Rangos sutartis

1. RANGOS SUTARTIS
Rangos sutarties principiniu nuostatu teisingas interpretavimas turi svarbią taikomąją reikšmę. Nuo to priklauso, kaip praktikoje sprendžiami imoniu darbuotojams ir verslininkams labai aktualūs klausimai, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir rangos sutarties šalių materialinė atsakomybė.
1.1. Rangos sutarties rūšys. LR CK 6.644 str. numatyta, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Darbų atlikimo rezultatas visada materialus – tai naujų daiktų iš savo arrba užsakovo medžiagų ir savo lėšomis pagaminimas, daiktų perdirbimas, jų remontas ir pan. Rangos sutarties santykiai gan įvairus ir gali būti suskirstyti į dvi dideles grupes.
Pirmajai grupei priskirtini rangos santykiai (buitinio užsakymo sutartys), skirti fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Tai drabužių siuvimas ir taisymas, baldų, batų gamyba ir remontas, gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių statyba ir remontas, butų remontas ir pan. Užsakovai – fiziniai ir juridiniai asmenys, rangovai – įvairių rūšių įmonės (dirbtuvės), nepriklausomai nuo nuosavybės formos, ir fiziniai asmenys, turintys patentą ar liicenciją tam tikriems darbams atlikti.
Antrajai grupei priskirtini gamybinės paskirties rangos santykiai:
1) nestandartinių mašinų, prietaisų, irangos gamyba;
2) įvairios paskirties gaminių iš užsakovo medžiagos gamyba;
3) ivairių techninių priemonių taisymas;
4) įvairios paskirties statybos ir remonto darbai;
5) žemės ūkio darbai (žemės tręšimas, chemizacija) ir kitokie darbai.
Užsakovai – fiziniai ir juridiniai as

