Šeimos teisės referatas

Turinys

1. Įvadas 3
2. Santuokos nutraukimas 4
3. Prašymas nutraukti santuoką 5
4. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5
5. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas 6
6. Išlaikymas 7
7. Ištuokos registravimas 8
8. Išvados 8
9. Priedai :
a) Prašymas nutraukti santuoką 10
b) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11
10. Literatūros sąrašas 12

1. Į v a d a s

Demokratinėje valstybėje sudarytos visos socialinės ir ekonominės prielaidos formuotis ir funkcionuoti pirminei visuomenės ląstelei – šeimai. Šeimoje susidaro kompleksas specifinių santykių. Tai santykiai dėl santuokos sudarymo, santykiai tarp sutuoktinių, santykiai tarp tėvų ir vaikų, santykiai dėl įvaikinimo, globos ir rūpybos, santykiai dėl santuokos nutraukimo ir kiti. Šie santykiai yra specifiniai, nes šeima grindžiama ne turtinėmis, o dvasinėmis vertybėmis – meile, pagarba. Todėl šeimos santykiams reguliuoti yra sukurta savarankiška teisės šaka – šeimos teisė. Tiesa, šeimoje yra ir turtinių santykių. Tai santykiai dėl bendro sutuoktinių turto, vaikų išlaikymo, tarpusavio išlaikymo. Šiuos santykius taip pat reguliuoja šeimos teisė.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos padėties visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti saavo teises ir apsaugoti nepilnamečius šeimos narius nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.
Šeimos Santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis Kodeksas taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų nustatytais atvejais. Je

ei iškyla prieštaravimas tarp papročio ir įstatymo, taikomas įstatymas.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato keletą būdų nutraukti santuoką. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinių prašymu, sanuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutarimu. Pastarasis būdas yra paprasčiausias. Šiame darbe išsamiai ir bus apžvelgtas minėtas santuokos nutraukimo būdas, jo ypatumai, teisinės pasekmės.

2. S a n t u o k o s n u t r a u k i m a s

Sutuoktiniai, apsisprendę nutraukti santuoką bendru sutikimu, turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinės teismą su prašymu, jei yra visos CK 3.51 str. numatytos sąlygos.

“1. Sutuoktiniu bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau, nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( turto paadalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.”

( LR CK 3.51 str.)

Viena iš sąlygų – kad sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis turi būti rašytinė. Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokis sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama ne bendru sutuoktinių sutarimu, o dėl sutuoktinio ( – ės ) kaltės ar vieno iš sutuoktinių prašymu, notarinis sutarties patvirtinimas būtinas.

Teisės aktai taip pat nereglamentuoja tipinės sutarties dėl santuokos nutraukimo formos, kuri būtų privaloma, to

odėl sutartis turi būti surašoma vadovaujantis bandromis raštvedybos taisyklėmis. Sutarties turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CK 3.53 str. Sutartyje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų ir vienas kito sutuoktinių išlaikymo klausimai, vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, sutuoktinių pavardžių pakeitimo bei kiti turtiniai klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad bendru sutuoktinių turtu laikytinas santuokos metu įgytas turtas, nepriklausmai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis registruotas. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.89 str.

Teisės aktai taip pat nereglamentuoja tipinės prašymo teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu formos. Tad prašymas surašomas vadovaujantis bendrosiomis raštvedybos taisyklėmis. Civilinio kodekso 3.52 str. tik kelia sąlygas tokio prašymo turiniui. Taip pat prašyme turi būti nurodyti privalomi bet kuriam kitam prašymui duomenys. T. y. teismas, į kurį sutuoktiniai kreipiasi, sutuoktinių vardai, pavardės, asmens kodai, duomenys apie vaikus, turimą turtą ir kt.

Visas turimas civilines teises asmenys gali įgyvendinti patys arba per atstovą. LR Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą ( civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę. Taigi sprendžiant procesinių dokumentų klausimus asmuo gali spręsti – ar pats juos surašo, ar paveda tai daryti kitiems asmenims.

3. P r a š y m a s n u t r a u k

t i s a n t u o k ą

Prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ( priedas Nr. 1) , be duomenų, kurie nurodomi visuose ieškiniuose, dar turi būti nurodyta :
1. teismo, kuriam paduodamas prašymas, pavadinimas;
2. sutuoktinių vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo metai, gyvenamosios vietos;
3. ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos;
4. priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo;
5. duomenys apie vaikus;
6. duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą ( Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);
7. kaip bus vykdomos pareigos kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams;
8. reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo;
9. pridedamų prie prašymo dokumentų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kt.;
10. prašymą paduodančių asmenų parašai ir jo surašymo data.

Dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami originalūs arba nuorašai, kuriuos patvirtino tą dokumentą išdavęs asmuo. Už prašymus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

4. S u t a r

t i s d ė l s a n t u o k o s n u t r a u k i m o p a s e k m i ų

Sutartis turi būti rašytinė ( priedas Nr. 2 ). Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokis sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja tipinės sutarties dėl santuokos nutraukimo formos, kuri būtų privaloma, todėl sutartis turi būti surašoma vadovaujantis bandromis raštvedybos taisyklėmis. Sutarties turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CK 3.53 str. Sutartyje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų ir vienas kito sutuoktinių išlaikymo klausimai, vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, sutuoktinių pavardžių pakeitimo bei kiti turtiniai klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad bendru sutuoktinių turtu laikytinas santuokos metu įgytas turtas, nepriklausmai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis registruotas. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.89 str.
Ypač atkreiptinas dėmesys, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali prieštarauti viešajai tvarkai ar iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas tokio sutarties netvirtins ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdys, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jei per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymo ir nepakeis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu paliks nenagrinėtą.
Žinotina, kad teismui pateiktos sutarties turinys, jei teismas ją patvirtina, prilygsta teismo sprendimui, tad sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Taip pat žinotina, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( vieno buvusių sutuoktinių liga, nedarbingumas it kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas jų gali kreiptis į teismą ...sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Tai reiškia, kad esant svarbioms priežastims, teisme aptartos ir patvirtintos sutarties sąlygos, ateityje gali būti pakeičiamos.

5. B y l o s n a g r i n ė j i m a s i r s p r e n d i m a s

Bylas dėl šeimos santykių teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka. Išskyrus atvejus, kai pripažįstama, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Santuokos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka reiškia, kas sutuoktiniai į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie teismo sprendimą sutuoktiniai informuojami pranešimais. Tokiu būdu, jei sutuoktiniai pageidauja kad santuokos nutraukimo byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismui pateiktame prašyme tikslinga šį pageidavimą nurodyti. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas. Prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu nagrinėjamas ypatingo proceso tvarka. Tai reiškia, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu ruti būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo teisme.
Kalbant apie laiko tarpą per kurį turi būti išnagrinėta santuokos nutraukimo byla, paminėtina Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams taikyti. Žinotina, kad savo iniciatyva arba vieno iš sutuoktinių prašymu, teismas gali skirti ne ilgesnį kaip šsšių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma ( taikymosi laikotarpis šiuo atveju į nustatytą 30 dienų terminą neįskaičiuojamas). Teismui nustačius terminą sutuoktiniams susitaikyti, byla vėl atnaujinama suėjus teismo nustatytas laikui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalaujanutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtu. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Tad jei sutuoktiniai nusprendė nutraukti santuoką, teismui pateiktame prašyme tikslinga nurodyti, kad prašoma neskirti papildomo termino susitaikyti.
Paminėtina ir Civilinio proceso kodekso 540 straipsnio 4 dalis, kurioje sakoma, kad jei nagrinėjant santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylą, reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vienų iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jai sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jei sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktiniųpateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas skelbiamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo. Įstatymas leidžia išnagrinėjus bylą skelbti sprendimą trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvus. Tuo tarpu aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalis dalys surašomos ne vėliau kaip per penkias dienas po sprendimo paskelbimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja ( jei jie nėra apskundžiami apeliacine tvarka ) per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas privalo išsiųsti sprendimo nutraukti santuoką kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriaus įstaigai, kuri registruoja santuokos nutraukimo faktą.

6. I š l a i k y m a s

Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas ( CK 3.193 str. 1 d. ). Išlaikymas gali būti priteisiamas :
1. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (suma turi būti fiksuota konkrečia pinigine išraiška pvz. 150 Lt. taip pat priimtinas siejimas su minimaliu gyvenimo lygiu pvz. 2 MGL.);
2. konkrečia pinigų suma ( šiuo atveju turimaomenyje vienkartinė apibrėžta išmoka);
3. priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuomet, kai tėvai ( vienas jų ) nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas gali priteisti išlaikymą.
Teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.
Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jei išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniui išlaikymas nepriteisiamas, jei jo gaunamos pajamos ar turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jei jis augina bandrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis taip pat turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas, jeigu jis dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos ( baigti studijų ). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
Kai sutuoktinis , iš kurio priteistas išlaikymas , miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmino būdą. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams.

7. I š t u o k o s r e g i s t r a v i m a s

Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi teismo sprendimą nutraukti santuoką, įrašo santuokos nutraukimo įrašą registrų knygoje ir sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus. Anksčiau dar buvo daromi įrašai apie ištuoką buvusių sutuoktinių pasuose. Sprendimo kopija taip pat gali ne siunčiama, o išduodama vienam iš sutuoktinių į rankas pasirašytinai, pažymint apie tai byloje. Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia civilinės metrikacijos skyriui įregistravusiam santuoką, nustatytos formos pranešimą, o pastaroji padaro pakeitimą santuokos sudarymo akto įraše.

