TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS SĄLYGOS LIETUVOJE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ

KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS

SĄLYGOS LIETUVOJE

Darbo vadovas:

Doc. dr. A. Kulakauskas

Kaunas, 2003

Turinys

Įvadas.............................. 3

1. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcija.... 3

1.1 Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas............. 3

1.2 Įstatymo reguliavimo ir tikslų

charakteristika............ 3

1.3 Kiti teisės aktai, reguliuojantys tą pačią sritį............ 4

1.4 Užsienio valstybių

pavyzdžiai....................

.. 5

1.5 Tarptautinės bei Europos sąjungos teisės normos ir

principai...... 6

1.6 Pagrindinės

nuostatos.....................

.......... 6

1.7 Galimos

pasekmės....................

.......... 7

1.8 Finansinis ekonominis

pagrįstumas...................

.... 7

1.9 Numatoma įstatymo

struktūra.....................

..... 8
2. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

projektas... 10

ĮVADAS

Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.
Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos
dalis, dažnai paati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei
bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliai
sukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybei
ypač svarbu išlaikyti savo kūrybines galias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybių
plėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.
Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros
gyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinai
turtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą.

Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos

įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja ššaliai,

padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau
parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečius
darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo,
kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškai
būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti
kultūros mainus ir

r racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą
pasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių
naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir

visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO KONCEPCIJA

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo
koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos
įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001
m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004
metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”;

Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos
kultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir meno
įvairovės skatinimas” numatytus tikslus.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ CHARAKTERISTIKA

Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio
visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų
administravimo, fiinansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veiklos
kylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio
įstatymo projekto parengimo būtinumą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – tai
yra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklos
sritis.

Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų
įstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:

teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir
veiklą;

teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius;

nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos bei
finansavimo ypatumus;

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir
su jais susijusias so

ocialines garantijas.

Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertinių
įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį
reglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius
kūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialus
įstatymas.

III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas ir
tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą,
rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių
apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su
mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžio
teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta
juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo,
registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų
valdymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetinių
įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato
tik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formos
įstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų ir
koncertinių įstaigų veiklos principų.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių
teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yra
sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių
apsaugą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti
sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,
išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats d

darbuotojas
arba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas
nuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –
kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų ir
kolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo
dienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –
vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikę
karjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniam
aktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniam
sumanymui įgyvendinti.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijos
reglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šios
kūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrų
ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.
mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomi
reikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.
Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėra
privalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustis
valstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio
pensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų
draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto
(rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo
sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų
ir koncertinių organizacijų artistams” nustatyta, kad valstybinių muzikinių
teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl
profesijos specifikos n
nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki
senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo
sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.
Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.
vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertines
organizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. Lietuvos
Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjo
sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtis
į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai
pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų ir
koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno
kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę į
papildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimą
reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.

Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo
tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šio
įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbant
apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus,
dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas,
bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su
specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių
gamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinės
veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI

Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos
projektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai:

Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas;

Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.
dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių
profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų,
profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių ir
Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei
subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo;

Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.

Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinės
kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos
kultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesų
vystymuisi šiose šalyse.

Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančius
visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis
rodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos
modelio. Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro meno
įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigų
abipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai. Besikartojančios nuostatos
yra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijų
apibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį),
kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantys
darbo santykiai ir socialinės garantijos. Visuose įstatymuose akcentuojamas
nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybės
užsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinės
dramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamas
netiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programų
svarba.

Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras
(valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiria
valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis
Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.
įkurta prie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatinei
veiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba
paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžia
Danijos aktorių susivienijimas.

Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.
Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos,
savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meninių
užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai,
investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.

Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į
veiklos rezultatus ir vardo suteikimas siejamas su išskirtinėmis
finansinėmis sąlygomis.

Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos
šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)
susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;
regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir
išlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);
vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)
bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiau
yra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabilios
struktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupės
nustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikia
kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą
fiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesų
kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.

V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI

Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai,
reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio,
atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.
Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, bet
kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvos
nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų
(kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo
(kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse.

Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio,
solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug
sutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros,
švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos
Respublikomis ir kt.).

Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų
gastroles užsienio valstybėse.

VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Siūlomas įstatymas įtvirtintų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę
formą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir
principus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo
ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų
specifiką.

Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai ir
koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.
Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinis
teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.
Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.

Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro ir
muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti
visuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinį
skonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką
– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos
kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir
koncertines įstaigas iš kitų įstaigų.

Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai ( artistai,
atlikėjai, kūrėjai, meniniai kolektyvai, turintys savą profesinės veiklos
specifiką), meno profesijų specifika apsprendžia specifinių darbo santykių,
socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymu būtų nustatyti šių įstaigų
veiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugos
pagrindiniai principai.

Siūlomas įstatymas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų
klasifikavimą pagal steigėją bei scenos meno rūšis.

Įstatymas apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės
įstaigos teisinį statusą-teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinės
įstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos bei finansavimo ypatumus.

Įstatymas numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo,
reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises bei
pareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organų
kompetenciją, jų sudarymo tvarką bei atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniai
teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas už
panaudotas valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos.

Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad
su kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiek
dabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, tiek
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, leidžia kitu įstatymu numatyti kitus
terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Siūlomame įstatyme ir būtų
nustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotos darbo sutarties su
kūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais būtų
sudaroma kūrybinė darbo sutartis.

Siūlomo parengti įstatymo projekte, įgyvendinant tarptautiniuose
susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus, būtų numatyta gastrolių
organizavimo principai.

VII. GALIMOS PASEKMĖS

Siūlomo įstatymo priėmimas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų
teisinę formą – viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė. Įstatymo
priėmimas sudarytų sąlygas suaktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą,
ieškoti naujų, šiuolaikiškų kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti
teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojais
sudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigų
artistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą. Be to, leistų nustatyti
bendrus visuotinai privalomus pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų
veiklos principus. Nustatytų aiškius valstybės biudžeto lėšų skyrimo
tikslus bei leistų pareikalauti racionalaus šių lėšų panaudojimo.

Priėmus siūlomą įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčių
su kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais dabar teatruose ir
koncertinėse įstaigose dirbančiais kūrybiniais darbuotojais tokios sutartys
bus sudarytos. Dalis minėtų darbuotojų neteks darbo bei socialinių
garantijų.

VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS

Siūlomas įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais
asignavimais jam įgyvendinti, kadangi ši sritis iš valstybės biudžeto jau
tradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš
valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriuje
numatytą atskirą išlaidų straipsnį ,,Dotacija teatrams ir koncertinėms
organizacijoms”. Šios įstaigos turi ir gamybos, kūrybos, specifinio turto
(pastatyminės priemonės, kurių dalis tampa paveldu, nusidėvėjimo, apskaitos
problemos), kurio reglamentavimui netinka biudžetinėms įstaigoms taikoma
tvarka.

IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų
įstatymo projektą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos;
II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertinių
įstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė
įstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas,
pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės ir
pareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų ir
koncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigų
finansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas bei darbo
organizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos.

I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimų
įstaigų veiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (scenos
menas, meninis kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinis
darbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša)
apibrėžimai.

II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla:
spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas,
spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, kultūrinių
visuomenės poreikių tenkinimas.

III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą.
Šios įstaigos bus skirstomos remiantis skirtingais kriterijais.
Atsižvelgiant į tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas, teatrai ir
koncertinės įstaigos yra valstybės, savivaldybių, mišrūs, privatūs.
Atsižvelgiant į scenos meno rūšis, teatrai yra operos, baleto, dramos,
šokio ir kt.

IV skirsnyje bus apibrėžtas Nacionalinio teatro ir nacionalinės
koncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus,
uždavinius bei įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisę
suteikti Nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja yra
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtina ir
direktorių skiria kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos bus
numatomos valstybės biudžete atskira eilute.

V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiame
skyriuje būtų įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kurios
pagrindinė veikla yra susijusi su scenos menu pavadinime turi būti žodis
,,teatras” ar ,,koncertinė įstaiga”), reorganizavimas, pertvarkymas ir
likvidavimas.

VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (
laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis,
įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jei jos yra
viešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodyti
spektaklius, programas, koncertus ir kita) bei pareigos ( vykdyti įstatuose
nurodytą pagrindinę teatrinę ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendinti
valstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti kokybiškas paslaugas
visiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą bei saugias
darbuotojų darbo sąlygas, gautus valstybės ar savivaldybių biudžetų
tikslinius asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitoms
valstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita).

VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigų
valdymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas
direktorius, atsakantis už visą įstaigos veiklą – ūkinę ir kūrybinę.

Įstatymo projekte bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvauti
meno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (kelerių
metų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą,
organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą,
atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą.

Įstaigoje bus sudaromas kolegialus valdymo organas – Meno taryba –
visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtį
formuos teatro vadovybė, tačiau 20 proc. tarybos narių deleguos steigėjas.
Bus nustatyta tarybos kompetencija.

Steigėjui pritarus, direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eiti
tas pats asmuo.

VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų ir
koncertinių įstaigų turtą sudaro: steigėjo (savininko) perduotas turtas,
turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai
įgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosioms
įstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybių
institucija, perduos panaudos pagrindais.

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai yra dalininkų (savininko)
skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; valstybės ir
savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų
asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, gautos pagal
testamentą, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

IX skirsnis nustatys valstybės finansavimą teatrams ir koncertinėms
įstaigoms, kuriame bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotus
kriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turto
išlaikymui, o valstybės dotacijų dydį nustato Lietuvos valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Įstatymo projekte bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondas
formuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalies
kultūriniame kontekste (panoramoje); trupės kokybinis ir kiekybinis
lygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumo
rodikliai.

Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjų
lėšos.

X skirsnis reguliuos darbo santykius bei darbo organizavimą. Bus
nustatoma, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromos
darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Su
teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromos
terminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos ne
ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Įstaigų veiklos nuostatus ir
kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigos
direktoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėse
įstaigose bus organizuojamas remiantis kūrybinės veiklos planais. Kūrybinės
veiklos planai yra dviejų rūšių: 1) sudaromas sezonui (išskirstytas pagal
mėnesius) bei 2) perspektyvinis planas (trims metams). Kūrybinės veiklos
planai bus tvirtinami Meno tarybos. Bus nustatyta, kad kūrybiniai
darbuotojai bei darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai aptarnauti
kūrybinius darbuotojus( garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisę
į prailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitus
įstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų
socialines garantijas. Bus nustatyti gastrolių organizavimo principai.

XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką,
pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiam
įstatymui įgyvendinti.

X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu;

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.

Priėmus siūlomą įstatymą, reikės parengti ir patvirtinti valstybės
teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką
bei teatrų ir koncertinių įstaigų atsiskaitymo už valstybės biudžeto lėšų
panaudojimą tvarką.

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja teatrų ir koncertinių įstaigų
klasifikaciją, jų steigimą, veiklą, finansavimą, valdymą, pertvarkymą,
veiklos pabaigą, teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo
teisinių santykių ir kūrybinės veiklos ypatumus.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams ir fiziniams
asmenims,

užsiimantiems ar besiverčiantiems profesionalia teatro meno ar koncertine
veikla, viešai atliekant scenos meną (spektaklius, koncertus ar kitas meno
programas).

2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos restoranų, klubų,
naktinių klubų, kazino ir kitoms panašias pramogų verslo paslaugas
teikiančioms įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra spektaklių, koncertų ar
kitų meno programų kūrimas ir jų viešas atlikimas.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos
kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių
nuostatos.

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Teatras – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo,
veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos teisinės formos
juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti spektaklių, kitų
literatūros ir meno programų kūrimą ir viešą atlikimą;

2. Koncertinė įstaiga – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas
juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos
teisinės formos juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti
koncertų, kitų literatūros ir meno programų kūrimą bei viešą atlikimą.

3. Kūrybinis darbuotojas – asmuo, kuris savo intelektualaus kūrybinio
darbo ir talento dėka, vienas ar kolektyviai, sukuria kūrinį ar viešai jį
atlieka, suteikdamas jam kitą meninės išraiškos formą.

