pelno mokescio istatymo apzvalga

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETASSOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO APŽVALGAIndividualus darbas

Atliko:TM

Priėmė:Asist. Vida Staponienė

Kaunas2003

Turinys:

Pelno mokesčio įstatymas 3Pelno mokesčio įstatymo mokėtojai 3Tarifai 3Mokesčio dydžio nustatymas 4Nusidėvėjimo skaičiavimas 4Nuostolių perkėlimas 4Mokesčio deklaravimas 5Dividendų apmokestinimas 513 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatos taikymas 5Vienetai kuriems taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas 6Vienetai kuriems netaikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas 6Avansinio pelno mokesčio mokėjimas taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą 7Nusidėvėjimo skaičiavimas 13 proc. pelno mokesčio tarifą taikantiems vienetams 7Straipsniai: 9ELTA: Mažoms įmonėms – nulinis pelno mokesčio tarifas 9Paskirstomojo pelno apmokestinimas 2002 ir 2003 metais 9Personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų pelno paskirstymas 12Fiziniams asmenims išmokami dividendai 12Kaip mažinti apmokestinamąjį pelną įmokomis darbuotojų naudai 14Visus apdalijo, o mokesčius ar sumokėjo? 16Pelno mokesčio lengvatos iki atskiro seimo sprendimo 18Neleidžiami atskaitymai skaičiuojant pelno mokestį 21Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą 22Užsienio vienetų pajamų apmokestinimas pelno mokesčiu 22Užsienio vieneto sąvoka 23Mokesčio bazė 24Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą 26Išvados 28Literatūra 29

Pelno mokesčio įstatymas

2002-ųjų sausio 1 d. įsigaliojęs Pelno mokesčio įstatymas įtvirtino visą eilę naujovių, lyginant su Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu, kuris buvo taikomas iki tol. Anot Finansų ministerijos, įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti aiškią, suprantamą, į žinių visuomenės ir laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimą orientuotą įmonių pelno apmokestinimo tvarką.

Pelno mokesčio įstatymo mokėtojai

Pelno mokestį moka:• Lietuvos apmokestinamasis vienetas (juridiniai asmenys, įskaitant individualias įmones ir ūkines bendrijas);• užsienio apmokestinamasis vienetas (užsienio valstybėse įsteigti užsienio valstybių juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, taip pat bet koks kitas apmokestinamasis vienetas);• užsienio apmokestinamojo vieneto nuolatinė buveinė.Pelno mokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, pelno nesiekiantys vienetai, valstybė ir savivaldybės bei valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos.

Įstatyme, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, nustatyta, kad Lietuvos apmokestinamojo vieneto bazė yra visos Lietuvoje ir užsienyje uždirbtos pajamos (pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ir pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje), o užsienio apmokestinamojo vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos teritorijoje per nuolatines buveines uždirbtos pajamos, susijusios su užsienio vieneto veikla Lietuvoje bei užsienio vieneto “prie šaltinio”, t.y. ne per Lietuvoje esančią nuolatinę buveinę, gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Įstatyme (4 str. 4 d.) išvardinta, kokios užsienio vieneto gautos pajamos apmokestinamos “prie šaltinio”.

Tarifai

Nuo 2002 m. sausio 1 d. įtvirtinti tokie pelno mokesčio tarifai:

15 procentų mokesčio tarifu apmokestinama:• Lietuvos vieneto ir užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas (iki šiol buvo taikytas 24 proc. tarifas); • dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno (nuo 2003 m. sausio 1 d.).10 procentų mokesčio tarifu apmokestinama:• užsienio vieneto pajamos “prie šaltinio”.13 procentų mokesčio tarifu apmokestinama:• smulkaus verslo vienetų (darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 500 tūkst. Lt) apmokestinamasis pelnas. Iki šiol buvo taikytas 15 proc. tarifas. Be to, tie vienetai, kurių pajamos per paskutiniuosius 3 mokestinius laikotarpius neviršijo 100 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį, gali taikyti piniginį apskaitos principą (gali vesti supaprastintą apskaitą).

Mokesčio dydžio nustatymas

Įstatyme įtvirtinta supaprastinta apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka:• Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas = visos mokestiniais metais uždirbtos pajamos – neapmokestinamosios pajamos – leidžiami atskaitymai – ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai;• Užsienio vieneto apmokestinamasis pelnas, uždirbtas per nuolatines buveines = uždirbtos pajamos – neapmokestinamosios pajamos – ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai – atskaitymai, susiję su šių pajamų uždirbimu.Be to, apmokestinamos visos užsienio vienetų gaunamos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Leidžiami atskaitymai – visos faktiškai patirtos įprastinės vieneto veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti (įstatyme atsisakoma detalaus sąnaudų vardinimo). Įstatyme išvardinama, kokios pajamos yra neapmokestinamos, taip pat kokie yra ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai.

Nusidėvėjimo skaičiavimas

Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pirmą kartą Lietuvoje mokestinei apskaitai nustatyti kitokie nei finansinei apskaitai ilgalaikio turto kaip leidžiamo ribojamo dydžio nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai. Suteikiama teisė atitinkamoms turto rūšims (nauji pastatai, įrengimai, automobiliai, kompiuterinė technika, nematerialus turtas) pasirinkti nusidėvėjimo metodą – tiesinį arba pagreitinto ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo (dvigubo balanso metodą).

Taikant tiesinį metodą, turtas nudėvimas kasmet lygiomis dalimis. Taikant pagreitinto nusidėvėjimo metodą, pavyzdžiui, nustačius 3 metų normatyvą, pirmaisiais metais nudėvima 66 proc. turto vertės, o per kitus dvejus metus – likę 34 proc.

Tokiu būdu pirmaisiais turto naudojimo metais, kai įsigijus ilgalaikį turtą labiausiai trūksta lėšų, į sąnaudas galima įtraukti didžiausią turto nusidėvėjimo dalį.

Nuostolių perkėlimas

Įstatyme įtvirtinta nauja mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimo tvarka.

Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, tai ši nuostolių suma gali būti perkeliama į kitus mokestinius metus. Perkelti galima ne ilgiau kaip penkis sekančius mokestinius laikotarpius.

Atskira tvarka taikoma perkeliant nuostolius iš vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo.

Šiuos nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip 3 sekančius mokestinius laikotarpius, be to, šie nuostoliai dengiami tik vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Gerai, kad tokiu būdu įstatymas įgalina aiškią rizikos draudimo (“hedžingo”) operacijų apskaitą.

Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių (mokesčių mokėtojų ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo, kai dirbtinai padidinant nuolatinės buveinės nuostolius, sumažinamas apmokestinamasis pelnas.

Vienetus reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant, taikomos specialios nuostolių perkėlimo taisyklės.

Mokesčio deklaravimas

Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų spalio 1 d. (iki šiol buvo pateikiama iki gegužės 1 d.).

Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo dieną (buvo – kitą darbo dieną) po deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Tačiau ši nuostata bus taikoma tik apskaičiuojant 2002 metų pelno mokestį, t.y. 2003 metais.

Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti pasirinktinai:• arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus;• arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą (sumokant per mokestinį laikotarpį ne mažiau kaip 80 procentų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos).Avansinis mokestis mokamas kas ketvirtį, ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną (už paskutinį ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos).

Dividendų apmokestinimas

Įstatyme, tarp visų kitų naujovių, nustatyta konceptualiai nauja dividendų apmokestinimo tvarka, atitinkanti Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Dividendai, kaip ir paskirstytasis pelnas, apmokestinami 15 procentų pelno mokesčio tarifu.

Įstatymo tikslas – siekti, kad tie patys dividendai nebūtų apmokestinami daugiau kaip vieną kartą. Tuo būdu įmonėje gauti jau apmokestinti dividendai kaupiami atskiroje (grynųjų dividendų) sąskaitoje, o tai pačiai įmonei išmokant dividendus, apmokestinama tik ta išmokamų dividendų dalis, kuri yra didesnė už jau sukauptų grynųjų dividendų dalį.

Įstatyme taip pat įtvirtintas “dalyvavimo išimties principas”, pagal kurį gaunami ir išmokami dividendai neapmokestinami, jeigu dividendus išmokanti arba dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip metus be pertraukų valdo daugiau kaip 10 procentų kitos įmonės akcijų (dalių, pajų).

13 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatos taikymas

Nuo 2002 metų sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis LR pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams numato lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

Šis įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkanti įmonė gali taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nustato specialias sąlygas, kurias atitinkantys verslo subjektai negalės pasinaudoti šia pelno mokesčio lengvata.

LR smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas smulkaus verslo subjektams priskiria įmones, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra ne didesnis kaip 9, o vidutinio verslo subjektams priskiriamos įmonės, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius yra ne didesnis kaip 49, t. y. smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas visiškai nesiejamas su įmonių gaunamomis pajamomis.

Tačiau, vadovaujantis pasauline praktika, apmokestinimas yra glaudžiai susijęs ir su mokesčio mokėtojo gaunamomis pajamomis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad mokesčių atžvilgiu gautų pajamų dydis yra labai svarbus rodiklis, mokesčių įstatymuose reglamentuojant mokesčių lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui, kaip vienas iš kriterijų nustatoma atitinkama gaunamų pajamų riba, kurią viršijus mokesčių lengvatos minėtoms įmonėms netaikomos.

