1. DARBO IR POILSIO LAIKAS
1.1 DARBO LAIKO SĄVOKA IR RŪŠYS Lietuva yra ratifikavusi TWO konvencija Nr. 47 „Del darbo laiko sutrumpinimo iki 40valandų“ ,tai pat konvenciją Nr. 14 „Dėl savaitinio poilsio pramonės įmonėse“. Šių konvevcijų reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos DSSĮ ir DK XIII-XIV skyrių nuostatos. Teisiškai reguliuojant darbo ir poilsio laiką vis didesnę reiksmę įgija lokalinės teisės normos (kolektyvinėa sutartys, vidaus darbo tvarkos taisyklės ir kt. ir individualios darbo sutartys.Darbo laikas- tai laikas ,kurio metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Į darbo laiką įeina: faktiškai dirbtas laikas,budėjimas darbe ir namuose; tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką ; privalomų medicininių apžiūrų laikas; stažuotės , kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytisnustatytos darbovietės tvarkos; prastovos laikas.Į darbo laiką neįeina: pravaikšta;neatvykimas į darbą administracijos leidimu;valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų batlikimas , karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos; nedarbingumo laikas; pertraukos pailsėt ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos; kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. Darbo laikas normuojamas visiems darbuotojams,neatsiželgiant į tai, kurioje darbovietėje jie dirba. Darbo laiko norma apibrėžiama (nustatoma) tam tikru kalendoriniu laikotarpiu – darbo diena (pamaina) , darbo savaitė, apskaitiniu laikotarpiu (4 mėn.). Darbo dienos trukmė priklauso nuo to, kiek dienų (5-6) dirba per savaitę. Darbo pamaina – tai darbo laiko trukmė , kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darbo grafiką. Nustatyta normali darbo laiko trukmė – 40 valandų per savaitę , o maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų . Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai , Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
DK 144 straipsnyje numatyta , kad darbuotojų , dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje , bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių , darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti ) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo sąlygas bei darbą dirbančio asmens fiziologines savybes ir yra trumpesnis už normalią ( 40 valandų ) darbo laiko trukmę. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1. asmenims iki aštoniolikos metų – pagal DSSĮ ;2. asmenims , dirbantiems darbo aplinkoje , kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus ribinius dydžius ( kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neimanoma , darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką , bet jis turi būti ne ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę; 3. asmenims, dirbantiems naktį. Darbuotojų , kurių darbo pobūdis susijęs su didesnę protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Kai dirbama nakties metu, nustatytoji dienos (pamainos) trukmė sumažinama 1 valandą. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai , taip pat tais atvejais, kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. Naktikiu laikomas darbas , jeigu nuo 22 valandos iki 6 valandos dirbama bent tris valandas. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Esant šešių dienų darbo savaitei , prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Darbuotojams , kuriems taikomas sutrumpintas darbo laikas , gali būti nustatomos papildomos darbo apmokėjimo garantijos. Tokių darbuotojų darbo apmokėjimas sąlygas nustato Vyriausybė. Ne visas darbo laikas nustatomas: darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o atskirais atvejais – darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą; darbuotojo iki 18 metų reikalavimus; invalido reikalavimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą; pareikalavus nėščiai moteriai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai; pareikalavus darbuotojui , auginančiam vaiką iki 3 metų, taip pat auginančiam vaiką iki 14 metų ir kitais atvejais, nustatytais DK 146 straipsnyje. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvados, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas per darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą , skiriant į aukštesnes pareigas , keliant kvalifikaciją , neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.1.2 DARBO LAIKAS Sena darbuotojų svajonė mažinti darbo laiko trukmę tik XIX a. Pabaigoje pasiekė kai kurių teigiamų rezultatų ie ypač po to, kai TDO 1935 metais priėmė konvenciją N r. 47 Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnis, įtvirtindamas teisę į poilsį, kartu preziumavo ir darbo laiko trukmės teisinę reglamentaciją, kuri buvo realizuota Žmonių saugos darbe Įstatyme (ŽSDĮ ). Darbo laiko teisinė reglamentacija būtina, dirbant pagal darbo sutartį, įtvirtinti reikiamą darbo matą ir apriboti jo trukmę ir taip užtikrinti darbuotojui laiką pailsėti ir sugaištoms jėgoms atstatyti. Darbo laikas – tai kalendorinio laiko dalis, kurios metu darbuotojas, laikydamasis vidaus darbo tvarkos, darbo grafiko ar darbo sutarties sąlygų, privalo vygditi