Valstybinio valdymo esmė ir pargindinės funkcijos

Darbo planas:

I. Įvadas
II. Destomoji dalis:
1. Valstybinio valdymo esmė
• Valdymo samprata
• Socialinis valdymas
• Valstybinis ir visuomeninis valdymas
• Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai bruožai
• Valstybinis valdymas ir vykdomoji valdžia
• Valstybinis valdymas ir viešasis administravimas.
2. Valstybinio valdymo pagrindinės funkcijos
III. Išvados

Įvadas
Šio metu Lietuvoje vartojama labai nevienoda terminija: valstybinis valdymas, viešasis valdymas, viešasis administravimas, vykdomoji valdžia, administracinis reglamentavimas, administracinė valdžia, administracinė priežiūra ir kt. Reikiamos literatūros trūkumas gerokai apsunkina administracinės teisės teorinių klausimų studijas.
Dažniausiai yra vartojamos „valstybinio valdymo“, „viešojo administravimo“, „ viešasis valdymas“ sąvokos. “Valstybino valdymo„ terminas dažnai naudojamas teisinėje mokslinėje literatūroje, yp pač TSRS laikų. Šitą terminą ir dabar naudoja rusų mokslininkai.1 Tačiau , po nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus Lietuvos integracijos procesui į Europos Sąjungą, atsirado poreikis senas mokslo kategorijas keisti naujomis. Ypač dažnai imta vartoti sąvoką “viešasis administravimas“. Šiuo metu šią sąvoką dažnai galima išgirsti politikų ir valstybės valdžios atstovų kalbose bei sutikti teisės aktuose, taip pat ir žiniasklaidoje. Pradėjus vartoti šią kategoriją, pamažu bandoma atsisakyti ilgus dešimtmečius vartotos „valstybinio valdymo“ sąvokos. Tačiau, yra nuomonių, kad tiksliausia būtu vadinti ši reiškinį „viešasis valdymas“.2
Mano manymų, sv varbiausia yra nustatyti, kokį šių sąvokų turinį įžvelgia mokslininkai. Nors, be abejo, vieningos nuomones nebuvimas šiuo klausimu apsunkina temos nagrinėjimą ir analizavimą.

Valstybinio valdymo esmė
Valdymo samprata
Norint gerai suprasti valstybinio valdymo turinį ir ypatumus, aš manau būtina, pirmiausia, tiksliai apibrėžti valstybinio va

aldymo sąvoką. Pačia plačiausia prasme valdymas reiškia vadovavimą kam nors ir yra bet kokios kilmės ir sudėtingumo organizuotų sistemų funkcija. Pagal rusų mokslininką B.V.Rosinskį “valdymo veiksmais yra siekiama, kad valdomasis (valdymo objektas) paklustų valdančiojo (valdymo subjekto) valiai ir poveikiui, tuo būdu yra sukuriama bei palaikoma sistemos tvarka ir pasiekiami atitinkami tikslai„.3
Sistema – tai organizuota aibė tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų. Sistemos pagal vidinę darną yra skirstomos į valdomas ir nevaldomas. Valdomos sistemos yra tokios, kuriose objektas paklūsta subjekto valdymui, o

_________________________________________________________
1. Б.В.Россинский. ,,Административное право. Вопросы и ответы.,,. Москва, 2000
2. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40)
3. Б.В.Россинский. ,,Административное право. Вопросы и ответы.,,. Москва, 2000, стр.8

nevaldomos – kuriose nepaklūsta. Tai yra vidinė sistemų savybė. Valdomos sistemos yra skirstomos į mechanines (poveikis daromas technikai), biologines ( kai poveikis vyksta gamtoje) ir socialines ( kai tiek objektu, tiek subjektu yra žmonių gr rupės ar jų atliekami veiksmai, elgesys). Nežiūrint daugelio esminių skirtumu tarp tokių sistemų, valdymas jomis įgyvendinamas pagal tuos pačius dėsnius. Pagal fundamentalius kibernetikos nuostatus, valdant įvairiomis sistemomis vyksta tokie patys informacijos gavimo, perdirbimo ir perdavimo procesai.
Pirmiausia, valdymo subjektas visada gauna informaciją apie valdymo objekto elgesį ir visos sistemos funkcionavimą, o taip pat informaciją apie procesus už sistemos ribų.
Antra, jis (valdymo subjektas) šitą informaciją interpretuoja, atsižvelgiant į atitinkamus tikslus (kurių siekia sistema), vertina, analizuoja ir viso to pagrindu priima valdymo sprendimą, t.

