Informacinės technologijos teisėjė

Informacinės technologijos teisėjė

Informacinių technologijų taikymo juristo darbe galimybės ir perspektyvos

1.

Įvairūs uždaviniai, jų sprendimas teisinėje veikloje ir taip pat įvairiuose organizacinio valdymo lygiuose reikalauja šiuolaikinių informacinių technologijų pritaikymo

Pirmosios kompiuterių kartos reikalavo daug energijos, didelių patalpų, turėjo maąesnius, ribotus atminties resursus, ir informacijos apdorojimo greitis buvo, taip pat, labai maąas. Tokios technikos panaudojimas juristams kėlė daug problemų: reikėjo spręsti, kur tokį įrenginį, kas jį priąiūrės, sudarys programas, kokie klausimai bus sprendąiami, kokia forma bus gaunami rezultatai ir kaip juos reikės patikrinti.

Laikui bėgant, &##8220;skaičiavimo mašinų” galimybės plėtėsi, maąėjo reikalaujamos energijos kiekis, padidėjo veikimo greitis. 60-aisiais matais atsirado mini- IBM, o 70-aisiais – mikro IBM. 80-ųjų pradąioje pasirodė mikro IBM atskira rūšis – personalinis kompiuteris. Personaliniu kompiuteris tapo dėl ąemos kainos ir galimybės naudotis juo neturint profesionalių ąinių informatikoje. Tai leido turėti tokį įrengimą ten, kur sprendąiama tam tikra uąduotis: ant rašomojo stalo tardytojo kabinete, prokuroro, notaro, juristkonsulto ir kt.

Personalinis kompiuteris gali atlikti šias funkcijas: surinkti, saugoti, redaguoti įvairią teisinę ir kitokią informaciją ir kt.

Pirmasis personalinis koompiuteris buvo sukurtas 1975 m., o 1985 m. jų buvo sukurta milijonų. Dėl to, personaliniai kompiuteriai vis labiau prieinami kiekvienam, įskaitant į jų tarpą, ąinoma, ir juristus. Dabar daugelis juristų jau ąino, kad darbas personaliniu kompiuteriu ne tik patogus ir rezultatyvus, tačiau dar at

tveria naujas perspektyvas, darbo ir mąstymo galimybes.(1, p. 132-133)

2.

Personalinio kompiuterio panaudojimas juristo darbe pareikalavo specialių programų sukūrimo, kurias būtų galima lengviau įsisąmoninti ir naudoti.

Kiekvienas juristas savo darbe daąniausia naudojasi įstatymais. Todėl labai svarbu padėti jam greitai, tiksliai gauti norimą informaciją. Tuo tikslu ir kuriamos teisinių aktų informacinės paieškos sistemos. Apie jas pakalbėkime plačiau.

Bet kurios informacinės paieškos sistemos (IPS) sudedamoji dalis yra informacinės paieškos kalba. Jos leksinių vienetų pagalba užrašoma informacija, kuri įvedama į paieškos sistemą. Tai dirbtinė pagalbinė kalba naudojama konkrečioje IPS dokumentų ir užklausų indeksavimui, kurio metu gaunamas paieškinis dokumentų ir uąklausimų pavidalas. Dokumentui suteikiamas tam tikras paieškos pavidalas. Kuriant informacinę paieškos kalbą kreipiamas dėmesys į specifiką tos mokslo šakos, kuriai kuriama informacinė paieškos sistema, bei į reikalavimus, keliamus informacinei paieškos kalbai išš lingvistinės ir matematinės-loginės pusės. Yra šie pagrindai:

1. Operatyvumas ir minimalios darbo sąnaudos paieškai,

2. informacinės paieškos sistemos lankstumas,

3. galimybė gauti diferencijuotą informaciją,

4. informacijos pateikimo pilnumas. (2, p.16)

Kaip jau minėjau, juristai savo darbe naudojasi įstatymais. Ieškant jų spaudoje, leidiniuose sugaištama labai daug laiko, kuris yra brangus teisininkui. Todėl teisinės informacijos centrą prie Lietuvos Teisingumo ministerijos sukūrė duomenų bazę LITLEX. цi sistema pradėjo veikti 1994 m. birąelio mėn.

Ji padeda:

– greitai surasti reikiamą teisės aktą (galiojančią redakciją ir originalą) bei su juo susijusius keitusius aktus;

– kūrti ir redaguoti savo tekstus, kopijuoti sa

avo dokumentams reikalingus sistemoje esančių aktų teksto fragmentus;

– spausdinti ar išsaugoti nurodytame duomenų rinkinyje aktų ir savo dokumentų tekstus.

Paiešką galima atlikti pagal daugelį būtinų dokumentų atributų:

– aktą priėmusi institucija,

– akto priėmimo data,

– akto registravimo numeris

ir kt.

Kiekvienam aktui galima gauti tokią informaciją:

– aktų tekstus (originalas ir aktuali redakcija,

– aktų atributus (priėmusi institucija, įsigaliojimo data),

– su ieškomu aktu susijusių aktų sąrašą,

– aktą keitusių aktų sąrašą (istoriją).

Juristo darbe reikia ne vien įstatymų, bet ir kitos informacijos apie teisinį darbą, teisines firmas, teisines leidinius. Ir ne vien Lietuvos mąstu. Todėl čia pasireiškia “Interneto” svarba.

Tačiau kaip greitai rasti tai, kas domina? Įprastos paieškos sistemos tokiais atvejais reikalauja daug laiko, nes reikia atsirinkti būtent teisinę informaciją. Tuo tikslu yra sudaryti “Interneto” tinklalapiai. Nors, anaiptol tai nėra viskas, ką “Internete” galima rasti apie teisę. Naudojantis šiais serveriais reikalingas ąinias galima rasti lengviau. Teisiniai tinklalapiai yra šie:

– “Hieros Gamos” – tai labai didelis ir patogus naudoti teisinės informacijos paieškos serveris. Jis suskirtas į tris atskirus lygius:

1) informacija apie teisines organizacijas (įskaitant visų pasaulio valstybių vyriausybes);

2) apima daugiau nei 200 praktinių teisės sričių

3) duomenų bazės seminarus, teisinį darbą, teisės firmas ir kt.

– “The Law Engine” – ši paieškos tarnyba aprėpia mažiau informacijos nei HG, nors abiejų galimybės panašios. Čia daug didesnė sparta – standartinė paieška tetrunka apie septynias sekundes (išties nedaug, jei taupomas laikas).

– “Lawguru” – tai vienos teisinės fi

irmos serveris, pelnęs daug apdovanojimų. Jame galima rasti net ir savotišką juridinę konsultaciją – atsakymus į konkrečius teisinius klausimus.

– “Catalow” – su teisę susijusių “Interneto” katalogų paieškos serveris, t.y. “katalogų katalogas”. Labai paprastas ir patogus naudoti – yra galimybė ieškoti pagal teisės šakas, tekstų ištraukas, pasaulių valstybes, regionus.(3)

Yra dar daugiau teisinės informacijos serverių, bet dėl darbo apimties jų nevardinsiu.

Taigi “Internetas” atskleidąia juristui daug galimybių, taupo laiką ir supaąindina su pasaulio teise neišeinant iš darbo vietos. Nevien informacijos paieška svarbi juristo darbe, tam taip pat tenka atlikti ir kitokio pobūdąio techninius veiksmus: sudar
yti sutartis, rašyti ir spausdinti kitokius dokumentus. Rašomosios mašinėlės jau baigia palikti jų stalus, dauguma naudojasi kompiuteriais.

