Teisėsaugos organizacijos

paskaitos, 1998 ?.Kuconis
konspektų sudarymas, 1998-1999 L.Ulevičius
autorines teises gina LR įstatymai

Bendros sąvokos ir santrumpos
Sistema – tam tikra bendros funkcijos siejama atskirų dalių visuma.
TO – teisėsaugos organai.
LR – Lietuvos Respublika.
LRK – LR Konstitucija.
VRM – Vidaus Reikalų Ministerija.
TM – Teisingumo Ministerija.
BP – baudžiamasis procesas.

1. Teisėsaugos organų sąvoka
 – įstatymiškai nesuformuluota. Susiformavo praktikoje.

Teisėsauga – tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos ir gynybos priemones, veikla, kuria siekiama užtikrinti normalų teis?(in)ės sistemos funkcionavimą.

Teisėsaugos organai – teisinės prievartos ir gynybos priemones taikantys organai.
plačiąja prasme: A. teisinės prievartos ir gynybos priemones taikantys organai

B. valstybinės valdžios organai

C. valdymo organai

D. teisingumo organai
siaurąja prasme: A. teismas

B. prrokuratūra

C. kvotos organai

D. parengtinio tardymo organai

E. advokatūra (nėra valstybinė įstaiga)

Valstybinės institucijos, taikančios normas pažeidusiems asmenims ir turinčios tam įgali?(ojimus)nimus. Taip pat vadinama kriminalinės justicijos sistema.

2, Teisėsaugos organų uždaviniai ir funkcijos
Teisėsaugos organų uždaviniai:

A. pažeistų teisių atstatymas (pvz. skolos negrąžinimas,dažn. civilinėje teisėje)

B. teisės pažeidėjo nubaudimas, kai pažeistos teisės atstatyti neįmanoma (dažn.baudžiamojoje teisėje)

C. pažeistų teisių atstatymas ir pažeidėjo nubaudimas (kai įmanoma)

Teisėsaugos organų funkcijos:
(bendra) A. kova su nusikalstamumu (nusikalstamumo kontrolė)

B. teisingumo vykdymas

C. baudžiamasis persekiojimas/ kaltinimas

D. nusikalstamumo tyrimas

E. operatyvinė veikla

F. teismo sprendimų vykdymas

G. teisniės pagalbos teikimas ir gyynyba (teismuose)

H. nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija

[B-H] įgyvendina atskiros institucijos. Pvz. [B] tik teismai; [D,E] kelios institucijos (policija, VRM tardytojai); [H] vykdo (turėtų vykdyti) visi teisėsaugos organai, bet dabar yra sukurtas specialus ‘Nusikalstamumo prevencijos centras’, tačiau tai viešoji įstaiga (?

? kas tai). Taip yra visuomeninis judėjimas ‘Stabdyk nusikalstamumą’.

Kai kurias funkcijas gali vykdyti ir neteisėsaugos organai (C,G gali ir pats nukentėjusysis ar kaltinamasis).

Svarbiausia funkcija – [B]. Yra viena įstaiga – teismas. Teismų sprendimas galutinis (realiai tik aukščiausiojo teismo). Išimtis – prezidento galia suteikti malonę. Kai kas teismų nepriskiria teisėsaugos organams.

3, Pagrindinės teisėsaugos organų veiklos kryptys
Funkcijos tiesiogiai susijusios su uždaviniais, o  apsprendžia tolimesnius tikslus.  išplaukia iš valstybės teis?(in)ės politikos.
Pvz. pareigūnams draudžiama būti kažkokios partijos nariu.

A. įstatymų ir kitų teisės aktų projektų kūrimas
B. teisėsaugos organų sistemos ir veiklos tobulinimas (mokesčių mokėjimu užsiima ir mokesčių inspekcija, ir mokesčių policija)
C. teisėsaugos organų bendradarbiavimas įgyvendinant jiems pavestas funkcijas (kol kas realiai neveikia – sovietmečiu koordinavo generalinis prokuroras, dabar gal teisingumo ministras. Kartais kuriamos tarpžinybinės komisijos. Rajono lygyje dažnai viskas ok.
D. naaujų teisinių ir mokslinių – techninių kovos su nusikalstamumu metodų kūrimas. (DNR analizė tėvo nustatymui)
E. kitų organų ir struktūrų įtraukimas į kovą su nusikalstamumu (‘Stabdyk nusikalstamumą’)
F. teisėsaugos organų finansinės ir materialinės – techninės bazės vystymas