Pelno (pajamų) mokesčio lengvatos smulkiam ir vidutiniam verslui buvo reglamentuotos ir LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme bei LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme. Taigi iki 2002 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys (įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas), kurių bendrosios pajamos (įplaukos) per mokestinį laikotarpį neviršijo 1 mln. litų ir vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršijo 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui (pajamoms) taikė 15 proc. pelno (pajamų) mokesčio tarifą vietoj kitiems juridiniams asmenims taikyto 24 proc. pelno (pajamų) mokesčio tarifo.

Ši lengvata negalėjo būti taikoma juridiniams asmenims (įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas), kurie vertėsi alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių prekyba, didmenine arba mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis).

Šia lengvata negalėjo naudotis ir juridiniai asmenys (įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas), kurie teikė viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėjo alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.

Vienetai kuriems taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas

Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR pelno mokesčio įstatymui, pelno mokesčio lengvatos paliktos tik smulkiam verslui, t. y. nustatyti kiti kriterijai įmonėms, norinčioms taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Šiame įstatyme nustatyta, kad vienetų (juridinių asmenų), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 proc. mokesčio tarifą vietoj kitiems juridiniams asmenims taikomo 15 proc. pelno mokesčio tarifo.

LR pelno mokesčio įstatyme neliko apribojimų įmonėms, besiverčiančioms vadinamąja neskatintina veikla, nustatyta LR Vyriausybės 1999 04 20 nutarime Nr. 441 “Dėl neskatintinos veiklos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams sąrašo”, t. y. alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių prekyba, didmenine arba mažmenine naftos produktų prekyba, taip pat teikiančioms viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėjančioms alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius. Šią pelno mokesčio lengvatą, t. y. 13 proc. pelno mokesčio tarifą, galės taikyti visi vienetai, atitinkantys minėtame įstatyme nustatytus kriterijus.

Vienetai, norėdami taikyti lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą, vidutinį sąrašuose esantį darbuotojų skaičių apskaičiuos vadovaudamiesi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 141 “Dėl darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų patvirtinimo” patvirtintais Paaiškinimais darbo apmokėjimo ataskaitai “DA-03 metinė” pildyti. Įmonės, atsižvelgdamos į tai, ar jose darbuotojų kaita didelė ar nedidelė, pasirinks vieną iš paaiškinimuose nurodytų vidutinio darbuotojų skaičiaus nustatymo būdų.

Vienetai kuriems netaikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifasSiekiant užkirsti kelią vidutinėms arba stambioms įmonėms išvengti dalies mokesčių mokėjimo skaidant šias įmones į smulkias įmones, t. y. įmones, atitinkančias LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, šiame įstatyme nustatyta, kad lengvatinio 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalės taikyti:

1. tie vienetai, kurių dalyvis (savininkas) ar jo šeimos nariai yra kitų vienetų dalyviai (savininkai) arba atitinka 2 punkte ir (arba) 3 punkte nustatytus kriterijus;2. tie vienetai, kuriuose tas pats dalyvis valdys daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, ir (arba)3. tie vienetai, kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Taigi įmonė, kurios savininkas arba jo šeimos narys yra ir kitos įmonės savininkas, nors ir atitiks LR pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikyti negalės. Lengvatinio 13 proc. pelno mokesčio tarifo negalės taikyti ir tos įmonės, kurios turės tą patį savininką arba savininkus. Lengvatinio pelno mokesčio tarifo negalės taikyti ir tokia personalinė įmonė, kurios savininkas arba jo šeimos nariai turės daugiau kaip 50 proc. kito juridinio asmens akcijų.

Avansinio pelno mokesčio mokėjimas taikant 13 proc. pelno mokesčio tarifą

Vienetai, atitinkantys LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. galintys taikyti 13 proc. pelno mokesčio tarifą, ir 2002 metais avansinį pelno mokestį pasirinkę mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, iki to mėnesio, kol pajamos neviršys 500 tūkst. litų, avansinį pelno mokestį galės mokėti taikydami 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Nuo to mėnesio, kurį pajamos viršys 500 tūkst. litų, avansinis pelno mokestis turės būti mokamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Šiuo atveju perskaičiuoti avansinį pelno mokestį ir teikti patikslintas avansinio pelno mokesčio deklaracijas LR pelno mokesčio įstatyme nenumatyta. Sumokant pelno mokestį pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją šiuo atveju (t. y. kai pajamos mokestiniais metais viršijo 500 tūkst. litų) turės būti taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Pasirinkus avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, jeigu praėjusiais metais vienetas atitiko LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, avansinis pelno mokestis galės būti mokamas taikant lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

Tačiau jeigu pasibaigus metams paaiškės, kad einamaisiais metais mokėtojas nebeatitiko nurodytų kriterijų, mokėdamas pelno mokestį pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją turės taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Mokesčio mokėtojas, 2003 metais avansinį pelno mokestį pasirinkęs mokėti pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą ir numatęs, kad atitiks LR pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, iki to mėnesio, kol pajamos neviršys 500 tūkst. litų, avansinį pelno mokestį galės mokėti taikydamas 13 proc. pelno mokesčio tarifą.

Tačiau jeigu ši riba bus viršyta, mokesčio mokėtojas turės pateikti patikslintas avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir taikydamas 15 proc. pelno mokesčio tarifą sumokėti papildomą mokesčio sumą bei delspinigius LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nusidėvėjimo skaičiavimas 13 proc. pelno mokesčio tarifą taikantiems vienetams

Siekiant skatinti smulkų verslą, LR pelno mokesčio įstatyme nustatyta dar viena lengvata smulkioms įmonėms. Pagal šio įstatymo nuostatas smulkioms įmonėms suteikiama laisvė pasirinkti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, t. y. vienetai (juridiniai asmenys), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų bei kurie neatitinka kriterijų, pagal kurios šiems vienetams negali būti taikomas 13 proc. pelno mokesčio tarifas, ilgalaikio turto grupėms galės patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus.

Atsižvelgdamos į tai, smulkios įmonės pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų galės atimti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, apskaičiuotas pagal nusistatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Ši nuostata taikoma visam ilgalaikiam turtui, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus.

Taigi minėtos įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, savo nuožiūra galės taikyti ir finansinėje apskaitoje taikomus ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taip pat ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, nustatytus LR pelno mokesčio įstatyme.

Smulkios įmonės, apskaičiuodamos pelno mokestį, ilgalaikio turto grupėms galės nustatyti vienerių metų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Atsižvelgiant į tai, smulkioms įmonėms, įsigijusioms ilgalaikį turtą, suteikiama teisė apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų iš karto atimti sąnaudas, patirtas šiam turtui įsigyti, t. y. šias sąnaudas iš karto priskirti ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams.

Pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant vieną iš dviejų būdų: tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodą.

Taigi smulki įmonė, įsigijusi turto, kurio grupei LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje leidžiama nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti taikant dvigubo balanso metodą, ir nustačiusi šio turto grupei dvejų metų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvą, galės šį turtą nudėvėti arba amortizuoti taip pat per vienerius metus:

Mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo suma = turto įsigijimo kaina x nusidėvėjimo koeficientas

Nusidėvėjimo koeficientas =1/ turto nusidėvėjimo laikas x 2

Pasirinkus turto grupei dvejų metų nusidėvėjimo normatyvą:

mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo suma =turto įsigijimo kaina x ½ x 2

Atsižvelgiant į tai:

mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo suma =turto įsigijimo kaina

Pažymėtina, kad pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas vienetas, pasirinkęs viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti tiesiniu metodu, gali šio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po jo naudojimo pradžios, kitais atvejais, t. y. skaičiuojant nusidėvėjimą arba amortizaciją tam tikroms ilgalaikio turto grupėms pasirinkus dvigubo balanso metodą, įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, tačiau įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos pradedama nudėvėti arba amortizuoti nuo kito mokestinio laikotarpio.

Atsižvelgdamas į tai, mokesčio mokėtojas galės įvertinti, kurį iš nusidėvėjimo arba amortizacijos metodų jam palankiau pasirinkti, ar visoms ilgalaikio turto grupėms nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti tiesiniu metodu, ar skaičiuojant nusidėvėjimą arba amortizaciją tam tikroms ilgalaikio turto grupėms, kurioms Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje numatyti tiek tiesinis, tiek dvigubo balanso metodas, pasirinkti dvigubo balanso metodą.

Straipsniai:ELTA: Mažoms įmonėms – nulinis pelno mokesčio tarifas

Vyriausybė ketina pritarti Seimo narių Birutės Vėsaitės ir Sauliaus Lapėno parengtoms pataisoms ir įmonėms, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 bei mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, nuo ateinančių metų pradžios taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą. Šiuo metu mažoms įmonėms taikomas 13 proc. tarifas.

Projekto autoriai tikina, kad pelno mokesčio įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, atsisakant pelno mokesčio labai mažoms įmonėms, tarp jų ir individualioms, kuriose dirba iki 10 žmonių.

“Tokios įmonės atlieka ne tik ūkinę, bet ir tam tikrą socialinę funkciją – įdarbina dažniausiai savininką ir jo šeimos narius, mažina socialinės paramos poreikį. Be to, sukuria naujų darbo vietų privačios iniciatyvos pagrindu, didina pajamas į savivaldybių ir valstybės biudžetus, sudaro prielaidas formuotis vidutiniškai pasiturinčiam piliečių sluoksniui”, – tikina pataisos rengėjai.