smenys (dažniau juridiniai), rangovai – įvairiu rūšių įmones, rečiau – fiziniai asmenys, turintys patentą ar licenciją tam tikriems darbams atlikti.
Rangos sutartims taip pat priskirtinos projektavimo-tyrimo darbų, mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų sutartys, kurių dalykas yra rangovo kūrybinės (intelektualinės) veiklos rezultatas – projektiniai-sąmatiniai dokumentai, mokslinės-techninės ataskaitos ir pan.
1.2. Rangos sutartis ir kiti teisės institutai. Rangos sutartis panaši į darbo sutartį, pagal kurią viena šalis taip pat atlieka kitai šaliai tam tikrą darbą, o pastaroji jį apmoka. Kartu šios sutartys skiriasi keliais požymiais. Pirma, darbo sutarties šalis – darbdavys – paprastai yra juridinių asmenų – visų rūšių įmonių – savininkai arba vadovai, o darbuotojas – fizinis asmuo, pilietis. Tik tais atvejais, kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo (DSI 5 str. 2 d.). Tuo tarpu rangos sutarties šaalis yra tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Antra, šalis, atliekanti darbą pagal rangos sutartį, turtiniu ir organizaciniu požiūriu yra savarankiška, užsakovui nepavaldi ir nuo jo nepriklausoma. Rangovas atlieka savo darbą savo lėšomis ir savo rizika. Priešingai yra dirbant pagal darbo sutartį: darbuotojas pavaldus administracijai, jis dirba paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai; turtas, reikalingas jo darbui, priklauso įmonei, už atsitiktinį daikto sugadinimą ar sunaikinimą jis materialiai neatsako. Trečia, rangos sutarties dalykas yra tam tikras atlikto darbo materialus rezultatas – naujas ar pataisytas da
aiktas, pastatytas ar suremontuotas pastatas ir kt. Darbo sutartimi darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai (DSI 3 str.). Taigi šios sutarties dalykas yra darbo funkcijos, bet ne darbo rezultatas. Jis nėra perduodamas. Netgi esant vienetinei apmokėjimo sistemai, kai darbo rezultatai fiksuojami, jie neperduodami, nes negalima perduoti darbdaviui tai, kas jam priklauso. Darbo apmokejimas tokiais atvejais apskaičiuojamas priklausomai nuo darbo proceso sąlygų.
Praktikoje daugiausia problemų kyla atribojant rangos sutartį ne nuo darbo sutarties apskritai, bet nuo terminuotos darbo sutarties. Ji sudaroma ne ilgesniam kaip penkerių metų terminui (DSI 9 str. l d.) arba jos terminas nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo (DSI 10 str. l d.). Tuo tarpu rangos sutarties skiriamasis požymis yra ne tiek laikinas darbo pobūdis, kiek fizinio ar protinio darbo materialus rezultatas – daiktai, statiniai, įrengimai, dokumentacija ir kt.
Siekiant teisingai išspręsti praktikoje kylančius ginčus, rangos ir darbo sutartis būtina pagal objektyvius ir pagrįstus kriterijus atriboti. Tokie kriterijai, kaip jau buvo aptarta šiame komentare, yra sutarties šalys, jū teisinis statusas, sutarties dalykas.
1.3. Darbo sutarties dalykas. Darbo sutarties šalys paprastai yra juridinis asmuo (darbdavys) ir fizinis asmuo (darbuotojas), nesavarankiškas, pavaldus darbdaviui, sutarties dalykas – darbo fu
unkcija, procesas. Rangos sutarties šalys yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turtiniu ir organizaciniu požiūriu savarankiški, vienas kitam nepavaldus, sutarties dalykas – materialaus fizinio ir protinio darbo rezultatas.
Jeigu darbdavys, iš kurio neginčo tvarka išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir delspinigiai, mano, kad tai padaryta už darbuotojus, gaunančius pajamas pagal rangos sutartį, jis gali kreiptis į teismą dėl neteisėtai išieškotų įmoku ir delspinigių grąžinimo. Tokiais atvejais ieškovas prie ieškinio pareiškimo turi pridėti rangos sutartį, darbų sąmatą, darbų priėmimo aktą ir kitus dokumentus, liudijančius jo pretenzijų pagrįstumą.
Ieškovui įrodžius, kad Valstybinio socialinio draudimo įstaiga rangos sutartį neteisingai traktavo kaip darbo sutartį, jo ieškinys turi būti tenkinamas.
1.4. Rangos sutarties turinys ir forma. Tinkamai sudaryta ir įforminta rangos sutartis įgalina vienareikšmiškai spręsti šalių teisių ir pareigų, materialinės atsakomybės klausimus. Rangos sutartys sudaromos pagal bendras sandorių sudarymo taisykles (CK 1.69-1.77 str.), paprastai raštu, išduodant kasos čekius, kvitus, žetonus. Prireikus pridedamas rangovo ir užsakovo suderintas busimo darbo eskizas.
Sutartyje butina aiškiai apibrėžti darbų užduotį, atliekamų darbų kainą bei darbo rezultatų perdavimo terminus. Priklausomai nuo pobūdžio darbo užduotis gali būti apibrėžiama įvairiai: aprašoma, nustatoma projektinė dokumentacija, brėžiniais, pavyzdžiais ir pan. Atskirai aptariami kokybės reikalavimai.
Darbus rangovai paprastai atlieka iš savo medžiagų ir savo priemonėmis, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 6.647 str.). Kai da
arbą rangovas atlieka iš užsakovo medžiagos, jis atsako už netinkamą tos medžiagos panaudojimą ir privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą bei grąžinti jos likutį (CK 6.648 str.).
Rangos sutarties kaina paprastai fiksuojama sutartyje. Kai atliekami sudėtingi darbai, šalys sudaro sąmatą, kurioje numato visas išlaidas, skirtas medžiagoms įgyti, projektavimo darbams ir pan. Sąmata gali būti tiksli ir apytikslė. Apytikslė sąmata sudaroma tik tais atvejais, kai nesant galimybės iš anksto tiksliai nustatyti rangos darbų kainą ji vėliau tikslinama. Užsakovas privalo sumokėti rangovui už atliktą darbą perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Sutartyse dažnai numatoma pareiga sumokėti avansą arba sumokėti už darbą perdavus užsakovui darbo rezultatą.
Darbo terminas nustatomas šalių susitarimu. Be galutinio termino, kartais yra numatomi tarpiniai, atskirų darbo etapų atlikimo terminai.
1.5. Šalių teisės ir pareigos. Pagal įstatymą rangovas privalo:
1) laiku įspėti užsakovą dėl aplinkybių, kurios kliudo tinkamai atlikti užduotį (pavyzdžiui, gauta iš užsakovo netinkama arba blogos kokybės medžiaga, užsakovo nurodymų laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui bei tvirtumui ir pan.);
2) imtis visų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti (rangovas atsako už bet kokį apsileidimą, dėl kurio tas turtas buvo prarastas arba sužalotas);
3) atlikti darbus etapais, nustatytais tarpiniais terminais ir laiku perduoti užsakovui kokybiškai atlikto darbo rezultatą.
Užsakovas privalo:
1) laiku perduoti tinkamos kokybės medžiagą ir irengimus, reikalingus užduočiai vykdyti;
2) pašalinti rangovo įspejime nurodytas aplinkybes, kurios kliudo tinkamai įvykdyti užduotį;
3) priimti iš rangovo tinkamai atliktą darbą ir sumokėti už jį perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenumato įstatymas ar sutartis.
Užsakovas negali kištis į darbo procesą, bet turi teisę jį kontroliuoti siekdamas, kad darbas būtu atliktas laiku ir tinkamai. Jeigu akivaizdu, kad darbo baigti iki termino pabaigos negalima dėl to, jog rangovas nepradeda dirbti laiku ar dirba lėtai, tai užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti nuostolius, padarytus dėl sutarties nevykdymo.
Rangovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties tais atvejais, jeigu užsakovas nepašalina rangovo įspejime nurodytų aplinkybių, kliudančių tinkamai įvykdyti sutartį. Butent:
1) jeigu užsakovas nustatytu laiku nepakeičia netinkamos arba blogos kokybės medžiagos tinkama;

