TurinysI dalis. Teorinė dalis 2Įvadas 2Dėstomoji dalis 3Darbo sutartis 3Darbo sutarties turinys ir sąvoka 3Darbo sutarčių rūšys 4Darbo sutarties sudarymas 7Civilinė sutartis 10Civilinės sutarties turinys ir sąvoka 10Civilinių sutarčių rūšys 11Civilinės sutarties sudarymas 12Teisminės praktikos pavyzdys 15Išvados pasiūlymai 22Naudotos literatūros sąrašas 23II dalis. Praktinė dalis 24Darbo sutartis 24Kolektyvinė sutartis 29Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 30Ieškininis pareiškimas 33Priedai 35I dalis. Teorinė dalisĮvadasŠiuolaikinė sutarčių teisė – ilgos istorinės raidos rezultatas, klasikinės sutarčių teisės tobulinimo padarinys. Teisę bei sutartį bandė paaiškinti jau Antikos filosofai. Jie sutartį ir jos privalomumą aiškino kaip tam tikrą etikos kategoriją, kaip valios fenomeną. Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstamos romėnų bei kanonų teisės. Kanonų teisės įtaka sutarčių teisei formuotis nebuvo didelė, nes pačią kanonų teisę veikė romėnų teisė. Romėnų teisė sutartį laikė vienu iš prievolių atsiradimo pagrindų. Esminiu sutarties požymiu romėnų teisė laikė šalių susitarimą. Tačiau tik tie susitarimai buvo pripažįstami sutartimis, kuriuos buvo galima priversti įvykdyti ieškiniu. Romėnų teisė pirmiausia buvo taikyta Romos imperijos teritorijoje. Europoje XI – XII a. ji buvo iš naujo atrasta. XIII a. ši teisė įsitvirtino pietų Europos šalyse, XV – XVI a. įsitvirtino visoje centrinėje Europoje ir tapo bendrąja Europos teise. XVIII – XIX a. kodifikavus Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę, susiformavo klasikinė sutarčių teisė. Civilinių sutarčių teisė reglamentuoja civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą civilinėmis sutartimis. Civiliniame kodekse pateiktos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims. Iš visų civilinių sutarčių savo specifiškumu išsiskiria darbo sutartys. Darbo sutartys nustato teisinius santykius atsirandančius tarp darbuotojo ir darbdavio.Dėstomoji dalisDarbo sutartis Pasaulio civilizacija nežino geresnės darbo laisvės įkūnijimo darbo santykiais teisės formos, kaip darbo sutartis, kuri viena vertus , suteikia galimybes kiekvienam asmeniui atlikti labiausiai jo interesus atitinkantį darbą, kita vertus, – atsižvelgia į darbdavio poreikius pasirinkti jam tinkamus pagal kvalifikaciją ir sveikatos būklę darbuotojus.Darbo sutarties sudarymas, rūšys, vykdymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos 2002 06 22 išleistame Darbo kodekse (toliau DK).Darbo sutarties turinys ir sąvokaDarbo sutartis –tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. (DK 93 str.)Minėtos darbuotojo ir darbdavio pareigos darbo sutartį išskiria iš kitų civilinių – teisinių sutarčių. Pavyzdžiui, palyginkime darbo sutartį su rangos (civiline sutartimi). Darbo sutarties dalykas yra individualus darbo funkcijos atlikimas, o rangos sutarties – materialaus daikto (konkretaus užsakymo) galutinis rezultatas. Pagal rangos sutartį darbdavys negali nubausti drausmine tvarka blogai dirbančių rangovų, neatsako už jų darbo organizaciją ir jo sąlygas. Be to asmenims dirbantiems pagal rangos sutartis netaikomos darbo įstatymuose numatytos lengvatos ir garantijos.Tam, kad būtų sudaryta darbo sutartis, darbuotojas ir darbdavys turi susitarti keletu svarbių klausimų, kurie sudaro darbo sutarties turinį, t.y. jos šalių sulygtas sutarties sąlygas, apibrėžiančias šalių teises ir pareigas. Darbo sutarties sąlygos gali būti skirstomos į sąlygas, sulygtas pačių šalių susitarimu, ir į sąlygas, nustatytas darbo įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Sąlygos, kurias parengia susitariančios šalys, skirstomos į būtinąsias ir papildomas.Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t.y dėl tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.(DK 95 str.)Darbuotojo darbo vieta, t.y. įmonė, įstaiga, organizacija, jos struktūrinis padalinys pagal darbovietės buvimo vietą, o ne pagal darbo funkcijų atlikimo vietą. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti panaudojamas bet kokiame struktūriniame padalinyje, esančiame toje pačioje vietovėje. Todėl labai svarbu nurodyti ne vien darbovietę, o konkrečią darbo vietą. Kuo tiksliau yra apibrėžiama darbo vieta, tuo labiau konkretizuojamos darbuotojo darbo pareigos, darbo sąlygos, priklausančios lengvatos, tuo mažiau darbdavys turi galimybių perkelti darbuotoją be jo sutikimo į kitą įmonės padalinį.Darbo funkcija apibrėžiama nustatant, pagal kokią profesiją, specialybę ir kvalifikaciją darbuotojas dirbs arba kokias pareigas jis eis. Sutartyje reikia nurodyti konkrečias pareigas, kad darbdavys negalėtų reikalauti, jog darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Kylant abejonėms dėl darbo funkcijos neapibrėžtumo, prie sutarties gali būti pridėta iš anksto parengta pareigybės instrukcija. Deja šiuo metu, ši sąlyga nėra visiškai teisingai įgyvendinama. Trūkstant darbo ir nenorėdami parasti savo darbo vietos, darbuotojai dažnai atlieka ir darbo sutartyje nenumatytas pareigas.Bet kuri sutartis, kurioje nėra aptartos šios dvi sąlygos, negali būti pripažinta galiojančia.Taip pat kiekvienoje darbo sutartyje abi šalys susitaria dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir pan.). Darbo užmokesčio suma negali būti mažesnė nei valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Šalių susitarimu gali būti numatytos ir papildomos sąlygos, konkretizuojančios šalių įsipareigojimus, tačiau tik tada jei darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti. (DK 95 str.) tai gali būti susitarimas dėl darbo ir poilsio laiko režimo, reguliaraus papildomo mokymo, vežiojimo į darbą įmonės transportu.Darbo sutarčių rūšysDarbo kodekse, atsižvelgiant į įvairių kategorijų darbuotojų darbo specifiką, jų užimtumo formas, yra numatytos šios darbo sutarčių rūšys (DK 108 str.):• neterminuotos;• terminuotos, laikinosios, sezoninės;• dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų;• su namudininkais;• patarnavimo darbams;• kitos.Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). (DK 108 str.)Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. ji sudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas. Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol panorės sutartį sudariusios šalys.Sudarydamos darbo sutartį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip 5 metams. (DK 109 str.) Neleidžiama sudaryti terminuotosios darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Jeigu sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.(DK 110 str.) Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatyme numatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbo vietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto tarnybą, moterys, turinčios vaikų iki 3 m. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų galiojimo laikui (kadencijai). (DK 109 str.). Darbuotojo dirbančio pagal terminuotą arbo sutartį, teisės ir pareigos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų darbuotojų. Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes jis gali nutraukti tokią sutartį savo noru tik prieš 14 dienų įspėjęs darbdavį arba dėl svarbių priežasčių, o darbdavys sutarties galiojimo metu gali ją nutraukti bendrais motyvais ar šalių susitarimu, o jos galiojimo terminui pasibaigus – atleisti darbuotoją be išankstinio įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos. Darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja.Terminuotosios sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis, nors jos ir nėra tapačios. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. (DK 112 str.) Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir nurodytas sutarties terminas. Darbuotojams dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. Darbuotojams pratęsusiems darbo sutartį kitam sezonui, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu.Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui, laikinai nesančių darbuotojų, kuriems įstatymai išsaugo teisę grįžti į ankstesnes pareigas, pavaduoti arba kokiems nors nedidelės apimties darbams atlikti. Nurodytas darbo terminas negali būti prailgintas, tačiau manome, kad remiantis terminuotosios sutarties taisykle, jeigu laikinai priimtas dirbo ilgiau nei 2 mėnesius ir viena iš šalių nepareikalavo nutraukti sutartį, jis laikomas nuolatiniu darbuotoju.Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.) Papildomoms pareigoms arba darbui atlikti yra sudaroma papildomo darbo sutartis.Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu t…ai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną – pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas iš pagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbas neturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindinio darbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių, medicinos darbuotojų.Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus, neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudaryta darbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.) Namudininkams nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai atliktus darbus ar pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas suteikiamos nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo įstatymų nuostatos.Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namų ūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.) (DK 116 str.)
Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatyta tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)Darbo sutarties sudarymasDarbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, kurių vienas egzempliorius duodamas darbuotojui, kitą pasilieka darbdavys. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas ant abiejų egzempliorių. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus antrą sutarties egzempliorių ir išdavus tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jei šalys nenusprendė kitaip. (DK 99 str.) Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų, darbdavys privalo pareikalauti gimimo liudijimo, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų numatytų dokumentų. Pavyzdžiui, visi mūsų šalies piliečiai – vyrai nuo 16 iki 45 metų amžiaus, – remiantis karo prievolės įstatymu, privalo pateikti darbdaviui atitinkamą teritorinės karinės įskaitos įstaigos dokumentą, kad jie yra įrašyti į karinę įskaitą pagal savo gyvenamąją vietą.Nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant būdingiems numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. (DK 98 str.) Prieš gerą pusmetį žinoma Lietuvos politikė K. D. Prunskienė buvo apkaltinta nelegaliai samdžiusi moterį prižiūrėti savo mamą. K. D. Prunskienė mokėjo darbuotojai algą, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta.Darbo įstatymai, kiti norminiai aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius tam tikrus kvalifikacinius egzaminus (DK 100 str.).Konkursas yra ypatinga darbuotojų parinkimo į tam tikras pareigas arba tam tikriems darbams atlikti tvarka, kai sprendimą dėl darbuotojo tinkamumo priima kolegialus organas. Konkursas paprastai rengiamas į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat į tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys turintys tam tikrų sugebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, medicinos ar kiti reikalavimai (DK 101 str. 1 dalis).Konkursas gali būti uždaras arba viešas, gali būti vykdomas raštu arba žodžiu. Renkamosios pareigos – tai pareigos užimamos pagal rinkimų, kurių tvarką nustato įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos rūšies įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, ir jų įstatai ar kolektyvinės sutartys, rezultatus.(DK 102 str.) Jei darbas reikalauja specialių žinių, darbdavys gali pareikalauti išlaikyti kvalifikacinius egzaminus. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzaminų tvarką valstybės ir …savivaldybės įmonės organizacijose nustato Vyriausybės jos įgaliota institucija. Kitose darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o egzaminų vykdymo tvarką nustato taip pat darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę. (DK 103 str.)Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatyta darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpis negali būti taikomas šiems asmenims:• iki 18 metų;• atrinktiems eiti pareigas konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus.• Darbdavių susitarimu perkeliant darbuotoją dirbti į kitą darbovietę ir kitais įstatymų numatytais atvejais.Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, nebent kai kuriais įstatymų numatytais atvejais, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.(DK 106 str.)Jei išbandymo laikotarpiu darbdavys pripažino, kad darbdavys yra netinkamas pavestam darbui ar netinkamai atliko užduotis, jis gali darbuotoją atleisti iš darbo, prieš tai jį raštu įspėjęs prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Jei išbandymas buvo nustatytas norint darbuotojui įsitikinti, ar šis darbas jam tinkamas, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios.. Per bandomąjį laikotarpį darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas. Kai išbandymo laikotarpis pasibaigia , o darbuotojas tebedirba, darbo sutartį galima nutraukti tik bendraisiais pagrindais, nustatytais DK.Deja, šiuo metu darbdaviai išbandymo laikotarpiu dažniausiai naudojasi ne norėdami patikrinti darbuotojo tinkamumą darbui, o norėdami jam mokėti mažesnį atlyginimą. Paprastai išbandymo laikotarpiui yra nustatomas mažesnis atlyginimas, nei mokamas pasibaigus išbandymo laikotarpiui. Yra nustatyta, kad išlaikius kvalifikacinius egzaminus, išbandymo laikotarpis negali būti taikomas. Tačiau dažniausiai priimant į darbą darbuotojas turi atlikti kažkokią užduotį, kuria remiantis yra nustatoma darbuotojo kvalifikacija, ir dar turi 3 mėnesių išbandymo laikotarpį.Civilinė sutartisCivilinių sutarčių teisė, civilinių sutarčių sudarymas, vykdymas, rūšys yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos 2000 07 18 išleistame Civiliniame Kodekse (CK).Civilinės sutarties turinys ir sąvokaSutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. (CK )Esminis sutarties požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal šį kriterijų nesudėtinga sutartį atriboti nuo kitų, teisinių padarinių nesukuriančių susitarimų. Pavyzdžiui, nuo draugiškų susitarimų nueiti į teatrą, parodą ir pan.Kita vertus, sutartims yra taikomos dvišalius ir daugiašalius sandorius reguliuojančios normos.CK ypač pabrėžtas sutarties laisvės principas: • šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. • yra draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas. • taip pat šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. (CK 6.156 str.) Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. (CK 6.157 str.) Bet kuri šalis turinti sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.Sutarties galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir sutarties formos.(CK 6.159 str.)Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. (CK 6.196)Jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas.(CK 6.179 str.)Standartinėmis sutarčių sąlygomis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. (CK 6.185 str.)Jei standartinės sutarčių sąlygos yra siurprizinės, t.y. kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje, jos negalioja. (CK 6.186 str.) Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. (CK 6.187)Vartojimo sutarčių sąlygos nustato vartotojo arba paslaugų tiekėjo teises, paslaugų tiekėjo atsakomybę už vartotojui padarytą žalą, vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ir pan.Civilinė sutartis paprastai turi savo kainą. Kainos nustatymo tvarka paprastai būna aptarta sudaromoje sutartyje, jei taip nėra, kaina nustatoma tokia, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.(CK 6.198) Jeigu sutarties kaina, nustatyta vienos šalies neatitinka protingumo kriterijų, tai sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina.Civilinių sutarčių rūšysTradiciškai sutartys yra skirstomos į vienašales ir dvišales, atlygintines ir neatlygintines, realine ir konsensualines. Pagal įvykdymo trukmę sutartys skirstomos į vienkartinio įvykdymo sutartis ir tęstinio įvykdymo sutartis.Priklausomai nuo gaunamos naudos apibrėžtumo sutartys skirstomos į rizikos ir ekvivalentines. Sudarant rizikos sutartis būsima nauda nežinoma. Naudos gavimas ir dydis priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo arba nebuvimo. Paprastai nauda, kurią viena šalis gauna iš rizikos sutarties, nėra ekvivalentiška kitos šalies gaunamai naudai. Rizikos sutartys yra draudimo, rentos ir kt. sutartys. Ekvivalentinėje sutartyje šalys pasikeičia tam tikrais ekvivalentais, kurių vertė ar nauda žinoma jau sudarant sutartį.Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į sudaromas abipusėmis derybomis arba prisijungiant sudaromas sutartis. Taip pat skiriamos vartojimo, viešoji ir preliminarioji sutartys. Vartojimo sutartys yra tokios, kurių viena šalis yra vartotojas – asmuo, įsigyjantis prekes ar paslaugas savo paties ar savo šeimos poreikiams tenkinti.Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Sudarydamas viešąsias sutartis juridinis asmuo neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. (CK 6.161 str.)Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Nesilaikant formos reikalavimų preliminarioji sutartis tampa negaliojančia. Preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, jei jis nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios sudarymo, o jei per nurodytą terminą pagrindinė sutartis nėra sudaroma, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Jei šalis sudariusi preliminariąją sutartį nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.(CK 6.165 str.)Civilinės sutarties sudarymasSutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.Šalims susitarus dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.(CK 6.162 str.)Esant ikisutartiniams santykiams šalys privalo elgtis sąžiningai, turi teisę laisvai pradėti derybas, privalo atskleisti viena kitai informaciją reikalingą sutarčiai sudaryti. (CK 6.163 str.)Jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams. Pažeidusi konfidencialumo pareigą šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. (CK 6.164 str.)Oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.Oferta – tai pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta).Viešoji oferta – visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą. Viešąja oferta nelaikomi kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.(CK 6.171)Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Ofertą oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja.Ofertą galima atšaukti, tol kol sutartis nesudaryta, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu ofertoje yra nurodytas tam tikras terminas jai akceptuoti ar kitu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama;Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.Akceptas – tai akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.Oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada. (CK 6.174 str.)Pavėluotas akceptas galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavimą praneša akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą. Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja.Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu sutartyje numatyta sąlyga sutarčiai sudaryti, tai sutartis laikoma sudaryta iškildžius reikalaujamą sąlygą. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita. (CK 6.181 str.)Sudarant viešąją sutartį, ofertą gavusi šalis, per keturiolika dienų nuo ofertos gavimo turi atsiųsti kitai šaliai pranešimą apie akceptavimą arba apie atsisakymą akceptuoti. Šalis, nusiuntusi ofertą ir gavusi akceptą su nesutarimų protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas sąlygas, arba per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Jeigu pagal įstatymus ofertą išsiuntusiai šaliai sutartį sudaryti privaloma, tai ji privalo per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo pranešti kitai šaliai apie sutikimą su p…rotokole nurodytomis sąlygomis arba apie atsisakymą tas sąlygas priimti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. (CK 6.189 str.)Kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. (CK 190 str.)Teisminės praktikos pavyzdysKadangi referato tema susideda tarsi iš dviejų dalių: civilinės ir darbo sutartys. Buvo pasidomėta dėl šių sutarčių nesilaikymo iškeltų bylų nutartimis. Pateikiame dviejų civilinių bylų nutartis: vieną susijusią su darbo sutarties nutraukimu, kitą – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmame priede pateikiama visa civilinės bylos susijusios su darbo sutarties nutraukimu eiga: pareiškimai, skundai, teismų nutartys.Civilinė bylaNr. 2-1236-03/2002
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2002 m. gruodžio 13 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ona Petrauskienė, sekretoriaujant Lina Ramanauskienė , dalyvaujant ieškovei A. Strakšienei, atsakovo atstovams A. Limanauskui, A. Sajauskienei, adv. A. Šležienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį atsakovui UAB “Litodos Galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir,
N u s t a t ė:
ieškovė nurodė, kad nuo 2002 m. rugsėjo 15 d. ji buvo atleista iš darbo pagal LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. Su šiuo atleidimu ji nesutinka, nes įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo yra priimtas ne darbo dieną-sekmadienį, nors sekmadieniais niekas įmonėje nedirba, o ne darbo metu priimtas įsakymas yra negaliojantis. Įspėta apie atleidimą iš darbo buvo netinkamai, nes įspėjimas nebuvo jai įteiktas, įspėjimą bendrovės administracija išsiuntė ne tuo adresu, kur ji gyvena A. Vaišvilos 5-22, Plungė, o jos gyvenamoji vieta yra Atodangos g. 29, Plungės m., kur ji gyvena jau 9 metai. Šią gyvenamąją vietą darbdavys žinojo jau seniai, nes visi jos prašymai dėl nemokamų atostogų ir kiti prašymai buvo rašomi pagal šią gyvenamąją vietą. Įspėjimą nuo dukters, kuri gyvena A. Vaišvilos 5-22, Plungės m., ji gavo tik 2002-05-20 d., vadinasi neteisingai buvo taikomi ir įspėjimo terminai. LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 punktas yra netinkamai pritaikytas, nes jis yra taikomas tais atvejais, kada darbuotojas dėl dažno sirgimo stabdo gamybos procesus, yra nuostolingas įmonei. Jau nuo 2002 m. sausio mėnesio bendrovėje veikla nebuvo vykdoma, o visi darbuotojai buvo verčiami eiti nemokamų atostogų arba pasiimti nedarbingumo lapelius, tokiu būdu bendrovei jokia žala dėl jos sirgimo nebuvo padaryta. Prašė pripažinti jos atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 12 jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, nes, esant dabartinei konfliktinei situacijai tarp jos ir darbdavio, ją grąžinus į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laikant, kad yra atleista pagal LR DSĮ 28 str.Atsakovo atstovas A. Limanauskas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovė iš darbo yra atleista teisėtai, įsakymas apie ieškovės atleidimą iš darbo yra priimtas 2002-05-14 d., tai buvo darbo diena. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės nurodytu adresu A. Vaišvilos 5-22, Plungės m., šį namų adresą ieškovė yra nurodžiusi savo asmens kortelėje ir bendrovės administracijai buvo žinoma, kad šiuo adresu ieškovė gyvena, be to ieškovė pripažįsta, kad įspėjimą apie atleidimais darbo yra gavusi. Pagal LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teisėtai, nes ieškovė dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių. Tuo laikotarpiu, kai ieškovė sirgo, bendrovės veikla nebuvo sustabdyta ir įstatymas nenumato jokių papildomų sąlygų darbo sutarties nutraukimui šiuo pagrindu, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 250 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.Atsakovo atstovai A. Sajauskienė ir adv. A. Šležienė taip pat prašė ieškinį atmesti.Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR DSĮ 34 str. 1 d., 5 d.).Iš atsakovo atstovų paaiškinimų, liudytojos A. Sajauskienės parodymų, bei įsakymo apie ieškovės atleidimais darbo atsakovo bendrovėje (b.l. 11) matyti, kad įsakymas yra priimtas 2002 m. gegužės 14 d., t.y. antradienį, darbo dieną todėl pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu dėl ši…o motyvo, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir dėl to, kad dėl ieškovės dažno sirgimo nebuvo stabdomas gamybos procesas, kad ieškovė nebuvo nuostolinga įmonei, nes bendrovėje jokia veikla nebuvo vykdoma. LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. jokių papildomų sąlygų, atleidžiant darbuotoją dėl to, kad jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių, nenumato, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (LRCPK58str.). Iš ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, įspėjimo apie ieškovės atleidimą iš darbo (b.l. 5) matyti, kad 2002 m. gegužės 14 d. UAB “Litodos galanterija” buvo parašytas įspėjimas apie tai, kad numatoma atleisti ieškovę iš darbo nuo 2002 m. rugsėjo 15 d. pagal LR DSĮ 29 str. 4 p., kuris ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės asmens kortelėje nurodytu adresu A. Vaišvilos g. 5-22, Plungės m. Ieškovė pripažįsta, kad šį įspėjimą gavo 2002 m. gegužės 20 d. Pagal LR DSĮ 34 str. 1 d. darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įstatymas įsakmiai nurodo, jog darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją apie numatomą jo atleidimą iš darbo, todėl aplinkybę, kad darbuotojui tikrai asmeniškai šis faktas yra praneštas, privalo įrodyti darbdavys. Atsakovas įrodymų, kad ieškovei anksčiau negu 2002-05-20 d. būtų buvę pranešta apie numatomą atleidimą iš darbo nepateikė, todėl nustatytina, kad apie numatomą atleidimą iš darbo ieškovei buvo pranešta 2002-05-20 d. Nustačius šią aplinkybę pripažintina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui 2002-09-13 d., ką patvirtina ir šalys, ir VSDFV Plungės rajono skyriaus pažyma (b.lJf), todėl jos atleidimo iš darbo data perkeltiną iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Nenustačius pagrindų ieškovės atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” pripažinti neteisėtu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 12 jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.Atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės 250 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti atmestinas, nes atsakovas, nutraukdamas su ieškove darbo sutartį, nepasibaigus įspėjimo terminui, pažeidė jos teises, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis teisminės gynybos. Dėl tos pačios priežasties iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai, ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei (LR CPK 108 str. 5 p., 117 str. 1 d.).Vadovaujantis LR CPK 222 str.,nusprendė:ieškinį tenkinti iš dalies.Perkelti ieškovės Agnės Strakšienės a/k 44871245889 atleidimo iš darbo UAB “Litodos galanterija” datą iš 2002 m. rugsėjo 13 d. į 2002 m. rugsėjo mėnesio 23 dieną. Likusią ieškinio dalį atmesti.Priteisti iš atsakovo UAB “Litodos galanterija” 67,90 Lt žyminio mokesčio ir 3,15 Lt pašto išlaidų valstybei.Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.Teisėja Ona Petrauskienė
Civilinė bylaNr. 2-1033-03-2004
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2004 m. rugsėjo 23 dPlungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ona Petraitienė, sekretoriaujant Adelei Barštienei, dalyvaujant ieškovui Jonui Jonaičiui, atsakovei Laurai Jonaitienei,išvadą duodančios institucijos atstovei Audrai Steiblienei,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jono Zaburo ieškinį atsakovei Laurai Jonaitienei dėl vaikų gyvenamosios vietos nus…tatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakove gimė trys vaikai: Indra 1982-07-01, Gintautas 1991-10-20 ir Kęstutis 1995-12-31. 1996 metų pradžioje jis išėjo nuo atsakovės gyventi atskirai, su savimi kartu pasiėmė ir sūnų Gintautą. Po metų jis pas save gyventi pasiėmė ir sūnų Kęstutį, nes atsakovė vaikų tinkamai neprižiūrėjo. Su atsakove išsituokė 1998 metais. 2004 metų pavasari pas jį parėjo gyventi ir dukra Indra, nes pas atsakovę jai nebuvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovė niekur nedirba, girtauja, jos namuose yra išjungta elektra, ji negali užtikrinti vaikams normalių gyvenimo sąlygų, vaikai gyvena pas jį, nori ir toliau pas jį gyventi, todėl prašo nustatyti visų trijų vaikų gyvenamąją vietą pas jį ir priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams, nes atsakovė jokio išlaikymo vaikams neteikia, o jam vienam yra per sunku vaikus išlaikyti, nes visi vaikai yra mokyklinio amžiaus, jis pats taip pat niekur nedirba.Atsakovė ieškinį pripažino ir nurodė, kad ji sutinka, jog vaikai gyventų pas ieškovą, bet norėtų, kad ieškovas jai netrukdytų su vaikais bendrauti. Išlaikymą vaikams taip pat sutinka teikti.Ieškinys tenkinamas.Iš šalių paaiškinimų, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimo, bei teismui pateiktų vaikų gimimo liudijimų, ištuokos liudijimo, vaikų paaiškinimų, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad ieškovė ir atsakovas buvo sukūrę šeimą, kurioje gimė trys vaikai: Indra 1982-07-01, Gintautas 1991-10-20 ir Kęstutis 1995-12-31. Atsakovė negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl, vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į vaikų norus, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pas ieškovą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.174 str. 2 d.).Atsakovė, būdama vaikų motina, neskiria pakankamai lėšų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, prašomas išlaikymo dydis yra minimalus, todėl išlaikymas vaikams priteisiamas, nes tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str.).Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas ir teismo turėtos pašto išlaidos (Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso 96 str. ld.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso 268 str.,nusprendžia:ieškinį tenkinti.Nepilnamečių vaikų: Indros Jonaitytės gim. 1982 m. liepos 1 d., Gintauto Jonaičio gim. 1991 m. spalio 20 d. ir Kęstučio Jonaičio gim. 1995 m. gruodžio 20 d. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Jonu Jonaičiu a.k. 37112121212.Priteisti iš atsakovės Lauros Jonaitienės a. k. 47101010101, gyv. Laivės a. 15-6, Plungės m. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: Indros Jonaitytės gim. 1982 m. liepos 1 d., Gintauto Jonaičio gim. 1991 m. spalio 20 d. ir Kęstučio Jonaičio gim. 1995 m. gruodžio 20 d. po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004-06-22 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Priteisti iš atsakovės Lauros Jonaitienės 135 litus žyminio mokesčio ir 4,65 Lt pašto išlaidų valstybei.Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo skubaus vykdymo.Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Ona Petraitienė…Išvados pasiūlymaiSutartys gali būti dvejopos civilinės (vienašalės, dvišalės, atlyginančios, neatlyginančios ir t.t.) ir darbo sutartys (Lietuvoje dažniausiai sudaromos neterminuotos darbo sutartys). Tarp darbo ir civilinės sutarties skirtumas tas, kad darbo sutartyje, tai raštiškas susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų, pareigų ar atliekamo darbo bei užmokesčių ir atlyginimo mokėjimo sąlygų, civilinė sutartis – tai sutartis dažniausiai sudaroma tarp dviejų asmenų dėl tam tikrų įsipareigojimų vienas kitam ar pan. Šiuo metu dažniausiai pasitaikanti problema susijusi su darbo sutartimi – atlyginimo išmokėjimas „vokeliuose“. Darbdaviai sąmoningai nurodo Darbo sutartyje mažesnį atlyginimą nei sulygta mokėti.Naudotos literatūros sąrašas1. Darbo teisė / Viktoras Tiažkijus, Ramūnas Petravičius, Gintautas Bužinskas, Vilnius : Justitia, 19992. Civilinė teisė. Kaunas: Justitia, 1997.3. Sutarčių teisė / V. Mikelėnas. Vilnius: Justitia, 1996.4. Sutartys: principai ir praktika / V. Sūdžius. Vilnius: Pačiolis, 2001.5. Teisės pagrindai / P. Čiočys. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002.6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras / autorių kolektyvas. Bendrosios nuostatos. Kolektyviniai darbo santykiai. 2003.7. www.infolex.lt – teisės portalas.8. www.lrs.lt – Lietuvos Respublikos Seimas.9. http://www.socmin.lt/ – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija.10. www.lat.litlex.lt – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.II dalis. Praktinė dalisDarbo sutartis DARBO SUTARTIS200__ m. ____________d. Nr._____