4, Teisėsaugos organų kurso dalykas ir sistema
Teisėsaugos organų kurso dalykas – teisės aktai, reglamentuojantys teisėsaugos organų veiklą, organizaciją, kompetenciją. Bet ne patys aktai – tai kurso šaltiniai. O bendru atveju:
A. teisėsaugos organų organizavimas (plačiąja prasme) – pareigūnų kompetencija, sudarymas, struktūra, pareigybės
B. teisėsaugos organų veikla – ką ir kokiu būdu teisėsaugos organai veikia (ne visą ve

eiklą, o tik tiesiogiai susijusią su funkcijomis ir veiklos kryptimis), bendrai kompetencija.

Teisėsaugos organų sistema:

1. TO mokslo dalykas, pagrindinės sąvokos ir sistema
2. pagrindinė TO veikla Lietuvoje
3. teisingumas ir jo principai
4. teismų sistema (apylinkių, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos aukščiausiasis teismas)
5. konstitucinis teismas
6. teismų departamentas prie teisingumo ministerijos
7. LR teisingumo ministerija
8. LR prokuratūra
9. kvotos organai (policija, valstybės saugumo departamentas, valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės kontrolė, jūrų laivų kapitonai, kariuomenės dalių vadai, . (viso ~12))
10. parengtinio tardymo organai (nusikaltimų) (VRM tardytojai, prokuratūros tardytojai)
11. LR VRM
12. advokatūra
13. notariatas
14. privati detektyvinė ir saugos veikla
15. TO kitose šalyse
16. TO kurso vieta tarp kitų disciplinų

5. Teisėsaugos organų ryšys su kitomis disciplinomis
TO skiriasi nuo kitų disciplinų tuomi, jog kitų mokslų pagrindas – tam tikra teisės šaka. Panašiai pagrindo neturi kriminalistika, teisės teorija. Kita vertus, TO turi teisinę bazę:

A. norminiai aktai, kurių tam tikra dalis skirta TO (kodifikuoti norminiai aktai – kodeksai (baudžiamojo proceso, civilinio proceso, administracinių teisės pažeidimų), t.p. LR Konstitucija)

B. teisės aktai, skirti atskiriems TO, jų veiklos reglamentavimui (LR Teismų įstatymas, prokuratūros įstatymas, įvairūs vyriausybės nutarimai)

6. Teisėsaugos organų kurso šaltinių bendroji charakteristika
norminiai aktai (teisės aktai) (?gal apskritai teisės norminiai aktai?) skirstomi

pagal reguliavimo dalyką (turinį):
A. universalūs norminiai aktai (baudžiamojo proceso kodeksas, LR Konstitucija) (tik dalis yra šaltinis)
B. specialieji norminiai aktai – įstatymai ir kiti norminiai aktai tiesiogiai skirti organizacijai ir veiklai (Advokatūros įstatymas)

pagal formą (teisinę galią): (aktų galia nebūtinai pagal ei

ilę)
A. LR Konstitucija
B. konstituciniai įstatymai (dabar nėra tinkamų TO, gal ateity ‘Teismų įstatymas’) ?kas tai yra, kaip tai apibrėžiama?
C. įstatymai (sudaro pagrindinę TO kurso šaltinių dalį)
D. Seimo nutarimai (pvz. ‘dėl teisinės reformos metmenų’)
E. LR Prezidento dekretai (daugiausia taikymo aktai – pvz. ‘dėl teisėjų skaičiaus apylinkių ir apygardų teismuose ..’)
F. LR Vyriausybės nutarimai (‘Teisingumo ministerijos nuostatai’, ‘VRM nuostatai’, ‘Teismų departamento prie TM nuostatai’)
G. žinybiniai norminiai aktai (VR ministro, teisingumo ministro įsakymai, kai patvirtinamos bendro pobūdžio taisyklės. Pvz. ‘Tardymo departamento nuostatai’, ‘specialiųjų tarnybų nuostatai’)
H. tarptautinės sutartys, reglamentuojančios TO veiklą ir ratifikuotos Seimo (pvz. dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos bylose)

