Teisės paskaitų konpektas

Darbo teisė

Darbo teisė-tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio ir kitus glaudžiai susijusius visuomeninius santykius.
Darbo santykiai-tai santykiai, grindžiami darbuotojo ir darbdavio susitarimo pagrindu, įpareigojantys darbuotoją asmeniškai už užmokestį atlikti sulygtą darbo funkciją, paklusti darbovietės vidaus tvarkos taisyklėms, o darbdavį įpareigojantys sudaryti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Darbo santykiai, sureguliuoti darbo teisės normomis, tampa darbo teisiniais santykiais.
Darbo teisės paskirtis-reguliuoti ne paties darbo proceso technologiją, bet socialinius jo organizavimo ir taikymo ryšius, nes darbo teeisės dalykas yra ne pats darbas, o tik jo visuomeninė forma, santykiai tarp žmonių, dalyvaujančių darbo veikloje.

Darbo sutartis

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Darbo sutarties rūšys: 1)neterminuotos; 2)terminuotos, laikinosios, sezoninės; 3)dėl paapildomo darbo, antraeilių pareigų; 4)su namudininkais; 5)patarnavimo darbam; 6)kitos.
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įr

registruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Apie priimtą dirbti darbuotoją, darbdavys tą pačią dieną privalo pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui, išsiųsdamas jam nustatytos formos pranešimą.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
Už darbo sutarties sudarymą, jos įregistravimą, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimą yra atsakingas darbdavys.
Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.
Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia darbo teisinių santykių pasibaigimą. Tai darbo sutarties pasibaigimas; darbo sutarties nutraukimas; atleidimas iš darbo.
Darbo sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu, suėjus teerminui, darbuotojo pareiškimu, darbdavio iniciatyva.

Darbo laikas

Darbo laikas-tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilygti laikotarpiai.
Į darbo laiką įeina: faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti.
Pagrindiniu darbo laiko trukmės matu yra darbo diena (pamaina) ir darbo savaitė.
Darbo diena vadinama darbo laiko trukmė, kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, neatsižvelgiant į tai, ar di

irbama 6 darbo dienas ar 5 darbo dienas per savaitę.
Darbo pamaina-darbo laiko trukmė, kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darbo grafiką arba darbo tvarkos taisykles. Darbo pamaina paprastai vadinamas darbas tam tikrą paros dalį (dieninė, vakarinė, naktinė pamainos).
Darbo savaitė-įstatymų nustatyta bendra darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Per savaitę gali būti dirbama 5 darbo dienas su dviem poilsio ar 6 darbo dienas su viena poilsio diena, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo sąlygas ir kitas aplinkybes.
Pagal darbo laiko trukmę ir darbuotojo reisinę padėtį darbo laikas paprastai skirstomas į: 1)normalų; 2)sutrumpintą; 3)ne visą darbo laiką; 4)budėjimą; 5)viršvalandinį darbą; 6)darbą naktį.
Darbuotojų normali darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų.
Sutrumpintas darbo laikas-tai darbo laikas, kurio trukmė nustatoma trumpesnė už normalią, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir dirbančio asmens fiziologines savybes.
Sutrumpintas darbo laikas nustatomas paaugliams nuo 16 iki 18 metų; vaikams iki 16 metų; asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma; asmenims dirbantiems naktį.
Ne visas darbo laikas-darbo trukmė, trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams arba asmenims, dirbantiems tam tikromis sąlygomis, numatytą normalią darbo laiko tr
rukmę, nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas: 1)darbuotojo ir darbdavio susitarimu; 2)darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą; 3)pareikalavus nėščiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arbą vaiką invalidą iki 16 metų; 4)darbuotojo iki 18 metų reikalavimu; 5)invalido reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą; 6)darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.
Viršvalandiniais laikomi darbai, kuriuos darbuotojai dirba viršydami ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę, sutrumpinto darbo laiko, ne viso darbo laiko trukmę, darbovietėse, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, nustatytą darbo laiko trukmę.
Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik šiais išimtiniais atvejais: 1)kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams; 2)kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų; 3)kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinė kliūties nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrengimai ir pan.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 h ir 120 h per metus.
Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio.
Darbas naktį yra kalendorinis laikas nuo 22 h iki 6 h. Naktiniu laikomas darbas, je
eigu 3 darbo valandos tenka nakčiai.
Draudžiama dirbti nakties metu skirti asmenis iki 18 metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.
Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio.

