Konstitucin?s monarchijos sumanymas Lietuvoje 1918 m.

Turinys

Turinys 2
?vadas 3
I. Konstitucin?s monarchijos sumanymo preliudija 5
II. Respublikai gerai, monarchija geriau 8
III. Urach? irenka Lietuvos Tarybos prezidiumas 12
IV. Konstitucin?s teisin?s k?rybos poymiai monarchijos projekte 19
V. Sutarties su Urachu likimas 22
Ivados 29
Literat?ra ir altiniai: 31?vadas
XX amiaus antrasis deimtmetis lietuvi? tautai, Lietuvos valstybei itin reikmingas. Nuo jo vidurio susiklost? ?vykiai, leid? Lietuvai daugiau kaip po 100 met? v?l tapti politikai ir teisikai nepriklausoma valstybe. Tiesa, Lietuva jau nepretendavo ? ankstesni? laik? didyb? ir teritorijas, ta?iau tur?jo nemaiau svarbi? sieki? ?gyvendinti populiar?jan?ias nepriklausomos, demokratijos pagrindu sutvarkytos valstyb?s id?jas. iuo laikotarpiu atsirado istoriniai dokumentai, neeabejotinai pad?j? pagrindus savarankikai valstybei sukurti ir teisikai pagr?sti. Varijuojant politin?se laikme?io srov?se, iekant palankiausios valstyb?s valdymo formos, ikelta konstitucin?s monarchijos id?ja, rastas kandidatas, sutik?s tapti Lietuvos karaliumi ir ?m?sis tam rengtis. Tai ambicingas konstitucin?s teisin?s k?rybos bruo? turintis projektas, siek?s antr? kart? Lietuvos istorijoje sukurti Lietuvos karalyst?, palik?s ryk? p?dsak? Lietuvos teisin?s k?rybos, politikos, diplomatijos istorijoje, istorik?, teisinink? analizuojamas po iai dienai.

Kursin? darb? apraoma tema pasirinkome d?l asmeninio susidom?jimo tarpukario Lietuvos istorija ir teisine raida bei teisine k?ryba, tuuometini? ?statym?, kit? teis?s akt? leidyb?. iame kursiniame darbe ik?l?me udavin? atsakyti ? iuos klausimus: 1. Kod?l Lietuvos valstyb? atkurianti institucija Lietuvos Taryba labiau buvo linkusi ? konstitucin? monarchij?, negu kitoki? demokratinio valstyb?s valdymo form?; 2. Kaip vyko kuriamasis darbas ir koks buvo jo tu

urinys; 3. Ar buvo konstitucin?s teis?s k?rybos bruo? monarchijos sumanymo projekte.

Darbo pabaigoje pateiksime ivadas.

Rengiant darb? naudotasi altiniais knygomis, vadov?liais, monografijomis. Naudojom?s tarpukario Lietuvos istoriko A. apokos darbu Lietuvos istorija, autori? kolektyvo parengtu teis?s istorijos vadov?liu Lietuvos teis?s istorija, protokol? rinkiniu Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai 1917-1918, straipsni? rinkiniu Lietuvos konstitucionalizmo raida, prof. M.Maksimai?io monografija Maoji Konstituanta. Lietuvos Taryba atkuriant valstybingum?, Lietuvos istorijos institute E.Gimausko parengtu dokument? rinkiniu Lietuva vokie?i? okupacijoje Pirmojo Pasaulinio karo metais 1915-1918, Lietuvos Tarybos prezidiumo priimtu teis?s aktu Lietuvos tarybos Prezidiumo 1918 m. birelio 4 d. nutarimas d?l karaliaus kvietimo ir to kvietimo s?lyg? (pacta conventa), Lietuvos istorijos metratyje skelbtai Lietuvos tarybos prezidiumo pos?di? protokolais.I. Konstitucin?s monarchijos sumanymo preliudija
Prie aptariant i esm?s konstitucin?s monarchijos sumanymo, karaliaus rinkimo ir paskelbimo peripetijas, manome, reikia noors trumpai apvelgti kai kurias istorines detales kurioms esant klost?si tuometin? politin? situacija. Tai leis mums geriau suvokti tokio Tarybos apsiprendimo poreik? ir b?tinum?.

Lietuvos Taryba buvo pirmasis kratui atstovaujantis organas, kurio k?rimosi ir veiklos procese formavosi lietuvi? valstybin? politin? mintis, padariusi pradi? Lietuvos valstyb?s atk?rimui. Tai vienintel? svarbiausia to meto lietuvi? suburta institucija, pri?musi politikai motyvuotus sprendimus, nul?musius b?simos valstyb?s ateities perspektyv?, tame tarpe ik?lusi ir konstitucin?s monarchijos id?j?.

Lietuvi?, kaip ir kit? nelaisv?j? taut? nacionaliniai jud?jimai, galutiniu savo ti
ikslu formulavo savarankik? nacionalini? valstybi? suk?rim?. Vilniuje lietuvi? veik?jai susib?r? ? Lietuvi? politikos centr?, kuris tuo tarpu netur?jo nei nuolatini? nari?, nei biuro, ta?iau Stasio ilingo iniciatyva jame buvo svarstomos karo sukeltos problemos ir Lietuvos ateities perspektyvos.

Lietuvi? politikai, tiek gyven? vietoje, tiek usienyje (JAV, veicarijoje ir kitur), ?m? svarstyti politin?s autonomijos galimyb? carin?s Rusijos imperijos sud?tyje. I pradi? niekas netik?jo, kad caro valdia toki? autonomij? suteikt?, tod?l siekiams ?gyvendinti ketinta burtis su kaimynin?nims tautomis.

1916 met? birelio pabaigoje Lozanoje (veicarija) buvo suauktas pavergt?j? taut? kongresas. Jame dalyvavo ir Vokietijos jau ukariaut? sri?i? lietuvi?, baltarusi?, lenk? ukrainie?i? atstovai, Anglijos ir Pranc?zijos kolonij? delegatai. Lietuvi? atstovas kunigas Vincas Bartuka kongrese perskait? memorandum?, kuriame buvo reikalaujama atskirti Lietuv? nuo Rusijos ir suteikti jai savarankikum?.

Po kongreso Lozanoje ?vyko gyvenan?i? veicarijoje ir atvykusi? i okupuotos Lietuvos Stepono Kairio, Antano Smetonos ir Jurgio aulio pasitarimas. Nutarta sudaryti lietuvi? tautos taryb? i Rusijoje, Lietuvoje, JAV, veicarijoje gyvenan?i? lietuvi?, studijuojan?io jaunimo, kunig?. iame pasitarime numatyta tolimesn? politin? veikla.

Vokietija neabejotinai tur?jo tiksl? Lietuv? prijungti sau. Nors ad?jo nekolonizuoti ir negermanizuoti krato, suteikti lietuviams kult?rin? autonomij?, i ties? Berlynas neatsisak? ir kolonizacini?, ir aneksini? plan?. Ta?iau planuojant Lietuv? ir Kuro krat? ijungti ? reich? reik?jo ir tam tikros lietuvi? atstovyb?s, ku
uri b?t? tarpininke tarp vietos gyventoj? ir okupacin?s administracijos, maskuot? aneksinius siekius.

Pabr?tina, kad panaios taktikos steigti okupuotose kratuose tariamai vietos gyventojams atstovaujan?ias institucijas, siekdami t? pa?i? aneksini? tiksl?, kuriuos ?gyvendinus b?t? utikrintas Vokietijos imperijos ?sigal?jimas Ryt? Europoje, ios alies valdantieji buvo ?m?s? ir okupuotos Kuro teritorijos atvilgiu: 1917 met? rugs?j? ten susirink?s karin?s administracijos parinktas vadinamasis krato susirinkimas, susidedantis i vietini? vokie?iu arba jiems lojali? gyventoj?, taip pat buvo sudar?s dvideimties vokie?i? baron? ir kolonist? Kuro taryb?. Bet pastaroji institucija, skirtingai nuo Lietuvos Tarybos, pateisino okupant? l?kes?ius ir, keldama papildomas gr?smes Lietuvai bei rimt? problem? jos Tarybai, klusniai ?vykd? jai pavest? misij? 1918 met? kovo 18 dien? nutar? jungtis su Vokietija asmenin?s unijos su Pr?sija forma, kartu pareikdama nor? Kuro kunigaiktyst? suvienyti su Livonija ir Estija ? vien? valstybin? darin?, pavadint? Baltijos valstybe.[1]

Lietuvos valstybingumu ypa? prad?ta r?pintis po to, kai 1916 met? lapkri?io 5 dien? Vokietija ir Austrija Vengrija paskelb?, kad i buvusi? Lenkijos karalyst?s emi? sukuriama s?junginiais ryiais su jomis susieta Lenkijos valstyb?. Lietuvi? veik?jai tuomet pri?m? vokie?i? pasi?lym? sudaryti taryb?, bet ne i vokie?i? parinkt? atstov?, o i t? moni?, kuriuos irinkt? lietuvi? atstov? konferencija. Ober.ostas[2] sutiko toki? konferencij? leisti suaukti, tik ik?l? s?lyg?, kad ji pasisakys u glaudius Lietuvos ryius su Vo
okietija.