7. LR Konstitucija kaip teisėsaugos organų kurso šaltinis
Tai aukščiausios galios teisinis aktas. Visi kiti aktai turi atitikti LR Konstituciją. Kartu tai yra tiesiogiai taikomas aktas (taip nebuvo TSRS). Tai reiškia, kad konstitucinės normos turi būti taikomos net ir tada, kai nėra tiesiogiai reglamentuojančių įstatymų.  aktualus dėl viso 9 skirsnio bei kai kurių kitų normų. LR Konstitucijoje reglamentuojama:
A. teisingumo principai

1. teisingumą vykdo tik teismai 109 straipsnis 1 dalis

2. teisėjas nepriklausomas ir klauso tik įstatymo 109 straipsnis 2,3 dalys

3. teisėtumo principas 110 straipsnis

4. bylų nagrinėjimo viešumas 117 straipsnis 1 dalis

5. valstybinė kalba (proceso metu) 117 straipsnis 2,3 dalys

6. asmenų lygybė 29 straipsnis

7. pažeistų teisių teisminė gynyba 30 straipsnis

8. nekaltumo prezumpcija 31 straipsnis 1 dalis

9. teisė į gynybą 31 straipsnis 6 dalis
B. kai kurie TO veiklos ir organizacijos pagrindai

1. teismų sistema 111 straipsnis

2. teisėjų skyrimo tvarka 112 straipsnis

3. apribojimai teisėjams 113 st

traipsnis

4. teisėjų imunitetas 114 straipsnis

5. teisėjų atleidimas iš darbo 115-116 straipsniai

6. prokuroro funkcijos 118 straipsnis

8. Teismų valdžios sąvoka ir pagrindiniai požymiai
LR Konstitucijos 5 straipsnis įtvirtina valdžių padalijimo principą – Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė bei teisminė valdžia, kurią vykdo Teismai. Principas sukurtas Monteskje 17a. pabaigoje. Bendru atveju valdymas suprantamas kaip įtakos turėjimas. Teismas turi įgaliojimus, kuriuos ?gal jų pasekmes – sprendimus? kiti turi vykdyti.

Teismų valdžia – specialių valstybės organų – teismų – įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijai klausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizacija civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka.

pagrindiniai teismų valdžios požymiai (bruožai)

A. teismų valdžia -valstybės valdžios rūšis

B. teismų valdžia priklauso teismams

C. teismų valdžios išimtinumas
(sudėtinis)

D. nepriklausomumas (niekas negali įtakoti), savarankiškumas (nesidalija su niekuo išskyrus LR Prezidento malonės teisė), išskirtinumas (atskira sistema)

E. procesinė teismo veiklos tvarka

F. teismo valdžios įstatymiškumas (kompetencija ir veikla – norminiuose aktuose)

G. neturi prieštarauti LR Konstitucijai

H. įstatymų aiškinimas ??? (au?(n)kšč, Konstitucinis Teismas)

9. Teisingumo sąvoka ir jos savybės
Svarbiausias teismų valdžios turinys – teisingumo vykdymas.  nėra atskleista nei LR Konstitucijoje, nei kituose norminiuose aktuose. Ši sąvoka – daugiau mokslinių tyrinėjimų objektas.

Teisingumas suprantamas:

A. gyvenimiška (buitinė) samprata – teismo, kuris teisia, veikla. Taip pat ta veikla turi būti teisėta ir teisinga.

B. teisinė samprata – procesine tvarka atliekama teismų veikla, teismo posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas, kuria siekiama teisėtai, pagrįstai ir teisingai jas išspręsti.

Teisingumo savybės:

A. teisingumą vykdo tik teismas

B. numatyta ypatinga teisingumo vykdymo veikla (specialiai nustatyta procesine tvarka) (civilinio proceso ir baudžiamojo proceso (teisena))

Teisena – visas bylos nagrinėjimas nuo pradžios iki galo.

Teisingumas – tik teismo veikla.

