Turinys
Įvadas 31. Darbo laiko samprata ir rūšys 41. 2. Darbo laiko rūšys 52. Darbo laiko trukmė ir rėžimas 62. 1. Darbo laiko rėžimas 83. Poilsio laiko samprata rūšys, kasmetinės ir tikslinės atostogos 93. 1. Poilsio laiko samprata 93. 2 Poilsio laiko rūšys 93. 2. 1 Pertrauka pailsėti ir pavalgyti 93. 2. 2. Papildomos ir specialiosios pertraukos 103. 2. 3. Paros poilsis 133. 2. 4. Savaitės nepertraukiamas poilsis 133. 2. 5. Švenčių dienos 143. 3. Kasmetinis poilsis 143. 3. 1. Kasmetinės atostogos 153. 3. 2. Tikslinės atostogos 163. 4 Poilsio laiko nustatymo trukmė 16Išvados 17ĮvadasDarbas padeda sukurti gerovę, realizuoti save, savo idėjas, gauti stabilias pajamas. Neatskiriama šio proceso dalis – poilsis. Tik atgavęs jėgas žmogus gali sukurti kokybišką produktą. Tam, kad šie procesai vyktų sklandžiai būtinas teisinis reglamentavimas. Teisė į darbą ir poilsį įtvirtinta LR Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai. Juose įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo ir poilsio laikas – dvi vieno teisės instituto pusės su santykinai savarankiškais poinstitučiais – darbo laikas, poilsio laikas. Savo darbe daugiausia rėmiausi Darbo kodeksu ir Darbo kodekso komentaru, LR Konstitucija, LR Vyriausybės nutarimais, taip pat teisės tema rašančiais žurnalais.Tyrimo objektas: darbo laiko ir poilsio samprata pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksą.Darbo tikslas: išanalizuoti darbo ir poilsio sampratą, rūšis, trukmę ir nustatymo tvarką.Darbo uždaviniai:1. Išnagrinėti darbo laiko sampratą ir rūšis.2. Išanalizuoti darbo laiko trukmę ir rėžimą.3. Ištirti poilsio laiką, jo rūšis, kasmetines ir tikslines atostogas Tyrimo metodai: teisinės literatūros analizė.1. Darbo laiko samprata ir rūšysDarbo laikas filosofine prasme – tai žmogaus fizinių, psichinių sugebėjimų realizavimo būdas. Realizuodamas sugebėjimus žmogus praleidžia tam tikrą laiką.
Darbo laikas teisine prasme – tai astronominė laiko dalis, per kurią darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą bei kiti šiam laikui prilyginti laikotarpiai. Darbuotojas privalo atlikti darbo sutartyje nurodytas pareigas – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, eiti tam tiktas pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Darbo laikas gali būti suprantamas dvejopai:1) tai teisinių darbo santykių turinio dalis. Teisiniai darbo santykiai yra tęstiniai. Darbo laikas, kaip ir darbo užmokestis, materialioji atsakomybė ir kita, yra sudedamasis darbo santykių elementas;2) tai darbo normos kriterijus, darbo užmokesčio matas ir kt. Į darbo laiko sampratą įeina ne tik faktiškai dirbtas laikas. Į darbo laiką įeina šie laikotarpiai: 1. Faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose. Nors budėjimo metu darbuotojas ir neatlieka savo tiesioginio darbo, bet yra pasirengęs atlikti veiksmus, kai reikia užtikrinti darbo tvarką įmonėje ar garantuoti neatidėliotinų darbų atlikimą.2. Tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Šis laikas skiriasi nuo darbo susijusio su kelionėmis ar kilnojamo pobūdžio – tai darbo sutartyje sulygtas darbas. Tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laiko metu papildomai prie darbo užmokesčio mokami dienpinigiai, kompensuojamos kitos su komandiruote susijusios išlaidos;3. Laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti, kadangi tai glaudžiai susiję su darbo laiku. 4. Pertraukos darbe, įskaitomos į darbo laiką. Šios pertraukos gali būti nustatytos Darbo Kodekse, kituose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kituose norminiuose aktuose.5. Privalomų medicininių apžiūrų laikas. Į darbo laiką įeina tik su darbu susijęs medicininis patikrinimas.6. Stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose, jei tai ne savarankiškas darbuotojo mokymasis. 7. Nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos. Tai vyksta tik išimtinais atvejais, kai nušalintasis darbuotojas privalo būti darbo vietoje, laikytis darbo rėžimo, vidaus darbo tvarkos taisyklių. 