Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetasĮmonių ekonomikos ir vadybos katedra
Verslo pagrindai
Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą
Vitalija Gucalaitė vv4/02
Vilnius 2004
Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………..3Pelno mokestis……………………………………………………………………………3Pridėtinės vertės mokestis…………………………………………………………………4Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavomo įstatymą………………………………………………………….5Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis…………………………………….6Žemės mokestis……………………………………………………………………………7Akcizas……………………………………………………………………………………7Mokestis už aplinkos teršimą……………………………………………………………..8Privalomojo sveikatos draudimo įmokos…………………………………………………8Įmokos į Garantinį fondą…………………………………………………………………9Azartinių lošimų mokestis……………………………………………………………….10Cukraus mokestis…………………………………………………………………………10Mokestis už valstybinius gamtos išteklius……………………………………………….11Valstybės rinkliava……………………………………………………………………….11Valstybinio socialinio draudimo įmokos…………………………………………………12Prekių apyvartos mokestis……………………………………………………………….13Mokesčių apskaičiavimas………………………………………………………………..14Mokesčių deklaravimas…………………………………………………………………..14Mokesčių mokėtojų registravimas……………………………………………………….14Mokesčių mokėjimas…………………………………………………………………….14Lietuvos mokesčių sistema ir Europos Sąjunga………………………………………….15Išvados……………………………………………………………………………………16Naudota literatūra…………………………………………………………………………16
Įvadas
2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 158 553 įmonės organizacijos. Iš jų individualių įmonių buvo įregistruota 76 090 (iš jų veikiančių 27898, t.y. ≈37%). Anksčiau individualių įmonių veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, tačiau šiuo metu individualių įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (Įsigalioja nuo 2004 01 01/Valstybės žinios’2003 Nr.112-4991)Mokesčius, reglamentuojančius individualios įmonės veiklą nustato Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (Įsigalioja nuo 2004 05 01/Valstybės žinios’2004 Nr.63-2243)
Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą:1. Pelno mokestis2. Pridėtinės vertės mokestis3. Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavomo įstatymą4. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis5. Žemės mokestis6. Akcizas7. Mokestis už aplinkos teršimą8. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos9. Įmokos į Garantinį fondą10. Azartinių lošimų mokestis11. Cukraus mokestis12. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius13. Valstybės rinkliava14. Valstybinio socialinio draudimo įmokos
1) Pelno mokestis
Įstatymas, nustatantis mokesčio administravimą – LR Pelno mokesčio (Įsigalioja nuo 2002 01 01/Valstybės žinios’2001 Nr.110-3992).Pagal šį įstatymą 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama: • Individualių įmonių (toliau IĮ) apmokestinamasis pelnas;
• pajamos iš paskirstytojo pelno.IĮ, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną turi teisę taikyti vieną iš šių taisyklių 1. IĮ kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą; 2. IĮ, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. (apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną)Šios aukščiau minėtos 1-2 taisyklės netaikomos: 1. IĮ, kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų IĮ dalyviai; IĮ, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose (individualiose (personalinėse) įmonėse, tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse (pasitikėjimo) ūkinėse bendrijose),2. ir IĮ, kuriose IĮ dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 3. IĮ, kuriose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 4. IĮ, kuriose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.Aktualūs įstatymo straipsniai:LIETUVOS RESPUBLIKOSPELNO MOKESČIOĮSTATYMAS2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX-675Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 08 23/Redakcija aktuali nuo 2004 08 23/ )
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčių tvarką.2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6 straipsnis. Mokestinis laikotarpisMokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.
2) Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751 (Įsigalioja nuo 2002 07 01/Valstybės žinios’2002 Nr.35-1271).Pagal šį įstatymą Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.0 procentų PVM tarifas taikomas Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais.Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:1. keleivių vežimo paslaugoms2. knygoms, laikraščiams, žurnalams (išskyrus smurtinius, erotinius, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto)3. vaistams, kūdinkių maistui4. viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;5. ekologiškai švariems maisto produktams ir t.t.
Jeigu PVM mokėtojas per šiame Įstatyme nustatytą terminą nepateikė PVM deklaracijos, už tą laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma didinama (grąžintina iš biudžeto PVM suma mažinama) 1 procentu.
