LR PROKURATŪROS SISTEMA

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

PASKAITA-KONSPEKTAS

IV TEMA: LR PROKURATŪROS SISTEMA

1. prokuratūros raida lietuvoje l Prokuratūra prieškario Lietuvoje l Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m 32. dabartinė lietuvos prokuratūra 52.1 LR prokuratūros sandara 6LR Generalinės prokuratūros struktūra 6 Apygardos prokuratūros struktūra 7 Apylinkės prokuratūros struktūra. 8generalinis prokuroras, jo kompetencija 8prokuratūros personalas ir prokurorai 103. prokurorų tarnyba 11 Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas 11 Prokurorų karjera 11 Prokurorų laipsniai 12 Prokurorų atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų, jų skatinimas irdrausminė atsakomybė.124. prokuratūros pareigūnų statusas ir kompetencija 14 Prokurorų funkcijos 15 Kitos prokurorų pareigos ir teisės 155. VIEŠO INTERESO GYNIMAS 17 5.1 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą civiliniame procese 17 5.2. Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą baudžiamajame procese 19 5.3. Prokurorų veiklos ginant viešą interesą civiliniame procesekokybiniai rodikliai 19

Klaipėda, 2004 1. Prokuratūros raida Lietuvoje

Įvairiose pasaulio šalyse prokuratūros vieta teisėsaugos institucijųsistemoje nevienoda. Iki Nepriklausomybės atkūrimo prokuratūra Lietuvoje,kaip ir kitose buvusiose SSRS respublikose, buvo atskira teisėsaugosinstitucija, formaliai atskaitinga įstatymų leidžiamajai valdžiai. RusijosFederacijoje ir dabar prokuratūra yra savarankiška teisėsaugos institucija.Kai kuriose valstybėse (Prancūzijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt.)prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis, kitaip tariant, ji yrateisingumo ministerijos sudėtyje. Tiesa, yra ir valstybių (Italija,Ispanija), kuriose prokuratūra Prokuratūros sistemos raidą galėtume suskirstyti į 3 etapus: ➢ Prokuratūra prieškario Lietuvoje ( 1918-1940 m.), ➢ Prokuratūra sovietmečiu 1940-1990 m., ➢ Dabartinė LR prokuratūros sistema.Remiantis eiliškumo principu, trumpai aptarsime kiekvieną prokuratūrosraidos etapą.

Prokuratūra prieškario Lietuvoje

Prokuratūros, kaip ir kitų teisminių institucijų sistemos kūrimas irtobulinimas 1918-1940 m. sudarė svarbų teisėsaugos funkcijų įgyvendinimo iružtikrinimo elementą. Ypač svarbu buvo teisingai išspręsti prokuratūros irteismo tarpusavio santykius bei aiškiai apriboti jų kompetencijas.Prokuratūros kūrimas nepriklausomoje Lietuvoje buvo tiesiogiai susijęs sujos statusą ir veiklą reglamentuojančios įstatyminės bazės sukūrimu. 1918 -1940 m. prokuratūra vengė ideologinių nuostatų, puoselėjopažangias idėjas ir pagal išgales tęsė demokratinėse to meto valstybėsenusistovėjusias pažangias tradicijas ir dorovinę visuomeninę etiką.Prokuratūros veiklą šiuo periodu galima suskirstyti į du laikotarpius (kriterijus teisinis pagrindas): ❖ iki 1933 m. 07 11 d., kai veikė 1918 m. Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas; Laikinajame teismų įstatyme buvo nustatyta, kad prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo yra valstybės gynėjai ( prokurorai) ir jų padėjėjai. Prokurorai valstybės gynėjais buvo vadinami dėl 2 priežasčių: – norėta šio pareigūno pavadinimą sulietuvinti, – o taip pat bijota, kad žodžiai prokuratūra ir prokuroras primins carinės Rusijos laikus, nes šis terminas asocijavosi su lietuvių tautos engimu ir jos laisvės slopinimu. ❖ po 1933 m., kai pradėjo veikti naujai priimtas teismų santvarkos įstatymas. Jo nuostatos įtvirtino ir grąžino prokuroro vardą. 1918 m. įstatymas prokuroro funkcijas apibrėžė gana glaustai, tačiau jame buvo paminėta, kad “prokurorai – tai teismo valdininkai, kurių tiesioginė pareiga yra kovoti su nusikaltimais”. Taigi su civilinėmis bylomis jie nieko bendra neturėjo, išskyrus atvejus kai baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys. Vadinasi prokuratūra vykdė teisėtumo apsaugos funkcijas.

Lietuvos prokuratūra po 1918 m. galima apibrėžti kaip prie atitinkamųteismų veikiančią tam tikrų pareigūnų, kaip viešo intereso atstovų,hierarchinę sistemą, pirmiausiai skirtą kaltinamąjai funkcijai,baudžiamosiose bylose vykdyti, teisėtiems valstybės interesams ginti,tinkamai taikyti ir vykdyti įstatymus.

LR prokuratūra 1918-1933 m. 1919 m. Laikinasis teismų darbo sutvarkymo įstatymas 1928 m. LR apygardų tesimų valstybės gynėjų ir padėjėjų instrukcija