8. Visada įskaitomas į darbo laiką prastovos laikas.9. Kiti teisės aktų nustatyti laikotarpiai.Į darbo laiką neįeina pravaikšta, nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties ir be darbdavio, jo įgalioto asmens ar administracijos leidimo. Jeigu darbuotojas nebuvo darbe visą darbo dieną (darbo pamainą), į darbo laiką neįskaitoma visa darbo diena (pamaina). Jei darbuotojas nebuvo darbe dalį dienos, į darbo laiką neįskaitomas visas darbe nebūtas laikas, net jeigu jis minimalus, pavyzdžiui viena valanda .Į darbo laiką neįeina ir neatvykimas į darbą administracijos leidimu, nors tai ir nelaikoma darbo drausmės pažeidimu.Taip pat į darbo laiką neįeina valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba ar mokomosios pratybos. Išimtis – įstatymais nustatytos valstybinės ir visuomeninės pareigos, įeinančios į darbo laiką.Į darbo laiką neįskaitomas nedarbingumo laikas. Taip pat pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdienis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, kasmetės ir tikslinės atostogos.Į darbo laiką neįskaičiuojami ir kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai nekeičiantys imperatyvių DK nuostatų.1. 2. Darbo laiko rūšysPaprastai darbo laikas – sutinkamai su Darbo kodekso nuostatomis, Lietuvoje nustatoma penkių darbo dienų savaitė, ilgesnę, t.y. šešių darbo dienų savaitę galima nustatyti tik tose įmonėse, kuriose dėl gamybos ar darbo organizavimo ypatumų penkių darbo dienų savaitė yra neįmanoma. Normalus darbo laikas per savaitę (nepriklausomai nuo darbo dienų skaičiaus) yra 40 valandų. Per dieną darbo laiko trukmė negali viršyti – 8 valandų.Sutrumpintas darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo sąlygas ir trumpinamas dėl: 1) darbuotojo amžiaus (asmenims iki aštuoniolikos metų); 2) kenksmingų darbo sąlygų; 3) darbo rėžimo; 4) ypatingo darbo pobūdžio. Darbo laikas sutrumpinamas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet jis negali būti ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Atsižvelgdami į darbuotojų amžių, darbo sąlygų kenksmingumą, psichofiziologinius ir kitus veiksnius, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti teisės aktai kai kurių kategorijų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nustato sutrumpintą darbo laiką. Tokiu atveju darbuotojas dirba trumpiau nei yra nustatyta normali darbo laiko trukmė, bet jo darbo užmokestis dėl šios aplinkybės paprastai nėra mažinamas. Sutrumpintas darbo laikas tuo ir skiriasi nuo darbo laiko režimo, kad darbo sutarties šalių susitarimu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, kurio metu jo darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui . Ne visas darbo laikas – tai taip pat už normalų darbo laiką trumpesnis darbo laikas, bet skirtingai nuo sutrumpinto darbo laiko nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu, o ne teisės aktų reikalavimu. Tam tikrais atvejais darbdavys privalo nustatyti tokį darbo laiką, t.y. kai to pareikalauja: darbuotojas ryšium su jo sveikatos būkle (esant atitinkamai medikų pažymai); nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris; darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų; darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų; darbuotojas iki aštuoniolikos metų; neįgalusis turintis vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą išvadą; darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį (turintis medikų pažymą). Jei nenustatyta medikų išvadoje ne visas darbo laikas dali būti mažinamas sutrumpinant darbo dieną arba sumažinant darbo savaitės dienas. Ne visas darbo laikas gali būti suskaidomas dalimis. Dirbant ne viso darbo laiko sąlygomis nesikeičia kasmetinių atostogų trukmė, darbo stažo apskaičiavimas, kitos darbuotojo darbo teisės.2. Darbo laiko trukmė ir rėžimasNepriklausomai nuo darbovietės, darbo laikas turi būti normuojamas visiems darbuotojams. Darbo laiko norma – įstatymo nustatyta leistina laiko norma, kurią reikia išdirbti