Po ilg? deryb? su vokie?i? valdia lietuviams leista sukviesti konferencij? ? Vilni?. Lietuvi? Vilniaus konferencijai rengti sudarytas organizacinis komitetas i 22 veik?j?. Dalyviai 6 i Vilniaus ir 16 i provincijos. ? numatom? Lietuvi? Vilniaus konferencij? pakviesti 264 asmenys, susirinko 213, v?liau kooptuoti dar 9. Konferencija vyko pra?jus
_____________________
[1] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 44-45
[2] Ober Ost Vokeitijos karin? administracija, Ryt? fronto karin? vadovyb? (vok. Ober-befelschaber Ost trump. Ober Ost, ?kurta 1915 m. rugs?jo 4 d.

kiek daugiau nei m?nesiui po organizacinio komiteto susirinkim?, t? pa?i? met? rugs?jo 18 22 dienomis. ?ia 1917 met? rugs?jo 21 dien? buvo irinkta 20-ies nari? Krato (Lietuvos) Taryba.

Svarbu ir tai, jog 1917 met? lapkri?io 2 10 dienomis Berne (veicarija) veicarijos lietuvi? tautos taryba ir kitos usienio lietuvi? organizacijos tik k? irinktai Lietuvos Tarybai suteik? teis? oficialiai atstovauti Lietuv?, o tai ilgainiui leido Lietuvos Tarybai tapti b?simos valstyb?s k?rimo organu.

i Berne ir Lozanoje ?vyksui lietuvi? konferencij? pasiymi Lietuvos valstybingumui konstitucin? reikm? turin?iu bruou. Mat vienas svarbiausi? svarstom? punkt? buvo Lietuvos valstyb?s atk?rimas ir jos valdymo forma. Dalyviai pasisak? u nepriklausomyb? ir pripaino Lietuvos Taryb? auk?iausia lietuvi? tautos institucija. B?tent ?ia prabilta apie tai, jog Lietuvai priimtiniausia b?t? konstitucin?s monarchijos valdymo forma ir daugelis konferencijos dalyvi? balsavo u toki? rezoliucij?. Monarchijos ?vedimas aikintas valstybingumo tradicija, b?simomis derybomis su Vokietija, etnosocialine Lietuvos strukt?ra ir stabilumo b?simoje valstyb?je poreikiu.II. Respublikai gerai, monarchija geriau
B?simos nepriklausomos Lietuvos valstyb?s valdymo formos klausimas Lietuvi? Vilniaus konferencijoje aptariamas nebuvo[3]. Konferncijos protokolai rodo, kad 1917 met? rugs?jo 21 dien? rytiniame pos?dyje ?mus svarstyti politin?s rezoliucijos projekt?, Konferencijos delegatas vilnietis advokatas J.Kymantas ? klausim? m?gino kelti ir si?l? rezoliucijoje fiksuoti b?sim? Lietuv? su respublikine valdymo forma [4]. Ta?iau protokolai neduoda atsakymo, d?l kokiu prieas?i? nuskamb?j?s pasi?lymas nebuvo ?trauktas ? priimt? bendr?j? politin? rezoliucij?. Taip nutiko, grei?iausiai, tod?l, kad i problema konferencijoje dar gal?jo b?ti nepribrendusi, pernelyg sud?tinga ir net ne pati svarbiausia. Bent jau valstyb?s valdymo forma nebuvo laikoma pirmos eil?s reikalu, palyginti su laisv?s ir nepriklausomyb?s siekiu. Tad nieko nuostabaus, kad rezoliucijoje is klausimas paliktas atviras ir, kaip min?ta, Lietuvos valstyb?s pamatus, taigi ir valstyb?s valdymo form?, palikta nustatyti demokratikai Lietuvos gyventoj? irinktam Steigiamajam Seimui.

Visgi prie valstyb?s valdymo formos aptarimo gr?ta kur kas grei?iau, nei atsirado Steigiamojo seimo rinkim? organizavimo klausimas politin?je Lietuvos Tarybos darbotvark?je. B?simos Lietuvos valstyb?s valdymo forma prad?ta svarstyti jau netrukus po Lietuvos Tarybos sudarymo, siekiant rasti valstybin?s Lietuvos nepriklausomyb?s form?, kuri leist? jai saugiausiai igyventi alia to meto galing?j? valstybi?[5].

Kaip jau min?ta, pirm? kart? tai atsitiko Berne 1917 met? lapkri?io pirmojoje dekadoje vykusioje lietuvi? atstov? konferencijoje. Diskutavusi su atvykusiais i Lietuvos Tarybos prezidiumo nariais A.Smetona, J.Kairiu, auliu, J.Staugai?iu, kilus klausimui d?l b?simos Lietuvos valstyb?s politin?s snatvarkos, Konferencija pareik? nuomon? d?l dviej? labai reikming? dalyk?. Pirm?, rezoliucijoje buvo nurodyta, kad Konferencija, numatydama, jog Lietuvos valstyb?s form? teks nustatyti dar karui nepasibaigus, pabr?ianti, kad tai padaryti tam tinkamu ir legaliu b?du pasir?pins
_________________________
[3] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta. p. 62
[4] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 75
[5] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta. p.63

Lietuvos Taryba, kartu tarsi suteikdama Tarybai tuo reikalu mandat?. Antra, toje pa?ioje rezoliucijoje buvo aikiai pareikta pa?ios konferencijos nuomon? d?l Lietuvos konkre?ios valdymo formos: Konferencija, tur?dama galvoje dabartines politikos s?lygas bei pa?ios Lietuvos visuomen?s b?kl?, savo dauguma mano, kad iandien Lietuvai naudingesn? b?t? konstitucin? monarchija, demokratikai parlamentiniu b?du tvarkoma, ?ia pat nurodant, jog galutinai Lietuvos valdymo form? nustatyti pasir?pinsi?s Steigiamasis seimas.

Sulaukusi usienio lietuvi? paramos, Lietuvos Taryba, prad?jusi svarstyti pasiekt? su vokie?iais susitarim? d?l galimyb?s skelbti Lietuvos nepriklausomyb? mainais u ?sipareigojim? umegzti su Vokietijos valstybe aminus s?junginius ryius, jau po m?nesio (1917 m. gruodio 8 d.) pati ?m?si b?simos nepriklausomos valstyb?s formos klausimo. Tarybos nari? nuomon? iuo reikalu labai skyr?si, isiakojo ? tris nuomoni? grupes: vieni pritar? monarchijai, kiti ir monarchijai, ir respublikai, pagaliau treti buvo u tai, kad Taryba apskritai nesanti ?galiota tokio klausimo svarstyti. Tarkime P.Vileiis pasisak? tik u respublik?, motyvuodamas tuo, kad Taryba valdymo formos nustatyti negali, nes ji atstovauja tik lietuvi? tautai, o ne visai aliai ir dar n?ra atstov? nuo tautini? maum? ir j? nuomon?s. Anot Klimo, jis principe u respublik?, nes tokia forma maoms alims geriausia, bet anot jo respublik? steigti vargu ar gera mintis, nes prezidentas netur?t? autoriteto, rinkimai sukelt? alyje daug maiaties ir kivir??, jam pritar? ir J. aulys, kuris i principo buvo u respublikin? valdym?, bet d?l min?t? prieas?i? juo netik?jo ir teig?, kad iuo met? Lietuvai geriausia tinka konstitucin? monarchija. J.Kairys tvirtino, jog b?tina laikyt.is konferencijos nurodyt? linij?.

I kalb?toj?, ko gero, kategorikiausias buvo Smetona, tvirtin?s, kad turint reikal? su to meto Vidurio Europa, Lietuvai esanti reikalinga tik monarchija: Svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratini? monarchij? ir nedemokratini? respublik?. Jei mes dedam?s su Vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Strukt?ra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos, teig? A.Smetona.[6] I 1917 m. gruodio 8-osios dienos pos?dio protokolo matyti, kad Smetonai antrino Stulginskis, Bizauskas, kun. aulys.[7]

Kategorikai prie monachija arba tik u respublik? pasisak? Narutavi?ius, Vileiis. Kairys taip pat palaik?s respublikos id?j?, vis d?l to teig?, kad Lietuvos Taryba nesanti kompetetinga spresti valstyb?s valdymo klausim?, nes Lietuvi? Vilniaus konferencija jo pati nesprendusi ir Tarybai nepavedusi. Atid?ti sprendimo pri?mim? si?l? ir Klimas. Galu gale Taryboje ?vyko balsavimas, kurio metu dauguma (14 prie 4, vienam susilaikius) nubalsavo, u konstitucin?s monarchijos valdymo form?.[8]

Prie priimdama konkret? sprendim? Kairio si?lymu, Taryba pirmiausia pam?gino aikintis, ar ji apskritai turinti teis? spr?sti valdymo formos klausim?. Trylikai bals? pritarus, po to keturiolikos Tarybos nari? balsais i pos?dyje dalyvavusi? devyniolikos buvo priimta tokio turinio rezoliucija: Lietuvos Taryba mano, kad dabartiniu pad?jimu ir dabartin?mis aplinkyb?mis b?simajai Lietuvos valstybei tinka konstitucin? paveldima monarchija, b?tent karalyst?, valdoma demokratingai paralamentariniu b?du, su kataliku dinastu. U rezoliucij? v?l balsuojama, balsai pasiskirsto analogikai monarchijois alinink? 14 bals? u, respublikos alininkai 4 balsai prie, Klimas susilaiko. Tuomet Vileiis ?nea patais?, kad po odiu dinastu b?t? prid?ti odiai parinktu i Lietuvos pilie?i?, bet pataisai nepritarta, u j? balsavo tik pats Vileiis, 8 balsavo prie ir net 10 susilaik?, ta?iau dauguma sutiko su Kairio pataisa, kad galutinis to klausimo sprendimas b?t? paliktas Steigiamajam Lietuvos seimui.[9]

Atkreiptinas d?mesys, kad net ir ta ne itin didel? Tarybos dauguma, pirmum? teikusi monarchijai, anaiptol nelaik? jos Lietuvai tinkamiausia valstyb?s valdymo forma apskritai, o pritar? jai tik atsivelgiant ? konkre?ias to meto realijas ir buvo pritarta ne bet kokiai, o demokratinio parlamentinio pob?dio monarchijai.[10]

? balsavim? pav?lav?s Banaitis pareik? savo bals? atiduod?s u monarchij?, tad i? rezoliucij? laik? priimtina 15, arba lygiai trys ketvirtadaliai Tarybos nari?.