4. Scenos menas – tai erdvinių ir garsinių elementų bei judesio
pagalba sukurtas meno kūrinys (spektaklis, koncertas ar kita meno
programa), kuris viešai atliekamas kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo
pačiu metu dalyvauja neapibrėžta visuomenės narių grupė.

5. Scenografija – scenos meno kūriniui naudojamų dekoracijų,
rekvizitų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektų (eskizų, brėžinių),
įgyvendintų medžiagoje bei skaitmeninėje formoje, visuma.

6. Repertuaras – teatre ar koncertinėje įstaigoje sukurtų ir viešai
atliekamų scenos meno kūrinių visuma.

7. Gastrolės – teatro ar koncertinės įstaigos, atlikėjo ar atlikėjų
kolektyvo išvykimas viešai atlikti spektaklius, meno programas, koncertuoti
Lietuvoje ar užsienyje.

8. Sezonas – teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos
laikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savarankiškai skelbia teatras ar
koncertinė įstaiga.

9. Dekoracija – tai stacionari arba transformuojama scenos meno

kūrinio sudedamoji materiali dalis.

10. Rekvizitas – tai scenos meno kūriniui naudojami tikri ir
butaforiniai daiktai, kurie gali būti vienkartinio ir daugkartinio
naudojimo.

11. Kostiumas – dailininko, dailininko scenografo atlikėjui sukurtas
sceninis rūbas, akcentuojantis kūrinio idėją, režisūrinį sumanymą ir
veikėjo charakterį.

12. Vertingi muzikos instrumentai – muzikos instrumentai, pagaminti
prieš 50 metų ir anksčiau, taip pat gali būti ir vėliau, turintys didelę
kultūrinę vertę, reikšmingi meniniu požiūriu, esantys kilnojamų kultūros
vertybių objektu.

13. Profesionalus scenos menas – viešai atliekamas scenos menas,
kurio atlikėjai ar atlikėjų kolektyvas (-ai) yra profesionalai (turintys
profesinius įgūdžius bei išsilavinimą) ir kurie pagrindines pajamas gauna
iš šios profesinės veiklos.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ KLASIFIKACIJA, SCENOS MENO RŪŠYS,

STEIGIMAS, VEIKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS, VEIKLOS TEISNIO REGULIAVIMO

PAGRINDAI

4 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikacija

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą sudaro visi Lietuvos
Respublikoje profesionalaus scenos meno kūrimo ir viešo atlikimo veikla
užsiimantys ar besiverčiantys juridiniai ar fiziniai asmenys
nepriklausomai nuo jų teisinės formos.

2. Teatrai ir koncertinės įstaigos skirstomi į nacionalinius,
valstybės, savivaldybės ir kitus.

3. Pagal scenos meno rūšis teatrai skirstomi į dramos, muzikinius
(operos, operetės, baleto bei kiti), lėlių, pantomimos, šokio, šešėlių ir
kitus.

4. Valstybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar koncertinė
įstaiga, kurios steigėja yra valstybė arba jos įgaliota institucija.

5. Savivaldybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar
koncertinė įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė arba jos įgaliota
institucija.

6. Kiti teatrai ar koncertinės įstaigos – tai teatrai ir koncertinės
įstaigos, kurių steigėjai yra juridiniai ar fiziniai asmenys, taip pat
politinės, religinės ir visuomeninės organizacijos. Valstybė ar savivaldybė
gali dalyvauti steigiant kitus teatrus ir koncertines įstaigas.

7. Valstybė ar savivaldybė teatrą ir koncertinę įstaigą steigia kaip
viešąją ar biudžetinę įstaigą.

5 straipsnis. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga

1. Nacionalinius teatrus ir nacionalines koncertines įstaigas, kaip
biudžetines įstaigas, steigia valstybė, o Vyriausybės įgaliota institucija
įgyvendina jai pavestas steigėjo funkcijas. Sprendimą dėl nacionalinio
teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos steigimo ar nacionalinio teatro
ar nacionalinės koncertinės įstaigos statuso suteikimo valstybės teatrui ar
koncertinei įstaigai priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –
Vyriausybė) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.

2. Nacionalinis teatras ar nacionalinė koncertinė įstaiga yra įstaiga,
kuri savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvo ar
kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius
nacionalinės kūrybos pasiekimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvos
kultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų pasiekimus,
kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove
formuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam menui.

3. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas kūrybinės
veiklos programas nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje
įstaigoje pristatomi iškiliausi šalies ir užsienio scenos meno kūriniai.
Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga užtikrina pilnavertę
šalies meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje.

6 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos teisinis
reguliavimas

1. Lietuvos Respublikos teatrai ir koncertinės įstaigos savo veikloje
vadovaujasi steigimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, šio įstatymo normas
taikant tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos
biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų
įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
juridinio asmens teisinę formą, tarptautinėmis sutartimis ir
poįstatyminiais teisės aktais.

2. Kiekvienas teatras ir koncertinės įstaiga nepriklausomai nuo
teisinės formos veikia pagal steigėjo patvirtintus steigimo dokumentus,
kuriuose be privalomų duomenų papildomai turi būti nurodyta:

1) teatro ar koncertinės įstaigos pavadinimo santrumpa, teatro ar
koncertinės įstaigos filialai ir jų buveinės (adresai);

2) scenos meno rūšis;

3) statistinių duomenų teikimo tvarka.

3. Kai pertvarkoma ar pabaigiama teatro ar koncertinės įstaigos
veikla, teatro ar koncertinės įstaigos steigėjas ar valdymo organas
informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie būsimą sprendimą prieš
trisdešimt dienų.

7 straipsnis. Meno taryba

1. Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje
sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija – meno
taryba, kurios sudėtį ir nuostatus įstaigos vadovo teikimu, tvirtina
Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybės ar savivaldybės teatre ar
koncertinėje įstaigoje taip pat sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę
turinti institucija – meno taryba, kurios sudėtį, pagal steigėjo
patvirtintus nuostatus, tvirtina teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.

2. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės
įstaigos meno taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines
kūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria
naujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės
kokybės ir priežiūros bei kitus klausimus, numatytus teatro ar koncertinės
įstaigos steigimo dokumentuose.

3. Kituose teatruose ar koncertinėse įstaigose steigimo dokumentų
nustatyta tvarka gali būti sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę
turinti institucija – meno taryba. Jos uždavinius ir funkcijas nustato
steigėjas (-ai).

TREČIASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ TURTAS, FINANSAVIMO PRINCIPAI IR LĖŠOS

8 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtas

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtą sudaro ilgalaikis materialusis,
nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis turtas. Šį turtą teatrai ir
koncertinės įstaigos naudoja, valdo ir disponuoja juo šio Įstatymo ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.

2. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali naudoti, valdyti ir disponuoti
valstybės perduotais vertingais muzikos instrumentais, kurių įsigijimo,
naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Teatrų ir koncertinių įstaigų ilgalaikiam materialiajam turtui-
scenografijos kūriniams ir vertingiems muzikos instrumentams
neskaičiuojamas nusidėvėjimas.

4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų
nereikalingi ar netinkami (negalimi naudoti) kūrybinei veiklai ar scenos
menui rodyti scenografijos kūriniai ir vertingi muzikos instrumentai
perleidžiami, parduodami ar nurašomi Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.

5. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų vertingi bei turintys
išliekamąją istorinę kultūrinę vertę scenografijos kūriniai bei vertingi
muzikos instrumentai gali būti perduodami į muziejų fondus saugoti
steigėjo (-ų) nustatyta tvarka

9 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšos

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas sudaro:

1) steigėjų skiriamos lėšos;

2) pajamos iš pagrindinės veiklos;

3) valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacija, valstybės biudžeto
tikslinės lėšos programoms ar projektams vykdyti ;

4) fizinių ir juridinių asmenų parama;

5) Lietuvos ir užsienio paramos, labdaros ir kitų fondų skiriamos lėšos;

6) kitos teisėtai įgytos lėšos.

10 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų valstybės finansavimo

principai

1. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos kūrybinės
veiklos programai vykdyti, atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės
įstaigos kūrybinės veiklos programą, skiriama dotacija nurodoma Lietuvos
valstybės biudžete atskira eilute.

2. Valstybės ar savivaldybės teatrams ir koncertinėms įstaigoms,
veikiančioms kaip biudžetinės ar viešosios įstaigos, iš Lietuvos valstybės
ir savivaldybių biudžetų skiriama dotacija steigėjo patvirtintoms kūrybinės
veiklos programoms vykdyti.