LR prokuratūra 1933-1940 m. 1933 m. LR teismų santvarkos įstatymas

Prokuratūros kompetencija apėmė atskiros veiklos sritys – vidinė irišorinė. Išorinis darbas buvo trejopas: – baudžiamasis persekiojimas; – prokuroro dalyvavimas teisme (prokuroras dalyvaudamas nagrinėjant baudžiamąsias bylas sakydavo kaltinamąją kalbą, rodinėjo žodžiu kaltinamojo kaltę, reikalavo bausmės, kaltinamojoje kalboje vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir sąžine); – dalyvavimas administracinėse bylose ( prokuroras prižiūrėjo kalinių ir suimtųjų laikymą kalėjimuose, apie trūkumus administracijos darbe, kalinių teisių pažeidimus jie operatyviai informuodavo teisingumo ministrą ar atitinkamą teismą). Vidinė kompetencija buvo siejama su atitinkamų norminių aktųreglamentuojančių jų veiklą laikymusi. Pagal tuometinį galiojusį teismų įstatymą buvo numatyti asmenims,norintiems tapti prokurorais reikalavimai: ✓ turėti LR pilietybę; ✓ būti ne jaunesniems kaip 25 m; ✓ turėti teisinį išsilavinimą. Prokurorais negalėjo dirbti asmenys teisti ar patraukti baudžiamojonatsakomybėn, bei atleisti dėl senatvės, amnestijos, bei atleisti išteisėsaugos institucijų dėl darbo drausmės pažeidimų. Teismų santvarkos įstatymas (1933 m.) įtvirtino ir prokurorų pavaldumotaisykles: Apeliacinių rūmų prokurorui buvo pavaldūs apygardos teismoprokurorai, o Vyriausiojo Tribunolo prokuroras vadovavo visiems žemesniemsprokurorams, jų padėjėjams taip pat Klaipėdos krašto prokurorams, jųpadėjėjams. Teisingumo ministras kartu buvo ir valstybės prokurorasvadovavęs visiems prokurorams ir prižiūrėjo jų darbą. Jis bet kuriamprokurorui galėjo iškelti drausminę bylą, taip pat pažeminti pareigose.1939 m. atgavus Vilnių ir jo kraštą prie Vilniaus apygardos teismo buvo

organizuota prokuratūra.

Prokuroro įgaliojimai 1918-1940 m.

Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m.

Po 1940 m. įvykdytos okupacijos ir vėlesnės aneksijos prokuratūros irtardymo institucijos buvo skubiai pertvarkomos TSRS pavyzdžiu. Jau 1940 m. 07 15 d. buvo atleisti daugelis vadovaujančių prokuratūrosdarbuotojų, nes pagal paskelbtą įstatymą buvo panaikinti mokslo bei amžiauscenzai bei egzaminavimas priimant į tarnybą prokuratūroje. Šiuo pagrindu įprokuratūrą buvo priimta daug teisinio išsilavinimo neturinčių, beipolitinių aktyvistų darbuotojų. 1940 08 03 Lietuva priversta įsijungti į TSRS sudėtį, krašte pradėjoveikti sąjunginiai įstatymai. Pagal LTSR konstituciją prokuratūra irtardymas reorganizuoti ir ėmė vykdyti savo veiklą kaip sudėtinė TSRSprokuratūros ir tardymo aparato dalis. 1940 10 02 d. LTSR liaudies komisarųtaryba priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausiojo Tribunolo, Apeliacinių Rūmų, irVilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismųprokuratūros ir tardymo aparatas su visomis patalpomis ir inventoriumiperduoti TSRS prokuratūrai. Vietoje apygardų prokuratūrų buvo įsteigtos 22apskričių ir 4 miestų prokuratūros. Taigi prokuratūra buvo organizuojamapagal administracinį suskirstymą.

Sovietų Lietuvos prokuratūra 1940-1950 m./ 1950-1953 m.

Karo metu jų darbas nutruko. Pokario metais prokuratūros sistema šiek tiekkito. Vietoj apskričių prokuratūrų įsteigtos 88 rajonų ir 4 sričiųprokuratūros, kurios veikė iki 1993 m. Tuo metu prokuratūros veikląreglamentavo 2 norminiai aktai: – 1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai; – 1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas. Prokuratūros sistema Lietuvoje, kaip ir kitose Sąjungos respublikosebuvo organizuota teritoriniu principu. Lietuvoje veikė miestų (rajonų)prokuratūros. Antra grandis LTSR prokuratūra, kuri tiesiogiai buvo pavaldiTSRS generalinei prokuratūrai. Be to į šią sistemą įėjo ir specialiosprokuratūros (karinė ir transporto). Labai trumpai šalyje veikė bausmiųvykdymo priežiūros prokuratūra.

Sovietų Lietuvos prokuratūra 1953-1990 m. 1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai 1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas

Prasidėjus pertvarkymo procesui LR prokuroru buvo paskirtas J.Sabutis.Jo vadovavimo metu prokuratūroje įsikūrė Sąjūdžio grupė. Paskelbus Lietuvosnepriklausomybę Aukščiausioji Taryba 1990 03 30 paskiria naują Respublikosprokurorą A. Paulauską. Tuo tarpu Maskva 1990 03 30 atsiunčia savoprokurorą P.Petrauską. Prokuratūros kolektyvas skyla į 2 stovyklas: vienajų prisiekia LR prokurorui A. Paulauskui, kita dalis nuėjo kolaboruoti susovietu paskirtu P. Petrausku. Kadangi kolektyvas nepakluso P.Petrauskui,tai sovietų kariškiai okupavo Generalinės prokuratūros pastatą, iš kuriopasitraukė tik 1991 08 mėn., kai Maskvoje baigėsi pučas. Tuometinisgeneralinis prokuroras A.Paulauskas ir kiti pareigūnai į pastatą nebuvoįleidžiami.1990 07 27 m. buvo priimtas prokuratūros įstatymas, kuris numatė tokiąprokuratūros sistemą: ▪ LR generalinė prokuratūra; ▪ Teritorinės rajonų (miestų) prokuratūros.

Lietuvos prokuratūra 1990-1994 m. 1990 07 27 LR prokuratūros įstatymas

Šis įstatymas neilgai galiojo Lietuvoje, 1993 12 mėn. jis buvopertvarkytas. Dalis prokuroro funkcijų visai pasikeitė, dalis jų perduotaSeimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams, teismams, valstybės kontrolėsįstaigoms ir kitoms institucijoms. Tai pačiais metais pradėjo funkcionuotiLR Konstitucinis teismas. 1994 10 13 priimtas naujas LR prokuratūros įstatymas, kuris pradėjoprokuratūros reformą.

