VERSLO TEISĖ KAIP CT DALIS.
Kiekv. teisės šakai yra būdingas teisinio reguliavimo dalykas (objektas) ir teisinio reguliavimo metodas. VT objektas ir metodas yra labai panašūs į
CT. Tačiau CT objektas yra žymiai platesnis. Sutinkamai su CK-CT reguliuoja turtinius santykius; asmeninius neturtinius, kurie yra susiję su turtiniais (autoriniai) ir kurie yra nesusiję su turtiniais (garbės ir orumo gynimas).VT santykį su CT turi tik turtinių santykių srityje. Objektas yra turtiniai santykiai. Jis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tik tuos, kurie yra atlygintino pobūdžio (banko paskolos, vienas iš VT dalykų).
VT mes susiduriame su specialiu subjektu-verslininku.Verslininkais laikomi tokie asmenys, kurie įst nustatyta tvarka verčiasi ūkine,komercine veikla.Tiek VT tiek CT, tiesinio reguliavimo metodas yra identiškas. Pagr.
šio metodo bruožas yra subjektų lygybė vienas kito atžvilgiu. VT galima apibūdinti kaip CT sudėtinę dalį, kuri reguliuoja atlygintino pobūdžio turtinius santykius tarp lygių subjektų iš kurių bent 1 yra verslininkas (apibrėžimas būdingas toms šalims, kurios turi CT ir VT srityje vieną kodifikuotą teisės aktą-CK).
CK reguliuoja ir civilinius ir verslo teisinius santykius.Toks įst-o kodifikavimo pvz. pasaulyje vadinamas monistiniu modeliu(priklauso dauguma Europos šalių). Tose šalyse kur turtinius santykius reguliuoja ir CK ir prekybos kodeksas, galioja dualistinė CT kodifikavimo sistema (Vokietija, Prancūzija, JAV ir kt.).
Bet ir kt. šalyse ryšis tarp CK ir prekybos kodekso išlieka ir pasireiškia tuo,kad prekybos kodeksas netu-ri bendrosios dalies, o tik specialią ir naudojasi bendrąja CK dalimi. Lietuva lyg ir buvo pasukusi dualistinės šalių sistemos link, nes buvo sukurtos2atskiros rūšys kurti CK ir prekybos kodeksai.
VT SANTYKIS SU KITOMIS GIMININGOMS TEISĖS ŠA-KOMIS.
VT ir CT. santykiu egzistuoja dvi nuomonės: a)VT yra CT dalis. Tai pagrįsta tuo, kad VT neturi savarankiško teisės šaltinio (pvz. prekybos kode-ksas); b)VT yra pripažįstama savarankiška teisės šaka, reguliuojančia tam tikrą turtinių santykių grupę. 2. VT atribojimas nuo komercinės teisės.
Šių teisės šakų reguliavimo obj.sutampa nors komercinės teisės reguliavimo obj. yra platesnis, nei VT ir apima ne tik materialinių vertybių, prekių gaminimą kaip verslą, bet ir pagamintos produkcijos perparskirstymą,pirkimą-
pardavimą, mainų ir kt. būdais. Komercinė t. labiau išvystyta perparskirstymo sferoje,yra labiau tarptaut. pobūdžio.3.VT atribojimas nuo prekybos teisės. Šios 2 teisės turi taip pat sąlyčio taškus ir kai kuriais aspektais yra labai artimos, pvz. tais atvejais kai prekyba yra kaip verslas. Pagr. skirtumas tame,kad prekybos teisė nereglamentuoja, nereguliuoja gamybos kūrimo proceso.Tiktai reguliuoja pagamintos produkcijos paskirstymo santykius. 4. VT atribojimas nuo įmonių teisės. Kai kuriose valst-e įmonių teisė laikoma kaip savarankiška teisės šaka. Tai 2
tarpusavyje susijusios teisės šakos iš kurių VT reguliavimo obj yra žymiai platesnis. Galima būtų teigti, kad įmonių teisė yra VT dalis, kuri reguliuo-
ja santykius susijusius su verslo subjektų (įmonių) steigimu,funkcionavimu, teisiniu statusu, pasi-baigimu. 5.VT ir ūkinė teisė. Santykis tarp šių šakų yra, nes verslas ir jo teisinis reglamentavimas yra kiekv. valst. ūkio dalis.
Tačiau ūkinė teisė atsirado socializmo(planinio)ūkio laikais, kai valstybės įtaka ūkiui buvo pripažįstama kaip būtina, neatsiejama to ūkio egzistavimo sąlyga.Todėl ūkinė teisė nors ir egzistuoja, tačiau pilnai neatsikratė buvusių laikų paveldo. 6.VT ir privatinė teisė. Viešoji ir privatinė teisė.
Viešoji teisė ir jai priklausančios šakos gina, reglamentuoja viešąjį interesą,todėl viešajai teisei yra priskiriamos tokios teisės šakos, kaip konstitucinė, baudž., administr. ir procesinės teisės šakos. Privatinė teisė skirta apsaugoti privačius teisės subjektų interesus, suteikiantiems tam tikrą laisvę (priklauso tokios teisės šakos kaip CT, DT, o taip pat ir verslo teisė.
VT ŠALTINIAI IŠ JŲ RŪŠYS.
Plačiąja prasme,teisės šaltiniu priimta laikyti, tas socialines, ekonomines sąlygas, kurios apsprendžia vienokio ar kitokio pobūdžio teisinį reglamentavimą. Siaurąja prasme – yra tos taisyklės, kurios reguliuoja konkrečios teisės šakos subjektų elgesį. Pagr.šaltinis,tai statutinė (rašytinė teisė): 1.Konstitucija įtvirtina palankias verslui sąlygas,tačiau kai kada konstitucinių normų įtaka verslui yra tiesioginio pobūdžio (įtvirtina verslo laisvės principą,nuosavybės neliečiamumą); 2. kodifikuoti aktai (CK); 3. atskiri įst, kurie nepatenka į CK (AB įst., įmonių, konkurencijos įst.); 4.poįstatyminiai aktai. Vyriausybės potvarkiai, ministerijųįsakymai, savivaldybių aktai. Kai kurie poįstat. aktai nedaro jokios įtakos, pvz. prezidento dekretai.
VT PRINCIPAI.
1.teisingumo, lygiateisiškumo; 2. sutarčių laisvės principas, kurių nedraudžia įst.; 3.šalių dispozityviškumo – reiškia šalių galimybę pasirinkti tinkamą elgesio variantą; 4.suta-rčių turi būti laikomasi;
5.sąžini-ngumo; 6.protingos rizikos; 7.atsakomybės pagal prievoles principas, niekas negali priversti at-sakyti asmenų kitaip,nei yra pagal prievoles, kurios išplaukia iš sutarčių.
Principai kaip šaltiniai, pasireiškia kai nėra konkrečios normos, ypatinga taikant teisės analogiją. 1.papročiai ir paprotinė teisė. Papročiai formuojasi kaip nuolat atsikartojantys žmonių veiksmai, kurių rezultatai gb naudojami siekiant sureguliuoti vieną ar kt. santykį. Su papročiais negalima painioti tradicijų, nes jos susiformuoja vienos kartos gyvenime.
Paprotys gb teisės šaltiniu tiek šalies viduje, tiek tarpt.
verslosantykiuose. Paprotinėje teisėje yra sukodifikuoti papročiai. Teisės imperatyvumo laipsnis yra didesnis nei papročių, o paprotinė teisė egzistuoja taip ilgai, kol jai nesuteikiamos tam tikros sankcijos ir tampa rašytine.
Teismų praktika.Kalbant apie teismų praktiką, kaip šaltinį, Europoje skiriasi 2 egzistuojančios teisinės sistemos:kontinentinė-ji oficialiai neigia teismų praktikos kaip šaltinių reikšmę, todėl teismų praktika naudojama kaip šaltinis. Jo realizavimas pasireiškia per aukšč teismo senato išaiškinimus (dauguma Europos šalių) ir anglosaksų,kuri dar vadinama precedentine (D.Britani-ja,JAV).Čia teismų praktika yra pagr. teisės šaltinis. Aukštesnių teismų sprendimai analogiškose bylose yra privalomi žemes-niems teismams.
Teisės doktrina.Susideda iš mokslinių tyrinėjimų, studijų ir jų publikuotų rezultatų, taip pat kt. autorinių darbų. Įst. negali būti autorinės teisės obj., todėl teisės doktrinos dalimi galima laikyti tik įst-ų projektus. Šio šaltinio įtaka VT pasireiškia netiesiogiai, todėl negalima tiesiogiai remtis moksline pozicija.
Tarptautinė teisė. Galima suskirstyti į: 1.tarpt viešąją (konfliktų sprendimas taikiai); 2. tarpt. privatinę (kaip šaltinis yra aktualesnė).
ĮMONĖS SĄVOKA.
Įmonė, tai gamybos ar prekybos ūkinis vienetas.Įmonių įst-e, įmonė, tai firmos vardą, turintis ūkinis vienetas įsteigtas, tam tikrai komercinei, ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai, daiktiniai, finansniai ir nematerialūs aktyvai, jos teisių ir pareigų kompleksas. CK įmonė suprantama, kaip civilinių teisių obj. susidedantis iš turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kt. pareigų. Įmonė pripažįstama kaip nekilnojamas daiktas.
ĮMONĖS POŽYMIAI:
1.atskiras pavadinimas, turi būti registruotas irindividualizuotas, todėl įmonės pavadinime negali būti bendrinių žodžių, miestų vardų, ir būti panašios į garsių įmonių pavadinimus.Įmonės pavadinime gb tapatybę atspindintys inicialai, pobūdis; 2.įmonė steigiama tam tikrai verslo krypčiai (veiklos rūšys,į įstatus įtraukiamos pagal ES reikalavimus);
3.įmonė turi JA statusą.
JA požymiai: 1.turi savo turtą, kuris atskirtas nuo steigėjų;
2.savarankiškai atsako pagal savo prievoles; 3.gb atsakovu,ieškovu teisme;
4.įmonės veikla turi aiškų savo pradžios ir pab. tašką. Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įstatų ar nuostatų įregistravimo, o pab. siejama su termino pasibaigimu ar kt., jurid. faktais.
ĮMONIŲ JUNGINIAI.
Įmonių teisė jungti į įmonių junginius yra VT į laisvę principas. Įmonių rejestro įst. taikomas įmonėms, įmonių filialams, atstovybėms, asociacijoms ir kt.susivienijimams. Įmonių susivienijimai: 1. įmonių asociacija, suprantama kaip laisvanoriška savarankiškų įmonių sąjunga, įsteigta bendram tikslui (ūkiniam, komerciniam)įgyvendinti. Asociacijose būdamos įmonės nepraranda nei savo žinybinės priklausomybės ir toliau vykdo savo verslą (vežėjų,mėsos asociacijos);2.kartelis,reiškia atskirų verslo sub-ų susitarimą dėl gamybos apimties,prekių kainų,darbo jėgos,samdymo sąlygų, patentų ir kt.; 3. koncernas, tai savarankiškų ūkio subjektų junginys, kurio jungimosi pagr. yra dalyvių interesų bendrumas, taip pat siekimas įsi-
gyti patentus arba licencines sutartis, naujas technologijas ir kt.
Koncernas jungia savyje skirtingą verslą vykdančius subjektus (gamintojai, platintojai). Privalumai: laisvai įstoti ir išstoti; koncernas valdomas labai demokratiškai, sprendimai priimami kolegialiai (balsų dauguma);
glaudi kooperacija, galimybė realizuoti tiesioginius ryšius tarp gamintojų ir komercine veikla užsiimančių subjektų, manevruoti finansiniais resursais; 4.koncorciumas (bendras susitarimas), paprastai yra laikina verslo subjektų sutartis, kurioje dalyvauja bankai ir pramonės bendrovės.
Dažniausiai tikslas yra finansinis susijęs su akcijų perparskirstymu arba emisijomis, paskolų gavimu. Jis gb steigiamas ir stambiems pramonės objektams įgyvendinti; 5.sindikatas (veikiantis bendrai), susivienijimo pagr yra to būsimo susivienijimo narių susitarimas, paprastai susijęs su vienarūšės produkcijos realizavimu; 6.trestas, yra 1-os ūkio srities subjektų junginys.Verslo subjektai paprastai netenka gamybinio, komer-
cinio, o kartais net teisinio savarankiškumo, JA teisių ir tampa įmonės padaliniu. Įmonės filialai ir atstovybės paprastai pagal teisinį statusą skiriasi.Filialai gb steigiami tiek Liet-e, tiek ir užsienyje. Filialas yra toks įmonės padalinys,kuris kt. vietovėje atlieka pagr. įmonės verslo operacijas (gamybines, komercines). Jis neturi JA teisių ir yra valdomas iš pagrindinės įmonės. Atstovybė yra toks įmonės padalinys,kuris steigiamas kt. vietovėje,konkretiems uždaviniams įgy-vendinti. Parastai būna susiję su marketingu, reklama, gyventojų perkamumo tyrimais ir kt. Kad atstovybė galėtų vykdyti visus šiuos užd., paprastai suteikiamos JA teisės.
