Pazintines praktikos uzduotys

Turinys

1. Konstitucinio Teismo nutarimo analizė............................3
2. Teoriniai klausimai..............................6
3. Praktinės situacijos..............................10
LITERATŪRA..............................14

Konstitucinio Teismo nutarimo analizė

• Koks klausimas buvo svarstomas?

Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalies (1997 m. liepos 2 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (1995 balandžio 18 d. redakcija), 4 straipsnio 2 dalies (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija), 13 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija), 30 straipsnio 1 dalies (1997 m. liepos 2 d. redakcija) bei 44 straipsnio 4 dalies (2002 m. birželio 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu nr. 67 „ Dėl Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taaisyklių 7 bei 9 punktų (2001 m. sausio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

• Kieno iniciatyva buvo svarstomas aptariamas klausimas konstituciniame Teisme?

Vilniaus apygardos administracinio teismo

• Kas atstovavo šalims?

Lietuvos Respublikos Seimo atstovas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, to paties departamento vyriausiasis specialistas Girius Ivoškas ir suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Miliūnas

• Kokia svarstomo klausimo esmė ir problema?

Ar Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam tteisinės valstybės principui ir Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, grindžia šiais argumentais.

1.1. Įstatymų leidėjas kaip informacijos, laikytinos alkoholio reklama, skiriamąjį kriterijų nurodo siekį daryti poveikį tam tikram reklamos vartotojų pasirinkimui. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba nurodė, kad administracinėje byloje minimo l

leidinio “Verslo žinios” priedo “Verslo klasė” 2001 m. liepos mėn. 2 numeryje paskelbto straipsnio “Kai kurie atsakymai į kai kuriuos klausimus ir teiginius apie vyną” teiginiai: “Jei lyginsime du žmones, kurių kraujyje yra po vienodai cholesterolio, negeriantys vyno širdies kraujagyslių ligomis rizikuos susirgti 3 kartus dažniau nei retsykiais jo išgeriantys” ir “Ar vynas apsaugo arterijas? Taip. Dėl to vynas nelaikomas alkoholiniu gėrimu” – neabejotinai daro poveikį reklamos vartotojų pasirinkimui, kadangi alkoholio vartojimą sieja su gydomosiomis savybėmis. Tarnyba nusprendė, jog vien to, kad bet kokioje informacijoje alkoholio vartojimas siejamas su gydomosiomis savybėmis, pakanka tam, kad tokia informacija būtų laikoma alkoholio reklama, t.y. Tarnyba nenagrinėjo, kokiame kontekste informacija paskelbta, koks jos pobūdis – ar tai yra komercinė, ar nekomercinė informacija.

Informacijai (taip pat ir reklamai) taikytinas tiesos reikalavimas. Pareiškėjas attkreipia Dėmes į tai, kad administracinėje byloje minimą informaciją Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba laiko neteisinga ir klaidinančia informacija remdamasi tuo, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnį etilo alkoholis priskiriamas narkotinio veikimo medžiagoms, nors šį teiginį iš karto lydi paaiškinimas, jog tai – nevienareikšmiška išvada. Žurnale “Verslo klasė” paskelbtame straipsnyje nurodyta: “Tuo paaiškinama tai, ką užsieniečiai vadina prancūzų kraujagyslių paradoksu. Matydami, kiek daug šioje šalyje geriama vyno, jie nesupranta, kodėl Prancūzijoje tiek nedaug žmonių serga širdies kraujagyslių ligomis.”

• Kokias išvadas padarė konstitucinis Teismas?

Vadovaudamasis L

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalis (1997 m. liepos 2 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis (1997 m. liepos 2 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnio 4 dalis (2002 m. birželio 20 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenumatyta teisė baudą skirti atsižvelgiant į įstatymo pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, prieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (1995 m. balandžio 18 d. redakcija) nuostata “Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis – <.> nustatyti alkoholio produktų gamybos <.> valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės teisės gaminti <.> šiame įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus”, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 4 straipsnio 2 dalis (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) ir 13 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims.
5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 67 “Dėl Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių 7 ir 9 punktai (2001 m. sausio 22 d. redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims.

Teoriniai klausimai

1. Kas yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas? Kokius klausimus jis sprendžia?
Lietuvos Aukščiausiojo te

eismo Senatas – tai Lietuvos AT organas yra skirtas tvirtinti teismų praktiką, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, teikti apibendrinimo apžvalgas ir rekomendacinius išaiškinimus (Lietuvos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 24 ir 25 str.).
Lietuvos AT Senatas:
1) analizuoja teismų praktiką nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas ir aprobuoja teismų praktikos apibendrinimo apžvalgų skelbimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje;
2) svarsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;
3) teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo garbės teismo nuostatus;
4) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai šiais klausimais yra galutiniai;
5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimu sprendžia kitus organizacinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.