Teisingumo vykdymas nagrinėjant ir sprendžiant:

A. civilines bylas

B. baudžiamąsias bylas

C. ateity gali būti ir administracinis procesas – bet jas nagrinėja ne tik teismas

10. Konstitucinių teisingumo principų sąvoka ir sistema
Konstituciniai teisingumo principai – LR Konstitucijoje įtvirtintos arba iš jos normų išplaukiančios pagrindinės teisinės idėjos, pagrindinės teisės nuostatos, apsprendžiančios teismų organizaciją bei veiklą. Tačiau konstituciniai principai ir išliktų normomis, jei nebūtų detalizuoti. Pvz. teisingumą detalizuoja ‘Teismų įstatymas’, procesiniai įstatymai, etc.

Konstitucinių teisingumo principų sistema:
(šie principai buvo minėti nagrinėjant LR Konstituciją kaip TO kurso šaltinį)

A. teisėtumo principas

B. teisingumą vykdo tik teismai

C. teisėjų nepriklausomumas

D. piliečių lygybė prieš įstatymus ir teismus ?kam ‘ir teismus’?

E. pažeistų teisių teisminė gynyba

F. nekaltumo prezumpcija

G. teisė į gynybą

H. bylų nagrinėjimo viešumas

I. teismo proceso kalba
+ kiti

piliečių dalyvavimas vykdant teisingumą (prisiekusiųjų teismas)

visuomen?(iniai)ės kaltintojai, gynėjai

asmens garbės ir orumo gynyba

teisminio nagrinėjimo betarpiškumas (pats tiria) ir žodiškumas

Teisingumo pasireiškimas ir skirtumai:
A. [F] ir [G] veikia tik baudžiamajame procese (civiliniame – tik įpareigojimai, nėra kaltų)
B. civilinėse bylose teisingumo sistema veikia tik nagrinėjimo metu, ikiteisminio proceso nėra.

11. Teisėtumo principas
Bendras TO principas. Kiekvieno TO veikla turi būti teisėta.  – reikalavimas, kad visos įmonės, įstaigos, . (juridiniai ir fiziniai asmenys) griežtai ir nenukrypstamai laikytųsi LR Konstitucijos ir kitų norminių aktų. Pvz. LR Konstitucijos 28 straipsnis – tiesioginis įpareigojimas žmonėms; 110 straipsnio 1 dalis skirta teismams; 7 straipsnio 3 dalis – piliečiams. Detaliau civiliniame, baudžiamojo procesų kodeksuose.

LRK 7 straipsnio 3 dalis:
Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

LRK 28 straipsnis:
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis,
žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

LRK 110 straipsnio 1 dalis:
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja
Konstitucijai.

12. Teisingumo principas “Teisingumą vykdo tik teismas”
Pasireiškia tuo, jog teisingumą atlieka tik teismas ir niekas negali kištis į teismų veiklą. Išimtis – administracinės bylos, kur byla gali būti nagrinėjama ne tik teismuose. ?apskritai kokia padėtis su administraciniais teisės pažeidimais, jų priklausymu teismams, kuriems?

LRK 109 straipsnio 1 dalis = Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis:
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai

13. Teisėjų nepriklausomumo principas
 reiškia, kad turi būti sudarytos tokios sąlygos, jog pašalintų ir apsaugotų teisėją nuo bet kokio kišimosi į jo veiklą. Visais kitais atvejais – gali tik teisingumo vykdymo atveju. ?ar tai turima galvoje teisėjo akivaizdi nekompetencija ar apeliavimo galimybė?

poveikio skirstymas:
A. objektyvusis – reikalauja teisėją apsaugoti nuo pašalinio poveikio
B. subjektyvusis – pats teisėjas neturi pasiduoti
ARBA
A. iš šalies (kitų organų)
B. vidinis (pvz. 3 teisėjai sprendžia bylą ir daro įtaką vienas kitam. Iš to kilusi ‘pasitarimo kambario paslaptis’, pirmininko paskutinis balsas, teismo sprendimo panaikinimas. Taip pat giminystės ryšiai su proceso dalyviais ?ar su visais?

LRK 109 straipsnio 2-4 dalys:

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

Teismų įstatymo 46 straipsnis:

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

Teisėjo ar teismo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo įžeidimą arba šmeižimą.

Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.

14. Piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą principas
Visiems asmenims taikomi bendri įstatymai, nepriklausomai nuo socialinės ar kitokios padėties. Išskyrus Seimo narius, teisėjus, etc.

LRK 20 straipsnis:

Žmogaus laisvė neliečiama.

Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas
suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais
pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs
įstatymas.

Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi
būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant
sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima
nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.