Atstovybei atlikus savo f-jas, paprastai yra likviduojama arba pertvarkoma į įmonės filialą.
ĮMONIŲ RŪŠYS.
Pagal teisės pobūdį galima būti skirstyti įmones į: 1.viešosios teisės jurisdikcijoje esančias, dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms.
Jos steigiamos kompetetingo valstybės organo aktu (vyriausybės potvarkiu,ministerijos įsakymu). Šių įmonių verslas yra grindžiamas griežtu pavaldumu ir atskaitomybe, o jų teisinių santykių realizavimo pagr. metodas yra imperatyvinis, savo veikloje užtikrina visuomeninių poreikių realizavimą (Utenos vandenys). 2.privatinės teisės pagrind steigiamas įmones.Jos steigiamos privataus intereso pagrindu. Savo veikloje naudojasi vienodomis teisėmis ir yra lygios. Pagr. veiklos principas yra dispozityviškumas (galimybė pasirinkti tinkamą elgesio variantą). Yra susijusi su steigėju sk. ir su veiklos materialinės bazės formavimo principais: individualios įmonės, steigiama 1-o asm. arba šeimos;
kolektyvinės įmonės (AB, UAB, ŪB), nemažiau kaip 2 asmenys;
verslininkai,fiziniai asmenys, kurie verslą įgyvendina nesteigdami įmonių (patentai). Pagal ūkinės veiklos pobūdį: 1.gamybinės, tai tokie verslo teisės subjektai, kuriem medžiagas arba žaliavas transformuoja į išbaigtą produktą, kuris tinkamas vartoti.
Pagr. pajamų dalį sudaro atgautos lėšos už pačių pagamintą ir realizuotą produkciją.2.prekybos įmonės, šios įmonės specializuojasi prekių pirkime, pardavime, todėl gb mažmeninės prekybos įmonės, parduotuvė, ar pan.
Sa-vo veiklą vysto arbasavarankiš-kai arba kartu su gamybinėmis įmonėmis. 3. gamybos-prekybos įmonės,savo veikloje atlieka ma-žiausiai 2 verslo operacijas: pačios gamina ir realizuoja tik pačių pagamintą arba kartu įgytą produkciją. 4.statybinės įmonės, laikomos tos, kurios stato, renovuoja, restauruoja pastatus, tiesia kelius ir pan.
5.paslaugų įmonės, kurios teikia gamybinėms,prekybos, statybos įmonėms tam tikras paslaugas (draudimas, prekių transportavimas).6.tarpininkavimo įmonės, tai tokie verslo subjektai, kurie veikia kt įmonių vardu bei sąskaita ir atlieka jų naudai įvairias operacijas (draudimo paslaugų brokeriai). Pagal nuosavybės formą:1.privačios nuosavybės,kurios kapitalas priklauso privatiems F ar J asmenims. 2.mišrios nuosavybės,kurių kapitalas dalimis priklauso valstybei arba savivaldybei ir privatiems verslo subjektams (Liet-os avialinijos). Valstybei priklausančios dalies įmonėje administravimą vykdo Liet-os turto fondas.3.valstybinės įmonės, steigiamos ir veikia valstybinio kapitalo pagrindu(atominė elektrinė).4.savivaldybių arba municipalinės įmonės, kurios paskirtis tam tikroms specializuotoms f-
joms atlikti. Pagal kapitalo kilmę: 1.nacionalinio kapitalo, steigiamos LR
piliečių, JA arba valstybės kapi-talo pagrindu. 2.užsienio kapita-lo, įsteigtos Liet-je ir veikia už-sienio piliečių ar JA kapitalo pagrindu.3.mišraus kapitalo (be-ndros), jei jos steigiamos ir veikia LR ir užsienio šalių piliečių ar JA sujungto bendro kapitalo pagrindu (dažniausiai UAB). Pagal kapitalo kontrolės pobūdį: 1. pagrindinės įmonės, turinčios savo pavaldume kt. struktūrinių padalinių, kontroliuojančių padalinių ūkinę, finansinę veiklą,dažniausiai JA statuso neturi,o veikia pagr. įmonių vardu (motininės įmonės). 2.antrinės įmonės (filialai, skyriai, asociacijos), jų ūkinė, finansinė veikla vykdoma vadovaujant pagr.
įmonei (dukterinės). Šios įmonės dažniausiai turi JA statusą, savo atskirą balansą, sutartis sudarinėja savo vardu, o veiklos kontrolė vykdoma per kontrolinį akcijų paketą. Pagal dydį įmonės: 1.mažos; 2.vidutinės, laikomos, kurių darbuotojų sk. neviršija 50 ir pajamos per 1m. neviršija
500 tūkst.Lt. Vadovaujantį darbą paprastai dirba tų įmonių steigėjai, šeimos nariai,giminaičiai.3.didelės;4.labai didelės, priskiriamos tokios įmonės,kurios viršija mažų ir vidutinių įmonių numatytus parametrus. Tokios įmonės valdymo f-ja paprastai yra atskirta nuo nuosavybės teisės į įmonės kapitalą.
Pagal pelno siekimo požymį:1.pelno siekiančios:a)gamybinės, kurios užsiima produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu; b) negamybinės, užsiima prekių perpardavimu,komerciniu tarpininkavimu,paslaugų teikimu ar kt. pelną nešančia veikla.2.nepelno siekiančios įmonės, gb valstybinės įmonės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos (profsąjungos, švietimo, kultūros organizacijos). Jos paprastai užsiima komercine veikla, bet pelnas yra panaudojamas tik nustatytų tikslų įgyvendinimui (tai nėra VT
subjektas). Pagal LR įmonių įst. yra tokios įmonių rūšys: 1.individuali įmonė; 2.tikroji ūkinė bendrija; 3.komanditinė ūkinė bendrija; 4. AB;
5.UAB; 6.investicinė bendrovė; 7.kooperatinė bendrovė; 8.ŽŪB; 9.valstybės įmonė; 10.savivaldybių įmonės. Pagal turtines atsakomybės laipsnį įmonės skirstomos į: 1.visiškos turtinės atsakomybės, įmonės steigėjų turtas nėra atskirti vieni nuo kt, todėl turtiniai nuostoliai išieškomi iš įmonės turto, o kai jo nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į įmonės steigėjų ar savininkų turtą (IĮ, TŪB, KŪB); 2.ribotos turtinės atsakomybės, būdingas turto atskirumo principas.
JA SĄVOKA IR POŽYMIAI.
Turtiniuose santykiuose dalyva-uja 3 subjektai: 1.fiz. asmenys, jų subjektiškumas nesudaro savarankiškos mokslinių tyrinėjimų dalies. Tik tam tikra grupė (verslininkai) yra fiz. asmenų grupė; 2.jurid. asmenys, laikomi išvestiniais teisės subjektais. Juos sukuria fiz. asmenys, atlikdami būtinas ir įst. nustatytas juridines procedūras. 3.valstybė. JA yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, galinti savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminiai
JA požymiai: 1.organizacinis vieningumas, kiekv. JA turi savo vidinę struktūrą, kuri jungiasi į 1-ą vi-sumą išliekant vidinei f-jų pas-kirstymo sistemai, siekiant vie-ningo tikslo. 2.civilinis JA veiksnumas ir teisnumas, JA civilinėje apyvartoje ir versle dalyvauja savo vardu, įgyja ir įgyvendina turtines ir asmenines neturtines teises, atsako už prievoles.
JA civilinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo įregistravimo momento, kitaip nei fiz. Asmenims. 3.civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas, realizuojamas dalyvaujant JA kaip ieškovui ar atsakovui teisme. Išvestiniai
JA požymiai: 1.JA pavadinimas; 2.atskiras turtas.
JA STEIGIMAS.
Siejamas su steigėjų valios išraiška. Ta valia yra kryptinga, todėl gb realizuojama sandoriu, pvz. jungtinės veiklos sutartimi, kuri vienintelė žinoma iš sutarčių rūšių, pasižyminti vieningu kryptingumu. JA gb steigiamas įst., ministro įsa-kymu, savivaldybės nutarimu ir kt.Steigiant
JA yra aktualūs dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1. santykiai susiklosto tarp JA steigėjų (dėl įmonės veiklos pobūdžio nustatymų,įstatų,nuostatų sukūrimo, struktūros).2.susiformuoja tarp JA
steigėjų ir valstybės institucijų, šių santykių atsiradimo prielaidos yra susijusios tuo, kad valstybė kontroliuoja JA steigimo teisėtumą(teisingumo ministerija, registruoja politines partijas, religines bend-ruomenes; LT
bankas, išduoda leidimus steigti komerc bankus). JA steigimo būdai (priklausomai nuo valstybės institucijų dalyvavimo steigimo procese laipsnio ir registravimo pobūdžio): 1.potvarkinė tvarka, steigiamos valstybės institucijos bei valstybinės ar savivaldybių įmonės.Paprastai yra išleidžiamas įsakymas bei administracinio akto pa-grindu. JA teisės įgyjamos nuo steigiamo JA įregistravimo registre,kurį tvarko LR statistikos departamentas. 2.leidiminė tvarka, reikalingas leidimas steigti JA
(komerciniai bankai, steigiami gavus LB leidimą). Leidimo davimas, tai nėra licencijos išdavimas. Šia tvarka gavus leidimą reikalinga sudaryti steigimo sutartį arba priimti teisės aktą ir įregistruoti JA.3.pareikštinė tvarka, steigiant užtenka pareiškėjo valios, registracija nėra būtina (prof.
sąjungos, religinės bendruomenės), steigimą reglamentuoja kanonų teisė.
4.pareikštinė, normatyvinė tvarka, svarbi yra steigėjų valios išraiška.
Nereikalaujama išankstinių leidimų, o registruojant JA, patikrinama ar jų įstatytai atitinka įst. (UAB, AB, ŽŪB ir kt.).
JA steigimo dokumentai. JA steigimas neįmanomas be šių svarbiausių dok.:
1.įstatų ar nuostatų; 2.steigimo sutarties.CK nustato,kad kai kada įmonės gali neturėti įstatų, o šių dok.f-jas užpildo steigimo sutartis ar steigimo aktas. Steigimo sutartis ar aktas yra šiek tiek svarbesni dok. nei įstatai ar nuostatai. Be steigimo sutarties ar akto juridinio asm. neįsteigsi.
Steigimo sandorį sudaro ir pasirašo įmonės steigėjai ar įgaliotas asm., bei jų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Steigimo susirinkimo metu turi būti priimti įmonių įstatai ar nuostatai. Galima konstatuoti, kad įmonių steigimo dok. atlieka 2 pagr.f-jas: 1.Juridinio fakto patvirtinimo f-ją.;
2.informacinę f-ją, nes registruojant įstatuose matosi kokio pobūdžio verslu užsiims įmonė. Iš steigimo dok. turi matytis šie duomenys:1.Įm.pavadinimas;2.JA teisinė forma; 3.JA buveinė; 4.JA veiklos tikslai; 5.JA dalyvių susirinkimų kompetencija ir šaukimo tvarka; 6.JA
organai ir jų kompetencija; 7.JA steigimo dok. keitimo tvarka; 8.JA veiklos terminas ir kt. nuostatos nu-matytos įstatyme. Įsigaliojus CK pradėta realizuoti nauja tvarka steigiant JA, kuri perimta iš ES šalių, kad steigiami privatūs JA neprivalo nurodyti veiklos rūšį, kuria jie ruošiasi užsiimti. Įstatų mažėjimas nuo CK įsigaliojimo reiškia netenka aktualumo anksčiau galiojusi nuostata, kad JA teisnumas yra specialus. JA teisnumą vadinti specialiu nėra pagrindo. JA pavadinimas, jo teisinė apsauga. Norma nustatanti JA pavadinimą yra imperatyvi. Kiekv. JA turi turėti pavadinimą.