2. Dabartinė Lietuvos prokuratūra

Prokuratūros veikia prie teismų, atstovauja valstybei ir įstatymųnustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.Nuo 1992 m. prokuratūros praktinė veikla ir įstatyminė padėtis teisinėjesistemoje keitėsi ir tik paskutiniuoju metu santykinai nusistovėjo. Dėlprokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje kai kurie teisininkainesutarė: teigdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, oprokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis. 1999 12 21 d. LRKonstitucinis teismas nutarime konstatavo, kad “prokurorai nėra teisėjai,jie nevykdo teisingumo”. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija”kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu”. Tačiauprokuratūros konstituciniam statusui be jokių abejonių reikia konkretesnioapibrėžtumo. Atsižvelgdama į tai, o taip pat ir į karčią Lietuvos patirtįStrasbūro teisme, 2001 m. pab. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą,siūlydama pakeisti Konstitucijos 84 str. ir 118 str. redakcijas, o 2003 0320 Seimas priėmė LR Konstitucijos minėtų straipsnių naujas formuluotes. Dabartinė prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemojeapibūdinama LR Konstitucijos 118 str.: “Ikiteisminį tyrimą organizuoja irjam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikoprokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens,visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras,vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LRprokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimopritarimu. Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustatoįstatymas”. Prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kt.nustato: ▪ LR prokuratūros įstatymas 2003 04 22 (Žin., Nr. 42-919). (statymo 2 str. numato, kad prokuratūra yra valstybės institucija,atliekanti LR Konstitucijoje ir kt. teisės aktuose nustatytas funkcijas. Jipadeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūraivadovauja LR generalini prokuroras. Už prokuratūros veiklą jis atsiskaitoRespublikos Prezidentui ir LR Seimui (pastarasis nustato veiklosprioritetus ir atlieka prokuratūros parlamentinę kontrolę). Generalinisprokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją LR Vyriausybei beivisuomenei.

Dabartinė Lietuvos prokuratūros sandara 1994 10 13 LR Prokuratūros įstatymas, 2003 04 22 LR Prokuratūros įstatymas

1. LR Prokuratūros sandara

LR Prokuratūros įstatymo 6 str.numato, jog prokuratūrą sudaroGeneralinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros:

➢ Generalinė prokuratūra prie LR Aukščiausiojo Teismo

Pagal LR Prį 7 str. ją sudaro departamentai (vadovauja departamentovyriausiasis prokuroras) ir skyriai (skyriaus vyriausiasis prokuroras).Šios prokuratūros funkcijos nurodytos prokuratūros įstatymo 8 str.

LR Generalinės prokuratūros struktūra

➢ Apygardų prokuratūros prie apygardos teismų (5). Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritorijąbei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūromsvadovauja apygardų vyriausieji prokurorai. Apygardų prokuratūros kompetencija (PrĮ 9 str.):organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;atlieka ikiteisminį tyrimą;kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;dalyvauja apeliacinė tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksnius tiriant nusikalstamasveikas;gina viešąjį interesą; 1) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus;atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

Apygardos prokuratūros struktūra

➢ Apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų (51). Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūromsvadovauja apylinkių vyriausieji prokurorai.

Apylinkės prokuratūros struktūra

Apylinkės prokuratūra

Apylinkės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras.Struktūriniai padaliniai yra tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno,-Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – apylinkės prokuratūrose. Kitoseprokuratūrose struktūrinių padalinių nėra. Apylinkės prokuratūrų kompetencija (PrĮ 10 str.) yra analogiškaapygardos prokuratūros kompetencijai (išskyrus tai jog, šių prokuratūrųpareigūnai ne dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas).

2. Generalinis prokuroras, jo kompetencija

Generalinis prokuroras vadovauja generalinei ir teritorinėmsprokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą. Jį 7 m. skiria ir atleidžiaRespublikos Prezidentas LR Seimo pritarimu. Jo pavaduotojus 7 m. kadencijaiį pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, generalinioprokuroro teikimu. Prieš pradėdami eiti pareigas generalinis prokuroras irjo pavaduotojai turi prisiekti LR Prezidentui.

Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo,kuris: ✓ yra ne jaunesnis kaip 35 metų, ✓ nepriekaištingos reputacijos, ✓ moka valstybinę lietuvių kalbą, ✓ turi Lietuvos Respublikos pilietybę, ✓ turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį), ✓ ne mažesnį kaip 10 m. praktinio darbo patyrimo: ▪ tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą; ▪ arba teisinio pedagoginio darbo, turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažą).

Generalinis prokuroras iš pareigų gali būti atleistas:atsistatydina;pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukęs senatvės pensijos amžiaus;dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;jei netenka LR pilietybės;jei savo poelgiu sulaužo priesaiką;jei įsiteisėja jį apkaltinęs nuosprendis;

Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamosveikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuopareigų. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojopadarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie taipranešęs Respublikos Prezidentui. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroropadarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas procesoįstatymus, prokurorams yra aukštesnysis prokuroras. Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – LRprokuratūros kolegija. Jos pirmininkas yra generalinis prokuroras, nariai –generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai(generalinio prokuroro sprendimu gali būti į kolegiją įtraukti ir kitiprokurorai). Ji svarsto svarbiausius prokuratūros organizavimo ir veiklosklausimus.