Aktualūs šio įstatymo straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSPRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIOĮSTATYMAS2002 m. kovo5 d. Nr. IX-751Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 08 23/Redakcija aktuali nuo 2004 08 23/ )14 straipsnis. Apmokestinimo momentasPrievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.15 straipsnis. Apmokestinamoji vertė3) Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais. Į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:
1) visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai.3) Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą.
Įstatymas, nustatantis mokesčio administravimą – LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Įsigalioja nuo 2002 01 01; Nauja redakcija nuo 2002 01 01/Valstybės žinios’2000 Nr.92-2873).
Pagal šį įstatymą0,48 proc. pajamų moka – IĮ, išskyrus tas, kurios verčiasi prekybos veikla, suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu; 0,3 proc. pajamų – IĮ, kurios verčiasi prekybos veikla; 0,1 proc. pajamų – IĮ, kurios verčiasi suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu; Atskaitymai į Programos sąskaitą apskaičiuojami nuo kiekvieno mėnesio pajamų. 0,48 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų į Programos sąskaitą moka visos IĮ, išskyrus • IĮ, kurių pajamos iš prekybinės veiklos sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų; • IĮ, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų; 0,1 proc. dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka IĮ, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pajamų.0,3 procento dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka IĮ, kurių pajamos iš prekybinės veiklos per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) sudaro 50 procentų arba daugiau visų pajamų.
4) Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokesčio administravimą reglamentuoja LR Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Įsigalioja nuo 1995 01 01/Valstybės žinios’1994 Nr.59-1156). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys (tame tarpe ir IĮ), kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę, orlaivius ir laivus) Lietuvos Respublikoje. Mokestis kiekvienais metais apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę
.Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant mėnesiu, einančiu po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas įgytas nuosavybės teise. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.Praradus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisė į turtą buvo prarasta. Pagal 5 straipsnį “Mokesčio lengvatos” nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse;Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.Aktualūs įstatymo straipsniai:ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲNEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIOĮSTATYMAS1994 m. liepos 20 d. Nr.I-565Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )4 straipsnis. Mokesčio tarifasMetinis mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.5) Žemės mokestisĮstatymas, reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką – Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (Įsigalioja nuo 1992 06 25/Valstybės žinios’1992 Nr.21-612). Aktualūs įstatymo straipsniai:
ŽEMĖS MOKESČIOĮSTATYMAS(Lietuvos Respublikos Seimas/1996 04 30/Redakcija aktuali nuo 1996 04 30/ )
1 straipsnis. Žemės mokesčio objektas yra privati žemė.2 straipsnis. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemėssavininkai.3 straipsnis. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procentožemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).
6) Akcizai
2001-10-30 Akcizų įstatymas (toliau – Įstatymas, Įsigalioja nuo 2002 07 01; Nauja redakcija nuo 2004 05 01/Valstybės žinios’2001 Nr.98-3482) reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką. Pagal šį įstatymąAkcizų objektas yra šios prekės:Alkoholiniai gėrimai. Tabako gaminiai, kava, šokoladas, aukso ir sidabro dirbiniai, benzinas, žibalas, prabangūs lengvieji automobiliai, elektros energija, cukrus (įskaitant cukrų, esantį produktuose), skysti parfumerijos bei kosmetikos preparatai, suskystinos dujos, skirtos automobilių transportui.Kai kurie akcizų tarifai: nedenatūruotam etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams
3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą; alui (už produkto hektolitrą) – 7 litai už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais; variklių benzinui – 1250 litų už toną; ne senesniems kaip 5 metų prabangiems automobiliams – 15 procentų kainos, viršijančios 60 tūkst. litų;Akcizus į biudžetą moka išvardytų prekių, gamintojai ir importuotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Už suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui akcizą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka į biudžetą moka įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis automobilių transportui, taip pat kitos įmonės – už savo reikmėms panaudotas suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui, jei už jas akcizas nesumokėtas.Aktualūs įstatymo straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSA K C I Z ŲĮSTATYMAS1994 m. balandžio 12 d. Nr.I-429Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2002 04 02/Redakcija aktuali nuo 2002 04 02 iki 2002 06 30/ )4 straipsnis. Apmokestinamoji vertėApmokestinamąją vertę sudaro:1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių – prekių pardavimo kaina be akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio;2) importuojamų prekių – prekių muitinės vertės ir muito suma.
