VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ
KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ
TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS SĄLYGOS LIETUVOJE
Darbo vadovas:
Doc. dr. A. Kulakauskas
Kaunas, 2003
Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………… 3
1. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcija..…. 3 1.1 Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas………………….….……… 3 1.2 Įstatymo reguliavimo ir tikslų charakteristika.…………………………… 3 1.3 Kiti teisės aktai, reguliuojantys tą pačią sritį…………………..……. 4 1.4 Užsienio valstybių pavyzdžiai…………………………………………………. …. 5 1.5 Tarptautinės bei Europos sąjungos teisės normos ir principai………….. 6 1.6 Pagrindinės nuostatos………………………………………………….. …………………….. 6 1.7 Galimos pasekmės…………………………………………………… ………………………… 7 1.8 Finansinis ekonominis pagrįstumas………………………………………………… …….. 7 1.9 Numatoma įstatymo struktūra………………………………………………….. …………… 82. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas….. 10
ĮVADAS
Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidosdalis, dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialineibei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliaisukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybeiypač svarbu išlaikyti savo kūrybines galias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybiųplėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūrosgyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinaiturtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą. Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai, padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti. Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiauparengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečiusdarbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo,kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškaibūtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvintikultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvąpasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybiųnaudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose. Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymokoncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programosįgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”; Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų LietuvosRespublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvoskultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir menoįvairovės skatinimas” numatytus tikslus.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ CHARAKTERISTIKA
Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančiovisuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigųadministravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veikloskylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokioįstatymo projekto parengimo būtinumą. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – taiyra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklossritis. Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigųįstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius: teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą irveiklą; teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius; nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos beifinansavimo ypatumus; teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius irsu jais susijusias socialines garantijas. Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertiniųįstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinįreglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančiuskūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialusįstatymas.
III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas irtyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą,rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybiųapsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius sumokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžioteisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatytajuridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo,registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenųvaldymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetiniųįstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustatotik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formosįstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų irkoncertinių įstaigų veiklos principų. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymasnustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autoriųteisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yrasudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisiųapsaugą. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuojaLietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti
sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojasarba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomasnuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų irkolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbodienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikękarjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniamaktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniamsumanymui įgyvendinti. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijosreglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šioskūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybiniųpensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimopensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrųir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomireikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėraprivalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustisvalstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybėsnustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialiniopensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijųdraudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto(rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimosutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrųir koncertinių organizacijų artistams” nustatyta, kad valstybinių muzikiniųteatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėlprofesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę ikisenatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbosutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertinesorganizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. LietuvosRespublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjosampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtisį atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjaipasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų irkoncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos menokūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę įpapildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimąreguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose. Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimotvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės irsavivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šioįstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbantapie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus,dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas,bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir suspecifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemoniųgamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinėsveiklos nereglamentuoja joks įstatymas.IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI
Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijosprojektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai: Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas; Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokiųprofesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų,profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių irFlandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo beisubsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo; Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas. Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinėskultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veikloskultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesųvystymuisi šiose šalyse. Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančiusvisuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtisrodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklosmodelio. Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro menoįstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigųabipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai. Besikartojančios nuostatosyra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijųapibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį),kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantysdarbo santykiai ir socialinės garantijos. Visuose įstatymuose akcentuojamasnacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybėsužsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinėsdramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamasnetiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programųsvarba. Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras(valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiriavalstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinisFinansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.įkurta prie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatineiveiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba
paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžiaDanijos aktorių susivienijimas. Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos,savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meniniųužsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai,investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti. Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant įveiklos rezultatus ir vardo suteikimas siejamas su išskirtinėmisfinansinėmis sąlygomis. Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europosšalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną irišlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiauyra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabiliosstruktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupėsnustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikiakūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimąfiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesųkaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI
Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai,reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio,atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, betkultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvosnacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų(kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo(kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse. Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio,solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daugsutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros,švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, SlovėnijosRespublikomis ir kt.). Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvųgastroles užsienio valstybėse.
VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
Siūlomas įstatymas įtvirtintų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinęformą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus irprincipus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimoypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijųspecifiką. Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai irkoncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinisteatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės. Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro irmuzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkintivisuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinįskonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veikloskūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus irkoncertines įstaigas iš kitų įstaigų. Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai ( artistai,atlikėjai, kūrėjai, meniniai kolektyvai, turintys savą profesinės veiklosspecifiką), meno profesijų specifika apsprendžia specifinių darbo santykių,socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymu būtų nustatyti šių įstaigųveiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugospagrindiniai principai. Siūlomas įstatymas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigųklasifikavimą pagal steigėją bei scenos meno rūšis. Įstatymas apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinėsįstaigos teisinį statusą-teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinėsįstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos bei finansavimo ypatumus. Įstatymas numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo,reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises beipareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organųkompetenciją, jų sudarymo tvarką bei atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniaiteatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas užpanaudotas valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kadsu kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiekdabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, tiekLietuvos Respublikos darbo kodeksas, leidžia kitu įstatymu numatyti kitusterminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Siūlomame įstatyme ir būtųnustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotos darbo sutarties sukūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais būtųsudaroma kūrybinė darbo sutartis. Siūlomo parengti įstatymo projekte, įgyvendinant tarptautiniuosesusitarimuose prisiimtus įsipareigojimus, būtų numatyta gastroliųorganizavimo principai.
VII. GALIMOS PASEKMĖS
Siūlomo įstatymo priėmimas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigųteisinę formą – viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė. Įstatymopriėmimas sudarytų sąlygas suaktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą,ieškoti naujų, šiuolaikiškų kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti
teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojaissudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigųartistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą. Be to, leistų nustatytibendrus visuotinai privalomus pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigųveiklos principus. Nustatytų aiškius valstybės biudžeto lėšų skyrimotikslus bei leistų pareikalauti racionalaus šių lėšų panaudojimo. Priėmus siūlomą įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčiųsu kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais dabar teatruose irkoncertinėse įstaigose dirbančiais kūrybiniais darbuotojais tokios sutartysbus sudarytos. Dalis minėtų darbuotojų neteks darbo bei socialiniųgarantijų.VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
Siūlomas įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniaisasignavimais jam įgyvendinti, kadangi ši sritis iš valstybės biudžeto jautradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos išvalstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriujenumatytą atskirą išlaidų straipsnį ,,Dotacija teatrams ir koncertinėmsorganizacijoms”. Šios įstaigos turi ir gamybos, kūrybos, specifinio turto(pastatyminės priemonės, kurių dalis tampa paveldu, nusidėvėjimo, apskaitosproblemos), kurio reglamentavimui netinka biudžetinėms įstaigoms taikomatvarka.
IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigųįstatymo projektą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos;II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertiniųįstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinėįstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės irpareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų irkoncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigųfinansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas bei darboorganizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos. I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimųįstaigų veiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (scenosmenas, meninis kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinisdarbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša)apibrėžimai. II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla:spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas,spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, kultūriniųvisuomenės poreikių tenkinimas. III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą.Šios įstaigos bus skirstomos remiantis skirtingais kriterijais.Atsižvelgiant į tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas, teatrai irkoncertinės įstaigos yra valstybės, savivaldybių, mišrūs, privatūs.Atsižvelgiant į scenos meno rūšis, teatrai yra operos, baleto, dramos,šokio ir kt. IV skirsnyje bus apibrėžtas Nacionalinio teatro ir nacionalinėskoncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kadLietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus,uždavinius bei įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisęsuteikti Nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja yraLietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtina irdirektorių skiria kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos busnumatomos valstybės biudžete atskira eilute. V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiameskyriuje būtų įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kuriospagrindinė veikla yra susijusi su scenos menu pavadinime turi būti žodis,,teatras” ar ,,koncertinė įstaiga”), reorganizavimas, pertvarkymas irlikvidavimas. VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis,įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jei jos yraviešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodytispektaklius, programas, koncertus ir kita) bei pareigos ( vykdyti įstatuosenurodytą pagrindinę teatrinę ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendintivalstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti kokybiškas paslaugasvisiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą bei saugiasdarbuotojų darbo sąlygas, gautus valstybės ar savivaldybių biudžetųtikslinius asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitomsvalstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita). VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigųvaldymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtasdirektorius, atsakantis už visą įstaigos veiklą – ūkinę ir kūrybinę. Įstatymo projekte bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvautimeno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (keleriųmetų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą,organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą,atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą. Įstaigoje bus sudaromas kolegialus valdymo organas – Meno taryba –visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtįformuos teatro vadovybė, tačiau 20 proc. tarybos narių deleguos steigėjas.Bus nustatyta tarybos kompetencija. Steigėjui pritarus, direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eititas pats asmuo. VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų irkoncertinių įstaigų turtą sudaro: steigėjo (savininko) perduotas turtas,turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtaiįgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosiomsįstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybiųinstitucija, perduos panaudos pagrindais. Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai yra dalininkų (savininko)skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; valstybės irsavivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų
asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, gautos pagaltestamentą, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. IX skirsnis nustatys valstybės finansavimą teatrams ir koncertinėmsįstaigoms, kuriame bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotuskriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turtoišlaikymui, o valstybės dotacijų dydį nustato Lietuvos valstybės biudžetoir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Įstatymo projekte bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondasformuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalieskultūriniame kontekste (panoramoje); trupės kokybinis ir kiekybinislygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumorodikliai. Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjųlėšos. X skirsnis reguliuos darbo santykius bei darbo organizavimą. Busnustatoma, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromosdarbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Suteatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromosterminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos neilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Įstaigų veiklos nuostatus irkūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigosdirektoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėseįstaigose bus organizuojamas remiantis kūrybinės veiklos planais. Kūrybinėsveiklos planai yra dviejų rūšių: 1) sudaromas sezonui (išskirstytas pagalmėnesius) bei 2) perspektyvinis planas (trims metams). Kūrybinės veiklosplanai bus tvirtinami Meno tarybos. Bus nustatyta, kad kūrybiniaidarbuotojai bei darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai aptarnautikūrybinius darbuotojus( garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisęį prailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitusįstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojųsocialines garantijas. Bus nustatyti gastrolių organizavimo principai. XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką,pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiamįstatymui įgyvendinti.X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu; Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Priėmus siūlomą įstatymą, reikės parengti ir patvirtinti valstybėsteatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkąbei teatrų ir koncertinių įstaigų atsiskaitymo už valstybės biudžeto lėšųpanaudojimą tvarką.
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja teatrų ir koncertinių įstaigųklasifikaciją, jų steigimą, veiklą, finansavimą, valdymą, pertvarkymą,veiklos pabaigą, teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darboteisinių santykių ir kūrybinės veiklos ypatumus.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams ir fiziniamsasmenims, užsiimantiems ar besiverčiantiems profesionalia teatro meno ar koncertineveikla, viešai atliekant scenos meną (spektaklius, koncertus ar kitas menoprogramas). 2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos restoranų, klubų,naktinių klubų, kazino ir kitoms panašias pramogų verslo paslaugasteikiančioms įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra spektaklių, koncertų arkitų meno programų kūrimas ir jų viešas atlikimas. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytoskitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčiųnuostatos.
