia iš sutarčių.Principai kaip šaltiniai, pasireiškia kai nėra konkrečios normos, ypatingataikant teisės analogiją. 1.papročiai ir paprotinė teisė. Papročiaiformuojasi kaip nuolat atsikartojantys žmonių veiksmai, kurių rezultatai gbnaudojami siekiant sureguliuoti vieną ar kt. santykį. Su papročiaisnegalima painioti tradicijų, nes jos susiformuoja vienos kartos gyvenime.Paprotys gb teisės šaltiniu tiek šalies viduje, tiek tarpt.verslosantykiuose. Paprotinėje teisėje yra sukodifikuoti papročiai. Teisėsimperatyvumo laipsnis yra didesnis nei papročių, o paprotinė teisėegzistuoja taip ilgai, kol jai nesuteikiamos tam tikros sankcijos ir tamparašytine.Teismų praktika.Kalbant apie teismų praktiką, kaip šaltinį, Europojeskiriasi 2 egzistuojančios teisinės sistemos:kontinentinė-ji oficialiaineigia teismų praktikos kaip šaltinių reikšmę, todėl teismų praktikanaudojama kaip šaltinis. Jo realizavimas pasireiškia per aukšč teismosenato išaiškinimus (dauguma Europos šalių) ir anglosaksų,kuri dar vadinamaprecedentine (D.Britani-ja,JAV).Čia teismų praktika yra pagr. teisėsšaltinis. Aukštesnių teismų sprendimai analogiškose bylose yra privalomižemes-niems teismams.Teisės doktrina.Susideda iš mokslinių tyrinėjimų, studijų ir jų publikuotųrezultatų, taip pat kt. autorinių darbų. Įst. negali būti autorinės teisėsobj., todėl teisės doktrinos dalimi galima laikyti tik įst-ų projektus. Šiošaltinio įtaka VT pasireiškia netiesiogiai, todėl negalima tiesiogiairemtis moksline pozicija.Tarptautinė teisė. Galima suskirstyti į: 1.tarpt viešąją (konfliktųsprendimas taikiai); 2. tarpt. privatinę (kaip šaltinis yra aktualesnė).

ĮMONĖS SĄVOKA. Įmonė, tai gamybos ar prekybos ūkinis vienetas.Įmonių įst-e, įmonė, taifirmos vardą, turintis ūkinis vienetas įsteigtas, tam tikrai komercinei,ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai, daiktiniai, finansniai irnematerialūs aktyvai, jos teisių ir pareigų kompleksas. CK įmonėsuprantama, kaip civilinių teisių obj. susidedantis iš turto ir turtiniųbei neturtinių teisių, skolų ir kt. pareigų. Įmonė pripažįstama kaipnekilnojamas daiktas.

ĮMONĖS POŽYMIAI:1.atskiras pavadinimas, turi būti registruotas irindividualizuotas, todėlįmonės pavadinime negali būti bendrinių žodžių, miestų vardų, ir būtipanašios į garsių įmonių pavadinimus.Įmonės pavadinime gb tapatybęatspindintys inicialai, pobūdis; 2.įmonė steigiama tam tikrai verslokrypčiai (veiklos rūšys,į įstatus įtraukiamos pagal ES reikalavimus);3.įmonė turi JA statusą.JA požymiai: 1.turi savo turtą, kuris atskirtas nuo steigėjų;2.savarankiškai atsako pagal savo prievoles; 3.gb atsakovu,ieškovu teisme;4.įmonės veikla turi aiškų savo pradžios ir pab. tašką. Įmonė laikomaįsteigta nuo jos įstatų ar nuostatų įregistravimo, o pab. siejama sutermino pasibaigimu ar kt., jurid. faktais.

ĮMONIŲ JUNGINIAI.Įmonių teisė jungti į įmonių junginius yra VT į laisvę principas. Įmoniųrejestro įst. taikomas įmonėms, įmonių filialams, atstovybėms, asociacijomsir kt.susivienijimams. Įmonių susivienijimai: 1. įmonių asociacija,suprantama kaip laisvanoriška savarankiškų įmonių sąjunga, įsteigta bendramtikslui (ūkiniam, komerciniam)įgyvendinti. Asociacijose būdamos įmonėsnepraranda nei savo žinybinės priklausomybės ir toliau vykdo savo verslą(vežėjų,mėsos asociacijos);2.kartelis,reiškia atskirų verslo sub-ųsusitarimą dėl gamybos apimties,prekių kainų,darbo jėgos,samdymo sąlygų,patentų ir kt.; 3. koncernas, tai savarankiškų ūkio subjektų junginys,kurio jungimosi pagr. yra dalyvių interesų bendrumas, taip pat siekimas įsi-gyti patentus arba licencines sutartis, naujas technologijas ir kt.

