Turinys
1. Įvadas – 3 psl.2. Sutarties samprata – 4 psl.3. Sutarčių rūšys – 4 psl.4. Sutarties sudarymas – 5 psl.5. Sutarties turinys – 6 psl.6. Sutarties negaliojimas – 7 psl.7. Sutartis ir tretieji asmenys – 8 psl.8. Išvados – 9 psl.9. Naudota literatūra – 10 psl.
Įvadas
Ypač svrbūs yra priimti sutarčių teisės šaltiniai po Nepriklausomybės atkūrimo: Ūkinių bendrijų, Akcinių bendrovių, Darbo sutarties, Draudimo, Hipotekos, Konkurencijos, Notariato, Prekybos, Vartotojų teisių gynimo, Žemės, Žemės nuomos ir kt. Normų aktų gausa, sutarčių teisės normų išmėtymas įvairiuose, dažnai vienas kitam prieštaraujančiuose teisės aktuose todo, kad kol kas Lietuvoje bendros sutarčių teisės nėra. Tai gana plati tema, kuri apima sutarčių teisės principus, įtvirtina sutarties sąvoką, sutarčių rūšis, detaliai reguliuoja sutarties sudarymo procedūrą, sutarties negaliojimo pagrindus, negaliojančių sutarčių rūšis ir kt.
Sutarties samprataCK 549str. pabrėžia, kad “Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti prievolinius teisinius santykius, kuriuo veinas ar keli asmenys įsipareigoja kito asmens ar asmenų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus ar sulaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę”. Susitarimo esminis požymis – sukurti tarpusaviio teise ir pareigas.Sutartis yra sandoris, kuriam taikomos dvišalius ir daugiašalius sandorius reguliuojančios normos. O neteisėta sutartimi laikoma, kai šalys sudarydamos sutartį, siekia išvengti, kad veiktų ir būtų taikomos imperatyvios teisės normos. Sutarties pagrindą, kaip būtinas sutarties elementas, padėtų kontroliuoti, ar sutarties šalių elgesys atitinka imperatyvios įstatymo normas, viešosios tvarkos ir geros moralės principus.569str. kiekviena šalis įsipareigoja duoti, padaryti ar ko nedaryti.Naujas ir ypač svarbus CK bruožas yra sutarties laisvės principo įtvirtinimas. Šis principas reiškia, kad šalys: gali laisvai apsispręsti, sudaryti sutartį ar nesudaryti; gali sudaryti ir CK nenumatytas sutartis ar mišrias sutartis;
negali priversti viena kitos sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustatyta įstatymo ar pati šalis yra įsipareigojusi ją sudaryti ir kt.Sutarčių rūšys Be tradicinių sutarties rūšių – vienašalių ir dvišalių, atlygintinių ir neatlygintinių, realinių ir konsensualinių yra ekivalentinės ir rizikos (draudimo, rentos ir kt.).Sutartys skirstomos į sudaromas abipusių derybų būdu ir sudaromas prisijungimo būdu (geriau gina vartotojų teises, silpnosios šalies interesus ir t.t.).Taip pat skiriamos vartojimo viešosios ir premiliariosios sutartys. Šios sutartys yra tokios, kurių viena šalis yra vartotojas – asmuo, įsigyjantis prekes ar paslaugas savo paties ar šeimos poreikiams tenkinti.Viešoji sutartis – kai viena šalis, įmonė kuri teikia viešas paslaugas viešojo transporto, dujų, vandens, elektros ir kt, įmonės.Preliminarine sutartimi laikomas šalių susitarimas, dėl kitos sutarties sudarymo ateityje.