2. Kam kasacine tvarka galima apskųsti Apygardos teismo priimtą nuosprendį, jei byla išnagrinėta pirmąja instancija Apygardos teisme?
Pagal Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 23 str., Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Todėl Apygardos teismo priimtą nuosprendį, kai byla yra išnagrinėta pirmąja instancija Apygardos teisme, skųsti kasacine tvarka galima Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Kaip formuojamas Teisėjų garbės teismas? Kokias funkcijas jis atlieka?
Pagal Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 58 str., Lietuvos teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Teisėjų garbės teismas sudaromas iš

š 5 narių 2 metams. 3 narius iš teisėjų teisingumo ministro teikimu ir 2 narius iš teisėjų, pritarus Teisėjų tarybai, skiria Respublikos Prezidentas. Teisėjų garbės teismo nariais paskirti teisėjai jų įgaliojimų laikotarpiui nuo teisėjo pareigų atleidžiami.
Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Teisėjų tarybos tvirtinimais Teisėjų garbės teismo nuostatais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš 3 narių 5 metams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato tvirtinamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.

4. Kas priima į darbą ir atleidžia iš darbo apylinkės prokurorą? Kokie reikalavimai keliami pretendentui į prokurorus?
Pagal Prokuratūros įstatymo 26 str, į tarnybą prokuratūroje apylinkės prokurorą įsakymu skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.
Pagal Prokuratūros įstatymo 45 str., apylinkės prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu.
Pagal Prokuratūros įstatymo 26 str, asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas jei jis atitinka šias sąlygas: yra Lietuvos Respublikos pilietis, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, yra išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą ir turi Atrankos komisijos teikimą. Taip pat jis turi būti nepriekaištingos reputacijos, t.y. nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, nebūti
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebūti atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo atleidimo turi būti praėję penkeri metai, bei pretendento elgesys turi atitikti Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

5. Kas ir kada įrašo asmenis į praktikuojančių advokatų sąrašus?
Pagal Advokatūros įstatymo 23str.:
1. Į advokatų, turinčių teisę verstis advokato praktika, sąrašą (toliau – Praktikuojančių advokatų sąrašas) advokatą įrašo Lietuvos advokatų taryba.
2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.
3. Apie advokato įrašymą į Praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu yra informuojamas teisingumo ministras.
4. Jeigu advokatas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nėra įrašomas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, per 14 dienų, skaičiuojant nuo įrašymo termino pasibaigimo dienos, jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įsitikinęs, kad yra visos būtinos įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą sąlygos, priima sprendimą pripažinti asmenį įrašytu į Praktikuojančių advokatų sąrašą.

6. Kokias bendrąsias funkcijas vykdo policija?
Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 str., policija vykdo tokias bendrąsias funkcijas:
1) užtikrina žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą;
2) teikia asmenims neatidėliotiną pagalbą, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;
3) atlieka nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą;
4) prižiūri saugų eismą.

7. Analizuodami Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ sudarykite schemą, kurioje atsispindėtų kiekvieno minėtame įstatyme nurodyto teisės akto įsigaliojimo ir paskelbimo tvarka. Pateikite konkrečių Valstybės žinios struktūros pavyzdį.

ĮSIGALIOJIMAS-PASKELBIMAS

Praktinės situacijos

1. Klaipėdos apygardos teismas už sugyventinės nužudymą dvylikos metų laisvės atėmimo bausme nuteisė Pavelą Sokolovskį. Pasipiktinęs dėl per griežtos bausmės paskyrimo P.Sokolovskis nutarė apskųsti nuosprendį Konstituciniam teismui. Kokį sprendimą turėtų priimti Konstitucinis teismas? Kodėl?
Kadangi pagal Konstitucinio teismo įstatymą, Lietuvos Konstitucinis teismas nustatyta tvarka sprendžia tik teisės klausimus, t.y. ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, tai nuteistasis P.Sokolovskis dėl nuosprendžio apskundimo turi kreiptis ne į Konstitucinį teismą, o į Lietuvos apeliacinį teismą.
Pagal minėto įstatymo 69 str., Konstitucinis teismas priimtų sprendimą atsisakyti nagrinėti nuteistojo P.Sokolovskio prašymą dėl to, kad jis paduotas asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį teismą, prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam teismui, prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

2. 75 metų amžiaus pensininkė Ona Bružienė sunkiai susirgo, todėl buvo paguldyta į ligoninę. Būdama ligoninėje ji nusprendė savo pilnametei dukrai padovanoti jai priklausantį žemės sklypą. Kadangi O.Bružienė sunkiai vaikščiojo, be to sirgo, paprašė, kad notaras patvirtinti žemės sklypo dovanojimo sutarties atvyktų į ligoninę. Notaras tai daryti atsisakė, paaiškindamas, kad notariniai veiksmai atliekami tik notaro biure. Ar teisus notaras ir kodėl?
Pagal Notariato įstatymo 28 str. notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.

