TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS SĄLYGOS LIETUVOJE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ

KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS

SĄLYGOS LIETUVOJE

Darbo vadovas:

Doc. dr. A. Kulakauskas

Kaunas, 2003

Įvadas

Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.

Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos dalis, dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliai sukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybei ypač svarbu išlaikyti savo kūrybines galias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybių plėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.

Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros gyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinai turtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą.

Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai, padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečius darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo, kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškai būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą pasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO KONCEPCIJA

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001

m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004

metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”;

Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir meno įvairovės skatinimas” numatytus tikslus.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ CHARAKTERISTIKA

Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų administravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veiklos kylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio įstatymo projekto parengimo būtinumą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – tai yra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklos sritis.

Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:

teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir veiklą;

teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius;

nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos bei finansavimo ypatumus;

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir su jais susijusias socialines garantijas.

Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį reglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius kūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialus įstatymas.

III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžio teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo, registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų valdymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato tik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formos įstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos principų.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yra sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių apsaugą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas nuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –

kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų ir kolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo dienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –

vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikę karjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniam aktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniam sumanymui įgyvendinti.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijos reglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šios kūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.

mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomi reikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.

Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėra privalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustis valstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998

m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų artistams” nustatyta, kad valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.

Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.

vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertines organizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. Lietuvos

Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjo sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtis į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę į papildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimą reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.

Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbant apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus, dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas, bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių gamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinės veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI

Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos projektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai:

Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas;

Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.

dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų, profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių ir

Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo;

Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.

Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinės kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos kultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesų vystymuisi šiose šalyse.

Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančius visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos modelio.

Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro meno įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigų abipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai.

Besikartojančios nuostatos yra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijų apibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį), kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantys darbo santykiai ir socialinės garantijos.

Visuose įstatymuose akcentuojamas nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybės užsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinės dramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamas netiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programų svarba.

Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras (valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiria valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis

Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.

įkurta prie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatinei veiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžia

Danijos aktorių susivienijimas.

Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.

Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos, savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meninių užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai, investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.

Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir vardo suteikimas siejamas su išskirtinėmis finansinėmis sąlygomis.

Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)

susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;

regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir išlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);

vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)

bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiau yra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabilios struktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupės nustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikia kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą fiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesų kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.

V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI

Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio, atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.

Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, bet kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų (kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo (kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse.

Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio, solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug sutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos

Respublikomis ir kt.).

Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų gastroles užsienio valstybėse.

VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Siūlomas įstatymas įtvirtintų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę formą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir principus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų specifiką.

Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai ir koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.

Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.

Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.

Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro ir muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinį skonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką

– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir koncertines įstaigas iš kitų įstaigų.

Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai ( artistai, atlikėjai, kūrėjai, meniniai kolektyvai, turintys savą profesinės veiklos specifiką), meno profesijų specifika apsprendžia specifinių darbo santykių, socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymu būtų nustatyti šių įstaigų veiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugos pagrindiniai principai.

Siūlomas įstatymas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikavimą pagal steigėją bei scenos meno rūšis.

Įstatymas apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinį statusą-teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinės įstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos bei finansavimo ypatumus.

Įstatymas numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo, reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises bei pareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organų kompetenciją, jų sudarymo tvarką bei atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniai teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas už panaudotas valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos.

Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad su kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiek dabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, tiek

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, leidžia kitu įstatymu numatyti kitus terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Siūlomame įstatyme ir būtų nustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotos darbo sutarties su kūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais būtų sudaroma kūrybinė darbo sutartis.

Siūlomo parengti įstatymo projekte, įgyvendinant tarptautiniuose susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus, būtų numatyta gastrolių organizavimo principai.