per tam tikrą laikotarpį (dieną, pamainą, savaitę) .DK 144 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Šis principas buvo įtvirtintas 1935 metų TDO konvencijoje Nr.47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimties valandų per savaitę“. Jo pirmajame straipsnyje rašoma, jog: „Kiekviena Tarptautinės darbo organizacijos narė, ratifikuojanti šią Konvenciją, pareiškia savo pritarimą:(a) 40 valandų darbo savaitės principui, kuris būtų taikomas taip, kad nenukentėtų darbuotojų pragyvenimo lygis;(b) priimtinoms arba remtinoms priemonėms, kurios bus laikomos tinkamomis šiam tikslui pasiekti;ir įsipareigoja šį principą taikyti įvairioms darbuotojų kategorijoms, remiantis išsamiomis atskirų konvencijų, kurias organizacijos narė yra ratifikavusi, nuostatomis“ .Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Šių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Dirbant šiame sąraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti ilgesnė negu aštuonios valandos tik tais atvejais, jei darbo pobūdis neleidžia organizuoti darbo dienos (pamainos) trukmę, neviršijant aštuonių valandų. Šis sąrašas nustatytas 2003 m. gegužės 14d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminė darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose patvirtinimo“ .DK normos nedraudžia darbuotojams dirbti keliose darbovietėse arba vienoje darbovietėje kelis skirtingus darbus, tačiau tokiu atveju darbuotojo darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų2. 1. Darbo laiko rėžimasDarbo laiko režimas – tai darbo ir poilsio laiko suskirstymas paroje ar kitam kalendoriniame laikotarpyje. Darbo laiko rėžimo problema susideda iš dviejų dalių:1. Darbo laiko ir poilsio laiko paskirstymo ir tinkamo to paskirstymo teisinio įforminimo;2. Darbo laiko apskaitos.Darbo laiko paskirstymas priklauso nuo darbo savaitės rūšies ( 5 d.d. ir 6 d.d. savaitė).Nuo darbo laiko rėžimo priklauso kiekvieno darbuotojo darbo laiko pradžia, pabaiga, darbo metu suteikiamų pertraukų trukmė ir išdėstymas. Tvarka ir sąlygos, kuriomis vadovaujantis nustatomas darbo laiko rėžimas privalo būti nurodytos vidaus tvarkos taisyklėse. Šios taisyklės turi būti suderintos su darbuotojų atstovais. Darbo (pamainų) grafikai paskelbiami viešai informaciniuose stenduose, kad visi darbuotojai galėtų susipažinti su darbo rėžimu. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo, suderinusi su įmonės įstaigos organizacijos darbuotojų atstovais.Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis, jei penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafike nustatytu laiku. Per apskaitinį laikotarpį darbdavys turi užtikrinti visiems vienodai palankų darbo laiko rėžimą, draudžiama skirti dirbti dvi pamainas iš eilės. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.Darbuotojų dirbtas darbo laikas turi būti tinkamai apskaitomas nustatytos tvarkos žiniaraščiuose.3. Poilsio laiko samprata rūšys, kasmetinės ir tikslinės atostogos3. 1. Poilsio laiko samprataTeisine prasme poilsio laikas – ta astronominio laiko dalis, kuri lieka už darbo laiko ribų, t.y. laikotarpis, kai darbuotojas neturi atlikti darbinių funkcijų, kai jo veiksmų nereguliuoja darbdavys. Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine sutartimi ar darbo sutartimi nustatytas laisvas nuo darbo laikas, kurį darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra. Šis principas įtvirtintas LR Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje – „Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“ .Poilsio laikas glaudžiai siejasi su darbo laiko sąvoka, kadangi jos abi tiesiogiai susijusios – trumpėjant darbo laikui ilgėja poilsio laikas ir atvirkščiai.3. 2 Poilsio laiko rūšysPoilsio laiko rūšys išdėstytos DK 157 straipsnyje :1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti;2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);4) savaitės nepertraukiamasis poilsis;5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).Kiekvieną poilsio laiko rūšį išnagrinėsiu plačiau.3. 