3. Policijos pareigūnas būdamas ne tarnyboje ir neuniformuotas, neblaivus vairavo automobilį, kurio nesuvaldęs įvažiavo į tvorą. Įvertinus šį administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūno veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Kokie yra atleidimo iš tarnybos policijoje pagrindai? Ar pagrįstai policijos pareigūnui buvo paskirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų? Kodėl?
Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:
1) jo paties prašymu;
2) sukakus šio Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;
3) esant neigiamai atestacijos išvadai;
4) kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos

ekspertizės komisijos išvadai;
5) jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) jei atsisako priesaikos;
7) jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;
8) jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą
ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų;
9) jei paaiškėjo šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;
10) jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;
11) jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio
likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;

12)jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13)išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;

14)jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

15)jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;

16)jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas ankščiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

17)kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigų yra pagrįstas. Pareigūnas iš užimamų pareigų buvo atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 dalies 7 punktą. Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateikta sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Be to pareigūno veiksmai prieštaravo ir LR Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje deklaruotiems policijos uždaviniams:
1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga;
2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;
3) neatidėliotinos pagalbos teikimas, kai ji būtina dėl jų fizinio psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų , kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;
4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;
5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;
6) saugaus eismo priežiūra.

4. Apylinkės teismo teisėjas pretenduoja tapti apygardos teismo teisėju ir atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Į ką jis turi kreiptis? Kaip sprendžiami teisėjų perkėlimo į aukštesnės grandies teismą klausimai?
Apygardos teismo teisėjas privalo užsiregistruoti į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Kandidatą į apygardos teismo teisėjus skiria LR Prezidentas kuriam pataria Teismų taryba. ( Kuconis P. Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. Vilnius, 2001.).

5. Kretingos rajono PK apylinkės inspektorius bei jo kolega įlipo į maršrutinį autobusą Mažeikiai – Klaipėda ir visų vyrų, važiavusių šiuo autobusu, paprašė pateikti asmens dokumentus. Keleivis S.Pranaitis Generalinei prokuratūrai parašė skundą ir jame nurodė, kad policijos pareigūnai grubiai pažeidė jo konstitucines teises ir laisves. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose paaiškino, kad autobuse ieškojo iš Mažeikių areštinės pabėgusio įtariamojo. Ar jie turėjo teisę tikrinti visų asmenų dokumentus?
Persekiodami įtariamąjį, pabėgusį iš areštinės, pareigūnai turi teisę tikrinti asmenis atitinkančius tam tikrus įtariamojo požymius ( amžių, aprangą, ūgį..). Pareigūnai visus privalo informuoti tikrinimo priežastį. Esant ribotam skaičiui asmenų keliančių įtariamą, pareigūnai galėjo tikrinti visų vyrų asmens dokumentus. Jeigu buvo tikrinami asmenys neatitinkantys įtariamojo požymių, tuomet pareigūnų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais. ( Kuconis P. Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. Vilnius, 2001.).

6. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnyje ,,Nustatyto greičio viršijimas“ nurodyta: ,,Nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimties iki trisdešimties litų“. Nurodykite, kokia yra šios teisės normos hipotezė, dispozija ir sankcija.
,,Nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų“ (hipotezė) , ,,nuo dvidešimties iki trisdešimties litų“ (civilinė sankcija), užtraukia baudą (dispozija). ( Vaišvila A. Teisės teorijos. Vilnius, 2004.).

Literatūra

NORMINĖ LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Vilnius, 2002.
2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksas. Viliniu, 2004.
3. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas // Valstybės žinios, 2004 Nr. 50-1632.
4. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas // Valstybės žinios, 2000 Nr. 9-2777.
5. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2003 Nr. 42-1919.
6. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2002 Nr. 17-649.
7. Lietuvos respublikos notariato įstatymas // Valstybės žinios, 1992 Nr. 28-810.

SPECIALIOJI LITERATŪRA
8. Kuconis P. Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. Vilnius, 2001.
9. Vaišvila A. Teisės teorijos. Vilnius, 2004.

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI
10. http://www.lrkt.lt/dokumentai/2004/n040126.htm

Leave a Comment