VII. GALIMOS PASEKMĖS

Siūlomo įstatymo priėmimas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę formą – viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė. Įstatymo priėmimas sudarytų sąlygas suaktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą, ieškoti naujų, šiuolaikiškų kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojais sudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigų artistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą. Be to, leistų nustatyti bendrus visuotinai privalomus pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos principus. Nustatytų aiškius valstybės biudžeto lėšų skyrimo tikslus bei leistų pareikalauti racionalaus šių lėšų panaudojimo.

Priėmus siūlomą įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčių su kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais dabar teatruose ir koncertinėse įstaigose dirbančiais kūrybiniais darbuotojais tokios sutartys bus sudarytos. Dalis minėtų darbuotojų neteks darbo bei socialinių garantijų.

VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS

Siūlomas įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais asignavimais jam įgyvendinti, kadangi ši sritis iš valstybės biudžeto jau tradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriuje numatytą atskirą išlaidų straipsnį ,,Dotacija teatrams ir koncertinėms organizacijoms”. Šios įstaigos turi ir gamybos, kūrybos, specifinio turto (pastatyminės priemonės, kurių dalis tampa paveldu, nusidėvėjimo, apskaitos problemos), kurio reglamentavimui netinka biudžetinėms įstaigoms taikoma tvarka.

IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos;

II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertinių įstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės ir pareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas bei darbo organizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos.

I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimų įstaigų veiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (scenos menas, meninis kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinis darbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša)

apibrėžimai.

II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla:

spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas, spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, kultūrinių visuomenės poreikių tenkinimas.

III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą.

Šios įstaigos bus skirstomos remiantis skirtingais kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas, teatrai ir koncertinės įstaigos yra valstybės, savivaldybių, mišrūs, privatūs.

Atsižvelgiant į scenos meno rūšis, teatrai yra operos, baleto, dramos, šokio ir kt.

IV skirsnyje bus apibrėžtas Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kad

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus, uždavinius bei įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisę suteikti Nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja yra

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtina ir direktorių skiria kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos bus numatomos valstybės biudžete atskira eilute.

V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiame skyriuje būtų įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su scenos menu pavadinime turi būti žodis

,,teatras” ar ,,koncertinė įstaiga”), reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas.

VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (

laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis, įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jei jos yra viešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodyti spektaklius, programas, koncertus ir kita) bei pareigos ( vykdyti įstatuose nurodytą pagrindinę teatrinę ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendinti valstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti kokybiškas paslaugas visiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą bei saugias darbuotojų darbo sąlygas, gautus valstybės ar savivaldybių biudžetų tikslinius asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitoms valstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita).

VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas direktorius, atsakantis už visą įstaigos veiklą – ūkinę ir kūrybinę.

Įstatymo projekte bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvauti meno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (kelerių metų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą, organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą, atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą.

Įstaigoje bus sudaromas kolegialus valdymo organas – Meno taryba –

visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtį formuos teatro vadovybė, tačiau 20 proc. tarybos narių deleguos steigėjas.

Bus nustatyta tarybos kompetencija.

Steigėjui pritarus, direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eiti tas pats asmuo.

VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtą sudaro: steigėjo (savininko) perduotas turtas, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosioms įstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, perduos panaudos pagrindais.

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai yra dalininkų (savininko)

skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, gautos pagal testamentą, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

IX skirsnis nustatys valstybės finansavimą teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kuriame bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotus kriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turto išlaikymui, o valstybės dotacijų dydį nustato Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Įstatymo projekte bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondas formuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalies kultūriniame kontekste (panoramoje); trupės kokybinis ir kiekybinis lygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumo rodikliai.

Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjų lėšos.

X skirsnis reguliuos darbo santykius bei darbo organizavimą. Bus nustatoma, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromos terminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Įstaigų veiklos nuostatus ir kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigos direktoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėse įstaigose bus organizuojamas remiantis kūrybinės veiklos planais. Kūrybinės veiklos planai yra dviejų rūšių: 1) sudaromas sezonui (išskirstytas pagal mėnesius) bei 2) perspektyvinis planas (trims metams).