2) jeigu užsakovas nepakeičia nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, kurios kliudo tinkamai ir patikimai atlikti sutartyje numatytą darbą.
Kartu rangovas turi teisę išieškoti nuostolius, padarytus dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (CK 383 str.).
Atliktą sutartyje numatytą darbą užsakovas privalo iš rangovo priimti, patikrinti jo kokybę ir nedelsiant informuoti rangovą apie nukrypimus nuo sutarties sąlygų arba kitokius darbo trūkumus, pabloginančius jo kokybę.
Pretenzijas dėl tų trukumų, kurie išaiškėja sutarties objekto eksploatavimo metu (slapti trūkumai), užsakovai turi pareikšti nedelsiant. Tokiais atvejais ieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygu, kurios pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrengimų, jeigu viena iš šalių yra fizinis asmuo, – per vienerius metus (CK 6.667 str.).
1.6. Šalių materialinė ir kita atsakomybė. Sutarties šalys atsako už savo pareigų ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir netinkamą vykdymą ar netinkamą įvykdymą. Čia bus komentuojama materialinė atsakomybė ne už trūkumus, išaiškintus darbo atlikimo metu (ji buvo aptarta komentuojant šalių teises ir pareigas), bet už konkrečius darbo rezultato, atlikto darbo trūkumus.
Tokiu trūkumų bei nukrypimų pobūdis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sutarties sąlygas. Jie gali būti esminiai ir neesminiai.
Nukrypimai ir trūkumai pripažįstami esminiais, jeigu jie kliudo panaudoti atliktą darbą pagal paskirtį arba darbo kokybę neatitinka reikalavimų, specialiai aptartų sutartyje, arba trūkumams pašalinti reikia daug laiko ir lėšų, arba jų išvis neįmanoma pašalinti. Šiuo atveju užsakovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Kai trūkumai, nukrypimai neesminiai, užsakovas savo pasirinkimu gali reikalauti:

1) per atitinkamą laiką neatlygintinai ištaisyti nurodytus darbo trūkumus;
2) atlyginti būtinas išlaidas, užsakovo turėtas ištaisant darbo trūkumus savo priemonėmis; 3) atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą (CK 6.665 str.).

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Leave a Comment