Fransize

ŠIAULIŲ UNIVERSITETASSOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETASVADYBOS KATEDRA

FRAŠIZĖS SUTARTIES SAMPRATA, JOS ŠALYS IR SUDARYMO BEI VYKDYMO YPATUMAI

Verslo teisės kursinis darbas

Darbo vadovė: G. Šatienė

Šiauliai2006

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………….3Frančizės samprata………………………………………………………………………………..4 Frančizės sutarties samprata………………………………………………………………….6Franšizės sutarčių tipai……………………………………………………………………..8Franšizės sutarties registravimas…………………………………………………………..9Franšizių rūšys…………………………………………………………………………………….10 Franšizės įsigyjimo privalumai…………………………………………………………..11 Franšizės įsigyjimo trūkumai………………………………………………………………12Franšizės įsigyjimo sunkumai…………………………………………………………….13 IŠVADOS……………………………………………………………………………………………17LITERATŪRA……………………………………………………………………………………….18

ĮVADAS

Franšizės biznis auga didžiuliais tempais, todėl netrukus sunku bus rasti verslo sritį, kuri nebūtų susijusi su šia veiklos rūšimi. Daugelis žino, kad tai patogus būdas pradėti verslą, ypač pradedančiam verslininkui. Žmonės turi supratimą apie frančizės esmę, bet jie net neįsivaizduoja kaip yra sudaroma franšizės sutartis. Juk kiekviena sutartis turi savo reikalavimus ir įvairius niuansus. Tikslas. Išnagrinėti franšizės sutarties sudarymo sąlygas, frančizės tipus ir rūšis. Uždaviniai. Išsiaiškinti frančizės sutarties privalumus ir trūkumas.

Frančizės samprata

Franšizė – (angl. franchise) tai gali būti ir nedidelis greito maisto restoranas, ir artimiausias supermarketas, ir užsienio firmos gaminamų automobilių distributoriaus teises turinti kompanija. Franšizės biznis auga didžiuliais tempais, todėl netrukus sunku bus rasti verslo sritį, kuri nebūtų susijusi su šia veiklos rūšimi.R. Stanislovaitis teigia, kad žodis “franchise” prancūzų kalba reiškia lengvatą, leistiną nukrypimą pristatytų prekių kiekio. Šis nukrypimas apskaičiuojamas procentais. Daugelyje šalių įstatymais nereglamentuojama ir laikoma komercinės koncesijos atmaina arba distribucijos rūšimi. Rusijos civilinis kodeksas distribuciją ir franšizę reglamentuoja tais pačiais kodekso straipsniais, išskirdamasjas atskiromis kodekso straipsnių dalimis. Lietuvos civilinis kodeksas šią sutartį reglamentuoja 6.766 – 6.779 straipsniais. Terminas franšizė (franšizė) kildinamas iš senosios prancūzų kalbos žodžio franc, kuris reiškė “laisvas nuo vergijos”. Senojoje anglų kalboje žodis fraunchise reiškė “privilegiją” arba “laisvę”. O šiuolaikinėje verslo kalboje franšizė – tai susitarimas, pagal kurį franšizės teikėjas suteikia teisę nepriklausomoms firmoms ar verslininkams naudoti jo prekės ženklą, marketingo sistemą ir/arba gamybos technologiją už nuolatinį mokestį, vadinamą rojalčiu (angl. royalty).