Koncernas jungia savyje skirtingą verslą vykdančius subjektus (gamintojai,platintojai). Privalumai: laisvai įstoti ir išstoti; koncernas valdomaslabai demokratiškai, sprendimai priimami kolegialiai (balsų dauguma);glaudi kooperacija, galimybė realizuoti tiesioginius ryšius tarp gamintojųir komercine veikla užsiimančių subjektų, manevruoti finansiniaisresursais; 4.koncorciumas (bendras susitarimas), paprastai yra laikinaverslo subjektų sutartis, kurioje dalyvauja bankai ir pramonės bendrovės.Dažniausiai tikslas yra finansinis susijęs su akcijų perparskirstymu arbaemisijomis, paskolų gavimu. Jis gb steigiamas ir stambiems pramonėsobjektams įgyvendinti; 5.sindikatas (veikiantis bendrai), susivienijimopagr yra to būsimo susivienijimo narių susitarimas, paprastai susijęs suvienarūšės produkcijos realizavimu; 6.trestas, yra 1-os ūkio sritiessubjektų junginys.Verslo subjektai paprastai netenka gamybinio, komer-cinio, o kartais net teisinio savarankiškumo, JA teisių ir tampa įmonėspadaliniu. Įmonės filialai ir atstovybės paprastai pagal teisinį statusąskiriasi.Filialai gb steigiami tiek Liet-e, tiek ir užsienyje. Filialas yratoks įmonės padalinys,kuris kt. vietovėje atlieka pagr. įmonės verslooperacijas (gamybines, komercines). Jis neturi JA teisių ir yra valdomas išpagrindinės įmonės. Atstovybė yra toks įmonės padalinys,kuris steigiamaskt. vietovėje,konkretiems uždaviniams įgy-vendinti. Parastai būna susiję sumarketingu, reklama, gyventojų perkamumo tyrimais ir kt. Kad atstovybėgalėtų vykdyti visus šiuos užd., paprastai suteikiamos JA teisės.Atstovybei atlikus savo f-jas, paprastai yra likviduojama arba pertvarkomaį įmonės filialą.

ĮMONIŲ RŪŠYS.Pagal teisės pobūdį galima būti skirstyti įmones į: 1.viešosios teisėsjurisdikcijoje esančias, dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms.Jos steigiamos kompetetingo valstybės organo aktu (vyriausybėspotvarkiu,ministerijos įsakymu). Šių įmonių verslas yra grindžiamas griežtupavaldumu ir atskaitomybe, o jų teisinių santykių realizavimo pagr. metodasyra imperatyvinis, savo veikloje užtikrina visuomeninių poreikiųrealizavimą (Utenos vandenys). 2.privatinės teisės pagrind steigiamasįmones.Jos steigiamos privataus intereso pagrindu. Savo veikloje naudojasivienodomis teisėmis ir yra lygios. Pagr. veiklos principas yradispozityviškumas (galimybė pasirinkti tinkamą elgesio variantą). Yrasusijusi su steigėju sk. ir su veiklos materialinės bazės formavimoprincipais: individualios įmonės, steigiama 1-o asm. arba šeimos;kolektyvinės įmonės (AB, UAB, ŪB), nemažiau kaip 2 asmenys;verslininkai,fiziniai asmenys, kurie verslą įgyvendina nesteigdami įmonių(patentai). Pagal ūkinės veiklos pobūdį: 1.gamybinės, tai tokie versloteisės subjektai, kuriem medžiagas arba žaliavas transformuoja į išbaigtąproduktą, kuris tinkamas vartoti. Pagr. pajamų dalį sudaro atgautos lėšosuž pačių pagamintą ir realizuotą produkciją.2.prekybos įmonės, šios įmonėsspecializuojasi prekių pirkime, pardavime, todėl gb mažmeninės prekybosįmonės, parduotuvė, ar pan. Sa-vo veiklą vysto arbasavarankiš-kai arbakartu su gamybinėmis įmonėmis. 3. gamybos-prekybos įmonės,savo veiklojeatlieka ma-žiausiai 2 verslo operacijas: pačios gamina ir realizuoja tikpačių pagamintą arba kartu įgytą produkciją. 4.statybinės įmonės, laikomostos, kurios stato, renovuoja, restauruoja pastatus, tiesia kelius ir pan.5.paslaugų įmonės, kurios teikia gamybinėms,prekybos, statybos įmonėms tamtikras paslaugas (draudimas, prekių transportavimas).6.tarpininkavimoįmonės, tai tokie verslo subjektai, kurie veikia kt įmonių vardu beisąskaita ir atlieka jų naudai įvairias operacijas (draudimo paslaugųbrokeriai). Pagal nuosavybės formą:1.privačios nuosavybės,kurios kapitalaspriklauso privatiems F ar J asmenims. 2.mišrios nuosavybės,kurių kapitalasdalimis priklauso valstybei arba savivaldybei ir privatiems verslosubjektams (Liet-os avialinijos). Valstybei priklausančios dalies įmonėjeadministravimą vykdo Liet-os turto fondas.3.valstybinės įmonės, steigiamosir veikia valstybinio kapitalo pagrindu(atominė elektrinė).4.savivaldybiųarba municipalinės įmonės, kurios paskirtis tam tikroms specializuotoms f-joms atlikti. Pagal kapitalo kilmę: 1.nacionalinio kapitalo, steigiamos LRpiliečių, JA arba valstybės kapi-talo pagrindu. 2.užsienio kapita-lo,įsteigtos Liet-je ir veikia už-sienio piliečių ar JA kapitalopagrindu.3.mišraus kapitalo (be-ndros), jei jos steigiamos ir veikia LR iružsienio šalių piliečių ar JA sujungto bendro kapitalo pagrindu(dažniausiai UAB). Pagal kapitalo kontrolės pobūdį: 1. pagrindinės įmonės,