Taip pat generalinis prokuroras sudaro: • Pretendentų atrankos komisija (Atrankos komisija). Ji atlieka asmenų atranką į tarnybą prokuratūroje. Komisija sudaroma 3 metams iš 5 prokurorų, turinčių didelius administracinius gebėjimus. Kandidatus siūlo l generalinis prokuroras, po 2 – atestacijos komisija ir kolegija. • Pretendentų egzaminų komisija (Egzaminų komisija); Ji vertina prokurorų profesinį pasirengimą. Komisija sudaroma 3 metams iš 7 asmenų. Po l prokurorą, turintį ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos prokuroru stažą pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis prokuroras. Po l teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo ministras. 2 komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį turinčių asmenų. • Prokurorų etikos komisija (Etikos komisija); Ji nagrinėja ir vertina prokurorų etikos kodekso pažeidimams. Komisija sudaroma 3 metams iš 5 prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią komisiją po l prokurorą pasiūlo Atrankos komisija. Atestacijos komisija, generalinis prokuroras ir 2 prokurorus – kolegija. • Prokurorų atestacijos komisija (Atestacijos komisija). Ji vertina prokurorų kvalifikaciją ir tinkamumą eiti pareigas. Komisija sudaroma 3 metams iš 7 prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos prokuroru stažą, Į šią komisiją bendru sutarimu po 2 prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių vyriausieji prokurorai, 3 prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.

Prokuroras gali būti tik vienos nurodytų komisijų narys. Komisijųsudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

3. Prokuratūros personalas ir prokurorai

Prokuratūros personalą sudaro: • Prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai, prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai, specialistai ir kiti valstybės tarnautojai. Jų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas;

• Prokuratūros darbuotojai: Jų darbo sąlygas ir tvarką nustato darbo kodeksas ir kt. darbo teisinius santykius reglamentuojantys aktai.

Prokuratūros pareigūnų priėmimą į tarnybą, stažavimasi, perkėlimą įkitas pareigas, atleidimą iš tarnybos ir kitus pagrindus nustato LRprokuratūros įstatymas. Visus prokuratūros pareigūnus į tarnybą priima iratleidžia LR generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.

Skyrimo į prokurorus tvarka:

Asmuo, pareiškęs norą tarnauti prokuratūroje privalo: • pateikti prašymą tarnauti prokuroru; • pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimus (nurodyti žemiau); • pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas; • pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją; • išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą (išskyrus asmenis, o kurie išlaikė pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino išlaikymo nepraėjo 6 mėn.; o turintis 3 metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo 5 metai; o turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį.

Reikalavimai, keliami asmenims norintiems tapti prokuratūrospareigūnu: 1) LR pilietis, nepriekaištingos reputacijos (PrĮ 25 str.3 d.): o jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų; o nėra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuris pripažintų asmenį padarius nusikalstamą veiką; o nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo atleidimo yra praėję 5 m. ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas. 2) mokantys valstybinę kalbą; 3) turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą: o yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį o arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį. 4) išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą; 5) turi Atrankos komisijos teikimą.

Asmuo negali būti priimtas į tarnybą ir eiti prokuroro pareigas,jeigu:neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;jo tarnyba sukeltų viešų ir privačių interesų konfliktą; 3. tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;tai draudžia įstatymai. Prokurorams taikomi apribojimai: 5. negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, išskyrus mokslinį ar pedagoginį darbą ar kūrybinę veiklą;negali gauti kito atlyginimo, išskyrus 1. prokuroro darbo užmokestį; 2. atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, 1. už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.

3. Prokurorų tarnyba

Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas

Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroj e ir išlaikęs pretendentų įprokurorus egzaminą, pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinioprokuroro įsakymu patvirtiną individualią stažuotės programą paskiriamasstažuotis iki 2 metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki6 mėn. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas. Stažuotės metu jie einaprokuroro pareigas, tačiau proceso sprendimų ir nutarimų projektus privaloderinti su stažuotės vadovu. Pasibaigus prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertinaAtestacijos komisija. Ji generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kuriojepasiūlo: • prokuroro tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą; • prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos; • prokuroro tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą 6 mėn. Atestacijos komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.

Prokurorai privalo kelti kvalifikaciją pagal Generalinėsprokuratūros parengtas mokymo programas. Prokuratūros pareigūnai yra atestuojami kas 5 metai. Naujai priimtipareigūnai atestuojami po 6 mėn. tarnybos tam tikrose pareigose arbapasibaigus stažuotės terminui. Gali būti paskirta ir neeilinė atestaciją,bet tik tuo atveju, jei nuo paskutinės atestacijos yra praėję l m.Atestuojant svarstoma, ar pareigūnas tinka užimamoms pareigoms irpasiūlymai dėl jo tolesnio darbo bei laipsnio suteikimo. Pareigūnamsatestuoti yra sudaroma atestacinė komisija, kurios veiklą, sudėtį irsprendimus tvirtina generalinis prokuroras. Po atestacijos komisija pateikia generaliniam prokurorui išvadas,kuriose pasiūlo:prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnespareigas;prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti ji perkelti į žemesnespareigas;prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti ji atleisti iš tarnybos.

Šios komisijos sprendimas gali būti apskųstas generaliniam prokurorui,o pastarojo sprendimas apygardos administraciniam teismui.

Prokurorų karjera

Karjero siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijoskomisijos išvada įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą, toksprokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas. Į vyriausiojo prokuroro pareigas 5 m. skiriamas asmuo, kuris turireikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio profesines žinias beiadministracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos komisija. Pasibaigus 5metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijosišvada vėl gali būti paskirtas į tas pačias pareigas. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojoprokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jopavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi: • ne mažesnį kaip 7 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, jei bent 2 metus jis yra ėjęs Generalinės prokuratūros prokuroro,

apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas • arba dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėju, LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, • arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 7 metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą, Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūrosstruktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkėsvyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuristuri: • ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, • arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslu daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 5 metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą. Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūrosstruktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigasskiriamas asmuo, kuris turi: • ne mažesnį kaip 3 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, • arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialini mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 3 metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys prokurorai į aukštesnespareigas neskiriami.