.y. sprendimą apie įtakos valdymo objektui charakterį.
Ir, pagaliau, trečia: valdymo subjektas perduoda informaciją susijusią su priimtu sprendimu vadovaujamam objektui.
Informacijos perdavimo nuo valdymo objekto valdymo subjektui būtinumas, jos vertinimas ir analizė, valdymo subjektui priimant sprendimą, liudija apie tai, kad valdymas tai ne tik subjekto poveikis objektui, t.y. valdymas nėra vienpusis procesas, o turi grįžtamuosius ryšius.

Socialinis valdymas
Valdymo rūšys – socialinis valdymas – išskirtinis, kadangi vyksta žmonių bendruomenėje. Socialinių mokslų daktaras A.Andruškevičius pabrėžia, kad „bendrumo lygis čia yra įvairus. Galima kalbėti apie visumą valstybėje gyvenančių žmonių (piliečių ir kitų tos valstybės gyventojų visuomenę), taip pat apie didesnes ar mažesnes jų grupes ( savivaldybės teritorijoje gyvenantys žmonės, visuomeninės organizacijos nariai, įmonės įstaigos kolektyvas ir pan.). Visose šiose sistemose sprendžiami atitinkamo lygmens – valstybinio, municipalinio, tarnybinio ir kt. uždaviniai. Tuo tikslu žmonių grupės ir yra valdomos.“4. Socialinė prasme valdymą galima apibrėžti kaip visuomeninių santykių sistemoje atliekamą tikslingą, kryptingą poveikį žmonėms, kai valdymo subjektas atlieka tam tikras teisinės komandas adresatui. Šių veiksmų tikslas –palaikyti tam tikrą valdymo sistemą reikalingoje organizacinėje būklėje, kai siekiama įgyvendinti nustatytus tikslus ir uždavinius, tai yra atlikti, realizuoti tai sistemai skirtus uždavinius, funkcijas.

__________________________________________________________
4. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40); p.9

Valstybinis ir visuomeninis valdymas
Administracinės teisės reguliavimo dalykui svarbi ta aplinkybė, kad socialinis valdymas skirstomas pagal va

aldymo subjektus ir jų naudojimus metodus. Yra skiriamos dvi pagrindinės socialinio valdymo rūšys: a) visuomeninis valdymas; b)valstybinis valdymas. Reikia pabrėžti, kad kai kurie autoriai vartoja kitus terminus. Pavyzdžiui, dr. A.Andruškevičius savo darbuose išskiria vidaus socialinį (privačių interesų valdymą) ir viešąjį socialinį valdymą.5 Tačiau nežiūrint skirtingų pavadinimų, esmė lieka ta pati. Socialinio valdymo pobūdis priklauso nuo to, kokių tikslų siekiama: tenkinti poreikius vieno asmens ar paliginti nedidelės jų grupės, susijungusios pagal užsiėmimo pobūdį, politines pažiūras (tai privatus interesas), ar siekti tikslų, reikšmingų visai valstybei ar didelei ( dažniausiai) jos gyventojų daliai.
Visuomeninis valdymas –
tai savanoriškumo principu susibūrusių žmonių grupių, organizacijų bei kitų nevalstybinio pobūdžio susivienijimų organizacinė veikla.
Taigi pagrindiniai visuomeninio (privataus) valdymo bruožai:
– tai vidaus, daugiausia organizacinė veikla;
– šia veikla tenkinami privatūs interesai;
– šių santykių subjektais paprastai tampama laisva valia;
– visuomeninės organizacijos nariai savanoriškai paklūsta valdymo subjekto valiai;
– valdymo tikslai gali būti pasiekiami nesiremiant valstybės institucijų pagalba;
– visuomeninis valdymas dažniausiai vykdomas neteisinėmis priemonėmis, vyrauja ne prievartos, o įtikinimo metodas, didesnis moralinio autoriteto vaidmuo.
Valstybinį (viešąjį) socialinį valdymą apibūdina iš principo kitokie požymiai:
– valstybinio lygmens veikla;
– šią veikla siekiama tvarkos visoje valstybėje (politinėje, socialinėje, ūkio valdymo srityse) ar didelėje tos valstybės gyventojų grupėje (pavyzdžiui, apskrityje, savivaldybėje);
– viešąjį valdymą atlieka specialios suformuotos valstybės (iš dalies ir savivaldybių) institucijos, turinčios įstatymu suteiktas valdingas galias;
– šioje veikloje valdomieji as
smenys organizaciniu požiūriu dažnai yra nepavaldūs valdančiajam subjektui;
___________________________________________________________

5. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40);
– siekiant valdymo tikslų gali būti taikomos administracinės valstybinio poveikio priemonės.6

Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai bruožai

Valstybinis valdymas yra labai abstrakti ir įvairi kategorija, kuris apima platų veiklos ir subjektų spektrą, todėl mokslininkų jis apibrėžiamas labai miglotai, vartojami skirtingi terminai.

Kalbant apie valstybinio valdymo sąvoką, reikia išskirti du aspektus :
1. Valdymą socialine politine prasme.
2. Valdymą teisine prasme.
Teisine prasme valstybinis valdymas yra suprantamas kaip subjektų teisė ir galimybė ką nors valdyti, leisti teisės aktus, įgyvendinti organizacinį darbą.
Valstybinis valdymas yra kryptinga valstybės organų bei valstybės organizacijų veikla. Tik vartojant socialine politine prasme šią sąvoką prie valstybės valdymo aspektų galima priskirti ir teismus, ir savivaldybės institucijas, nors jie pagal savo prigimti nėra valdymo organai.
Valstybinis valdymas gali būti apibrėžiamas siaurąją ir plačiąją prasmę.
Valstybinis valdymas plačiąją prasme yra visos valstybės valdymas ir įvairių viešųjų reikalų tvarkymas per specialų valstybės aparatą.
Teisine šio žodžio prasme valstybės valdymas yra susijęs su vieningos valstybės veiklos skaidymu į pagrindines rūšis ir atitinkamu šių organų klasifikavimu. Mano manymu, reikia trumpai paminėti valstybės veiklos skaidymo į pagrindines rūšis, t.y. valstybės valdžios padalijimo esminius teiginius.
Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Šios institucijos valstybės valdžią įgyvendina įvairiais būdais ir priemonėmis. Pagrindinis valstybės valdžios organizavimo ir veiklos principas yra valdžių padalijimas. Demokratinėje valstybėje valdžios šaltinis yra tauta, ji įgyvendina valdžią ir tiesiogiai, ir per valstybės valdžios institucijas. Siekiant, kad jokia valstybės valdžios institucija savo rankose nesutelktų visos valdžios ir kad ja nesinaudotų nekontroliuojama, pagal valstybės vykdomas funkcijas valstybės valdžia daloma į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją, teisminę. Valstybės valdžią įgyvendina valstybės valdžios institucijos. Jos veikia valstybės vardu, vykdo tam tikras funkcijas, ir joms yra suteikti valdingi įgaliojimai. Demokratinėje valstybėje valstybės

_________________________________________________________
6. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40); p.10

valdžios institucijų sistema grindžiama valdžių padalijimo principu. Lietuvos Respublikoje įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas, vykdomąją valdžią – Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, o teisminę valdžią – teismai.7
Taigi valstybės valdymo teisinė veikla gali būti skirstoma į:
– valstybės valdžios įgyvendinimą (Seimas);
– Valstybės valdymą (Vyriausybė);
– Teisingumo realizavimą (teismai)

Šios valdymo sąvokos skiriasi savo specialiais subjektais ir specifine veiklos paskirtimi, o taip pat ypatingais valdymo įgyvendinimo metodais.

