Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisės ir pareigos

TURINYS

Įvadas..............................3
1. Ikiteisminio tyrimo subjektai..............................4
2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų teisės ir pareigos.....................5
2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimai..........................5
2.2 Prokuroro įgaliojimai..............................6
2.3 Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai............................8
2.4 Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos vieta.........................10
2.5 Atskirieji pavedimai..............................11
2.6 Ikiteisminio tyrimo terminai..............................11
2.7 Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas........................12
2.8 Teisė supažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.....................12

Išvados..............................14

Literatūros sąrašas..............................15

ĮVADAS

Mano rašto darbo tema „ Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisės ir pareigos „.
Tikriausiai niekas nepaneigs, kad norint atskleisti nusikalstama veiką, didžiausią darbą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Todėl šiame darbe plačiau aprašysiu šių pareigūnų teises ir pareigas.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo subjektas. Jis privalo reaguoti į kiekvieną nusikalstamą veiką, pradėti ikkiteisminį tyrimą ir jį atlikti vadovaudamasis prokuroro nurodymais. Platesnė ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka yra pateikta BPK 18 straipsnyje , kuriame nurodyta, kad “ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo , kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus:siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes”. Iš šios sąvokos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti tik ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo įstaigoje diirbantis asmuo, o tik toks asmuo , kuriam šios įstaigos ar jos padalinio vadovas yra pavedęs atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai baudžiamajame procese vykdo ikiteisminio tyrimo funkciją . Jie privalo panaudoti visas įstatyme numatytas priemones , kad būtų išaiškinta nusikalstama ve

eika ir nustatytas ją padaręs asmuo.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas yra pateiktas BPK 165 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis yra:
1. Policija,
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba,
3. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4. Karo policija,
5. Valstybės saugumo departamentas,
6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
7. Muitinės departamentas,
8. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas,
9. Kalėjimų departamentas(ir jo sistemai priklausančios įstaigos).
Visose prieš tai minėtose ikiteisminio tyrimo įstaigose dirba ikiteisminio tyrimo pareigūnai. BPK 165 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas išimtinis atvejis , kai ikiteisminį tyrimą gali atlikti asmuo , nesantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Jūros laivų kapitonams yra suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu.

1. IKITEISMINIO TYRIMO SUBJEKTAI

Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas. Kaip atskiras baudžiamojo proceso subjektas nėra išskiriamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas. Procesiniu aspektu jis taip pat yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Vis dėlto šis pareigūnas turi platesnius procesinius įgaliojimus negu kiti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas-tai vienintelis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam BPK tiesiogiai suteikia teisę pradėti ikiteisminį tyrimą(BPK 166 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas turi teisę suteikti įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą kitiems jo vadovaujamos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams. Be to , kaip minėta, ik

kiteisminio tyrimo įstaigos vadovas (taip pat ir padalinio vadovas) sprendžia, kuriems iš ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančių asmenų pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys , kad įgaliojimai pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą yra skirtingi. Ne kiekvienas ikiteisminiame tyrime dirbantis asmuo , turintis įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą , privalo turėti ir įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareigūnų , turinčių teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti mažiau nei pareigūnų , įgaliotų atlikti ikiteisminį tyrimą. Kalbant apie ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo procesinį statusą būtina nepamiršti , kad pagal Konstituciją ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas visiškai neprivalo rūpintis , kad jo vadovaujamos įstaigos pareigūnai tinkamai vykdytų savo pareigas. Konstitucijoje kalbama apie procesinį vadovavimą ir organizavimą. Darbo drausmės dalykais , kokybišku proceso veiksmų atlikimu pirmiausia turi rūpintis įstaigos vadovas , o ne prokuroras. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas turi rūpintis, kad prokuroro nurodymai būtų tinkamai vykdomi. Nei Konstitucija , nei BPK nedraudžia ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui kaupti informaciją apie jo vadovaujamos įstaigos pareigūnų atliekamų tyrimų aplinkybes , siekti, kad tyrimai būtų atliekami tinkamai ir greitai .

2. IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGŲ PAREIGŪNŲ TEISĖS IR PAREIGOS
2.1. IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGŪNŲ ĮGALIOJIMAI

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra BPK 165 straipsnyje išvardytų ikiteisminio tyrimo įstaigų darbuotojai , kuriems yra pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro vadovaujami ir kontroliuojami. BPK 172 straipsnio 2dalyje yr

ra nurodyta , kad “ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo:
• vykdyti visus prokuroro nurodymus;
• prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą”
Tai reiškia , kad procesiškai ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra visiškai pavaldūs prokurorui, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas prieš atlikdamas kiekvieną veiksmą neprivalo laukti prokuroro nurodymų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali savo iniciatyva atlikti veiksmus , kurių atlikimas yra galimas nesant tuo klausimu priimtų prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas , nelaukdamas prokuroro nurodymų, turi teisę:
1. atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus:šaukti į apklausas ir apklausti liudytojus , nukentėjusiuosius, įtariamuosius;surašyti ir įteikti įtariamajam pranešimą apie įtarimą ; atlikti akistatą; atlikti parodymų atpažinimą; atlikti apklausą parodymo atpažinti metu;atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; atlikti objektų apžiūrą; kviesti specialistą ir pavesti jam atlikti objektų tyrimą;
2. taikyti anonimiškumą liudytojui ir nukentėjusiajam , tačiau nutarimas , priimtas šiuo klausimu, turi būti teikiamas prokurorui tvirtinti (BPK 200 straipsnio 3 dalis);
3. taikyti procesines prievartos priemones:laikiną sulaikymą; atvesdinimą ; asmens apžiūrą; pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą; fotografavimą, filmavimą, matavimą, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimą. Neatidėliotinais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu gali būti atlikta krata ir poėmis (dėl jų vėliau turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas), o esant BPK 146 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms (asmens krata , dėl to nepriėmus atskiros nutarties , gali būti daroma: sulaikant ar suimant ; kai yra pakankamas pagrindas manyti , kad pa
atalpoje ar kitoje vietoje , kur daromas poėmis ar krata , esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus , galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti) ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti asmens kratą.
Visus nurodytuosius proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti , jei mano,kad tuos veiksmus atlikti reikalinga sprendžiant ikiteisminio tyrimo uždavinius , o prokuroras nėra nurodęs kitaip.