Prokurorų laipsniai

Einamoms pareigoms, darbo stažui ir kvalifikacijai žymėti yranustatomi tokie pareigūnų laipsniai: • Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas (pagal pareigas generalinis prokuroras); • Valstybinis justicijos patarėjas (generalinio prokuroro pavaduotojai); Šiuos laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas paskyrus į atitinkamas pareigas. • Vyriausiasis justicijos patarėjas (Generalinės prokuratūros prokurorai, apygardos vyriausieji prokurorai ( jo pavaduotojai), apylinkių prokuratūrų vyriausieji prokurorai (jo pavaduotojai); • Vyresnysis justicijos patarėjas (teritorinėje prokuratūroje einančiam prokuroro pareigas); • Justicijos patarėjas; • Jaunesnysis justicijos patarėjas (po stažuotės atlikimo skiriant asmenį į pareigas).Šiuos laipsnius įsakymu suteikia generalinis prokuroras remdamasisAtestacijos komisijos išvadomis.

Prokurorų atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų, jų skatinimas ir drausminė atsakomybė

Pareigūnai iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami tik LR prokuratūrosįstatymo 44 str. numatytais pagrindais. Atleisti iš tarnybos prokuratūrojekitais pagrindais draudžiama. Iš tarnybos galima atleisti, kai: ▪ atsistatydina savo prašymu; ▪ jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; ▪ įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; ▪ netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; ▪ nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje( jie negali būti politinių partijų, politinių organizacijų nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje); ▪ nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo; ▪ keičiant prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam pasiūlyti (įspėti prieš 2 mėn.); ▪ netinka tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada); ▪ remiantis Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas; ▪ jei paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybąn prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas; ▪ atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; ▪ yra 65 metų ( įspėti prieš 2 mėn.).

Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei: ▪ savo poelgiu sulaužo priesaiką: ▪ nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui padaro tarnybinį nusižengimą; ▪ be svarbios priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės; ▪ be svarbios priežasties du kartus neatvyksta i Atestacijos komisijos posėdį; ▪ dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėn., išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje; ▪ pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą; ▪ negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija, kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose; ▪ yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti (įspėti prieš 2 mėn.).

Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu.Šį įsakymą apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčaidėl atleidimo iš tarnybos sprendžiami apygardos administraciniame teisme.

Prokuratūros pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jei: ▪ tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą; ▪ yra pagrindas manyti, kad padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių; Pareigūnas generalinio prokuroro ( jo pavaduotojo) ar teritorinėsprokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu gali būtinušalintas nuo pareigų iki 45 dienų, o jei yra pagrindo manyti, kadprokuroras yra padaręs nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras yrapradėjęs ikiteisminį tyrimą iki galutinio sprendinio baudžiamojoje byloje.Kol vyksta tyrimas prokuroras savo pareigų nevykdo.

Prokuratūros pareigūnai už pavyzdingą pareigų atlikimą arpasižymėjimą tarnyboje gali būti paskatinti:padėka;prokuroro garbės ar kitu pasižymėjimo ženklu;vienkartine (iki 5 MGL dydžio) pinigine išmoka;vardine dovana (iki 5 MGL dydžio)suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą; ‘įteikiant vardinį ginklą. Už itin didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būtipristatyti valstybiniams apdovanojimams. Pareigūnai, turintys galiojančiądrausminę nuobaudą – neskatinami.

Pareigūnams už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, taippat už prokuroro vardą žeminančius poelgius gali būti taikomos tokios

drausminės nuobaudos:pastaba;papeikimas;kvalifikacinio rango pažeminimas;perkėlimas į žemesnes pareigas;atleidimas iš tarnybos.

Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroroįsakymu, ne vėliau kaip per 15 dienų, nuo tarnybinio patikrinimo (jisatliekamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo pavaduotojų)rezoliucija jį pradėti, ir atliekamas ne ilgiau kaip 30 d.) išvadųpateikimo. Patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi: ▪ įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių; ▪ taip pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą; ▪ arba remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro tarnybiniu pranešimu. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareikalaujama, kad pareigūnaspasiaiškintų raštu. Jei per nustatytą terminą pareigūnas nepasiaiškina,nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Ji gali būti paskirta, jei nuoįstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančiopoelgio padarymo dienos nepraėjo 6 mėn. Prokurorui, kuris padarė proceso (statymų normų pažeidimą atlikdamassavo funkcijas (tai yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtąikiteisminio tyrimo veiksmą, per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtinosprendimo ar neatliko būtino ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinėnuobauda gali būti paskirta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo 36mėn. Prokuroro dėl laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnybojelaikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas. Jei prokuroraspadarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirtaneatsižvelgiant į kitą atsakomybę. Prokuratūros pareigūnai drausmine tvarka už įstatymų pažeidimusneatsižvelgiant į tai, ar jie traukiami kiton atsakomybėn, ar ne. Nuobauda galioja 12 mėn., bet gali būti panaikinta anksčiau laikopraėjus ne mažiau kaip 8 nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laikąpareigūnas pavyzdingai ėjo savo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje. Įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo per l mėn. nuo susipažinimosu įsakymu prokuroras gali apskųsti apygardos administraciniam teismui. Visi pareigūnai skatinami arba drausminės nuobaudos jiems skiriamosgeneralinio prokuroro (jo pavaduotojų) įsakymu.

4. Prokuratūros pareigūnų statusas ir kompetencija

Prokuroro statusas tarptautiniuose teisės aktuose apibrėžiamas labailakoniškai – tai pareigūnai, kontroliuojantys teisingumo vykdymą. LRKonstitucijos 118 str. ir LR Prokuratūros įstatymo 11 str. numatyta, kadprokuroras yra valstybės pareigūnas, o atlikdamas savo funkcijas yranepriklausomas ir klauso tik LR Konstitucijos ir įstatymų. Niekas negalikištis į prokurorų veiklą ar kitaip paveikti, kad pareigūnas priimtųneteisėtą sprendimą. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prieprokuratūros pastatų arčiau ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimoį šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvaspriėjimas ir privažiavimas prie jų. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias, tarnybines ir kitas patalpas, darytijose arba prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitojeasmeninėje transporto priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atliktiprokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentųapžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro sutikimu arba jei generalinisprokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamosveikos.* Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis nusikalstamąveiką ar tuoj po jos. Prokurorui negali būti Administracinių teisės pažeidimų kodeksonustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens apžiūra,daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras negali būtipatrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turiadministracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodamigeneraliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėltarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio. Prokuroras, sulaikytas be prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiantpaleistas, kai nustatomas jo statusas.* Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis nusikalstamąveiką ar tuoj po jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yrapradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prokurorų funkcijos

Atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje LRteritorijoje. Prokuratūros pareigūnų priimti teisėti sprendimai yraprivalomi visiems LR piliečiams ir asmenims esantiems Lietuvoje.

Kitos prokurorų pareigos ir teisės

Prokurorai privalo: 1. būt ištikimi Lietuvos valstybei ir LR konstitucinei santvarkai; 2. gerbti ir ginti asmens teises ir laisves; 3. nešališkai atlikti savo funkcijas; 4. tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus; 5. pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus r pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus; 6. laikytis Prokurorų etikos kodekso; 7. saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis

tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; 8. kelti savo kvalifikaciją. Prokurorai turi teisę: 1. nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą; 2. pranešti asmenims, kurie pagal teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.Teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai turi teisę: 1) dalyvauti apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų posėdžiuose.Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę: 2) dalyvauti rengiamuose Seimo, Respublikos Prezidento irVyriausybės posėdžiuose, siūlyti LAT senato pirmininkui nagrinėti įstatymųir kitų teisės aktų taikymo teismuose praktiką, dalyvauti nagrinėjant šiuos

klausimus LAT senato posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę. Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestasprokuratūros funkcijasm nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo)leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.

5. Viešo intereso gynimas

LR teisėje „viešojo intereso” sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuosevartojamos skirtingos sąvokos, pavyzdžiui, Civilinio proceso kodeksevartojama „viešojo intereso” sąvoka, Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimoįstatyme – „asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų”sąvoka. Nepaisant tokio sąvokų skirtingumo, viešasis interesas turėtų būtiaiškinamas plačiąja prasme – kaip visuomenės interesas, kuris atskiraisatvejais gali būti apibrėžiamas tam tikra visuomeninių santykių arvisuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinės mažumos arbanepilnamečių interesai). Valstybės interesas yra siauresnis nei viešasisinteresas. Ginčų sprendimas civilinio proceso tvarka visų pirma yra privatusšalių reikalas, tačiau neabejotina, kad nemaža dalis bylų liečia ne tikginčo šalis, bet ir visuomenę (pavyzdžiui, šalių privačių teisinių santykiųribos dažnai peržengiamos nesąžiningos konkurencijos, vartotojų teisiųgynimo ir kitose bylose). Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindiniųprivatinės teisės (taip pat ir civilinio proceso) principų – dispozityvumoprincipo pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistas teises, išimtis,nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visuomet galikreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos pažeistą subjektinę teisę, beiasmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises irteisėtus interesus. Šiuolaikinė užsienio valstybių praktika rodo, kad civiliniame proceseviešąjį interesą mėginama ginti trimis būdais. Pirmasis yra teisės įstoti į procesą suteikimas specialiam valstybėspareigūnui – prokurorui, kurio pagrindinė funkcija yra ginti viešąjįinteresą. Valstybėse, pasirinkusiose šį viešojo intereso gynimo modelį,prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar įstoti į bylą bet kuriuo atveju,kai, jo nuomone, to reikia viešajam interesui apginti. Tokia tvarka būdingaItalijai, Prancūzijai, Ispanijai, Belgijai, iš dalies – Vokietijai,Austrijai, Lotynų Amerikos šalims, Anglijai ir JAV. Antrasis – tai teisės gintį viešąjį interesą suteikimas visuomeninėmsorganizacijoms (vartotojų teisių gynimo, moterų, vaikių teisių apsaugos,aplinkos apsaugos ir t.t.), taip pat specializuotoms valstybės arsavivaldybės institucijoms arba pareigūnams (ombudsmenui, konkurencijostarnybai, aplinkos apsaugos institucijoms ir t. t.). Šis modelis būdingasdaugeliui valstybių, o ypač Skandinavijos ir Vakarų Europos. Trečiasis būdas yra pareikšti specialų – grupinį ieškinį- (classaction). Šiuo atveju didesnės ar mažesnės visuomenės grupės interesaisieškinį pareiškia vienas suinteresuotas asmuo. Šis viešojo intereso gynimobūdas būdingas JAV, Anglijai, kitoms bendrosios teisės valstybėms. Lietuvoje, įsigaliojus naujajam CPK, yra galimi visi paminėti viešojointereso gynimo būdai, kurie ir aptartini. Tiek 1990 m. Jungtinių Tautų kongrese priimtose Prokurorų vaidmensgairėse, tiek 2000 m. spalio 16 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetopriimtoje Rekomendacijoje “Prokuratūros vaidmuo kriminalinės justicijossistemoje” daugiau akcentuojamas prokurorų vaidmuo ir funkcijosbaudžiamajame, o ne civiliniame procese. Tiesiogiai įtvirtinama nuostata,kad prokurorai turi ginti viešąjį interesą ir užtikrinti įstatymų taikymąbaudžiamajame procese, tačiau prokurorų pareiga ginti viešąjį interesąciviliniame procese minėtuose tarptautiniuose teisės aktuose nenumatyta.