3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Teatras – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo,veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos teisinės formosjuridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti spektaklių, kitųliteratūros ir meno programų kūrimą ir viešą atlikimą; 2. Koncertinė įstaiga – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtasjuridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitosteisinės formos juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuotikoncertų, kitų literatūros ir meno programų kūrimą bei viešą atlikimą. 3. Kūrybinis darbuotojas – asmuo, kuris savo intelektualaus kūrybiniodarbo ir talento dėka, vienas ar kolektyviai, sukuria kūrinį ar viešai jįatlieka, suteikdamas jam kitą meninės išraiškos formą. 4. Scenos menas – tai erdvinių ir garsinių elementų bei judesiopagalba sukurtas meno kūrinys (spektaklis, koncertas ar kita menoprograma), kuris viešai atliekamas kokioje nors viešoje vietoje, kur tuopačiu metu dalyvauja neapibrėžta visuomenės narių grupė. 5. Scenografija – scenos meno kūriniui naudojamų dekoracijų,rekvizitų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektų (eskizų, brėžinių),įgyvendintų medžiagoje bei skaitmeninėje formoje, visuma. 6. Repertuaras – teatre ar koncertinėje įstaigoje sukurtų ir viešaiatliekamų scenos meno kūrinių visuma. 7. Gastrolės – teatro ar koncertinės įstaigos, atlikėjo ar atlikėjųkolektyvo išvykimas viešai atlikti spektaklius, meno programas, koncertuotiLietuvoje ar užsienyje. 8. Sezonas – teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinės veikloslaikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savarankiškai skelbia teatras arkoncertinė įstaiga. 9. Dekoracija – tai stacionari arba transformuojama scenos meno kūrinio sudedamoji materiali dalis. 10. Rekvizitas – tai scenos meno kūriniui naudojami tikri irbutaforiniai daiktai, kurie gali būti vienkartinio ir daugkartinionaudojimo. 11. Kostiumas – dailininko, dailininko scenografo atlikėjui sukurtassceninis rūbas, akcentuojantis kūrinio idėją, režisūrinį sumanymą irveikėjo charakterį. 12. Vertingi muzikos instrumentai – muzikos instrumentai, pagamintiprieš 50 metų ir anksčiau, taip pat gali būti ir vėliau, turintys didelę
kultūrinę vertę, reikšmingi meniniu požiūriu, esantys kilnojamų kultūrosvertybių objektu. 13. Profesionalus scenos menas – viešai atliekamas scenos menas,kurio atlikėjai ar atlikėjų kolektyvas (-ai) yra profesionalai (turintysprofesinius įgūdžius bei išsilavinimą) ir kurie pagrindines pajamas gaunaiš šios profesinės veiklos.ANTRASIS SKIRSNIS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ KLASIFIKACIJA, SCENOS MENO RŪŠYS, STEIGIMAS, VEIKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS, VEIKLOS TEISNIO REGULIAVIMO PAGRINDAI
4 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikacija 1. Teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą sudaro visi LietuvosRespublikoje profesionalaus scenos meno kūrimo ir viešo atlikimo veiklaužsiimantys ar besiverčiantys juridiniai ar fiziniai asmenysnepriklausomai nuo jų teisinės formos. 2. Teatrai ir koncertinės įstaigos skirstomi į nacionalinius,valstybės, savivaldybės ir kitus. 3. Pagal scenos meno rūšis teatrai skirstomi į dramos, muzikinius(operos, operetės, baleto bei kiti), lėlių, pantomimos, šokio, šešėlių irkitus. 4. Valstybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar koncertinėįstaiga, kurios steigėja yra valstybė arba jos įgaliota institucija. 5. Savivaldybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras arkoncertinė įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė arba jos įgaliotainstitucija. 6. Kiti teatrai ar koncertinės įstaigos – tai teatrai ir koncertinėsįstaigos, kurių steigėjai yra juridiniai ar fiziniai asmenys, taip patpolitinės, religinės ir visuomeninės organizacijos. Valstybė ar savivaldybėgali dalyvauti steigiant kitus teatrus ir koncertines įstaigas. 7. Valstybė ar savivaldybė teatrą ir koncertinę įstaigą steigia kaipviešąją ar biudžetinę įstaigą.
5 straipsnis. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga 1. Nacionalinius teatrus ir nacionalines koncertines įstaigas, kaipbiudžetines įstaigas, steigia valstybė, o Vyriausybės įgaliota institucijaįgyvendina jai pavestas steigėjo funkcijas. Sprendimą dėl nacionalinioteatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos steigimo ar nacionalinio teatroar nacionalinės koncertinės įstaigos statuso suteikimo valstybės teatrui arkoncertinei įstaigai priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –Vyriausybė) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu. 2. Nacionalinis teatras ar nacionalinė koncertinė įstaiga yra įstaiga,kuri savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvo arkolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausiusnacionalinės kūrybos pasiekimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvoskultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų pasiekimus,kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairoveformuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam menui. 3. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas kūrybinėsveiklos programas nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėjeįstaigoje pristatomi iškiliausi šalies ir užsienio scenos meno kūriniai.Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga užtikrina pilnavertęšalies meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje.
6 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos teisinisreguliavimas 1. Lietuvos Respublikos teatrai ir koncertinės įstaigos savo veiklojevadovaujasi steigimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija,Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, šio įstatymo normastaikant tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikosbiudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigųįstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantysjuridinio asmens teisinę formą, tarptautinėmis sutartimis irpoįstatyminiais teisės aktais. 2. Kiekvienas teatras ir koncertinės įstaiga nepriklausomai nuoteisinės formos veikia pagal steigėjo patvirtintus steigimo dokumentus,kuriuose be privalomų duomenų papildomai turi būti nurodyta: 1) teatro ar koncertinės įstaigos pavadinimo santrumpa, teatro arkoncertinės įstaigos filialai ir jų buveinės (adresai); 2) scenos meno rūšis; 3) statistinių duomenų teikimo tvarka. 3. Kai pertvarkoma ar pabaigiama teatro ar koncertinės įstaigosveikla, teatro ar koncertinės įstaigos steigėjas ar valdymo organasinformuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie būsimą sprendimą prieštrisdešimt dienų.
7 straipsnis. Meno taryba 1. Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigojesudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija – menotaryba, kurios sudėtį ir nuostatus įstaigos vadovo teikimu, tvirtinaVyriausybės įgaliota institucija. Valstybės ar savivaldybės teatre arkoncertinėje įstaigoje taip pat sudaroma kolegiali patariamojo balso teisęturinti institucija – meno taryba, kurios sudėtį, pagal steigėjopatvirtintus nuostatus, tvirtina teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. 2. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinėsįstaigos meno taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvineskūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus, aptarianaujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninėskokybės ir priežiūros bei kitus klausimus, numatytus teatro ar koncertinėsįstaigos steigimo dokumentuose. 3. Kituose teatruose ar koncertinėse įstaigose steigimo dokumentųnustatyta tvarka gali būti sudaroma kolegiali patariamojo balso teisęturinti institucija – meno taryba. Jos uždavinius ir funkcijas nustatosteigėjas (-ai).
TREČIASIS SKIRSNIS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ TURTAS, FINANSAVIMO PRINCIPAI IR LĖŠOS
8 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtas 1. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtą sudaro ilgalaikis materialusis,nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis turtas. Šį turtą teatrai irkoncertinės įstaigos naudoja, valdo ir disponuoja juo šio Įstatymo ir kitųįstatymų nustatyta tvarka. 2. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali naudoti, valdyti ir disponuotivalstybės perduotais vertingais muzikos instrumentais, kurių įsigijimo,naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Teatrų ir koncertinių įstaigų ilgalaikiam materialiajam turtui-scenografijos kūriniams ir vertingiems muzikos instrumentams
neskaičiuojamas nusidėvėjimas. 4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigųnereikalingi ar netinkami (negalimi naudoti) kūrybinei veiklai ar scenosmenui rodyti scenografijos kūriniai ir vertingi muzikos instrumentaiperleidžiami, parduodami ar nurašomi Vyriausybės įgaliotos institucijosnustatyta tvarka. 5. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų vertingi bei turintysišliekamąją istorinę kultūrinę vertę scenografijos kūriniai bei vertingimuzikos instrumentai gali būti perduodami į muziejų fondus saugotisteigėjo (-ų) nustatyta tvarka9 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšos Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas sudaro: 1) steigėjų skiriamos lėšos; 2) pajamos iš pagrindinės veiklos; 3) valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacija, valstybės biudžetotikslinės lėšos programoms ar projektams vykdyti ; 4) fizinių ir juridinių asmenų parama; 5) Lietuvos ir užsienio paramos, labdaros ir kitų fondų skiriamos lėšos; 6) kitos teisėtai įgytos lėšos.
10 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų valstybės finansavimo principai 1. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos kūrybinėsveiklos programai vykdyti, atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotosinstitucijos patvirtintą nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinėsįstaigos kūrybinės veiklos programą, skiriama dotacija nurodoma Lietuvosvalstybės biudžete atskira eilute. 2. Valstybės ar savivaldybės teatrams ir koncertinėms įstaigoms,veikiančioms kaip biudžetinės ar viešosios įstaigos, iš Lietuvos valstybėsir savivaldybių biudžetų skiriama dotacija steigėjo patvirtintoms kūrybinėsveiklos programoms vykdyti. 3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos projektai,turintys didelę reikšmę Lietuvos kultūrai, finansuojami iš valstybėsbiudžeto lėšų konkurso tvarka. Konkurso tvarką nustato ir nuostatustvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
KETVIRTASIS SKIRSNIS DARBO SANTYKIAI, DARBO APMOKĖJIMAS
11 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių
reguliavimas Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuojašis Įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai irVyriausybės ar jos įgaliotos institucijos šiame Įstatyme nustatytaisatvejais priimti norminiai teisės aktai.