Valstybinis valdymas ir vykdomoji valdžia
Valstybinis valdymas siurąją prasmę įgyvendinamas vykdomosios valdžios institucijų. Norėsi akcentuoti, kad valstybinis valdymas ir vykdomoji valdžia tai nėra sinonimai.
Aptariant valstybinio valdymo ir vykdomosios valdžios santykį, reikia atsižvelgti į vieną aplinkybę: nors vykdomosios valdžios paskirtį ir nulemia valstybinio valdymo uždaviniai, tačiau visiškai sulyginti šias sąvokas būtų neteisinga. Valstybinis valdymas apima ne tik valstybės vykdomosios valdžios, bet ir savivaldos institucijų,valstybinių įmonių, įstatigų administracinę veiklą.
Teisės teorija vykdomąją valdžią apibrėžia kaip „institucijos, kurios įgyvendina valstybinę valdžią vykdydamos įstatymus ir kitus teisės aktus.“ S. Vansevičius pabrėžia, kad „ vykdomoji valdžia yra antraeilės reikšmės, išvestinė valdžia. Visi jos veiksmai ir aktai remiasi įstatymais ir orientuoti į įstatymų vykdymą.Vykdomoji valdžia yra antrinė valstybės šaka, esanti universali, dalykinė, organizacinė ir skirta įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymui užtikrinti“.8
Vykdomajai valdžiai būdingi tokie bruožai:
– ji yra skirta įgyvendinimui;
– ji yra savarankiška, bet tik funkcinė – kompetencine prasme. Ji yra posisteme visoje valdymo sistemoje;
– ji yra būtinas valstybės valdymo atributas, kartu su kitais;
– jai yra būdingas teisės taikymas. Nuo teisminės valdžios skiriasi tuo, kad
___________________________________________________________
7. „Lietuvos konstitucinė teisė“, Lietuvos teisės universitetas, Vilnius, 2001 ; p. 674
8. S. Vansevičius, „Valstybės ir teisės teorija“, Vilnius,2000, p. 69

taikoma pozityviąja prasme, o ne esant pažeidimams;
– ji turi subjektinę išraišką, t.y. įgyvendinama specialių subjektų, vykdomosios valdžios institucijų, veikloje.

Valstybės vykdomoji valdžia glaudžiai siejasi su įstatymų leidžiamąja ir teismine valdžiomis. Tarp jų susiklosto vykdomosios valdžios institucijų formavimo, jų veiklos kontrolės, administracinių ginčų nagrinėjimo santykiai.

Reikia pabrėžti, kad terminas „vykdomoji valdžia“ yra politinė-teisinė kategorija, o „valstybinis valdymas“ – organizacinė-teisinė. Taigi valstybinis valdymas pagal prasmę reiškia ne ką kitą, kaip valstybės veiklos, kuria praktiškai realizuojama vykdomoji valdžia, rūšį.
Valstybinis valdymas ir viešasis administravimas.
Viešasis administravimas gali būti apibrėžiamas trejopai: vadybiniu (valdymo), politiniu ir teisiniu aspektais. Viešojo administravimo traktavimui teisiniu aspektu ilga laika įtaką darė kiti požiūriai, ypač vadybos teorija. Tačiau šiandien teisinis požiūris į viešajį administravimą tapo svarbiausiu jo apibūdinimo metodu. Teisine prasme viešasis administravimas Lietuvoje siejamas su valdžių padalijimo doktrina, būtent vykdomaja valdžia bei jos praktiniu įgyvendinimu.
Pagrindinės viešojo administravimo sritys nurodytos 1999m. Birželio 17d. įstatymo 5 straipsnyje.9 Tai:
• administracinis reglamentavimas;
• vidaus administravimas
• viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Administracinis reglamentavimas minėtame įstatyme apibrėžiamas kaip nuostatų, taisyklių, reglamentų ir kitų teisės aktų priėmimas įstatymams įgyvendinti. Taigi administracinis reglamentavimas – tai valdymo teisės aktų leidimas.
Vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklų valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybės veiklos uždavinius.
Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų ir organizacijų veikla, teikiant gyventojams socialinės, švettimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų
______________________________________________________
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945.

numatytas paslaugas. Šių paslaugų administravimas – tai viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisiklės ir režimą, steigiant viešasias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešasias paslaugas privatiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.
A. Andruškevičiaus nuomone nurodytos viešojo administravimo sritys (tiksliau būtų
vadinti funkcijos) iki galo neatskleidžia viešojo valdymo turinio: „Be valdymo teisės aktų leidimo, institucijų, įstaigų vidaus tvarkos organizavimo bei viešųjų paslaugų teikimo kontrolės veikos, viešasis valdymas pasireiškia ir atliekant tam tikrus tiesioginioadministracinio poveikio veiksmus. Daugiausia tai prevencinių, kardomųjų priemonių taikymas ir administracinių nuobaudų skyrimas už administracinius teisės
pažeidimus.“10
Taigi, kaip teigia A. Andruškevičius, viešasis valdymas administracinės teisės kontekste yra viešojo administravimo veikla bei tiesioginio administracinio poveikio veiksmai (administracinės valdžios demonstravimas). Visuma šių santykių sudaro administracinės teisės reguliavimo dalyko branduolį.
Tačiau, norėčiau pateikti A. Bakavecko nuomonę, kad „viešojo administravimo“ ir administracinės teisės teorijos vartojamos „valstybinio valdymo“ kategorijos sutampa. Įvertinus jas veiklos aspektų, valdžių padalijimo doktrinos bei subjektų,kurie jas įgyvendina, aspektais, vienareikšmiškai galima teigti, kad šios kategorijos yra visiškai tapačios, t.y. sinonimai. Vadinasi, viešąjį administravimą galima laikyti ne tik viena iš pagrindinių administracinės teisės kategorijų, bet ir jos reguliavimo sfera.“11
Taip pat A. Bakaveckas savo darbe vertina „valdymo“ ir „administravimo“ sąvokas turinio prasme. Ir daro , mano nuomone, labai argumentuota išvadą, „kad tarp jų gana sunku įžvelgti esminių skirtumų, todėl galima daryti prielaidą, kad jos yra tapačios.“12
Šitos išvados leido man praplėsti studijojamos literatūros sąrašą, kas savo ruožtu padėjo giliau išnagrinėti valstybinio valdymo (ir viešojo administravimo) sampratą.
Gana įdomiai viešojo administravimo kategorija apibūdina rusų mokslininkas I.A. Vasilenko. Jis teigia, kad viešasis administravimas gali būti apibrėžiamas siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme „viešasis administravimas reiškia valstybės tarnautojų profesionalią veiklą, t.y. valstybinį administravimą.Plačiąja prasme „viešasis
____________________________________________________________
11. A.Bakaveckas, „Viešasis administravimas: samprata, teisinis aspektas ir problemos“; Jurisprudencija, 2001, t.21(13); p136;
12. Ten pat;

administravimas – tai netik valstybės tarnautojų profesionali veikla, bet ir visa administracinių institucijų sistema su gana griežta valdžios hierarchija, dėl kurios atsakomybė už valstybinių sprendimų įgyvendinimą leidžiasi iš viršaus į apačią“13.
Šiandien Lietuvoje viešojo administravimo kategorijai taip pat skiriamas išskirtinis
mokslininkų ir praktikų dėmesys. Doc. Dr. A. Šakočius rašo, kad „siūlytina viešąjį administravimą suprasti kaip valstybės valdymą arba valstybės administravimą (plačiąja prasme) ir valstybinį valdymą,arba valstybinį administravimą (siaurąja prasme).“ Anot jo, “viešąjį administravimą, įgyvendinamą visų valstybės institucijų, galime vadinti valstybės valdymu, o viešąjį administravimą , įgyvendinamą vykdomosios valdžios institucijų –valstybės administravimu.“14