5.1 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą civiliniame procese

2003 m. kovo 20 d. priimtame Konstitucijos 118 str. pakeitimo įstatymekonkrečiai nustatyta, kad “prokuroras įstatymo nustatytais atvejais ginaasmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus”. Dabargaliojančio Prokuratūros įstatymo 2 str. be kitų prokuratūros funkcijųnumatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka gina viešąjį interesąir dalyvauja nagrinėjant bylą. CPK 5 str. 3 d. numato, kad įstatymųnustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimovalstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliotainstitucija. Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kitiasmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovoprocesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustatokitaip (CPK 50 straipsnis). Prokuroro dalyvavimo civiliniame procese ginantviešąjį interesą pagrindas turi būti numatytas įstatyme. Civilinis irCivilinio proceso kodeksai apibrėžia tuos atvejus, kuomet prokuroras galipaduoti ieškinį teismui dėl viešojo intereso gynimo: 1) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu (CPK 449 straipsnis); 2) dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu (CPK 454 straipsnis); 3) dėl bylos, kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu, atnaujinimo (CPK 459 str.); 4) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu, arba veiksniu (CK 2.10 straipsnis, CPK 463 str.); 5) dėl nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo (CPK 463 str.); 6) bylose dėl globos ir rūpybos dėl teismo paskirto turto administratoriaus nušalinimo arba pakeitimo kitu (CPK 493 str.); 7) dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo nuo pareigų (CPK 494 str.); 8) dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo skyrimo (CK 3.263 straipsnis, CPK 497 str.); 9) dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui,

kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų (CPK 509 str.); 10) dėl santuokos nutraukimo neveiksnaus sutuoktinio interesais (CK 3.55 str., CPK 538 str.); 11) dėl neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (CK 1.84 str.); 12) dėl alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (CK 1.85 str.) 13) dėl fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimo (CK 2.11 str.); 14) dėl asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinojo administratoriaus skyrimo (CK 2.29 str.); 15) dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu (CK 2.114 str.); 16) dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams (CK 2.125 str.); 17) dėl teismo išduoto leidimo sutuoktiniui atstovauti kitą sutuoktinį pakeitimo ar panaikinimo, jeigu teismo leidimą gavęs sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.32 str.); 18) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (CK 3.37 str.); 19) jeigu tėvai ar globėjai (rūpintojai) pažeidinėja vaikų teises, tai priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis prokuroras (CK 3.163 str.); 20) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinimo (CK 3.182 str.); 21) dėl tėvų nušalinimo nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo (CK 3.185 str.); 22) dėl vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201 str.); 23) dėl vaikui skirto išlaikymo išieškojimo, jeigu šį išlaikymą jo tėvai, globėjai ar rūpintojai panaudos ne vaiko interesais (CK 3.203 str.); 24) dėl globos ar rūpybos panaikinimo (CK 3.243 str.); 25) dėl globėju (rūpintoju) paskirto asmens nušalinimo nuo pareigų (CK 3.246 str.) 26) dėl įgaliojimo panaikinimo, jeigu įgaliotojas dėl savo sveikatos būklės ar dėl kitų svarbių priežasčių negali savarankiškai panaikinti įgaliojimo (CK 6.763 str.). Taigi kaip matome, absoliuti dauguma prokuroro dalyvavimo civiliniameprocese atvejų yra susiję su fizinių asmenų (nepilnamečių, sutuoktinių,neveiksnių ir t.t.) teisių ir teisėtų interesų gynimu ir tik Civiliniokodekso 2.114 ir 2.125 straipsniuose numatytais atvejais yra ginamaplatesnio subjektų rato – visuomenės ar valstybės interesas.

5.2 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą baudžiamajame procese

Kai kuriuos reikalavimus prokurorams ginant viešąjį interesą numato irBaudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pagal BPK 65 ir 66 str.nuostatas baudžiamojoje byloje gali būti teikiami civiliniai ieškiniai dėlnusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo ir stacionarinio gydymoišlaidų išieškojimo Valstybinei ligonių kasai. Be to, BPK prokurorams,palaikantiems valstybinį kaltinimą, nustato pareigą pareikšti civilinįieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padarytamaterialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kainusikaltimu padaryta materialinė žala asmeniui, kuris dėl nepilnametystės,ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali gintiteisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo (BPK 70 str.). Tačiau,kaip pažymi Generalinė prokuratūra, šioms pareigoms įgyvendinti skiriamanepakankamai dėmesio. Prokurorai, paduodami ieškinį civilinėje byloje privalo laikytis visųįstatymuose numatytų reikalavimų – ieškinys turi būti pareiškiamaslaikantis ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, būtinalaikytis bylų teismingumo taisyklių ir t.t. Toje bylos dalyje, kuriojesiekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą, kaiieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį,valstybės arba savivaldybės interesus, prokuroras, valstybės irsavivaldybių institucijos bei kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčiomokėjimo. Šie asmenys taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio užpriešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip patuž prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 str.). Būtina akcentuoti, kad pagrindine viešojo intereso gynėja konkrečiojevisuomenės gyvenimo ar valstybės valdymo srityje turėtų būti konkretispecializuota valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat aktyviaurealizuoti teises ginti viešąjį interesą turėtų įvairios nevyriausybinėsorganizacijos, o prokuroro pareiga ginti šiuos interesus turėtų atsirastitais atvejais, kai minėtos institucijos nerealizuoja savo įgaliojimu.