2. 1 Pertrauka pailsėti ir pavalgytiPertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip dvi valandos ir ne trumpesnė kaip pusė valandos. Ji paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos), tačiau ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Darbdavio pareiga, kad šios pertraukos metu būtų sudarytos tinkamos sąlygos pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką, per ją darbuotojas gali palikti darbo vietą. Jei dirbama šešių darbo dienų savaitėje rėžimu, poilsio ir švenčių išvakarėse dirbti be šios pertraukos galima tik tada, jei tos dienos darbo trukmė neviršija šešių valandų. Jei darbo pobūdis neleidžia daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.Pertrauka pailsėti ir pavalgyti gali būti nustatoma individualiai (darbo sutartyje). Tokiu atveju nei darbo tvarkos taisyklės, nei darbo grafikas ar kolektyvinė sutartis negali keisti pertraukos pailsėti ir pavalgyti laiko. Tokiu atveju, norint pakeisti pertraukos pailsėti ir pavalgyti laiką, reikia keisti darbo sutartį arba šalys turi atsisakyti pertraukos laiko reguliavimo darbo sutartyje. Taip pat pertrauka pailsėti ir pavalgyti gali būti nustatoma bendrai visiems darbuotojams darbo vidaus taisyklėse, darbo grafike, kolektyvinėje sutartyje. Sudarius kolektyvinę sutartį darbo tvarkos taisyklėse, darbo laike nustatytas pertraukos laikas, privalo atitikti kolektyvinės sutarties nuostatas. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti sąlygos neprivalo būti nustatytos viename dokumente – galima pertraukos trukmę nustatyti viename (pvz.: kolektyvinėje sutartyje), o pertraukos pradžią ir pabaigą kitame (pvz.: darbo tvarkos taisyklėse).3. 2. 2. Papildomos ir specialiosios pertraukosPapildomų per specialiųjų pertraukų tikslas išsaugoti darbuotojų darbingumą, darbo našumą, darbo kokybę apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo, apsauga nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų.Papildoma pertrauka – tam tikros būklės darbuotojams (nepilnamečiams, maitinančioms motinoms ir pan.) pailsėti skirtas laikas, kurio trukmę nustato įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kuris numatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo vidaus taisyklėse, darbo sutartyse. Speciali pertrauka – darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip – 10 °C, taip pat darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinės ar didelės protinės įtampos reikalingą darbą arba veikiami kitų nepalankių sveikatai veiksnių, pailsėti skirtas laikas, kurio trukmė, atsižvelgiant į darbo (gamybos) pobūdį ir profesinę riziką, nustatoma kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse . Ši pertrauka įskaitoma į darbo laiką. Skirdamas papildomas ir specialiąsias pertraukas darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo vadovaujasi 2003 m. vasario 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo“ .Remiantis šiuo įstatymu darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo suteikti darbuotojams papildomas pertraukas: 1. Numatytas įstatymų: 1.1. Ne mažiau kaip vieną papildomą pertrauką, ne trumpesnę kaip 30 minučių asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laiko trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos;1.2. Ne trumpesnę kaip 30 minučių pertrauką kūdikiui maitinti ne rečiau kaip kas 3 valandos krūtimi maitinančiai moteriai. Moters pageidavimu tokios pertraukos gali būti sujungiamos arba pridedamos prie pertraukos pavalgyti ir pailsėti, arba perkeliamos į dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną;2. Numatytas kitų teisės aktų.3.Neįgaliesiems, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams, kuriems pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos turi būti įgyvendintos jų darbo ir poilsio režimo rekomendacijos, papildomos pertraukos nustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse. Darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias pertraukas:1. Darbuotojams, kurie