Teismų įstatymo 2 straipsnis:

Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

15. Nekaltumo prezumpcija
kaltinamojo kaltumą įrodo tik teismas. Tačiau teismas turi surinkti ne tik kaltinančias, bet ir teisinančias problemas. Dažnai apie kaltumą sprendžia kiti organmai (pvz. prokuroras, nors formaliai teisę turi tik teismas). Tas dalinis kaltumas nenustatokaltumo – juridinio fakto nėra. Ateity galės taikyti tik teismas. Šiuo metu kratą sankcionuoja prokuroras. ???

BPK 11 straipsnis:
Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas. Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu.

16. Teisė į gynybą
Specifinis baudžiamojo proceso principas. Tai ne tik gynėjo dalyvavimas teisme.  – visuma subjektyvių procesinių priemonių, kurias naudodamas įtariamasis ar kaltinamasis gali gintis nuo įtarimo ar kaltinimo. Visos teisės numatytos BP kodekse. Pagrindinės:

A. teisė žinoti, kuo įtariamas ar kaltinamas

B. turi teisę pateikti įrodymus

C. teisė pareikšti prašymus ir paduoti skundus

D. teisė neduoti parodymų (netiesiogiai) ??? ką tai reiškia

E. teisė turėti gynėją

Pareigūnai turi išaiškinti įtariamajam ir, jei reikia, šgyvendinti teises. Tam tikrais atvejais [E] apmoka valstybė. [E] garantuojama nuo sulaikymo arba 1-os apklausos.

LRK 31 straipsnio 6 dalis:
Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir
kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento
garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

17. Teismų sistema
Tai yra visuma valstybės teismų, kuriuos sieja bendri tikslai, uždaviniai. Teismų sistemą įtvirtina LR Konstitucija, Teismų įstatymas. Yra kitų teismų: ‘Teisėjų garbės teismas’, ‘Trečiųjų teismas’, ‘Karininkų garbės teismas’. Bet tai nėra teismai tikrąja prasme. Teismų sistemą sudaro tik įvardintieji įstatymuose. Jie gali būti skirstomi įvairiai:

Teismų pakopos (grandys) išskiriamos pagal teismų kompetenciją:

A. pirmos pakopos teismai (visi apylinkių teismai)

B. antros pakopos teismai (apygardų teismai)

C. Lietuvos Apeliacinis Teismas

D. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
visi [A] pakopos teismai turi vienodą kompetenciją. [A] yra pagrindinė pakopa, nes išnagrinėja daugiausia bylų. Aukštesnieji teismai taip vadinami dėl teiės peržiūrėti žemesnių teismų nuosprendžius.

Teismų instancijos – tai yra atitinkamo teismo įgaliojimai spręsti bylas. Kitaip – procesinė kompetencija. Reglamentuota procesiniuose kodeksuose. Teismai skirstomi:

A. pirmos instancijos teismai

B. apeliacinės instancijos teismai

C. kasacinės instancijos teismai
[A] savo posėdžiuose nagrinėja civilines, baudžiamąsias ir kitokias bylas, tiria įrodymus ir priima sprendimus, nutartis ar nuosprendžius. Šie teismai sprendžia bylą iš esmės. Lietuvoje tai apylinkių bei apygardų teismai.
[B] tikrina [A] priimtus, bet dar neįsigalėjusius sprendimus. Pvz. baudžiamosiose bylose įsigalėja po 14 dienų. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali apskųsti aukštesniajam teismui. [B] gali būti apygardų teismai ir apeliacinis teismas priklausomai nuo pirmos instancijos. Visais atvejais [B] turi būti aukštesnis už [A].
[C] nuo 1999 sausio 1 vienintelė kasacinė instancija yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis tikrina įsiteisėjusių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. (ateity??? tikrins tik teisėtumą)

Teismų įstatymo 9 straipsnis:

Lietuvos Respublikos teismai yra apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai, kurių statusą nustato įstatymas.

Teismai steigiami įstatymu.

Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.

Lietuvos Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Teismai išlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto.