Parlamentarai primena, kad nuo 2001 m. iki 2003 m. buvo išregistruota 17,559 tūkst. individualių įmonių. Susirūpinimą kelia tai, kad vien per pirmuosius 2003 metų mėnesius buvo išregistruota 4,2 tūkst. įmonių.

Prognozuojama, kad priėmus siūlomą įstatymo pataisą, labai smulkios įmonės bus atleistos nuo pelno mokesčio, todėl padidės jų konkurencingumas, atsiras prielaidos jų plėtrai, supaprastės veiklos sąnaudų apskaita.

Siūloma pataisa atitinka Europos mažųjų įmonių Chartijos dvasią. Tikimasi, kad projektas užtikrins palankesnes verslo sąlygas pradedantiems ir smulkiesiems verslininkams bei paskatins verslo plėtrą Lietuvoje.

Įstatymo pataisą, kurią trečiadienį svarstys Vyriausybė, siūloma taikyti nuo 2004 metų.

Europos teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad 1997 m. gruodžio 1 d. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovai priėmė rezoliuciją, patvirtinusią elgesio kodeksą verslo apmokestinimo srityje. Rezoliucijoje akcentuojama, kad tam tikrais atvejais konkurencija mokesčių pagalba, nustatant gerokai mažesnį mokesčių tarifą (įskaitant ir nulinį) nei paprastai taikomi valstybėje, gali būti žalinga.

Paskirstomojo pelno apmokestinimas 2002 ir 2003 metaisApskaitos ir mokesčių apžvalga, Kristina Bartusevičienė, 2002 03

Vėl atėjo laikas, kai investuotojai laukia, kad atsipirktų jų investicijos, ir skaičiuoja būsimą pelną iš jų valdomų įmonių dividendų.

Pagal 2000 07 13 Akcinių bendrovių įstatymą Nr. VIII-1835 bendrovių finansinė atskaitomybė turi būti patvirtinta ir pelnas paskirstytas per keturis mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, t. y. iki 2002 m. gegužės 1 d.

Tačiau prieš skubant skirti pelną dividendams, verta pasvarstyti, ar juos mokėti šiemet, ar palaukti 2003 m., nes naujasis Pelno mokesčio įstatymas nustato skirtingas apmokestinimo taisykles 2002 ir 2003 metais paskirstomam pelnui.

Įmonėms mokamų dividendų apmokestinimas

Seimui priėmus 2001 12 20 Pelno mokesčio įstatymą Nr. IX-675, kuris galioja nuo 2002 m. sausio 1 d., nuo 2003 m. įmonėms išmokėtų dividendų valstybės biudžetui reikės mokėti 15 proc. mokestį. 2002 m. numatytas pereinamasis laikotarpis, ir išmokamiems dividendams vis dar bus taikomas 29 proc. mokesčio tarifas.

Be to, nuo 2002 m. išmokėtų dividendų išskaičiuotas mokestis (tarifas – 29 proc.) mažins pelno mokestį, mokamą tik 2003 m. spalio mėn. (tarifas – 15 proc.), todėl, apsisprendus mokėti dividendus, reikės papildomų lėšų biudžetui kredituoti. Ankstesnė, pereinamojo laikotarpio ir nauja dividendų apmokestinimo tvarkos palygintos lentelėje.

Ankstesnio ir naujo dividendų apmokestinimo palyginimas Metai, kuriais mokami dividendai 2001 m. už 2000 metus 2002 m. už 2001 metus 2003 m. (akcininkas valdo mažiau kaip 10% akcijų)Pelnas 1000 1000 1000Įmonės pelno mokestis už praėjusius metus (1000 x 24%) – 220,4 = 19,6 1000 x 24% = 240 1000 x 15% = 150Pelno mokestis nuo dividendų 760 x 29% = 220,4 760 x 29% = 220,4 760 x 15% = 114Grynieji akcininko dividendai 760 – 220,4 = 539,6 760 – 220,4 = 539,6 760 – 114 = 646Mokesčių suma, sumokama tais metais 19,6+ 220,4 = 240 240+ 220,4 = 460,4 150 + 114 = 264Ateinančiais metais įmonė atgauna iš biudžeto* 0 (220,4) (114)Bendra mokesčių suma 240 460,4 – 220,4 = 240 264 – 114 = 150

* Įmonė atima 2002 m. mokamą dividendų mokestį (29%) iš pelno mokesčio už 2003 m. (15%).

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 58 str. 5 dalį Lietuvos ir užsienio vienetų (įmonių) iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai 2002 m. apmokestinami taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą, šiems dividendams netaikomos įstatymo 33 str. 2 dalies ir 34 str. 2 dalies nuostatos, numatančios išimtis akcininkams, valdantiems daugiau kaip 10 proc. įmonės akcijų.

Svarbu, kad 2002 m. išmokant dividendus iš jų išskaičiuojamu 29 proc. mokesčiu bus galima sumažinti pelno mokestį, mokamą ne už 2001 m., kaip pagal anksčiau galiojusią tvarką, o tik už 2002 m. Taigi, išmokėdamos dividendus 2002 m., įmonės turės sumokėti ir 24 proc. pelno mokestį už 2001 m., ir 29 proc. dividendų mokestį.

Tam, kad atgautų jau sumokėtą dividendų mokestį, įmonės turės uždirbti beveik dvigubai daugiau apmokestinamojo pelno 2002 m., nes 29 proc. dividendų mokestis bus atimamas iš 15 proc. pelno mokesčio. Tačiau gerai yra tai, kad jei pelno mokestis už ateinančius metus bus mažesnis nei sumokėtas mokestis nuo dividendų, susidariusį skirtumą bus galima perkelti penkerius metus į priekį.

Naujoji dividendų mokesčio atėmimo iš pelno mokesčio tvarka turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Išmokėjus dividendus nebereikės keisti ankstesnių metų pelno mokesčio deklaracijų, tačiau teks kredituoti biudžetą. Naujoji tvarka bus naudinga įmonėms, prisitaikiusioms investicijos lengvatą ir nemokėjusioms pelno mokesčio už 2001 m.

Papildomų išlaidų patirs įmonės, kurių akcininkai yra užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys. Pelno mokesčio įstatymo 33 str. 3 dalyje nustatyta: “jei vienetas paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais <…>, tai pajamų ir pelno mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą, suma yra užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai iš išmokėtų Lietuvos vienetams ar nuolatiniams gyventojams dividendų”.

Netiesiogiai nurodoma, kad, išmokant dividendus užsienio vienetams ar nuolatiniams gyventojams, iš jų išskaičiuotais pelno ir pajamų mokesčiais įmonės, išmokėjusios dividendus, pelno mokesčio nebus galima mažinti. Todėl įmonėms, kurių akcininkai yra užsieniečiai, verta palaukti 2003 m. ir išmokamus dividendus apmokestinti 15 proc., o ne 29 proc. mokesčiu.

Žinoma, tai nebūtina, jei užsienio akcininkai yra rezidentai tų valstybių, su kuriomis Lietuva turi sudariusi sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (toliau – sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo).

Tokiems akcininkams išmokami dividendai apmokestinami taikant šiose sutartyse nustatytą mažesnį tarifą, kuris svyruoja nuo 0 proc. (Estijoje ir Latvijoje) iki 15 proc. Užsienio įmonėms, valdančioms daugiau nei 25 proc. Lietuvos įmonės kapitalo, paprastai taikomas mažesnis dividendų mokesčio tarifas. Dabar galioja 24 dvišalės sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo draudžia diskriminuoti įmones, kurių visas kapitalas ar jo dalis priklauso vienam ar keliems atitinkamos užsienio valstybės rezidentams arba yra jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas.

Bet koks tokių įmonių apmokestinimas arba bet kokie su juo susiję reikalavimai neturi būti kitokie arba didesni negu Lietuvos kitų panašių įmonių esamas arba galimas apmokestinimas ir su juo susiję reikalavimai. Todėl tikėtina, kad Pelno mokesčio įstatymo 33 str. 3 dalis bus pakeista taip, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos tiek lietuvių, tiek užsieniečių valdomoms įmonėms.

Išimtis stambiesiems akcininkams

Šiemet skirstant pelną gali susikirsti smulkiųjų ir stambiųjų akcininkų interesai. Įmonėms, valdančioms daugiau kaip 10 proc. kitų Lietuvos įmonių akcijų, mokesčių tikslais šiais metais neverta balsuoti už pelno skyrimą dividendams.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 33 str. 2 dalį “Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami”.

Tokia išimtis padaryta, siekiant išvengti dvigubo dividendų apmokestinimo. Be to, buvo siekiama suderinti Lietuvos mokesčių įstatymus su Europos Sąjungos direktyvos 90/435/EEC nuostatomis. Tačiau vietoj ES taikomos 25 proc. kapitalo ribos nustatyta 10 proc. kapitalo dydžio riba.

Išimtis akcininkams, ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdantiems ne mažiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), taikoma tik išmokant dividendus 2003 metais. Tiesa, Lietuvos vienetai, ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdę daugiau kaip 10 proc. balso teisę suteikiančių užsienio vieneto akcijų, jau pradedant 2002 m. tokių iš užsienio gautų dividendų neapmokestins (Pelno mokesčio įstatymo 35 str. 2 dalis).

Šiemet skirstant pelną, visoms įmonėms išmokami dividendai bus apmokestinti 29 proc. mokesčiu. Taigi kyla klausimas, ar įmonėms, valdančioms daugiau kaip 10 proc. akcijų, verta skubėti skirstyti pelną.