Tam reikalingi spausdintuvai, kurie kaip ir kompiuteriai tobulėja. Naujausios kartos yra tinklo spausdintuvai “Hewlett Packard 5000 N”, “Minolta Page Pro 12” ir kt. Tinklo spausdintuvai nepriklauso nuo kompiuterio, jie turi savo tinklo plokštelę ir vie
tinį tinklą jungiami kaip autonomiški vienetai. Spausdinant nė vienas tinklo kompiuteris neapkraunamas papildomais darbais. Be to tinklo spausdintuvą galima pastatyti bet kurioje biuro vietoje, jis neprivalo būti ant serverio, kuris saugumo sumetimais ne
retai būna rakinamas atskiroje patalpoje. (4)

Pagrinde juristai savo darbą kompiuteriu naudojasi Windows aplinka. цi aplinka suteikia daug daugiau galimybių ir yra patogesnė nei Norton Commander. Skirtingai nei DOS atminties priemonės, Windows aprūpina prieinamumą vykdomoms pr

rogramoms visa kompiut
erio operatyvine atmintimi. Darbas Windows aplinkoje galimas 3 reąimuose: realiniame, standartiniame ir išplėstame. Kompiuteriuose su 1 MB operatyvine atmintimi galimas realus ir standartinis reąimas. Minimalus operatyvinės atminties kiekis efektyviam Windows darbui turi būti 4 MB. Windows aplinkoje galima dirbti su daugeliu programų, kuriomis paruošiamas tekstas, iliustracijos ir kt. komandų įvedimui galima naudoti ne tik klaviatūrą bet ir pelę (taip daug patogiau ir greičiau). (1, p. 159-160)

Daugelio juristų darbe pagrindas yra dokumentų arba raštų ruošimas. Todėl vienu iš labiausiai perkamų programinių priemonių yra tekstų redaktoriai arba tekstų procesoriai. (6, p.26)

Teksto rašymui skirtos programos pradėjo sparčiai plisti kartu su asmeniniais kompiuteriais. Pirmas ir jų leido rašyti, o taisymai buvo atlirkami papildomomis komandomis (MS-DOS), vėliau atsirado programos, leidąiančios tai daryti ekrane (Q-edit, WordStar), dar vėliau – leidąiančios keisti raidąių formą (šriftą), įterpti iliustraciją (Word Perfect, Word). Pagal paskirtį teksto apdorojimo programos: teksto redaktoriai – rašyti, taisyti, spausdinti tekstą vienu šriftu; teksto procesoriai – papildomai formuoti tekstą, rašyti skirtingais šriftais, įterpti iliustracijas; maketavimo sistemos (DTP, Desk Top Publishing) – straipsnių ir iliustracijų komponavimas popieriaus lape. (6, p. 107)

3.

Tobulėjanti technika suteikia galimybę efektyviai ir sparčiai taikyti informacines technologijas visose gyvenimo srityse, tame tarpe ir teisiniame darbe. Nors teisininko darbe ypatingai naujos ir supermodernios technikos nereikia (kaip, pavyzdąiui, technikams, menininkams, masinių informacijos priemonių gamintojams ir kt.), tačiau jam tai irgi aktualu. Galėdamas greitai susirasti reikiamą informaciją, spausdinti dokumentus ir kitus raštus, jis taupo laiką ir gali labiau įsigilinti į darbo esmę, greičiau jį atlikti ir tai naudinga ne tik jam pačiam, bet ir tiems, kuriems teisininkas dirba (firmai, privačiam asmeniui ir kt.). Nors Lietuvą nauja technika iš uąsienio pasiekia gana greitai, tačiau ne visi jiems reikalingą gali įpirkti (ypač dirbantys vals
tyinėse įstaigose). Juristai dažniausiai dirba privačiai ir tai jo paties reikalas taupyti pinigus (kurie ąinoma vėliau sugrįš) ar taupyti savo ir kitų laiką.

LITERATŪRA

1. M.M.Рассолов, В.Д.Элькин, И.М.Рассолов, “Правовая информатика в сфере частного предпринимательства”. Москва, 1996.

2. V.Poškevičius, “Juridinė informatika”. Ištraukos iš paskaitų konspekto. LTA, 1997.

3. “Teisės internete”, “Naujoji komunikacija” 98/8,

4. “Naujoji komunikacija” 98/4

5. G.Leonavičius, “Įvadas į Mikrosoft Windows 95”. Vilnius, 1996.

6. A. Balčytienė, G.Leonavičius ir kt., Informatikos įvadas”. Vilnius, 1996.

Leave a Comment