12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykių reguliavimo ypatumai 1. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbasyra terminuoto pobūdžio. Su jais sudaromos terminuotos kūrybinės darbosutartys tam tikram laikui arba tam tikrų kūrybinių darbų atlikimui, betne ilgiau kaip penkeriems metams. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniųdarbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą, atsižvelgdama įkūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes,nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Su nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų irkoncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais terminuotos kūrybinės darbosutartys sudaromos konkurso būdo. Konkurso tvarką nustato Vyriausybėsįgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose kūrybiniųdarbuotojų konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką nustato steigėjas. 3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį sudidesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintoskasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šiasatostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogųtrukmę nustato Vyriausybė.
ALTERNATYVA:
12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykių reguliavimo ypatumai 1. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais sudaromos kūrybinės darbo sutartys. Kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais suteatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais gali būti sudarytosterminuotos kūrybinės darbo sutartys. Teatrų ir koncertinių įstaigųkūrybinių darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą,atsižvelgdama į kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darboapmokėjimo ypatybes, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų irkoncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotaskūrybines darbo sutartis, yra atestuojami. Kūrybinių darbuotojų atestacija,susijusi su kūrybinio darbuotojo kvalifikacija ir profesiniais gebėjimais,vykdoma kas treji metai. Atestavimo nuostatus ir tvarką tvirtinaVyriausybės įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėseįstaigose kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarką nustato steigėjas. 3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusįsu didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintoskasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šiasatostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogųtrukmę nustato Vyriausybė.
13 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbo santykių
reguliavimo ypatumai 1. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų irkoncertinių įstaigų vadovų darbas yra terminuoto pobūdžio. Į šias pareigasasmenys priimami konkurso tvarka pagal terminuotą darbo sutartį, bet neilgiau kaip penkeriems metams. 2. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės irsavivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams ir konkursų tvarkąnustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kituose teatruose irkoncertinėse įstaigose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarkąnustato steigėjas.
14 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas 1. Nacionalinių teatrų ir koncertinių įstaigų, taip pat valstybės irsavivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, įsteigtų kaip biudžetinės arviešosios įstaigos, darbuotojų darbo apmokėjimą nustato įstatymas,reglamentuojantis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybėarba jos įgaliota institucija. 2. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių ir kitų darbuotojų
darbo apmokėjimą nustato steigėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikosdarbo kodekso nuostatomis. 3. Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybės ar savivaldybės teatrųir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudojaasmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus,teatras ar koncertinė įstaiga už instrumento naudojimą moka darbuotojuikompensaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.15 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos 1. Pensijų skyrimo tvarką, socialinį draudimą ir kitas kūrybiniųdarbuotojų socialines garantijas nustato įstatymai. 2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertiniųįstaigų kūrybinių darbuotojų, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbtipagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, skiriamarenta. Rentos dydį ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų, kurie dėl profesijos specifikosnegali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatytoamžiaus, rentą skiria ir jos dydį nustato steigėjas (-ai).