Kūrybinės veiklos planai bus tvirtinami Meno tarybos. Bus nustatyta, kad kūrybiniai darbuotojai bei darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai aptarnauti kūrybinius darbuotojus( garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisę į prailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitus įstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialines garantijas. Bus nustatyti gastrolių organizavimo principai.

XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką, pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiam įstatymui įgyvendinti.

X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu;

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.

Priėmus siūlomą įstatymą, reikės parengti ir patvirtinti valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką bei teatrų ir koncertinių įstaigų atsiskaitymo už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą tvarką.

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikaciją, jų steigimą, veiklą, finansavimą, valdymą, pertvarkymą, veiklos pabaigą, teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo teisinių santykių ir kūrybinės veiklos ypatumus.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems ar besiverčiantiems profesionalia teatro meno ar koncertine veikla, viešai atliekant scenos meną (spektaklius, koncertus ar kitas meno programas).

2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos restoranų, klubų, naktinių klubų, kazino ir kitoms panašias pramogų verslo paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra spektaklių, koncertų ar kitų meno programų kūrimas ir jų viešas atlikimas.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Teatras – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos teisinės formos juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti spektaklių, kitų literatūros ir meno programų kūrimą ir viešą atlikimą;

2. Koncertinė įstaiga – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos teisinės formos juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti koncertų, kitų literatūros ir meno programų kūrimą bei viešą atlikimą.

3. Kūrybinis darbuotojas – asmuo, kuris savo intelektualaus kūrybinio darbo ir talento dėka, vienas ar kolektyviai, sukuria kūrinį ar viešai jį atlieka, suteikdamas jam kitą meninės išraiškos formą.

4. Scenos menas – tai erdvinių ir garsinių elementų bei judesio pagalba sukurtas meno kūrinys (spektaklis, koncertas ar kita meno programa), kuris viešai atliekamas kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja neapibrėžta visuomenės narių grupė.

5. Scenografija – scenos meno kūriniui naudojamų dekoracijų, rekvizitų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektų (eskizų, brėžinių), įgyvendintų medžiagoje bei skaitmeninėje formoje, visuma.

6. Repertuaras – teatre ar koncertinėje įstaigoje sukurtų ir viešai atliekamų scenos meno kūrinių visuma.

7. Gastrolės – teatro ar koncertinės įstaigos, atlikėjo ar atlikėjų kolektyvo išvykimas viešai atlikti spektaklius, meno programas, koncertuoti

Lietuvoje ar užsienyje.

8. Sezonas – teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos laikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savarankiškai skelbia teatras ar koncertinė įstaiga.

9. Dekoracija – tai stacionari arba transformuojama scenos meno kūrinio sudedamoji materiali dalis.

10. Rekvizitas – tai scenos meno kūriniui naudojami tikri ir butaforiniai daiktai, kurie gali būti vienkartinio ir daugkartinio naudojimo.

11. Kostiumas – dailininko, dailininko scenografo atlikėjui sukurtas sceninis rūbas, akcentuojantis kūrinio idėją, režisūrinį sumanymą ir veikėjo charakterį.

12. Vertingi muzikos instrumentai – muzikos instrumentai, pagaminti prieš 50 metų ir anksčiau, taip pat gali būti ir vėliau, turintys didelę kultūrinę vertę, reikšmingi meniniu požiūriu, esantys kilnojamų kultūros vertybių objektu.

13. Profesionalus scenos menas – viešai atliekamas scenos menas, kurio atlikėjai ar atlikėjų kolektyvas (-ai) yra profesionalai (turintys profesinius įgūdžius bei išsilavinimą) ir kurie pagrindines pajamas gauna iš šios profesinės veiklos.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ KLASIFIKACIJA, SCENOS MENO RŪŠYS,

STEIGIMAS, VEIKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS, VEIKLOS TEISNIO REGULIAVIMO

PAGRINDAI

4 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikacija

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą sudaro visi Lietuvos

Respublikoje profesionalaus scenos meno kūrimo ir viešo atlikimo veikla užsiimantys ar besiverčiantys juridiniai ar fiziniai asmenys nepriklausomai nuo jų teisinės formos.