dirba su videoterminalais (Lietuvos higienos norma HN 32:1998, „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 4 (Žin., 1999, Nr. 5-122), taip pat darbuotojams, kurių darbas susijęs su krovinių kėlimu rankomis pagal rekomendacijas, nurodytas Krovinių kėlimo rankomis bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 134/493 (Žin., 1998, Nr. 79-2242), kitiems darbuotojams, kai tai nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose;2. Darbuotojams, jei aplinkos temperatūra žemesnė kaip – 10 °C, ne rečiau kaip kas pusantros valandos ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas. 3. Darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams (kai darbuotoją veikia bent vienas darbo aplinkos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, specialios pertraukos (ne trumpesnės kaip 10 minučių) suteikiamos pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307 (Žin., 2002, Nr. 69-2852), rezultatus. Jeigu profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad dirbama nepriimtinos vidutinės arba priimtinos minimalios rizikos sąlygomis, iki bus pašalinta tokia rizika, darbdavys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, nustato šiems darbuotojams specialias pert…raukas taip:3.1. Parengiamas įmonės darbų, kuriuos dirbant gali būti nustatomos specialios pertraukos, sąrašas, kuriame nurodomi specialių pertraukų darbo laiku skaičius, pertraukų trukmė, poilsio vietos šių pertraukų metu, pertraukų panaudojimas atsižvelgiant į rizikos veiksnius ar darbo pobūdį.. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas atstovas, tvirtindamas darbo (pamainų) grafikus, atsižvelgia į specialias pertraukas.3.2. Tuo atveju, kai darbuotojų atstovas pasiūlo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo nustatytų specialias pertraukas įmonės kolektyvinėje sutartyje, specialių pertraukų nustatymo klausimai sprendžiami rengiant ir sudarant įmonės kolektyvinę. 4. Nustatęs specialias pertraukas, darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar kitam padaliniui specialių pertraukų metu organizuoti ir įgyvendinti priemones, šalinančias ar mažinančias darbuotojų nuovargį ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį. Tai gali būti gamybinė ar gydomoji mankšta, masažas, kitos priemonės, rekomenduojamos sveikatos priežiūros specialistų.5. Specialių pertraukų veiksmingumas turi būti įvertinamas, prireikus gali būti keičiami pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vietos šių pertraukų metu, taip pat specialių pertraukų metu taikomos priemonės.6. Pagerinus darbo sąlygas ir nesant sunkaus fizinės ar didelės protinės įtampos reikalaujančio darbo arba kai nedirbama veikiant darbo aplinkos veiksniams specialios pertraukos gali būti nesuteikiamos. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos kitos papildomos ar specialios pertraukos, nenumatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo 8-11 punktuose:1. Darbuotojams, kurių darbo dienos (pamainos) laiko trukmė gali būti iki 24 valandų ir kurių darbų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalis), taip pat dirbantiems ekonominės veiklos sričių įmonėse, kuriose pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 148 straipsnį darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gali būti suteikiamos papildomos ir/ar specialios pertraukos, jeigu darbo organizavimas įmonėje leidžia jas suteikti (pertraukų metu darbą tęsia kiti darbuotojai, kuriems pertraukos suteikiamos kitu metu) ir jeigu šios pertraukos nekliudo darbo ar paslaugų teikimo tęstinumui. 2. Įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų darbuotojams, kurių veikla pasižymi tuo, jog būtina tęsti darbą ar teikti paslaugas, nes reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, energijos tiekimo ir kt.), papildomos ir specialios pertraukų metu darbą tęsia kiti darbuotojai, galintys dirbti šiuos darbus.3. Papildomos ir specialios pertraukos, išskyrus nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų, gali būti nesuteikiamos ypatingais atvejais (pvz., įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, stichinei nelaimei ar avarijai).4. Laikas, suteikiamas darbuotojams, kad jie galėtų tenkinti asmeninės higienos ir fiziologinius poreikius, prilyginamas darbo laikui ir neįskaitomas į papildomas ar specialias pertraukas.5. Sudarant (pratęsiant) darbo sutartį, keičiant gamybos pobūdį, jos technologiją arba pertvarkant darbo organizavimą, darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo informuoja darbuotojus apie darbo laiko režimą.3. 2. 3. Paros poilsis