Poilsio laikas

Poilsio laikas-tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.
Galiojantys įstatymai numato šias laiko poilsio rūšis: 1)pertrauką pailsėti ir pavalgyti; 2)papildomas ir specialias pertraukas pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; 3)paros poilsį; 4)savaitės nepertraukiamąjį poilsį; 5)kasmetinį poilsio laiką (švenčių dienas, atostogas).
Pertrauka pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka)-tai dienos (pamainos) laikotarpiu darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne ilgesnė kaip 2 h ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka, kurios metu darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Ši pertrauka į darbo laiką neįskaičiuojama.
Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.
Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu.
Papildomos ir specialios pertraukos-tai atsižvelgiant į darbo sąlygas, tam tikroms darbuotojų kategorijoms suteikiamos papildomos ar specialios pertraukos pailsėti, kurios įskaitomos į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Specialios pertraukos daromos dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 laipsnių, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelė protinės įtampos reikalaujantį darbą.
Paros poilsis-tai kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė, kuri negali būti trumpesnė kaip 11 h iš eilės, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas dirba vienoje, ar keliose darbovietėse, pagal vieną ar daugiau darbo sutarčių.
Savaitės nepertraukiamasis poilsis-laisvos nuo darbo (išeiginės) dienos per kalendorinę savaitę. Esant 5 darbo dienų savaitei, darbuotojui suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant 6 dienų darbo savaitei-viena poilsio diena.
Savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 35 h. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų, darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus.
Kasmetinės švenčių dienos-tai Lietuvos Respublikos įstatymais paskelbtos dienos, susijusios su valstybės svarbiais įvykiais arba tradicinėmis datomis, kai įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama.
Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų, darbus, būtinus gyventojams aptarnauti ir pan.
Už darbą švenčių ar poilsio dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Jeigu švenčių dienomis dirbama pagal grafiką, darbuotojui mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
Kasmetinės atostogos-tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį.
Kasmetinės atostogos yra minimalios, pailgintos ir papildomos.
Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė-28 kalendorinės dienos.
Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika.
Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje.
Paveldėjimas

Paveldėjimas-tai mirusio asmens, palikėjo, teisių ir pareigų perėjimas jo paveldėtojams pagal paveldėjimo teisės normas.
Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirtis. Palikimas atsiranda ir tuomet, kai asmuo teismo sprendimu yra pripažįstamas mirusiu.
Paveldėjimo pagrindai yra įstatymas ir testamentas. Paveldint pagal įstatymą yra būtini mažiausiai du faktai: 1)asmuo, kuriam yra paliekamas palikimas, turi būti numatytas įstatyme kaip įstatyminis įpėdinis; 2)paveldėjimas turi atsirasti.
Paveldint pagal testamentą į pėdinį įvardija testatorius surašytame testamente. Jis gali nė vienam iš įstatyminių įpėdinių nieko nepalikti, tačiau tuomet jo turtas gali pereiti valstybei ar kitai socialinei institucijai. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1)palikėjo vaikai, įvaikiai; 2)palikėjo tėvai, įtėviai ir vaikaičiai; 3)palikėjo seneliai iš abiejų pusių ir vaikaičiai; 4)palikėjo broliai ir seserys, proseneliai iš abiejų pusių; 5)palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys; 6)palikėjo tėvo ir motinos brolių ir sesrų vaikai.
2, 3, 4, 5, 6 eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių.
Testamentas-tai tam tikras aktas, kuriuo yra nurodoma, kaip jį sudariusio asmens mirties atveju turėtų būti paskirstytos mirusiajam priklausančios materialinės ir nematerialinės vertybės. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.

Darbo drausmė

Darbo drausmė-tai sistema teisės normų, nustatančių įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo tvarką, darbuotojų ir darbdavio darbo pareigas, paskatinimus už sėkmingą darbą bei drausminę atsakomybę už darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą esant darbuotojo kaltei.
Drausminė atsakomybė-tai darbuotojo pareiga atsakyti už padarytą drausmės pažeidimą ir patirti įstatyme nustatytas drausmines nuobaudas.
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo.
Iš darbo galima atleisti už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą ar kitokį darbo drausmės pažeidimą, jei prieš tai darbuotojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir kai darbuotojas nors vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma: 1)neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2)valstybės ,tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; 3)neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną; 4)pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pareigų sau arba kitiems asmenims; 5)Jei darbuotojas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai it t.t.
Skiriant drausminę nuobaudą, reikia atsižvelgti į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.
Jeigu per vienerius metus nuo drausminės nuobaudos skyrimo dienos darbuotojui nebuvo skirta nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Be to, jei darbuotojas dirba gerai ir sąžiningai, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.

Fiziniai asmenys

Fiziniai asmenys-tai visi piliečiai.
Teisnumas-teisių ir pareigų turėjimas, kuris atsiranda gimus, o išnyksta mirus.
Veiksnumas-sugebėjimas pačiam naudotis šiomis teisėmis.
Neveiksnūs asmenys iki 14 m., dalinai veiksnūs nuo 14 iki 18 m., pilnai veiksnūs nuo 18 m.
Neveiksnūs-psichiniai ligoniai, silpnapročiai, pripažinti teismo.
Jeigu fizinio asmens nuolatinėje gyvenamoje vietoje ne trumpiau kaip 1 metus nėra žinių, kur jis yra, toks asmuo pripažįstamas nežinia kur esančiu. Tada jo turtui yra skiriamas laikinasis administratorius, kuriuo gali būti asmens sutuoktinis, artimas giminaitis arba kitas asmuo, suinteresuotas išsaugoti jo turtą.
Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina pripažinimo jį nežinia kur esančiu sprendimą, po to panaikinamas ir jo turto administravimas.
Pilietis gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo nuolatinėje gyvenamoje vietoje 3 metus nėra žinių kur jis yra. Jeigu pilietis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus per tam tikrą nelaimingą atsitikimą, tas terminas sutrumpinamas iki 6 mėn.
Piliečio paskelbimas mirusiu jo civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilyginamas jo mirčiai. Tai reiškia, kad išnyksta jo teisnumas, jo turtą paveldi jo įpėdiniai ir t.t.
Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu panaikina.
Atvykusysis neturi teisės reikalauti grąžinti jam priklausantį turtą, kuris paskelbus jį mirusiu yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežąsčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grąžinti jam priklausantį turtą, išlikusį pas įpėdinius.

Leave a Comment