9. I š v a d o s

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teses . Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką yra sutuoktiniai. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, ne visos santuokos tęsiasi iki “kol mirtis išskirs”. Todėl įstatymai ir numato keletą būdų nutraukti santuoką. Kiekvienas, to reikalingas, gali rinktis koks būdas jam tinkamas ir priimtinas. Be abejo, šiuo atveju, žodis rinktis, yra sąlyginis. Daugeliu atveju šeimos skiriasi dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Tačiau nemažą dalį santuokų nutraukimo bylų sudaro ir santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu bylos. Šis santuokos nutraukimo būdas yra paprasčiausias ir pigiausias. Santuokos nutraukimas nereikalingas žyminio mokesčio, todėl yra priimtinas asmenims, turintiems nepakankamas pragyvenimo pajamas. Tačiau šiuo atveju reikalinga, kad sutuoktiniai aptartų daugelį punktų, susitartų dėl turto, vaikų auklėjimo ir išlaikymo bei daugelio kitų dalykų. Bylos nagrinėjamos ne ginčo tvarka. Dažniausiai šį santuokos nutraukimo būdą naudoja sutuoktiniai, kurie tvirtai apsisprendę skirtis, tarp kurių nekyla turtinių ir neturtinių ginčų. Matyt todėl, tokio pobūdžio bylose, pagal statistiką, rečiausiai nustatomas terminas susitaikyti. Taip pat pagal statistiką matyti, kad sutuoktiniai išsiskyrę bendru suatrimu dažniau ir po santuokos nutraukimo palaiko pakankamai draugiškus santykius. Tokiose iširusiose šeimose rečiau kyla problemų dėl vaikų auklėjimo, išlakymo ir pan.
Mano manymu santuokos nutraukimas visgi yra nemalonus dalykas, ypatingai, jei šeimoje yra vaikų. Taigi santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra labiausiai civilizuotas ir lengviausiai pergyvenamas psichologiniu požiūriu.

8. a) 1 priedas

RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMUI

Pareiškėjai : Janina Jonaitienė, a. k. 37000000000

gyv. Vytauto g. 2, Radviliškis

ir

Jonas Jonaitis, a. k. 37000000000

Gyv. Algirdo g. 1, Radviliškis

PAREIŠKIMAS
Dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu
2004-01-01
Radviliškis

Susituokėme 2001 m. sausio 01 d., Radviliškio r. CMS, akto įrašo Nr. 01. Gyvenant santuokoje gimė sūnus Juozas – 2002-01-01. Manome, kad santuoka yra iširusi galutinai ir išsaugoti jos nėra galimybės, kadangi skiriasi mūsų charakteriai, požiūriai į gyvenimą, tikslai ir siekiai. Kartu negyvename nuo 2003 m. birželio mėn., nevedame bendro ūkio, nepalaikome santuokinių ryšių.

Visos santuokos nutraukimo sąlygos numatytos LR CK 3.51 str. yra.

Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių esame sudarę. Abu esame veiksnūs, psichinėmis ligomis nesirgome.

Kreditorių neturime.

Po santuokos nutraukimo prašome palikti santuokoje turėtas Jonaičio ir Jonaitienės pavardes.

Vadovaudamiesi LR CK 3.51 str., 3.51 str., 3.53 str. LR CPK 534 – 538 str. teismo prašome :
1. Santuoką sudarytą 2001 m. sausio 01 d. tarp Janinos Petrauskaitės ir Jono Jonaičio, Radviliškio r. CMS, akto įrašo Nr. 01, nutraukti.
2. Patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
PRIDEDAMA :
1. Santuokos liudijimas;
2. Gimimo liudijimo kopija;
3. Pažyma apie šeimos sudėtį;
4. Pažyma apie gaunamas pajamas.

Janina Jonaitienė

Jonas Jonaitis

8. b) 2 priedas

SANTUOKOS NUTRAUKIMO PASEKMIŲ SUTARTIS
2004-01-01
Radviliškis

Mes, Janina Jonaitienė, a. k. 47000000000, gyv. Vytauto g. 2, Radviliškis ir Jonas Jonaitis, a. k. 37000000000, gyv. Algirdo1, Radviliškis susitariame :
1. vienas iš kito išlaikymo nereikalaujame ir ateityje vienas kitam pretenzijų nereikšime,
2. santuokoje įgyto turto neturime,
3. kreditorių nėra,
4. po santuokos nutraukimo pavardes pasiliekame Jonaitis ir Jonaitienė,
5. nepilnamečio sūnaus Juozo Jonaičio gyvenamoji vieta nustatoma su motina Janina Jonaitiene, gyv. Vytauto 2, Radviliškis,
6. sūnaus Juozo Jonaičio, gim. 2002-01-01, išlaikymui Jonas Jonaitis įsipareigoja mokėti po 125 Lt. Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
7. Janina Jonaitienė įsipareigoja leisti Jonui Jonaičiui dalyvauti sūnaus auklėjime, matytis su juo ir bendrauti. Šalys šį klausimą spręs abipusiu susitarimu.

Janina Jonaitienė

Jonas Jonaitis

11. L i t e r a t ū r o s s ą r a š a s

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – V.: Teisinės informacijos centras. Antrasis leidimas, 2002-03-20.
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Pirmasis leidimas. Vilnius : Justitia, 2002.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija. – V.: Mūsų Saulužė, 2002.

Leave a Comment