Sutarties sudarymasSutartis laikoma sudaryta, kai yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teise ir pareigas, t.y. vienos šalies siūlymas sudaryti sutartį ir kitos šalies pritarimas jam.Siūlymas sudaryti sutartį turi visuotinai pripažintą pavadinimą – oferta, o susitikimas sudaryti sutartį – akceptu. Atitinkamai asmuo, siūlęs sudaryti sutartį vadinamas ofrentu. Asmuo priėmęs ofertą ir sutikęs sudaryti sutartį – akceptantu.Oferta. CK 168 str. nustato, kad sutartis laikoma sudaryta, kai šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma (preidai 1,2,3), susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Oferta laikomas tik toks siūlymas sudaryti sutartį, kuris: išreikštas įstatymo nustatyta forma; numato visas esmines sutarties sąlygas.Pagal CK 170 str., oferta gali būti terminuota arba neterminuota. Terminuotos ofertos atšaukti negalima. Naujasis kodeksas įteisina viešą ofertą, kuria laikomi skelbimai, žadant atlyginimą už tam tikrų veiksmų atlikimą. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Oferta netenka galios, kai: oferentas gauna pranešimą ją esant atmestą; oferentas miršta ar netenka veiksnumo iki ofertos akcentavimo, jeigu akceptantui apie tai pranešama, išskyrus atvejus, kai oferta susijusi tik su oferento asmeniu;
per joje nustatytą terminą nėra akceptuojama.Akceptas. Sutartis pripažįstama sudaryta, oferentui gavus akceptą (CK 170str.). Jeigu oferta yra neterminuota, akceptas turi būti gautas per normaliai tam reikalingą laiką.Žodžiu sudaroma sutartis laikoma nedarytta tuo momentu, kai oferentas išgirsta apie akceptą (CK 171 str.). CK numato standartinių sutarčių sudarymo ypatumus.Standartinės sutartys gali būti kitai šaliai netikėtos. Netikėtomis laikomos standartinių sutačių sąlygos, kurias būsiant įtrauktas į sutartį kita šalis negalėjo protingai tikėtis. Šių sutarčių sąlygos: panaikinančios ar ribojančios jas siūlančios šalies civilinę atsakomybę, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymas; nustatant taikytiną teisę; nustatant arbitražinę ginčų nagrinėjimo tvarką CK 598 str. CK 599 str. teikiama pirmenybė nestandartinėms sutartims.CK 43 str. nurodo kokie sandoriai privalo būti sudaromi raštu: įmonių, įstaigų, organizacvijų tarpusavio ir jų su fiziniais asmenimis sudaromus sandorius; fizinių asmenų tarpusavio sandorius, kai sandorio sduma jį sudarant yra didesnė kaip 500 litų; kitus sandorius, kuriuos įstatymai reikalauja sudaryti rašytine forma.Nesilaikant paprsatos privalomos rašytionės sutarties formos, kyla dvejopų teisinių padarinių – materialinių ir procesinių. Sutartis, sudaryta neislaikant įstatymų įsakmiai nustatytų reikalavimų yra negaliojanti CK 58 str. 1d.Sutarties turinys Šalys sudarydamos sutartį, susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų, jų vykdymo būdo, terminų, ginčų sprendimo būdų, sutartiniams santykiams taikytinos teisės ir daugelio kitų dalykų. Galima būtų teigti, kad sutartis susideda iš daygybės susitarimų pačiais įvairiausiais j klausimais: sutarties vykdymo termino ir vietos, atsiskaitymų būdo, valiutos, kuria bus vykdomi atsiskaitymai ir t.t. Kiekvienas susitarimas dėl šalių tarpusavio teisių, pareigų, kitais su sutartimi ir jos vykdymu susijusiais klausimais yra vadinamas sutarties sąlyga. Sutarties sąlygų visuma sudaro sutarties turinį. Sudaryta sutartis šalims tampa privalomu elgesio etalonu ir praktiškai turi tokią pat galią kaip ir teisės norma. Jeigu viena sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartiesa sąlygas,l kita šalis gali kreiptis į teismą ar panaudoti kitas teisines savo teisių ir interesų gynimo priemones, realizuojamas padedant valstybei. Pažeistos sutarties sąlygos ginamos tokiais pačiaiss būdais, kokiais gali būti ginamos pažeistos teisės normos: teismas galiu įpareigoti sutarties sąlygas pažeidusią šalį įvykdyti sutartį natūra, priteisti iš jos atlyginti nuostolius kitai šaliai, išieškoti baudą ir t.t. (CK 6str.1d.).Kitas svarbus su sutarties turiniu susijęs klausimas yra sutarties spragos. Dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių neaptaria kai kurių sutarties sąlygų. Sąlygos savo ruožtu nelygiavertės. Vienos jų yra esminės t.y. tokios dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma apskritai nesudaryta CK 168 str. Tokiu atveju nei teismas, nei kas kitas negali už šalis tų sąlygų nustatyti, t.y. negali šalims sudaryti sutarties, nes tai prieštarautų ir sutartiess laisvės, ir konsensualizmo principams. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios išreikšdamos savo suderintą valią.Pagal įstatymą, esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga yra sutarties dalykas ir kaina CK 253str. Tačiau bet kuri šalis gali pareikšti suatrį laikysianti sudaryta tik susitarus dėl prekės kokybės. Tokiu avjeju ir prekės kokybė tampa esmine sutarties sąlyga.Įprastinėmis laikomos sąlygos, esančios sudedamąja sutarties dalimi šalims dėl jų net nesusitarus. Pavyzdžiui, įprastinė sutarties sąlyga yra jos įvykdymo vieta. Šalių neaptarta sutarties , įvykdymo vieta bus nustatyta pagal CK 183str.Pagrinidinis sutarties turinio reikalavimas – jo atitikimas įstatymui.m CK 47str. nustato, kad negalioja sandoris, neatitinakantis įstatymo reikalavimų.601str. numato visiškai naują vartojimo sutarties institutą. Vartojimo sutartimi laikoma sutartis, pagal kurią viena sutarties šalis –vartotojas – perka prekę ar gauna paslaugas asmeniams ar savo šeimos poreikiams tenkinti.Nesąžiningomis laikomas vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartojojo teises ir interesus.Esant standarttinės ir nestandartinės sutarties sąlygų prieštaravimui, pirmenybė teikiama nestandartinei t.y. individualiai šalių aptartai sutarties sąlygai 599str.Galiausiai labai svarbi yra 597str.201., nustatanti, kad standartinės sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su jomis susipažinti.Grįžtant prie galiojančių įstatymų analizės, tenka koinstatuoti, kad daugelis įstatymų pernelyg smulkiai reguliuoja sutarties turinį. Pvz.: 1994m. balandžio 26d. žemės įstatymo 16 str.nustato šešias privalomas sąlygas, kurios turi būti nurodytos žemės perleidimo sutartyse, 1993m. gruodžio 23d. Žemės nuomos įstatyme 4 str. nurodyta dvylika įvairių sąlygų, kurios privalo bųti nurodytos žemės nuomos sutartyje. Kaip teigiama V.Mikelėno knygoje “Sutarčių teisėį”, jog būtina Lietuvoje iš esmės pertvarkyti sutarties turinio kontrolės sitemą. Pirmiausia tai pasakyta apie vartojimo sutartis. Ne tik teismas, bet ir vartotojų teisių gynimo institucijos turi realių galimybių kontroliuoti vartojimo sutarčių sąlygas.Sutarties negaliojimas Kaip jau minėta, jog dėl daugelio priežasčių turi šalių susistarimo sutartimi gali nepripažinti. Vienais atvejais šalių sisutarimas gali prieštarauti imperatyviomis teisės normoms, kitais – viešajai tvarkai, geros moralės principams, pagrindiniams privatinės teisės principaams – sąžiningumui, teisingumui, protingumui, lygiateisiškumui. Tokiaisatvejais susitarimas sepripažįstamas sutartimi dėl susitarimo turinio trūkumu, t.y. dėl materialinių teisinių priežasčių. Naujojo CK 637str.nustato, kad sutartis hegalioja esant atitinkamuose kodekso straipsniuose nuamtytiems sandorių negaliojimo pagrindams, pvz.: jei abi ar viena sutarties šalis sudarymo momentu buvo neveiksni, yra šalių ar vienos jų valios trūkumų ir kt. 683str. negaliojančios sutartys skirstomos į visiškai negaliojančias arba niekines ir santykiaia negaliojančiais, arba nuginčijamas. Sutartis laikoma visiškai negaliojančia, kai ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčiuų teisės principai bei viešieji interesai. Visiškai negaliojančios sutarties šalys negaliu patvirtinti. Pareikšti ieškinį dėl niekinės sutarties galiojimo turi teisę bet kuris asmuo. CK 54 str. nustato, kad sandoris, sudarytas dėl suklydimo, turinčio esminę reikšmę, gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis suklydusios šalies ieškiniu. Taip pat sandoris sudarytas apgaule, melaginga informacija, tylėjimu, t.y.svarbių sutarčiai sudaryti aplinkybių slėpimas. Sandoris, sudarytas smurtu, ekonominiu spaudimu ar realiu grasinimu 55 str., gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Galima paminėti ir šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimus, kai viena šalis nesąžiningai kitos šalies priklausomybenuo jos,ekonominiu silpnumu ar susiklaosčiusia sunkia padėtimi, nepatyrimu ir t.t.Sutartis ir tretieji asmenys Naujojo CK 605str. reguliuoja sutarties trečiojo asmens naudai institutą. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sutartį sudariusiems asmenim sulygus, jog iš sutarties atsiradus prievolė bus įvykdyta trečiajam asmeniui, reikalauti įvykdyti prievolę turi teisę tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek ir trečias asmuo, kurio naudai sulygtas prievolės įvykdymas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kito mar ko kita neišplaukia iš prievolkės esmės. Taigi sutartyje trečiojo asmens naudai reikalavimo teisę skolininkui gali turėti du asmenys – ir trečiasis asmuo, mir kreditorius. Taip pat trečiuoju asmeniu, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, gali būti paskirtas neegzistuojantis asmuo, pvz.: dar neginąa vaikas (sutartis sąlyginė). Trečiųjų asmenų teises ir pareigas sutartis gali veikti daugeliu kitų atvejų.Dažnai sutartis pakeičia trečiųjų asmenų teise ir pareigas turto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui. Pvz. CK 311 str. nustato, kad išnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui nuomos sutartis lieka galioti naujajam savininkui.Bet dažniausiai pastaruoju laiku pasitaikantis atvejis, kai sutartis susijusi su trečių asmenų teisėmis ir pareigomis, yra privatizavimas.Pvz. rangovas gali įsipareigoti, kad pastatyto namo aplinką sutvarkys kitas asmuo. Tačiau trečiajam asmeniui prievolės neįvykdymas ar neatliktus suderėtų veiksmų, sutarties šalis tą padaryti privalo pati. Ji taip pat privalo atlyginti kitos šalies nuostolius, patvirtintus dėl trečiųjų asmenų kaltės ir kt. atvejai.Išvados Lietuvoje kuriasi rinkos ekonomika. Tai reiškia, kad objektyviai didėjant sutarties reikšmei neišvengiamai prireikus specialių sutarčių teisės studijų, neturinčių ir negalinčių apsiriboti vien Lietuvos sutarčių teisės problemomis. 1964m. LR TSR CK nebuvo specialaus skirsnio bendraisiais sutarčių teisės klausimai. Naujojo LR CK projekto penktosios knygos – “Prievolių teisė”- atskiras skirsnis (“Bendrieji sutarčių teisės klausimai”) skirsnis būtent sutarčių teisės bendriesiems principams reguliuoti. Taigi naujasis Lietuvos Civilinis kodeksas absorbavo ne tik daugelio civilizuotų pasaulio valstybių nteisės tradicijas, bet ir pripažintus tarptautinės teisės principus.