3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos projektai,
turintys didelę reikšmę Lietuvos kultūrai, finansuojami iš valstybės
biudžeto lėšų konkurso tvarka. Konkurso tvarką nustato ir nuostatus
tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DARBO SANTYKIAI, DARBO APMOKĖJIMAS

11 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių

reguliavimas

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja
šis Įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos šiame Įstatyme nustatytais
atvejais priimti norminiai teisės aktai.

12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų

darbo santykių reguliavimo ypatumai

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbas
yra terminuoto pobūdžio. Su jais sudaromos terminuotos kūrybinės darbo
sutartys tam tikram laikui arba tam tikrų kūrybinių darbų atlikimui, bet
ne ilgiau kaip penkeriems metams. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių
darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą, atsižvelgdama į
kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes,
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Su nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais terminuotos kūrybinės darbo
sutartys sudaromos konkurso būdo. Konkurso tvarką nustato Vyriausybės
įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose kūrybinių
darbuotojų konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką nustato steigėjas.

3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį su
didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintos
kasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šias
atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogų
trukmę nustato Vyriausybė.

ALTERNATYVA:

12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų

darbo santykių reguliavimo ypatumai

1. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais sudaromos

kūrybinės darbo sutartys. Kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais su
teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais gali būti sudarytos
terminuotos kūrybinės darbo sutartys. Teatrų ir koncertinių įstaigų
kūrybinių darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą,
atsižvelgdama į kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo
apmokėjimo ypatybes, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas
kūrybines darbo sutartis, yra atestuojami. Kūrybinių darbuotojų atestacija,
susijusi su kūrybinio darbuotojo kvalifikacija ir profesiniais gebėjimais,
vykdoma kas treji metai. Atestavimo nuostatus ir tvarką tvirtina
Vyriausybės įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse
įstaigose kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarką nustato steigėjas.

3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį
su didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintos
kasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šias
atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogų
trukmę nustato Vyriausybė.

13 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbo santykių

reguliavimo ypatumai

1. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų vadovų darbas yra terminuoto pobūdžio. Į šias pareigas
asmenys priimami konkurso tvarka pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne
ilgiau kaip penkeriems metams.

2. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės ir
savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams ir konkursų tvarką
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kituose teatruose ir
koncertinėse įstaigose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką
nustato steigėjas.

14 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo

apmokėjimas

1. Nacionalinių teatrų ir koncertinių įstaigų, taip pat valstybės ir
savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, įsteigtų kaip biudžetinės ar
viešosios įstaigos, darbuotojų darbo apmokėjimą nustato įstatymas,
reglamentuojantis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.
Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.

2. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių ir kitų darbuotojų
darbo apmokėjimą nustato steigėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
darbo kodekso nuostatomis.

3. Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybės ar savivaldybės teatrų
ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja
asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus,
teatras ar koncertinė įstaiga už instrumento naudojimą moka darbuotojui
kompensaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų

socialinės garantijos

1. Pensijų skyrimo tvarką, socialinį draudimą ir kitas kūrybinių
darbuotojų socialines garantijas nustato įstatymai.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių
įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti
pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, skiriama
renta. Rentos dydį ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų, kurie dėl profesijos specifikos
negali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto
amžiaus, rentą skiria ir jos dydį nustato steigėjas (-ai).

PENKTASIS SKIRSNIS

TEATRO IR KONCERTINĖS ĮSTAIGOS REPERTUARO FORMAVIMAS, KŪRYBINĖS VEIKLOS

IR GASTROLIŲ ORGANIZAVIMAS

16 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos repertuaro formavimas

1. Teatrai ir koncertinės įstaigos repertuarą formuoja
savarankiškai.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų repertuaras formuojamas remiantis sezoninėmis ir
perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro ar
koncertinės įstaigos vadovas. Perspektyvinė kūrybinės veiklos programa
rengiama trijų – penkerių metų laikotarpiui.

3. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės teatro ar koncertinės
įstaigos perspektyvinė kūrybinės veiklos programa, taip pat kitų teatrų ar
koncertinių įstaigų, kuriuose yra meno taryba, perspektyvinė kūrybinės
veiklos programa tvirtinama tik apsvarsčius jos projektą meno taryboje.

4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų vadovai kasmet steigėjui pateikia ataskaitą apie teatro
ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programos įgyvendinimą. Kitų
teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai ataskaitą apie kūrybinės veiklos
programą pateikia steigėjo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Autorių teisės ir gretutinės teisės į teatro ar
koncertinės

įstaigos repertuare esančius
kūrinius ir jų atlikimus

Autorių teises į literatūros ir meno kūrinius, naudojamus
teatro ar koncertinės įstaigos repertuare, atlikėjų gretutines teises į
kūrinių atlikimą reglamentuoja, taip pat autorinių sutarčių ir sutarčių dėl
gretutinių teisių į kūrinio atlikimą perdavimo ar licencinių sutarčių dėl
šių teisių suteikimo sudarymo tvarką nustato šis Įstatymas, Lietuvos
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas.

18 straipsnis. Autorinių sutarčių sudarymo tvarka

1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaiga į savo
repertuarą ketina įtraukti jau sukurtus literatūros ar meno kūrinius, su jų
autoriais sudaromos autorinės sutartys dėl teisių į šiuos kūrinius
perdavimo arba autorinės licencinės sutartys dėl teisių panaudoti kūrinius
teatro ar koncertinės įstaigos repertuare suteikimo.

2. Jeigu autorius savo turtines teises į literatūros ar
meno kūrinį, kurį teatras ar koncertinė įstaiga ketina įtraukti į savo
repertuarą, yra perdavęs kolektyviai administruoti šiems tikslams
specialiai įsteigtoms Lietuvos ar užsienio autorių teisių kolektyvinio
administravimo asociacijoms, autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę
naudoti tokį kūrinį repertuare, teatras ar koncertinė įstaiga sudaro su
autorių atstovaujančia autorių teisių kolektyvinio administravimo
asociacija.

3. Teatras ar koncertinė įstaiga, formuodama savo
repertuarą, konkretiems spektakliams, koncertams ar meno programoms gali
užsakyti sukurti naujus literatūros ar meno kūrinius (dramos, muzikinius
dramos, choreografijos, muzikos, scenografijos ir kitus kūrinius). Tokiais
atvejais su šių kūrinių autoriais, taip pat spektaklio, meno programos ar
koncertinės programos režisieriais, sudaromos autorinės kūrinio užsakymo
sutartys.

4. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį teatro ar
koncertinės įstaigos repertuarui sukurtų ir įgyvendintų medžiagoje
scenografijos kūrinių eskizai lieka autoriui, jeigu kitaip nenustatyta
sutartyje.

19 straipsnis. Teatre ir koncertinėje įstaigoje dirbančių kūrybinių

darbuotojų autorių teisės ir gretutinės teisės į kūrinius
ar

jų atlikimus

Tais atvejais, kai teatro ar koncertinės įstaigos

repertuare naudojamą literatūros ar meno kūrinį sukuria, spektaklį, meno

programą ar koncertinę programą režisuoja arba kūrinį atlieka teatre ar

koncertinėje įstaigoje pagal kūrybinę darbo sutartį dirbantis kūrybinis

darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, autorių turtinės teisės į tokius

kūrinius, režisuotus spektaklius, meno ar koncertines programas, taip pat

gretutinės teisės į kūrinių atlikimą penkeriems metams pereina teatrui ar

koncertinei įstaigai, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

20 straipsnis. Intelektinių paslaugų sutartis su
atlikėju

1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaigą
pasitelkia atlikėją vienam spektakliui ar koncertui tiesioginiam (gyvam
atlikimui) ir atlikėjo gretutinės teisės į atlikimą teatrui ar koncertinei
įstaigai neperduodamos, su atlikėju įstatymų nustatyta tvarka sudaroma
intelektinių paslaugų sutartis.

2. Pagal intelektinių paslaugų sutartį atlikėjui išmokamo
atlyginimo (honoraro) dydis nustatomas šalių susitarimu procentais nuo
teatro ar koncertinės įstaigos pajamų, gautų už bilietus, parduotus į
spektaklį, koncertą ar meno programą, arba konkrečia pinigų suma.