2. Teatrai ir koncertinės įstaigos skirstomi į nacionalinius, valstybės, savivaldybės ir kitus.

3. Pagal scenos meno rūšis teatrai skirstomi į dramos, muzikinius (operos, operetės, baleto bei kiti), lėlių, pantomimos, šokio, šešėlių ir kitus.

4. Valstybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar koncertinė įstaiga, kurios steigėja yra valstybė arba jos įgaliota institucija.

5. Savivaldybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar koncertinė įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė arba jos įgaliota institucija.

6. Kiti teatrai ar koncertinės įstaigos – tai teatrai ir koncertinės įstaigos, kurių steigėjai yra juridiniai ar fiziniai asmenys, taip pat politinės, religinės ir visuomeninės organizacijos. Valstybė ar savivaldybė gali dalyvauti steigiant kitus teatrus ir koncertines įstaigas.

7. Valstybė ar savivaldybė teatrą ir koncertinę įstaigą steigia kaip viešąją ar biudžetinę įstaigą.

5 straipsnis. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga

1. Nacionalinius teatrus ir nacionalines koncertines įstaigas, kaip biudžetines įstaigas, steigia valstybė, o Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendina jai pavestas steigėjo funkcijas. Sprendimą dėl nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos steigimo ar nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos statuso suteikimo valstybės teatrui ar koncertinei įstaigai priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –

Vyriausybė) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.

2. Nacionalinis teatras ar nacionalinė koncertinė įstaiga yra įstaiga, kuri savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvo ar kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius nacionalinės kūrybos pasiekimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvos kultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų pasiekimus, kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove formuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam menui.

3. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas kūrybinės veiklos programas nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje pristatomi iškiliausi šalies ir užsienio scenos meno kūriniai.

Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga užtikrina pilnavertę šalies meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje.

6 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos teisinis reguliavimas

1. Lietuvos Respublikos teatrai ir koncertinės įstaigos savo veikloje vadovaujasi steigimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, šio įstatymo normas taikant tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys juridinio asmens teisinę formą, tarptautinėmis sutartimis ir poįstatyminiais teisės aktais.

2. Kiekvienas teatras ir koncertinės įstaiga nepriklausomai nuo teisinės formos veikia pagal steigėjo patvirtintus steigimo dokumentus, kuriuose be privalomų duomenų papildomai turi būti nurodyta:

1) teatro ar koncertinės įstaigos pavadinimo santrumpa, teatro ar koncertinės įstaigos filialai ir jų buveinės (adresai);

2) scenos meno rūšis;

3) statistinių duomenų teikimo tvarka.

3. Kai pertvarkoma ar pabaigiama teatro ar koncertinės įstaigos veikla, teatro ar koncertinės įstaigos steigėjas ar valdymo organas informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie būsimą sprendimą prieš trisdešimt dienų.

7 straipsnis. Meno taryba

1. Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija – meno taryba, kurios sudėtį ir nuostatus įstaigos vadovo teikimu, tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybės ar savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje taip pat sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija – meno taryba, kurios sudėtį, pagal steigėjo patvirtintus nuostatus, tvirtina teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.

2. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos meno taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria naujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros bei kitus klausimus, numatytus teatro ar koncertinės įstaigos steigimo dokumentuose.

3. Kituose teatruose ar koncertinėse įstaigose steigimo dokumentų nustatyta tvarka gali būti sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija – meno taryba. Jos uždavinius ir funkcijas nustato steigėjas (-ai).

TREČIASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ TURTAS, FINANSAVIMO PRINCIPAI IR LĖŠOS

8 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtas

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtą sudaro ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis turtas. Šį turtą teatrai ir koncertinės įstaigos naudoja, valdo ir disponuoja juo šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali naudoti, valdyti ir disponuoti valstybės perduotais vertingais muzikos instrumentais, kurių įsigijimo, naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Teatrų ir koncertinių įstaigų ilgalaikiam materialiajam turtui-

scenografijos kūriniams ir vertingiems muzikos instrumentams neskaičiuojamas nusidėvėjimas.