Tai traktuojama kaip galimybė identifikuoti JA nuo kito JA. Pavadinimo sudaryme egzistuoja liberalios nuostatos. JA pavadinime galima naudoti žodį ar jų junginius, kurių nevartoja kt. JA. Maža išimtis padaryta dėl Liet.
valst. vardo vartojimo pavadinime, ja gali pasinaudoti bet kuris JA
privatus JA norintis pavartoti LT vardą pavadinime, turi gauti LR
Vyriausybės leidimą. Reikalavimai kuriant JA pavad: 1.JA pavad. sudaromas iš žodžių ar jų junginių, kurie vartojami perkel-tine prasme ar turinčių tiesioginę reikšmę ir laikantis bendrinės liet. kalbos normų. Šios taisyklės gali būti nesilaikoma jei pavadinimas yra sudaromas iš raidžių kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ar iš skaitmenų ar jų darinių, tačiau toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje (V.B., Lizingas).
Išimtis taikoma ir tiems JA kuriuos kuria užsienio subjektai, o tas pavadinimas yra nusistovėjęs užsienio valst-e (Statoil). 2.Draudžiama JA
pavadinimą išreikšti tik bendriniu žodžiu ar tik nurodant veiklos pobūdį, ar tik nurodant vietovardį. 3.JA pavadinimas neturi prieštarauti viešai tvarkai, gerai moralei, klaidinti visuomenę. 4.JA pavad.negali klaidinti vi-
suomenės dėl jo panašumo į jau paduoto registruot kt. JA pavadinimą.
Įstatymai gali numatyti kt. reikalavimus dėlJA pavadinimo. JA pavadinimas yra JA nuosavybė tačiau atskirai nuo JA negali būti registruojamas. Jei nesilaikoma įst-o reikalavimų JA gali kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises. 5.JA asmens buveinė.
Pagal LRCK JA buveinė, ta vieta, kur yra JA nuolatinis valdy-mo organas, nurodant tikslų adresą..JA organu laikytinas tas organas, kuris pastoviai priima sprendimus JA vardu ir yra sudarytas JA dalyvių sprendimu. Buveinėje laikoma pagrindinė įmonės dokumentacija. Problema ta, kad valdymo f-jas pasilieka sau dalyvių susirinkimas, valdymo organas nėra formuojamas.
Tokiu atveju buveinė yra ta, kur dirba asmuo ar kolektyvinis organas, galintis veikti JA vardu be atskiro įgaliojimo. Pasikeitus buveinei privalu tai nurodyti ir steigiamuosiuose dok-se. To nepadarius tretieji asme-nys turi teisę bet kurią JA faktinę valdymo vietą laikyti įmonės buveine.JA adresas aktualusginčų bylų nagrinėjimui, tinkamo susirašinėjimo fakto nustatymui.
Taip pat, JA sudarytų sandorių pripažinimui, tai aktualu ir mokesčių mokėjimui, kt. mokesčių rinkliavų nustatymui. Nepriklausomai nuo to kur yra
JA iš užsienio įsteigęs padalinį Liet-e, to Liet-e padalinio buveinės adresas, bus nustatomas pagal užsienio pagrindinės įmonės buveinę.
Padalinio buveinė nustatoma pg pagr. įmonės buvimo vietą. 6.JA organai.
Organai pagrinde prisideda prie to, kad JA įgyja tam tikras teises, prisiima parei-gas ir jas įgyvendina būtent per savo organus. JA organas yra ne ekonominė, filosofinė, bet teisinė kategorija, reiškianti vieną asmenį (ar asm grupę), kuris atsto-vauja JA interesams santykiuose su kitais subjektais be specialaus įgaliojimo.Organų buvimą reglamentuoja
LRCK atskiri įst, reglamentuojantys atskirus JA, bei JA steigimo dok. Kiek bebūtų šaltinių, reglamentuojančių JAorganus,esmė ta,kad tai bus vienasmenis ar kolektyvinis organas.Visuotinis susirinkimas aukščiausias sprendimus priimantis organas. Jo priimtus nutarimus įgyvendina 1
(gener.direktorius, prezidentas, valdytojas) ar kolektyvinis organas (taryba, valdyba). Jei steigėjas 1, tai organai skiriami, o jei kelitai renkami. Valdymo organų nariais gali būti renkami keli fiz. asmenys, kitais
JA organų nariaistiek fiz., tiek jurid. asm. (pvz.:samdoma įmonė atlikti buhalterinę apskaitą, auditą). Narių susirinkime gali dalyvauti tiek FA, tiek JA turintys po vienodai balsų. Visuotinio susirinkimo kompetenciją suda-ro svarbiausi JA veiklos momentai, pvz.:valdymo organų sudarymas, steigimo dok. priėmimas, keitimas,metinės finansinės ataskaitos tvirtinimas, įstatinio kapitalo formavimas, JA pabaiga ir kt. Ypatingai svarbiems klausimams gali būti reikalingas JA narių sutikimas, t.y.sandoriai susiję su nekilnojamu turtu. Kt. organų paskirtis-spręsti kasdieninius veiklos kl. kurie gali būti susiję su verslo pobūdžiu (žaliavų pirkimas) ar kitomis aplinky-bėmis (iškelta civilinė byla). Be to įst.
numato, kad kai kurių pa-reigų nevykdymas užtraukia san-kcijas organui arba pačiam JA, pvz.:laiku nepateikus duomenų statistikos departamentui, vado-
vui gali būti skiriama bauda. Griežčiausia sankcija-nutarimas likviduoti patį JA CK įtvirtina valdymo organo nario pareigą veikti sąžiningai ir protingai būti lojaliu JA, laikytis konfidencia-lumo, vengti situacijų, kai asme-niniai interesai gali prieštarauti JA interesams. Kai kurias teises ir pareigas, įst. JA leidžia įgyti per savo dalyvius (steigėjus, ak-cininkus).
Nors formaliai dalyvis nėra laikomas JA organu, jis turi teisę kreiptis į teismą be atskiro įgaliojimo su ieškiniu uždrausti ateityje JA sudarinėti sandorius, neatitinkančių valdymo organų kompetencijų. Panašų ieškinį ga-
li pareikšti ir JA asmens kreditoriai (ne vėliau kai per 3mėn.), jei JA
sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus (pvz.:JA sąskaitoje yra pinigų,bet jis negrąžina skolos, o nusprendžia juos paskolinti trečiajam subjektui). 7.JA reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas. LRCK numato
2 JA pabaigos būdus: 1.reorganizavimas;2.likvidavimas.Esminis skirtumas tarp jų glūdi JA teisių ir pareigų perleidimo tretiesiems asmenims galimybėje, o būtent pasibaigusio JA teisės ir pareigos gali būti perduodamos tik reorganizavimo atveju. Likvidavimo atveju tęstinumo nėra,
JA veikla apskritai nutrūksta. Reorganizavimastai JA pabaiga be likvidavimo procedūros. Pabaiga sutampa su JA išregistravimu iš JA registro. Inicijuoti reorganizavimą gali: 1.JA dalyviai (steigėjai); 2.teismas. 1. 2/3 balsų dauguma priimamas sprendimas visuotiniame susirinkime (kvalifikuota balsų daugu-ma). Vienintelis atvejis, kai reorganizavimo kl. sprendžia JA valdymo organaskai prie to JA prijungiamas kitas JA. Tačiau jeigu kas nors prieštaraus (pvz.:kreditoriai) tokiam valdymo organo sprendimui, tai tokį sprendimą turi patvirtinti visuotinis susirinkimas. Reorganizavimo etapai:
1.Reorganizavimo sąlygų tarpinės ataskaitos ir naujų steigimo dok. projektų paruošimas. 2.Reorg. sąlygų pateikimas nepriklausomam ekspertui (auditoriui) ir jo įvertinimo gavimas. 3.Viešas reorg. sąlygų paskelbimas.
4.Rašytinio pranešimo apie visus esminius pasikeitimus parengimas ir pateikimas. 5.Visuotinio narių susirinkimo sušaukimas (tvirtina reorg.sąlygų, steigimo dokumentus). 6. Steigimo dok. pateikimas JA
registrui dėl išbraukimo iš sąrašo senojo JA ir įrašymo naujojo JA.
Priėmimoperdavimo (prievolių) aktas tiesiogiai numatytas, kad yra privalomas. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, kam perėjo prievolės, subsidiariai atsako visi reorganizavime dalyvavę asmenys, jei reorg.pripažįstamas negaliojančiu. Tokia subsidiarinė atsakomybė dalyvavusiems išlieka 3m. Subsidiariai-t.y. atsakys kiti tuomet, kai nepakaks naujojo JA turto atsakyti pagal prievoles. Reorganizavimo būdai:1.Jungi-mosi būdas: prijungimas (skirtingų dydžių JA jungiasi panašaus profilio veikloj);sujungimas (panašaus dydžio JA sujungimo atveju atsiranda naujas JA, plečiasi veikla). 2.Skaidymas: atlieka-mas padalinimo būdu, įsteigiami 2 ar daugiau JA. Skaidymas gali būti: padalijimo būdu (turtas išdalinamas), išdalijimo būdu. JA pertvarkymas-suprantamas kaip JA
teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos JA perima visas pertvarkyto JA teises ir pareigas.Pertvarkymas nuo reorg. skiriasi tuo:1.Reorg.dalyvauja mažiausiai 2 JA. 2.Sprendimą dėl reorg.priima kiekv.
iš jų. Pertvarkymo atveju dalyvauja 1 JA.Sprendimą dėl pertvarkymo priima visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma. Pertvarkymą reglamentuojantis aktas-CK, atskiri įstatymai kurie reglamentuoja atskirų
JA veiklą, pvz.:valstybės ir savivaldybių įmonių įst., biudžeto įstaigų įst. Bendras bruožas, kad kt. įst. numato papildomus reikalavimus pertvarkymui. CK numato 1 taisyklę, kuri susijusi su terminu ir atitinkamai jeigu per nustatytą terminą JA pats nepadaro pertvarkymo tai pasibaigus 9
mėn laikotarpiui laikoma, kad JA forma yra pakeista. Azartinių lošimų įstatyme yra numatytas terminas. Likvidavimas. CK numato, kad likvidavimas atliekamas 2 būdais:1.savanoriškai; 2.priverstinai. 1.Nėra ir negali būti.
Jis reglamentuotas labai menkai.2/3 balsų dauguma. 2.Tai vyksta priverstinai. Jis pasireiškia tuo, kad įst.numatyti pagrindai,kuriais remiantis galima nustatyti JA likvidavimą. Pagrindų sąrašas yra išsamus.
Likvidavimo mechanizmai: 1.teismo sprendimu; 2.kreditorių susirinkimas (tie asmenys kuriems JA yra skolingas). CK kt. str. numato ir kt. likvidavimo pagrindus, pvz.: jeigu JA užsiima netinkama veikla; jei netinkamai įsteigtas; JA įsteigtas terminuotai, pasibaigus terminui įmonė savaime likviduojama; išėjus iš JA kai kuriems dalyviams nelieka JA minimalaus skaičiaus dalyvių. KŪB turi būti 1 tikras narys ir 1 narys komanditorius.
Jei išeina visi tikrieji nariai, tai KŪB likviduojama. Likvidavimas susijęs su likvidatoriaus paskyrimu. Jei nesutinka dėl lik-vidavimo, tai jį paskiria teismas. Likvidatorius būtina likvidavimo figūra. Paskyrus likvidatorių JA forma netenka turėtos kompetencijos ir be likvidatoriaus žinios negali būti sudarytas net ir menkiausias sandoris. Pagrindinis likvidatoriaus tikslastai nustatyti JA turto ir skolų dydžius. JA
bankrotaslaisvos rinkos sąlygomis yra neišvengiamas.Bankroto procedūroje dalyvauja tokie subjektai-kreditoriai,savininkai, verslo partneriai, darbuotojai. Bankrotas atsirado sustiprėjus kapitalizmo rinkos sąlygoms.
Iki 20a.pr.bankrotas buvo susijęs su tokiais vyksmo elementais:
1.skolininkas buvo nušalinamas nuo turto valdymo; 2.paskiriamas kt.
įgaliotas asm; 3.veiksmai susiję su kreditorių poreikių tenkinimu.