PENKTASIS SKIRSNIS TEATRO IR KONCERTINĖS ĮSTAIGOS REPERTUARO FORMAVIMAS, KŪRYBINĖS VEIKLOS IR GASTROLIŲ ORGANIZAVIMAS
16 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos repertuaro formavimas 1. Teatrai ir koncertinės įstaigos repertuarą formuojasavarankiškai. 2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų irkoncertinių įstaigų repertuaras formuojamas remiantis sezoninėmis irperspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro arkoncertinės įstaigos vadovas. Perspektyvinė kūrybinės veiklos programarengiama trijų – penkerių metų laikotarpiui. 3. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės teatro ar koncertinėsįstaigos perspektyvinė kūrybinės veiklos programa, taip pat kitų teatrų arkoncertinių įstaigų, kuriuose yra meno taryba, perspektyvinė kūrybinėsveiklos programa tvirtinama tik apsvarsčius jos projektą meno taryboje. 4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų irkoncertinių įstaigų vadovai kasmet steigėjui pateikia ataskaitą apie teatroar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programos įgyvendinimą. Kitųteatrų ir koncertinių įstaigų vadovai ataskaitą apie kūrybinės veiklosprogramą pateikia steigėjo nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Autorių teisės ir gretutinės teisės į teatro arkoncertinės įstaigos repertuare esančiuskūrinius ir jų atlikimus Autorių teises į literatūros ir meno kūrinius, naudojamusteatro ar koncertinės įstaigos repertuare, atlikėjų gretutines teises įkūrinių atlikimą reglamentuoja, taip pat autorinių sutarčių ir sutarčių dėlgretutinių teisių į kūrinio atlikimą perdavimo ar licencinių sutarčių dėlšių teisių suteikimo sudarymo tvarką nustato šis Įstatymas, LietuvosRespublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir LietuvosRespublikos civilinis kodeksas.
18 straipsnis. Autorinių sutarčių sudarymo tvarka 1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaiga į savorepertuarą ketina įtraukti jau sukurtus literatūros ar meno kūrinius, su jųautoriais sudaromos autorinės sutartys dėl teisių į šiuos kūriniusperdavimo arba autorinės licencinės sutartys dėl teisių panaudoti kūriniusteatro ar koncertinės įstaigos repertuare suteikimo. 2. Jeigu autorius savo turtines teises į literatūros armeno kūrinį, kurį teatras ar koncertinė įstaiga ketina įtraukti į savorepertuarą, yra perdavęs kolektyviai administruoti šiems tikslamsspecialiai įsteigtoms Lietuvos ar užsienio autorių teisių kolektyvinioadministravimo asociacijoms, autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisęnaudoti tokį kūrinį repertuare, teatras ar koncertinė įstaiga sudaro suautorių atstovaujančia autorių teisių kolektyvinio administravimoasociacija. 3. Teatras ar koncertinė įstaiga, formuodama savorepertuarą, konkretiems spektakliams, koncertams ar meno programoms galiužsakyti sukurti naujus literatūros ar meno kūrinius (dramos, muzikiniusdramos, choreografijos, muzikos, scenografijos ir kitus kūrinius). Tokiaisatvejais su šių kūrinių autoriais, taip pat spektaklio, meno programos arkoncertinės programos režisieriais, sudaromos autorinės kūrinio užsakymosutartys. 4. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį teatro arkoncertinės įstaigos repertuarui sukurtų ir įgyvendintų medžiagojescenografijos kūrinių eskizai lieka autoriui, jeigu kitaip nenustatytasutartyje.
19 straipsnis. Teatre ir koncertinėje įstaigoje dirbančių kūrybinių darbuotojų autorių teisės ir gretutinės teisės į kūriniusar jų atlikimus Tais atvejais, kai teatro ar koncertinės įstaigos repertuare naudojamą literatūros ar meno kūrinį sukuria, spektaklį, meno programą ar koncertinę programą režisuoja arba kūrinį atlieka teatre ar koncertinėje įstaigoje pagal kūrybinę darbo sutartį dirbantis kūrybinis darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, autorių turtinės teisės į tokius kūrinius, režisuotus spektaklius, meno ar koncertines programas, taip pat gretutinės teisės į kūrinių atlikimą penkeriems metams pereina teatrui ar koncertinei įstaigai, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
20 straipsnis. Intelektinių paslaugų sutartis suatlikėju 1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaigąpasitelkia atlikėją vienam spektakliui ar koncertui tiesioginiam (gyvamatlikimui) ir atlikėjo gretutinės teisės į atlikimą teatrui ar koncertineiįstaigai neperduodamos, su atlikėju įstatymų nustatyta tvarka sudaromaintelektinių paslaugų sutartis. 2. Pagal intelektinių paslaugų sutartį atlikėjui išmokamoatlyginimo (honoraro) dydis nustatomas šalių susitarimu procentais nuoteatro ar koncertinės įstaigos pajamų, gautų už bilietus, parduotus įspektaklį, koncertą ar meno programą, arba konkrečia pinigų suma.