4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų nereikalingi ar netinkami (negalimi naudoti) kūrybinei veiklai ar scenos menui rodyti scenografijos kūriniai ir vertingi muzikos instrumentai perleidžiami, parduodami ar nurašomi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų vertingi bei turintys išliekamąją istorinę kultūrinę vertę scenografijos kūriniai bei vertingi muzikos instrumentai gali būti perduodami į muziejų fondus saugoti steigėjo (-ų) nustatyta tvarka

9 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšos

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas sudaro:

1) steigėjų skiriamos lėšos;

2) pajamos iš pagrindinės veiklos;

3) valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacija, valstybės biudžeto tikslinės lėšos programoms ar projektams vykdyti ;

4) fizinių ir juridinių asmenų parama;

5) Lietuvos ir užsienio paramos, labdaros ir kitų fondų skiriamos lėšos;

6) kitos teisėtai įgytos lėšos.

10 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų valstybės finansavimo principai

1. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programai vykdyti, atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programą, skiriama dotacija nurodoma Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute.

2. Valstybės ar savivaldybės teatrams ir koncertinėms įstaigoms, veikiančioms kaip biudžetinės ar viešosios įstaigos, iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriama dotacija steigėjo patvirtintoms kūrybinės veiklos programoms vykdyti.

3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos projektai, turintys didelę reikšmę Lietuvos kultūrai, finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų konkurso tvarka. Konkurso tvarką nustato ir nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DARBO SANTYKIAI, DARBO APMOKĖJIMAS

11 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių

reguliavimas

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja šis Įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos šiame Įstatyme nustatytais atvejais priimti norminiai teisės aktai.

12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykių reguliavimo ypatumai

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbas yra terminuoto pobūdžio. Su jais sudaromos terminuotos kūrybinės darbo sutartys tam tikram laikui arba tam tikrų kūrybinių darbų atlikimui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą, atsižvelgdama į kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Su nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais terminuotos kūrybinės darbo sutartys sudaromos konkurso būdo. Konkurso tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose kūrybinių darbuotojų konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką nustato steigėjas.

3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį su didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintos kasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę nustato Vyriausybė.

ALTERNATYVA:

12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykių reguliavimo ypatumai

1. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais sudaromos kūrybinės darbo sutartys. Kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais gali būti sudarytos terminuotos kūrybinės darbo sutartys. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą, atsižvelgdama į kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas kūrybines darbo sutartis, yra atestuojami. Kūrybinių darbuotojų atestacija, susijusi su kūrybinio darbuotojo kvalifikacija ir profesiniais gebėjimais, vykdoma kas treji metai. Atestavimo nuostatus ir tvarką tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarką nustato steigėjas.

3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį su didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintos kasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę nustato Vyriausybė.

13 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbo santykių

reguliavimo ypatumai

1. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbas yra terminuoto pobūdžio. Į šias pareigas asmenys priimami konkurso tvarka pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.

2. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams ir konkursų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką nustato steigėjas.

14 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas

1. Nacionalinių teatrų ir koncertinių įstaigų, taip pat valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, įsteigtų kaip biudžetinės ar viešosios įstaigos, darbuotojų darbo apmokėjimą nustato įstatymas, reglamentuojantis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.

Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą nustato steigėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis.

3. Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybės ar savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus, teatras ar koncertinė įstaiga už instrumento naudojimą moka darbuotojui kompensaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos

1. Pensijų skyrimo tvarką, socialinį draudimą ir kitas kūrybinių darbuotojų socialines garantijas nustato įstatymai.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, skiriama renta. Rentos dydį ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, rentą skiria ir jos dydį nustato steigėjas (-ai).