turinčios savo pavaldume kt. struktūrinių padalinių, kontroliuojančiųpadalinių ūkinę, finansinę veiklą,dažniausiai JA statuso neturi,o veikiapagr. įmonių vardu (motininės įmonės). 2.antrinės įmonės (filialai,skyriai, asociacijos), jų ūkinė, finansinė veikla vykdoma vadovaujant pagr.įmonei (dukterinės). Šios įmonės dažniausiai turi JA statusą, savo atskirąbalansą, sutartis sudarinėja savo vardu, o veiklos kontrolė vykdoma perkontrolinį akcijų paketą. Pagal dydį įmonės: 1.mažos; 2.vidutinės,laikomos, kurių darbuotojų sk. neviršija 50 ir pajamos per 1m. neviršija500 tūkst.Lt. Vadovaujantį darbą paprastai dirba tų įmonių steigėjai,šeimos nariai,giminaičiai.3.didelės;4.labai didelės, priskiriamos tokiosįmonės,kurios viršija mažų ir vidutinių įmonių numatytus parametrus. Tokiosįmonės valdymo f-ja paprastai yra atskirta nuo nuosavybės teisės į įmonėskapitalą. Pagal pelno siekimo požymį:1.pelno siekiančios:a)gamybinės,kurios užsiima produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu; b) negamybinės,užsiima prekių perpardavimu,komerciniu tarpininkavimu,paslaugų teikimu arkt. pelną nešančia veikla.2.nepelno siekiančios įmonės, gb valstybinėsįmonės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos (profsąjungos,švietimo, kultūros organizacijos). Jos paprastai užsiima komercine veikla,bet pelnas yra panaudojamas tik nustatytų tikslų įgyvendinimui (tai nėra VTsubjektas). Pagal LR įmonių įst. yra tokios įmonių rūšys: 1.individualiįmonė; 2.tikroji ūkinė bendrija; 3.komanditinė ūkinė bendrija; 4. AB;5.UAB; 6.investicinė bendrovė; 7.kooperatinė bendrovė; 8.ŽŪB; 9.valstybėsįmonė; 10.savivaldybių įmonės. Pagal turtines atsakomybės laipsnį įmonėsskirstomos į: 1.visiškos turtinės atsakomybės, įmonės steigėjų turtas nėraatskirti vieni nuo kt, todėl turtiniai nuostoliai išieškomi iš įmonėsturto, o kai jo nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į įmonės steigėjų arsavininkų turtą (IĮ, TŪB, KŪB); 2.ribotos turtinės atsakomybės, būdingasturto atskirumo principas.

JA SĄVOKA IR POŽYMIAI.Turtiniuose santykiuose dalyva-uja 3 subjektai: 1.fiz. asmenys, jųsubjektiškumas nesudaro savarankiškos mokslinių tyrinėjimų dalies. Tik tamtikra grupė (verslininkai) yra fiz. asmenų grupė; 2.jurid. asmenys, laikomiišvestiniais teisės subjektais. Juos sukuria fiz. asmenys, atlikdamibūtinas ir įst. nustatytas juridines procedūras. 3.valstybė. JA yra savopavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, galinti savo vardu įgytiir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. PirminiaiJA požymiai: 1.organizacinis vieningumas, kiekv. JA turi savo vidinęstruktūrą, kuri jungiasi į 1-ą vi-sumą išliekant vidinei f-jų pas-kirstymosistemai, siekiant vie-ningo tikslo. 2.civilinis JA veiksnumas irteisnumas, JA civilinėje apyvartoje ir versle dalyvauja savo vardu, įgyjair įgyvendina turtines ir asmenines neturtines teises, atsako už prievoles.JA civilinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo įregistravimo momento,kitaip nei fiz. Asmenims. 3.civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas,realizuojamas dalyvaujant JA kaip ieškovui ar atsakovui teisme. IšvestiniaiJA požymiai: 1.JA pavadinimas; 2.atskiras turtas.

JA STEIGIMAS. Siejamas su steigėjų valios išraiška. Ta valia yra kryptinga, todėl gbrealizuojama sandoriu, pvz. jungtinės veiklos sutartimi, kuri vienintelėžinoma iš sutarčių rūšių, pasižyminti vieningu kryptingumu. JA gbsteigiamas įst., ministro įsa-kymu, savivaldybės nutarimu ir kt.SteigiantJA yra aktualūs dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1. santykiaisusiklosto tarp JA steigėjų (dėl įmonės veiklos pobūdžionustatymų,įstatų,nuostatų sukūrimo, struktūros).2.susiformuoja tarp JAsteigėjų ir valstybės institucijų, šių santykių atsiradimo prielaidos yrasusijusios tuo, kad valstybė kontroliuoja JA steigimo teisėtumą(teisingumoministerija, registruoja politines partijas, religines bend-ruomenes; LTbankas, išduoda leidimus steigti komerc bankus). JA steigimo būdai(priklausomai nuo valstybės institucijų dalyvavimo steigimo proceselaipsnio ir registravimo pobūdžio): 1.potvarkinė tvarka, steigiamosvalstybės institucijos bei valstybinės ar savivaldybių įmonės.Paprastai yraišleidžiamas įsakymas bei administracinio akto pa-grindu. JA teisėsįgyjamos nuo steigiamo JA įregistravimo registre,kurį tvarko LR statistikosdepartamentas. 2.leidiminė tvarka, reikalingas leidimas steigti JA(komerciniai bankai, steigiami gavus LB leidimą). Leidimo davimas, tai nėra