7) Mokestis už aplinkos teršimą
Mokesčio administravimą nustato LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Įsigalioja nuo 2000 01 01; Nauja redakcija nuo 2003 01 01/Valstybės žinios’1999 Nr.47-1469). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojai yra ne tik juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, tačiau ir gaminių gamintojai bei importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis (nuo 2003-01-01).Aktualūs įstatymo straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSMOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄĮSTATYMAS1999 m. gegužės 13 d. Nr. VIII-1183Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )6 straipsnis. Teršalų ir gaminių bei pakuotės apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. 2. Apmokestinamųjų gaminių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą šių gaminių atliekomis tarifai pateikti Įstatymo 3 priedėlyje.
3. Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti Įstatymo 4 priedėlyje.8) Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Įmokas reglamentuoja LR Sveikatos draudimo įstatymas (Įsigalioja nuo 1997 01 01; Nauja redakcija nuo 2003 01 01/Valstybės žinios’1996 Nr.55-1287, Valstybės žinios’1996 Nr.99 (atitaisymas))Aktualūs įstatymo straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSSVEIKATOS DRAUDIMOĮSTATYMAS1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 22/Redakcija aktuali nuo 2004 04 22/ )
17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis. Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš darbuotojams, apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo.
9) Įmokos į Garantinį fondą
Mokesčio administravimą nustato LR Garantinio fondo įstatymas (Įsigalioja nuo 2000 10 01/Valstybės žinios’2000 Nr.82-2478). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojomis yra visos individualios įmonės (taip pat viešos įstaigos, bankai, išskyrus Lietuvos banką, kredito unijos).Garantinio fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Garantinis fondas yra pinigų fondas. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.
Įmokos į Garantinį fondą yra 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka: 1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis; 2) įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. Mokestis mokamas kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos.10) Azartinių lošimų mokestis
Mokesčio administravimą reglamentuoja LR Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymas. Aktualūs įstatymo straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSLOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESČIOĮ S T A T Y M A S2001 m. gegužės17 d. Nr. IX-326VilniusLoterijų ir lošimų mokestį moka juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą. 3 straipsnis. Mokestinis laikotarpisLoterijų ir lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis.
5 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio tarifas ir dydis1. Organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 5 procentų mokesčio tarifas.2. Organizuojant bingo, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 15 procentų mokesčio tarifas. 3. Organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, nustatomas fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimo įrenginį:1) už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per mokestinį laikotarpį;2) už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per mokestinį laikotarpį;3) už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 12 000 litų per mokestinį laikotarpį.
11) Cukraus mokestis
Mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja LR cukraus mokesčio įstatymas Nr. IX-728 (Įsigalioja nuo 2002 07 01/Valstybės žinios’2002 Nr.15-551). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojais yra Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus yra cukraus mokesčio objektas. Be to, cukraus mokestį minėti asmenys turi mokėti ir realizuodami cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.
Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.Cukraus mokesčiu neapmokestinami eksportuojami produktai.Aktualūs įstatymo straipsniai:LIETUVOS RESPUBLIKOSCUKRAUS MOKESČIOĮSTATYMAS2002 m. sausio24 d. Nr. IX-728Vilnius5 straipsnis. Mokesčio tarifaiCukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais), nuo kurio skaičiuojamas šiame straipsnyje nustatytas tarifas, nustato Vyriausybė
12) Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Mokesčio administravimą nustato LR Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Įsigalioja nuo 1991 03 21/Valstybės žinios’1991 Nr.11-274). Aktualūs straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSMOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUSĮ S T A T Y M A S(Žin., 1991, Nr. 11-274)(Lietuvos Respublikos Seimas/2003 06 10/Redakcija aktuali nuo 2003 06 10/ )
2 straipsnis. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius.II. Mokesčių tarifai ir jų nustatymo tvarka3 straipsnis. Juridiniai ir fiziniai asmenys moka nustatyto dydžio mokesčius pagal paimtų arba potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) gamtos išteklių kiekį ir kokybę.
13) Valstybės rinkliava
Rinkliavų administravimą nustato LR Rinkliavų įstatymas (Įsigalioja nuo 2001 01 01/Valstybės žinios’2000 Nr.52-1484, Valstybės žinios’2000 Nr.53 (atitaisymas)).