Nutarimas d?l monarchin?s valdymo formos atskleid? daugumos Tarybos nari? poi?r? vienu i svarbiausi? atkuriamai valstybei klausim?. Nors is poi?ris tam tikroje visuomen?s dalyje i karto pas?jo nepasitik?jima ia institucija, Tarybos, itin sud?tingomis ir neprognozuojamomis aplinkyb?mis atsakingai iekan?ios tinkamiausios ieities, daugumos nusistatymas taip pat gal?jo b?ti nesunkiai suprastas.

Lietuvos Taryba pirmum? monarchijai atidav? atsivelgdami ? konkre?ias aplinkybes, nes man?, kad monarchin? Vokietija mieliau remsianti atkuriam? monarchin? Lietuv?, o tomis s?lygomis reikalauti respublikos jie nedr?s? bijodami erzinti vokie?ius.[11] Tada daugelis buvo ?sitikin?, kad respublikos siekti nes? vil?i?, o beatodairikas to siekimas gal?jo tik dar labiau komplikuoti ir be to sud?tingus reikalus.

Ir dar svarbu pabr?ti, kad, kalb?dami apie monarchij? Lietuvoje, lietuvi? atstovai Taryboje kaskart j? vaizdavosi kaip konstitucin?, tvarkom? demokratikai, parlamentiniu b?du, orientuodamiesi ? Skandinavijos valstybi? pavyzd?.

Pri?mus ? nutarim? Taryba dar netur?jo s?lyg? ir nesiruo? tuojau pat imtis realesni? ingsni? siekiams ?gyvendinti. Tikriausiai ji dar tik?jo galimybe, kad nepopuliaraus nutarimo jai pa?iai ?gyvendinti neteks ir tada galutin? od? tuo klausimu tars Steigiamasis seimas. Toki? prielaid? patvirtina faktas, kad Taryba, b?simos Liet.uvos valstyb?s formos klausimu jau b?dama tarsi apsisprendusi, po dviej? m?nesi?, vasario 16-osios akte teigdama (.)Drauge Lietuvos Taryba pareikia, kad valstyb?s pamatus ir jos santykius su kitomis valstyb?mis privalo galutinai nustatyti kiek galima grei?iau suauktas Steigiamasis Seimas.[12], tarsi pabr??, jog ne Lietuvos Taryba nustato valstyb?s pamatus, taigi ir jos valdymo form? ir ta funkcija akivaizdiai perduodama demokratiniu b?du irinktai institucijai Steigiamajam seimui.

_______________________
[8] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 152-154
[9] ibid., p. 154
[10] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 65
[11] ibid., p. 66
[12] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 207-208III. Urach? irenka Lietuvos Tarybos prezidiumas
Paskelbusi Lietuvos nepriklausomyb? ir i vokie?i? 1918 m. kovo 23 d. igavusi oficial? jos pripainim? (tiesa, ne vasario 16-osios, o 1917 m. gruodio 11 d. akto pagrindu), savo krate Taryba ir toliau liko bej?g?, vokie?iai neleido jai dirbti, rengtis savarankikai veiklai ir r?pintis visikai nualintu ir pakrikusiu kratu. Politin? pad?t? Lietuvoje ir aplink j? tuomet smarkiai komplikavo ir Tarybos veikim? sunkino aplinkyb?, kad Antant?s valstyb?s veng? aikiai pavieinti savo nusistatym? (jei tok? tuo metu apskritai tur?jo) Lietuvos klausimu, neskaitant bendrojo pob?dio pasvarstym? apie galimyb? j? grainti Rusijai arba sulieti su Lenkija. Tuo tarpu Vokietija lietuvi? savarankikumo siekiams taip pat grietai prieinosi ir net oficialiai pripainusi Lietuvos nepriklausomyb?, neketino dalytis valdia su Lietuvos Taryba, nesutikusia tapti klusniu ?rankiu jos rankose. Tarybai trukdyta palaikyti glaudius ryius su Berlynu, jos nari? jud?jimas ir veikla buvo dar labiau suvaryti, pasunkinta, diskredituojant Taryb? gyventoj? akyse, rekvizicija. I vokie?i? pus?s nebuvo joki? ingsni?, galin?i? vesti prie ad?t? glaudi? santyki?.

Visa tai Taryboje k?l? nerim?, netikrum? ir svyravim?, atsiliep? Tarybos Prezidiumo santykiams su kitais Tarybos nariais, kritikavusiais Prezidiumo narius u neveiklum?, izoliavimas? nuo likusi? Tarybos nari? ir kolegialumo nepaisym?. Kar?i? odi? negail?jo Vileiis, 1918 m. liepos 9 d. Tarybos pos?dyje pareik?s, jog iklaus? ilgo praneimo kas buvo daroma prezidiumo, mat?me visuose tuose darbuose nesant jokios vedamos minties.[13], Birika priekaitav?s prezidiumui, kad is maa tekreipi?s d?m?sio ? nari? traukim? ? bendr? darb?[14], Kairys teig?s, jog Lietuvos ir Tarybos pad?jimas atsimain? blogesn?n pus?n ir kad i prezidiumo praktikos iandien matosi, jog i Tarybos rank? slysta ir tai, k? buvo tur?jusi.[15] ?m? reiktis kartligikos jos nari? pastangos ne tik iekoti, bet ir ?t b?t kuo grei?iau rasti koki? nors ieit?. Be to, Lietuvos politik? ausis nuolat pasiekdavo inios apie politiniuose Vokietijos sluoksniuose, netur?jusiuose vieningo nusistatymo d?l Lietuvos ateities, tebeiekomus ir aptarin?jamus b?dus umaskuoti Lietuvos aneksij?, brandintus planus j? sujungti su kuria nors ? Vokietijos imperijos sud?t? ?einan?ia vokie?i? valstybe.

Reali? gr?smi? Lietuvos likimui k?l? jos savarankikumo pripainimas ne 1918 met? vasario 16-osios akto, o Lietuvos Tarybos 1917 met? gruodio 11 dienos pareikimo pagrindu, kur kalbama apie susiejim? Lietuvos ir Vokietijos b?simomis konvencijomis, pagaliau ryk?jantis vokie?i? nepasitenkinimas net tomis konvencijomis.

Jau ikart po pripainimo ipl?tota ypatinga politin? akcija u Lietuvos asmenin? unij? su Pr?sija, kuri b?t? sudariusi s?lygas pastarajai per Lietuv? ir Kur? isipl?sti po vis? Pabaltij?. Kiek v?liau atsirado dar ir kita pretendent? Lietuvai prisijungti Saksonija. Ji laikyta stiprense kandidate u Pr?sija d?l to, kad buvo katalikika, kai tuo tarpu Pr?sija protestantika. iomis gr?smingomis s?lygomis lietuviai v?l pam?gino perimti iniciatyv?.

Gaudami nerimasting? ini? ir iekodami maesn?s blogyb?s bei tik?damiesi greitesnio pad?ties praskaidr?jimo, jau tur?dami galimyb? remtis min?tais 1917 met? lapkri?io 2 10 d. Berno lietuvi? atstov? konferencijos ir pa?ios Tarybos 1917 m. gruodio 8 d. nutarimais, tinkamiausia esamomis politin?mis aplinkyb?mis Lietuvai valstyb?s valdymo forma pripainusiais konstitucin? monarchij?, lietuvi? veik?jai, nebelaukdami Steigiamojo Seimo, ?m? svarstyti konkre?ius Lietuvos skelbimo monarchija planus. Iekant pretendento ? Lietuvos sost?, d?mes? pirmiausiai buvo patrauk? Lietuvos didikai kunigaiktis J.Radvila, grafas M.Tikevi?ius, po to keletas usienie?i? vedijos karaliaus Gustavo V brolis Karolis, giminingas Vokietijos ir Anglijos karali? r?mams Ispanijos princas Alfonsas de Leonas. Ta?iau rim?iausiu ir daugiausi vil?i? teikian?iu laikytas vokie?i? kilm?s galimas. monarchas: tok? pasirinkim? l?m? pragmatika mintis, tik?ta, kad Vokietija, pripainusi j? Lietuvos karaliumi, pripainsianti ir nepriklausom? Lietuvos karalyst?.[16]

Lietuvos Tarybos vadovai, energingai remiami Lietuvai labiausiai palankios Vokietijos katalik? centro partijos veik?jo reichstago deputato M.Erzbergerio, ryosi umegzti ryius su nedidele katalikika Viurtembergo eme, Lietuvos karaliaus sost? pasi?lydami artimam ios em?s karaliaus giminai?iui Vilhelmui, Uracho hercogui, Viurtembergo grafui. Be abejon?s, tik?tasi, jog is kandidatas, nesantis nei karaliumi, nei sosto ?p?diniu nesusies ir Lietuvos personaline unija su Viurtembergu. Be to, jis neprietaravo gana grietoms ir reiklioms lietuvi? nustatytoms karaliavimo s?lygoms, turin?ioms utikrinti valdovo lojalum? Lietuvai.