licencijos išdavimas. Šia tvarka gavus leidimą reikalinga sudaryti steigimosutartį arba priimti teisės aktą ir įregistruoti JA.3.pareikštinė tvarka,steigiant užtenka pareiškėjo valios, registracija nėra būtina (prof.sąjungos, religinės bendruomenės), steigimą reglamentuoja kanonų teisė.4.pareikštinė, normatyvinė tvarka, svarbi yra steigėjų valios išraiška.Nereikalaujama išankstinių leidimų, o registruojant JA, patikrinama ar jųįstatytai atitinka įst. (UAB, AB, ŽŪB ir kt.).JA steigimo dokumentai. JA steigimas neįmanomas be šių svarbiausių dok.:1.įstatų ar nuostatų; 2.steigimo sutarties.CK nustato,kad kai kada įmonėsgali neturėti įstatų, o šių dok.f-jas užpildo steigimo sutartis ar steigimoaktas. Steigimo sutartis ar aktas yra šiek tiek svarbesni dok. nei įstataiar nuostatai. Be steigimo sutarties ar akto juridinio asm. neįsteigsi.Steigimo sandorį sudaro ir pasirašo įmonės steigėjai ar įgaliotas asm., beijų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Steigimo susirinkimo metu turibūti priimti įmonių įstatai ar nuostatai. Galima konstatuoti, kad įmoniųsteigimo dok. atlieka 2 pagr.f-jas: 1.Juridinio fakto patvirtinimo f-ją.;2.informacinę f-ją, nes registruojant įstatuose matosi kokio pobūdžioverslu užsiims įmonė. Iš steigimo dok. turi matytis šieduomenys:1.Įm.pavadinimas;2.JA teisinė forma; 3.JA buveinė; 4.JA veiklostikslai; 5.JA dalyvių susirinkimų kompetencija ir šaukimo tvarka; 6.JAorganai ir jų kompetencija; 7.JA steigimo dok. keitimo tvarka; 8.JA veiklosterminas ir kt. nuostatos nu-matytos įstatyme. Įsigaliojus CK pradėtarealizuoti nauja tvarka steigiant JA, kuri perimta iš ES šalių, kadsteigiami privatūs JA neprivalo nurodyti veiklos rūšį, kuria jie ruošiasiužsiimti. Įstatų mažėjimas nuo CK įsigaliojimo reiškia netenka aktualumoanksčiau galiojusi nuostata, kad JA teisnumas yra specialus. JA teisnumąvadinti specialiu nėra pagrindo. JA pavadinimas, jo teisinė apsauga. Normanustatanti JA pavadinimą yra imperatyvi. Kiekv. JA turi turėti pavadinimą.Tai traktuojama kaip galimybė identifikuoti JA nuo kito JA. Pavadinimosudaryme egzistuoja liberalios nuostatos. JA pavadinime galima naudoti žodįar jų junginius, kurių nevartoja kt. JA. Maža išimtis padaryta dėl Liet.valst. vardo vartojimo pavadinime, ja gali pasinaudoti bet kuris JAprivatus JA norintis pavartoti LT vardą pavadinime, turi gauti LRVyriausybės leidimą. Reikalavimai kuriant JA pavad: 1.JA pavad. sudaromasiš žodžių ar jų junginių, kurie vartojami perkel-tine prasme ar turinčiųtiesioginę reikšmę ir laikantis bendrinės liet. kalbos normų. Šiostaisyklės gali būti nesilaikoma jei pavadinimas yra sudaromas iš raidžiųkurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ar iš skaitmenų ar jų darinių,tačiau toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje (V.B., Lizingas).Išimtis taikoma ir tiems JA kuriuos kuria užsienio subjektai, o taspavadinimas yra nusistovėjęs užsienio valst-e (Statoil). 2.Draudžiama JApavadinimą išreikšti tik bendriniu žodžiu ar tik nurodant veiklos pobūdį,ar tik nurodant vietovardį. 3.JA pavadinimas neturi prieštarauti viešaitvarkai, gerai moralei, klaidinti visuomenę. 4.JA pavad.negali klaidinti vi-suomenės dėl jo panašumo į jau paduoto registruot kt. JA pavadinimą.Įstatymai gali numatyti kt. reikalavimus dėlJA pavadinimo. JA pavadinimasyra JA nuosavybė tačiau atskirai nuo JA negali būti registruojamas. Jeinesilaikoma įst-o reikalavimų JA gali kreiptis į teismą ginti savopažeistas teises. 5.JA asmens buveinė. Pagal LRCK JA buveinė, ta vieta, kuryra JA nuolatinis valdy-mo organas, nurodant tikslų adresą..JA organulaikytinas tas organas, kuris pastoviai priima sprendimus JA vardu ir yrasudarytas JA dalyvių sprendimu. Buveinėje laikoma pagrindinė įmonėsdokumentacija. Problema ta, kad valdymo f-jas pasilieka sau dalyviųsusirinkimas, valdymo organas nėra formuojamas. Tokiu atveju buveinė yrata, kur dirba asmuo ar kolektyvinis organas, galintis veikti JA vardu beatskiro įgaliojimo. Pasikeitus buveinei privalu tai nurodyti irsteigiamuosiuose dok-se. To nepadarius tretieji asme-nys turi teisę betkurią JA faktinę valdymo vietą laikyti įmonės buveine.JA adresasaktualusginčų bylų nagrinėjimui, tinkamo susirašinėjimo fakto nustatymui.Taip pat, JA sudarytų sandorių pripažinimui, tai aktualu ir mokesčių
mokėjimui, kt. mokesčių rinkliavų nustatymui. Nepriklausomai nuo to kur yraJA iš užsienio įsteigęs padalinį Liet-e, to Liet-e padalinio buveinėsadresas, bus nustatomas pagal užsienio pagrindinės įmonės buveinę.Padalinio buveinė nustatoma pg pagr. įmonės buvimo vietą. 6.JA organai.Organai pagrinde prisideda prie to, kad JA įgyja tam tikras teises,prisiima parei-gas ir jas įgyvendina būtent per savo organus. JA organasyra ne ekonominė, filosofinė, bet teisinė kategorija, reiškianti vienąasmenį (ar asm grupę), kuris atsto-vauja JA interesams santykiuose sukitais subjektais be specialaus įgaliojimo.Organų buvimą reglamentuojaLRCK atskiri įst, reglamentuojantys atskirus JA, bei JA steigimo dok. Kiekbebūtų šaltinių, reglamentuojančių JAorganus,esmė ta,kad tai busvienasmenis ar kolektyvinis organas.Visuotinis susirinkimas aukščiausiassprendimus priimantis organas. Jo priimtus nutarimus įgyvendina 1(gener.direktorius, prezidentas, valdytojas) ar kolektyvinis organas(taryba, valdyba). Jei steigėjas 1, tai organai skiriami, o jei kelitairenkami. Valdymo organų nariais gali būti renkami keli fiz. asmenys, kitaisJA organų nariaistiek fiz., tiek jurid. asm. (pvz.:samdoma įmonė atliktibuhalterinę apskaitą, auditą). Narių susirinkime gali dalyvauti tiek FA,tiek JA turintys po vienodai balsų. Visuotinio susirinkimo kompetencijąsuda-ro svarbiausi JA veiklos momentai, pvz.:valdymo organų sudarymas,steigimo dok. priėmimas, keitimas,metinės finansinės ataskaitostvirtinimas, įstatinio kapitalo formavimas, JA pabaiga ir kt. Ypatingaisvarbiems klausimams gali būti reikalingas JA narių sutikimas,t.y.sandoriai susiję su nekilnojamu turtu. Kt. organų paskirtis-spręstikasdieninius veiklos kl. kurie gali būti susiję su verslo pobūdžiu (žaliavųpirkimas) ar kitomis aplinky-bėmis (iškelta civilinė byla). Be to įst.numato, kad kai kurių pa-reigų nevykdymas užtraukia san-kcijas organui arbapačiam JA, pvz.:laiku nepateikus duomenų statistikos departamentui, vado-vui gali būti skiriama bauda. Griežčiausia sankcija-nutarimas likviduotipatį JA CK įtvirtina valdymo organo nario pareigą veikti sąžiningai irprotingai būti lojaliu JA, laikytis konfidencia-lumo, vengti situacijų, kaiasme-niniai interesai gali prieštarauti JA interesams. Kai kurias teises irpareigas, įst. JA leidžia įgyti per savo dalyvius (steigėjus, ak-cininkus).Nors formaliai dalyvis nėra laikomas JA organu, jis turi teisę kreiptis įteismą be atskiro įgaliojimo su ieškiniu uždrausti ateityje JA sudarinėtisandorius, neatitinkančių valdymo organų kompetencijų. Panašų ieškinį ga-li pareikšti ir JA asmens kreditoriai (ne vėliau kai per 3mėn.), jei JAsprendimas pažeidžia jų teises ir interesus (pvz.:JA sąskaitoje yrapinigų,bet jis negrąžina skolos, o nusprendžia juos paskolinti trečiajamsubjektui). 7.JA reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas. LRCK numato2 JA pabaigos būdus: 1.reorganizavimas;2.likvidavimas.Esminis skirtumastarp jų glūdi JA teisių ir pareigų perleidimo tretiesiems asmenimsgalimybėje, o būtent pasibaigusio JA teisės ir pareigos gali būtiperduodamos tik reorganizavimo atveju. Likvidavimo atveju tęstinumo nėra,JA veikla apskritai nutrūksta. Reorganizavimastai JA pabaiga be likvidavimoprocedūros. Pabaiga sutampa su JA išregistravimu iš JA registro. Inicijuotireorganizavimą gali: 1.JA dalyviai (steigėjai); 2.teismas. 1. 2/3 balsųdauguma priimamas sprendimas visuotiniame susirinkime (kvalifikuota balsųdaugu-ma). Vienintelis atvejis, kai reorganizavimo kl. sprendžia JA valdymoorganaskai prie to JA prijungiamas kitas JA. Tačiau jeigu kas norsprieštaraus (pvz.:kreditoriai) tokiam valdymo organo sprendimui, tai tokįsprendimą turi patvirtinti visuotinis susirinkimas. Reorganizavimo etapai:1.Reorganizavimo sąlygų tarpinės ataskaitos ir naujų steigimo dok. projektųparuošimas. 2.Reorg. sąlygų pateikimas nepriklausomam ekspertui(auditoriui) ir jo įvertinimo gavimas. 3.Viešas reorg. sąlygų paskelbimas.4.Rašytinio pranešimo apie visus esminius pasikeitimus parengimas irpateikimas. 5.Visuotinio narių susirinkimo sušaukimas (tvirtinareorg.sąlygų, steigimo dokumentus). 6. Steigimo dok. pateikimas JAregistrui dėl išbraukimo iš sąrašo senojo JA ir įrašymo naujojo JA.Priėmimoperdavimo (prievolių) aktas tiesiogiai numatytas, kad yraprivalomas. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, kam perėjo prievolės,subsidiariai atsako visi reorganizavime dalyvavę asmenys, jeireorg.pripažįstamas negaliojančiu. Tokia subsidiarinė atsakomybėdalyvavusiems išlieka 3m. Subsidiariai-t.y. atsakys kiti tuomet, kai
nepakaks naujojo JA turto atsakyti pagal prievoles. Reorganizavimobūdai:1.Jungi-mosi būdas: prijungimas (skirtingų dydžių JA jungiasipanašaus profilio veikloj);sujungimas (panašaus dydžio JA sujungimo atvejuatsiranda naujas JA, plečiasi veikla). 2.Skaidymas: atlieka-mas padalinimobūdu, įsteigiami 2 ar daugiau JA. Skaidymas gali būti: padalijimo būdu(turtas išdalinamas), išdalijimo būdu. JA pertvarkymas-suprantamas kaip JAteisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos JA perima visaspertvarkyto JA teises ir pareigas.Pertvarkymas nuo reorg. skiriasituo:1.Reorg.dalyvauja mažiausiai 2 JA. 2.Sprendimą dėl reorg.priima kiekv.iš jų. Pertvarkymo atveju dalyvauja 1 JA.Sprendimą dėl pertvarkymo priimavisuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma. Pertvarkymąreglamentuojantis aktas-CK, atskiri įstatymai kurie reglamentuoja atskirųJA veiklą, pvz.:valstybės ir savivaldybių įmonių įst., biudžeto įstaigųįst. Bendras bruožas, kad kt. įst. numato papildomus reikalavimuspertvarkymui. CK numato 1 taisyklę, kuri susijusi su terminu ir atitinkamaijeigu per nustatytą terminą JA pats nepadaro pertvarkymo tai pasibaigus 9mėn laikotarpiui laikoma, kad JA forma yra pakeista. Azartinių lošimųįstatyme yra numatytas terminas. Likvidavimas. CK numato, kad likvidavimasatliekamas 2 būdais:1.savanoriškai; 2.priverstinai. 1.Nėra ir negali būti.Jis reglamentuotas labai menkai.2/3 balsų dauguma. 2.Tai vykstapriverstinai. Jis pasireiškia tuo, kad įst.numatyti pagrindai,kuriaisremiantis galima nustatyti JA likvidavimą. Pagrindų sąrašas yra išsamus.Likvidavimo mechanizmai: 1.teismo sprendimu; 2.kreditorių susirinkimas (tieasmenys kuriems JA yra skolingas). CK kt. str. numato ir kt. likvidavimopagrindus, pvz.: jeigu JA užsiima netinkama veikla; jei netinkamaiįsteigtas; JA įsteigtas terminuotai, pasibaigus terminui įmonė savaimelikviduojama; išėjus iš JA kai kuriems dalyviams nelieka JA minimalausskaičiaus dalyvių. KŪB turi būti 1 tikras narys ir 1 narys komanditorius.Jei išeina visi tikrieji nariai, tai KŪB likviduojama. Likvidavimas susijęssu likvidatoriaus paskyrimu. Jei nesutinka dėl lik-vidavimo, tai jįpaskiria teismas. Likvidatorius būtina likvidavimo figūra. Paskyruslikvidatorių JA forma netenka turėtos kompetencijos ir be likvidatoriausžinios negali būti sudarytas net ir menkiausias sandoris. Pagrindinislikvidatoriaus tikslastai nustatyti JA turto ir skolų dydžius. JAbankrotaslaisvos rinkos sąlygomis yra neišvengiamas.Bankroto procedūrojedalyvauja tokie subjektai-kreditoriai,savininkai, verslo partneriai,darbuotojai. Bankrotas atsirado sustiprėjus kapitalizmo rinkos sąlygoms.Iki 20a.pr.bankrotas buvo susijęs su tokiais vyksmo elementais:1.skolininkas buvo nušalinamas nuo turto valdymo; 2.paskiriamas kt.įgaliotas asm; 3.veiksmai susiję su kreditorių poreikių tenkinimu.Nelogiška. Buvo padaryta įtaka kitam bankroto modeliui, kuriame atsiradoreabili-tuojančios nuostatos,kurių paskirtis buvo surasti būdus, kaippadėti išsaugoti verslą finansinių sunkumų turinčioms įmonėms. Lietuvapasirinko šį modelį tik 2001m. išleidusi įmonių restruktūrizavimo įst.,nesbankroto procedūrą tiesiogiai reglamentavo įmonių bankroto įst., kurisgalioja nuo 1992m. Pagal įmonių bankroto įst. Pareiškimą teismui dėlbankroto iškėlimo įmonei turi teisę 1.kreditorius, 2.savininkas (-ai);3.įmonės administracijos vadovas. Turi būti šios sąlygos: 1.vėluojaatlyginimai (visos išmokos); 2.įmonė laiku neatsiskaito už gautas prekes,atliktus darbus, negrąžina kreditų;3.Įmonė nemoka valstybės nustatytųmokesčių, kt. įmokų ar priteistų sumų; 4.Įmonė viešai paskelbia, pranešakreditoriams,kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.; 5.Įmonėneturi nei turto nei kitų pajamų iš kurių būtų išieškotos skolos. Įst.numato atsakomybę likvidatoriui jei jis, paaiškėjus bent vienai aplinkybeinepaduos pareiškimo likviduoti įmonės. Kai bankroto byla pasiekia teismą irpriimama tei-smo nutartis dėl įmonės bankroto, tai nuo nutartiesįsiteisėjimo teisę valdyti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu galitik administratorius. Administratorius turi teisę raštu įspėjęs per15d.nutraukti darbo sutartis su valdybos nariais, administracijos vadovu irkt. darbuotojais. Įmonės ūkinė, finansinė veikla sustabdoma, nustojamivykdyti visi įsipareigojimai,o kreditoriai savo teises gali ginti paduodamiprašymus per nustatytą laikotarpį. Daugelį kl. sprendžia kreditoriųsusirinkimas,kuris pakeičia visuotinį akcininkų susirinkimą. Patysakcininkai aktyviai dalyvauti įmonės likvidavime negali. Jie turi teisę
gauti inform. apie bankroto eigą, dalyvauti kreditorių susirinkime be balsoteisės. Kai teismas priima nutartį patvirtinti kreditorių susirinkimorezoliuciją, tai bankroto bylą galima baigti taikos sutartimi ar likvidavusįmonę. Likviduoti gali-ma jei per 3mėn. kreditorius nesudaro taikossutarties. Visą likvidavimo procedūrą atlieka administratorius. Likvidavimoprocedūra negali trūkti ilgiau nei 24 mėn. Per šį laikotarpį likvidatoriusorganizuoja turto varžytines ar turtą perduoda natūra.Pasibaigus24mėn.laikotarpiui liko turto ir neįvykdyti visi reikalavimai tai tolimesnįturto likimą sprendžia teismas.

Privatūs J.A.PJA skirstomi į 2 gr.: 1.siekiančios pelno; 2.nesiekiančios pelno(gyvenamųjų namų bendrijos). Skirta tenkinti privačius interesus. Įmonė CKprasme vartojama 2 aspektais:1.subjektas;2.ob-ektas. Kaip subjektas yrasavo firmos vardą turintis vienetas (ūkinis) įsteigtas įstatymų nustatytatvarka tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonė kaip objektas susidedaiš medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų bei jos teisiųir pareigų visumos. Įmonininkas-fizinis ar JA ar kitaip į bendrovę,bendriją susijungę keli fiz. ar jurid. asmenys,kurie nuosavybės teisevaldo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu bei organizuoja įmonės ūkinę,finansinę veiklą. Verslininkas-fiz. asm.,kuris įst. nustatyta tvarkaverčiasi ūkine komercine veikla nesteigdamas JA.Straipsniuose,kuriereglamentuoja viešąsias sutartis, išplaukia,kad verslininku reikėtų laikytiir JA jungiamoji grandis tarp šių sąvokų komercinė ir ūkinė veikla.Įmonininko sąvoka pabrėžia verslo savininko aspektą, o verslininkoapibūdina teisės subjekto veiklos pobūdį (visus subjektus galima laikytiverslininkais, o kt. vartotojais). Komercinės-ūkinės veiklos pož.: 1.taitęstinė nuolatinio pobūdžio veikla; 2.jai būdingas savarankiškumas, kurissuprantamas,kaip veikimas savo vardu ir rizika; 3.ši veikla yraatlygintina. Ja siekiama gauti pelno. Šie pož. leidžia vertinti, realizuotišią veiklą steigiant įmonę arba ne. Todėl ko-mercine-ūkine veikla galiverstis FA gavęs patentą-verslo liudijimą. Kai kuriose komercinėse ūkinėsesrityse FA sudaro didelę dalį verslo subjektų(stomatologai,auditoriai,advokatai,notarai). Įst. draudžia valstybės irsavivaldybės organams kištis į ūkinę veiklą, bet reikalaujama, kad oficialidokumentacija ir apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu,kad kiekv. turintisteisinį interesą as-muo galėtų gauti informaciją (teisėsauga ir kontrolė,policija, prokuratūra, mokesčių inspekci-ja).Individuali įmonė-tai neribotos turtinės atsakomybės JA. Nuosavybės teisėpriklauso vienam subjektui. Išimtis-susijusi su sutuoktiniu ar šeimosnariu. Tuomet IĮ priklauso bendr. jungt. nuosav. teise.Įst.numato 1-ąišimtį su kuria IĮ gali steigti negamybinės organizacijos. Šia teisepasinau-doja nepelno organizacijos, fondai, draugijos,kurios gautą pelnąpanaudoja organizacijai išlaikyti. IĮ susijusi su įmonininko asmenybe todėlįst. reikalauja,kad IĮ pavadinime būtų firmos vardas ir savininko pavardė.Lietuvoje yra virš 91 tūkst. įmonių, veikia 32 tūkst. IĮ privalumai:1.Įst.nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo; 2.Ji turi teisę tvarkytisupaprastintą buhalterinę apskaitą.Turi atitikti 2 sąlygas:a)neda-ugiau 10darbuotojų; b)metinės pajamos neviršija 50000Lt,taikomas 13% mokesčiųtarifas. 3. IĮ savininkas liberaliau gali spręsti darbuotojų samdymo kl.,nesudarinėdamas su savo šeimos nariais darbo sutarčių; 4.Įmonės įstataidraudžia įmonei skolintis pinigus iš FA, bet IĮ savininkas gali panaudotisavo ir šeimos pinigus šiame versle. Kai kurie šio verslo aspektai negalibūti vertinami kaip privalumas, pvz.:įmonės ir jos steigėjo turto atskirumoprincipas (už prievoles atsa-ko įmonės ir savo turtu).Steigiant IĮ turibūti tokie dok.: 1.prašymas įregistruoti IĮ; 2. patalpų savininko pažymaapie suteiktas IĮ patalpas (arba nuosavybės teisės liudijimas); 3.IĮ vardoliudijimo pažymėjimo nuorašas; 4.žyminio mokesčio kvitas.Ūkinė bendrija-kaip ir IĮ priklauso neribotos turtinės atsakomybės JAtipui.Jos gali būt steigiamos kelių F ar JA sutartimi. Ši sutartis vadinamajungtinės veiklos sutartimi (viskas nukreipta į bendrą veiklą). CK ir ŪBįst. numato, kad gali būti steigiamos tikrosios ŪB ir KŪB (pasi-tikėjimo).Įst. numato minimalų 2 ir max 20 narių sk. Norint išvengti likvidavimo galibūti priimti nariai, sutikus kitiems nariams. Nauji nariai gali būti ir FA

ir JA.Pasirašydami jungtinio vartojimo sutartį kiekv. bendrijos narys įnešaį bendrijos kapitalą tam tikrą turto dalį (pinigai, natūra). Iš veiklosgautos pajamos,produkcija priklauso visiems nariams. ŪB negali leistivertybinių popierių,akcijų,obligacijų. Jos gali skolinti ir skolintis(iš FAskolintis negali).ŪB verslo formos privalumai: 1.nebūtina įdarbintibendrijos darbuotojus pagal darbo sutartį; 2. bendrija gali tvarkytisupaprastintą buhalterinę apskaitą. Lengvatos taikymo sąlygos kaip ir IĮ;3.Įst. nereglamentuoja minimalaus kapitalo dydžio. F bendriją, jeinenumatyti bendrijos atstovai. Jei komanditorius pažeidžia sutartiessąlygas, sudaro sutartį, tai jam atsiranda solidari atsakomybė savo turtupagal prievoles,kurios kyla iš šios sutarties.Kiekv. tikrasis narys turibalsą spręsdamas svarbiausius bendrijos valdymo, verslo kl., konkreti įdėtadalis nei atima nei prideda balsų. Nariai komanditinės įmonės valdymenedalyvauja išskyrus retus atvejus,kai toks dalyvavimas įrašomas įjungtinės veiklos sutartį. Bet kuris bendrijos narys turi teisę gautiinformaciją apie bendrijos veiklą.Bendrijos narių tarpusavio santykiaigrindžiami pasitikėjimu. Esmė-vengti situacijos,kuri sukiršintų joasmeninius ir bendrijos interesus. Bendrijos nario pareigos: 1.lojalumopareiga; 2.pareiga laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų; 3.pa-reiga elgtis atidžiai ir protingai; 4.informacijos pateikimopareiga.Lojalumo pareiga pasireiškia tokiomis ir-mos nario mirtis galiturėti rimtų pasekmių įmonės likvidavimui. Ši aplinkybė traktuojamaneigiamai.Turto atskirumo princip ne-galiojimas.Komplikuota išstojimo iš ŪBprocedūra. Reikalingas visų sutikimas.Steigimas siejamas su Jungtinėsveikos sutartimi.Terminas gb apibūdintas 3 būdais-nustatytas term.;kokionors veiksmo atlikimui, arba neterminuotai.Jungtinės atsakomybės sutartįpasirašo kiekv. narys, sutartis notarinė.Įnašu gb dalykiniai ryšiai, verslokompetencija, įgūdžiai ir pan. Abiejų bendrijų pavadinimuose turi būti TŪBir KŪB ar jų santrauk.Būtinai bendrijos pavadinime turi būti bent vienosteigėjo pavardė, o KŪB tikro nario pavardė.Steigiant pateikiami šie dok.:1.prašymas, steigėjo vardas, pavardė, įmonės ar FA kodas,adresai;2.Jungtinės veiklos sutartis;3.steigiamojo susirinkimo protokolas ar joišrašas; 4.pažyma apie patalpų suteikimą; 5.vardo liudijimo pažymėjimas;6.žyminio mokesčio kvitas. Bendrijos nariai turi turtines ir neturt.teises.Turtinės teisės pasireiškia kaip galėjimas gauti atitinkamą pelnodalį, taip pat išstojimo atveju tą turto dalį, kurią sudaro įstojimoįnašas. Neturtines teises-kiekv. tikrasis narys turi teisę atstovautiformomis:1.sandorių su bendrijomis sudarymas;2.konkuravimas su bendrija;3.konfidencialumo pažeidimas; 4. netinkamas bendrijos turto naudojimas.ŪB veiklos nutraukimasŽinomos 3 veiklos nutraukimo pagrindų grupės: 1. dėl bendrijų nariųveiklos;2.dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų; (1 ir 2gr.susijusiossu veiksmais ir subjektų valia) 3.dėl įst-e numatytų aplinkybiųnepriklausančių nuo jungtinės veiklos sutarties dalyvių valios (susijusi suįvykiais, nepriklauso nuo subjekt. valios). ŪB veiksmai:1.visų tikrųjųnarių sprendimas(vienbalsis)gali pasireikšt,kai vienasmenis veiksmas, kaitikrasis narys atsisako dalyvauti veikloje, o jam išėjus nelieka tam tikronarių sk. 2.bendrijos bankrutavimo atveju. Teismas gali priimti sprendimąlikvi-duoti ŪB. Kai valstybės ar savivaldybės organas atšaukia ŪBregistravimą už teisės pažeidimus.Įvykiai kaip juridiniai faktai kurienutraukia ŪB veiklą.3.Termino pasibaigimas, mirtis-jei nelieka nustatytonarių sk.Veiksnumo apribojimas nariui. JA pradėta bankroto procedūra.Ribotos turtinės atsakomybės JA,AB, kooperatinės ir ŽŪBAB vyraujančios Liet-e verslo formos teisinė išraiška 2001m. 43 tūkst.,UAB19tūkst.AB siejamos su akcijomisjos yra sudėtinė įstatinio kapitalo dalis,kuri numatyta įstatuose. Aktai reglamentuojantys AB veiklą yra CK,ABįst.,įmonių įst.,vertybinių popierių rinkos įst, poįstatyminiaiaktai.Pagr.pož.ribojantysAB nuo IĮ: 1.bendrovės turtas atskirtas nuo josnarių (akcininkų) turto. Pagal prievoles AB atsako pati, o akcininkasatsako už AB prievoles tik turimų akcijų turto dalimi.2.AB akcijomis galimalaisvai disponuoti(parduoti,dovanoti).3.AB egzistavimas nėra siejamas neisu akcininko ar direktoriaus mirtim,neveiksnumu arbankrotu.4.Įst.reikalauja sukurt gana sudėtingą AB valdymo ir finansinėsapskaitos struktūrą. Įst. leidėjas norėjo sukurti tokią užkardymo sistmą,
kad AB ir jos dalyvių (akcininkų) pozicija būtų maksimaliai autonomiška.