Aktualūs straipsniai:LIETUVOS RESPUBLIKOSRINKLIAVŲĮSTATYMAS2000 m. birželio13 d. Nr. VIII-1725Vilnius(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas.4 straipsnis. Valstybės rinkliavos objektai1. Valstybės rinkliava imama už:1) civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimą bei papildymą ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimą;
2) išduodamus dokumentus dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ir atvykimo į Lietuvos Respubliką bei gyvenimo joje, dėl užsieniečių įdarbinimo, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą;3) licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla išdavimą arba perregistravimą;4) kitas institucijų teikiamas paslaugas.2. Konkretų valstybės rinkliavos objektų sąrašą nustato Vyriausybė.3. Institucijos neturi teisės reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip, negu sumokėti pagal šį įstatymą nustatytą valstybės rinkliavą.14) Valstybinio socialinio draudimo įmokos
Įmokas reglamentuoja LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Įsigalioja nuo 1991 06 20/Valstybės žinios’1991 Nr.17-447).
Aktualūs įstatymo straipsniai:
LIETUVOS RESPUBLIKOSVALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMOĮ S T A T Y M A S(Lietuvos Respublikos Seimas/2003 11 18/Redakcija aktuali nuo 2004 01 01/ )3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšysLietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys:1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms.34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokos1.Drausdamas asmenis, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.3. Individualios (personalinės) įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus ir nuomininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų narius, komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, o asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą,valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys:
1) individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių, taip pat asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų;7. Įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.8. Pertvarkomų individualių (personalinių) įmonių savininkų, nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai nustatoma pagal jų pačių pertvarkymo dieną valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo.36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkaValstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats apskaičiuoja ir sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Įmokų galima nemokėti tuo atveju, jei individuali įmonė yra likviduojama
* Prekių apyvartos mokestis
Mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja Prekių apyvartos mokesčio įstatymas Nr. IX-896 (Žin., 2002, Nr. 56-2229),
2004-04-01 Prekių apyvartos mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. IX-2095 (Žin., 2004, Nr. 55-1889) nuo 2004-05-01 Prekių apyvartos mokesčių įstatymas pripažintas netekusiu galios.Mokesčių apskaičiavimas Pagal galiojančius įstatymus mokesčių mokėtojai patys turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti beveik visus mokesčius. Tai atlikti padės AVMI (apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų) darbuotojai konsultuodami, išleisdami lankstinukus, paaiškinimus, įstatymų komentarus bei rengdami seminarus. AVMI darbuotojai apskaičiuoja žemės mokestį ir šio mokesčio mokėtojams siunčia užpildytas deklaracijas. Jeigu Jums priklauso šio mokesčio lengvatos, svarbu, kad laiku pateiktumėte papildomą informaciją apie save, tam, kad būtų išvengtą nesusipratimų.
Mokesčių deklaravimas Deklaraciją turite pateikti konkretaus mokesčio įstatymo ir atitinkamos mokesčio deklaracijos pildymo ir teikimo taisyklių nustatyta tvarka. AVMI reikia teikti tinkamai užpilytas spaustuviniu būdu pagamintas mokesčių deklaracijų formas arba VMI prie FM interneto svetainėje skelbiamų deklaracijų formas (www.vmi.lt) Deklaracijos gavimo AVMI data laikoma ne ta data, kurią deklaracijas priimanti AVMI darbuotojas pažymi deklaracijoje. Pažymėta data turi sutapti su mokesčių mokėtojo deklaracijos pateikimo data. Kai deklaracija atsiunčiama paštu, deklaracijos gavimo data yra laikoma jos išsiuntimo data, kuri nustatoma pagal pašto antspaudą. Deklaraciją AVMI galite pateikti tokiais būdais: Betarpiškai įteikti AVMI darbuotojui, Įmesti į AVMI patalpose specialiai tam skirtas dėžes, Atsiųsti klasikiniu paštu, Jau yra galimybė pateikti dalį deklaracijų formų elektroniniu būdu, o dabar jau pradeda veikti elektroninio deklaravimo sistema. Jeigu mokesčių įstatymuose nenustatyta kitaip, tai AVMI turi būti pateikiamas vienas deklaracijos egzempliorius. Jei jums patiems reikalingas vienas deklaracijos egzempliorius, galite pateikti du deklaracijos egzempliorius, kuris vienas su AVMI darbuotojo žyma bus grąžintas Jums.
Mokesčių mokėtojų registravimas
Mokesčių mokėtojai Mokesčio mokėtojų registre registruojami apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose.Mokesčių mokėjimas Jūs turite mokestį reglamentuojančiame įstatyme nustatytais terminais jį sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Mokėjimų dokumente Jūs turite nurodyti įmokų kodą. Kodai yra paskelbti VMI prie FM interneto svetainėje, juos galite rasti bankuose, AVMI stenduose. Jums prireikus, pagal raštišką prašymą AVMI galėsite gauti įmokų suderinimo aktą, kuriame bus informacija apie Jūsų deklaruotus ir sumokėtus mokesčius, taip pat bus nurodytos mokesčių permokos (nepermokos), delspinigių, baudų sumos ir pan.
Lietuvos mokesčių sistema ir Europos Sąjunga
Pasak Pauliaus Milčiaus, valdžia išnaudojo fejerverkams visą paraką, ir jo nebeliko šalies interesams ginti. Seimo valdančioji dauguma nusprendė, kad jai nerūpi, ar Lietuva pati spręs, kokius mokesčius privalo mokėti šalies įmonės ir gyventojai, ar tai nustatys Europos Sąjunga.Senosios Europos valstybių vadovai pried kurį laiką prakalbo, jog ES naujokės iš Rytų per daug sau leidžia, nustatydamos mažesnius nei Vakaruose mokesčius. Socialdemokratas Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pasipiktino, kodėl, tarkime, Lietuvos įmonės moka mažesnį pelno mokestį. Jam antrina ir Švedijos premjeras – irgi socdemas – Joranas Peršonas. Nedaug bereikia, kad jų pasipiktinimas pavirstų ir konkrečiais veiksmais. Ir taip būtinai nutiks, jei ES bus nuspręsta suvienodinti visus pagrindinius mokesčius.Lietuvos Seimas neseniai nusprendė, kad jam neverta kištis į šią svarbią šalies ekonomikai diskusiją. Daugiausia valdančiųjų socialdemokratų balsais buvo atmestas opozicijos siūlymas rekomenduoti Vyriausybei Europos Sąjungoje vykdyti savarankišką pajamų ir pelno mokesčių politiką. Socdemai bemaž vienbalsiai tvirtino, jog lietuviai turėtų tik geisti suvienodintų europinių mokesčių.Tačiau Lietuvos ekonomikos augimą daugiausia lemsne gausiai į biudžetą surenkami mokesčiai, o tai, kiek pinigų parduotuvėse išleis gyventojai ir kiek į savo veiklą investuos pačios šalies įmonės. Šie du veiksniai tiesiogiai priklauso ir nuo gyventojų pajamų bei įmonių pelno mokesčių dydžio. Pastarasis – įmonių pelno mokestis – Lietuvoje iš tiesų yra vienas mažiausių Europoje. Vis dėlto, mažesniais mokesčiais džiaugsimės tik tol, kol juos nustatyti galime patys.
Mokesčių palyginimas PVM Pajamų Pelno Socialinio draudimoLietuva 18 33 (15) 15 31+3Latvija 18 25 19(numato 15) 26,1+9Estija 18 26(numato 24) 0 33Lenkija 22 19-30-40 27 17,6+18,5Rusija 20(numato 18) 13 24 35,6Čekija 22 32 31 35+12Airija 21 42 12,5 11+4
Išvados
Lietuvos įmonių veiklą reglamentuoja 14 mokesčių, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas. Kiekvienos individualios įmonės valdytojai turi patys susižinoti kokius mokesčius ir kada jie turi sumokėti. Visą informaciją apie mokesčių mokėtojus, pačius mokesčius, bei jų mokėjimo terminus galima rasti Valstybinės Mokesčių inspekcijos tinklalapyje adresu www.vmi.lt, arba kreiptis į apskrities Mokesčių inspekciją, kur kvalifikuoti darbuotojai suteiks visą reikalingą informaciją.
Naudota literatūra:
Buškevičiūtė E., Mokesčių sistema, Kaunas, Technologija, 2003 Žvirblis A., Mokesčių žinynas, Vilnius, Zuma, 1998Vainienė R., Laisvoji rinka, 2003 Nr.3Gerika K., Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004 Nr.10www.vmi.ltwww.tax.ltwww.lrs.ltwww.svv.ltwww.lrinka.ltwww.euro.ltwww.euroverslas.ltwww.lzinios.lt