Kasdienis tarp darbo dienų (pamainų) poilsio laikas, tai laikas nuo vienos darbo dienos (pamainos) pabaigos iki kitos darbo dienos (pamainos) pradžios. Jo trukmė negali būti trumpesnė nei vienuolika valandų iš eilės. Jei darbuotojas neturi šešiolikos metų, šis laikas prailginamas iki keturiolikos valandų, o darbuotojams nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų negali būti trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šešioliktos valandos….3. 2. 4. Savaitės nepertraukiamas poilsisSavaitės nepertraukiamas poilsis yra laisvas nuo darbo laikas, prasidedantis pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dieną ir pasibaigiantis pradėjus darbą kitą darbo savaitę. Paprastai bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių darbo dienų savaitei – šeštadienis ir sekmadienis, įmonėms, organizacijoms kurių darbo negalima nutraukti dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Jei įmonėje ar organizacijoje darbo nuraukti negalima dėl techninių gamybos sąlygų, poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis, pagal darbo (pamainų) grafikus. Taip daroma ir esant suminei darbo laiko apskaitai.Savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne trumpiau kaip 35 valandas, o abi poilsio dienos suteikiamos iš eilės. Asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.3. 2. 5. Švenčių dienosSkirti dirbti švenčių yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai darbų sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų, jei darbai yra būtini gyventojams aptarnauti, atliekant neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Yra darbuotojų, kuriuos skirti dirbti švenčių dienomis galima tik jų sutikimu, tai: nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų, asmenys iki aštuoniolikos metų.
Švenčių dienos išvardintos Darbo kodekso 162 straipsnyje: sausio 1-oji – Naujųjų metų diena, vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, sekmadienis ir pirmadienis – katalikų Velykų dienoms, gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena, birželio 24 – oji – Rasos ir Joninių diena, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.3. 3. Kasmetinis poilsis
Kasmetį darbuotojų poilsį – atostogas, garantuoja LR Konstitucijos 49 straipsnis „Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“ . Atostogos sudaro palankias sąlygas derinti darbą ir motinystę, mokymąsi, kūrybą, atlikti visuomenines pareigas. Yra dvi atostogų rūšys: kasmetės ir tikslinės. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos.
3. 3. 1. Kasmetinės atostogosKasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui susigrąžinti, paliekant darbo vietą ( pareigas ) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetės atostogos yra minimalios, pailgintos ir papildomos.. Kasmetės minimalios atostogos trunka dvidešimt aštuonias kalendorines dienas. Trisdešimt penkių dienų kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų, neįgaliesiems, kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.Dirbantiems ne visą daro laiką kasmetės minimalios atostogos netrumpinamos.Kasmetės pailgintos atostogos – iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų suteikiamos tiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, profesine rizika. Šios darbuotojų kategorijos patvirtintos 2003m. liepos 18d. Vyriausybės nutarimu Nr. 941 „ Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ .
Kasmetės papildomos atostogos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui už darbą neatitinkantį normalių darbo sąlygų, ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje, ypatingą darbų pobūdį. Jos gali būti pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų arba suteikiamos atskirai. Kasmetės papildomos atostogos suteikiamos dviem būdais:1. dispozityviu, kai jų trukmę ir rūšis nurodoma darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse;2. imperatyviu, kai darbdavys privalo suteikti Vyriausybės nutarimu nustatytos trukmės papildomas atostogas, su nustatytomis sąlygomis .Kasmetinės atostogos suteikiamos už kiekvienus darbuotojo darbo metus, tais pačiai darbo metais. Paprastai už pirmuosius suteikiama po šešių mėnesių, vėlesniais metais, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę, kurios nustatomos kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu. Išimtis nustato DK 169 straipsnis. Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena jų dalis negali būti trumpesnė kaip keturiolika dienų. Atšaukti, perkelti ir pratęsti iš kasmetinių atostogų galima tik darbuotojo sutikimu.3. 3. 2. Tikslinės atostogosTikslinės atostogos suteikiamos konkrečiam tikslui. Šių atostogų suteikimo prielaida yra tam tikros aplinkybės arba t…ikslas, o ne darbo stažas kaip kasmečių atostogų atveju. Tikslinių atostogų rūšys : 1) nėštumo ir gimdymo; 2) atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis; 3) mokymosi; 4) valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti; 5) nemokamos.3. 4 Poilsio laiko nustatymo trukmėPoilsio laikas gali būti nustatomas vadovaujantis įstatymu, kolektyvine sutartimi, darbo sutartimi. Skirtingai nustatomas poilsio laikas ir poilsio rėžimas. Poilsio laikas gali būti nustatomas tik įstatymu, kolektyvine sutartimi, darbo sutartimi, o poilsio laiko rėžimas gali būti reguliuojamas ir kitais vietiniais norminiais aktais, pavyzdžiui, darbo grafiku.Išvados1. Darbas – tai privalomos atlikti, darbo sutartyje nurodytos pareigos – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, eiti tam tiktas pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.. Šiuo metu DK išskiria šias darbo laiko rūšis: normalus darbo laikas – 40 valandos per savaitę, kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų (išskyrus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kolektyvinių sutarčių numatytas išimtis), sutrumpintas darbo laikas ir ne visas darbo laikas.
2. Darbo laiko nustatymo tvarką, trukmę ir darbo rėžimą reglamentuoja LR įstatymai, Darbo kodeksas, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Tai gali būti atliekama imperatyviai – griežtai laikantis įstatymų ir kt. teisės aktų nustatytų reikalavimų arba dispozityviai – leidžiant darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl darbo laiko trukmės.3. Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine sutartimi ar darbo sutartimi nustatytas laisvas nuo darbo laikas, kurį darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra poilsio laiko rūšys: pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku, paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų), savaitės nepertraukiamasis poilsis, kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, kasmetinės ir tikslinės atostogos).Cituota ir naudota literatūra
Norminė literatūra:1. LR Konstitucija // Žin. 1992, Nr. 33 – 10142. LR. Darbo kodeksas // Žin., 2002, Nr. 64-25693. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas // Žin. 2003, Nr. 37 – 13414. Vyriausybės nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminė darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose patvirtinimo“ // Žin., 2003, Nr. 48 – 21205. Vyriausybės nutarimas Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo” Žin., 2003, Nr. 14 – 5596. Vyriausybės nutarimas Nr. 941 „ Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo”// Žin., 2003, Nr. 73 – 33757. Vyriausybės nutarimu Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo”// Žin., 2003, Nr. 14 – 5598. TDO konvencija Nr.47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimties valandų per savaitę”// Žin., 1996, Nr. 27 – 649
Specialioji literatūra:1. LR Darbo kodekso komentaras III dalis. Individualūs darbo santykiai. – Vilnius: Justitia , 20042. Kapočiūtė J. , Darbo teisė. – Kaunas: Smarta,2006
3. V. Tiažkijus., R. Petravičius, G. Bužinskas, Darbo teisė. – Vilnius: Justitia, 1999Kiti šaltiniai :1. www.lrs.lt2. www.socmin.lt