savo darbines pareigas. Į darbo laiką įskaitomas ne tik faktiškas darbo funkcijų vygdimas, bet ur kitokie laikotarpiai, pagal įstatymą prilyginami darbo laikui. Sutinkamai su įstatymu kai kurios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, pavizdžiui, pertraukos, duodamos moterims, turinčioms vaikų, jiems maitinti (ŽSDĮ 63 str.), taip pat, duodamos priklausomai nuo darbo sąlygų, atsižvelgiant į jų kenksmingumą. Pertraukų rūšis ir trukmę nustato ŽSDĮ 51, 52 straipsniai bei darbo dienos ( pamainos) poilsio režimų bendrieji nuostatai, patvirtinti 1995 m. gruodžio 20 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų Nr. 144. Į darbo laiko trukmę įskaitomos ir pertraukos, duodamos darbuotojui, atsižvelgiant į jo asmenybę, psichofiziologinius poreikius ( higieniniai poreikiai, nepilnametystė ir kt.) Pertrauka pailsėti ir pavalgyti į darbo laiką neįskaitoma. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti numatytos ir kitos pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką.1.3 DARBO LAIKO RŪŠYS
Darbo laiko norma (matas) yra darbo diena (pamaina) ir darbo savaitė. Darbo diena vadinama darbo laiko trukmė9skaičiuojama valandomis ir minutėmis), kurią darbuotojai privalo dirbti per perą. Įstatymas nenumato darbo dienos trukmės, išskyrus 6 darbo dienų savaitę, kur numatytas maksimalus valandų skaičius per dieną – 7 valandos. Darbo dieną reikia skirti nuo darbo pamainos. Darbo pamaina – darbo laiko trukmė, kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darboi grafiką arba vidaus tvarkos taisykles. Darbo pamaina paprastai vadinamas darbas tam tikrą paros dalį ( dieninė, vakarinė, naktinė pamaina). Atsiroms darbuotojų kategorijoms darbo pamainos trukmė gali sutapti su kasdieninio darbo trukme. Darbo savaitė – įstatymų nustatyta bendra darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Per savaitę gali būti dirbama 5 ar 6 darbo dienas priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo, suderinus tai su profesine sąjunga ir darbuotojų kolektyvu (DĮK 151 str.). Pagal darbo laiko trukmę ir darbuotojo teisinę padėtį darbo laikas skirstomas į:1. normalų;2. sutrumpintą;3. ne visą darbo laiką;4. budėjimą įmonėse ar namuose;5. viršvalandinį darbą. Normali darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Darbo dienos (pamainos) trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 10 valandų per parą, o esant suminei darbo laiko apskaitai ji gali būti iki 12 valandų per parą. Darbo dienos trukmė nustatoma pagal darbo dieną skaičių per savaitę. Išimtinais atvejais tam tikrų kategorijų (gydimo, socialinės globos, vaikų auklėjimas ir kt ) darbuotojams , budėtojams patalpose (pamainose) trukmė per parą gali būti ilgesnė negu nurodita anksčiau. Tokiu atveju vidutė savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandas. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio rėžimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Sutrumpintas darbo laikas – tai darbo laikas, kurio trukmė nustatoma trumpesnė už normalią, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir dirbančio asmens fiziologines savybesSutrumpinta darbo trukmė nustatoma:1. darbuotojams nuo 16 iki 18 metų – 36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 14 iki 16 metų – 24 valandos per savaitę;2. moksleiviams, dirbantiems mokslo metaislaisvu nuo mokymosi metu, darbo laiko trukmė per savaitęnegali viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės;3. darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis – ne daugiau kaip 36 valandas per savaitę.4. riboto darbingumo asmenims – pagal medicinos arba invalidumąnustačiusios komisijos išvadą. Kai kurių kategorijų darbuotojams ( mokytojams, gyditojams ir kt. ) sutrumpintą darbo trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ne visas darbo laikas – tai darbo trukmė,trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams arba asmenims, dirbantiems tam tikromis sąlygomis, numatytą normalią darbo laiko trukmę, nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas šalimssusitarus tiek priimant į darbą, (sudarant terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį), tiek vėliau ( pakeičiant darbo sutartį ). ŽSDĮ 46 straipsnyje numatytais atvejais darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtu nustatoma ne visa darbo diena, ne visa darbo savaitė ir šis reikalavimas yra privalomas darbdaviui. Tai jeigu to pageidauja:1. nėščia moteris;2. moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų;3. tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, globėjas tokio pat amžiaus vaiką;4. invalidas;5. asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą dėl darbo laiko būtinumo bei laikotarpio, kurį ne visas darbo laikas taikytinas. Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose( ŽSDĮ 47 str.). Kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką, atlikti neatideliotinus darbus, darbdavys gali pavesti darbuotojui darbą, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutikus – ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti įmonėje ar namuose, pasibaigus darbo dienai arba poilsio ar švenčių dienomis.