2.2. PROKURORO ĮGALIOJIMAI

Didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių išsprendimą tenka prokurorui. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija , įtvirtinta Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia , jog aukščiausios teisinės galios norminiu aktu – Konstitucija- prokuroras yra įpareigotas užtikrinti , kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai.
Iš trijų ikiteisminio tyrimo pareigūnų būtent prokuroras turi galimybių daryti didžiausią įtaką ikiteisminiam tyrimui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia. Jie privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Tyrimo veiksmus šie pareigūnai atlieka prokuroro kontroliuojami. BPK 173 straipsnio 3 dalis suteikia prokurorui teisę , o kartu ir pareigą naikinti neteisėtus ar nepagrįstus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas į procesą įtraukiamas dažniausiai prokuroro iniciatyva. Tik prokuroras turi visišką veikimo laisvę , žinoma, įstatymo numatytuose rėmuose.
Organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras sprendžia , ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas (jei ikiteisminį tyrimą pradeda ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras turi įsitikinti , kad tai padaryta pagrįstai), kas ikiteisminį tyrimą turi atlikti (pats prokuroras , tam tikra ikiteisminio tyrimo įstaiga ar kelios ikiteisminio tyrimo įstaigos), kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją.
Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo , priimdamas svarbiausius sprendimus , lemiančius tolesnę proceso eigą.
Ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkcijos vykdymo turinys skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose skiriasi. Labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymo atvejais prokuroras turi nuolat sekti , kaip vyksta ikiteisminis tyrimas , ir ikiteisminio tyrimo pareig8nams nuolat duoti reikalingus nurodymus. Lengvesnių nusikaltimų veikų padarymo atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnams prokuroras gali suteikti daugiau galimybių savarankiškai atlikti ikiteisminį tyrimą.
BPK numato , kad prokuroras gali bet kurios nusikalstamos veikos padarymo atveju atlikti ikiteisminį tyrimą pats. Prokuroras taip pat gali nuspręsti pats atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus. Čia galimi įvairūs variantai :prokuroras gali p[radėti ikiteisminį tyrimą, o po to pavesti jį užbaigti ikiteisminio tyrimo įstaigai;prokuroras gali užbaigti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje; prokuroras pats gali nuspręsti atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus , pavyzdžiui apklausti svarbiausius liudytojus , įtariamąjį ir pan., o visą tyrimą pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Prokuroras negali pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams priimti BPK 170 straipsnio 4 dalyje išvardytus sprendimus –šiuos sprendimus visais atvejais prokuroras privalo priimti pats. Tai sprendimai:
1. dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;
2. dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
3. dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
4. dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
Prokuroras taip pat pats privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.
BPK 164,166,168-170 straipsniuose nurodytos prokuroro funkcijos ir įgaliojimai yra detalizuoti generalinio prokuroro 2004m.vasario 25d.įsakymu patvirtintose rekomendacijose “Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant”. Šiose rekomendacijose yra nurodytos tokios bendrosios kiekvieno prokuroro , kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, pareigos:
1. užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas, o pradėtas būtų nutrauktas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;
2. kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus(BPK 176 straipsnis);
3. laiku spręsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimą;
4. kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai , atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, numatytų BPK 44 straipsnyje;nustačius tokius pažeidimus , nedelsiant imtis priemonių juos pašalinti;
5. spręsti procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo klausimą;
6. įstatymo nustatytais atvejais išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti(BPK 45 straipsnis) ;
7. išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo ar suėmimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikalstamos veikos požymių(BPK 46 straipsnis);
8. apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių prokuroro nuožiūra, jeigu suimtasis nenurodo jokio asmens (BPK128 straipsnis);
9. imtis priemonių pasirūpinti suimtojo vaikais ir jo turtui apsaugoti(BPK 129straipsnis);
10. nedelsdamas pranešti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, ir jeigu suimtasis pageidauja-jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai(BPK 128 straipsnis);
11. nedelsdamas su pareiškimu kreiptis į teismą dėl nutarties skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą panaikinimo , jeigu išnyksta suėmimo pagrindai ar suėmimui taikyti reikalingos sąlygos (BPK 139 straipsnis);
12. dalyvauti darant kratas ir poėmius patalpose , kuriose yra diplomatinės atstovybės arba kuriose gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos , jeigu yra diplomatinių atstovų prašymas ar sutikimas (BPK 150 straipsnis);
13. imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 116 straipsnis);
14. užtikrinti, kad nebūtų skelbiami duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius , nukentėjusiuosius (BPK 177 straipsnis) ir asmens tapatybės duomenys apie nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas (BPK 202 straipsnis), o ikiteisminio tyrimo duomenys- be prokuroro leidimo;
15. vykdyti kitus įstatymų reikalavimus.

2.3. IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJO ĮGALIOJIMAI

Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai nustatyti BPK 173straipsnyje. Jame numatyta , kad ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka:
1. skiria ir sankcionuoja prievartos priemonių taikymą;
Ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendžia dėl tų procesinės prievartos priemonių , kurios negali būti taikomos ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Tai pačios griežčiausios,žmogaus teises labiausiai varžančios priemonės, todėl už jų paskyrimą yra atsakinga teisminė valdžia. Ikiteisminio tyrimo metu tik ikiteisminio tyrimo teisėjas gali: dviejų griežčiausių kardomųjų priemonių –suėmimo ir namų arešto taikymą; griežčiausių iš kitų procesinių prievartos priemonių taikymą-atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą(BPK 141 straipsnis): kratą (BPK145 straipsnį); asmens kratą(BPK 146 straipsnis); poėmį (BPK147 straipsnis); pašto siuntų poėmį (BPK 148 straipsnis); telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą (BPK 154 straipsnis); prokuroro teisę susipažinti su informacija (BPK 155 straipsnis); laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą(BPK 157 straipsnis); savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus(BPK 158 straipsnis);leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus(BPK 159 straipsnis); slaptą sekimą (BPK160 straipsnis); skirti baudą (baudą skirti gali ir prokuroras) iki 30 MGL ir areštą iki vieno mėnesio(BPK 163 straipsnis). Dėl visų šių procesinės prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo teisėjas surašo nutartį, išskyrus prokuroro teisės susipažinti su informacija(BPK 155 straipsnis) sankcionavimą, kuris atliekamas ant prokuroro priimto nutarimo nurodant sutikimą;
2. prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius;

Ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi pareigos apklausti visus liudytojus ir nukentėjusiuosius. Šiuos proceso dalyvius ikiteisminio tyrimo teisėjas apklausia tik BPK 184,186 straipsniuose numatytais atvejais, kai būtina iš anksto patikimai užfiksuoti šių asmenų parodymus. Apklausiamus liudytojus ir nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo teisėjas turi prisaikdinti , išskyrus BPK 278 straipsnyje numatytus atvejus, kai negali būti prisaikdinama;
3. apklausia įtariamuosius;
Įtariamuosius ikiteisminio tyrimo teisėjas apklausia tik įstatyme numatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti BPK 189 straipsnio 1 dalyje. Tokia apklausa gali būti atliekama tiek prokuroro , tiek paties įtariamojo iniciatyva;
4. tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
Ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinti turi būti pateikiama dalis prokuroro nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tam tikrais atvejais prokuroras turi teisę ikiteisminį tyrimą nutraukti savarankiškai, tai yra prokuroro nutarimas neturi būti teikiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui tvirtinti. Kompetencija nutraukiant ikiteisminį tyrimą priklauso nuo nutraukimo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi tvirtinti prokuroro nutarimus , kai nutraukimo pagrindas yra BPK 213 straipsnyje numatytu pagrindu , kai buvo tiriamos kelios skirtingo sunkumo veikos;
5. tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais;
Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą tvirtina tais atvejais , kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo teisėjo pritarimu;
6. nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;
Proceso dalyviai skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, taip pat nutarimų gali pateikti BPK 62,63 straipsniuose nustatyta (bendra) tvarka arba remdamiesi BPK normomis , nustatančiomis atskirą (specialią)tam tikro veiksmo apskundimo procedūrą;
7. atlieka kitus BPK numatytus veiksmus.
BPK yra numatyti ir kai kurie kiti veiksmai bei procedūros, kurie ikiteisminio tyrimo stadijoje yra paskirti ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai: sprendimo priėmimas pagal BPK 162 straipsnį dėl taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones surinktos informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje; ekspertizės skyrimas BPK 208-210 straipsniuose nustatyta tvarka ; ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar jo užbaigimo terminų nustatymas, nustatytų terminų pratęsimas BPK 215 straipsnyje numatytais atvejais.
Visus šiuos nurodytus veiksmus , išskyrus skundų nagrinėjimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Savo iniciatyva nė vieno minėtųjų veiksmų ikiteisminio tyrimo teisėjas neatlieka.
Prašymą ikiteisminio tyrimo prokuroras gali teikti savo iniciatyva ar proceso dalyvio pageidavimu.
Ikiteisminio tyrimo prokuroras privalo išnagrinėti prokuroro prašymą ir jį patenkinti arba atsisakyti jį patenkinti. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą , ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Atliekant šiuos veiksmus priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys skundžiamos BPK 65 straipsnyje nustatyta tvarka arba tvarka , kuri atskirai numatyta tam tikram veiksmui apskųsti.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas savo įgaliojimus vykdo ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau teismo , kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu tam tikrus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas gali atlikti ir prasidėjus teismo procesui.

