Teisiniai santykiai, darbo laikas

Teisės

Namų darbas

Vilnius

2004

TURINYS

1. Namų kontrolinio darbo užduotys.....................3
2. Teisiniai santykiai, jų pagrindiniai požymiai.................4
3. Darbo laiko teisinis reguliavimas......................5
4. Situacija..............................9
5. Literatūra..............................12

Namų kontrolinio darbo užduotys:
1 Teisiniai santykiai, jų pagrindiniai požymiai.
2 Darbo laiko teisinis reguliavimas.
3 Išspręskite situaciją:

Į piliečio Markausko įmonės administrciją kreipėsi jo žmona, prašydama jo darbo užmokestį pervesti į jos sąskaitą banke, nes jos vyras dažnai išgeria ir dėl to materialiai nukenčia šeima.

3.1. Apibūdinkite fizinių asmenųveiksnumą.

3.2. Kokia tvarka ir kokiais atvejais gali būti apribotas fizinių asmenų veiksnumas?

3.3. Kaip šiuo atveju turi pasielgti piliečio Markausko įmonės administracija?

Teisiniai santykiai, jų pagrindiniai požymiai

Teisiniai santykiai – tai visuomeniniai santykiai, reguliuojami teisės. Teisinis reguliavimas &##8211; tai procesas, kurio metu visuomeninių santykių dalyviai gauna prievoles, atsakomybę. Teisinis santykis – tai juridinė skirtingų socialinių procesų dalyvių jungtis, bendruomenės pamatinis elementas. Vienų subjektų įgalinimai yra paremti kitų visuomeninių santykių dalyvių įpareigojimais. Valstybė užtikrina, kad nebūtų pažeidinėjami kurio nors iš santykių dalyvių teisės. Pavyzdžiu: galimybė paduoti į teismą, panaudoti valstybės prievartos priemones.
Nustatyti, kurio iš santykių dalyvių teisės yra pažeistos naudojamos teisės normos, bet dalies visuomeninių santykių teisė negali reguliuoti. Pavyzdžiui, teisė nereguliuoja draugystės santykių.

Teisinių santykių požymiai
Teisiniai santykiai atsiranda tik esant mažiausiai dvviem pusėm, tai gali būti žmonės arba viena iš šalių gali būti valstybė. Tačiau, žmogus ar organizacija gali būti nepripažinti esantis santykių subjektais, nes subjektas privalo turėti galimybė gauti teises. Pavyzdžiui, LR pilietis teisę į žmogaus laisves įgyja gimęs; organizacija pradeda eg

gzistuoti, kai įregistruojama. Kita savybė – tai pakaltinamumas. Asmuo, pripažintas nepakaltinamu, negali būti laikomas teisynių santykių dalyviu. Tuo tarpu visiškas pakaltinamumas atsiranda tik sulaukus 18 metų.
Teisinis statusas -visa teisių ir įsipareigojimų visuma.

Išskiriama du teisės subjektų tipai:
· fizinis asmuo ( visi piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės )
· juridinis asmuo (visos įstaigos, visuomeninės organizacijos )

Teisinių santykių objektas yra materialinės ar dvasinės gėrybės, kurių siekia teisnių santykių objektai.

Darbo laiko teisinis reguliavimas

1. Darbo teisės sąvoka.
Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas – socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla. Darbo teisė reguliuoja santykius tarp žmonių, kurie realizuoja fizinius, protinius, intelektualinius suugebėjimus. Darbo procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai: 1)tikslinga žmogaus veikla; 2) darbo objektas; 3) darbo priemonės. Darbo objektas ir priemonės yra ne tik būtini darbo proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas; todėl yra glaudus darbo santykių ir turtinių santykių ryšys, nes žmonės darbo procese sueina į santykius ne tik tarp savęs, bet ir su darbo objektų ir priemonių savininkais.
Darbo teisės pagrindinis uždavinys – nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą, darbuotojų darbo ir gy

yvenimo sąlygas.

2. Darbo laikas (142 straipsnis)
Darbo laikas  tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
Prastova – kai darbdavys neužtikrina darbo. Už prastovos laiką mokama tam tikra dalis darbo užmokesčio, tačiau tai nėra darbo užmokestis, o tik tam tikra garantinė išmoka. Tačiau, Darbo apmokėjimo įstatymo 9 str. numato, kad darbdavys neturi teisės reikalauti iš darbuotojo prastovos metu būti įmonėje ilgiau negu vieną valandą per dieną.

3. Darbo laiko struktūra (143 straipsnis)
1. Į darbo laiką įeina:
1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;

5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;
6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;
7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.
2. Į darbo laiką neįeina:
1) pravaikšta;
2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
3) valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;

6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

4. Darbo laiko trukmė (144 straipsnis)
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti ke

eturiasdešimt aštuonių valandų.

4.Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Sutrumpintas Darbo Laikas – įstatymų numatytais atvejais yra trumpesnis nei 40 val. Per savaitę, nemažinant darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų. Jis yra nustatytas įstatymu ir privalomas darbdaviui ir darbuotojui. Nepilnamečiai 16-18 m. – 36 val. Nepilnamečiai 14-16 m. – 24 val. Dirbantiems kenksmingomis sąlygomis – ne daugiau 36 val. Numatytas sutrumpintas DL kai kurių profesijų atstovams – mokytojams, gydytojams. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Prieš švenčių dienas DL sutrumpinamas 1 val. Riboto darbingumo asmenims – sutrumpintas DL nustatomas pagal medicinos arba invalidumą nustačiusios komisijos išvadą.