Viršvalandiniai darbai. Nustatydami darbo laiko ribinę trukmę, darbo įstatymai numato ir tam tikras jos laikymosi garantijas. Tokios garantijos visų pirma yra normose, reglamentuojančios viršvalandinius darbus. Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami kolektyvinėse sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę.1.4 DARBO LAIKO REŽIMAS IR APSKAITA
Darbo laiko režimas – tai darbo laiko trukė paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį (parą, savaitę rantuojant įstatymuose nustatytą poilsio laiką. Kiekvieno darbuotojo darbo ir piolsio laiko paskirstymas(kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį , taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisykles.Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinus su įmonės, įstaigos , organizacijos darbuotojų atstovais( DK 19 str.), arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse , įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriuose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki grafikų įsigaliojimo.Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Darbo laiko apskaita – tai fiksavimas duomenų apie darbuotojų atvikimą į darbą ir apie tai, kaip jie laikosi nustatytos darbo laiko trukmės bei darbo rėžimo, norminiais aktais nustatytuose dokumentuose. DK numatytos trys darbo laiko apskaitos rūšys:1. padienė;2. savaitinė;3. suminė.Padienė darbo laiko apskaita yra tokia, kai atskirai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvieną dieną (pamainą).Jo trukmė neturi viršyti įstatymų numatytos darbo dienos laiko normos.Savaitinė darbo laiko apskaita yra tokia, kai atskirai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvieną dieną (pamainą). Jo trukmė neturi viršyti įstatymų numatytos darbo dienos laiko normos.
Savaitės darbo laiko apskaita yra tokia, kai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvieną kalendorinę savaitę. Jo trukmė neturi viršyti įstatymų nustatytos kalendorinės savaitės darbo laiko normos.Suminę darbo laiko apskaitą galima įvesti nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose , baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 str.). Tačiau darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neruri viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštinias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Esant suminei darbo laiko apskaitai,privalo būti garantuota DK nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo piolsio trukmė. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė. Darbo laiko apskaitos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 78.Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas arba akivaizdžiai neteisingų duomenų apie dirbančių darbuotojų darbo laiko įrašymas į žiniaraštį užtraukia Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto dydžio baudą. Rinkos ekonomikair su ja susiję darbo pokyčiai reikalauja taikyti lankstaus darbo laiko režimą. Tai gali būti tokia darbo laiko organizavimo forma, kurią taikant labiau atsižvelgiama į rinkos ekonomikos interesus, sudaromos palankesnės galimybės derinti darbo ir šeimos funkcijas. Esant lanksčiam darbo laiko režimui, atskiriems darbuotojams arba įmonės padaliniam leidžiama susitarus su darbdaviu (neperžengus tam tikrų ribų) savarankiškai nustatyti darbo dienos pradžią, trukmę, pabaigą, jei darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės ypatumus, tai gali daryti. Lankstusis darbo laiko rėžimas reglamentuojamas lanksčiaisiais darbo grafikais, kurie sudaromi kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Taikant lankstųjį darbo laiko režimą, būtina taip pat tiksli darbo laiko apskaita.Viršvalandiniai darbai – tai darbai, kurie dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę. Jie paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtinais atvėjais: kai dirbami darbai , būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams; kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių; kai būtina užbaikti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per daebo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai; kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo daebai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą; kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas(šiais atvejais administracija turi nedelzdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamaininką kitu darbuotoju); pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrautiir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtu išvenkta transporto priemonių prastovos.Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama:1. jaunesniems kaip aštuoniolika metų asmenims;2. asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraugdami darbo – mokymosi dienomis;3. kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties atvejais.Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trijų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką iki šešiolikos metų, ir invalidai gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. Be to, invalidai gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia invalidumą nustatančios komisijos išvada. Viršvalandiniu darbu nelaikoma administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Budejimas skiriamas ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėse darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai. Tokiu atvėju darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Budejimas įmonėse prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Budėjimo laikas, poilsio laiko suteikimas, apribojimai tam tikrų asmenų kategorijoms reglamentuojami DK 155 straipsnyje.1.5 POILSIO LAIKAS IR JO RŪŠYS
DK yra sukonkretintos konstitucinės nuostatos dėl poilsio laiko. Poilsio laikas – tai įstatymo, kolektyvinės ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.Darbuotojų darbingumai,svekatai atgauti, jų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms tenkinti nustatytos šios poilsio laiko rūšys:1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 2. papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos ( pamainos) laiku:3. paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);4. savaitės nepertraukiamasis poilsis;5. kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos). Pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos ( pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaičiuota į darbo laiką.