5.3 Prokurorų veiklos ginant viešą interesą civiliniame procese kokybiniai rodikliai

Pagal lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad 1994-2002 m. prokuroraipateikė virš 15 tūkst. civilinių ieškinių ginant valstybės interesus beipažeistas asmenų teises. Šiuo laikotarpiu pateikiamų ieškinių skaičiusišaugo 2,5 karto – nuo 898 ieškinių 1994 m. iki 2272 2002 m. Praktiškaivisą laikotarpį šis skaičius augo, išskyrus 1995 ir 2002 metus. Susumavus prokurorų pateiktuose civiliniuose ieškiniuose esamusreikalavimus matyti, kad 1994-2002 m. prokurorai prašė patenkinti ieškiniųuž 1,051 trilijono Lt., tačiau teismo priimtų nagrinėti ir patenkintųieškinių suma nesiekia 359 mln. Lt.

|Metai |1994 |1995 |1996 |1997 ||Prokurorai |898 |834 |1232 |1237 ||pateikė ieškinių | | | | ||Pateiktų ieškinių|41.402.404 |84.500.633 |130.607.794 |13.335.465||suma (Lt) | | | | ||Teismas | |582 |841 |849 ||išnagrinėjo |676 | | | ||ieškinių | | | | ||Teismas patenkino|627 |553 |826 |813 ||ieškinių | | | | ||Patenkintų |12.615.487 |15.161.757 |46.780.350 |58.428.682||ieškinių suma | | | | ||(Lt) | | | | |

|1998 |1999 |2000 |2001 |2002 ||1736 |2143 |2373 |2526 |2272 ||108.657.899 |398.707.853|134.090.946 |41.116.734 |99.492.542||1112 |1593 |1857 |1928 |1653 ||1078 |1575 |1799 |1862 |1615 ||34.029.511 |68.296.375 |76.556.799 |34.373.136 |12.709.866|

*Prokurorų veiklos kiekybiniai rodikliai analizuoti pagal Generalinėsprokuratūros pateiktas 1994 -2002 m. veiklos ataskaitas.———————–Vyriausiojo Tribunolo valstybės gynėjas

Valstybės gynėjai prie apygardų teismų

Valstybės gynėjo padėjėjų nuovados

Kariuomenės teismo valstybės gynėjai

Klaipėdos krašto prokurorai

Apygardos teismų prokurorai

Apeliacinių rūmų prokuroras ir padėjėjai

Vyriausiojo Tribunolo prokuroras ir jo padėjėjai

Traukti atsakomybėn valdininkus už tarnybinius nusikaltimus

Prižiūrėti kvotos, parengtinio tardymo organų atliekamą tyrimą

Palaikyti kaltinimą teismuose

Iškelti baudžiamąją bylą

Įgaliojimai

Duoti nurodymus dėl tolesnės bylos eigos; perduoti bylą tirti iš vienokvotėjo arba tardytojo kitam

Paruošti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą atitinkamam teismui

Užprotestuoti neteisėtus teismų sprendimus

Dalyvauti atnaujinant bylą, grąžinti bylą ištirti papildomai.

TSRS generalinis prokuroras

LTSR prokuratūra

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų prokuratūros/ 88 -jų rajonų

22-jų apskričių prokuratūros/ 4 sričių prokuratūros

TSRS generalinis prokuroras

LTSR prokuroras LTSR prokuratūra

Baltijos apygardos karinė prokuratūra

Bausmių vykdymo priežiūros prokuratūra (1983-1985 m.)

Respublikinio pavaldumo miestų prokuratūros (Klaipėdos m. prokuratūra)

Bausmių vykdymo priežiūros prokuratūra (1983-1985 m.)

Tarprajoninės prokuratūros (Alytaus m. ir rąj. prokuratūra)

Rajonų prokuratūros(Trakų prokuratūra)

Miestų, suskirstytų į rajonus,prokuratūros(Vilniaus miesto prokuratūra)

Šių miestų rajonų prokuratūros (Spalio rajono prokuratūra)

LR generalinė prokuratūra

Rajonų (miestų) prokuratūros

Generalinė prokuratūra prie LR Aukščiausiojo Teismo

Apygardų prokuratūros prie apygardos teismų (5)

Apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų (54)

Vadovybė (1)

Generalinio prokuroro sekretoriatas

Generalinis prokuroras

Generalinio prokuroro pavaduotojas

Valdymo kontrolės ir analizės skyrius (5)

Civilinių bylų skyrius (13)

Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos sk. (14)

Finansų ir apskaitos skyrius (l8)

Generalinio prokuroro pavaduotojas

Generalinio prokuroro pavaduotojas

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas (8)

Specialiųjų tyrimų skyrius (12)

Valstybinio kaltinimo skyrius (10)

Mokymo metodinis sk. (16)

Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius (7)

Bendrasis skyrius (9)

Personalo skyrius (6)

Kanceliarija (17)

Apygardos prokuratūra

Apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Valdymo kontrolės ir analizės skyrius

Pirmasis (labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyrius

Apeliacinis skyrius

Finansų ir apskaitos sk.

Bendras skyrius

Antrasis (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyrius

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius

Kanceliarija

Atstovė ryšiams su žiniasklaida

Apylinkės prokuratūra

Apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Valdymo kontrolės ir analizės skyrius

Civilinių bylų skyrius

Bendrasis skyrius

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Pirmasis (organizuoja kt. teisėsaugos institucijų ikiteisminį tyrimą) skyrius (VSAT, Priešgaisrinė apsauga)

Antrasis (PK 1,4) skyrius

Trečiasis( PK 2,3) skyrius

Ketvirtas skyrius (ekonominių nusikaltimų)

Dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas

Palaiko valstybinį kaltinimą

Atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus

Kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese

Kontroliuoja, kaip pateikiami vykdyti ir vykdomi nuosprendžiai

Dalyvauja teisėkūros procese

Koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamasveikas

Pagal kompetencija nagrinėja asmenų skundus, prašymus ir pareiškimus

Gina viešąjį interesą

Funkcijos

Organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja

Prokurorų kompetencija

Ikiteisminio tyrimo veiksnių koordinavimas

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrųvyriausieji prokurorai pagal komp