Pirmoji šią verslo formą dar 1850 metais pradėjo naudoti žymioji Amerikos “Singer” siuvimo mašinų gamybos kompanija. XX a. pradžioje franšizės paplito automobilių, degalinių ir gaiviųjų gėrimų pramonėje, o šiuo metu pasaulyje be jų neįsivaizduojama nė viena verslo sritis. Visiems žinomos firmos “GoodYear”, “Holiday Inns”, “McDonald’s”, “Avis” – tik keli nepriklausomiems verslininkams franšizės siūlančių kompanijų pavyzdžiai.Už franšizės mokestį franšizę įsigijusi firma įgauna tam tikras privilegijas, pvz., teisę pardavinėti žinomą produktą, naudotis biznio metodais, paremtais motininės kompanijos patirtimi, gauti pradinį apmokymą ir nuolatinę kompanijos paramą. Tačiau franšizės pirkėjai turi ir įsipareigojimų kompanijai. Tai ne tik royalty mokesčio mokėjimas, bet ir parduodamų prekių bei paslaugų kokybės išlaikymas, parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų asortimento bei veiklos apribojimai, reikalavimai patalpų vietai bei dizainui ir draudimas užsiimti bet kokia panašia veikla franšizės kontrakto galiojimo metu arba jam pasibaigus.Franšizę įsigijusi firma įgauna tam tikrą pranašumą prieš kitus nepriklausomus konkurentus: prekių ženklus, autorines teises, komercines paslaptis ir patentus. Vienoda reklama, parduotuvių dizainas bei interjeras padeda jiems patraukti potencialių klientų dėmesį. Laikydamosi kompanijos aptarnavimo ir kokybės standartų, franšizę įsigijusios firmos teikia vartotojams aukštos kokybės prekes bei paslaugas.Dauguma franšizės tiekėjų yra didelės korporacijos, turinčios daug finansinių išteklių. Jos dažnai investuoja dideles sumas į produkto tyrimus bei tobulinimą; turi didelius marketingo skyrius, kurie užsiima plačia reklama; yra sukūrusios apmokymo programas naujiems franšizės pirkėjams. Taip pat šios kompanijos teikia įvairią nuolatinę paramą. Taigi, laikydamiesi franšizės kontrakto sąlygų, franšizės pirkėjai gali gauti daug naudos turėdami savo biznį ir gaudami paramą iš patyrusios bei pripažintos kompanijos.
Taigi, trumpai galima apibrėži, jog Franšizė – tai dalykinis susitarimas tarp “motininės” kompanijos – franšizės savininko ir individo –verslininko arba , paprastai susijęs su tam tikrais finansiniais ir kitokiais įsipareigojimais siekiant abipusės naudos. Franšizės savininkas arba teikėjas parduoda franšizės pirkėjams teisę pardavinėti jo prekes ar paslaugas ir naudotis jo sukurtais biznio metodais, prekiniais ženklais. Franšizės pirkėjas paprastai moka teikėjui pradinį mokestį ir nustatytais terminais (kontrakto galiojimo metu) – pardavimo pajamų procentą arba royalty (pagal susitarimą).Franšizė – tai viena iš galimybių pradėti savo verslą. Verslininkas, vykdantis veiklą pagal franšizės sutartį, įgyja teisę naudotis franšizės pardavėjo sukurtu verslo modeliu, įmonės vardu, prekiniu ženklu, gamybos technologijomis, teikti tokias pačias paslaugas ir kita. Už galimybę naudotis šiomis teisėmis franšizės pirkėjas franšizės pardavėjui moka atlygį, numatytą sutartyje. Jis gali susidėti iš pradinio mokesčio ir/arba reguliariai mokamos procentinės dalies nuo franšizės naudotojo pajamų. Atlygis yra susitarimo objektas. Franšizė yra patraukli mažesne verslo rizika. Franšizės pardavėjas sutartyje numatyta tvarka teikia pagalbą (konsultacijas) franšizės pirkėjui pradedant ir plėtojant verslą. Kartu su franšize jos pirkėjas įgyja ir dalį vartotojų, kurie jau naudojasi franšizės tinklu. Verslas pagal franšizės sutartį turi ir trūkumų. Franšizės naudotojas yra labai priklausomas nuo franšizės pardavėjo. Veikla vykdoma griežtai laikantis franšizės sutarties. Taip ribojama verslininko saviraiška. Franšizės teisių įsigijimas gali pareikalauti didelių investicijų.

Frančizės sutarties samprata

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.766 straipsnį, franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t. t.).