Taryba buvo ?sitikinusi, jog esamomis aplinkyb?mis tik taip, o ne kitaip jai reikia elgtis, kad tik taip galima apginti Lietuvos nepriklausomyb?s id?j?. Galb?t d?l to Taryba ir pereng? jai Vilniaus konferencijos suteiktus ?galiojimus ir ?m?si vaidmens, numatyto Steigiamajam Seimui. Tomis aplinkyb?mis Steigiamasis Seimas tegal?jo atrodyti kaip vizija, kuri neaiku kada bus ?gyvendinta, o darb? daryti reik?jo ?ia ir dabar, nedelsiant. Kita vertus 1917 metu rudens konferencija veicarijoje Tarybai tarsi ir buvo delegavusi teis? spr?sti d?l atkuriamos valstyb?s valdymo formos.

odin? Uracho sutikim? tapti Lietuvos karaliumi gavo J.Purickis, 1918 metais gegu?s m?nes? aplank?s j? tutgarte. Vokie?iams Lietuvos atvilgiu turint savo plan? ir akylai stebint Tarybos darbus, sosto pretendento kandidat?ra pla?iau svarstoma ir negal?jo b?ti. Tod?l vos preliminariai susiinoj?s su pretendentu ir gav?s principin? jo sutikim?, Tarybos Prezidiumas paved? M.Y?ui ir J.Purickiui skubiai parengti Uracho kvietimo karaliumi s?lygas arba savotik? tradicin? pacta conventa, kuri? principin?s nuostatos, reikia manyti, jau buvo suderintos prie tai vykusiuose susitikimuose.

M.Y?as su J.Purickiu pirmiausiai buvo pareng? tekst? i deimties straipsni?, ta?iau jis netenkino Prezidiumo.[17] Tuomet sukurtas kitas, platesnis dvylikos straipsni? tekstas, kuris aptartas konfidencialiai, slap?iomis nuo kit? Tarybos nari? ir su nedidel?mis pataisomis priimtas: oficialiai Uracho kvietimo Lietuvos karaliumi s?lygas aprobavo Tarybos Prezidiumas 1918 met? birelio 4 d. dar gerokai iki tol, kol i? informacij? atskleid? likusiems Tarybos nariams, susirinkusiems ? pos?dius liepos m?nes?.

S?lyg? tekstas yra minimas ne viename leidinyje, jis prasideda odiais Lietuvos tarybos Prezidiumo 1918 m. birelio 4 d. nutarimas d?l karaliaus kvietimo ir to kvietimo s?lyg? (pacta conventa). Toliau tekste d?stoma preambul?, kur kalbama jau Lietuvos tarybos vardu Lietuvos Taryba Jo viesybei hercogui Wilhelmui von Urachui, Won Wurttembergo grafui, jam ir jo vyrikos lyties tiesiogiai i jo gimstantiems ?p?diniams konstitucijos nustatytu b?du si?lo priimti Lietuvos karaliaus kar?n?.

Karalius gauna Mindaugo II vard? ir sost? uima iomis s?lygomis:

Sekan?iai id?stomas dvylikos straipsni? tekstas, kur yra nustatoma Lietuvos valdymo forma demokratiniais pagrindais pagr?sta monarchija; nurodoma, jog Konstitucij? parengia ir paskelbia Taryba, kartu su Karaliumi: ivardijami konstitucijos pagrindai pagrindiniame straipsnyje ir septyniuose punktuose: alis bus valdoma Karaliaus ir tautos irinktos atstovyb?s; ten pat nustatoma, kad ?statym? leidiamasis organas yra Karaliaus ir Tautos atstovyb?; kad vykdom?j? valdia vykdo Karalius per jo paskirt? ir Tautos atstovyb?s kontroliuojam? Ministerij?; kad Tautos atstovyb? sudaro dveji r?mai auktesnieji (Taryba) ir emesnieji (Seimas) etc. S?lygose karaliui numatyta priesaika laikytis konstitucijos ir ginti Lietuvos nepriklausomyb? bei teritorin? vientisum? (IV str.), ministrus ir kitus auktuosius pareig?nus skirti i lietuvi? (V str.). Beje, toje pa?ioje daly.je pabr?iama, jog nepakanka b?ti tik lietuviu, bet b?tina mok?ti lietuvi? kalb? ir j? vartoti; karalius pasiada laikytis religij? praktikavimo laisv?s (VI str.) Yra ir tam tikr? apribojim?. Sutartimi karaliui apribojama teis? tapti kitos valstyb?s valdovu (VII str.). Ta?iau ?ia numatyta ilyga Be tautos atstovyb?s sutikimo, vadinasi, galima spr?sti, jog sutikus tautos atstovybei Karalius gal?t? tapti ir kitos valstyb?s valdovu. Apribota teis? sve?iuotis usienyje, beje, ne tik Kraliui, bet ir jo eimynai (VIII str.). Be Tautos atstovyb?s sutikimo karalius usienyje lankytis gali tik iki dviej? m?nesi? per metus. Pabr?iama, jog r?m? kalba turinti b?ti lietuvi? kalba (IX str.). X straipsnis nurodo karaliui r?m? valdininkus/tarnautojus skirti i lietuvi?, mokan?i? ir vartojan?i? lietuvi? kalb?. Tai i esm?s dubliuoja V straipsnio nuostat?, iskyrus antraj? X straipsnio dal?, kur pabr?iama, jog pirmuosius penkerius metus Karaliaus r?m? valdininkais/tarnautojais gali b?ti skiriami ir usienie?iai, tik nurodoma s?lyga, jog j? b?t? ne daugiau kaip tre?dalis vis? r?m? valdinink?/tarnautoj?. Prie valstyb?s karali? riantis ir XI straipsnis, kuriuo reikalaujama, jog Karaliaus vaikai lankyt? lietuvikas mokyklas ir aukl?t?s? Lietuvoje. Taip pat galima suprasti, jog ir aukt?sias studijas Karaliaus vaikai pirmiausiai tur?t? baigti Lietuvoje, ir tik tuomet jiems b?t? leidiama studijuoti usienyje.

Tai ities grietos karaliavimo s?lygos, kurioms Urachas neprietaravo. Ta?iau kad ir kaip ten b?t?, visas is darbas (karaliaus asmens irinkimas ir pakvietimas, sutarties s?lyg? su juo derinimas) buvo atliktas u Lietuvos Tarybos nugaros daugeliui jos nari? neinant apie iuos Prezidiumo ir kai kuri? kit? veik?j? veiksmus. D?l to savaime tur?t? ikilti io dokumento rengimo, jo pri?mimo demokratikumo, Prezidiumo ?galiojim? virijimo klausimas.

Visgi tai prival?jo b?ti ?tvirtinama oficialiai ir auk?iausiu tuo metu ?manomu lygiu Lietuvos Tarybos, 1918 m. liepos 11-?j? eilin?je IX sesijoje svarstant valdios sudarymo klausim?, nutarimu. Ta?iau inant, jog Urachas dar prie Tarybai susirenktant ? IX sesij? (1918 m. liepos 9 d.) jau buvo dav?s sutikim? uimti Lietuvos sost?, toks svarstymas gali b?ti laikomas tik formalumu, kuriuo Prezidiumui tereik?jo tik ?tikinti Taryb? priimti tai, kas jau nutarta, nekeliant ir nesvarstant kitos galimos kandidat?ros drauge su visais likusiais nariais. Taryboje, liepos 11-?j? A.Smetona pasak? ilg? kalb?, apib?dindamas vis? tuometin? alies pad?t? ir pasisak? u monarchin? valdymo form? <.>Lietuvos Valstyb?s Tarybos Prezidumas nusistat?: reikia ar ion ar ton pus?n nusistatyti ir krypsta ? konstitucin? monarchij?. Yra dar regencijos b?das, tik tai valdios fikcija ir ar galime mes j? sudaryti? Mes turime aukti iok? ar tok? monarch?.[18] Kandidato tapatyb? A.Smetona atskleid? tik po Vileiio paklausimo, ar prezidiumas jau nutar?s, k? kviestis monarchu.[19] Tok? sprendim? Vileiis pavadino Prezidiumo klaida ir priekaitavo d?l toki? veiksm?, nederinus to su Taryba: <.>Pradioje is klausimas buvo tik teoretiniai keliamas, ar mums reikia monarchijos, ar respublikos. Taryba sakydavo itaip: i gilaus ?sitikinimo esu u respublik?, praktikoje gi u monarchij?. Ta opinija niekam nebuvo priver?iama. Ta?iau ingsniai matyti buvo daryta, lyg tai b?t? buv? daugumos nustatyta. Atsakomyb? tat paliks daugumai, kurie ireikia t? opinij?. Kad reikia iuo politikos momentu konstitucin?s monarchijos? Prezidiumas daro paklaid?; darys ir Taryba juridik? paklaid?. Mes turime stov?ti ant konferencijos pamat?. Mes statome ? klausim?, konferencijos nusistatyt? umir?. Taryba visgi krat? atstovauja<.>[20]

Tarybai suinojus reikalo esm?, daugeliui jos nari? netik?t?, pasigirdo si?lym? svarstym? perkelti ? kit? dien? ar net baigti sesij?. Pos?dyje gin?ytasi daug ir, n? kiek neabejotina, audringai.

Visgi apsispr?sta, kad Taryba atsivelgdama ? dabartin? Lietuvos .pad?t? ir jos politines s?lygas, Lietuvai tinkama valdymo forma laiko konstitucin? paveldim? monarchij? su karaliumi kataliku prieakyje, ten pat nurodoma, kad Taryba r?pindamasi greitesniu valstyb?s atstatymu ir veikesniu Lietuvos valdios sudarymu, Lietuvos karaliumi renkanti hercog? Vilhelm? fon Urach? ir kvie?ianti j? netrukus uimti sost?. Kitos kandidat?ros Taryboje nei keltos, nei svarstytos nebuvo. Beje, t? pa?i? dien?, tik rytiniame pos?dyje (karaliaus rinkimo ir galutinis valstyb?s formos klausimas svarstytas ne kaip primaeilis, vakariniame pos?dyje), Taryba jau buvo pakeitusi savo titul? ir nuo tol vadinosi Lietuvos Valstyb?s Taryba.

Protestuodama prie Tarybos daugumos nusistatytm?, perimant? Steigiamojo Seimo prerogatyv? spr?sti valstyb?s formos klausim?, i pos?dio sal?s demonstratyviai i?jo keturi dalyviai (Birika, Kairys, Narutavi?ius, Vileiis), ratu pareik? Kadangi Lietuvos Tarybos didiuma, krenpuodama Lietuvos Steigiamojo Seimo teises, yra trylika bals? i 20-ies nutarusi Lietuvos valdymo form? ir net nusprendusi pakviesti karali?, mes, neistodami i Tarybos, skaitome t? trylikos ypat? nustojusiais Lietuvos konferencijos Vilniuje 1917 m. rugs?jo m[?n.] 18 22 dien. duot? ?galiojim?. (paraai Vileiio, Narutavi?iaus, Birikos, Kairio.[21]

Tuo tarpu kalbamu metu pos?dyje dalyvav? 13 Tarybos nari? Basanavi?ius, Banaitis, Bizauskas, Dovydaitis, Malinauskas, Mironas, Petrulis, J.aulys, K.aulys, ernas, Smetona, Smilgevi?ius, Staugaitis dokument? pri?m?. P.Klimas balsavo prie monarchin? valdymo form? Lietuvoje, taip pat prid?damas atitinkam? pareikim? iuo pareikiu Lietuvos Valstyb?s Tarybai, jog josios daugumos pasiryim? jai iandien, nusta?ius Lietuvai per tinkam? konstitucin?s monarchijos form?, kviestis Lietuvon karaliumi Viurtenbergo (kursyvas M.L., taip protokoluose) graf? Vilhelm? Urach?, laikau Vilniaus konferencijoje [.] Lietuvos Tarybai duot?j? ?galiojim? perengimu.[22] Beje, pradioje susilaik? Stulginskis ir Vailokaitis v?liau savo nuomon? pakeit? ir dokument? taip pat pasira?.

Kitu t? pa?i? dien? priimtu aktu Taryba patvirtino Tarybos Prezidiumo birelio 4 d. aprobuotas dvylikos straipsni? s?lygas pretendentui ? Lietuvos karaliaus sost?, tiksliau Tarybos Prezidiumo iuo reikalu pasirayt? sutart? su Vilhelmu fon Urachu ir taip galutinai ?teisino Prezidiumo nuveikt? darb?. Ten kalbama ir apie tai, kad konstitucij? Lietuvai sudarys ir ileis Taryba podraug su naujuoju monarchu, ta?iau pabr?ta, kad visgi galutinai priimti pagrindin? alies ?statym? tur?t? demokratikai irinktas Lietuvos parlamentas.

Manytina, jog ie Tarybos veiksmai buvo desperatikas, demonstruojantis Lietuvos prieinim?s? vokie?i? valiai, ingsnis, kuriuo siekta paveikti Lietuvos teisin?s pad?ties aikum? ir paskubinti Lietuvos valstyb?s praktin? steigim?. Visgi Tarybos sprendimai neleidia abejoti, kad Taryba virijo Vilniaus konferencijos nustatytus jai ?galiojimus. Valstyb?s valdymo pagrind?, kuriems, inoma, priklauso ir valdymo formos parinkimas, nustatym? Vilniaus konferencija buvo pavedusi Steigiamajam seimui. Tarybos ingsnis renkant Lietuvai monarch? laikomas rizikingu, kadangi i institucija rizikavo prarasti demokratin?s, vieningai veikian?ios tautos atstovyb?s poym?, netekti tautoje pasitik?jimo, o kadangi vokie?i? atstovo rinkimas ? valstyb?s auk?iausi?j? vykdom?j? valdi? aikiai rod? siekiamas s?sajas su pa?ia Vokietija, tai gal?jo utraukti nepalank? kit?, su Vokietija kariaujan?i? valstybi? poi?ri ? Lietuv?, laikyti j? satelitine imperijos valstybe.

Apie 1918 m. liepos 11 d. nutarimus, Lietuvos Valstyb?s Taryba liepos 13 d. informavo reichskancler?, tok? savo ingsn? motyvuodama esama Lietuvos pad?timi, politine konjunkt?ra, siekimu grei?iau atkurti Lietuvos valstyb? ir sudaryti vyriausyb?.

Pats monarchin?s valstyb?s valdymo formos ateities Lietuvai parinkimo faktas tuo metu dar monarchin?s Vokietijos planams neprietaravo. Ta?iau savavalikai., be Vokietjos inios, monarchija Lietuv? paskelbusios Tarybos nutarimo ir Uracho irinkimo vokie?iai nepripaino teis?tais, laik? tai vienu i Tarybos nepaklusnumo pasireikimo fakt?, o cenz?ra Tarybos nutarimo d?l Uracho irinkimo Lietuvos karaliumi neleido skelbti lietuvi? spaudoje. Tai, kad Lietuva formaliai tampa monarchija su vokie?i? kilm?s monarchu n? kiek nepaveik? okupacinio reimo, neatsiliep? aneksin?ms tendencijoms. Taryba ir toliau vokie?i? buvo boikotuojama, jos veikla ignoruojama ir nepripa?stama.

___________________
[13] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 257
[14] ibid., p. 258
[15] ibid., p. 259
[16] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p.121
[17] ibid., p.122
[18] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 267-269
[19] ibid., p.269
[20] ibid., p.269
[21] ibid., p. 279
[22] ibid., p. 279IV. Konstitucin?s teisin?s k?rybos poymiai monarchijos projekte
Analizuojant ano laikme?io Lietuvos Tarybos, v?liau Lietuvos Valstyb?s Tarybos veikl?, neabejotinai kyla klausimas kiek anuomet priart?ta prie svarbiausi?, valstyb? kurian?i?, pagrindines valdymo gaires nustatan?i? teis?s akt?. Kitaip tariant, ar buvo konstitucin?s teisin?s k?rybos Tarybos veikloje. Teisininkai, teis?s istorikai nebejoja, kad buvo. Kas be ko, vienas pirm?j?, kaip konstitucini? teisini? akt?, susij?s b?tent su Uracho irinkimu Lietuvos karaliumi.

inome, kad Lietuvos Taryba 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos karaliumi paskelb? Vilhelm? von Urach? Viurtembergo kunigaikt?. Kaip mano doc. dr. Sigitas Jegelevi?ius, bandant sukurti konstitucin? monarchij? 1918 met? vasar? Lietuvos Taryba usi?m? savarankika teisine k?ryba ir buvo priimami konstitucin?s reikm?s sprendimai[23]. Anot jo jei ir kalbama apie sprendim? Lietuvoje ?vesti konstitucin? monarchij?, tai vis d?l to tas pagrindinis aktas, kuriuo remiantis Urachas formaliai tapo Lietuvos karaliumi n?ra vadinamas konstitucija. Kalbama apie Tarybos nutartus nuostatus, pacta conventa, karaliavimo s?lygas, nutarim?, kuriuo paskelbta Lietuvos monarchija, konstitucines sosto u?mimo s?lygas ir panaiai. Tie konstituciniai principai buvo id?styti akte (karaliavimo s?lygose M.L.), kur? pareng? Juozas Purickis su Martynu Y?u, o 1918 met? birelio 4 dien? pasira? Lietuvos Tarybos Prezidiumas: Antanas Smetona, Justinas Staugaitis, Steponas Kazimieras aulys, Jok?bas ernas. J?, o v?liau ir Uracho pasiraytas dokumentas, S.Jegelevi?iaus nuomone, buvo Lietuvos monarchinio tipo konstitucija, kuri? 1918 met? liepos 11 dien? pri?m? Lietuvos Taryba.

Nagrin?jant ? pirmin? altin? ir kit? mediag? matyti, kad jo autoriai ir j? oponentai akt? laik? pagrindiniu ?statymu, nurodan?iu, kaip valstyb? turi b?ti valdoma. Akt?, kaip laikin?j? konstitucij? arba pamatinius d?snius yra apib?din?s ir pats M. Y?as.

Disponuojami duomenys leist? manyti, kad Lietuva tur?jo trump? monarchin? konstitucij?, kuri? Taryba (absoliu?ia dauguma nari?) formaliai pripaino nuo liepos 11 dienos ir jos neisiad?jo iki pat lapkri?io 2 dienos. Taryboje buvo rengiamasi paruoti ir ymiai platesn?, isamens? monarchinio tipo konstitucij?. Toks konstitucijos projektas 1918 met? liepos m?nes? buvo rengiamas. Lietuvos Tarybos prezidiumo 1918 met? liepos 15 dienos pos?dio protokole yra ufiksuota: Gauta i p. Leono konstitucijos ir savivaldyb?s projektai.[24] Jie darbo tvarka buvo duoti svarstyti Tarybos komisijoms.