Nelogiška. Buvo padaryta įtaka kitam bankroto modeliui, kuriame atsirado reabili-tuojančios nuostatos,kurių paskirtis buvo surasti būdus, kaip padėti išsaugoti verslą finansinių sunkumų turinčioms įmonėms. Lietuva pasirinko šį modelį tik 2001m. išleidusi įmonių restruktūrizavimo įst.,nes bankroto procedūrą tiesiogiai reglamentavo įmonių bankroto įst., kuris galioja nuo 1992m. Pagal įmonių bankroto įst. Pareiškimą teismui dėl bankroto iškėlimo įmonei turi teisę 1.kreditorius, 2.savininkas (-ai);
3.įmonės administracijos vadovas. Turi būti šios sąlygos: 1.vėluoja atlyginimai (visos išmokos); 2.įmonė laiku neatsiskaito už gautas prekes, atliktus darbus, negrąžina kreditų;3.Įmonė nemoka valstybės nustatytų mokesčių, kt. įmokų ar priteistų sumų; 4.Įmonė viešai paskelbia, praneša kreditoriams,kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.; 5.Įmonė neturi nei turto nei kitų pajamų iš kurių būtų išieškotos skolos. Įst.
numato atsakomybę likvidatoriui jei jis, paaiškėjus bent vienai aplinkybei nepaduos pareiškimo likviduoti įmonės. Kai bankroto byla pasiekia teismą ir priimama tei-smo nutartis dėl įmonės bankroto, tai nuo nutarties įsiteisėjimo teisę valdyti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu gali tik administratorius. Administratorius turi teisę raštu įspėjęs per
15d.nutraukti darbo sutartis su valdybos nariais, administracijos vadovu ir kt. darbuotojais. Įmonės ūkinė, finansinė veikla sustabdoma, nustojami vykdyti visi įsipareigojimai,o kreditoriai savo teises gali ginti paduodami prašymus per nustatytą laikotarpį. Daugelį kl. sprendžia kreditorių susirinkimas,kuris pakeičia visuotinį akcininkų susirinkimą. Patys akcininkai aktyviai dalyvauti įmonės likvidavime negali.
Jie turi teisę gauti inform. apie bankroto eigą, dalyvauti kreditorių susirinkime be balso teisės. Kai teismas priima nutartį patvirtinti kreditorių susirinkimo rezoliuciją, tai bankroto bylą galima baigti taikos sutartimi ar likvidavus įmonę. Likviduoti gali-ma jei per 3mėn. kreditorius nesudaro taikos sutarties. Visą likvidavimo procedūrą atlieka administratorius. Likvidavimo procedūra negali trūkti ilgiau nei 24 mėn. Per šį laikotarpį likvidatorius organizuoja turto varžytines ar turtą perduoda natūra.Pasibaigus
24mėn.laikotarpiui liko turto ir neįvykdyti visi reikalavimai tai tolimesnį turto likimą sprendžia teismas.
Privatūs J.A.
PJA skirstomi į 2 gr.: 1.siekiančios pelno; 2.nesiekiančios pelno (gyvenamųjų namų bendrijos). Skirta tenkinti privačius interesus. Įmonė CK
prasme vartojama 2 aspektais:1.subjektas;2.ob-ektas. Kaip subjektas yra savo firmos vardą turintis vienetas (ūkinis) įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonė kaip objektas susideda iš medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų bei jos teisių ir pareigų visumos.
Įmonininkas-fizinis ar JA ar kitaip į bendrovę, bendriją susijungę keli fiz. ar jurid. asmenys,kurie nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu bei organizuoja įmonės ūkinę, finansinę veiklą.
Verslininkas-fiz. asm.,kuris įst. nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla nesteigdamas JA.Straipsniuose,kurie reglamentuoja viešąsias sutartis, išplaukia,kad verslininku reikėtų laikyti ir JA jungiamoji grandis tarp šių sąvokų komercinė ir ūkinė veikla.
Įmonininko sąvoka pabrėžia verslo savininko aspektą, o verslininko apibūdina teisės subjekto veiklos pobūdį (visus subjektus galima laikyti verslininkais, o kt. vartotojais).
Komercinės-ūkinės veiklos pož.: 1.tai tęstinė nuolatinio pobūdžio veikla; 2.jai būdingas savarankiškumas, kuris suprantamas,kaip veikimas savo vardu ir rizika; 3.ši veikla yra atlygintina. Ja siekiama gauti pelno. Šie pož. leidžia vertinti, realizuoti šią veiklą steigiant įmonę arba ne. Todėl ko-mercine-ūkine veikla gali verstis FA gavęs patentą-verslo liudijimą.
Kai kuriose komercinėse ūkinėse srityse FA sudaro didelę dalį verslo subjektų (stomatologai,auditoriai,advokatai,notarai).
Įst. draudžia valstybės ir savivaldybės organams kištis į ūkinę veiklą, bet reikalaujama, kad oficiali dokumentacija ir apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu,kad kiekv. turintis teisinį interesą as-muo galėtų gauti informaciją (teisėsauga ir kontrolė, policija, prokuratūra, mokesčių inspekci-ja).
Individuali įmonė-tai neribotos turtinės atsakomybės JA. Nuosavybės teisė priklauso vienam subjektui. Išimtis-susijusi su sutuoktiniu ar šeimos nariu. Tuomet IĮ priklauso bendr. jungt. nuosav. teise.Įst.numato 1-ą išimtį su kuria IĮ gali steigti negamybinės organizacijos. Šia teise pasinau-doja nepelno organizacijos, fondai, draugijos,kurios gautą pelną panaudoja organizacijai išlaikyti. IĮ susijusi su įmonininko asmenybe todėl įst. reikalauja,kad IĮ pavadinime būtų firmos vardas ir savininko pavardė.
Lietuvoje yra virš 91 tūkst. įmonių, veikia 32 tūkst. IĮ privalumai:1.Įst.
nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo; 2.Ji turi teisę tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.Turi atitikti 2 sąlygas:a)neda-ugiau 10
darbuotojų; b)metinės pajamos neviršija 50000Lt,taikomas 13% mokesčių tarifas. 3. IĮ savininkas liberaliau gali spręsti darbuotojų samdymo kl., nesudarinėdamas su savo šeimos nariais darbo sutarčių; 4.Įmonės įstatai draudžia įmonei skolintis pinigus iš FA, bet IĮ savininkas gali panaudoti savo ir šeimos pinigus šiame versle.
Kai kurie šio verslo aspektai negali būti vertinami kaip privalumas, pvz.:įmonės ir jos steigėjo turto atskirumo principas (už prievoles atsa-ko įmonės ir savo turtu).Steigiant IĮ turi būti tokie dok.: 1.prašymas įregistruoti IĮ; 2. patalpų savininko pažyma apie suteiktas IĮ patalpas (arba nuosavybės teisės liudijimas); 3.IĮ vardo liudijimo pažymėjimo nuorašas; 4.žyminio mokesčio kvitas.