18. Apylinkės teismo vieta teismų sistemoje
Išnagrinėja ~90% visų bylų. Apylinkės teismai paprastai sudaromi rajonuose, miestuose ir Vilniaus mieste, jo teritorijose (4). Teismai steigiami įstatymu. Dabar veikiantys buvo įsteigti 1992 03 12. Kodėl vadinami apylinkių – nežinia. Veiklos teritoriją nustato 1994 06 15 įstatymas. Šiuo metu egzistuoja 54 apylinkių teismai (43 rajonų, 7 miestų, 4 Vilniuje). Visi apylinkės teismai yra pirmos instancijos teismai.

19. Apylinkės teismo sudėtis ir sudarymas
Teismo sudėtis. Teisingumą vykdo tik teismo pirmininkas, jo pavaduotojai (>=6 teisėjai) ir teisėjai. Kitos struktūrinės dalys – teismo raštinė, teismo vykdytojai. Veiklos teritoriją nustato įstatymas [placiau 18 kl.]. Teisėjų skaičių nustato Prezidentas teisingumo ministro teikimu. (pvz. Kaune 45; Vilniaus I 35, II 22, III 13, IV 5; rajonuose iki 12)
Teisėjų specializacija – visi teisėjai gali spręsti visas bylas, bet kad kompetetingiau – vieni civilines, kiti baudžiamąsias arba gilesnė specializacija (autoavarijos, bankrotas, sutarčių vykdymas, etc.). Kol kas taikoma retai. Be dalykinės specializacijos galima ir teritorinė specializacija – zonomis.

Teismų sudarymas.
A. kandidatų priėmimo ir elgesio su jais tvarką tvirtina teisingumo ministras
B. teisėjai skiriami Teisėjų tarybos teikimu Prezidento dekretu (1x 5 metams, vėliau iki 65 metų)
C. teisėjas turi atitikti visus reikalavimus

Teismų įstatymo 10 straipsnis:

Apylinkės teisme yra apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojai, kiti teisėjai ir teismo raštinė. Teismo pirmininko pavaduotojai skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip 6 teisėjai. Apylinkės teismuose galima teisėjų specializacija, kurią nustato teismo pirmininkas.

Apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius. Apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras.

Apylinkės teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

Teismų įstatymas 22 straipsnis 1 dalis:
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų, pagal šio įstatymo 22(3) straipsnį nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat atitinkantis šio įstatymo 22(1) straipsnio reikalavimus ir išlaikęs teisėjo egzaminus.

Teismų įstatymas 22(3) straipsnis 1 dalis:
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas;
2) buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;
3) buvo atleistas iš teisėjų garbės teismo sprendimo pagrindu;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
5) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su teisėjų profesinės etikos taisyklių reikalavimais.

20. Apylinkės teismo kompetencija
Apylinkės teismas bylas nagrinėja tik pirmąja instancija.

A. civilinėms byloms – CPK 135 straipsnis

B. baudžiamosioms byloms – BPK 36 straipsnis ?ar tokios nuorodos užtenka – visos, išskyrus.?

C. visos ? administracinės bylos

D. bylos, susijusios su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu

E. dėl įstatymų numatytų prievartos priemonių taikymo (tik BP) (dabar daro prokuroras – ateity tik teismas)

F. ateity galima bus apskųsti beveik visus nutarimus. Dabar galima skųsti dėl:

1. kai teisėjas ar prokuroras atsisako iškelti bylą

2. uždėti turtui areštą

G. ateičiai numatytos teismo teisėjų tam tikros ikiteisminio tyrimo funkcijos (kai kurių prievartos priemonių taikymas, liudininkų, negalinčių dalyvauti teismo posėdyje, apklausa, etc.)

Teismų įstatymo 15 straipsnis:

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms;

2) baudžiamosioms byloms;

3) administracinėms byloms;

4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

5) priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymų numatytų prievartos priemonių taikymo;

6) įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų.

Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo teisėjas nenagrinėja tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Apylinkės teismo hipotekos skyriaus kompetencija nustatyta šio įstatymo XVI skirsnyje.

21. Apylinkės teismo pirmininkas
Skyrimas. 3 dalis
Laikas. 5 dalis
Pavaduotojai. Jei >=6 teisėjai + 4 dalis
Kompetencija. A. administruoja teismo darbą (anstoliai, raštinė, hipotekos skyrius)

B. vykdydami teisingumą neturi jokių kitų teisių, nei eiliniai teisėjai

C. paskirsto darbo krūvį (taisyklės nustatytos teisingumo ministro Teismų departamento direktoriaus teikimu)
Pavadavimas. pavaduoja pavaduotojas arba Teismų departamento direktoriaus paskirtas teisėjas

Teismų įstatymo 33 straipsnio 3-5 dalys:

Apylinkių, apygardų teismų pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai.

