teismu sistema

VIEŠOJI ĮSTAIGASOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA TELŠIŲ FILIALAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

Referatas

NATALIJA JUCIENĖ II finansų neakivaizdinis sk. 2007 m. ¬¬¬¬spalio mėn. 30 d.

Dėst. SAULIUS URBONAS 2007 m.__________ mėn.____d.

Telšiai,2007TurinysĮvadas 3Tarpukario Lietuvos teismų sistema 4Apeliaciniai Rūmai 5Teismų sistema po Nepriklausomybės atkūrimo 6Administraciniai Teismai 7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 9Lietuvos apeliacinis teismas 10Apygardų teismai 11Apylinkių teismai 11Konstitucinis teismas 12Išvados 15Literatūra 16

2

Įvadas Lietuvos Respublikos teismų sistema ilgiausiai besiformavusi valdžios sistema Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1918m. teismų sistema pamažėle vystėsi. 1918 m. lapkričio 28 d. priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas davė pradžią tolesniam sistemos plėtojimui. Įstatyme buvo numatyta tripakopė teismu sistema: taikos, apygardų teismai ir Vyriausiasis Tribunolas. Tačiau daugelio teisininkų teigimu, rimčiausias žingsnis link dabartinės teismų sistemos buvo 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas, kuris numatė keturių grandžių teismų sistemą: apylinkių, apygardų teismai, Apeliaciniai Rūmai ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo atlikus tam tikrus pakeitimus buvo grįžta prie keturių grandžių sistemos: apylinkių, apygardų teismai ir Apeliacinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą pakeitė Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota LR Konstituciniam Teismui. Ši keturių grandžių teismų sistema buvo priimta 1992 m. referendumu dėl LR Konstitucijos (LRK). Tačiau iki pilnos sistemos reformos trūko konkretaus Teismų įstatymo. Reformos užbaigimas prasidėjo 1993 m., kai Seimas patvirtino Teismų reformos matmenis, o 1994 m. LR Teismų įstatymas (LRTĮ) įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją. Ši sistema buvo toliau reorganizuojama – kuriami specializuoti teismai, kuriems pradžią davė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti LR Administraciniai teismai. Tačiau tuo reorgainzacija nesibaigė. Nuo 2001 m. sausio 1 d. sistema buvo reformuota – Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu buvo reorganizuoti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

3 Tarpukario Lietuvos teismų sistema 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Tuometinę Lietuvos teismų santvarką įteisino pirmasis įstatymas, kuris buvo Lietuvos valstybės tarybos priimtas 1918 m. lapkričio 28 d., pavadintas Laikinuoju Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymu. Šio įstatymo nuostatos numatė trijų pakopų bendrųjų teismų sistemą:Vyriausiasis TribunolasApygardų teismaiTaikos teismaiVėliau buvo pastebėta, kad įstatymo reglamentuota teismų sistema turi trūkumų. Buvo įsteigti tik Kauno ir Marijampolės apygardų teismai, o vėliau ir trečiasis Vilniuje, bet jis net nepradėjo veikti. Vyriausiasis Tribunolas buvo sukurtas tik 1921 metais ir tik dėl bylų, kurios buvo išnagrinėtos taikos teismuose. Tuo pačiu Vyriausiasis Tribunolas buvo ir apeliacinė instancija byloms, kurios buvo išnagrinėtos apygardos teismuose. Todėl dviejose teismų instancijose buvo svarstomos bylos dėl sunkesnių nusikaltimų ir sudėtingesnių civilinių ieškinių, o mažesnės reikšmės bylos visose trijose instancijose. Todėl 1924 metais, buvo pradėti rengti keli šio įstatymo projektai. Vienas iš jų – vieningo visai šaliai apeliacinės instancijos teismo – Apeliacinių Rūmų įkūrimas.1933 m. liepos 11 d. patvirtintas Teismų santvarkos įstatymas. Šis įstatymas nustatė keturių pakopų bendrųjų teismų sistemą:Vyriausiasis TribunolasApeliaciniai RūmaiApygardų teismaiApylinkių teismai

1933 m. rugsėjo 15 d., kai įsigaliojo naujasis Teismų santvarkos įstatymas, buvo įsteigti Apeliaciniai Rūmai.

4Apeliaciniai RūmaiApeliacinius Rūmus sudarė pirmininkas, penki teisėjai ir 13 teismo tarnautojų. Teisėjais Lietuvoje galėjo tapti ne jaunesni kaip 25 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, išlaikę teisėjo egzaminą ir atlikę bent vienerių metų tarnybą teismo kandidatu. Kad būtų paskirtas apygardos teismo teisėju asmuo turėjo išdirbti apylinkės teisėju bent tris metus. Kad būtų paskirtas Apeliacinių Rūmų teisėju, reikėjo bent šešerius metus dirbti apygardos teismo teisėju, o Apeliacinių Rūmų pirmininku – reikėjo bent devynerius metus dirbti apygardos teismo teisėju.

Visų teismų teisėjus Teisingumo ministro pasiūlymu skyrė Respublikos Prezidentas. Kandidatai į Apeliacinių Rūmų teisėjų vietas būdavo patvirtinami per Apeliacinių Rūmų visuotinius susirinkimus. Kandidatų sąrašas būdavo sudaromas kiekvienų metų balandį ir pateikiamas Teisingumo ministrui, kuris turėjo teisę Respublikos Prezidentui pasiūlyti ir sąraše nenurodytą asmenį. Nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d., kai Lietuva oficialiai buvo įjungta į Sovietų Sąjungos sudėtį, jos teritorijoje įsigaliojo 1936 m. SSRS konstitucija. Todėl 1940 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji taryba išrinko visiškai naujos sudėties Lietuvos TSR Aukščiausiąjį teismą ir taip panaikino Vyriausiąjį Tribunolą bei Apeliacinius Rūmus. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo veiksmams ir Lietuvoje kilus pasipriešinimui prieš sovietinį režimą, 1941 m. birželio 23 d. remiantis 1938 m. Lietuvos Konstitucijos pagrindais buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas ir paskelbta iš naujo sudarytos Laikinosios Vyriausybės sudėtis, o 1941 m. liepos 2 d. nutarimu Laikinoji Vyriausybė atkūrė Lietuvos Respublikos įstatymus, galiojusius iki 1940 m. birželio 15 d. Tada savo veiklą atkūrė ir Apeliaciniai Rūmai, tačiau pagal 1933 m. Teismų santvarkos įstatymą veikęs Vyriausiasis Tribunolas nebuvo atkurtas.

5 Teismų sistema po Nepriklausomybės atkūrimoPo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m. sausio 16 d., kai Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą Dėl Laikinojo Pagrindinio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, buvo pertvarkyta teismų sistema. Buvo atkurta tarpukario Lietuvoje egzistavusi keturių grandžių teismų sistema. Laikinasis Pagrindinis įstatymas numatė, jog Lietuvos Respublikos teismai yra:Lietuvos Aukščiausiasis TeismasLietuvos Apeliacinis teismasApygardų teismaiApylinkių teismai Tačiau realiai tokia sistema nebuvo realizuota praktiškai. Buvo būtina priimti kitus įstatymus. Vienas iš jų – 1992 m. kovo 12 d. įstatymas dėl apylinkių teismų įsteigimo, kuriuo vietoj veikusių miestų ir rajonų teismų buvo įsteigti apylinkių teismai. Esminis teismų sistemos pertvarkymas įvyko su naujosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimu 1992 m. spalio 25 d. įvykusiame referendume. Joje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdyti yra įgalioti tik teismai. Teismai turi būti nuo nieko nepriklausomi, o bylas nagrinėjantys teisėjai turi vadovautis tik įstatymu, kuris negali prieštarauti Konstitucijai. Konstitucijoje įtvirtinta tarpukario Lietuvoje egzistavusi bei Laikinajame Pagrindiniame įstatyme atkartota keturių grandžių teismų sistema. Ši teismų sistema išliko nepakitusi iki dabar, keitėsi tik kompetencijos pasiskirstymas tarp atskirų teismų sistemos grandžių. Esminė reforma buvo įvykdyta 1998 m. balandžio 8 d. Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, kai kasacinio bylų nagrinėjimo funkcija vietoj Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir penkių apygardų teismų buvo sutelkta vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankose. Tokiu būdu galutinai sutvarkyta instancinė teismų sistema.

Kitas labai svarbus teismų sistemos pokytis yra specializuotų administracinių teismų įsteigimas. Nuo 1999 m. gegužės 1 d. pradėjo funkcionuoti trijų pakopų administracinių teismų sistema, kurią sudarė 5 apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Administracinių bylų skyrius Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2001 m. sausio 1 d. ši sistema 6buvo reformuota, Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu reorganizavus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą :Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kauno apygardos administracinis teismas.Klaipėdos apygardos administracinis teismasŠiaulių apygardos administracinis teismas.Panevėžio apygardos administracinis teismas.

Administraciniai Teismai

Tai specializuoti teismai, Lietuvoje veikiantys nuo 1999 metų. Skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų, kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo, valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas. Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :• dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; • dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; • dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); • dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas);

• dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo; • užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; • dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose; • kitus ginčus, kurie nurodyti LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutarimai ar nutartys įsiteisėja priėmimo dieną ir yra neskundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visa Vyriausiojo administracinio teismo struktūra atrodo taip: Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Apygardų teismai, Apylinkių teismai, Konstitucinis teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis TeismasLietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija žemesnės grandies teismų priimtiems sprendimams, nuosprendžiams ir nutartims. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Aukščiausiasis Teismas, neviršydamas savo įgaliojimų, sprendžia klausimus, kylančius iš tarptautinių sutarčių. Aukščiausiasis Teismas turi teisę pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų projektų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo senatas. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo Teismo statutas. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Aukščiausiasis Teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinėje sesijoje, nagrinėjančioje bylą, kurios procesas atnaujintas, Aukščiausiojo Teismo pirmininko patvarkymu gali dalyvauti kito skyriaus teisėjai. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko balsas. Lietuvos apeliacinis teismasLietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinės instancijos teismas byloms dėl apygardų teismų nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Jis taip pat yra vienintelis teismas, nagrinėjantis prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Be to, Apeliacinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencija įstatymų priskirtas funkcijas. Tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek pats bylą nagrinėjantis teismas nėra apsaugoti nuo neteisingo sprendimo ar nuosprendžio priėmimo. Neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą (nuosprendį) gali sąlygoti įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys: neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, melagingi liudytojų parodymai, suklastoti rašytiniai įrodymai, prieštaringi teisės aktai, nevieninga teismų praktika, taip pat ir nedidelė teisėjo patirtis ar net nesąžiningumas. Todėl pripažinus egzistuojant klaidingo sprendimo (nuosprendžio) tikimybę, proceso dalyviams, nesutinkantiems su teismo priimtu sprendimu (nuosprendžiu), privalo būti sudarytos galimybės apskųsti jį apeliacine tvarka. Neatsitiktinai apeliacijos teisės svarba yra akcentuojama ir tarptautiniame lygmenyje: Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(”)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ nurodoma, kad iš principo šalims turi būti sudaryta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.1. Tuo tarpu teisė apskųsti nuosprendį Baudžiamosiose bylose yra laiduojama net pačiu aukščiausiu tarptautiniu lygmeniu. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo, priimto 1984 metais antrame straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaltimą, turi teisę reikalauti, kad aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę.2. Išsamumo dėlei reikėtų pridurti, jog tarptautiniai dokumentai išimtiniais atvejais leidžia riboti apeliacijos teisę tiek Baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose. Baudžiamosiose bylose šie ribojimai yra galimi lengvesnių nusikaltimų atvejais, o civilinėse bylose pagrindinis kriterijus, leidžiantis riboti galimybę paduoti apeliacinį skundą, yra ginčijama suma. Tokių ribojimų pagrindinis tikslas – bylinėjimosi trukmės sutrumpinimas, apeliacinės instancijos teismų apsauga nuo santykinai nereikšmingų bylų bei valstybės ekonominiai sumetimai. Tačiau visais atvejais apeliacijos teisės ribojimai turi būti aiškiai įtvirtinti įstatyme, todėl jie nepraranda savo išimtinio pobūdžio.

Apygardų teismaiApygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurias šiam teismui priskiria Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnis – tai bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais; ir civilinės bylos, kurias šiam teismui priskiria Lietuvos Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, bylas dėl autorinių teisių, dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, dėl bankroto ir restruktūrizavimo, pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo, bylos, kurių viena šalis yra užsienio valstybė, pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų pardavimo, dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bei kitos bylos, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismas. Lietuvos Civilinio proceso kodekso 28 straipsnis numato bylas, kurias nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Tai bylos dėl ginčų, numatytų Lietuvos respublikos patentų įstatyme, dėl ginčų, numatytų Lietuvos respublikos prekių ženklų įstatyme, dėl įvaikinimo pagal užsienio piliečių prašymus, bei kitas bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

Apylinkių teismaiApylinkių teismai pagal įstatymo nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yra pirmoji instancija (teisme su tam tikra kompetencija bylos nagrinėjimo stadija) civilinėms, baudžiamosioms, administracinėms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymo numatytų priemonių taikymo; įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų.Apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius, kuris registruoja turto įkeitimus, tvarko hipotekos registrą, priima sprendimus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto bei paskirsto išieškotas sumas tarp išieškotojų.

Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis kandidato į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus ir išlaikęs teisėjo egzaminus.Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai. Apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems metams. Pasibaigus šiam laikui, teisingumo ministro teikimu ir pritarus teisėjų tarybai, apylinkių teismų teisėjai be egzaminų skiriami iki 65 metų amžiaus.

12Konstitucinis teismasLietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.Konstitucinis Teismas sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus. Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko paskirtas teisėjas. Konstitucinis Teismas sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus. Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.Konstitucinio Teismo posėdžio pradžioje pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys, išaiškinamos jų teisės ir pareigos, Teismas išklauso ir išsprendžia jų pageidavimus. Bylą rengęs teisėjas padaro pranešimą, kuriame išdėstoma bylos esmė. Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, tiriami įrodymai, vyksta teisminiai ginčai. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą. Baigus teisminį posėdį Konstitucinis Teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo.

Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 13