21 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos spektaklių, koncertų ir
gastrolių organizavimas 1. Teatrai ir koncertinės įstaigos spektaklius, koncertus irgastroles planuoja bei organizuoja savarankiškai. Gastrolių tvarką nustatosteigėjas. 2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų gastrolių planai rengiami remiantis sezoninėmis irperspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro arkoncertinės įstaigos vadovas. 3. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali rengti labdaros ir paramos spektaklius, koncertus ir kitas meno programas.21. 22 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos reklaminė medžiaga 1.Teatrai ir koncertinės įstaigos apie viešai atliekamusspektaklius, koncertus ar meno programas informuoja visuomenę, parengdamiafišas ir kitą reklaminę medžiagą. Afišoje nurodomas teatro ar koncertinėsįstaigos pavadinimas, kūrinio autorius ar bendraautoriai, kūrinio ar jodalies pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi iroriginalo kalba), atlikėjas ar atlikėjų kolektyvas, kolektyvo vadovas,spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo laikas ir vieta bei kitavisuomenės poreikius tenkinanti informacija apie spektaklius, koncertus arkitas meno programas. 2. Teatro ir koncertinės įstaigos afišoje ir kitojereklaminėje medžiagoje pateikiama informacija neturi prieštarauti viešajaitvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl teatro ar koncertinėsįstaigos repertuaro, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo būdoir formos. Teatras ir koncertinė įstaiga turi užtikrinti, kad afišoje irkitoje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija nepažeistų autorių iratlikėjų asmeninių neturtinių teisių.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
23 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos reguliavimo srityje
1. Valstybės politiką teatrų ir koncertinių įstaigų veikosreguliavimo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuojaVyriausybės įgaliota institucija: 2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas: 1) nustato nacionalinių ir valstybės teatrų ir koncertinių įstaigųplėtotės strategiją, rengia ir finansuoja ją įgyvendinančias programas,atsižvelgdama į teatrų ir koncertinių įstaigų patvirtintas sezonines irperspektyvines kūrybinės veiklos programas; 2) rengia teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuojančiųdokumentų projektus bei teisės aktų nustatyta tvarka juos tvirtina; 3) koordinuoja Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimątarpvalstybinėse kultūrinėse programose; 4) finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias teatrų ir koncertinių įstaigųkūrybinės veiklos projektus; 5) konkurso būdu skiria teatro ar koncertinės įstaigos, kurios yrasteigėja vadovą; 6) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja,steigimo dokumentus. 7) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja,kūrybines veiklos programas 3- 5 metų laikotarpiui.
24 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba 1. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja šio Įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos srityje, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai. 2. Tarybos sudėtį 2 metų laikotarpiui ir jos nuostatus tvirtina bei organizacinį-techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Tarybos nariams už konsultacines ir ekspertines paslaugas atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis Įstatymas įsigalioja 2003 m. mėn. d. 2. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja nuoJuridinių asmenų registro veiklos pradžios. 3. Iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios teatrai, jųsteigimo dokumentai ir duomenys registruojami ir kaupiami LietuvosRespublikos kultūros įstaigų registre. 4. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo teatrų ir koncertinių įstaigųsteigimo dokumentai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui. 5. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nuo 2004 m.sausio 1 d.
26 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucijanustato: 1) Kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą – iki 2003 m. gruodžio 1d.; 2) Kūrybinių darbų sąrašą – iki 2003 m. gruodžio 1 d.; 3) Kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus ir tvarką – iki 2003 m.gruodžio 1 d.; 4) Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas – iki 2003m. gruodžio 1 d.; 5) Kūrybinių darbuotojų pailgintų atostogų trukmę – 2003 m. gruodžio1 d.; 6) Darbo laiko apskaitos tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.;7) Kūrybinės veiklos programų ir projektų paraiškų formas – 2003 m. gruodžio 1 d.; 8) Asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklainacionaliniuose, valstybės ir savivaldybės teatruose ir koncertinėseįstaigose kompensavimo tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.