Franšizės sutarties šalmis gali būti įmonės (verslininkai). Franšizės sutarties forma reglamentuojama Civilinio kodekso 6.767 straipsnyje: 1. Franšizės sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas franšizės sutartį daro negaliojančią.2. Tretiesiems asmenims sutartis gali būti panaudota tik įregistravus franšizės sutarties sudarymo faktą įstatymų nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, kuriame yra įregistruotas teisių turėtojas. Jeigu teisių turėtojas įregistruotas užsienio valstybėje, franšizės sutarties sudarymo faktas turi būti registruojamas juridinių asmenų registre, kuriame įregistruotas naudotojas.3. Jeigu franšizės sutarties dalykas yra pramoninės nuosavybės teise saugomas objektas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka atitinkamoje institucijoje, registruojančioje pramoninės nuosavybės teisės objektus ir teises į juos.Franšizės sutartis iš esmės kontrahentą padaro pardavėjo prekybos tinklo grandimi su tam tikru savo verslo rizikos laipsniu. Tai dar vienas teisėtas būdas steigti vertikaliuosius prekybinius susivienijimus, apeinant antimonopolinės veiklos reglamentavimą. (R. Stanislovaitis 223psl.). Tai parodo ir subfranšizės galimybė (Lietuvos Civilinio kodekso 6.768 straipsnis) :1. Franšizės sutartis gali numatyti naudotojo teisę leisti kitiems asmenims naudotis visomis jam suteiktomis išimtinėmis teisėmis ar kai kuriomis iš jų subfranšizės sąlygomis. Subfranšizės sutarties sąlygos turi būti iš anksto aptartos franšizės sutartyje arba vėliau suderintos su teisių turėtoju. Franšizės sutartis taip pat gali numatyti naudotojo pareigą po sutarties sudarymo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis tam tikrą laiką tomis teisėmis subfranšizės sąlygomis.2. Subfranšizės sutartis negali būti sudaryta ilgesniam terminui nei franšizės sutartis.3. Jeigu negalioja franšizės sutartis, negalioja ir subfranšizės sutartis.4. Kai terminuota franšizės sutartis nutraukiama prieš terminą, subnaudotojo teisės ir pareigos pagal subfranšizės sutartį pereina teisių turėtojui, jeigu jis sutinka prisiimti teises ir pareigas pagal subfranšizės sutartį, išskyrus atvejus, kai franšizės sutartis nustato ką kita. Šios taisyklės taip pat taikomos ir nutraukiant neterminuotą franšizės sutartį.
5. Jeigu franšizės sutartis nenustato ko kita, naudotojas atsako teisių turėtojui už subnaudotojų veiksmus subsidiariai.6. Subfranšizės sutarčiai taikomos šio skyriaus taisyklės, jeigu subfranšizės ypatumai leidžia tą daryti.

Franšizės teteisių turėtojas pagal Civilinio kodekso 6.770 straipsnį privalo :1. Teisių turėtojas privalo:1) perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją, kuri yra būtina naudotojui, kad šis galėtų įgyvendinti jam suteiktas pagal franšizės sutartį teises, taip pat instruktuoti naudotoją ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduotų teisių įgyvendinimu;2) išduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir užtikrinti jų įforminimą nustatyta tvarka.2. Jeigu franšizės sutartis nenustato ko kita, teisių turėtojas privalo:1) užtikrinti franšizės sutarties įregistravimą;2) teikti naudotojui nuolatinę techninę ir konsultacinę pagalbą, padėti apmokyti naudotojo darbuotojus;3) kontroliuoti naudotojo pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę.Naudotojas, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ir ypatumus bei franšizės sutarties sąlygas, pagal Civilinio kodekso 6.771 straipsnį privalo :1) franšizės sutartyje nustatytu būdu savo veikloje naudoti teisių turėtojo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą;2) užtikrinti pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų tinkamą kokybę;3) laikytis teisių turėtojo nurodymų ir instrukcijų dėl teisių naudojimo, naudotojo komercinių patalpų vidaus ir išorės apipavidalinimo ir kitokios franšizės sutartyje nustatytos veiklos sąlygų;4) teikti pirkėjams (užsakovams) papildomų paslaugų, kurių jie galėjo protingai tikėtis įsigydami (užsakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai iš teisių turėtojo;5) neatskleisti kitiems asmenims iš teisių turėtojo gautų komercinių (gamybinių) paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos;6) sudaryti subfranšizės sutartį, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franšizės sutartyje;7) informuoti pirkėjus (užsakovus) labiausiai jiems akivaizdžiausiu būdu apie tai, kad naudotojas veikia pagal franšizės sutartį ir naudoja teisių turėtojo firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar kitokį teisių turėtoją individualizuojantį simbolį.

Franšizės sutarčių tipai

V. Sūdžius savo knygoje „Sutartys: principai ir praktika“ cituodamas I. Dainauskienę, aprašo keturis franšizės sutarčių tipus: 1. produkcijos (prekių ir paslaugų) pardavimo sutartis; 2. mažmeninės prekybos sutartis; 3. tarptautinė sutartis; 4. kompleksinė pramoninė – prekybinė sutartis.

Pirmojo tipo (produkcijos pardavimo) franšizės sutartys artimos prekybos agentų ir kitų tarpininkų pavedimams su išskirtine teise į teritoriją ar produkciją. Tokia sutartis sudaroma tarp produkcijos gamintojo ir pardavėjo. Pardavėjas, palaikomas franšizės teisių turėtojo reklama, prekių ženklu, gerai sukomplektuotomis ir paruoštomis prekybai prekėmis, daug greičiau įsitvirtina rinkoje nei pavieniai komersantai. Pardavėjas privalo griežtai laikytis franšizės teisių turėtojo instrukcijų, nurodytų prekybos metodų ir priemonių. Parduotuvės ar paslaugos teikiančios įmonės įranga, interjeras ir eksterjeras, darbuotojų apranga ir aptarnavimas dažniausiai taip pat reglamentuojami franšizės sutartyje. Mažmeninės prekybos įmonės gali palaikyti antrojo tipo franšizės sutartinius ryšius su didmeninės prekybos firma. Tokiu atveju lengviau palaikyti platesnį ir sudėtingesnį bei pastovesnį prekių asortimentą. Naudojamasi bendra reklama, tuo pačiu prekybos ženklu, pigiau atsieina prekių asortimento formavimas. Tačiau privaloma bendra asortimento ir kainų politika, apribojams savarankiškumas pasirenkant prekių šaltinius, prekybos priemones ir būdus. Tarptautinės trečiojo tipo franšizės sutartys paplitusios visose gamybos, paslaugų teikimo ir kitose komercinės veiklos srityse. Gana dažnai franšizės paslaugos taikomos tarptautinio turizmo, kitų šalių restoranų, greito maitinimo įmonėms, automobilių nuomai ir t.t. Ypač sudėtingos ketvirtojo tipo kompleksinės pramoninės prekybinės franšizės sutartys, kurios apima licencijų, bendradarbiavimo, tyrimo, reklamos, rangos ir diegimo, nuomos ir lizingo bei kitas sutartis.

Franšizės sutarties registravimasFranšizės sutarčių registravimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 “Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo”. Nuo 2004 m. sausio 1 d. franšizės sutartys registruojamos Valstybės įmonės “Registrų centras” Juridinių asmenų registravimo skyriuose.

Norint užregistruoti franšizės sutartį, franšizės pirkėjas arba pardavėjas registro tvarkytojui turi pateikti:• Prašymą įregistruoti franšizės sutartį;• Franšizės sutarties nuorašą;• Dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą. Atlygis už franšizės sutarties registravimą – 15 Lt. Atlygio dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1694 “Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centras už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių registravimą, duomenų pakeitimų registravimą ir naudojimąsi juridinių asmenų registro duomenimis bei informacija dydžių patvirtinimo”.

Franšizių rūšys

 Produkto ar prekės ženklo franšizės. Jos naudojamos siekiant sukurti paskirstymo per dilerius tinklą. Franšizės teikėjas kontroliuoja dilerio veiklą, apribodamas konkurentų produktų pardavimą ir nurodydamas, kaip vykdyti marketingo programą. Už tai franšizės turėtojai gauna teisę naudotis žinomos firmos vardu. Taip pat jie gali gauti iš franšizuotojo finansinę, marketingo ir valdymo paramą. Biznio sistemos franšizės. Tokia franšizė suteikia teisę naudotis franšizuotojo firmos vardu ir ženklu, pardavinėti jo produktus ar paslaugas, naudotis marketingo metodais, sistema, vidinės kontrolės ir valdymo procedūromis. Franšizės pirkėjas tiesiog valdo kažkieno kito sukurtą verslą – visą verslo koncepciją. Susijungimas arba konversija. Šį tipą dažniausiai naudoja nepriklausomų verslininkų grupės veikiančios smulkiose pramonės šakose, kurios suvienija savo išteklius siekdamos būti geriau žinomoje rinkoje ir sudaryti stambios kompanijos įvaizdį. Tai daroma apjungiant visas firmas po vienu pavadinimu ir sukuriant franšizės tinklą. Tokioje sistemoje visos tinklo kompanijos gali pasinaudoti bendra perkamąja galia bei reklamos ir marketingo ištekliais ir tuo būdu užkariauti didesnę rinkos dalį. Tokios kompanijos gali naudoti tiek savo, tiek franšizės pavadinimą. teisę pardavinėti žinomą produktą naudotis biznio metodais, paremtais motininės kompanijos patirtimi

 gauti pradinį apmokymą gauti nuolatinę kompanijos paramąFranšizės įsigyjimo privalumai

Franšizės įsigyjimas turi labai daug privalumų:1. Mažesnė rizika. Franšizės pirkėjas įsigyja verslą, kurio daugumą problemų jau išsprendė kiti.

2. Parengta veiklai sistema. Franšizės pirkėjas įgyja teises į registruotą firmos ženklą, patentus ir kai kurias dizaino koncepcijas.

3. Standartiniai produktai ir paslaugos. Franšizė suteikia galimybę pardavinėti rinkoje įsitvirtinusius produktus ir paslaugas ir naudotis sukurta sistema.

4. Finansinės ir apskaitos sistemos. Atsargų kontrolės blankai, pelno ir nuostolių ataskaitos formos. Be to, franšizės pirkėjas kas mėnesį pateikia finansines ataskaitas franšizuotojui.

5. Didesnė perkamoji galia. Pavieniams verslininkams vis sunkiau varžytis su konglomeratų, konsorciumų ir tarptautinių korporacijų perkamąja galia, o franšizės turėtojas gali naudotis viso franšizių tinklo perkamąja galia.

6. Parama ir konsultavimas. Franšizuotojai dažniausiai teikia savo franšizės turėtojams nuolatinę paramą ir mokymą, padeda spręsti iškilusias problemas.

7. Nacionalinės ir vietinės reklamos kampanijos. Didelės kompanijos gali sau leisti daug didesnės apimties, intensyvumo ir geresnio lygio reklamą nei mažos. Be to, paprastai franšizės pirkėjai be rojalčio moka bendrų pajamų dalį į nacionalinį ar regioninį reklamos fondą.

8. Reklama vietoje. Franšizuotojas aprūpina franšizės pirkėjus šiuolaikinėmis reklamos priemonėmis, kurios padeda sukurti žymiai geresnį firmos įvaizdį.

9. Vieninga pakuotė. Franšizuotojas paprastai jau yra sukūręs savo produktui firminę tinkamo dydžio ir tipo pakuotę, kuria naudojasi ir franšizės pirkėjas.

10. Nuolatiniai tyrimai ir produkto tobulinimas. Dauguma franšizuotojų nuolat kuria naujus produktus bei tobulina jų versijas, kuo naudojasi ir franšizės turėtojai. To paprastai negali sau leisti nepriklausomi verslininkai.

11. Finansinė pagalba. Dauguma franšizės teikėjų siūlo finansinę pagalbą savo naujiesiems partneriams, finansuoja dalį pradinių franšizės išlaidų – įrengimams, rekonstrukcijai ar žemei įsigyti.

12. Vietos parinkimas. Franšizuotojas paprastai geriausiai žino tinkamiausias vietas savo verslui, todėl gali padėti pasirinkti tinkamą vietą, kuri atneš maksimalų pelną.

13. Veiklos vadovas. Franšizės turėtojas galės juo naudotis pats ir mokydamas savo darbuotojus.

14. Prekybos ir marketingo parama. Franšizuotojai atskleidžia savo franšizių pirkėjams prekybos ir marketingo paslaptis, kurios padėjo jiems pasiekti sėkmės versle.

15. Planavimas ir prognozė. Būtina planuoti savo pardavimus, atsargas, personalo politiką ir mokymą, numatyti pajamas ir išlaidas.

16. Mažesnio kapitalo poreikis. Franšizės pirkėjas tiksliai žino, kokius įrengimus ir kiek jų pirkti. Be to, gali įsigyti įrengimus žemesne kaina, nes didesnė franšizuotojo perkamoji galia leidžia tikėtis nuolaidų. Kartais franšizuotojai leidžia pirkti įrengimus kreditan.

Franšizės įsigyjimo trūkumai

Jei yra privalumai tai ir visuomet būna trūkumų. Ne išimtis yra ir frašizės įsigyjimas :1. Mažesnis savarankiškumas. Franšizės pirkėjas veikia su svetimu vardu, įgyvendindamas ne savo verslo koncepciją. Taigi jis yra daugiau menedžeris, o ne šeimininkas.

2. Palyginti didelė kaina. Kai kurių franšizių įsigijimo kaina yra nemaža, be to, tenka mokėti nuolatinį royalty, kuris dažnai sudaro 2 –6% pardavimo pajamų.

3. Franšizės kontraktas. Franšizės pirkėjas privalo pasirašyti kontraktą su franšizuotoju. Jame nurodomos pagrindinės veiklos taisyklės, rojalčio dydis ir daugybė kitų dalykų.

4. Franšizuotojo problemos tampa ir jūsų problemomis. Jei franšizę pardavusiai kompanijai ateina sunkūs laikai, tai pajunta ir franšizės turėtojas, kurį sieja su franšizuotoju ne tik verslo kontraktas, bet ir verslo koncepcija, vardas, produktai ar paslaugos.

Franšizės įsigyjimo sunkumai

Didelių sunkumų gali sukelti pradinio kapitalo reikiamossumos neturėjimas. Nes pasirašant franšizės sutartį, franšizės gavėjas taip pat gauna ir finansinių įsipareigojimų:

 Franšizės mokestis. Jis priklauso nuo veiklos pelningumo ir gali svyruoti nuo 4.000 iki 20.000 (ir net 50.000 eurų). Be šio vienkartinio mokesčio tenka mokėti rojaltį. Patalpos. Jei tenka pirkti arba nuomoti žemę, pastatą, franšizės pirkėjui tenka už tai mokėti pačiam. Be to, jis turi apmokėti ir rekonstrukcijos išlaidas. Šias išlaidas kartais iš dalies gali kompensuoti ir franšizuotojas. Įrengimai. Daugeliu atveju įrengimus galima įsigyti išsimokėtinai. Apipavidalinimas. Dauguma franšizuotojų turi sukūrę savo firminį iškabų komplektą, kurį privalo įsigyti franšizės pirkėjas. Pradinės atsargos. Paprastai tai mažiausiai dviejų savaičių atsargos. Apyvartinis kapitalas. Jo prireiks nuomos mokesčiui, mokesčiams už komunalinius patarnavimus, darbuotojų atlyginimams bei mokėjimų atidėjimams. Reklamos mokestis. Dauguma franšizuotojų reikalauja iš franšizės pirkėjų, kad jie mokėtų reklamos rojaltį – tam tikrą pardavimo pajamų mokestį – į reklamos fondą. Iš jo finansuojama viso franšizių tinklo reklama nacionaliniu ir regioniniu mastu.Franšizės pirkėjai gali susidurti ir su kitais sunkumais: Per didelės kvotos Grasinimai nutraukti kontraktą, jei franšizės pirkėjas bandys savarankiškai vystyti biznį Per didelė franšizės teikėjų teikiamų prekių kaina ir kiekis Kontraktų skirtumai Užstatas „Vienpusis eismas” Franšizės teikėjas nevykdo savo įsipareigojimų Dideli nuostoliai kontrakto nutraukimo atveju

Franšizės informacijos pakete turėtų atsispindėti: Pagrindiniai duomenys apie franšizės teikėją  Kompanijos direktorių ir pagrindinių vadovų darbo patirtis  Trumpa kompanijos veiklos istorija  Franšizės aprašymas  Reikiamos pradinės investicijos  Kiti mokesčiai už franšizę Informacija apie galimą paramą ieškant finansavimo  Franšizės pirkėjo būsimos veiklos suvaržymas  Franšizės pirkėjo asmeninio dalyvavimo laipsnis Kontrakto sąlygų sustabdymas/atnaujinimas  Veikiančių franšizių skaičius ir jų sėkmės laipsnis

 Franšizės teikėjo teisė parinki/tvirtinti būsimos franšizės vietą Franšizės pirkėjui garantuojamas apmokymas ir parama  Finansinė informacija apie jau veikiančią tokio tipo franšizę  Finansiniai duomenys apie franšizės teikėją  Franšizės teikėjo bankų, advokatų ir pan. sąrašas

Pagrindinės franšizės sutarčių dalys (pagal V. Sūdžių) yra šios:1. subjektai, objektas, tikslai ir laikas;2. pradinis, apyvartos ir kiti mokesčiai, atsiskaitymo tvarka;3. naudotojo (franšizės gavėjo) statusas, veiklos pobūdis, produkcija, organizacinė struktūra;4. teisių turėtojo (franšizės teikėjo) teisės ir įsipareigojimai;5. naudotojo teisės ir įsipareigojimai;6. atsakomybė už sutarties pažeidimus;7. sutarties atnaujinimo ir pratęsimo sąlygos;8. pardavimas ar pardavimo galimybės;9. prekių ženklų, kitos simbolikos, reklamos ir kitų priemonių naudojimo sąlygos;10. apskaita ir atskaitomybė, kontrolės galimybės;11. sutarties nutraukimas ir padariniai.

Franšizės sutartyje turėtų būti šie punktai:1. Atnaujinimo sąlygos2. Sąlyga, leidžianti potencialiam franšizės pirkėjui (jei jis to nori) įsigyti naudotus įrengimus ar patalpas3. Sąlyga, nurodanti apmokymo vietą, trukmę, ir kas mokės išlaidas.4. Tikslus sąrašas prekių, kurias franšizės pirkėjas privalės pirkti iš kompanijos ir svarbiausia – leidimas pirkti prekes kitur, jei jos prieinamos už mažesnę kainą.5. Sąlyga, nurodanti, kiek procentų vietinės ir bendros reklamos išlaidų dengs kompanija ir kiek franšizės pirkėjas.6. Aiškiai išdėstyti kompanijos veiklos standartai.7. Franšizės teikėjas reikalaujamo draudimo tipas ir suma.8. Leidimas išnuomoti trečiai šaliai pastatą ir visą biznį.9. Garantija, kad franšizės teikėjas neįkurs konkuruojančio biznio franšizės pirkėjo aptarnaujamoje teritorijoje.10. Franšizės teikėjo pasirengimas pratęsti kredito franšizės pirkėjui laiką tam tikromis aplinkybėmis.

11. Nesutarimų atveju privalomas kreipimasis į arbitražą ar kitą nešališką organą, kurio sprendimai bus privalomi abiem pusėms. Sąlyga, nurodanti, kas mokės arbitražo mokestį.12. Kompanijos įsipareigojimas išpirkti įrengimus ar kitą turtą, kuris sudaro didžiąją dalį franšizės pirkėjo investicijų.13. Jūsų teisė parduoti ar perduoti franšizės nuosavybės teisę.14. Jūsų įpėdinių teisės jūsų mirties atveju.15. Geografinė sritis ir vartotojų grupės, kurias jūs galite aptarnauti.16. Jūsų įsipareigojimai franšizės teikėjui, tame tarpe ir dėl atsargų bei paslaugų pirkimo.17. Tikslus franšizės teikėjo teikiamos paramos ir apmokymo aprašymas.18. Tikslus kainų, komisijų bei nuomos mokesčių aprašymas.19. Tikslios priskirtos jums veiklos teritorijos ribos.

Franšizės sutartys sudaromos 2 – 5 metams su teise jas pratęsti. Franšizės sutarties pabaigos pagal Civilinio kodekso 6.776 straipsnį pagrindinės nuostatos: 1. Jeigu franšizės sutartis sudaryta neterminuotam laikui, bet kuri šalis turi teisę ją nutraukti pranešusi apie tai kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino.2. Franšizės sutarties nutraukimas (pabaiga) turi būti registruojamas šio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.3. Jeigu teisių turėtojas netenka teisės į firmos ar į prekių (paslaugų) ženklą ir vietoj jos neįgyja naujos analogiškos teisės, franšizės sutartis baigiasi.4. Franšizės sutartis baigiasi, jeigu teisių turėtojui ar naudotojui iškeliama bankroto byla.

IŠVADOS

Franšizės sutarties pasirašymas, o tuo pačiu ir pačios franšizės įsigyjimas turi ir pliusu ir minusu. Mano nuomone didžiausias pliusas yra tas, kad asmeniui nusipirkusiam frančizę, nebereikia galvoti apie verslo įsteigimą, reklamą, technologiją ir panašius dalykus. Bet yra keli minusai: tai, kad franšizės pirkėjas tampa priklausomas nuo franšizės pardavėjo. Ir tai, kad reikalauja didelio pradinio investicinio kapitalo, kuris yra naudojamas frančizei nusipirkti ir kitiems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti pavizdžiui pagal sutartį nurodomoms technologijoms įsigyti.

Turint pakankamai investicijų, gana patogu įsigyti frančizę ir nesijaudinti dėl didelės verslo rizikos.

Literatūra

1. Vytautas Sūdžius „Sutartys: principai ir praktika“, 2001 Vilnius, (99-102psl);2. Romualdas Stanislovaitis „Komercinė teisė“, 2005 Vilnius, (223-225psl);3. http://www.svv.lt/index.php/lt/29714/ 4. http://www.office1.lt/franchise_support.html 5. http://www.cili.lt/index.php/fransize/galimybes/212 6. http://www.dailyservice.lt/index.php?m2=item20050601155658 7. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ivairus.kodeksai