PENKTASIS SKIRSNIS

TEATRO IR KONCERTINĖS ĮSTAIGOS REPERTUARO FORMAVIMAS, KŪRYBINĖS VEIKLOS

IR GASTROLIŲ ORGANIZAVIMAS

16 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos repertuaro formavimas

1. Teatrai ir koncertinės įstaigos repertuarą formuoja savarankiškai.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų repertuaras formuojamas remiantis sezoninėmis ir perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. Perspektyvinė kūrybinės veiklos programa rengiama trijų – penkerių metų laikotarpiui.

3. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos perspektyvinė kūrybinės veiklos programa, taip pat kitų teatrų ar koncertinių įstaigų, kuriuose yra meno taryba, perspektyvinė kūrybinės veiklos programa tvirtinama tik apsvarsčius jos projektą meno taryboje.

4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai kasmet steigėjui pateikia ataskaitą apie teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programos įgyvendinimą. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai ataskaitą apie kūrybinės veiklos programą pateikia steigėjo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Autorių teisės ir gretutinės teisės į teatro ar koncertinės įstaigos repertuare esančius kūrinius ir jų atlikimus

Autorių teises į literatūros ir meno kūrinius, naudojamus teatro ar koncertinės įstaigos repertuare, atlikėjų gretutines teises į kūrinių atlikimą reglamentuoja, taip pat autorinių sutarčių ir sutarčių dėl gretutinių teisių į kūrinio atlikimą perdavimo ar licencinių sutarčių dėl šių teisių suteikimo sudarymo tvarką nustato šis Įstatymas, Lietuvos

Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos

Respublikos civilinis kodeksas.

18 straipsnis. Autorinių sutarčių sudarymo tvarka

1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaiga į savo repertuarą ketina įtraukti jau sukurtus literatūros ar meno kūrinius, su jų autoriais sudaromos autorinės sutartys dėl teisių į šiuos kūrinius perdavimo arba autorinės licencinės sutartys dėl teisių panaudoti kūrinius teatro ar koncertinės įstaigos repertuare suteikimo.

2. Jeigu autorius savo turtines teises į literatūros ar meno kūrinį, kurį teatras ar koncertinė įstaiga ketina įtraukti į savo repertuarą, yra perdavęs kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms Lietuvos ar užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms, autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę naudoti tokį kūrinį repertuare, teatras ar koncertinė įstaiga sudaro su autorių atstovaujančia autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija.

3. Teatras ar koncertinė įstaiga, formuodama savo repertuarą, konkretiems spektakliams, koncertams ar meno programoms gali užsakyti sukurti naujus literatūros ar meno kūrinius (dramos, muzikinius dramos, choreografijos, muzikos, scenografijos ir kitus kūrinius). Tokiais atvejais su šių kūrinių autoriais, taip pat spektaklio, meno programos ar koncertinės programos režisieriais, sudaromos autorinės kūrinio užsakymo sutartys.

4. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį teatro ar koncertinės įstaigos repertuarui sukurtų ir įgyvendintų medžiagoje scenografijos kūrinių eskizai lieka autoriui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

19 straipsnis. Teatre ir koncertinėje įstaigoje dirbančių kūrybinių darbuotojų autorių teisės ir gretutinės teisės į kūrinius ar jų atlikimus

Tais atvejais, kai teatro ar koncertinės įstaigos repertuare naudojamą literatūros ar meno kūrinį sukuria, spektaklį, meno programą ar koncertinę programą režisuoja arba kūrinį atlieka teatre ar koncertinėje įstaigoje pagal kūrybinę darbo sutartį dirbantis kūrybinis darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, autorių turtinės teisės į tokius kūrinius, režisuotus spektaklius, meno ar koncertines programas, taip pat gretutinės teisės į kūrinių atlikimą penkeriems metams pereina teatrui ar koncertinei įstaigai, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

20 straipsnis. Intelektinių paslaugų sutartis su atlikėju

1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaigą pasitelkia atlikėją vienam spektakliui ar koncertui tiesioginiam (gyvam atlikimui) ir atlikėjo gretutinės teisės į atlikimą teatrui ar koncertinei įstaigai neperduodamos, su atlikėju įstatymų nustatyta tvarka sudaroma intelektinių paslaugų sutartis.