Paanalizuokime pavyzdį. Tarkime, UAB “X” akcininkės yra septynios įmonės, iš kurių viena, UAB “A”, turi 50 proc. akcijų, o kitos šešios bendrai turi 50 proc. akcijų, tačiau kiekviena iš jų valdo mažiau nei 10 proc. akcijų.

Jei UAB “X” skirstytų pelną 2002 m., visoms įmonėms išmokami dividendai būtų apmokestinami 29 proc. mokesčiu, kuriuo UAB “X” mažintų savo pelno mokestį už 2002 metus, ir nauda iš šios “susigrąžintos” sumos būtų vienoda visiems akcininkams. Taigi iki 2003 m. visų akcininkų mokestinė situacija yra vienoda.

Nuo 2003 m. dividendų apmokestinimas tampa palankesnis stambiesiems akcininkams. Pavyzdžiui, jei UAB “X” 2002 m. apmokestintų pelno mokesčiu ir skirstytų 2000 Lt pelną, kaip parodyta 2 lentelėje, UAB “A”, valdanti 50 proc. akcijų, gautų 850 Lt dividendų. Kitos šešios įmonės, valdančios likusius 50 proc. akcijų, kartu gautų 722,5 Lt dividendų.

Iš joms išmokamų dividendų išskaičiuotas mokestis – 127,5 Lt – realiai grįžtų į UAB “X”, kai ji ateinančiais metais juo sumažintų į biudžetą mokėtiną pelno mokestį. Tačiau nauda iš šio mokesčio grąžinimo tektų ne tik smulkiesiems akcininkams, bet ir UAB “A” proporcingai jos turimų akcijų skaičiui. Taigi nuo 2003 m. įmonių, nuolat valdančių daugiau kaip 10 proc. akcijų, padėtis bus geresnė nei tų, kurios diversifikuoja savo investicijų portfelį ir atitinkamai neturi 10 proc. akcijų ar investuoja tik trumpam laikotarpiui.

Pagrindinio principo ir išimties taisyklės palyginimas Įmonės, kartu valdančios 50% akcijų (kiekviena iš jų mažiau kaip 10% akcijų) UAB “A”, valdanti 50% akcijųPelnas 1000 1000Įmonės pelno mokestis už 2002 m. 1000 x 15% = 150 1000 x 15% = 150Dividendų mokestis 850 x 15% = 127,5 0Grynieji akcininko dividendai 722,5 850Mokesčių suma, sumokama 2002 m. 150 + 127,5 = 277,5 1502003 m. įmonė atgauna iš biudžeto (127,5) 0Bendra mokesčių suma 277,5 – 127,5 = 150 150

Personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų pelno paskirstymas

Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktame pajamų iš paskirstytojo pelno apibrėžime nurodyta: “po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu”.

Taigi 2002 m. personalinės įmonės savininko ar ūkinės bendrijos nario iš įmonės veiklos gautos pajamos dividendais nelaikomos ir papildomai neapmokestinamos. Tačiau situacija gali pasikeisti nuo 2003 m. sausio 1 d., jei bus priimtas ir įsigalios naujas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šio įstatymo projekto 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos po šio vieneto pelno apmokestinimo.

Taigi personalinių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių mokestinė situacija bus prilyginta akcinių bendrovių akcininkų situacijai ir teks mokėti 15 proc. pelno mokestį bei 15 proc. pajamų mokestį, paimant uždirbtas pajamas savo reikmėms. Todėl personalinių įmonių savininkams ir ūkinių bendrijų nariams geriau paskubėti paimti uždirbtą pelną šiais metais, o savo įmonės veiklą finansuoti suteikiant paskolą.

Fiziniams asmenims išmokami dividendai

Kol kas įstatymų leidėjai galutinai neapsisprendė, kaip apmokestinti fiziniams asmenims išmokamus dividendus. Finansų ministerija 2001 m. sausio 16 d. parengė ir savo interneto svetainėje (http://www.finmin.lt) paskelbė priimto naujo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama nustatyti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. fizinių asmenų gaunami dividendai būtų apmokestinami taikant 15 proc. tarifą.

Tačiau šio mokesčio nebus galima atimti iš dividendus išmokančios įmonės pelno mokesčio. Taigi įmonė, kurios akcininkai – fiziniai asmenys, išmokėdama dividendus, sumokėtų ir 15 proc. pelno mokestį, ir 15 proc. dividendų mokestį.

Šiame projekte ir svarstomame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte nenumatoma, kad fiziniams asmenims, valdantiems ne mažiau kaip 10 proc. įmonės balsus suteikiančių akcijų, būtų taikoma išimtis, analogiška tai, kuri taikoma įmonėms, valdančioms tokią pačią akcijų dalį. Neatsižvelgiant į turimų akcijų skaičių, visus fiziniams asmenims po 2003 m. sausio 1 d. mokamus dividendus numatoma apmokestinti 15 proc. mokesčiu.

Kita vertus, dabar pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnį fiziniams asmenims išmokami dividendai apmokestinami taikant 29 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tačiau išmokėjus dividendus 2002 m. dividendų mokesčiu galima mažinti įmonės, išmokėjusios dividendus, pelno mokestį už 2002 m.

Taigi išmokėjus dividendus šiemet, mokestis būtų atgaunamas iš biudžeto, o atidėjus dividendų skyrimą 2003 m., gali būti mokamas tiek įmonės pelno mokestis, tiek dividendų mokestis (žinoma, taikant mažesnį tarifą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei akcininkai yra užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, rezidentai, jiems išmokami dividendai bus apmokestinami taikant tose sutartyse nustatytą tarifą.

Kiti pelno paskirstymo būdai

2001 m. buvo labai populiaru skirstyti pelną akcininkams, mažinant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą ir išmokant laisvas lėšas akcininkams. Toks lėšų skyrimas akcininkams nebuvo apmokestinamas dividendų mokesčiu mažinant įstatinį kapitalą, tačiau galėjo būti apmokestinamas atitinkamai akcininkui taikomu pelno ar pajamų mokesčiu, jei akcininkas buvo įsigijęs akcijų pigiau nei jų emisijos kaina ar įstatinis kapitalas buvo didintas iš bendrovės lėšų.

Pagal naujojo Pelno mokesčio įstatymo 32 str. 1 dalį visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams apmokestinti, taikomos ir paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas kaip vieneto dividendai.

“Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų” (Pelno mokesčio įstatymo 32 str. 5 dalis).

Taigi įmonėms, kurių akcininkai iš savo įnašų sudarė minimalų įstatinį kapitalą, o paskui didino jį iš bendrovės lėšų (pelno ar rezervų), mokesčių tikslais nebeverta mažinti įstatinio kapitalo. Be to, Pelno mokesčio įstatymo 33 str. 3 dalyje numatyta, kad mokesčiu, išskaičiuotu iš dividendų, galima mažinti įmonės pelno mokestį, jei įmonė paskirsto pelną, išmokėdama dividendus pinigais Akcinių bendrovių įstatymo, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Tikėtina, kad, duodamas tokią nuorodą į šiuose įstatymuose nustatytą dividendų paskirstymo tvarką, įstatymo leidėjas siekė neleisti mažinti įmonės pelno mokesčio tuo atveju, kai pelnas skirstomas kitais būdais, o ne išmokant dividendus.

Lėšų išmokėjimas, mažinant įstatinį kapitalą, gali būti apmokestinamas dividendams taikomais mokesčiais tik tuo atveju, kai akcininkai yra įmonės. Pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą lėšos, išmokamos fiziniams asmenims mažinant įstatinį kapitalą, dividendais nelaikomos, todėl dividendams taikomu fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad akcininkams grąžinami įnašai, viršijantys buvusią jų vertę įnešant, apmokestinami 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifu (Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnis ir 35 str. 1 d. 19 punktas). Mokestinė situacija pasikeis 2003 m., jei bus priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas, kuris pelno paskirstymą mažinant įstatinį kapitalą prilygins dividendų išmokėjimui.

Vienintelio teisingo atsakymo į klausimą, ar verta skirstyti pelną, išmokant dividendus akcininkams 2002 m., nėra. Tai priklauso nuo to, ar akcininkai yra įmonės, ar fiziniai asmenys, ar yra stambiųjų akcininkų – įmonių, valdančių daugiau nei 10 proc. akcijų. Prieš nusprendžiant, reikia įvertinti tiek akcininkų sudėtį, tiek skirtingus jų interesus. Be to, pelno paskirstymas yra ne tik mokestinis, bet ir komercinis sprendimas, kuriuo siekiama išlaikyti įmonę ir jos akcijas patraukliu investicijų objektu.

Kaip mažinti apmokestinamąjį pelną įmokomis darbuotojų naudai Vadovo pasaulis Bronė Žiemienė 2002 09

Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas iš esmės kitaip išdėstė apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles.

Apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną įmonė leidžiamiems atskaitymams, kuriais mažinamos apmokestinamosios pajamos, be kitų sąnaudų rūšių, gali priskirti ir vadinamąsias įmokas darbuotojų naudai (įmokas į darbuotojų pensijų programų sąskaitas, gyvybės draudimo įmokas, pensinio draudimo įmokas).

Tačiau tokių įmokų suma neturi viršyti Pelno mokesčio įstatyme numatyto maksimalaus dydžio.

Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnyje teigiama, kad mokestiniu laikotarpiu įmonė iš pajamų gali atskaityti darbuotojų naudai sumokėtas šias įmokas:• į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose;• gyvybės draudimo įmokas, kai draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų;• pensinio draudimo įmokas draudimo įmonėms. Taigi pirmiausia į ką turėtų atkreipti dėmesį įmonė, nusprendusi apdrausti savo darbuotojus ir taip susimažinti pelno mokestį, – tai į draudimo sutarties rūšį. Yra gana didelė draudimo rūšių įvairovė: gyvybės draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas nuo ligos, pensinis draudimas).

Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti draudimo įmokas, mokamas tik pagal pensinio draudimo ir pagal gyvybės draudimo sutartis. Norint, kad įmokomis pagal gyvybės draudimo sutartį galima būtų mažinti apmokestinamąjį pelną, dar būtina atsižvelgti į gyvybės draudimo sutarties terminą: apmokestinamąjį pelną mažina tik tokios įmokos, kurios mokamos pagal gyvybės draudimo sutartį, kurių terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų.

Vadinasi, apdraudus darbuotoją gyvybės draudimu, tačiau trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui, pagal tokią sutartį mokamos įmokos darbuotojo naudai nebebus laikomos leidžiamais atskaitymais ir nemažins apmokestinamojo pelno.

Įmonių, ketinančių apdrausti savo darbuotojus ir taip mažinti pelno mokestį, vadovai turėtų įsidėmėti, kad Pelno mokesčio įstatymas numato maksimalią įmokos darbuotojo naudai sumą, kuria galima mažinti metinį pelno mokestį.

Iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti leidžiama konkretaus darbuotojo naudai sumokėtų minėtų įmokų sumą, neviršijančią 25 proc. per mokestinį laikotarpį šiam darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Jeigu darbuotojas draudžiamas pagal kelias draudimo sutartis, suteikiančias įmonei teisę draudimo įmokas priskirti leidžiamiems atskaitymams, tokiu atveju konkretaus darbuotojo naudai sumokėta bendra įmokų suma pagal visas įmokų rūšis negali viršyti 25 proc. darbuotojui per mokestinį laikotarpį apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Įmokų darbuotojo naudai suma, viršijanti 25 proc. darbuotojui per mokestinį laikotarpį apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nelaikoma leidžiamais atskaitymais, kitaip tariant, nemažina apmokestinamojo pelno.

Pelno mokesčio įstatymas numato ir dar vieną svarbią sąlygą, į kurią būtina atsižvelgti draudžiant darbuotojus: apmokestinamojo pelno visais atvejais nemažina įmokos darbuotojų naudai, kai tokių įmokų gavėjas yra tikslinėje teritorijoje įregistruota įmonė.

Kitaip tariant, tuomet, kai įmonė apdraus darbuotojus draudimo įmonėje, įregistruotoje lengvatinio apmokestinimo zonoje, tokios įmokos visais atvejais nemažins apmokestinamojo pelno.

Baigiant norėtųsi atkreipti vadovų dėmesį į tai, kad galimybę mažinti apmokestinamąjį pelną įmokomis darbuotojų naudai numato ne tik mūsų išnagrinėtas Pelno mokesčio įstatymas, bet ir Draudimo įstatymas (58 str.).

Tačiau, atidžiau panagrinėję Draudimo įstatymo 58 straipsnį, pastebėsime, kad šis įstatymas apmokestinamojo pelno mažinimą įmokomis darbuotojų naudai išdėsto visiškai kitaip nei mūsų nagrinėtas Pelno mokesčio įstatymas.

Taigi vieną ir tą patį klausimą Pelno mokesčio įstatymas ir Draudimo įstatymas reglamentuoja skirtingai. Įmonių vadovai turėtų žinoti, kad, esant tokiai situacijai, Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad pirmenybė visada suteikiama mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiam įstatymui – šiuo atveju toks yra Pelno mokesčio įstatymas.

Todėl Draudimo įstatymo 58 straipsnyje aptartas pelno mokesčio mažinimas įmokomis darbuotojų naudai nuo 2002 m. faktiškai negalioja (dėl to ir nekomentavome Draudimo įstatymo įtvirtintų nuostatų). Taigi nuo 2002 m. įmonės, norėdamos darbuotojų naudai mokamomis draudimo įmokomis mažinti apmokestinamąjį rezultatą, turės vadovautis Pelno mokesčio įstatymu.

Nota bene• Nuo 2002 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną mažina įmonės sumokėtos įmokos darbuotojų naudai:a) į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose;

b) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų;

c) pensinio draudimo įmokos draudimo įmonėms.

• Maksimali įmokų darbuotojų naudai suma, kuria per metus galima mažinti apmokestinamąjį pelną, neturi viršyti 25 proc. kiekvienam iš įmonės darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Visus apdalijo, o mokesčius ar sumokėjo? Vadovo pasaulis Nijolė Zibalienė 2002 03

Nuo 2002 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ) iš esmės naujai reglamentavo apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles.

Naujos apmokestinimo nuostatos taikomos ir įmonių savininkų skirstomam pelnui.

Jau pradedant 2002 m. iš užsienio įmonių, kuriose Lietuvos įmonė daugiau nei 12 mėnesių valdo tam tikrą įstatyme numatytą balso teisę suteikiančių akcijų dalį, gauti dividendai yra neapmokestinami. Lietuvos įmonėms, perskirstančioms iš kitų įmonių gautus apmokestintus dividendus, jie pelno mokesčiu neapmokestinami.

Neribotos civilinės atsakomybės įmonių savininkai uždirbtą pelną galės išsiimti be jokių mokesčių

Senajame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme specialios apmokestinimo normos buvo taikomos vienam iš pelno paskirstymo elementų – dividendams. Naujajame PMĮ numatyta, kad specialios apmokestinimo nuostatos taikomos tiek dividendams, tiek kitam paskirstytajam pelnui, nors pastarasis ir nėra teisiškai įformintas kaip dividendai.

Todėl tais atvejais, kai akcininkai skiria pelną ne dividendams, bet kitiems tikslams ir išmoka tokią pelno dalį kitam juridiniam asmeniui, tokia išmoka gali būti prilyginta dividendams ir apmokestinta pelno mokesčiu.

Dažnai įmonės savininkai dalį uždirbto pelno skiria įstatiniam kapitalui padidinti ir dėl padidėjusio kapitalo gauna papildomai akcijų (arba padidėja akcininkų turimų akcijų nominali vertė).

Šiuo atveju PMĮ numato, kad iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo savininkams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų) skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo sumos nelaikomos dividendais ar paskirstytinuoju pelnu, taigi pelno mokesčiu neapmokestinamos.

Neribotos civilinės atsakomybės įmonėms (individualioms įmonėms, ūkinėms bendrijoms) PMĮ numato išimtį: po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu. Todėl individualių įmonių ir ūkinių bendrijų savininkai likusį po apmokestinimo pelną gali išsiimti sau ir šių sumų (kaip pelno paskirstymo) nereikės papildomai apmokestinti pelno mokesčiu.

Ypatingą dėmesį į PMĮ 32 straipsnį turėtų atkreipti tos įmonės, kurios ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme suformuluota nuostata, leidžiančia mažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir savininkams išmokėti laisvas lėšas.

PMĮ 32 straipsnyje numatyta, kad dėl įstatinio kapitalo sumažinimo įmonės savininkams išmokamos lėšos, sudarytos ne iš savininkų įnašų, laikomos dividendais ir apmokestinamos pelno mokesčiu. Taip pat PMĮ teigia, kad mažinant įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma savininkams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš savininkų įnašų, o didinant iš pelno ar rezervų.

Todėl, prieš priimant sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą ir išmokėti savininkams laisvas lėšas, būtina išnagrinėti įmonės įstatinio kapitalo sudėtį. Tais atvejais, kai įstatinis kapitalas buvo sudarytas vien tik iš savininkų įnašų, mažinant kapitalą išmokamos sumos pelno mokesčiu neapmokestinamos.

Tačiau tais atvejais, kai kapitalas buvo padidintas pelno rezervų ar turto perkainojimo sumomis, mažinant kapitalą akcininkams – juridiniams asmenims išmokamos sumos, tenkančios iš įmonės lėšų suformuotam kapitalui, turės būti apmokestintos pelno mokesčiu.

Išmokant tokias sumas akcininkams – fiziniams asmenims, jos turi būti apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, nes pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 str. 9 dalį neapmokestinami akcininkams (pajininkams) grąžinami įnašai, neviršijant jų vertės įnešant.

2002 m. pajamos iš pelno paskirstymo apmokestinamos 29 proc. tarifu

Pajamas iš pelno paskirstymo (taip pat ir dividendus) mažesniu 15 proc. tarifu numatoma apmokestinti tik pradedant 2003 m. prasidėsiančiu mokestiniu laikotarpiu. Šiais 2002 m. prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu išmokamus dividendus ir kitas pelno paskirstymo sumas reikės apmokestinti 29 proc. pelno mokesčio tarifu.