2.4. IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGŪNŲ VEIKLOS VIETA

BPK 174 straipsnyje nurodyta, kokios vietovės prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi atlikti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo vietą lemia nusikalstamos veikos padarymo vieta-ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės , kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos , kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Pagal šią taisyklę nustatomas ir ikiteisminį tyrimą organizuoti ar jam vadovauti turintis prokuroras, jei šių funkcijų neperima aukštesnės prokuratūros prokuroras.
BPK 174 straipsnio 2 dalyje numatyta nurodytos pagrindinės taisyklės išimtis. Aukštesnysis prokuroras gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei tokiu būdu gali būti pasiekta, kad nusikalstama veika bus ištirta greičiau ir išsamiau.

2.5. ATSKIRIEJI PAVEDIMAI

Tam tikrais atvejais kyla būtinybė atskirus tyrimo veiksmus atlikti kitoje nei vyksta ikiteisminis tyrimas vietovėje. Tokiais atvejais ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali nuvykti į kitą vietovę ir atlikti reikiamus veiksmus. Tačiau vykimas į kitą vietovę yra susijęs su laiko ir lėšų sąnaudomis, todėl BPK 175 straipsnis numato galimybę ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nevykti į kitą miestą ar rajoną, o kreiptis dėl atitinkamo veiksmo atlikimo į kitos vietovės prokurorą ar pareigūną. Toks kreipimasis yra vadinamas atskiruoju pavedimu.
Atskiras pavedimas paprastai turi būti formuluojamas raštu , nors BPK nebūtų pažeidžiamas pavedimą davus žodžiu.
Prokuroras gali duoti atskirąjį pavedimą tiek kitos vietovės prokurorui , tiek bet kuriai kitos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu atskirąjį pavedimą reikia duoti kitos vietovės kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai , ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi kreiptis į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą.
Atskirasis pavedimas jį gavusiam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra privalomas ir turi būti įvykdytas per trumpiausius terminus, jei nėra objektyvių priežasčių , trukdančių tokį pavedimą įvykdyti.

2.6. IKITEISMINIO TYRIMO TERMINAI

BPK nėra nustatytas konkretus terminas , per kurį ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigiamas. BPK 176 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tik su proceso greitumo principu susijusi nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per trumpiausius terminus. Tai reiškia , kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo imtis visų būtinų ir teisėtų priemonių, kad tiek atskiri ikiteisminio tyrimo veiksmai, tiek visas ikiteisminis tyrimas būtų atliekami be nepateisinamo delsimo kaip įmanoma greičiau. Ši nuostata tiesiogiai susijusi su BPK 1 ir 2 straipsniuose įtvirtinta pareiga greitai atskleisti nusikalstamas veikas bei EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (kartu ir įtariamojo) teise, kad jo byla būtų išnagrinėta per trumpiausią laiką. Dėl ilgai vykdančio ikiteisminio tyrimo pailgėja bendra proceso trukmė.
Per ilgai trunkantis procesas gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Siekiant išvengti tokių pažeidimų BPK 176 straipsnio 2 dalis įpareigoja prokurorus kontroliuoti, kaip tiriant nusikalstamas veikas yra paisoma reikalavimo siekti , kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo trumpesnis. Kontroliuoti ikiteisminio tyrimo terminus prokurorai privalo vadovaudamiesi 2003 m. balandžio 11 d. generalinio prokuroro patvirtinta Ikiteisminio tyrimo kontrolės terminų tvarka.

2.7. IKITEISMINIO TYRIMO DUOMENŲ NESKELBTINUMAS

Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini (BPK 177 str.).
Tačiau prireikus prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį ikiteisminio tyrimo duomenų. Toks sprendimas gali būti priimtas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, iškilus būtinybei informuoti visuomenę apie ją labai jaudinančių nusikalstamų veikų tyrimą ar prašant visuomenės pagalbos, reikalingos norint surasti pasislėpusius (dingusius) asmenis, pagrobtus daiktus ar pan. Tačiau ir tokiais atvejais negali būti skelbiama informacija apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius- taip siekiama nepažeisti vaiko teisių, nepadaryti kitokios neigiamos įtakos nepilnamečiui.
Už ikiteisminio tyrimo duomenų pagarsinimą BK 247 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Prireikus prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali įspėti tiek proceso dalyvius , tiek ir kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad be prokuroro leidimo draudžiama paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Perspėjamas asmuo parašu turi patvirtinti tai, kad jam žinoma apie baudžiamąją atsakomybę už tokio draudimo nesilaikymą.

2.8. TEISĖ SUPAŽINTI SU IKITEISMINIO TYRIMO DUOMENIMIS

Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašius yra viena iš įtariamojo, gynėjo ir nukentėjusiojo ir jo atstovo teisių. Tačiau ši teisė ikiteisminio tyrimo metu nėra absoliuti. Tol , kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, naudojimasis šia teise gali būti ribojamas.
BPK 181 straipsnis numato , kad nurodyti proceso dalyviai, norėdami susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus, turi teikti prašymą prokurorui. Prokuroras turi teisę netenkinti tokio prašymo ir neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tik dėl vienos priežasties- jei susipažinimas,prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Dėl šios priežasties gali būti neleidžiama susipažinti tiek su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiek su dalimi šių duomenų. BPK nenustato nei baigtinio , nei pavyzdinio sąrašų atvejų, kada galėtų būti laikoma, kad susipažinimas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Spręsti apie tai – diskrecinė prokuroro teisė. Prokuroras paprastai turėtų neleisti susipažinti su duomenimis, iš kurių būtų galima nustatyti , kad procese yra atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, kurie dar nėra baigti. Tačiau gali būti ir kitų atvejų, pavyzdžiui, atvejai, kai leidimas susipažinti galėtų sutrukdyti paimti dar nepaimtus daiktus ir dokumentus, leistų proceso dalyviams daryti neleistiną poveikį esamiems ar potencialiems liudytojams ir pan.
Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Įtariamasis , gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas tokį nutarimą per septynias dienas gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skunde gali būti abejojama , ar prokuroras turi pagrindo manyti , kad dėl susipažinimo gali būti pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per tris dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį, kuri yra neskundžiama.
Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis , jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Ši taisyklė neturi jokių išimčių , nes šiame proceso etape jau nėra pagrindo teigti , kad dėl susipažinimo gali būti pakenkta procesui. Priešingai , susipažinimas su surinktais duomenimis yra prielaida į tai, kad teismo proceso metu bus laikomasi rungimosi principo.
BPK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad “jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teisę daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas”. Pastaroji taisyklė yra dažnai kritikuojama kaip varžanti suimto įtariamojo teises. Ši kritika nėra labai pagrįsta , nes gynėjui, o ne įtariamajam susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis teisė į gynybą nevaržoma.

IŠVADOS

Kalbant apie sąvoką “pareigūnas” tai turima omenyje ne tik pareigūnus, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėją ir prokurorą.
Taigi šie subjektai yra atsakingi už vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kurią turi iki galo išnagrinėti , surasti nusikaltėlius , pažeidėjus , liudytojus ir perduoti į teismą.
Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dirbti sparčiau ir efektyviau. Tačiau didelis darbo krūvis, teisinių ir vadybinių žinių trūkumas bei ne visai aiškus funkcijų pasidalinimas kol kas trukdo išnaudoti visas galimybes.Teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų gebėjimas elgtis taip, kad jų elgesys skatintų ir stiprintų piliečių pasitikėjimą teisingumu, turėtų tapti sudedamąja jiems keliamų kvalifikacinių reikalavimų dalimi. Kitaip tariant, teisėjai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų užtikrinti ne tik tai, kad bus atskleistas nusikaltimas ir atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, bet ir sugebėti tai padaryti taip, kad kuo labiau skatintų piliečių suvokto teisingumo jausmą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1994 m.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785.
3. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. I-47”Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo”.
4. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr.I-58 :Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo”.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso komentaras. I-IV dalys (1-220straipsniai) .Vilnius. Teisinės informacijos centras,2005.
6. Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P. Baudžiamojo proceso teisė/ vadovėlis/ Vilnius: Teisinės informacijos centras,2005.
7. Gušauskienė M. Ikiteisminio tyrimo teisėjas- žmogus teisių garantas//Jurisprudencija,t.57(49),2004.

Leave a Comment