Ne visas Darbo laikas (146 straipsnis) yra trumpesnis už normalų DL, jis yra nustatytas šalių susitarimu, už

ž jį mokama arba proporcingai dirbtam laikui, arba už pagamintą produkciją. LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta “Ne visos darbo savaitės nustatymo tvarka”- ne visa darbo savaitė negali būti trumpesnė kaip 3 d.d., o ne visa darbo diena – netrumpesnė kaip pusė darbo dienos. Darbdavys privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo grafiką, jeigu to prašo: Nėščia moteris; moteris, turinti vaiką iki 14 m. arba vaiką invalidą iki 16 m.; tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 m., taip pat globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką; invalidas; asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pristatęs medicinos išvadą.

Ne visas darbo laikas (146 straipsnis)
1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;
3) pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, toliau Kodekse – krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiamvaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;
5) invalido reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;
6) darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.

2. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusias sąlygas nustato Vyriausybė.
3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

5. Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę. Paprastai viršvalandiniai darbai yra draudžiami. “Darbdavys turi teisę organizuoti darbuotojams privalomą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis: 1)kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai bei reikia užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams;2)kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių ir kt.;3)kai būtina pabaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties, susijusios su techninėmis gamybos sąlygomis, nebuvo galima baigti per normalų darbo laiką, jei nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;4)kai dirbami mechanizmų ar įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu šiems mechanizmams ar įrengimams sugedus, dauguma darbuotojų negali dirbti;5)kai neatvyksta pamainininkas (darbdavys antrą pamainą iš eilės dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės pamainos pakeisti kitu darbuotoju);6)pakrovimo bei iškrovimo bei su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, kad nesusikauptų kroviniai ir būtų išvengta transporto priemonių prastovų. Kitais neišvardintais šio straipsnio trečioje dalyje, atvejais darbdavys gali organizuoti viršvalandinius darbus kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą.” “Viršvalandiniais darbais nelaikomi tie darbai, kuriuos darbuotojas savo iniciatyva dirba pasibaigus darbo dienai (pamainai) susitaręs su darbdaviu, tačiau turi būti garantuota nustatyta paros ir savaitės poilsio trukmė.” Viršvalandinių darbų požymiai:1)jie negali viršyti 4 val. Per 2 paras iš eilės;2)viršvalandžiai vienam darbuotojui negali viršyti 120 val. per metus.

Situacija

1. Fizinių asmenų veiksnumas
Fizinių asmenų veiksnumą reglamentuoja civilinis kodeksas. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis sukuria civilines teises ir pareigas.
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda:

1) iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių;

2) iš administracinių aktų;

3) kaip išradimų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo rezultatas;

4) dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo;

5) dėl įvykių, su kuriais įstatymai susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojami santykiai

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja:
1) tarp fizinių asmenų;

2) tarp juridinių asmenų;

3) tarp fizinių ir juridinių asmenų.

Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir valstybės, savivaldybių bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.

Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.

11 straipsnis. Piliečių veiksnumas

Piliečio galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, tai yra suėjus aštuoniolikai

metų amžiaus.

Tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, pilietis, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja civilinį veiksnumą visa apimtimi nuo santuokos sudarymo laiko. Jeigu paskiau santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgytojo veiksnumo nenustoja.

2. Fizinių asmenų veiksnumo apribojimo atvejai ir tvarka.

12 straipsnis. Neleistinumas apriboti piliečių teisnumą ir veiksnumą

Teisnumas arba veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymo numatomais atvejais ir tvarka.

Sandoriai, kuriais siekiama apriboti teisnumą arba veiksnumą, negalioja.

15 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu

Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu. Šiuo atveju jam steigiama globa.

Pripažinto neveiksniu psichinio ligonio ar silpnapročio vardu sandorius sudarinėja jo globėjas.

Jeigu pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba jo sveikata žymiai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Jam įsteigta globa po to panaikinama.

16 straipsnis. Fizinių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis, veiksnumo apribojimas

Piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis fizinio asmens veiksnumas gali būti teismine tvarka apribojamas. Šiuo atveju jam steigiama rūpyba.

Taip apribojus veiksnumą, fizinis asmuo gali sudarinėti sandorius turto disponavimo reikalu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais, tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkių buitinių sandorių sudarymą.

Fiziniam asmeniui nustojus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis, teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą. Jam įsteigta rūpyba po to panaikinama.

3. Įmonės administracijos veiksmai.
Įmonės administracija turi atmesti pilietės Markauskienės prašymą ir atsisakyti pervesti p. Markausko darbo užmokesti į jo žmonos sąskaita, nes tokie veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.
Pagal civilinio kodekso 16 straipsnį piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis fizinio asmens veiksnumas gali būti apribojamas tik teismine tvarka. Šiuo atveju jam gali būti steigiama rūpyba. Todėl norėdama apriboti vyro veiksnumą p. Markauskienė turi kreiptis į teismą , o ne į įmonės administraciją.

Panaudota literatūra

A. B. Vengerov Valstybės ir teisės teorija

LIETUVOS RESPUBLIKOS PATVIRTINTAS
DARBO KODEKSAS įstatymu Nr. IX-926

LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDRIEJI NUOSTATAI
CIVILINIS KODEKSAS PAGRINDINIAI NUOSTATAI

Leave a Comment