TurinysĮvadas 3Ūkinė bendrija 4Bendrijos teisės ir pareigos 5Bendrijos jungtinės veiklos sutartis 6Bendrijos narių teisės ir pareigos 8Bendrijos nariams draudžiama 9Statusas ir firmos vardas 9Turtas ir lėšos 10Likvidavimas 11Ūkinių bendrijų privalumai ir trūkumai 11Išvados 13Literatūra 14ĮvadasIlgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo prasidėjo pramonių įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgauna mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės, palyginti su vidutinėmis ir stambiomis įmonėmis: jos greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinką.Svarbi įmonės charakteristika yra jos teisinė padėtis arba kitaip sakant, juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei. Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas įvardijamas kaip fizinis ar juridinis asmuo. Pagal tai sprendžiama apie jo statusą, kurį turi ir ūkinės bendrijos.Taigi referato tikslas – trumpai ir aiškiai apžvelgti ūkines bendrijas, jų tipus, privalumus ir trūkumus.Ūkinė bendrijaŪkinė bendrija – tai kelių fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė, vykdanti komercinę ir ūkinę, bei kitokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, sujungus turtą į bendrąją daline nuosavybę. Bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 2 narių. Jos nariais negali būti valstybės, valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariais negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Bendrija turi savo pavadinimą (firmos vardą). Įvairiose šalyse ūkinės bendrijos vadinamos šitaip: • Unlimited partnership (Didžiojoje Britanijoje),• General partnership (JAV),• Offene Handelsgesellschaft (Vokietijoje),
• Societe en nom collective (Prancūzijoje).(J. Žvinklys, E.Vabalas, 1998, 89 – 90 p.)Ūkinės bendrijos skirstomos į 2 grupes:1. Tikrosios ūkinės bendrijos.2. Komandinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar fizinių – juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Tikrosios ūkinės bendrijos pavadinime būtina įvardinti bent vieną jos narį, nurodant jo pavardę ir vardą arba tik pavardę, ir įrašyti įmonės rūšį – tikroji ūkinė bendrija (arba santrumpą TŪB). Bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja šalies civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis.Steigiant tikrą ūkinę bendriją, kaip ir kitas ūkinės bendrijos formas, sudaroma bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys.Notariškai patvirtintas sutarties egzempliorius įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui. Sutartyje turi būti numatyta:• Bendrijos pavadinimas, kuriame turi būti įvardytas bent vienas narys;• Veiklos pobūdis;• Fizinių asmenų, kurie yra bendrijos nariai, pavardės, vardai, adresai;• Narių teisės ir pareigos;• Pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;• Bendrosios nuosavybės dalių dydis, nepiniginiai įnašai;• Pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka.Ši verslo organizavimo forma patogi tada, kai bendrijos narių skaičius nesikeičia. Kai jau minėta, jei bent vienas narys išstoja ar reikia priimti naują narį, bendriją reikia steigti iš naujo, vėl mokant registravimo mokesčius. Be to, privalomai turi būti atlikta finansinė revizija. Komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems komanditinė (pasitikėjimo) ūkine bendrija nėra juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas ne atskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Ši ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Bendrijos teisės ir pareigos nusakytos „Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų” įstatyme. (E….Bagdonas, E. Kazlauskienė, 2002, 232 – 233 p.)Bendrijos teisės ir pareigosBendrija turi teisę:1. Užimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų;2. Turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitose valstybėse įregistruotose bankų įstaigose, taip pat savo antspaudą;3. Turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;4. Tirti ir kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;5. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavas kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi;6. Nustatyti savo produkcijos, teigiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;7. Bendrosios jungtinės veiklos sutarties numatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.1. Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.2. Komercinėje – ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrijos jungtinės veiklos sutarties nuostatų.3. Bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto. Jeigu bendrijos turto nepakanka, tai išreikalauti galima iš tikriesiems nariams priklausančio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias solidarių prievolių įvykdymą. Šiuo atveju iš komanditorių turto gali būti išreikalaujama tik jų nepadarytų pagal sutartį įnašų ribose ir tik proporcingai nepadarytų įnašų dydžiui.4. Ieškiniai bendrijai arba jos nariams gali būti pareiškiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Bendrijos veiklą nutraukus, taip pat nariui išstojus (jį pašalinus) iš bendrijos, ieškinį galima pareikšti ne vėliau kaip per tris metus nuo bendrijos likvidavimo ar bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Įnašai įmokami pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu.pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas buhalterinis balansas. Bendrijos veiklą, bei jos pačios narių, gali tikrinti finansų, teismo ir tarnybos įstaigos. Bendroji likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrijos jungtinės veiklos sutartis.Bendrijos jungtinės veiklos sutartis1. Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiklūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta:a) Bendrijos pavadinimas (firmos vardas);b) Bendrijos veiklos pobūdis;c) Fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavardės, vardai ir adresai;d) Įmonių bei organizacijų, kurios yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavadinimai, buveinės, banko sąskaitų numeriai ir kiti šių sąskaitų rekvizitai;e) Tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos;f) Tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendros nuosavybės teisėje, išreikštos trupmena arba procentais ir kiekvieno iš jų piniginių ir nepiniginių (turto ir intelektinės veiklos produktų, esančių nuosavybės teisės objektai) pradinių įnašų dydis, nepiniginių įnašų įvertinimas, įnašų įmokėjimo bei perdavimo bendrijai tvarka ir terminai;g) Tikrųjų narių darbo įvertinimo ir atsiskaitymo su jais taisyklės;h) Pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;i) Pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės;j) Tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka;k) Bendrijos valdymo, jos reikalų tvarkymo taisyklės ir jų keitimo sąlygos;l) Asmenų, įgaliotų atstovauti bendrijai, taip pat tvarkyti kitus jos reikalus, pavardės, vardai, adresai ir įgalinimai;m) Nutarimų priėmimo (balsavimo) tvarka;n) Klausimai, dėl kurių nutarimai priimami tik tada, kai sutinka (vienbalsiai) visi nariai;o) Bendrijos reorganizavimo bei likvidavimo tvarka.p) Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Notariškai turi būti patvirtinta tiek sutarties egzempliorių bendrijai įregistruoti.1. Bendrija laikoma įregistruota nuo jos įregistravimo dienos.2. Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalintojo arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrijos jungtinės veiklos sutartis, o bendrija – perregistruota. Priėmus į bendriją naują komanditorių vietoj pašalintojo arba išstojusiojo iš bendrijos, bendrosios jungtinės veiklos sutartis pakeičiama. Sutarties pakeitimai turi būti notariškai patvirtinti ir įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.3. Bendrosios jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso.4. Pripažinus bendrosios veiklos sutartį negaliojančia, sandorai su trečiaisiais asmenimis tebegalioja, išskyrus tuos, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą laikomi negaliojančiais.Tikrųjų bendrijos narių ir narių komanditorių turtines ir asmenines teises nustato bendrosios jungtinės veiklos sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymai.Bendrijos narių teisės ir pareigos1. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, tai jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. Tikrieji nariai, įgaliotieji atstovauti bendrijai, gali atstovavimo veiksmus perleisti (perįgalioti) kitam tikrajam nariui, jeigu tai numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje. Bendrijos vardu jos nario sudarytas sandoris sukuria jei teisias ir pareigas tik tuo atveju, jeigu tokių sandorių sudarymas buvo numatytas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje arba jeigu tokį sandorį prisiima visi tikrieji nariai vienbalsiai priimtu nutarimu. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais atstovauti bendrijai gali samdomas, kuris nėra bendrijos nariu. Jo įgaliojimai apibrėžiami notarine tvarka patvirtintame įgaliojime.2. Tikrasis bendrijos narys gali tvarkyti ir disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, iki tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami užtikrinti būsimus turtinius reikalavimus, tai užginčys įstatymų numatyta tvarka.3. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę reikalauti bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ar papildymo.4. Tikrasis narys ir komanditorius turi teisę susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą su pirminiais dokumentais. Laikydami balanso duomenis neatitinkančiais tikrosios būklės, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės apskaitos dokumentams patikrinti.5. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus, kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo dalies bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta kitokia taisyklė, tai nutarimai priimti paprasta balsų dauguma. Šio įstatymo ar bendrosios jungtinės veiklos sutarties numatytais atvejais teisę balsuoti priimant nutarimus turi ir komanditoriai. Bendrijos narys neturi teisės balsuoti,jeigu priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo arba išstojimo iš bendrijos.6. Tikrasis narys turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti tikrieji nariai ignoruoja jiems bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytas pareigas arba nesugeba jų vykdyti. Tokiais pat pagrindais komanditorius gali pareikšti ieškinį ir prašyti teismą jį atleisti nuo dalyvavimo bendrijoje. Tokie ieškiniai gali būti pareiškiami ir pateikiami tik pasibaigus ūkiniams metams. Patenkinus ieškinį, bendrijos nariui padarytus nuostolius atlygina tie nariai, kurie ignoravo savo pareigas arba nesugebėjo jų vykdyti.7. Tikrieji nariai neturi teisės sudaryti sandorių su bendrija, kurios nariai jie yra. Komanditoriai tokius sandorius gali sudaryti, tačiau iš tokių sandorių kylantys reikalavimai patenkinami tik po to, kai bus patenkinti visų kitų bendrijos kreditorių reikalavimai.8. Bendrijos narys komanditorius fizinis asmuo turi teisę dirbti bendrijoje tik pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.Bendrijos nariams draudžiama1. Be visų tikrųjų narių sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisės turėti individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę arba būti kitos tokios pat rūšies komercine – ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys.2. Jeigu stodamas į bendriją tikruoju nariu, asmuo nuslėpė, kad jis turi individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę ar yra kitos tokios pat rūšies komercine – ūkine veikla užimančios ūkinės bendrijos nariu, be jo sutikimo įsigijo individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę ar įstojo į kitą tokios pat rūšies komercine – ūkine veikla užsiimančia ūkine bendriją, tai bendrija per tris mėnesius po to, kai sužinojo apie šį pažeidimą, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba kad to nario sudaryti sandoriai, atstovaujant kitą bendriją, būtų pripažinti šios bendrijos sandoriais, o gautos pajamos būtų pervestos į šios bendrijos