21 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos spektaklių, koncertų ir

gastrolių organizavimas

1. Teatrai ir koncertinės įstaigos spektaklius, koncertus ir
gastroles planuoja bei organizuoja savarankiškai. Gastrolių tvarką nustato
steigėjas.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir
koncertinių įstaigų gastrolių planai rengiami remiantis sezoninėmis ir
perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro ar
koncertinės įstaigos vadovas.

3. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali rengti

labdaros ir paramos spektaklius, koncertus ir kitas meno programas.

21. 22 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos reklaminė

medžiaga

1.Teatrai ir koncertinės įstaigos apie viešai atliekamus
spektaklius, koncertus ar meno programas informuoja visuomenę, parengdami
afišas ir kitą reklaminę medžiagą. Afišoje nurodomas teatro ar koncertinės
įstaigos pavadinimas, kūrinio autorius ar bendraautoriai, kūrinio ar jo
dalies pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir
originalo kalba), atlikėjas ar atlikėjų kolektyvas, kolektyvo vadovas,
spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo laikas ir vieta bei kita
visuomenės poreikius tenkinanti informacija apie spektaklius, koncertus ar
kitas meno programas.

2. Teatro ir koncertinės įstaigos afišoje ir kitoje
reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija neturi prieštarauti viešajai
tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl teatro ar koncertinės
įstaigos repertuaro, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo būdo
ir formos. Teatras ir koncertinė įstaiga turi užtikrinti, kad afišoje ir
kitoje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija nepažeistų autorių ir
atlikėjų asmeninių neturtinių teisių.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

23 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija teatrų ir koncertinių

įstaigų veiklos reguliavimo srityje

1. Valstybės politiką teatrų ir koncertinių įstaigų veikos
reguliavimo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija:

2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) nustato nacionalinių ir valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų
plėtotės strategiją, rengia ir finansuoja ją įgyvendinančias programas,
atsižvelgdama į teatrų ir koncertinių įstaigų patvirtintas sezonines ir
perspektyvines kūrybinės veiklos programas;

2) rengia teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuojančių
dokumentų projektus bei teisės aktų nustatyta tvarka juos tvirtina;

3) koordinuoja Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą
tarpvalstybinėse kultūrinėse programose;

4) finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias teatrų ir koncertinių įstaigų
kūrybinės veiklos projektus;

5) konkurso būdu skiria teatro ar koncertinės įstaigos, kurios yra
steigėja vadovą;

6) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja,
steigimo dokumentus.

7) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja,
kūrybines veiklos programas 3- 5 metų laikotarpiui.

24 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba (toliau – Taryba) yra

visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja

šio Įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių

įsipareigojimų teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos srityje, Lietuvos

teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo

klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai

institucijai.

2. Tarybos sudėtį 2 metų laikotarpiui ir jos nuostatus tvirtina bei

organizacinį-techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota

institucija.

3. Tarybos nariams už konsultacines ir ekspertines paslaugas

atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja 2003 m. mėn. d.

2. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja nuo
Juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

3. Iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios teatrai, jų
steigimo dokumentai ir duomenys registruojami ir kaupiami Lietuvos
Respublikos kultūros įstaigų registre.

4. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo teatrų ir koncertinių įstaigų
steigimo dokumentai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

5. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nuo 2004 m.
sausio 1 d.

26 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
            Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
nustato:

1) Kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą – iki 2003 m. gruodžio 1
d.;

2) Kūrybinių darbų sąrašą – iki 2003 m. gruodžio 1 d.;

3) Kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus ir tvarką – iki 2003 m.
gruodžio 1 d.;

4) Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas – iki 2003
m. gruodžio 1 d.;

5) Kūrybinių darbuotojų pailgintų atostogų trukmę – 2003 m. gruodžio
1 d.;

6) Darbo laiko apskaitos tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.;
7) Kūrybinės veiklos programų ir projektų paraiškų formas – 2003 m.

gruodžio 1 d.;

8) Asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklai
nacionaliniuose, valstybės ir savivaldybės teatruose ir koncertinėse
įstaigose kompensavimo tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.

Leave a Comment