__________________________________________________________________________ (įmonės, įstaigos, organizacijos, kitos organizacinės struktūros (toliau vadinama – darbdavys) pavadinimas, adresas;________________________________________________________________________jeigu darbdavys fizinis asmuo – vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas)________________________________________________________________________Darbdavio atstovas _____________________________________________________(pareigos, vardas ir pavardė)________________________________________________________________________ir priimamas į darbą asmuo (toliau vadinama – darbuotojas) ____________________________________________________________________________(vardas ir pavardė)(paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys (jeigu nėra šių dokumentų, duomenys iš kitų ________________________________________________________________________asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) – asmens kodas arba Darbo sutarčių registravimo ________________________________________________________________________taisyklių 6.5 punkte nurodytais atvejais – gimimo data; gyvenamoji vieta)
sudarė šią darbo sutartį:1. _____________________________________ priimamas dirbti šiomis būtinosiomis(vardas ir pavardė)darbo sutarties sąlygomis:1.1. _________________________________________________________________;(darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.) 1.2. __________________________________________________________________(tikslios darbo funkcijos, t.y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, ________________________________________________________________________kvalifikacija;taip pat nurodyti, jeigu darbuotojas priimamas mokiniu)________________________________________________________________________;1.3. kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalį) ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.2. Sudaroma ____________________________________________________________(nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma – neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė, dėl________________________________________________________________________papildomo darbo, antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t. – įrašyti reikiamus žodžius. Jeigu ________________________________________________________________________.Sudaroma terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą)3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: ________________(nurodyti valandinį tarifinį________________________________________________________________________.atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kita; kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis)Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje).4. Nustatomas išbandymo laikotarpis ______________________________________.(nurodyti terminą)5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė ______________________________________________________________________________________________.6. Nustatomas ne visas darbo laikas ________________________________________(nurodyti, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius,________________________________________________________________________.trumpesnė darbo diena)7. Kitos darbo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys sulygsta (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 4 dalį, 119 straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 158 straipsnio 6 d…alį, 168 straipsnio 2 dalį, 182, 185 straipsnius, 195 straipsnio 6 dalį, 221 straipsnio 2 dalį, kitus straipsnius, taip pat kitus teisės aktus) _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.8. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169, 171, 176 straipsnių nuostatas.9. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja, ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis _____________________________________________________________________________________________________.(papildomos garantijos, kompensacijos ir kita)10. Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.11. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas.12. Įmonėje galioja kolektyvinė sutartis _____________________________________(nurodyti jos pasirašymo datą ir numerį)___________________________________________________________________________.13. Su 12 punkte nurodyta kolektyvine sutartimi susipažinau ____________________(darbuotojo parašas, kad jis su ___________________________________________________________________________.kolektyvine sutartimi yra susipažinęs)14. Ši darbo sutartis įsigalioja ____________________________________________.(nurodyti datą)15. Darbuotojas pradeda dirbti ____________________________________________.(nurodyti datą)16. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 17. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais.18. Ši darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – darbuotojui.
Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)arba darbdavio atstovas
A.V.
Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Darbo sutartis pakeista (papildyta) _________________________________________(nurodyti, kurios pirminės šios darbo sutarties sąlygos pakeistos,________________________________________________________________________taip pat datą ir teisinį pagrindą)________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)arba darbdavio atstovas
A.V.
Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Darbo sutartis nutraukta __________________________________________________(nurodyti datą ir teisinį pagrindą)________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Darbdavys – fizinis asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)arba darbdavio atstovas
A.V.
Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)…Kolektyvinė sutartis1 Bendri nuostatai
1.1 Kolektyvinė sutartis parengta remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais.
1.2 Kolektyvinės sutarties šalys yra:– AB “Linas” darbuotojų profsąjungos, kaip darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profsąjungos pirmininkės K. Paulavičiūtės – toliau profesinės sąjungos;– AB “Linas”, kaip darbdavio, atstovaujamo Direktorės V. Petrošiūtės – toliau darbdavys.1.3 Sutartis parengta AB “Linas” vadovybės ir profsąjungos atstovų derybose ir patvirtinta AB “Linas” Valdybos 2004 m. spalio 28 d. posėdyje bei AB “Linas” profsąjungos komiteto 2004 m. lapkričio 3 d. Posėdyje.1.4 Šia Kolektyvine sutartimi šalys nustato AB “Linas” darbuotojams darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo, darbo apmokėjimo ir organizavimo, saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, sąlygas.1.5 Sutartis galioja 3 metus nuo galutinės abiejų šalių susitarimo datos.1.6 Kolektyvinė sutartis yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis šalių tarpusavio santykius. Sutarties nuostatas privalo vykdyti ją pasirašiusios šalys ir visi AB “Linas” darbuotojai.1.7 Kolektyvinės sutarties modifikavimas galimas tik tokiais atvejais:• dėl atsiradusių prieštaravimų įstatymams ar kitiems norminiams aktams;• esant abipusiam šalių susitarimui;• kai kolektyvinės sutarties ar jos atskirų dalių negalima vykdyti dėl nepriklausančių nuo sutarties šalių veiksmų.• Darbdavio pareigos
o Užtikrinti darbą, numatytą darbo sutartyje;o Netrukdyti darbuotojų atstovams atlikti savo pareigų;o Priimti darbuotojus asmeniniais klausimais, organizuoti susitikimus, konsultacijas;o Suteikti profesinių sąjungų atstovams teisę dalyvauti ir informuoti juos apie KTU administracijos posėdžių ir pasitarimų datą bei laiką, kurių metu svarstomi ekonominiai ir socialiniai klausimai, kuriuos, vadovaujantis LR įstatymais ir Kolektyvine sutartimi, būtina spręsti tik suderinus su profesinėmis sąjungomis, taip pat informuoti juos apie valdybos posėdžių datą ir laiką, kurių metu svarstomi tie patys klausimai;o Suteikti nemokamai patalpas profesinės sąjungos komiteto posėdžiams, bei, esant poreikiui, patalpas darbuotojų susirinkimams organizuoti;o Netrukdyti streikuoti, jeigu nevykdoma kolektyvinė sutartis ar pažeidinėjami galiojantys LR darbo įstatymai;o Skatinti darbuotojus kelti kvalifikaciją;o Laikytis visų LR darbo santykius reglamentuojančių įstatymų.• Darbuotojo pareigos
o Gerai ir efektyviai atlikti savo darbo sutartyje numatytas pareigas;o Vykdyti darbo ir kolektyvinės sutarties reikalavimus;o Laikytis darbo drausmės, vidaus tvarkos reikalavimų;o Atlyginti materialinius nuostolius, atsiradusius dėl asmeninio aplaidumo darbe. • Profesinių sąjungų pareigos
o Atstovauti darbuotojams santykiuose su darbdaviu ir ginti jų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus kolektyviniame ginče;o Užtikrinti, kad profsąjungos nariai laikytųsi darbuotojo įsipareigojimų;o Visomis įstatymų numatytomis priemonėmis siekti, kad ši sutartis būtų vykdoma;o Neorganizuoti protesto akcijų, jeigu darbdavys nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo įstatymų.