Išsamiai naująjį PMĮ turėtų išnagrinėti tos įmonės, kurios pačios yra kitų įmonių akcininkės ir už turimas akcijas gauna dividendų. Jeigu Lietuvos įmonė pelno mokesčio mokėtoja turi įsigijusi ne mažiau kaip 10 proc. užsienio įmonės balsus suteikiančių akcijų ir šias akcijas valdo ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, pradedant 2002 m. iš tokios užsienio įmonės gaunami dividendai (išskyrus dividendus, gaunamus iš lengvatinio apmokestinimo įmonių, įregistruotų tikslinėse teritorijose) neapmokestinami.Pavyzdys. Lietuvos įmonė A pelno mokesčio mokėtoja yra įsigijusi 20 proc. Rusijos įmonės B akcijų. Šias akcijas be pertraukų įmonė A valdo 2 metus. 2002 m. balandį įmonė A iš įmonės B gavo dividendų. Jie įmonėje A pelno mokesčiu neapmokestinami.

Tarkime, įmonės A 2001 metų apmokestinamojo pelno suma sudarė 10 000 Lt, o pelno mokestis, apskaičiuotas pritaikius 24 proc. tarifą, – 2400 Lt. Skaičiuojant avansinio pelno mokesčio dydį už 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio 5-12 mėnesius, siūlytume 10 000 Lt apmokestinamojo pelno mokesčio sumą dauginti iš 15 arba 13 proc. tarifo.

Tokiu būdu avansinio pelno mokesčio suma, mokama kiekvieną mėnesį, nuo 200 Lt sumažėtų iki 125 Lt (10 000 x 15 proc. : 12 = 125). Atkreipiame dėmesį, kad pasiūlytas būdas, kuriuo įvertinamas sumažėjęs pelno mokesčio tarifas avansiniam pelno mokesčiui, tėra asmeninis autoriaus siūlymas, logiškai išplaukiantis iš pelno mokesčio įstatymo nuostatų.

Tačiau dėl to, kad šis siūlymas neaptartas nė viename mokesčių reglamente, prieš taikant jį primygtinai siūlome gauti mokesčių administratoriaus pritarimą.

Avansinio pelno mokesčio skaičiavimas ir mokėjimas už mokestinį laikotarpį, prasidedantį 2003 metais

Avansinio pelno mokesčio įmokų skaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką už mokestinį laikotarpį, prasidedantį 2003 metais, reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnis. Viena iš pagrindinių naujienų, su kuria susidurs mokesčių mokėtojai 2003 metais, – panaikintas avansinio pelno mokesčio skaičiavimo būdas pagal faktiškus einamųjų metų kiekvieno mėnesio rezultatus.

Kaip minėjome, šį būdą (pagal faktiškus einamųjų metų rezultatus) įmonės dar galės taikyti pereinamuoju laikotarpiu, t. y. mokestiniais metais, prasidėjusiais 2002 metais. Tačiau pradedant 2003 metų mokestiniu laikotarpiu juridiniams asmenims suteikta teisė taikyti vieną iš dviejų avansinio pelno mokesčio įmokų apskaičiavimo laikotarpių (žr. schemą): (1) avansinių pelno mokesčio įmokų skaičiavimas pagal praėjusių metų rezultatus ir (2) avansinio pelno mokesčio įmokų skaičiavimas pagal numatomą pelno mokesčio sumą.

Pažymėtina, kad nuo 2003 metų prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu avansinis pelno mokestis bus ketvirtis, t. y. jis bus deklaruojamas ir mokamas už tris mokestinio laikotarpio mėnesius.

Kita naujiena – skaičiuojant avansines pelno mokesčio įmokas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, numatyti kiti avansinio pelno mokesčio skaičiavimo ir deklaravimo laikotarpiai: avansinis pelno mokestis bus skaičiuojamas ir deklaruojamas už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pagal užpraeito mokestinio laikotarpio rezultatus, o už dešimtą–dvyliktą mėnesius – pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą.

Atitinkamai avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius turės būti pateikta ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną, o už dešimtą–dvyliktą mėnesius – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną. Laikotarpių, už kuriuos deklaruojamas avansinis pelno mokestis, pasikeitimas susijęs su metinės pelno mokesčio deklaracijos laikotarpio pasikeitimu.

Už laikotarpį, prasidedantį 2003 metais, įmonės metinę pelno mokesčio deklaraciją turės pateikti ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.

Nuo mokestinio laikotarpio, prasidėsiančio 2003 metais, įmonės galės taikyti ir dar vieną avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą – apskaičiuoti avansines pelno mokesčio įmokas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.

Šio būdo esmė paprasta: mokesčio mokėtojas, atsižvelgdamas į einamaisiais mokestiniais metais numatomą mokestinį rezultatą, kas ketvirtį deklaruoja ir moka avansines pelno mokesčio įmokas nuo prognozuojamo metinio pelno mokesčio.

Tačiau įstatyme numatyta išlyga, teigianti, kad avansinio pelno mokesčio suma tokiu atveju turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. faktiškos pelno mokesčio sumos. Todėl jeigu metams pasibaigus paaiškės, kad mokesčių mokėtojas suklydo ir avansinės pelno mokesčio įmokos nesudarė 80 proc. metinės pelno mokesčio sumos, toks mokesčių mokėtojas nuo kas ketvirtį sumokėtos avansinio pelno mokesčio įmokų sumos turės skaičiuoti delspinigius.

Juridiniai asmenys, kuriems nereikia mokėti avansinio pelno mokesčio įmokų

Pelno mokesčio įstatymas kai kuriuos mokesčių mokėtojus atleidžia nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo. Tarp tokių, kuriems nereikia mokėti avansinio pelno mokesčio, yra pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti juridiniai asmenys.

Antraisiais mokestiniais metais toks mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio.

Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, toks mokesčio mokėtojas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

Pelno mokesčio lengvatos iki atskiro seimo sprendimo Apskaitos ir mokesčių apžvalga, Irena Matusevičiūtė, 2002 03

Iki 2001 m. pabaigos galiojęs Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas numatė gausybę pelno mokesčio lengvatų. Taigi nekeista, kad daugelis įmonių su nerimu laukė naujojo Pelno mokesčio įstatymo, nes jis, anot autorių, turėjo panaikinti visas pelno mokesčio lengvatas ir suvienodinti apmokestinimo sąlygas šio mokesčio mokėtojams.

Blogų naujienų nereikėjo ilgai laukti – paskutinėmis 2001 m. dienomis Seimas vis dėlto ryžosi priimti naująjį Pelno mokesčio įstatymą, kuriame juodu ant balto parašyta: “jokioms LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme bei LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam materialiajam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas, tęstinumas netaikomas, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita”.

“Šis” – tai paskutinis (58-asis) Pelno mokesčio įstatymo straipsnis, kuris it gelbėjimosi ratas įmonėms suteikia paskutinę galimybę pasinaudoti senuosiuose JAPMĮ ir FAPMLĮ galiojusiomis mokesčių lengvatomis nei daug, nei mažai – tik “iki atskiro LR Seimo sprendimo”.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Pelno mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato kai kurių pelno mokesčio lengvatų, reglamentuotų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme, tęstinumą.

Todėl mokesčio mokėtojai, taikę Juridinių asmenų pelno mokesčio ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatymuose reglamentuotas lengvatas, turėtų itin atidžiai išnagrinėti Įstatymo 58 straipsnį, kuriame numatyta galimybė ir toliau taikyti kai kurias senąsias pelno (pajamų) mokesčio lengvatas.

Tačiau šių lengvatų galiojimo laiką sunku numatyti, nes Įstatymo 58 straipsnyje sakoma, kad lengvatos galioja iki atskiro Seimo sprendimo. Taigi iki atskiro Seimo sprendimo taikytinos šios pelno mokesčio lengvatos:• žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pelno mokesčio lengvata (lengvatinis tarifas). Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodoma, kad šių vienetų (įmonių) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant nulinį tarifą, jeigu žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose didesnė kaip 50 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme reglamentuojamą lengvatos tęstinumą gana sudėtinga įgyvendinti, nes pagal naują Pelno mokesčio įstatymą vieneto pajamos neskirstomos į realizavimo ir nerealizacines, t. y. realizavimo sąvoka Įstatyme tiesiog neapibrėžta;• pelno mokesčio lengvata laisvųjų ekonominių zonų vienetams (įmonėms) (pelno mokestis mažinamas ta pačia tvarka, kaip nustatyta Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme);• pelno mokesčio sumažinimas vienetams (įmonėms), kuriose dirba riboto darbingumo asmenys ir kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją viršija 50 proc. visų gautų pajamų (ta pačia tvarka, kaip ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme);• pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančioms įmonėms lengvatiniai tarifai;• kredito unijoms, kurios iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2002 01 01) taikė Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą lengvatą (taigi šia lengvata nebegalės pasinaudoti įregistruotos naujos kredito unijos). Tai tik dalis pelno mokesčio lengvatų, kurios buvo įteisintos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme ir kurios pagal Pelno mokesčio įstatymą galioja iki atskiro Seimo sprendimo.

Visas kitas, nepaminėtas, tačiau nustatytas JAPMĮ ir FAPMLĮ, lengvatas suskirstysime į tris grupes: (1) lengvatas, kurių tęstinumas išliko ir kurioms nustatytas konkretus galiojimo laikas, (2) lengvatas, kurioms tęstinumas netaikomas (jos nenumatytos Pelno mokesčio įstatyme), ir (3) lengvatas, kurioms tęstinumas netaikomas pagal Pelno mokesčio įstatymą, nes jis nereglamentuoja juridinių asmenų, kuriems buvo taikoma lengvata, apmokestinimo.

Tačiau dėl to, kad šis siūlymas neaptartas nė viename mokesčių reglamente, prieš taikant jį primygtinai siūlome gauti mokesčių administratoriaus pritarimą.

Avansinio pelno mokesčio skaičiavimas ir mokėjimas už mokestinį laikotarpį, prasidedantį 2003 metais

Pažymėtina, kad nuo 2003 metų prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu avansinis pelno mokestis bus ketvirtis, t. y. jis bus deklaruojamas ir mokamas už tris mokestinio laikotarpio mėnesius.

Juridiniai asmenys, kuriems nereikia mokėti avansinio pelno mokesčio įmokų

Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, toks mokesčio mokėtojas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

Neleidžiami atskaitymai skaičiuojant pelno mokestįApskaitos ir mokesčių apžvalga, Loreta Švelginienė, 2003 06

Įsigaliojus naujam Pelno mokesčio įstatymui, buhalteriams tenka pamiršti kai kurias įprastas ir dažnai vartotas sąvokas. Nuo šių metų sausio 1 d. tarp pelno mokesčio sąvokų nebeliko sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, sąnaudų, didinančių apmokestinamąjį pelną, išmokų iš pelno, apmokestintų fizinių asmenų pajamų mokesčiu.

Atsirado visiškai naujų sąvokų: leidžiami atskaitymai, ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir neleidžiami atskaitymai.

Vieną iš atskaitymų rūšių – neleidžiamus atskaitymus – aptarsime išsamiau. Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnyje išvardytos net keturiolikos skirtingų rūšių sąnaudos (išlaidos), kurios laikomos neleidžiamais atskaitymais ir nemažina apmokestinamųjų pajamų.

Kai kurie neleidžiami atskaitymai (tokie kaip dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas, pelno mokestis ir kt.) yra aiškūs ir mokesčio mokėtojams suprantami. Kitus reikia paaiškinti išsamiau, juolab kad įstatymas neleidžiamų atskaitymų detaliau nekomentuoja.

Neleidžiami atskaitymai (PMĮ 31 str.)1. Pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio įstatymo.2. Palūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka.3. Netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už LR teisės aktų pažeidimus.4. Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.5. Ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius.6. Sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų.7. Dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas.

8. Sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėje teritorijoje, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos.9. Parama ir dovanos, išskyrus Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus.10. Išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, nepagrįstos nustatytais įrodymais, bei išmokos neapmokestintos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio nustatyta tvarka.11. Vieneto padarytos žalos atlyginimas.12. Dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas.13. Kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos, bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais.14. Praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal LR Buhalterinės apskaitos Įstatymo 18 straipsnį.

Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą

Pelno mokesčio įstatyme nurodyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai vieneto veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Nustatyti tik palūkanų ar kitokių išmokų, mokamų susijusiems asmenims už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, apribojimai.

Tokios išmokos laikomos neleidžiamais atskaitymais. Tačiau tuo atveju, kai palūkanų sąnaudos sandoriuose su susijusiu asmeniu patiriamos ne už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o kitais pagrindais (paskolų, lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių pagrindu), jos laikomos leidžiamais atskaitymais.

Palūkanos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą leidžiamais atskaitymais gali būti laikomos tik tada, jeigu jos susidaro sandoriuose su nesusijusiais asmenimis. Beje, ir visos kitos palūkanų sąnaudos (paskolų, lizingo ir kitų sutarčių atveju) sandoriuose su nesusijusiais asmenimis priskirtinos leidžiamiems atskaitymams, jeigu yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti.

Pavyzdžiui, akcinė bendrovė už vėlavimą sumokėti skolą 2002 m. gegužės mėnesį motininei įmonei sumokėjo 5000 Lt palūkanų. Skaičiuodama pelno mokestį už 2002 m., sumokėtą palūkanų sumą akcinė bendrovė privalės priskirti neleidžiamiems atskaitymams.

Jeigu užsienio vienetui nebuvo sumokėta per 18 mėnesių nuo prekių (paslaugų) įtraukimo į sąnaudas dienos, turi būti patikslinti atitinkamo praėjusio ataskaitinio laikotarpio leidžiami atskaitymai, atitinkamas sumas priskiriant neleidžiamiems atskaitymams.

Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnis numato, kad neleidžiamais atskaitymais laikomos išmokos, kurios išmokamos užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, jei vietos mokesčio administratoriui nebus pateikti nustatyti įrodymai, kad:• šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;• išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;• tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys. Šių įrodymų pateikimo tvarką turi patvirtinti centrinis mokesčio administratorius. Tuo atveju, kai Lietuvos vienetas pateikia visus reikiamus įrodymus, sumokėtos sumos (už gautas prekes ar suteiktas paslaugas) priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Jei įrodymai nepateikiami, sumokėtos sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Užsienio vienetų pajamų apmokestinimas pelno mokesčiu Apskaitos ir mokesčių apžvalga, Gitana Albaitytė, 2002 05

Užsienio vieneto sąvoka

LR pelno mokesčio įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2002 m. sausio 1 d., atsirado anksčiau Lietuvos Respublikos teisės aktuose nevartota sąvoka: užsienio apmokestinamasis vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Vieneto koncepcija labai svarbi daugelyje pasaulio valstybių. Ji užtikrina, kad pelno mokesčiu pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas būtų apmokestinamos bet kokių užsienio vienetų, neatsižvelgiant į jų verslo organizavimo formą, įregistruotų ar kitaip organizuotų pagal bet kurios pasaulio valstybės teisės aktus, pajamos iš Lietuvos Respublikos šaltinių.

Šaltinio sąvoka

Kita anksčiau Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose nevartota sąvoka yra pajamų šaltinis. Tai viena iš sudėtingiausių Pelno mokesčio įstatymo sąvokų. Apmokestinimo prie šaltinio esmė ta, kad pajamos apmokestinamos ne mokėtojo rezidavimo valstybėje, o toje valstybėje, kur pajamos gautos arba uždirbtos. Tarptautinė teisė neriboja valstybių teisės apmokestinti nerezidentų pajamas prie šaltinio.

Vienas pagrindinių mokesčių teisės šaltinių yra dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kuriose yra įtvirtinamas susitariančiųjų valstybių teisės apmokestinti pasidalijimas. Tačiau, be abejo, vidiniuose įstatymuose valstybė gali nustatyti platesnį arba griežtesnį apmokestinimą.

Kitas veiksnys – pajamų šaltinio valstybė nori panaudoti savo įstatyminę galią apmokestinti joje uždirbtas arba gautas pajamas.Be abejo, reikšmingas yra ir administravimo paprastumas – tai svarbu ne tik mokesčio administratoriui, bet ir mokėtojui.

Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalį pajamos, kurių šaltinis –Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra:• užsienio vienetų iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanų gautos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje. Taigi jei užsienio vienetas gauna tokių čia išvardytų pajamų, jų šaltinis yra:

o Lietuvos nuolatinis gyventojas,o Lietuvos vienetas,o nuolatinė buveinė; • pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno. Ši nuostata taikoma ir užsienio, ir Lietuvos vienetui;• pajamos iš veiklos Lietuvos Respublikoje. Be abejo, čia kalbama apie užsienio vieneto pajamas, uždirbtas per nuolatinę buveinę, ir dalį Lietuvos vieneto pasaulinių pajamų;• 50 proc. transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas, išvardytas šios dalies 1 punkte.

Taigi jei užsienio vienetas uždirbs pajamų iš veiklos Lietuvos Respublikoje, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną į pajamas įtrauks tik 50 proc. transportavimo pajamų. Lietuvai, kaip tranzito valstybei, tokia lengvatinė nuostata yra svarbi, siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas vežėjams.

Jei su tokiu transportavimu bus susijusios išvardytų rūšių pajamos (autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos ir t. t.), tokioms pajamoms 50 proc. taisyklė netaikoma;• tarptautinių telekomunikacijų pajamos (pajamos, gautos už telekomunikacijų paslaugas, kaip ši sąvoka apibrėžta LR telekomunikacijų įstatyme, jei teikiant šias paslaugas signalai perduodami, komutuojami ir programos siunčiamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos teritoriją), uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.

Ši nuostata įsigalios tik nuo 2003 m. sausio 1 d., kaip nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje. Ji reiškia, kad užsienio vieneto tarptautinių telekomunikacijų pajamos, įskaitant autorinio atlyginimo pajamas, pajamas, gautas kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimą už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamas ir kitas anksčiau išvardytas panašias pajamas, apmokestinamos tik tais atvejais, jei jos uždirbtos iš užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę. Mokesčio bazė

Užsienio vieneto pelno mokesčio bazė yra:1. užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos priskiriamos nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;2. užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. Svarbu teisingai suprasti valstybės teisę apmokestinti pajamas. Bendras principas yra toks: Lietuvoje gali būti apmokestinamos tik tos pajamos, kurios susidarė ar atsirado Lietuvoje. Pavyzdžiui, užsienio vienetas vykdo veiklą valstybėje Y ir dėl šios veiklos jis už tam tikras palūkanas paėmė paskolą iš valstybės X banko, tačiau palūkanas sumokėjo ne tiesiogiai bankui, bet per savo dukterinį vienetą, įregistruotą valstybėje Z.

Tokios palūkanos nėra susidariusios valstybėje Z ir jai nepavyktų pagrįsti savo teisių į tokių pajamų apmokestinimą. Tačiau kai neįmanoma nustatyti, kokioje valstybėje susidarė tam tikros pajamos, atsakymas vienas: valstybėje Z, ir šaltinis yra jas išmokantis valstybės Z vienetas arba nuolatinė buveinė.