Naudota literatūra 1. Valentinas Mikelėnas “Sutarčių teisė”, Justitia Vilnius, 1996m. 2. Vadovėlis “Civilinė teisė”, Vijusta Kaunas, 1997m.3. LR pagrindiniai įstatymai, Vilnius “Saulužė”, 2001m.4. Teisininkų konsultacijos
3 variantas1. Užduotis: Pareiškėjai – sutuoktiniai – 2001 0 7 02 kreipėsi į teismą su pareiškimu, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sustikimu. Jie turi du vaikus: mergaitę.gim. 1982m., ir berniuką, gim. 1999m. Ką turi aptarti pareiškime pareiškėjai, kad santuoka būtų nutraukta pagal atitinkamą LR CK str. Ką jie turi būtinai pareikti kartu su pareiškimu? Atsakymas – santuokos nutarukimas abiejų sutuoktinių sutikimu yra reglamentuotas Civilinio kodekso III knygos IV skyriaus 2 skirsnyje.1. Santuokinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutarukta, jeigu yra visos šios sąlygos: nuo santuokos sudarymo yra prėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutarukiam supaprastinto proceso tvarka.Prašymas nutraukti santuoką . Bendras sutuoktinių prašįymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui; Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.
Santuokos nutraukimo tvarka. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir nebegyvena sutuoktinio gyvenimo. Teismas savo sprendimuų nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuojos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aprati svao nepilnamečių veikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių veiakų gyvenamosios vieots ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitasw savo turtines teise ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešąjai tvarkai ar iš esmės pažeidžia santuokinių nepilanmečių vaikų ar vieno sutuoktinio teise ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutarukimo sustabdo nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.Sutuoktinių taikymas.1. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams susitaikyti; Vieno sutuoktinio prašymu arba sava iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėn. terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu; Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo permino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtinas; Jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vauikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmėes, terminas susitaikyti nenustatomas. 2 Užduotis: J.Adomaitis 2001 11 10 sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį su G.Rudinskiene. Tačiau nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą jis įregistruoti savo vardu negali, nes ŽKNTKR VĮ Utenos filiale jam paaiškino, jog nėra teismo sprendimo. Ar teisi yra ŽKNTKR VĮ? Atsakymą pagrįskite. Atsakymas – turbūti ne, nes pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, reiškia buvo visi reikalingi dokumentai, tarp jų ir paties kadastro pažyma dėl pardavimo,kitaip notaras būtų jos netvirtinęs. Matyt čia yra kažkosios kitos aplinkybės, dėl kurių reikia teismo sprendimo. 3 Užduotis: J.Petornienė nusipirko iš D.Dalytės trijų kambarių butą, esantį Utenio g.12, Utenoje, kadangi jos mažametei dukrai reikia geresnių gyvenimo sąlygų, mat prieš tai J.Petroninenė su dukra gyveno bendrabučio tipo vieno kambario bute. Petronienė įmokėjo pardavėjai 5 proc.gyvenamosios patalpos vertės. Likusią sumą įsipareigojo bankas pervesti į pardavbėjos sąskaitą, kadangi butas perkamas pagal banko suteiktą lengvatinę paskolą (Utenos mero nutarimu), suteiktą buto pirkimui. Tačiau paskola suteikiama tik tuo atveju, jeigu butas bus įkeistas paskolą suteikusiam bankui. Su kokia problema susiduria pirkėja? Ar galės be jokių probelmų įkeisti butą bankui? Atsakymą pagrįskite. Atsakymas – jei bankas įsipareigojo mokėti, tai matyt jis nemato problemų dėl buto įkeitimo.