• Darbo apmokėjimas ir skatinimas
o Atlyginimai mokami darbo sutartyje nustatyta tvarka. Darbdavys neapmokestinamai perveda darbuotojų atlyginimus į jų nurodytas sąskaitas bankuose arba sudaro sąlygas pasiimti grynuosius pinigus įmonės kasoje.o Už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas atlygis, o už darbą naktį mokamas 1,5 darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos);o Už viršvalandžius mokama naktinio darbo tarifu;o Nustatant atlyginimus užtikrinti, kad darbuotojų pagrindiniam darbo užmokesčiui įtakos turėtų darbo kokybė, patirtis ir stažas;o Tarnybinio atlyginimo priedai gali būti mokami už: a) papildomai atliekamus darbus; b) aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą; c) laikinai nesančio darbuotojo pavadavimą
• Atostogos
o Atostogos skiriamos Lietuvos Respublik…os atostogų įstatymo numatyta tvarka;o Atostogos suteikiamos kiekvienais darbo metais nustatytu laiku. Nepanaudotos atostogos darbuotojo prašymu, šalims susitarus, gali būti perkeliamos į kitus metus;o Atostogos dalimis ne pagal grafiką suteikiamos asmens prašymu suderinus su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu ir padalinio vadovu;o Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus;o Nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ir panaudotos bet kuriuo laiku šalims susitarus;
• Socialinės garantijos
o Jei darbuotojas dėl ligos neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 dienų iš eilės, jam vieną kartą per 12 mėnesių išmokama 3 MGL dydžio pašalpa;o Mirusio AB „Linas“ darbuotojo laidotuvėms suteikiamas transportas, o jo šeimai skiriama 5 MGL dydžio pašalpa;o Mirus AB „Linas“darbuotojo šeimos nariui (motinai, tėvui, vaikui iki 18 metų, sutuoktiniui, globėjui ar globotiniui) suteikiamas transportas, darbuotojui skiriama 3 MGL dydžio pašalpa;o Darbuotojams, praradusiems darbingumą darbe nelaimingo atsitikimo ar profesinio susirgimo pasekoje, reabilitacinis gydymas atliekamas AB „Linas“lėšomis;o Kasmetinis sveikatos tikrinimas visiems darbuotojams atliekamas AB „Linas“ lėšomis ir dėl to sugaištas laikas (iki 1 darbo dienos), laikomas darbo laiku.
AB „Linas“ direktorė AB „Linas“ darbuotojų profsąjungos pirmininkėViktorija Petrošiūtė Kristina Pocevičiūtė
A.V. (parašas) A.V. (parašas)Visiškos materialinės atsakomybės sutartisRemiantis Materialine darbininkų ir tarnautojų atsakomybe už žalą, padarytą įmonei AB „Linas“ sudaro visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojais (kuriems yra sukakę 18 metų), einančiais pareigas arba dirbančiais darbą, betarpiškai susijusį su jiems perduotų vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), transportavimu arba panaudojimu gamybos procese. Jeigu pareigos, kurias eina šie darbuotojai, arba jų dirbamas darbas yra numatytas nustatytąja tvarka patvirtintas specialiame sąraše.Siekdami garantuoti AB „Linas“ priklausančių materialinių vertybių saugumą įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas Direktorė Viktorija Petrošiūtė toliau vadinamas “Administracija”, atstovaudamas įmonei, įstaigai, organizacijai, – viena šalis, – ir Užsakymų skyriaus darbuotoja Kristina Pocevičiūtė, toliau vadinamas “Darbuotoju”, kita šalis, – sudarėme šią sutartį:1. Darbuotojas, einantis Pardavimų vadybininkės pareigas betarpiškai susijusį su jam perduotų materialinių vertybių saugojimu, apdorojimu, pardavimu (išdavimu), transportavimu arba panaudojimu gamybos procese (pabraukti) prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės, įstaigos, organizacijos jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigoja:
a) tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai;b) laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui;c) tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines ir kitas ataskaitas;d) dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes.
2. Administracija įsipareigoja:a) sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti;b) supažindinti darbuotoją su įstatymais, numatančiais materialinę darbininko ir tarnautojo atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo), transportavimo arba naudojimo gamybos procese instrukcijomis, normatyvais ir taisyklėmis;c) atlikti nustatytąja tvarka materialinių vertybių inventorizaciją.
3. Jeigu dėl darbuotojo kaltės nebuvo garantuotas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, tai įmonei, įstaigai, organizacijai padaryta žala nustatoma ir atlyginama pagal įstatymus.
4. Darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės.
5. Ši sutartis galioja visam darbo laikui, kuriam įmonė, įstaiga, organizacija darbuotojui patikėjo materialines vertybes.
6. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių pirmąjį turi administracija, o antrąjį – darbuotojas.Sutarties šalių adresai: Sutarties šalių parašai:
administracijos administracijosKalvarijų 6 -25, Kaunas Viktorija PetrošiūtėLT-3000 _______________________
darbuotojo darbuotojo
Studentų 69 – 320, Kaunas Kristina PocevičiūtėLT-3000 _______________________Ieškininis pareiškimasKauno miesto apylinkės teismuiIEŠKOVAS: Kristina Paulavičiūtė,gyvenanti adresu Studentų 69 – 313, Kaunas,atsiskaitomoji sąskaita Nr. 50563891,bankas: Vilniaus bankas, banko kodas 70440
ATSAKOVAS: UAB „Litodos galanterija“,esanti adresu Gedimino pr. 15, Vilnius,įmonės kodas 2561289,atsiskaitomoji sąskaita Nr. 5682315,bankas: Vilniaus bankas, banko kodas 70440IEŠKINYSDOKUMENTINIO PROCESO TVARKADėl 280 894, 13 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi Lt 13 ct), litų įsiskolinimo priteisimo
2004 m. vasario mėn. 25 d. atsakovas UAB “Litodos galanterija” pasirašė sutartį su K. Paulavičiūte dėl paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteikta paslaugų už 1 561,-Lt (du šimtai tūkstančių penki šimtai šešiasdešimt vienas). 2004 m. kovo mėn. 20d. atsakovui UAB „Litodos galanterija“ buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra SBB Nr.1693794, bendrai sumai 200 561,-Lt (du šimtai tūkstančių penki šimtai šešiasdešimt vienas). Sąskaitą atsakovas UAB „Litodos galanterija“ privalėjo apmokėti per 10 dienų. Tačiau atsakovas UAB „Litodos galanterija“ už suteiktas paslaugas nurodytą terminą nesumokėjo. Todėl, remiantis paslaugų teikimo sutarties 3.2. punktu, atsakovas UAB „Litodos galanterija“ privalo sumokėti ir priskaičiuotus delspinigius – po 0.02% už kiekvieną uždelstą dieną. Šiai dienai atsakovo UAB „Litodos galanterija“ įsiskolinimas K. Paulavičiūtei kartu su delspinigiais sudaro 280 894, 13 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi Lt 13 ct) litų.Prašome teismą priteisti iš atsakovo UAB „Litodos galanterija“ jo įsiskolinimą – 280 894, 13 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi Lt 13 ct), litų, o taip pat mūsų turėtas išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti).
Bylą prašome nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašome teismo šioje byloje priimti sprendimą už akių.