Per nuolatines buveines uždirbtos pajamos

Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas paskiru mokesčio mokėtoju buvo laikoma ir nuolatinė buveinė, tačiau per pastaruosius kelerius metus, kai Lietuvoje atsirado tokia sąvoka, dauguma jau suprato, kad nuolatinė buveinė yra užsienio vieneto veikla ar jos dalis Lietuvoje.

Gal būtų galima teigti, kad nuolatinė buveinė yra hipotetiškai autonomiškas ekonominis vienetas, tačiau, plečiantis elektroninei komercijai, vykstant globalizacijos procesams, autonomiškumas, kaip ekonominė kategorija, tampa vis sunkiau įrodomas ar suprantamas.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio nuostatas užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje:• nuolat vykdo veiklą;• vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą);• naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą;• gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustatys finansų ministras, įgaliotas LR Vyriausybės.

Iki įsigaliojant Pelno mokesčio įstatymui, nuolatinumo apibrėžimas buvo taikomas veiklai, vykdomai Lietuvos Respublikoje. Nuo 2002 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios nuolatinumo apibrėžimas taikomas ir veiklai, vykdomai per atstovą (agentą), naudojant įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus, gamtos išteklių tyrimui ar gavybai.

Tais atvejais, kai užsienio vienetas naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, laikoma, kad užsienio vienetas vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje nuo pirmojo sandorio dienos.

Apskaičiuojant užsienio vieneto per nuolatines buveines vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje apmokestinamąjį pelną iš Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų nuolatinės buveinės pajamų gali būti atimamos Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir LR Vyriausybės nustatyti su nuolatine buveine susiję leidžiami atskaitymai, susiję su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines.

Kai buvo rašomas straipsnis, nutarimas, nustatantis su nuolatine buveine susijusius leidžiamus atskaitymus, dar nebuvo įsigaliojęs, tačiau visuomenė galėjo susipažinti su jo projektu, tad pažymėtina, kad nuolatinės buveinės apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka praktiškai neturėtų skirtis nuo Lietuvos vienetų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarkos.

Užsienio vienetas gali atskaičiuoti tokius su jo nuolatine buveine susijusius leidžiamus atskaitymus:• faktiškai patirtas įprastines nuolatinės buveinės sąnaudas, būtinas užsienio vieneto pajamoms per nuolatinę buveinę uždirbti;• kitas užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtas sąnaudas, tiesiogiai susijusias su ta nuolatine buveine, arba jų dalį, kuri turėtų būti apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, įskaitant:o palūkanas, mokamas už nuolatinei buveinei naudojamą paskolą, arba tokių palūkanų dalį, proporcingą nuolatinei buveinei naudojamai paskolos daliai, autorinius atlyginimus, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, atlyginimus už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimus už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį, kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, mokamas už nuolatinėje buveinėje naudojamas teises ar informaciją, arba tokių atlyginimų ar kompensacijų dalį, apskaičiuojamą proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį;o užsienio vieneto intelektinės nuosavybės įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalį, jei ta intelektinė nuosavybė naudojama nuolatinei buveinei. Intelektinės nuosavybės įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalis, apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, gali būti įtraukiama į nuolatinės buveinės sąnaudas tik tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ta intelektinė nuosavybė atsirado, ir tik tuo atveju, jei ji naudojama nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti.Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą

Ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius

Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti atskaitymai, kurių dydis skaičiuojant pelno mokestį ribojamas. Jiems priskiriamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, komandiruočių išlaidos, reklamos ir reprezentacijos sąnaudos, natūraliosios netekties nuostoliai ir kt.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad finansinėje apskaitoje registruojamos sąnaudos (kurios pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra laikomos ribojamo dydžio leidžiamais atskaitymais) sąskaitose paprastai nurodomos absoliučiomis sumomis. Tačiau skaičiuojant pelno mokestį jų dydis įvertinamas pagal mokesčių apskaičiavimą reglamentuojančių norminių aktų apribojimus.

Pavyzdžiui, bendrovė surengė reprezentacinį renginį, per kurį buvo patirta 10 000 Lt įvairių išlaidų, pirkimo PVM – 1800 Lt. Apskaitoje šios išlaidos bus užregistruotos įrašu:

D 61X Reprezentacinės sąnaudos 10 000 LtD 251 Pirkimo PVM 1800 LtK 27 Pinigai arba 45 Skolos tiekėjams 11 800 Lt

Įvertinant šias reprezentacijos sąnaudas pagal Pelno mokesčio įstatymo reikalavimus, leidžiamiems atskaitymams priskiriama tik 75 proc. patirtos sumos, t. y. 7500 Lt, o likusi suma – 2500 Lt – priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Šiuo atveju būtina atskirai įvertinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus. Pagal šio įstatymo (2002 03 25, Nr. IX-751) 62 straipsnio nuostatas negalima atskaityti pirkimo ir importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas).

Kadangi pagal Pelno mokesčio įstatymą neleidžiamiems atskaitymams priskiriama 25 proc. reprezentacijos sąnaudų, 25 proc. pirkimo PVM sumos irgi negali būti traukiama į PVM atskaitą. Belieka nustatyti, ar 25 proc. reprezentacijos sąnaudų pirkimo PVM (1800 Lt x 25 proc. = 450 Lt) gali būti priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Tam būtina įvertinti Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio nuostatas, pagal kurias leidžiamiems atskaitymams priskiriamos pirkimo PVM sumos, kurios neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų. Kadangi 25 proc. pirkimo PVM apskaičiuoti būtent nuo neleidžiamų atskaitymų, šie 450 Lt pirkimo PVM taip pat laikomi neleidžiamais atskaitymais.

Analogiškai turi būti įvertinami visi kiti ribojami leidžiamų atskaitymų dydžiai. Jeigu jie viršijami, jie tampa neleidžiamais atskaitymais.

Sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų teikimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų

Įsigaliojus naujam Pelno mokesčio įstatymui nustatyta papildomų apribojimų sandoriuose tarp susijusių asmenų susidarančioms sąnaudoms. Vienas iš tokių apribojimų – skaičiuojant pelno mokestį, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų teikimo susijusiam asmeniui.

Pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė dukterinei įmonei pardavė prekių už 1000 Lt. Šių prekių įsigijimo kaina – 50 000 Lt. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio nuostatas, skaičiuojant pelno mokestį, neleidžiamais atskaitymais turėtų būti pripažįstamas šio sandorio nuostolis – 49 000 Lt.

Toks atvejis gali pasitaikyti ir praktikoje. Tačiau kur kas dažniau įmonės pateks į situaciją, kai susijusiam asmeniui teikiamos paslaugos ar parduodama pagaminta produkcija. Finansinę apskaitą reglamentuojantys norminiai aktai įmonei leidžia savarankiškai pasirinkti vidinę (valdymo) apskaitą.

Todėl kokios tiesioginės ir netiesioginės išlaidos bus įskaičiuotos į parduotų prekių savikainą, sprendžia pati įmonė, pasirinkdama vieną ar kitą netiesioginių gamybos išlaidų įskaičiavimo į gaminamos produkcijos savikainą sistemą. Akivaizdu, kad nuo tokios sistemos tiesiogiai priklauso, kokia netiesioginių išlaidų dalis taps produkto savikainos elementu ir kokia iš karto bus pripažinta veiklos sąnaudomis.

Tačiau Pelno mokesčio įstatymas nutyli apie netiesioginių išlaidų įskaičiavimo į gaminamos produkcijos savikainą būdus. Todėl manytina, kad įmonės, sudarydamos paslaugų teikimo ar pasigamintos produkcijos pardavimo susijusiems asmenims sandorius, šį vakuumą stengsis panaudoti joms palankiai.

Pavyzdžiui, transporto paslaugas teikianti bendrovė pagal sutartį veža ir motininės įmonės krovinius. Sutartyje numatyta vežimo kaina – 15 Lt už nuvažiuotą kilometrą. Apskaičiuodama vežimo paslaugos savikainą, bendrovė į ją įskaičiuoja sunaudotus degalus ir vairuotojų darbo užmokesčio bei socialinio draudimo įmokų sąnaudas.

Išvados

Manau šis įstatymas yra teisingas. Pritariu šiam įstatymui, nes smulkus verslas turi būti remiamas, pagrindinę dalį sukuriamų darbo vietų sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Bet iš kitos pusės tai lyg registracijos mokesčio už įmonės įkūrimą skatinimo mechanizmas. Vėl bus registruojamos įmonės, mokami registracijos ir kiti su įmonės registracija susiję mokesčiai, ateis nauji politikai į valdžią ir ratas vėl bus sukamas i kita pusę, t.y. panaikinama lengvatos. Taip atsitiko jau ne kartą. Buvo daug įstatymo pataisų. Tikėkimės, ši įstatymo redakcija išliks ilgam laikui, nes ji reikalinga Lietuvos verslo ekonomikai.

Literatūra

1. ELTA, http://www.elta.lt 2. LR Finansų ministerija http://www.finmin.lt3. Vadovo pasaulis http://www.paciolis.lt4. Apskaitos ir mokesčių apžvalga, http://www.paciolis.lt5. Verslo banga. http://www.banga.lt 6. LR pelno mokesčio įstatymas:http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=157066&Condition2=http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=51565&Zd=PELNO+ir+MOK