Valstybinio valdymo pagrindinės funkcijos

Įvairios valstybinio valdymo funkcijas įgyvendinamos labai įvairiais veiksmais, priemonėmis.Valstybinio valdymo institucijos savo kasdieninėje vykdomojoje bei tvarkomojoje veikloje priima įvairius valdymo aktus, nustato pavaldžioms organizacijoms, jų tarnautojams ir piliečiams tam tikros elgesio taisykles, duoda jiems privalomus nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja posėdžius, pasitarimus, konferencijas, instruktuoja ir inspektuoja tam tikras organizacinas, kontruolioja jų darbą ir daro patikrinimus bei rivizijas, surašo įvairius aktus, informacinės pažymas bei raštus, registruoja tam tikrus faktus, tvarko apskaitą bei statistiką, raštvedybą ir t.t.
Valstybinio valdymo funkcijos tai pagrindinės vykdomosios valdžios veiklos kryptys. Kiekviena vykdomosios valdžios funkcija turi savo veiklos sferą ir dažniusiai įgyvendinama taikant atitinkamus metodus. Funkcijos atspindi vykdomosios valdžios turinį bei jos esmę. Administracinės teisės teorijoje pateikiama nemažai valstybinio valdymo funkcijų klasifikacijos.
A. Bakavecko nuomone15, vykdomosios valdžios struktura ir ypatumai tokie, kad detali jų analizė duoda pagrindą kalbėti apie du jos funkcijų lygmenis – pagrindinį ir papildomą. Pagrindinis vykdimosios valdžios funkcijų lygmuo apima svarbiausios jos funkcijos, turinčias visuotinę reikšmę visuomenės gyvenimui ir kylančios iš jos substancinės prigimties. Pagrindinis lygmuo apima tris svarbiausias vykdomosios valdžios funkcijos. ___________________________________________
13. И. А. Василенко, ,,Административно – государственное управление в странах запада,,. Москва, 2000
14. „Viešasis administravimas“, Kauno technologijos universitetas, Kaunas, 1999.
15. A.Bakaveckas, „Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistema: problemos ir sprendimai“, Vilnius 2002, p.19-20.
Pirmoji funkcija – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcija – nustato svarbiausias ją vykdančių įnstitucijų veiklos kryptis. Antroji pagrindinė vykdomosios valdžios funkcija – valdymas. Ji nustato šios valdžios instiutcijų igaliojimus, vadovaujant ekonomikai, finansams, kltūrai,švietimui, sveikatos apsaugai, krašto gynybai bei vidiniams ir išoriniams valstybės reikalams. Svarbia vykdomosios valdžios funkcija laikoma žmogaus teisių ir laisvių apsaugos funkcija. Žmogaus teises ir laisves yra aukščiausia vertybė, kurių apsauga – pagrindinė valstybės ir jos institucijų pareiga.
Antroji vykdomosios valdžios funkcijų lygmenį sudaro papildomos funkcijos, kurios artimai susijusios su pagrindinėmis funkcijomis. Antrojo lygmens vykdomosios valdžios funkcijos – teisėkuros, vykdomoji ir jurisdikcinė – įgyvendinamos kaip organizacinės – tecnhinės funkcijos, vykdant šios valdžios rūšies pagrindines funkcijas. Teisėkuros funkcija pasireiškia šios valdžios rūšies institucijų valdymo aktų leidyba. Vykdomoji funkcija pasireiškia tuo, kad vykdomosios valdžios instiutcijos užtikrina teisės normų, įtvirtintų įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose, vykdymą. Jurisdikcinė funkcija suprantama kaip vykdomosios valdžios institucijų veikla vykdoma taikant piliečiams, drausmines ir materialines sankcijas už padarytus pažeidimus.
Rusų administracinės teisės teoretikas D.N. Bachrachas16 skiria bendras vykdomosios valdžios funkcijas: prognozavimo, planavimo, norminio reguliavimo, metodinio vadovavimo, darbas su personalu, apskaita, kontrolė. Bendros valdymo funkcijos konkretizuojasi atskirų institutų, strukturinių padalinių, pareigybių funkcijose.
Pagal turinį valdymo funkcijos skirstomos į tris grupes:
I. Funkcijos sistemos orientavimui:
• Prognozavimas;
• planavimas;
• norminis reguliavimas;
• metodinis vadovavimas

II. Funkcijos užtikrinančios sistemos funkcionavimą:
• personalo reguliavimas;
• materialinis – techninis aprupinimas;
• finansiniė funkcija
• organizacinis – strukturinis aprupinimas
• informacinis aprupinimas

_____________________________________________________________
16. Д.Н. Бахрах, ,,Админисративное право,,. Москва, 1993, стр. 66-68.

III. Sistėmos operatyvaus vadovavimo funkcijos:
• tiesiognis veiklos reguliavimas
• kontrolė
• apskaita
• įverinimas (viso darbo, atskirų darbuotojų, komkrėčių uždavinių vikdimo ir t.t.)
Administracinės teisės teorijoje pateikiamos ir kitos vykdomosios valdžios funkcijų klasifikacijos. V.P. Salnikovas17 skiria tris vykdomosios valdžios funkcijų grupes, t.y. kategorijas: bendrąsias, užtikrinančias ir specialiąsias. Bendrosioms funkcijoms
priskiriamos šios funkcijos: organizavimas, koordinavimas, planavimas,prognozavimas, informacija, teisinis reguliavimas ir kontrolėю
Vykdomosios valdžios užtikrinimo funkcijoms pirmiausia reikėtų priskirti tas, kurios ne tiesiogiai, otarpininkaudamos padeda pasiekti bei išspresti joms keliamus tikslus ir uždavinius. Tai materialinis – techninis ir finansinis aprūpinimas, išteklų paskirstymas, personalo valdymas, įvairios aptarnavimo rūšys ir t.t.
Specialiomis vykdomosios valdžios funkcijomis, V.P. Salnikovo nuomonę, reikėtų laikyti teisėkūros, valdymo, funkcijas užtikrinančias piliečių teisių ir laisvių socialinę – teisinę apsaugą, viešosios tvarkos palaikymo ir kt.
Taigi galima išskirti tokios pagrindines valstybinio valdymo funkcijas:

1. Norminis reglamentavimas
2. Prognozavimas
3. Planavimas
4. Metodinis reguliavimas
5. Darbas su personalu
6. Apskaita
7. Kontrolė
Funkcijos nustatomi valdžios institucijos nuostatose.
Kiekvienų konkrečiu atveju valstybinio valdymo institucijos ir pareigūnai savo funkcijoms vykdyti pasirenka paprastai tokius veiksmus, būdus, kurie tam reikalui geriausiai tinka, yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibriežtą tikslą.

