TPT uzdavinys

Untitled

4 uždavinys

Lietuvos įmonė ir Vokietijos įmonė sudarė sutartį dėl prekių pirkimo-pardavimo, kuri turėjo būti vykdoma Vokietijoje. Lietuvos įmonei pažeidus sutartį, Vokietijos įmonė ją nutraukė ir nusprendė kreiptis į teismą Vokietijoje dėl sutartyje numatytų netesybų (baudos) priteisimo. Vokietijos įmonė turi pagrindo manyti, kad Lietuvos įmonė artimiausiu laiku planuoja sudaryti tam tikrus sandorius, susijusius su Lietuvos įmonei priklausančiu Vilniuje esančiu pastatu. Lietuvos įmonei sudarius ir įvykdžius tokius sandorius išnyktų arba būtų iš esmės apsunkintos Vokietijos įmonės galimybės išsiieškoti netesybų (baudos) sumą iš Lietuvos įmonės. Tookiu atveju net Vokietijos įmonei palankus Vokietijos teismo sprendimas byloje dėl netesybų (baudos) priteisimo būtų faktiškai neefektyvus. Vokietijos įmonė pageidauja imtis visų galimų priemonių siekiant jai rūpimo faktinio rezultato – būsimo Vokietijos teismo sprendimo dėl netesybų (baudos) priteisimo įvykdymo.

Klausimai:

Kokią efektyvią interesų apsaugos priemonę pasiūlytumėte Vokietijos įmonei, jei ji kreiptųsi į Jus dėl teisinės konsultacijos dėl Lietuvos įmonės planuojamų sudaryti sandorių, kurie pakenktų Vokietijos įmonės interesams?

Kokia yra laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – LAP) skirstymo į asmeninio pobūdžio LAP ir daiktinio pobūdžio LAP teisinė reikšmė? Ar šiis skirstymas yra aktualus sprendžiant Vokietijos įmonei rūpimą klausimą? Kurios valstybės teismas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl LAP, susijusios su Lietuvos įmonei priklausančiu pastatu Vilniuje?

Vokietijos įmonė pavedė Jums pasirūpinti visų reikiamų dokumentų parengimu ir veiksmų atlikimu siekiant areštuoti Lietuvos įmonei pr

riklausantį pastatą Vilniuje. Kokių procedūrų atlikimu turėtumėte pasirūpinti žemiau nurodytais atvejais:

jei sprendimą dėl pastato arešto priimtų Vokietijos teismas, sprendžiantis bylą dėl netesybų (baudos) priteisimo?

jei sprendimą dėl pastato arešto priimtų Lietuvos teismas?

Nustatykite jurisdikciją ir taikytiną teisę šioje situacijoje

Atsakymus argumentuokite, pateikite išsamius paaiškinimus, nurodykite teisinį pagrindą.

Kokią efektyvią interesų apsaugos priemonę pasiūlytumėte Vokietijos įmonei, jei ji kreiptųsi į Jus dėl teisinės konsultacijos dėl Lietuvos įmonės planuojamų sudaryti sandorių, kurie pakenktų Vokietijos įmonės interesams?

Jeišios aplinkybės bei netesybų išieškojimas nebuvo aptartas sutartyje, tai Vokietijos įmonei siūlyčiau kreiptis tiesiogiai į Lietuvos teismą (pagal atsakovo buvimo vietą) arba samdyti Lietuvos teisininkus, pateikiant prevencinį ieškinį ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones: apriboti teisę atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su Vilniuje esančiu pastatu. Kadangi turtas, dėl kurio būtų sudaromas sandėris yra Liietuvoje, todėl čia turėtų būti taikoma Lietuvos teisė.

Kokia yra laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – LAP) skirstymo į asmeninio pobūdžio LAP ir daiktinio pobūdžio LAP teisinė reikšmė? Ar šis skirstymas yra aktualus sprendžiant Vokietijos įmonei rūpimą klausimą? Kurios valstybės teismas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl LAP, susijusios su Lietuvos įmonei priklausančiu pastatu Vilniuje?

Laikinųjų apsaugospriemonių tikslas yra išsaugoti teisinę ir (ar) faktinę šalių padėtį iki tol kol ginčas tarp šalių bus išspręstas iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra apibrėžęs laikinųjų apsaugos pr

riemonių taikymo tikslą: „Ieškinio užtikrinimo priemonės dažniausiai taikomos byloje dalyvaujančių asmenų prašymu siekiant apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų interesus, kad priėmus teismui jiems palankų sprendimą būtų galima jį realiai įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors ir su arbitražu susijusioje byloje, taip pat yra pažymėjęs, kad “Civilinėje teisėje ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią skolininkui išvengti skolos mokėjimo, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą arbitraže, ir tai garantuotų galutinio arbitražo sprendimo įvykdymą”. Teisinės bei faktinės padėties status quo tarp šalių išsaugojimas yra pagrindas leidžiantis apsaugoti turtą, iš kurio gali būti vykdomas būsimas teismo sprendimas, leidžiantis užkirsti kelią veiksmams, galintiems padaryti ar darantiems žalą, taigi leidžiantis užkirsti kelią nesąžiningam teismo sprendimo įvykdytinumo apsunkinimui. Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Ši priemonė yra susijusia ne su atsakovo turto, bet su jo asmeninės veiklos laisvės apribojimais. Kartais teismas gali neturėti galimybių taikyti apribojimų atsakovo turto atžvilgiu arba tie apribojimai gali būti neefektyvūs (pvz. turtas nėraLietuvos valstybės jurisdikcijoje). Šiuo atveju teismas gali taikyti apsaugos priemonės, kurios nukreiptos į atsakovą, kuriam asmeniškai nustatomi tam tikri apribojimai. Tarptautinė teisės asociacija taip pat akcentuoja tokios apsaugos pr
riemonės rūšies buvimo nacionalinėje teisėje būtinumą. Taigi atsakovui gali būti uždrausta dalyvauti sandoriuose dėl valdymo, naudojimosi ar disponavimo visu ar dalimi turto, pavyzdžiui uždraudžiant jį parduoti, įkeisti (nustatyti hipoteką), išnuomoti ir kt. Atsakovui taip pat gali būti uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui uždrausti laikinai naudotis tam tikru turtu, lankytis tam tikrose vietose, matytis su tam tikrais asmenimis, užsiimti tam tikra ūkine-finansine veikla perplanuoti pastatus ar patalpas, dirbti žemės sklypą ar kitus darbus, vykdyti ar reikalauti įvykdyti iš kitų asmenų tam tikras prievoles (pvz. tęsti statybos darbus pagal ginčijamą statybosrangos sutartį, vykdyti kitas sutartis) ir t.t.

Tarptautinės Teisės Asociacijos parengtų Laikinųjų apsaugos priemonių principų 16 p. numato, kad “Ten, kur teismas turi jurisdikciją dėl ginčo esmės, jis turi turėti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu uždraudžiant jam disponuoti turtu, nepaisant to kokios valstybės jurisdikcijoje toks turtas yra”.

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/2001 (2000 m. gruodžio 22 d.) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, 31str. reglamentuoja:

Laikinosios, įskaitant apsaugos, priemonės

Prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

33 straipsnyje numatyta, kad

1.       Sprendimas priimtas vienoje valstybėje narėje turi būti pr

ripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso.

2.       Bet kuri suinteresuota šalis, kuri pateikia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip ginčo esmę, gali kreiptis dėl nutarties dėl teismo sprendimo pripažinimo išdavimo.

Kilus ginčui iš tarptautinį (užsienio) elementą turinčio teisinio santykio, teismui pirmiausia tenka atsakyti mažiausiai į du klausimus. Pirma, ar ginčas nagrinėtinas Lietuvos teisme, t. y.  turi būti išspręstas teismingumo klausimas. Antra, būtina atsakyti į klausimą,kurios valstybės materialinę teisę reikia taikyti nagrinėjant ir sprendžiant šalių ginčą, t. y. tenka spręsti teisės sistemų kolizijos problemą, nes pripažinus, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, dar nereiškia, jog ji turi būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos materialinę teisę. 

LR CPK

786 straipsnis. Daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimas

Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

Vokietijos įmonė pavedė Jums pasirūpinti visų reikiamų dokumentų parengimu ir veiksmų atlikimu siekiant areštuoti Lietuvos įmonei priklausantį pastatą Vilniuje. Kokių procedūrų atlikimu turėtumėte pasirūpinti žemiau nurodytais atvejais:

a) jei sprendimą dėl pastato areštopriimtų Vokietijos teismas, sprendžiantis bylą dėl netesybų (baudos) priteisimo?

3.a) Vokietijos teismas turi išduoti ES vykdomąjį dokumentą, kuris yra privalomas vykdyti valstybėse narėse (ES). Tuo pagrindu reikėtų kreiptis į antstolius dėl netesybų išieškojimo. Kad teismo sprendimas būtų patvirtintas kaip Europos vykdomasis raštas (EVR), teisėjas pildo tipinę formą.

Teismui priėmus Europos vykdomąjį raštą, šis turi būti siunčiamas valstybės narės, kurioje gyvena skolininkas arba kurioje yra jo turtas, vykdymo institucijai. Jokių kitų formalumų atlikti nereikia, o teismo sprendimas gali būti vykdomas kitoje valstybėje narėje.

b) jei sprendimą dėl pastato arešto priimtų Lietuvos teismas?

3.b) Tada būtų reikalinga kreiptis tiesiogiai į antstolius

4) Nustatykite jurisdikciją ir taikytiną teisę šioje situacijoje

LR CPK

786 straipsnis. Daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimas

Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

 

808 straipsnis. Užsienio teisės taikymas

4. Išimtiniais atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos priemonių, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.

811 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo

1. Dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo,taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

2. Kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčiųprofesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.

3. Dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis arbitražo bylos šalis. Prie prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo pridedami Komercinio arbitražo įstatyme nurodyti dokumentai.

817 straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka

Lietuvos Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

 TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/2001 (2000 m. gruodžio 22 d.) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo

Teismo sprendimo vykdymas

38 straipsnis

1.       Valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo  paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje.

39 straipsnis

1.       Prašymas pateikiamas II priedo sąraše nurodytamteismui ar kompetentingai institucijai.

2.       Vietos jurisdikcija nustatoma pagal šalies, kurios atžvilgiu reikalaujamavykdyti sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba sprendimo vykdymo vietą.

2.       Sprendimo paskelbimas vykdytinu suteikia teisę taikyti bet kurias apsaugos priemones.

Leave a Comment