Ūkinė bendrija-kaip ir IĮ priklauso neribotos turtinės atsakomybės JA
tipui.Jos gali būt steigiamos kelių F ar JA sutartimi. Ši sutartis vadinama jungtinės veiklos sutartimi (viskas nukreipta į bendrą veiklą). CK ir ŪB
įst. numato, kad gali būti steigiamos tikrosios ŪB ir KŪB (pasi-tikėjimo).
Įst. numato minimalų 2 ir max 20 narių sk. Norint išvengti likvidavimo gali būti priimti nariai, sutikus kitiems nariams. Nauji nariai gali būti ir FA
ir JA.Pasirašydami jungtinio vartojimo sutartį kiekv. bendrijos narys įneša į bendrijos kapitalą tam tikrą turto dalį (pinigai, natūra). Iš veiklos gautos pajamos,produkcija priklauso visiems nariams. ŪB negali leisti vertybinių popierių,akcijų,obligacijų. Jos gali skolinti ir skolintis(iš FA
skolintis negali).ŪB verslo formos privalumai: 1.nebūtina įdarbinti bendrijos darbuotojus pagal darbo sutartį; 2. bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Lengvatos taikymo sąlygos kaip ir IĮ;
3.Įst. nereglamentuoja minimalaus kapitalo dydžio. F bendriją, jei nenumatyti bendrijos atstovai.
Jei komanditorius pažeidžia sutarties sąlygas, sudaro sutartį, tai jam atsiranda solidari atsakomybė savo turtu pagal prievoles,kurios kyla iš šios sutarties.Kiekv. tikrasis narys turi balsą spręsdamas svarbiausius bendrijos valdymo, verslo kl., konkreti įdėta dalis nei atima nei prideda balsų.
Nariai komanditinės įmonės valdyme nedalyvauja išskyrus retus atvejus,kai toks dalyvavimas įrašomas į jungtinės veiklos sutartį. Bet kuris bendrijos narys turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą.Bendrijos narių tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu. Esmė-vengti situacijos,kuri sukiršintų jo asmeninius ir bendrijos interesus. Bendrijos nario pareigos: 1.lojalumo pareiga; 2.pareiga laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų; 3.pa-
reiga elgtis atidžiai ir protingai; 4.informacijos pateikimo pareiga.Lojalumo pareiga pasireiškia tokiomis ir-mos nario mirtis gali turėti rimtų pasekmių įmonės likvidavimui. Ši aplinkybė traktuojama neigiamai.Turto atskirumo princip ne-galiojimas.Komplikuota išstojimo iš ŪB
procedūra. Reikalingas visų sutikimas.Steigimas siejamas su Jungtinės veikos sutartimi.Terminas gb apibūdintas 3 būdais-nustatytas term.;kokio nors veiksmo atlikimui, arba neterminuotai.Jungtinės atsakomybės sutartį pasirašo kiekv. narys, sutartis notarinė.Įnašu gb dalykiniai ryšiai, verslo kompetencija, įgūdžiai ir pan. Abiejų bendrijų pavadinimuose turi būti TŪB
ir KŪB ar jų santrauk.Būtinai bendrijos pavadinime turi būti bent vieno steigėjo pavardė, o KŪB tikro nario pavardė.Steigiant pateikiami šie dok.:
1.prašymas, steigėjo vardas, pavardė, įmonės ar FA kodas,adresai;
2.Jungtinės veiklos sutartis;3.steigiamojo susirinkimo protokolas ar jo išrašas; 4.pažyma apie patalpų suteikimą; 5.vardo liudijimo pažymėjimas;
6.žyminio mokesčio kvitas. Bendrijos nariai turi turtines ir neturt.
teises.Turtinės teisės pasireiškia kaip galėjimas gauti atitinkamą pelno dalį, taip pat išstojimo atveju tą turto dalį, kurią sudaro įstojimo įnašas. Neturtines teises-kiekv. tikrasis narys turi teisę atstovauti formomis:1.sandorių su bendrijomis sudarymas;2.konkuravimas su bendrija;
3.konfidencialumo pažeidimas; 4. netinkamas bendrijos turto naudojimas.
ŪB veiklos nutraukimas
Žinomos 3 veiklos nutraukimo pagrindų grupės: 1. dėl bendrijų narių veiklos;2.dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų; (1 ir 2gr.susijusios su veiksmais ir subjektų valia) 3.dėl įst-e numatytų aplinkybių nepriklausančių nuo jungtinės veiklos sutarties dalyvių valios (susijusi su įvykiais, nepriklauso nuo subjekt. valios). ŪB veiksmai:1.visų tikrųjų narių sprendimas(vienbalsis)gali pasireikšt,kai vienasmenis veiksmas, kai tikrasis narys atsisako dalyvauti veikloje, o jam išėjus nelieka tam tikro narių sk. 2.bendrijos bankrutavimo atveju. Teismas gali priimti sprendimą likvi-duoti ŪB. Kai valstybės ar savivaldybės organas atšaukia ŪB
registravimą už teisės pažeidimus.Įvykiai kaip juridiniai faktai kurie nutraukia ŪB veiklą.3.Termino pasibaigimas, mirtis-jei nelieka nustatyto narių sk.Veiksnumo apribojimas nariui. JA pradėta bankroto procedūra.
Ribotos turtinės atsakomybės JA,AB, kooperatinės ir ŽŪB
AB vyraujančios Liet-e verslo formos teisinė išraiška 2001m. 43 tūkst.,UAB
19tūkst.AB siejamos su akcijomisjos yra sudėtinė įstatinio kapitalo dalis, kuri numatyta įstatuose. Aktai reglamentuojantys AB veiklą yra CK,
ABįst.,įmonių įst.,vertybinių popierių rinkos įst, poįstatyminiai aktai.Pagr.pož.ribojantysAB nuo IĮ: 1.bendrovės turtas atskirtas nuo jos narių (akcininkų) turto. Pagal prievoles AB atsako pati, o akcininkas atsako už AB prievoles tik turimų akcijų turto dalimi.2.AB akcijomis galima laisvai disponuoti(parduoti,dovanoti).3.AB egzistavimas nėra siejamas nei su akcininko ar direktoriaus mirtim,neveiksnumu ar bankrotu.4.Įst.reikalauja sukurt gana sudėtingą AB valdymo ir finansinės apskaitos struktūrą. Įst. leidėjas norėjo sukurti tokią užkardymo sistmą, kad AB ir jos dalyvių (akcininkų) pozicija būtų maksimaliai autonomiška.