Esant šešių dienų savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos nustatomos darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike, kolektyvinėje ir darbo sutartyje.Paros poilsis. Kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, darbuotojams iki 16 metų – ne trumpesnė kaip 14 valandų, o asmenims nuo 16 iki 18 metų – ne trumpesnė kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 22 valandos iki 6 valandos.Savaitės nepertraukiamasis poilsis. Be pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei paros nepertraukiamojo poilsio, darbuotojams suteikiamas savaitės nepertraukiamasis poilsio ( poilsio dienos), kuris turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei ,- šeštadienis ir sekmadienis. Šios normos negalioja įmonėse, kuriose bendra poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyvenojus ar negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų, taip pat esant suminei darbo laiko apskaitai darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama , išskyrus atvejus, kurie numatyti DK 161 staipsnyje.Švenčių dienos. Įmonėse, įstaigose, organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:1. sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;2. vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;3. kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;4. sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; 5. gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;6. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;7. birželio 24-ąją – Joninių (Rasos) dieną;8. liepos 6-ąlą – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;9. rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Šv. Mergelės Marijos ėjimo į dangų dieną);10.lapkričio 1-ąlą Visų Šventųjų dieną;11.gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatideliotinus remonto ir krovos darbus. DK 162 staipsnio 2 dalyje išvardytus asmenis skirti dirbti švenčių dienomis galima tik jų sutikimu.
1.6 ATOSTOGOS
DK nustatytos šios atostogų rūšys:kasmetinės ;tikslinės ;Jų paskirtis yra garantuoti Konstitucijoje įtvirtintą darbuotojų teisę į poilsį, taip pat sudaryti palankias sąlygas derinti darbą ir motinystę, darbą ir mokymąsi ar kūrybą, atlikt valstybines ar visuomenines pareigas ir pan.Kasmetinių atostogų sąvoka, rūšys ir suteikimo tvarka. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui susigrąžinti, paliekant darbo vietą ( pareigas ) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.Kasmetinės atostogos suteikiamos už darbuotojo darbo metus. Jos suteikiamos visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų užimamas pareigas, darbą ( visą ar ne visą darbo laiką dirba),darbo pobūdį. Tačiau komkreti atostogų trukmė bei jų teisinis režimas tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksnių: darbo sąlygų pobūdžio (darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa, profesine rizika, taip pat darbo sąlygos yra specifinės), darbuotojų amžiaus ir kt.,ir tai nulemia kasmetinių atostogų diferenciaciją.Pagal DK 165 straipsnį skiriamos šios kasmetinių atostogų rūšys: 1. kasmetinės minimaliosios;2. pailgintos; 3. papildomos. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: darbuotojams iki aštoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešolikos metų; invalidams; kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.
Kasmetinės pailgintos atostogos. Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbuovietėje: už ypatingą darbų pobūdį. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės ir kitų rūšių negu DK 168 straipsnyje numatytos kasmetinės papildomos atostogos. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų: kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais.Teisė į atostogas kaip darbo teisinio santykio elementas priklauso visiems darbuotojams ir atsiranda nuo pirmos darbo dienos, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko darbuotojas išdirbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Kiekvienu konkrečiu atveju, pavizdžiui, atleidžiant iš darbo, galima tiksliai nustatyti darbuotojui priklausančių atostogų apimtį. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo. Atleidžiant darbuotoją iš darbo ( išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.Kasmetinių atostogų apmokėjimas. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinio darbo užmokestis visose darbuovetėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai atostogomis nepasinaudojęs darbuotojas atleidžiamas iš darbo (DK 177 tr.). Tikslinės atostogos. DK nustatytos šios tikslinių atostogų rūšys:nėštumo ir gimdymo;1. atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;2. mokymosi;3. kūrybinės;4. valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti;5. nemokamos.Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – 70kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo ( komlikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų. Už nėštumo ie gimdymo atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta pašalpa. Pagal šeimos pasirinkimą motinai ( įmotei ), tėvui ( įtėviui ), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta ( pareigos ), išskyrus atvėjus, kai įmonė visiškai likviduojama. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1. eiliniams egzaminamspasirenkti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2. įskaitoms pasirenkti ir laikyti – po dvi dienas kiekvienai įskaitai;3. laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;4. diplominiam ( bakalauro, magistro )darbui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų;5. valstybiniams ( baigiamiesiems )egzaminams pasirenkti ir laikyti – po šešias dienas kiekvienam egzaminui. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.DK 209 ir 210straipsniuose nustatytos lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams.