Darbo teisė

TURINYS
ĮVADAS 4
UŽIMTUMO TEISINIS REGULIAVIMAS 5
DARBO SUTARTYS 6
DARBO, POILSIO LAIKAS 8
DARBO DRAUSMĖ 11
ŽALOS ATLYGINIMAS 13
SAUGA DARBE 14
DARBO GINČAI 14
DARBUOTOJŲ ASOCIACIJOS 15
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16ĮVADAS
Kiekvienas žmogus yra laisvas, jis laisvai gali pasirinkti darbą ar verslą, turi teisę į tinkamas sveikatos ir saugias darbo sąlygas, gauti tinkamą ir pelnyta apmokėjimą už atliktą darbą, socialinę apsaugą. Taip pat turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, apmokamas ir neapmokamas atostogas. Šias visas žmogaus teises vykdo ir užtikrina jų nepažeidžiamumą darbo teisės nuostatos ir įstatymai, kurių privalo laikytis, jų nepažeisti ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Darbo teisė – tai tarsi tiiltelis tarp dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo. Ši teisė atstovauja tarpusavio kontrolės ir apsaugos, šalių lygiateisiškumo, gernoriškumo ir pagarbos teisėtumui, savitarpio interesams. Ji tarsi panaikina barjerą tarp aukštesnių ir žemesnių, gina abiejų šalių interesus, siekia, kad nebūtų išnaudojimo ir nepasitikėjimo, o tai sustipriną abiejų šalių siekius bendradarbiauti, siekti bendrų tikslų ir kad abi šalys būtų patenkintos.

Žinoma, kaip ir kiekvienoje teisės srityje yra pažeidimų už kuriuos privalo atsakyti kiekviena šalis. Tam yra sudaromos darbo sutartys, kuriuose apibrėžiama ne tik abiejų šalių paareigos ir įsipareigojimai, bet nustatyta kokia atsakomybė tenka kiekvienai šaliai už nuostatų nevykdymą. Tai yra ir žalos atlyginimas, darbo drausmė, darbo ginčai, materialinė atsakomybė, kompensacijos, socialinės garantijos.

Darbo įstatymai nustato darbo teisės taikymo sritį, gyventojų užimtumo teisinius pagrindus, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir

r vykdymo taisykles, bei šalių atsakomybę už įsipareigojimus, minimalų darbo užmokesčio dydį, pagrindinius darbuotojų saugos ir sveikatos normas, profesinių sąjungų, kitų darbuotojų atstovų teises darbo srityje, pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas, darbo drausmės užtikrinimo pagrindus, materialinės atsakomybės sąlygas ir ribas.

Dabar turbūt sunku būtų net įsivaizduoti kas atsitiktų jei neliktų jokių taisyklių ar nuostatų, kurių privalo laikytis kiekvienas žmogus, ar šiuolaikinis žmogus yra morališkai susiformavęs, kad nepasimestų, nepasiduotų savanaudiškiems tikslams ir nežiūrėtų tik gėrio dėl savęs. O gal pasaulį užvaldytų tik stipriausi ir įvyktų didžiulis chaosas, žmonės nebemokėtų gerbti vieni kitų, įsivyrautu melas, apgaulė ir silpnesnių už save išnaudojimas. Aš manau, kad nors ir kaip varžo mus visi formalumai, tas nuobodus ir įkirus, tiek daug užimantis laiko,popierizmas, tačiau mes neebemokėtume be to gyventi. Tai mus įpareigoja būti sąžiningiems ne tik kitiems bet ir sau. Todėl darbo teisė kaip ir kitos teisės sritys yra begalo svarbus dalykas šiuolaikiniam žmogui, gal tai ir atrodo nuobodu, tačiau kai pradedi nagrinėti, supranti kiek daug tu nežinai, ir kaip svarbu žinoti savo teises, kad niekas nedrįstų apgaudinėti ir išnaudoti.UŽIMTUMO TEISINIS REGULIAVIMAS
BENDRI NUOSTATAI
• Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.
• Piliečiai teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius arba da
arbo biržos tarpininkus. Samdos sutartis sudaroma piliečio ir darbdavio sutarimų įstatymų numatyta tvarka.
• Nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi laikomi bedarbiais.
PILIEČIŲ UŽIMTUMO TEISĖS IR GARANTIJOS
Kiekvienos valstybės pareiga suteikti savo piliečiams tinkamas garantijas dėl jų užimtumo. Lietuvos Respublika garantuoja piliečiams:
• nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;
• nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;
• nemokamą profesinį mokymą nedarbo metu;
• galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus;
• bedarbio pašalpą.