Sutartyje su Urachu minimas konstitucinis aktas Laikini pamatiniai ?statymai, tur?j? b?ti sudaryti ateityje ir, susitarus su monarchu, ileisti Lietuvos Tarybos oficialiai nepasirod?. Minimo konstitucijos projekto autoryst? n?ra aiki. Projekatas gal?jo buti parengtas Smetonos, kuriam, 1917 m. gruodio 8-?j? jau apsisprendusi d?l monarchin?s b?simos Lietuvos valstyb?s valdymo formos, 1918 m. sausio 15 d. pos?dyje Taryba buvo pavedusi konstitucijos projekto rengim?.[25] Po keli? m?nesi? Smetona prane?, jog darbas vykst?s vangiai, nes tr?ksta j?g?, tod?l jam pagalbon buvo paskirti Tarybos nariai Kazimieras aulys ir Jurgis aulys. Ta?iau konstitucijos projektas iki liepos m?nesio dar nebuvo parengtas, ar bent pateiktas Tarybai svarstyti. Projekto pasirodymo data n?ra inoma, ta?iau tai, kad jame kaip personalija jau minimas Urachas, leidia manyti, jog projektas baigtas rengti jau po nutarimo kviestis Urach? karaliumi.

Konstitucijos projekto tekstas suskirstytas ? 108 straipsnius, kurie sujungtti ? 11 skyri?: I. Bendrieji nuostatai; II. Apie lietuvi? teises; III Apie ?statym? leidyb? ir vykdym? (iame skyriuje trys titulai: Bendryb?s; Apie karali? ir jo ministrus; Apie r?mus); IV apie teismin? valdi?; V. Apie valstyb?s tarnautojus, nepriklausan?ius teis?j? luomui; VI Apie ?statym? ir potvarki? privalomum?; VII Apie finansus; VIII Apie verslus; IX Baigiamieji nuostatai; X Pereinamieji nuostatai; XI Konstitucijos ?sigaliojimo momentas.[26]

Konstituc.ijos projektas skelb?, kad Lietuva yra konstitucin? monarchija, ?statymais nustatyta tvarka valdoma dalyvaujant tautai (1 str.); ? konstitucijos projekt?` aikiai perkelti Tarybos duoti ?sipareigojimai Lietuv? susieti draugyst?s ryiais su Vokietijos imperija ir tuos ryius numatyta sutvirtinti abipus?mis sutartimis karin?je, monetarin?je, susisiekimo ir muit? srityse (7 str.). Nuostatuose apie karali? projekte nurodomas Mindaugas II, Wilhelm Karl Florestan Gero Crescentiu.[27] Lietuvos kar?n?, pagal karalik?j? r?m? vyrik?j? linij? paveldi pirmagimis, detaliai reglamentuojama sosto u?mimo tvarka, reikalavimai karaliui, regentyst? ir kita. Skelbiamas karaliaus asmens nelie?iamumas. ?statym? leidyba pavedama karaliui ir dvej? r?m? Seimo ir Tarybos Tautos atstovybei. Rengtas monarchin?s konstitucijos projektas leidia spr?sti, kad buvo galvojama apie dualistin? monarchij? su gana stipria karaliaus valdia. i valdia pirmiausia tur?jo pasireikti ?statym? leidyboje, kuri? jis dalijasi su Tautos atstovybe. ?statym? iniciatyvos teis? pavedama karaliui ir Tautos atstovyb?s r?mams. Kiekvienam ?statymui reikalaujamas Tautos atstovyb?s ir karaliaus tvirtinimas. Neatid?liotinais atvejais, kai n?ra susirinkusios Tautos atstovyb?s, karaliui vienam pavesta nepaprast?j? ?statym?, pateikiam? artimiausiam r?m? pos?diui, leidyba. Vykdomoji valdia telkiama tik karaliaus rankose. Karalius skiria ir atleidia ministrus, karalius taip pat skiria ? visas kitas tarnybas kariuomen?je ir kitose valstyb?s tarnybos srityse, jei tik ?statymas ar su Vokietija sudarytos sutartys nenumato kitaip. Karaliui pavedama skelbti kar? ir sudaryti taik?, jis naudojasi monet? kaldinimo ir malon?s teise, teikia rangus, titulus, ordinus. Jis leidia potvarkius, reikalingus ?statymams vykdyti (po?statyminius aktus).

Lietuvos interesus nuo pla?ius ?galiojimus turin?io svetimalio monarcho saugoti tur?jo kai kurios taisykl?s, specialiai ?trauktos ? sutart? su Urachu tai min?ti ?pareigojima skirti auktus valstyb?s pareig?nus i lietuvi?, laikytis tikybos tolerancijos etc. Tam pa?iam tikslui skirta ir karaliui numatyta priesaika laikytis Konstitucijos, ginti Lietuvos nepriklausomyb? ir teritorin? vientisum?, taip pat su eima nuolat gyventi Lietuvoje, lietuvikai aukl?ti ir mokslinti vaikus. Konstitucija tur?jo ?sigalioti po jos paskelbimo, iskyrus dal? apie Tautos atstovyb?s r?mus: pastarosios ?sigaliojimas tur?jo b?ti nustatytas specialiu karaliaus potvarkiu. Taigi, demokratiniais pagrindais irinktam Steigiamajam seimui, kuris buvo numatytas Vilniaus lietuvi? konferencijoje, monarchin? konstitucija vietos nebepaliko.

______________

[23] JEGELIAVI?IUS, S. Lietuvos laikin?j? konstitucij? itak? klausimu (1917-1919 m.).M?s? konstitucionalizmo raida. Vilnius, 2003, p. 44-45
[24] EIDINTAS, A., LOPATA, R. Lietuvos Tarybos prezidiumo 1918 m. pos?di? protokolai. Lietuvos istorijos metratis 1990, Vilnius 1992, p. 127
[25] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 181
[26] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 130
[27] ibid., p. 130V. Sutarties su Urachu likimas
Politin? pad?tis Lietuvoje ir aplink j? ?m? keistis tik 1918 met? ruden? ?mus kapituliuoti Vokietijos s?jungininkams ir tapus akivaizdiam pa?ios Vokietijos kariniam pralaim?jimui Vakar? fronte. Valstyb?s taryba vis rytingiau ?m? reikalauti leidimo organizuoti diplomatines savo atstovybes, pirmiausiai, Vokietijoje, sudaryti vyriausyb?, spr?sti sien? ir finans? problemas, perimti valdi?, organizuoti savo ginkluot?sias paj?gas.

Visikam pralaim?jimui virtus jau tik dien? klausimu ir d?l to Vokietijai tenkant atsisakyti pretenzij? ? savo ugrobtas alis bei tikintis, kad padarytos nuolaidos t? teritorij? atvilgiu susilauks palankaus karo laim?toj? ?vertinimo, Vokietijos karin?s ir politin?s vadovyb?s planai suart?jo, jos ?m? veikti ivien. I posto pasitraukus G. fon Hertlingui, 1918 met? spalio 3 d. tap?s imperijos kancleriu Maksas fon Badenas, siekdamas tarptautinio susitaikymo ir demokratijos, taip m?gindamas gelb?ti Vokietijos imperij? nuo visiko sutriukinimo, spalio 5 d. reichstage vieai pareik? apie savo vyriausyb?s nusistatym?, pripainus taut? apsisprendimo teis? ir ja vadovaujantis, leisti okupuotoms alims laisvai kurti savo valstybes ir steigti vyriausybes.

is pos?kis vokie?i? politikoje tiesiogiai paliet? visai palijusius ir vis blog?jusius Lietuvos valstyb?s tarybos santykius su Vokietija, pagaliau atverdamas realias galimybes Tarybos pastangoms, imtis tiesioginio Lietuvos valstyb?s atk?rimo.

Be kit? anuomet teikt? dokument?, praan?i? aikumo d?l pad?ties krate, 1918 m. spalio 23 d. Tarybos Prezidiumo vardu ? vokie?i? vadovyb? kreiptasi ir ratu d?l aktualiausi? kratui praktini? klausim? sprendimo pl?ikavimais virtusios rekvizicijos, iaugusio banditizmo masto, lenk? legion? Lietuvoje organizavimosi toleravimo ir pan. Rate be kita ko nurodoma, kad Lietuvoje vyriausyb? b?tina sudaryti skubiai, netgi nelaukiant irinktojo karaliaus ? Lietuv? atvykimo, kuris, es? taip pat tur?t? atvykti greitu laiku[28].
____________________
[28] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 170

Beje, kelios dienos prie tai spalio 20 d. pri?m?s Valstyb?s tarybos delegacij? reichskancleris patvirtino, kad vokie?i? valstyb? pa?iai lietuvi? tautai leidianti parengti konstitucij? ir nustatyti santykius su kaimynin?mis valstyb?mis. Pareikta, kad valdia perduodama Lietuvos vyriausybei, kuri? sudaryti, pritraukiant visus gyventoj? sluoknsius ir tautybes, es?s Tarybos reikalas. Laikinoji vyriausyb? tur?sianti pasir?pinti b?simos krato atstovyb?s demokratiniais pagrindais sudarymu, bei kitais klausimais d?l kariuomen?s, policijos ir pan. Vokie?i? valdia pareik? jau nebestatanti joki? kli??i?, kad Lietuvon atvykt? Urachas.[29]

Naujai besiklostant situacijai, spalio 8 d. ?vyko nevieas Tarybos atstov? pokalbis su ?vairiomis partijomis ir srov?mis, tariantis d?l skubaus Lietuvos valdios, atsiradus galimybei, sudarymo. Savo sutikim? dalyvauti valdios sudaryme tuomet ireik? visos to meto partijos, iskyrus socialdemokratus.

Politin?s kair?s atstovai, tur?dami omenyje esam? rykiai dein? Valstyb?s tarybos sud?t?, naujai susiklos?iusi? pad?t? ?vertino savaip prabilta apie skubiai auktin? vis? suaugusi? krato gyventoj? demokratiniu keliu irinkt? Steigiam?j? seim?; i? rinkim? organizavimui, motyvuojant nepasitik?jimu esama Valstyb?s taryba, reikalauta tuojau pat suaukti nauj? visos Lietuvos konferencij?, kurioje demokratikai parinktos dalyvaut? visos tautin?s ir visuomenin?s grup?s ir kur b?t? renkama nauja Lietuvos taryba.