sąskaitą. (Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymai, 2 – 7, 12 straipsniai)Statusas ir firmos vardasAbiejų rūšių ūkinės bendrijoms nesuteikiamas juridinio asmens teisinis statusas. Tačiau jos, kaip ir kitos įmonės, registruojamos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir privalo turėti savo pavadinimą (firmos vardą). Komanditinės ūkinės bendrijos pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys (savininkas). Komanditinės ūkinės bendrijos pavadinime turi būti įvardintas bent vienas jos tikrasis narys ir įrašyti žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija” arba jos santrumpa „KŪB”. Bendrijos pavadinime gali būti nurodomos narių pavardės ir vardai arba tik pavardės. Tačiau draudžiama pasirinkti pavadinimą (firmos vardą), kuris būtų panašus į kitos Lietuvoje įregistruotos įmonės pavadinimą arba būtų jam tapatus ir dėl to trukdytų šių įmonių normaliai ekonominei ir komercinei veiklai. Ginčai dėl bendrijos pavadinimo žinybingi teismui.Turtas ir lėšosNors Ūkinių bendrijų įstatymas (3 str.) nustato, kad bendrijos turtas neatskirtas nuo jos tikrųjų narių turto, vis dėlto bendrija yra savarankiškas ūkinis vienetas, turintis jam išskirtą turtą. Jos kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Minimalus jo dydis įstatymų nereglamentuojamas.Nuosavą bendrijos kapitalą sudaro jos narių įnašai. Jie galimi piniginiais ir materialinėmis vertybėmis (pvz., išradimų patentas, know how ir kt.), kuri yra nario nuosavybės teisės objektas. Įnašai negalimi vertybiniais popieriais ir turtu kuriuo disponuoti savininko teisė yra apribota (pvz., areštuotas ar įkeistas). Visi įnašai įmokami BJVS nurodytu laiku ir nustatyta tvarka.Skolintą kapitalą sudaro iš bankų ir kitų kreditavimo šaltinių pasiskolintos lėšos. Pasibaigus ūkiniams metams, turi būti sudaromas bendrijos buhalterinis balansas, ir jos pajamos paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų turto dalims (t.y. jų faktiškų įnašų dydžiui į bendrijos nuosavo kapitalo fondą). Tikrasis bendrijos narys ir komanditorius turi teisę susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų bei išlaidų sąskaitomis. Pastebėję apskaitos pažeidimus, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalteriniams dokumentams patikrinti.Kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti ir bendrijos turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos reikalus. Priimant nutarimus, kiekvienas narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo dalies bendroje nuosavybėje dydžio.Komanditorius nedalyvauja sprendžiant bendrijos veiklos klausymus. Tačiau jis turi kontrolės teisę: gali prižiūrėti bendrijos veiklą ir reikaluti, kad būtų pašalinti pastebėti trūkumai. Finansinę išlaidų ir pajamų apskaitos tvarką bendrija nustato savarankiškai, laikydamasi šiuos klausimus reglamentuojančių teisės norma. Ji turi teisę laikyti paslaptyje savo komercinės veiklos informaciją. Draudžiama reikalauti iš bendrijos kitokios atsiskaitomybės, nei numato Lietuvos įstatymai. Bendrijos veiklą tikrinti gali tik finansų, teismo ir tardymų įstaigos įstatymų numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.LikvidavimasBendrijos veikla nutraukiama ir ji pati likviduojama:• Pasibaigus BJVS terminui;• Vienbalsiu tikrų narių nutarimu;• Bendrijai bankrutavus;• Valstybės organams priėmus sprendimą atšaukti bendrijos registravimą už įstatymuose numatytų taisyklių pažeidimus;• Teismo sprendimu, patenkinus ieškovų reikalavimus;• Mirus, išstojus, pašalinus ar pripažinus neveiksnių tikrąjį bendrijos narį ir esant kitiems BJVS numatytiems pagrindams. Pasitraukus iš bendrijos visiems tikriesiems nariams – ji likviduojama, o pasitraukus nariams – komanditoriams – ji gali būti reorganizuota į tikrąją ūkinę bendriją.Jeigu bendrija likviduojama pasibaigus BJVS terminui arba nariams nutarus nutraukti veiklą, tai jie turi teisę patys pasirinkti likvidatorius iš tikrųjų narių. Kitais likvidavimo atvejais likvidatorius skiria teismas arba kreditorių susirinkimas.Paskyrus likvidatorius, bendrija įgyja likviduojamos įmonės statusą. Buvę jos atstovai netenka savo įgaliojimų, jų funkcijas perima likvidatoriai. Jie baigia bendrijos komercinę – ūkinę veiklą, išaiškina jos kreditorius ir debitorius, prireikus parduoda iš varžytinių likusį po prievolių įvykdymo turtą, patenkina kreditorių reikalavimus, o likusį turtą padalija bendrijos nariams. (J. Šatas, 1998, 38 – 41 p.)Ūkinių bendrijų privalumai ir trūkumaiKiekviena ūkinė bendrija turi privalumų ir trūkumų:Ūkinės bendrijos privalumai:
Ūkinės bendrijos trūkumai:• Susijungę į bendriją partneriai sutelkia didesnes lėšas ; • Terminuota veikla, nes, kuriam nors partneriui mirus arba pasitraukus iš verslo, pagal įstatymus ūkinė bendrija yra likviduojama; ūkinės bendrijos paveldėtojai, norėdami tęsti verslą, turi sudaryti naują steigimo sutartį;
• Partneriai – tai naujos idėjos ir talentai verslui organizuoti; • Ūkinės bendrijos nariai dažnai nesutaria dėl firmos valdymo, o tai gresia jos egzistavimui;
• Nėra įstatymiškai numatytų reikalavimų apskaitos vedimui, o taip pat nebūtina kasmetinė finansinė revizija. • Tiekėjai, kaip ir individualių įmonių atveju – dėl finansinės kontrolės stokos, nelabai nori bendradarbiauti su bendrijomis;
• Ūkinės bendrijos gali išvengti individualios įmonės problemos su aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasitraukimu; ji juos gali prisivilioti, padarydama juos partneriais; • Neribota partnerių turtinė atsakomybė; partneriai individualiai atsako už visus bendrijos įsipareigojimus – skolos išieškomos iš bet kurio arba iš visų partnerių; tiesa, ūkinės bendrijos sutartis gali būti taip sudaryta, kad būtų numatyta kiekvieno partnerio atsakomybės dalis;
• Nereikia mokėti specialių mokesčių; • Ūkinės bendrijos narys, pasitraukdamas iš verslo, negali perduoti savo dalies kam nori be partnerių sutikimo.
• Kaip ir individualias įmones, ūkines bendrijas palyginti nesunku organizuoti; • Nors kapitalas ir didesnis nei individualių įmonių, bet tik ribotas; jis priklauso nuo įmonės pajamų, partnerių turto bei galimybių skolintis;
1 lentelė. Ūkinių bendrijų privalumai ir trūkumai (E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė, 2002)IšvadosTaigi, reziumuojant darbą, galima teigti, jog steigiant ūkinę bendriją reikalingas nemažas kapitalas.Šių bendrijų privalumas yra tas, kad galima sujungti kelių asmenų lėšas į bendrą dalinę nuosavybę.Be to įstatymas nustato mažiau reikalavimų bendrijos pavadinimui.O trūkumas būtų tas, kad bendrija įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas tik per tikruosius narius. Tikrieji nariai atsako visu savo turtu.Taigi ūkinė bendrija – tai visiškos turtinės atsakomybės įmonių grupė, kuri skirstoma į dvi grupes: tikrąsias ūkines bendrijas (TŪB) ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas (KŪB). Šias įmones bendrosios jungtinės veiklos sutartimi tam tikrai ūkinei veiklai gali steigti keli fiziniai asmenys ar juridinių asmenų įmonės. Pastarieji steigėjai yra Lietuvos ūkio ypatumas, nes kitose šalyse taip nedaroma. Šių kelių fizinių ar juridinių asmenų turtas yra sujungiamas į bendrą dalinę nuosavybę. Kaip ir individuali įmonė, bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Taip pat ūkinės bendrijos, kaip ir kitos individualios įmonės, turi privalumų ir trūkumų.Reikia atkreipti dėmesį, kad draudimas būti kelių bendrijų tikruoju nariu palies juridinius asmenis.Pavyzdžiui, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės negalės būti kelių bendrijų nariu, nors tai būtų viena iš pagrindinių jų veiklos ypatybių, kurią pasirinko bendrovių savininkai ir vadovybė.Jau veikiančios įmonės turės persitvarkyti ir pakeisti savo veiklos strategiją.Literatūra
1. Kiršienė J., Pakalniškis V. ir kt. – Civilinė teisė. I dalis – Vilnius, 2004;2. Brazauskienė R., Brazauskas S. – Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvoje teisinės sąlygos – Vilnius, 1999;3. LR ūkinių bendrijų įstatymas, 2004;4. www.sutartys.lt;5. www.lrs.lt;6. www.lrinka.lt;7. www.company-express.lt