2. Pagal intelektinių paslaugų sutartį atlikėjui išmokamo atlyginimo (honoraro) dydis nustatomas šalių susitarimu procentais nuo teatro ar koncertinės įstaigos pajamų, gautų už bilietus, parduotus į spektaklį, koncertą ar meno programą, arba konkrečia pinigų suma.

21 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos spektaklių, koncertų ir

gastrolių organizavimas

1. Teatrai ir koncertinės įstaigos spektaklius, koncertus ir gastroles planuoja bei organizuoja savarankiškai. Gastrolių tvarką nustato steigėjas.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių planai rengiami remiantis sezoninėmis ir perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.

3. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali rengti labdaros ir paramos spektaklius, koncertus ir kitas meno programas.

21. 22 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos reklaminė medžiaga

1.Teatrai ir koncertinės įstaigos apie viešai atliekamus spektaklius, koncertus ar meno programas informuoja visuomenę, parengdami afišas ir kitą reklaminę medžiagą. Afišoje nurodomas teatro ar koncertinės įstaigos pavadinimas, kūrinio autorius ar bendraautoriai, kūrinio ar jo dalies pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), atlikėjas ar atlikėjų kolektyvas, kolektyvo vadovas, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo laikas ir vieta bei kita visuomenės poreikius tenkinanti informacija apie spektaklius, koncertus ar kitas meno programas.

2. Teatro ir koncertinės įstaigos afišoje ir kitoje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl teatro ar koncertinės įstaigos repertuaro, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo būdo ir formos. Teatras ir koncertinė įstaiga turi užtikrinti, kad afišoje ir kitoje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija nepažeistų autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

23 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos reguliavimo srityje

1. Valstybės politiką teatrų ir koncertinių įstaigų veikos reguliavimo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija:

2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) nustato nacionalinių ir valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų plėtotės strategiją, rengia ir finansuoja ją įgyvendinančias programas, atsižvelgdama į teatrų ir koncertinių įstaigų patvirtintas sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas;

2) rengia teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuojančių dokumentų projektus bei teisės aktų nustatyta tvarka juos tvirtina;

3) koordinuoja Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinėse programose;

4) finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos projektus;

5) konkurso būdu skiria teatro ar koncertinės įstaigos, kurios yra steigėja vadovą;

6) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja, steigimo dokumentus.

7) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja, kūrybines veiklos programas 3- 5 metų laikotarpiui.

24 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja šio Įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos srityje, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

2. Tarybos sudėtį 2 metų laikotarpiui ir jos nuostatus tvirtina bei organizacinį-techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Tarybos nariams už konsultacines ir ekspertines paslaugas atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja 2003 m. mėn. d.

2. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja nuo

Juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

3. Iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios teatrai, jų steigimo dokumentai ir duomenys registruojami ir kaupiami Lietuvos

Respublikos kultūros įstaigų registre.

4. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo dokumentai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

5. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nuo 2004 m.

sausio 1 d.

26 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato:

1) Kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą – iki 2003 m. gruodžio 1

d.;

2) Kūrybinių darbų sąrašą – iki 2003 m. gruodžio 1 d.;

3) Kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus ir tvarką – iki 2003 m.

gruodžio 1 d.;

4) Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas – iki 2003

m. gruodžio 1 d.;

5) Kūrybinių darbuotojų pailgintų atostogų trukmę – 2003 m. gruodžio

1 d.;

6) Darbo laiko apskaitos tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.;

7) Kūrybinės veiklos programų ir projektų paraiškų formas – 2003 m.

gruodžio 1 d.;

8) Asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklai nacionaliniuose, valstybės ir savivaldybės teatruose ir koncertinėse įstaigose kompensavimo tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.