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO EKONOMINĖS PRIELAIDOS
Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo fondas.Šį fondą sudaro:
• darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;
• juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;
• darbo biržos pajamos;darbdavių papildamos įmokos;
• valstybės biudžeto dotacijos
• kitos įplaukos.
Užimtumo fondo garantas yra valstybė, kuri ir paskirsto lėšas:
• darbo pašalpoms mokėti;
• paskoloms, teikiamoms bedarbiams, norintiems organizuoti verslą;
• viešiesiems darbams mokėti;
• Užimtumo fondo remiamiems darbams finansuoti;
• papildomoms darbo vietoms steigti;
• gyventojų užimtumo programoms finansuoti.

INVALIDŲ INTEGRACIJA Į DARBĄ

Invalidai pasirenka darbą pagal savo fizinę ir psichologinę būklę, profesinį pasirengimą ir interesus arba gali verstis kita įstatymų nedraudžiama veikla. Darbdavys negali atsisakyti priimti į darbą invalido arba kitaip diskriminuoti vien dėl jo invalidumo, jeigu invalido kvalifikacija yra tinkama
MANO IŠVADOS

Yra labai svarbu rūpintis šalies gyventojų užimtumu, nes nuo to priklauso ir pačios valstybės ekonominis ir vystymosi lygis. Kuo didesnis darbingumas, tuo didesnė ap
pyvarta, žmonės dirba, uždirba, leidžia pinigus į apyvartą, skatina pinigų cirkuliaciją. Manau, kad Lietuvoje kiekvienam piliečiui atsirastų darbo vieta, svarbu, kad būtų noro dirbti, nes dabar labai daug žmonių naudojasi darbo biržos pašalpa ir nerodo pastangų patys kažko imtis.DARBO SUTARTYS
BENDRI NUOSTATAI
Darbuotojas – fizinis asmuo, turintis darbinį teisėtumą ir veiksnumą dirbantis pagal darbo sutartį.
Darbdavys – įmonė, įstaiga, organizacija ar kita struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. O taip pat kiekvienas fizinis asmuo.
Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokesti ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu
Darbo santykių teisinio reguliavimo principai:
• darbo sutarties šalių lygybės;
• papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymo;
• draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė;
• darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka;
• galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais pagrindais;
• darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.
DARBO SUTARTIES TURINYS IR JOS SUDARUMAS

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir pareigos.
Šalys negali nustatyti tokių darbo są
ąlygų, kurios pablogina darbuotojų padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinų sutarties sąlygų:
• darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);
• darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;
• darbo apmokėjimo sąlygų;
• šalies susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų sutarties sąlygų.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Ji sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, dviem egzemplioriais.(darbdaviui ir darbuotojui). Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo supažindinti priimamą asmenį su jo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir k.t.
DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS
• Terminuota – sudaroma tam tikram laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės dienos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo.
• Sezoninė – sudaroma sezoniniams darbams atlikti, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus (ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius)
• Laikinoji – sudaroma ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.

• Papildomo darbo ir antraeilių pareigų – sudaromos jei to nedraudžia įstatymai, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam tiras papildomas pareigas ar dirbs papildomą darbą.
• Neterminuota – sudaryta neterminuotam laikui.
• Su namudininkais
• Patarnavimo darbams

DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO PAGRINDAI
• Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – viena darbo šalis pasiūlo kitai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei šalis sutinka su pasiūlymu per septynias dienas privalo pranešti šaliai, pateikusiai nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Sutartyje numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama.O jei antroji šalis per septynių dienų laiką nepraneša jokio atsakymo, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį buvo atmestas.
• Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu – darbuotojas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas. Pasibaigus įspėjimo terminui darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą.Darbo sutartyje gali būti sąlyga: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas privalo at.lyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kt.
• Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių – darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba šešiasdešimt dienų per dvylika mėnesių, o taip pat jei daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis.
• Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės – galima atleisti tik dėl svarbių aplinkybių, kurios susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat gali būti dėl ekonominių, technologinių priežasčių.
MANO IŠVADOS
Darbo sutartys yra pagrindas tarp darbuotojo ir darbdavio, kuris nustato kiekvienos šalies teises. Visos sutartys yra sudaromos raštu todėl tai pagrindinis liudijimas, kuris gina teises. Ji įpareigoja kiekvieną šalį laikytis sąžiningų taisyklių, gerbti viena kitos puses. Be darbo sutarčių negalėtų galioti ir pati darbo teisė. Todėl manau, kad sutartys turi būti sudaromos kruopščiai, be pažeidimų ir garantuoti lygius įstatymus.DARBO, POILSIO LAIKAS
Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

Į DARBO LAIKĄ ĮEINA:
• faktiškai dirbamas laikas, budėjimas darbe ir namuose;Tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti;
• pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
• privalomų medicininių apžiūrų laikas;
• stažuotė, kvalifikacijos kėlimas;
• prastovos laikas;
• nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.

Į DARBO LAIKĄ NEĮEINA:
• pravaikšta;
• neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
• valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;
• nedarbingumo laikas;
• pertraukos pailsėti ir pavalgyti.

Darbas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, o maksimalus darbo laikas, įskaitant ir viršvalandžius neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę.Tam tikrų kategorijų darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą, tačiau negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę, o poilsio laikas tarp tų dienų privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos.

Asmenims iki aštuoniolikos metų, asmenims dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, dirbantiems naktį, taip pat dirbantiems įtemta ir protinį darbą darbo laikas turi būti sutrumpintas.

Darbuotojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl darbo pobūdžio penkių dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių dienų darbo savaitė.Darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku, kurie turi būti paskelbti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki grafikų įsigaliojimo.
VIRŠVALANDŽIAI
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatyta darbo laiko trukmę. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės negali viršyti keturių valandų ir šimto per metus.
DARBAS NAKTĮ

Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. Jei nors tik trys valandos tenka nakčiai, tai tas darbas laikomas naktiniu ir jis turi būti sutrumpintas viena valanda. Naktį dirbti draudžiama asmenims iki aštuoniolikos metų, o taip pat darbuotojams , kuriems dirbti naktį draudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai. Darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundimų dėl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.
BUDĖJIMAS

Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti dvylikos valandų darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose  ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė , ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos me.tų, invalidą slaugantys asmenys, invalidai, jeigu jiems nedraudžia invalidumą nustatanti komisija, budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu.
POILSIO LAIKAS

Tai laikas skirtas darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti ir yra nustatomos šios poilsio rūšys:
• pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
• papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;
• paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);
• savaitės nepertraukiamasis poilsis;
• Kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).
Dabar truputėli išsamiau apie kiekvieną iš jų:
Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.
Papildomos ir specialios pertraukos

Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.

Paros poilsis

Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų, o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
Savaitės nepertraukiamasis poilsis

Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei,  šeštadienis ir sekmadienis. Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.
ATOSTOGOS

Kiekvienam žmogui yra labai svarbu atgauti jėgas ir pailsėti nuo kasdieninio darbo, todėl kiekvienam darbuotojui priklauso atostogos, kurios yra skirstomos į kasmetinės ir tikslinės.
Kasmetinės atostogos

Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Jos. gali būti minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
Kasmetinės minimaliosios atostogos:

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė  dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.O taip pat gali būti ir trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos, kurios suteikiamos išskirtiniais atvejais.
.Kasmetinės pailgintos atostogos

Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.
Kasmetinės papildomos atostogos
• Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos:
• darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų;
• už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje;
• už ypatingą darbų pobūdį.
Atostogų suteikimas:
• Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
• Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.
• Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos tam tikrais atvejais.
Tikslinės atostogos

Jos yra skirstomos į:
• nėštumo ir gimdymo;
• atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;
• mokymosi;
• kūrybinės;
• valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti;
• nemokamos.
Nėštumo ir gimdymo atostogos

Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos  septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.
Mokymosi atostogos
• Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti  po tris dienas kiekvienam egzaminui.
• Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
Kūrybinės atostogos

Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinė sutartis.
Nemokamos atostogos

Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
• darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų  iki keturiolikos kalendorinių dienų;
• darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų  iki trisdešimties kalendorinių dienų;
• moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai  tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
• invalidui  iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
• darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas,  iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
• darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
• santuokai sudaryti  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
• mirusio šeimos nario laidotuvėms  ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
MANO IŠVADOS

Labai svarbu darbuotojui suteikti palankias ir tinkamas darbo sąlygas, kad darbas būtų tinkamai ir gerai atliktas. Žmogus negali nuolatos be pertraukos dirbt.i, jam reikalingas poilsis, per kurį tinkamai pailsėtų, atgautų savo jėgas ir vėl energingas sugrįžtų į darbą. Kad visose darbo įstaigose būtų tinkamos darbo sąlygos rūpinasi darbo teisė, tam ir yra reikalingi įstatymai, kurie padaro tam tikrus rėmelius į kuriuos turi įtilpti ir darbas ir poilsis.DARBO DRAUSMĖ
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tinkamai organizuoti darbininkų ir tarnautojų darbą, sudaryti sąlygas darbo našumui didinti, užtikrinti darbo ir gamybinę drausmę, nenutrūkstamai laikytis darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, rūpintis darbuotojų poreikiais, gerinti jų darbo ir buities sąlygas.

Už darbo drausmės pažeidimą yra skiriamos nuobaudos darbininkams, jos gali būti:
• pastaba;
• papeikimas;
• griežtas papeikimas;
• galiojimo sustabdymas;
• atleidimas iš darbo.

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir kaip darbininkas dirbo anksčiau.O už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.
Darbuotojų pareigos

Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
Darbdavio pareigos

Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais.
Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos:
• padaroma žala;
• žala padaroma neteisėta veika;
• yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
• yra pažeidėjo kaltė;
• pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
• žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
.Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai:
• darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu);
• žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą;
• kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai;
• darbuotojui padaroma neturtinė žala.
Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai:
• turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
• medžiagų pereikvojimo;
• baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
• išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
• netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
• netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
• to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
• kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo
DARBO ŽALA

Siekiant, kad darbuotojai ir tarnautojai tausotų socialinę nuosavybę, taip pat siekiant sustiprinti darbo užmokesčio išsaugojimo garantijas, darbo teisė nustato kokiomis sąlygomis ir kokiose ribose darbininkai materialiai atsako už žalą, jų padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, su kuriomis jis turi darbo santykius, ir jos atlyginimo tvarką.

Darbininkai ir tarnautojai, kurie kalti dėl įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos, materialiai atsako tik tuo atveju, kai padaryta tiesioginė tikra žala.

Neleidžiama reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų už žalą, kuri atsirado dėl normalios gamybinės ar ūkinės rizikos.
Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą
• žala padaryta tyčia;
• žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
• žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
• Žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
• žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai u.ž ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
• žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
• tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Atlygintinos žalos dydžio nustatymas:
• Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
• Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala.
• Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
• Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
• Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.
Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka
• Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
• Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
• Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.
MANO IŠVADOS

Nesvarbu kur žmogus bebūtų, jis privalo laikytis drausmės, nes gyvena visuomenėje ir pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Reikia gyventi ir dirbti taip, kad ne tik sau, bet ir kitam žmogui nesuteiktum sunkumų ar materialinės ar moralinės žalos. Reikia mokėti būti atsakingu už savo veiksmu, už kito asmens naudojamą turtą.Tačiau tam, kad darbdavys atliktu tinkamai darbą, nepadarytų žalos, jam darbdavys privalo suteikti visas tinkamas darbo sąlygas, nes jis yra atsakingas ne vien už savo ir įmonės turtą, bet ir už darbuotoją, jo gyvybę ir asmeninį turtą. O atsitikus nelaimei ar pažeidimui reikia mokėti prisiimti atsakomybę, įrodyti savo tiesą, o įrodžius kaltę atlyginti padarytą žalą.SAUGA DARBE
Sauga darbe – tai organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higienos, gydimo, profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir gyvybei, darbingumui išsaugoti darbe, visuma.

Saugos darbe įstatymo objektas – tai valstybinio valdymo institucijų, darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykiai bei pagrindinių saugos darbe reikalavimų nustatymas arba tokių reikalavimų nustatymo tvarka, kad būtų išsaugota darbuotojų gyvybė, sveikata ir darbingumas.

Darbuotojai turi teisę saugiai dirbti nesvarbu, kokia įmonių veiklos rūšis, rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, pilietybė, rasė, tautybė, lytis, amžius, socialinė kilmė, politiniai ir religiniai įsitikinimai.

Už saugą darbe atsako darbdavys. Saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms sudaryti darbdavys privalo steigti saugos darbe ir medicinos tarnybas ir sudaryti sąlygas veikti įmonės saugos darbe komitetui.
MANO IŠVADOS

Žmogaus gyvybė brangiausias turtas, todėl reikia tausoti sveikatą, rūpintis savimi, įvertinti savo fizines galimybes prieš imantis kokio darbo. Darbdavys priimdamas žmogų į darbą, prisiima ir atsakomybę už jį, jis privalo suteikti visas saugias darbo priemones, saugią darbo aplinką. Dažnai tenka girdėti apie nelaimingus atsitikimus darbe, per kuriuos žūsta ar yra sužalojami darbuotojai. Žinoma, dažnai būna ir pačių darbininkų kaltė, kad jie neatsargiai ir neatsakingai elgėsi darbo vietoje, bet ir darbininkas prieš priimdamas į darbą žmogų visų pirmą privalo jį supažindinti su saugaus darbo taisyklėmis, apmokyti dirbti su įrengimais.

Dažnai nelaimės įvyksta dėl piktnaudžiavimo alkoholiu darbo metu. Nesenai teko girdėti atsitikimą, kad įkaušęs darbininkas lipo ant staklių, paslydo ir staklės sutraiškė abi kojas. Šiuo atveju žmogus tampa neįgaliu, nelaimė įvyko dėl jo kaltės tad kompensacija nebus išmokama, šis žmogus liko be pragyvenimo šaltinio, tačiau tame yra ir darbdavio kaltė, jis turi pasirūpinti , kad jo darbovietėje darbininkai laikytųsi drausmės, nuolat šią drausmę prižiūrėti. Jei darbdaviai labiau rūpintųsi įstatymų laikymosi, tai tokios nelaimės atsitiktų rečiau.

Atsitikus nelaimei turi būti sušaukta tyrimo komisija, kuri nustatytų priežastis dėl kurio įvyko nelaimė, ją ištirtų ir nustačius kieno kaltė paskirti atlyginti žalą ar išmokėti kompensaciją.DARBO GINČAI
Darbo ginčai – tai darbo sutarties pagrindu kylantys darbo nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Nesusipratimus ir nesutarimus darbuotojas ir darbdavys paprastai sprendžia savarankiškai, patys nustatydami sprendimo tvarką. Praktiškai tai dažniausiai pokalbiai, pozicijų išaiškinimas ir vienas kito argumentų išklausymas. Tai gali pasireikšti ir tiesioginėmis suinteresuotų šalių derybomis, nuolaidomis ir kompromisais. Tokių pastangų sureguliuoti nesutarimą negalima laikyti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nes šios derybos nėra teisės normos taikymo aktas ir šalims neprivalomos. Nesutarimas tampa darbo ginču, kai suinteresuota šalis su pareiškimu kreipiasi į kompetentingą jį spręsti instituciją (darbo ginčų komisiją, įmonių įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetą ar teismą, kurios sprendimas abiem šalims yra privalomas.

Darbininkai ir tarnautojai gali kreiptis į darbo ginčų komisijas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jų teisės, o dėl atleidimo iš darbo – į rajono (miesto) teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įteiktas įsakymas atleisti iš darbo.

Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija, kuri sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavių atstovų. Pastaruosius renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovą savo įsakymu skiria darbdavys. Tokia komisija sudaroma ne ilgiau kaip dviejų metų laikotarpiui. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos, o prašymą išnagrinėti reikia ne vėliau kaip per 14 dienų nuo padavimo dienos.

Darbo ginčų komisijos sprendimą per 10 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teisę apskųsti teismui, tačiau darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti negali.
Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Jeigu darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties ) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo, o visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.DARBUOTOJŲ ASOCIACIJOS
Profesinės sąjungos

Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, ji įsteigiama, jeigu turi ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų arba jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų ir jie sudarytų ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų.

Profesinės sąjungos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip keturiolikos metų ir dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais.

Profesinės sąjungos yra savarankiškos, savanoriškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.IŠVADOS
Darbo teisė yra labai svarbi kiekvienam darbininkui, o taip pat ir darbdaviui. Jei jos nebūtų, įsivyrautų chaosas, darbininkai nebūtų garantuoti dėl savo gyvenimo, pragyvenimo šaltinio, savo šeimos ateities, dėl savo kasdieninės duonos. Todėl be teisės neįsivaizduojama šiuolaikinė visuomenė. Žmonės kartais būna savanaudžiai ir gyvenantis dėl savęs, savo tikslams pasiekti išnaudoja kitus, o kad taip neįvyktų, ir visiems būtų garantuojamos lygios teisės, tai kiekvienas privalome laikytis įstatymų, nes gyvename visuomenėje, tarp kitų ir turime gerbti vieni kitus, vienų kitų teises.

NAUDOTA LITERATŪRA

Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas;
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas
Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas;
Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas;
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas;
Darbo teisė. – Vilnius oficialių dokumentų tekstai su pakeitimais ir papildymais iki 2001 08 25

Leave a Comment