1918 m. spalio 28 d. ? X sesij? susirinko senosios sud?ties Lietuvos Valstyb?s taryba. Pabr?iant momento ikilmingum?, ant Tarybos r?m? ta proga pirm? kart? ikelta trispalv? valstyb?s v?liava geltona, alia ir raudona.

Prasid?jus Tarybos sesijai i anksto suprantant jos b?sim? nutarim? reikm? atkuriamai Lietuvos valstybei, pirmiausiai nat?raliai kilo klausimas d?l pasitraukusi? kairi?j? sugrainimo ? Taryb?. Buvo sudaryta speciali komisija, kuri po dery.b? su pasitraukusiaisiais gavusi ratikus kiekvieno pareikimus, prane?, jog esamomis aplinkyb?mis visi trys (Narutavi?ius, Birika ir Kairys) iskyrus Vilei? savo sugr?im? ?, j? ?sitikinimu, visuomen?s pasitik?jim? praradusi? Taryb?, laikantys negalimu ir reikalaujantys aukti nauj? konferencij?, naujai formuosian?i? Taryb?.
_______________
[29] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 171

Pasak Kairio atsakymo, dabartinei Tarybai, padariusiai kelet? pamatini?, neleistin? prasiengim?, kuri? jai negali dovanoti Lietuvos darbo mon?s, ir kas sudar? pamatuot? nepasitik?jim? pla?iojoje visuomen?je, es? netinka siekti krato j?g? telkimo. Tokiomis Tarybos klaidomis Kairys ?vardino jos pritarim? amin?j? ryi? tarp Vokietijos ir Lietuvos umezgimui, monarchin?s valdymo formos Lietuvos valstybei nustatym?, pretendento ? karaliaus sost? irinkim?, antidemokratin?s monarchin?s konstitucijos Lietuvai rengim?. D?l vis to, Kairio manymu, Taryba nustojusi moralin?s teis?s kalb?ti krato vardu, neturinti tam ir formalios teis?s, nes buvusi parinkta pripuolamai ir vienpusiai sukviestos konferencijos. Kairio ?sitikinimu buvo b?tina nedelsiant aukti demokratiniu b?du irinkt? viso krato konferencij?, kuri suformuot? nauj? Taryb?.

Panai? pozicij? id?st? Narutavi?ius, pabr??s, kad bendradarbiavim? su esama Valstyb?s Taryba laik?s ne?manomu, kol nepanaikintas monarchijos pripainimas ir karaliaus irinkimas. Kairys ir Narutavi?ius teig? sutiksiantys atnaujinti darb? tik naujos konferencijos irinktoje ar patvirtintoje Taryboje. Panaiai pareik? ir Birika ik?l?s s?lyg? panaikinti Tarybai liepos 11 d. nutarim? d?l Uracho.[30] Birika ? Taryba grio po to, kai vykdant valstyb?s atkuriam?j? darb? Taryba jau buvo ?vykdiusi jo kelt? s?lyg? ir sustabdius Uracho kvietimo karaliumi nutarim? bei oficialiai pritarusi naujos konferencijos suaukimui. Kairys ir Narutavi?ius ? Taryb? nebesugr?o.

Ta?iau Tarybai, net ir norint, pasirod? ne taip lengva ispr?sti kilusias problemas. X sesijoje, prasid?jusioje 1918 m. lapkri?io 29 d. vienas aktualiausi? ir pagrindini? klausim? buvo valdios sudarymas. Svarstyti patys ?vairiausi variantai. I esm?s vieningai laikytasi principo, pareikto 1917 met? Vilniaus konferencijos nutarimuose ir Tarybos pakartoto Vasario 16 d. akto nuostatose, kad suverenios teis?s priklausan?ios tautai ir jos turin?ios b?ti ?gyvendinamos per demokratikai irinkt? Seim?. Ta?iau Valstyb?s Tarybai prad?jus svarstyti atkuriamos valstyb?s valdios organizavimo pagrindus, vienu i rim?iausi? kliuvini? pasirod? es?s dar nesenas oficialus tos pa?ios Tarybos apsisprendimo monarchijos klausimu faktas.[31]
_____________
[30] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 175
[31] ibid., p. 178

Tereikia prisiminti, kad Tarybos liepos 11 dienos dokument? skelbianti, jog, atsivelgiant ? esam? pad?t?, Lietuvai tinkama valdymo forma esanti konstitucin? monarchija, o jos karaliumi renkamas ir kvie?iamas sost? uimti Vilhelmas fon Urachas, buvo pasira? 14 Tarybos nari? i 20, o liepos 13 dien? dar 5 i 6 t?dien papildomai kooptuot? ? jos sud?t?. Dabar, Tarybai ?mus svarstyti valdios sudarymo klausim?, iame svarstyme ilgesn? ar trumpesn? laik? dalyvavo 22 Tarybos nariai, tarp dalyvavusi? visi 19 an? kart? formaliai pritar? monarchijos id?jai ir pasira? Tarybos liepos 11 dienos nutarimus.

Esant nepanaikintam Tarybos nutarimui d?l konstitucin?s monarchijos Lietuvoje paskelbimo ir karaliaus irinkimo, daugiausia abejoni? ir nesutarim? tarp Tarybos nari? suk?l? klausimas, kam ir kokiai institucijai steigiamoje valstyb?je dabar turinti priklausyti auk?iausioji vykdomoji valdia, kas dabar tur?t? uimti neseniai dar monarchui numatyt? viet?. is klausimas ir k?l? daugiausiai nesutarim? tarp Tarybos nari?. Konservatyvieji man?, kad niekieno nepanaikinti, vadinasi galiojantys Valstyb?s tarybos nutarimai monarchijos klausimu neleidia karaliui turin?ioje priklausyti vietoje galvoti apie kakoki? nauj? v.aldios institucij?. Kadangi auk?iausioji vykdomoji valdia Tarybos nutarimu jau buvo paskirta karaliui, juo labiau Uracho irinkimas es? buv?s rimtai apgalvotas ingsnis. Y?as, Kazimieras aulys, Draugelis taip pat prieinosi naujos institucijos sudarymui, aikindami, jog reikalas skubotas, tr?ksta tokiam reikalui tinkam? moni?.[32]

is klausimas negal?jo b?ti laikomas nustoj?s aktualumo ir toliau tur?jo b?ti vertinamas kaip principinis ir neprarad?s Lietuvos valstybei galios bei esantis tvirtas ?sipareigojimas pa?iam Urachui. Tai liudijo dani Tarybos atstov? paskutini?j? dien? oficial?s pareikimai auk?iausiajai Vokietijos valdiai, kad, irinkus karali?, valstyb?s vadovo klausimas Valstyb?s tarybai tapo ispr?stas.[33] Pabr?ta, kad Taryboje vyk? karaliaus rinkimai valstybin?s teis?s poi?riu buv? nepriekaitingi ir negalintys kelti joki?
politini? abejoni? ir kad at?j?s laikas Lietuvai ir Vokietijai karaliaus klausimu
____________________
[32] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 343, 349
[33] MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta, p. 179

tarpusavyje greitai susitarti. Pats Smetona, pirmajame prasid?jusios Tarybos pos?dyje informuodamas Taryb? apie tarp sesij? nuveiktus darbus, pamin?jo asmenikai mat?sis ir pusantros valandos kalb?j?sis su savo irinkimu neabejojan?iu Urachu apie sienas, finansus ir kitus neva j? dominan?ius Lietuvos valstyb?s reikalus.[34]

Prezidiumo rytu laikytis irinkt?jam karaliui duoto ?sipareigojimo galima paaikinti fakt?, kad toje pa?ioje, jau min?toje Tarybos darbotvark?je visai nebuvo usiminta apie tomis s?lygomis neabejotinai svarbiausi? principin? reikal? laikinosios konstitucijos pri?mim?, pasitenkinus tik valdios sudarymo klausimu, tegu ir nesant j? nustatan?io konstitucinio akto: konstitucijos Lietuvai pri?mimas Taryboje b?t? eid?s tebegaliojant? susitarim? su Urachu, pagal kur?, min?ta, sudaryti ir ileisti konstitucij? Taryba prival?jo ne pati viena, o susitarusi ir veikdama ivien su monarchu.

Vokie?i? valdia pabr?usi, kad Tarybai d?l Uracho dabar jau laisvos rankos, bet santykiuose su vokie?iais is reikalas konkre?iau nebebuvo svarstomas. Apie tuo metu jau beatsirandan?ias galimybes ?gyvendinti Uracho kvietim? Lietuvos karaliumi diskusijos ?kartyje Taryboje t?kart niekas atvirai taip pat neusimin?: susilaikyti nuo to, Smetonos manymu, pirmiausia skatino neinia d?l Santarv?s nuomon?s, o antra, daugelis aplinkybi?, d?l kuri? buvo sumanyta konstitucin? monarchija ir irinktas Urachas, jau buvo pasikeit?, pagaliau tre?ia, kilo b?tinyb? skub?ti sudaryti vykdom?j? valdi?.