______________________________________________________________________
17. Админисративное право. Общая часть. Учебное пособиепод ред. Сальникова, Санкт-Петербург, 2000, стр. 10

Išvados

Apibendrinant galima padaryti šias įšvadas:
1. Ypatinga valstybinio valdymo reikšmę sąlygoja pačios valstybės, kaip politinio reiškinio prigimtis. Taigi valstybinio valdymo požymiai ir funkcijos yra šios:
• valstybės uždavinių, funkcijų, interesų valdymo procese įgyvendinimas;
• šį valdymą (tas funkcijas) vykdo specialūs subjektai, kurie veikia valstybės vardu ir paliepimu;
• šiems subjektams įstatymų yra suteikiami atitinkami valdingi įgaliojimai. Šių subjektų veiklos ribas nustato valstybė atitinkamomis teisės normomis.
2. Valstybinis valdymas gali būti apibrėžiamas siaurąją ir plačiąją prasmę. Valstybinis valdymas plačiąją prasme yra visos valstybės valdymas ir įvairių viešųjų reikalų tvarkymas per specialų valstybės aparatą. Valstybinis valdymas siurąją prasmę įgyvendinamas vykdomosios valdžios institucijų.
3. Nors vykdomosios valdžios paskirtį ir nulemia valstybinio valdymo uždaviniai, tačiau visiškai sulyginti šias sąvokas būtų neteisinga. Valstybinis valdymas apima ne tik valstybės vykdomosios valdžios, bet ir savivaldos institucijų,valstybinių įmonių, įstaigų administracinę veiklą.
4. Vienų mokslininkų nuomonę valstybinis valdymas – tai ne tik viešasis administravimas (administracinis reglamentavimas, vidaus administarvimas ir viešųjų paslaugų teikimo administravimas), bet ir tiesioginio administracinio poveikio veiksmai – prevenciniai, kardomieji, administracinių nuobaudų skyrimas, kontrolė ir administracinė priėžiūra. Tačiau šiandien Lietuvoje yra populiari nuomonė, kad viešojo administravimo ir administracinės teisės teorijos vartojamos „valstybinio valdymo“ kategorijos sutampa. Įvertinus jas veiklos aspektų, valdžių padalijimo doktrinos bei subjektų, kurie jas įgyvendina, aspektais, kita grupė teorėtikų teigia, kad šios kategorijos yra visiškai tapačios.
5. Galima išskirti tokios pagrindines valstybinio valdymo funkcijas: norminis reglamentavimas, prognozavimas, planavimas, metodinis reguliavimas, darbas su personalu, apskaita, kontrolė

Naudotos literatūros sarašas:

1. A.Andruškevičius, „Administracinė teisė: kai kurie metodologiniai aspektai“; Teisė, 2001 (40);
2. A.Bakaveckas, „Viešasis administravimas: samprata, teisinis aspektas ir problemos“; Jurisprudencija, 2001, t.21(13);
3. A.Bakaveckas, „Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistema: problemos ir sprendimai“, Vilnius 2002;
4. „Lietuvos konstitucinė teisė“, Lietuvos teisės universitetas, Vilnius, 2001;
5. S. Vansevičius, „Valstybės ir teisės teorija“, Vilnius, 2000;
6. „Viešasis administravimas“, Kauno technologijos universitetas, Kaunas, 1999;
7. . Д.Н. Бахрах, ,,Админисративное право,,. Москва, 1993;
8. И. А. Василенко, ,,Административно – государственное управление в странах запада,,. Москва, 2000;
9. Б.В.Россинский. ,,Административное право. Вопросы и ответы.,,. Москва, 2000;
10 Админисративное право. Общая часть. Учебное пособие/ под ред. Сальникова, Санкт-Петербург, 2000;

11. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945.

Leave a Comment