Apylinkių, apygardų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirmininkus, taip pat apylinkių teismų hipotekos skyrių hipotekos teisėjus iš paskirtų teisėjų skiria teisingumo ministras, pasiūlius teismo pirmininkui.

Apylinkių teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, taip pat hipotekos skyrių hipotekos teisėjai skiriami 5 metams.

22. Apylinkės teismo hipotekos skyrius
Išimtinai civilinės teisės ir civilinio proceso dalykas.
Steigimas. 10 straipsnio 2 dalis. Šiuo metu įsteigti nuo 1997 10 01 dešimtyje apylinkių teismų.
Pačią hipoteką reglamentuoja ‘LR hipotekos įstatymas’ bei ‘LR hipotekos registrų steigimo įstatymas’.
Hipotekos skyrių hipotekos teisėjus skiria iš jau paskirtų teisėjų skiria teisingumo ministras, pasiūlius teismo pirmininkui.
Kompetencija. A. registruoja turto įkeitimus

B. tvarko hipotekos registrą

C. priima sprendimus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto

D. paskirsto išieškotas sumas tarp išieškotojų

Teismų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis:
Apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius. Apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras.

23. Teismo anstoliai
Yra ir apylinkių ir apygardų teismuose. Jų darbą plačiau reglamentuoja civilinio/baudžiamojo proceso kodeksai.
Priėmimas į darbą. Priima Teismų departamento direktorius pagal teismo pirmininko rekomendacijas.
Reikalavimai. >=21m.; aukštasis/aukštesnysis teisinis išsilavinimas; išlaikyti egzaminai.
Vyresnysis teismo anstolis. Jį skiria Teismų departamento direktorius.

A. vadovauja teismo antstolių kontorai

B. organizuoja ir kontroliuoja teismo antstolių darbą

Teismo anstolių kontora. Veiklos teritorija sutampa su teismo veiklos teritorija. Tai juridinis asmuo.
Sudėtis. Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis teismo antstolis, vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas (jei >=6 anstoliai), kiti teismo antstoliai, raštvedybą tvarkantys bei kiti darbuotojai.
Steigimas. ???

24. Apylinkės teismo raštinė
ne tik apylinkės teisme. Tai struktūrinis teismo elementas, techninis personalas. Čia dirbantys asmenys neturi valdingų įgalinimų, nevykdo teisingumo.
Darbuotojai. Raštinės vedėjas, archyvaras, teismo posėdžių sekretor(ė)s (teisėjas yra atsakingas, bet sekretorė padeda rengti bylą: iįrašo šaukimus, išsintinėja, rašo teismo posėdžio protokolą, etc.), mašininkės, vairuotoja(i)s.
Darbo instrukcijos. 71 straipsnio 4 dalis.

Teismų įstatymo 71 straipsnis:

Kiekviename teisme yra raštinė.

Už teismo raštinės darbą atsakingas raštinės vedėjas. Teismuose, kuriuose yra skyriai, skyriaus raštinės darbui vadovauja skyriaus pirmininkas.

Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas. Už jo darbą atsakingas archyvo vedėjas (archyvaras), o ten, kur jo nėra – raštinės vedėjas.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo raštvedybos instrukciją tvirtina teisingumo ministras.

25. Apygardos teismo sudėtis ir sudarymas
Apygardos teismai įsteigiami įstatymu. Dabartiniai įsteigti 5 apygardų teismai didžiausiuose miestuose 1994 06 15. Ankščiau nebuvo. Lyginant su apylinkių teismais, nėra pirmininko pavaduotojo, bet yra skyrių pirmininkai (civilinio ir baudžiamojo), 2 raštinės ir teismų vykdytojai. Teisėjų skaičių nustato LR Prezidentas teisingumo ministro teikimu. Dabartinė tvarka įtvirtinta 1994 04 04: Vilniuj 50, Kaune 35, kituose 20. Teisėjų skaičių nustato teisingumo ministras.

Sudarymas.

Leave a Comment