Daugumai Tarybos nari? monarchijos Lietuvoje iliuzijos jau buvo prad?jusios sklaidytis (ilingas, Vileiis), jie tvirtino esantys tikri, kad net ?vyk?s karaliaus irinkimo faktas negali b?ti kli?tis steigti nauj? auk?iausi? vykdomosios valdios institucij?, kad karaliaus irinkimas nekliudo sudaryti tokio organo[35], tuo tarpu spalio 30 d. pos?dyje Jurgis aulys tiesiai pasi?l? sustabdyti Uracho irinkimo nutarimo vykdym?.[36]
iuo klausimu Taryboje nebuvo vienyb?s. Aptardami auk?iausios valdios klausim?, kai kurie Tarybos nariai palaik? naujos institucijos valdybos, direktorijos ar kitu pavadinimu, steigim?, nes kitu atveju, tokios isntitucijos neturint, es? susimaiysianti
____________________
[34] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 336, 341
[35] ibid., 343
[36] ibid., 345

?statym? leidiamoji ir vykdomoji valdia. Kiti Tarybos nariai buv? prieingos nuomon?s ir si?l? tokios institucijos nekurti, nes ji es? netur?sianti autoriteto.

Kompromisin? id?ja, kaip ieit? i susiklos?iusios pad?ties, pasi?l? Klimas, anot kurio nereik?t? steigti jokios naujos institucijos, o pasinaudoti jau esama Tarybos Prezidiumu i jo isikiriant tam tikr? organ?, kuris apimt? sen?j? Prezidium? ir kai kuri? si?lom? nauj? institucij? ir suteikti jam nauj? turin? tai geriausiai tikt? rasti diplomatin? ieit? ne?eidiant Uracho ir tuo pa?iu turint veikian?i? vy.kdom?j? institucij?.[37]

itaip valdios organizavimo klausimas, sudarantis tradicin? bet kurios valstyb?s konstitucijos erd?, svarstomas Taryboje, d?sningai virto darbotvark?je i anksto net nenumatytu Lietuvos laikinosios konstitucijos klausimu. Taryba jokio savo i anksto oficialiai aprobuoto panaaus pob?dio akto tada netur?jo, neskaitant jau aptart? 1918 met? liepos 11 d. Tarybos nutarimu patvirtint? Uracho kveitimo ? Lietuvos karaliaus sost? s?lyg? su jose formuluojamais b?simos monarchin?s konstitucijos principais. Be to dar b?ta niekieno neaprobuoto ir kain ar visiems Tarybos nariams apskritai inomo monarchin?s konstitucijos projekto. Spreniant i turim? duomen? (Valstyb?s tarybos pos?di? protokol?), kuriuose atsispindi pirmojo konstitucinio akto svarstymo eiga, susidaro ?sp?dis, kad spalio m?nesio Berlyno pareikimai, atv?r? pagaliau keli? Lietuvos valstybingumo ?gyvendinimui, konkre?iomis, iankstin?ms prognoz?ms nepasiduodan?iomis s?lygomis Valstyb?s Taryb? uklupo netik?tai, nepasirengusi?.

Tarybai ?mus kurti laikinosios konstitucijos projekt?, 1918 m. lapkri?io 1 d. Taryboje iklausytas i usienio gr??s J.Purickis, dom?j?sis poi?rio ? Lietuv? klausimais usienyje. Jis Taryb? informavo ir apie tai, kad Miunchene vyko pretendento ? Lietuvos sost? susitikimas su A.Voldemaru, kurio metu igirstas pageidavimas, kad pritarim? jo irinkimui Lietuvos karaliumi pareikt? platesni Lietuvos visuomen?s sluoksniai, taip pat apie Uracho pasirengim?, jei to pareikalaut? Lietuvos interesai, visai atsisakyti jam si?lyto sosto.[38] Iaik?jus tokiu b?du naujoms aplinkyb?ms Taryba pagaliau lapkri?io 2 d. vieningai pri?m? krik?ioni? demokrat? frakcijos pasi?lyt? rezoliucij?, skelbian?i?,
kad 1918 met? liepos 11 d. Valstyb?s tarybos nutarimas kviesti gr[af?] Urach? Lietuvos
___________________
[37] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 344,475, 476
[38] ibid., p. 362, 365
karaliumi nevykinamas[39], kitaip tariant, sustabdomas, suspenduojamas, o ne naikinamas ar ataukiamas. Rezoliucija baigiama fraze, jog galutinis klausimo sprendimas paliekamas Steigiamajam Seimui. Taigi, monarchijos, kaipo valdymo formos, neatsisakyta apskritai, o klausimas paliktas atviru, itaip i esm?s tebepripa?stant savo priimt? nutarim?.

Tarybos nutarimo d?l karaliaus kvietimo sustabdymas ne tik pasirod? reikmingas atei?iai, b?simai nepriklausomai Lietuvos valstybei, bet ir gerokai palengvino pa?ios Tarybos darb?.

Tre?iuoju skaitymu laikin? Lietuvos konstitucin? akt?, pavadint? Lietuvos valstyb?s laikinosios konstitucijos pamatiniais d?sniais, Taryba pri?m? t? pa?i?, kai buvo sustabdytas nutartimo d?l Uracho vykdymas, lapkri?io 2 dien?.

_________________
[39] Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai, p. 369, 370Ivados
1.Konstitucin? monarchija valdymo forma artima parlamentinei demokratinei respublikai. Skirtumas tas, jog pagrindinis vykdomosios valdios organas monarchas (titulas daniausiai paveldimas), o ne i tautos renkamas prezidentas. Konstitucin?je monarchijoje monarcho valdia ribojama parlamento, n?ra absoliuti. Lietuvos Taryba pasirinko vien? i galim? demokratini? valstyb?s valdymo b?d? konstitucin? monarchij?, tik?damasi, jog taip lengviau pripains Lietuvos nepriklausomyb? tuo metu monarcho valdoma Vokietija.
2.Tarybos ingsnis renkant Lietuvai monarch? laikomas rizikingu, kadangi i institucija rizikavo prarasti demokratin?s, vieningai veikian?ios tautos atstovyb?s poym?, netekti tautoje pasitik?jimo, o kadangi vokie?i? atstovo rinkimas ? valstyb?s auk?iausi?j? vykdom?j? valdi? aikiai rod? siekiamas s?sajas su pa?ia Vokietija, tai gal?jo utraukti nepalank? kit?, su Vokietija kariaujan?i? valstybi? poi?ri ? Lietuv?, laikyti j? satelitine imperijos valstybe, net ir sulaukus nepriklausomyb?s.
3. Kai kuri? Tarybos nari?, ypa? Tarybos Prezidiumo, veiksmai renkant monarch? ir skelbiant Lietuv? monarchine valstybe aikiai neatitiko Vilniaus Lietuvi? 1917 met? rugs?jo m?nesio konferencijoje numatyt? gairi?, nustatan?i?, kad Lietuvos valdymo form? prival?s nustatyti demokratikai renkamas Steigiamasis Seimas. Ta?iau reikia atsivelgti ir ? tai, kad Taryba, tais pa?iais metais, tik por? m?nesi? v?liau veicarijoje vykusios lietuvi? konferencijos metu buvo pripainta auk?iausia Lietuv? atstovaujan?ia institucija ir b?tent ?ia nutarta viena i galim? valstyb?s valdymo form? konstitucin? monarchija kaip Tarybos darbo siekiamyb?.
4. Kandidatas ? Lietuvos karaliaus kar?n?, siekiant ivengti galimo priverstinio prijungimo prie Pr?sijos ar Saksonijos, parinktas apdairiai, atsivelgiant ? jo politines ambicijas ir galimybes, toks, kuris nebuvo itin galing? Vokietijos imperijos emi? valdovas ir negal?jo Lietuvos nei politikai, nei fizikai susieti priklausomyb?s saitais su savo eme.
5. Lietuvos Tarybos veiklos, susijusios su konstitucin?s monarchijos, kaip valdymo formos atk?rimu, metu sukurti ?statym? projektai ir priimti nutarimai neabejotinai turi konstitucin?s teisin?s k?rybos poymi?, kadangi jie numat? valstyb?s valdymo pagrindinius udavinius, sukurtinas institucijas, taisykles ir pan.
6. Sutartis su kandidatu ? Lietuvos sost? Vihelmu fon Urachu niekuomet nebuvo nutraukta ar ataukta ji tebuvo sustabdyta.
7. Lietuvos Tarybos veikla svarstant monarchistin? valdymo form? niekuomet nebuvo sklandi ir vieninga. Maa to, daugelis jos veiksm?, priimt? nutarim? ir kit? akt?, okupacin?s vokie?i? valdios net nebuvo pripa?stami teis?tais.
8. Tik Vokietijos imperijos pralaim?jimas I Pasauliniame kare ir su tuo susij? politiniai poky?iai nul?m?, jog Lietuva netapo monarchine valstybe.Literat?ra ir altiniai:
1. Gimauskas, E. Lietuva vokie?i? okupacijoje 1-ojo pasaulinio karo metais 1915 1918. Lietuvos istorijos institutas. 2008
2. Lietuvos valstyb?s tarybos protokolai 1917 1918. Pareng? A.Eidintas, R.Lopata. Vilnius 1991.
3. Lietuvos teis?s istorija. Vilnius 2002
4. Lietuvos tarybos Prezidiumo 1918 m. birelio 4 d. nutarimas d?l karaliaus kvietimo ir to kvietimo s?lyg? (pacta conventa)
5. LOPATA, A.; EIDINTAS, R. Lietuvos tarybos Prezidiumo 1918 m. pos?di? protokolai. In Lietuvos isntorijos metratis 1990. Vilnius 1992
6. MAKSIMAITIS, M. Maoji konstituanta. Lietuvos taryba atkuriant valstybingum?. Monografija. Vilnius 2011.
7. M?s? konstitucionalizmo raida. Vilnius 2003
8. APOKA, A. Lietuvos istorija. Kaunas 1936

Leave a Comment