Byla bus vedama per ieškovo atstovą – advokatą Vytautą Auškalnį
Priedai:1. Ieškinio nuorašas,2. Žyminio mokesčio kvitas,3. Sutarties tarp UAB „Litodos galanterija“ ir K. Paulavičiūtės nuorašas,4. PVM sąskaitų-faktūrų kopijos (viso 1 vnt.).5. Sutarties dėl teisinės pagalbos nuorašas.
2004 m. lapkričio 03 d.
K. PaulavičiūtėA.V.PriedaiPriedas1PLUNGĖS RAJONO APYLINKES TEISMUI
Ieškovė: AGNĖ STRAKŠIENĖ,a/k 4871245889, gyv. Atodangos 29, PlungėAtsakovė: UAB “Litodos galanterija”, esanti Pramonės pr. 13, Plungė
IEŠKINIO PAREIŠKIMAS Dėl neteisėto atleidimo
2002m. rugsėjo 15 d. pagal įsakymą Nr. 12 buvau atleista iš darbo vadovaujantis LR DSĮ 29 str. 4 p.Su šiuo atleidimu aš nesutinku dėl šių priežasčių:1. Įsakymas yra priimtas ne darbo dieną – sekmadienį, nors sekmadieniais niekasįmonėje nedirba, o ne darbo metu priimtas įsakymas yra negaliojantis.2. Įspėta apie atleidimą iš darbo buvau netinkamai, nes įspėjimas nebuvo man įteiktas, kadangi bendrovės administracija išsiuntė įspėjimą ne tuo adresu kur aš gyvenu – A. Vaišvilos 5-22, Plungė. Mano gyvenamoji vieta yra Atodangos 29, Plungė, kurioje aš gyvenu jau 9 metai. Šią gyvenamąją vietą darbdavys žinojo jau Seniai, nes visi mano prašymai dėl nemokamų atostogų ir kiti prašymai buvo rašomi pagal šią gyvenamąją vietą. Įspėjimą iš dukters aš gavau tik 2002 05 20 d., vadinasi neteisingai buvo taikomi ir įspėjimo terminai.
3. LR DSĮ 29 str. 4 punktas yra netinkamai pritaikytas, nes jis yra taikytinas taisatvejais, kada darbuotojas dėl dažno sirgimo stabdo gamybos procesus, yra nuostolingas įmonei. Šiuo atveju jau nuo š.m. sausio mėnesio bendrovėje veikla nebuvo vykdoma, o visi darbuotojai buvo verčiami eiti nemokamų atostogų arba pasiimti nedarbingumo lapelius. Tokiu būdu bendrovei jokia žala dėl mano sirgimo nebuvo atsiradusi, kad būtų galima taikyti šią normą. Mano vidutinis darbo užmokestis bendrovėje buvo 430 Lt. Kadangi esant dabartinei konfliktinei situacijai tarp manęs ir darbdavio, manau, kad grąžinus mane į darbą, man būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokiu būdu priteistina iš atsakovo man 12 mėnesių dydžio kompensacija.Vadovaujantis išdėstytu ir LR DSĮ 29str. 4p., 34 str. 1 d., 42 str. 2 d. LR CPK 164 str. 1 d. 2 p.,P r a š a u:1 .Išreikalauti iš atsakovės duomenis apie mano vidutinį darbo užmokestį, duomenis apie tai; kiek žmonių dirbo bendrovėje nuo 2002 01 01 iki 2002 09 15; darbo tabelius, kuriame atsispindėtų N.JOnaitienės darbo laikas 2002 rugsėjo 15 dieną.2.Pripažinti atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 12mėnesių (5160 Lt.) dydžio kompensaciją, laikant, kad aš esu atleista iš darbo pagal LR DSĮ 28 str.2002-10-14 A.StarkšienėCivilinė bylaNr. 2-1236-03/2002
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2002 m. gruodžio 13 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ona Petrauskienė, sekretoriaujant Lina Ramanauskienė , dalyvaujant ieškovei A. Strakšienei, atsakovo atstovams A. Limanauskui, A. Sajauskienei, adv. A. Šležienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį atsakovui UAB “Litodos Galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir,
N u s t a t ė:
ieškovė nurodė, kad nuo 2002 m. rugsėjo 15 d. ji buvo atleista iš darbo pagal LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. Su šiuo atleidimu ji nesutinka, nes įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo yra priimtas ne darbo dieną-sekmadienį, nors sekmadieniais niekas įmonėje nedirba, o ne darbo metu priimtas įsakymas yra negaliojantis. Įspėta apie atleidimą iš darbo buvo netinkamai, nes įspėjimas nebuvo jai įteiktas, įspėjimą bendrovės administracija išsiuntė ne tuo adresu, kur ji gyvena A. Vaišvilos 5-22, Plungė, o jos gyvenamoji vieta yra Atodangos g. 29, Plungės m., kur ji gyvena jau 9 metai. Šią gyvenamąją vietą darbdavys žinojo jau seniai, nes visi jos prašymai dėl nemokamų atostogų ir kiti prašymai buvo rašomi pagal šią gyvenamąją vietą. Įspėjimą nuo dukters, kuri gyvena A. Vaišvilos 5-22, Plungės m., ji gavo tik 2002-05-20 d., vadinasi neteisingai buvo taikomi ir įspėjimo terminai. LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 punktas yra netinkamai pritaikytas, nes jis yra taikomas tais atvejais, kada darbuotojas dėl dažno sirgimo stabdo gamybos procesus, yra nuostolingas įmonei. Jau nuo 2002 m. sausio mėnesio bendrovėje veikl…a nebuvo vykdoma, o visi darbuotojai buvo verčiami eiti nemokamų atostogų arba pasiimti nedarbingumo lapelius, tokiu būdu bendrovei jokia žala dėl jos sirgimo nebuvo padaryta. Prašė pripažinti jos atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 12 jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, nes, esant dabartinei konfliktinei situacijai tarp jos ir darbdavio, ją grąžinus į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laikant, kad yra atleista pagal LR DSĮ 28 str.Atsakovo atstovas A. Limanauskas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovė iš darbo yra atleista teisėtai, įsakymas apie ieškovės atleidimą iš darbo yra priimtas 2002-05-14 d., tai buvo darbo diena. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės nurodytu adresu A. Vaišvilos 5-22, Plungės m., šį namų adresą ieškovė yra nurodžiusi savo asmens kortelėje ir bendrovės administracijai buvo žinoma, kad šiuo adresu ieškovė gyvena, be to ieškovė pripažįsta, kad įspėjimą apie atleidimais darbo yra gavusi. Pagal LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teisėtai, nes ieškovė dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių. Tuo laikotarpiu, kai ieškovė sirgo, bendrovės veikla nebuvo sustabdyta ir įstatymas nenumato jokių papildomų sąlygų darbo sutarties nutraukimui šiuo pagrindu, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 250 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.Atsakovo atstovai A. Sajauskienė ir adv. A. Šležienė taip pat prašė ieškinį atmesti.Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR DSĮ 34 str. 1 d., 5 d.).Iš atsakovo atstovų paaiškinimų, liudytojos A. Sajauskienės parodymų, bei įsakymo apie ieškovės atleidimais darbo atsakovo bendrovėje (b.l. 11) matyti, kad įsakymas yra priimtas 2002 m. gegužės 14 d., t.y. antradienį, darbo dieną todėl pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu dėl šio motyvo, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir dėl to, kad dėl ieškovės dažno sirgimo nebuvo stabdomas gamybos procesas, kad ieškovė nebuvo nuostolinga įmonei, nes bendrovėje jokia veikla nebuvo vykdoma. LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. jokių papildomų sąlygų, atleidžiant darbuotoją dėl to, kad jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių, nenumato, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (LRCPK58str.). Iš ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, įspėjimo apie ieškovės atleidimą iš darbo (b.l. 5) matyti, kad 2002 m. gegužės 14 d. UAB “Litodos galanterija” buvo parašytas įspėjimas apie tai, kad numatoma atleisti ieškovę iš darbo nuo 2002 m. rugsėjo 15 d. pagal LR DSĮ 29 str. 4 p., kuris ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės asmens kortelėje nurodytu adresu A. Vaišvilos g. 5-22, Plungės m. Ieškovė pripažįsta, kad šį įspėjimą gavo 2002 m. gegužės 20 d. Pagal LR DSĮ 34 str. 1 d. darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įstatymas įsakmiai nurodo, jog darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją apie numatomą jo atleidimą iš darbo, todėl aplinkybę, kad darbuotojui tikrai asmeniškai šis faktas yra praneštas, privalo įrodyti darbdavys. Atsakovas įrodymų, kad ieškovei anksčiau negu 2002-05-20 d. būtų buvę pranešta apie numatomą atleidimą iš darbo nepateikė, todėl nustatytina, kad apie numatomą atleidimą iš darbo ieškovei buvo pranešta 2002-05-20 d. Nustačius šią aplinkybę pripažintina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminu…i 2002-09-13 d., ką patvirtina ir šalys, ir VSDFV Plungės rajono skyriaus pažyma (b.lJf), todėl jos atleidimo iš darbo data perkeltiną iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.Nenustačius pagrindų ieškovės atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” pripažinti neteisėtu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 12 jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.Atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės 250 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti atmestinas, nes atsakovas, nutraukdamas su ieškove darbo sutartį, nepasibaigus įspėjimo terminui, pažeidė jos teises, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis teisminės gynybos. Dėl tos pačios priežasties iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai, ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei (LR CPK 108 str. 5 p., 117 str. 1 d.).Vadovaujantis LR CPK 222 str.,nusprendė:ieškinį tenkinti iš dalies.Perkelti ieškovės Agnės Strakšienės a/k 44871245889 atleidimo iš darbo UAB “Litodos galanterija” datą iš 2002 m. rugsėjo 13 d. į 2002 m. rugsėjo mėnesio 23 dieną. Likusią ieškinio dalį atmesti.Priteisti iš atsakovo UAB “Litodos galanterija” 67,90 Lt žyminio mokesčio ir 3,15 Lt pašto išlaidų valstybei.Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Ona Petrauskienė
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMUI
Atsakovo UAB “LITODOS GALANTERIJA”, esančio Pramonės pr. Nr . 13 ,Plungės m.,
APELIACINIS SKUNDAS
2002m. gruodžio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-1236-03/2002 pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį UAB “Litodos Galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir ieškinį tenkino iš dalies-perkėlė ieškovės Agnės Strakšienės, atleidimo iš darbo datą iš 2002m. rugsėjo 13 d. į 2002m. rugsėjo 23 d. ir priteisė iš atsakovo 67,90 Lt. žyminio mokesčio bei 3,15 Lt. pašto išlaidą valstybei. Plungės rajono apylinkės teisino teisėja, priimdama tokį sprendimą byloje motyvavo tuo, kad 2002m. gegužės 14 d. UAB “Litodos galanterija” parašė įspėjimą apie tai, kad ieškovė numatoma atleisti iš darbo nuo 2002m. rugsėjo 15 d. pagal LR DSĮ 29 str. 4 p., kuris ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės asmens kortelėje nurodytu adresu A.Vaišvilos g.Nr.5-22, Plungės m., tačiau ieškovė pripažįsta jį gavusi tik gegužės 20 dieną. Kadangi nuo gegužės 2O d. iki rugsėjo 15 d. nebuvo keturių mėnesių termino, todėl atleidimo data perkeliama.Manau, kad ši teismo išvada, o tuo pačiu ir sprendimo dalis yra nepagrįsta. Teismas patikėjo vien ieškovės tvirtinimu, kad ji gyvena kitu adresu, todėl jai įspėjimas turėjęs būti siunčiamas pagal jos gyvenamą vietą. Liudytoja Sajauskienė apklausoje nurodė, kad ieškovė kito adreso nebuvo nurodžiusi, nes visuose savo pareiškimuose nurodinėjo būtent tą adresą. Iš Plungės pašto registruotų siuntų registracijos žurnalo matyti, kad Jucienei registruotas laiškas Nr.5971 įteiktas buvo 2002m. gegužės 15 d. Taip pat liudytoja Asta Sajauskienė paaiškino, kad gegužės 17 d. Agnė Strakšienė, išleidžiama atostogų, priekaištavo už tai, kad ją ruošiamasi atleisti iš darbo – vadinasi, įspėjimą jau buvo gavusi.
Ieškovės suprantamas noras nuginčyti įspėjimo gavimo datą ir nurodyti, kad apie įspėjimą sužinojo vėliau: tuo atveju darbdavys netektų teisės atleisti Agnę Strakšienę iš darbo pagal DSĮ 29 str. 4 p., nes gegužės 20 d. ji jau buvo atostogose, o ne sirgo.Esant tokioms aplinkybėms, manau, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas turi būti pakeistas ir jos atleidimas iš darbo perkeltas iš 2002m. rugsėjo 13 d. į rugsėjo 16 d.Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 313 str.-336 str.3p., prašau:Pakeisti dalinai 2002m. gruodžio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1236-03/2002 pagal Agnės Strakšienės ieškinį atsakovui UAB “Litodos galanterija” dėl neteisėto atleid…imo iš darbo ir tenkinat ieškinį iš dalies perkelti ieškovės Agnės Strakšienės a/k 44871245889 atleidimo iš darbo UAB “LITODOS GALANTERIJA” datą iš 2002m. rugsėjo mėnesio 13 d. į 2002m. rugsėjo mėnesio 16 d. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.Priedas: kvito ir registruotų siuntų žurnalo išrašas bei žyminio mokesčio kvito nuorašas.Plungė,2002 12 26 UAB “LITODOS GALANTERIJA”DirektoriusAlgirdas Limanauskas
Pranešėjas Ž.Lukošius Civilinė byla Nr. 3A-226/2003Teisėjas O.Petrauskienei
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2003-03-12
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ž. Lukošiaus, kolegijos teisėjų V.N. Buškevičienės, B.Luko, sekretoriaujant A. Majauskaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui G.Limanauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Agnės Strakšienės ieškinį atsakovei UAB „Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir ieškovės A. Strakšienės, atsakovės UAB „Litodos galanterija” apeliacinius skundus dėl 2002 12 13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,nustatė:ieškovė A. Strakšienė 2002 10 14 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ieškovė nurodė, kad 2002 09 atsakovės įsakymu Nr.12 ji buvo atleista iš darbo atsakovės įmonėje pagal LR DSĮ 29 str.ld.4p. Ieškovė atleista iš darbo neteisėtai, nes įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo priimtas poilsio dieną-sekmadienį. Be to, ieškovė nebuvo tinkamai įspėta dėl atleidimo iš darbo, nes ieškovė įspėjimą dėl jos atleidimo iš darbo gavo pavėluotai-tik 2002 05 20. Ieškovė dėl laikino nedarbingumo nepadarė žalos atsakovei ir atsakovė ieškovės atleisti negalėjo. Ieškovė prašė teismo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti ieškovei 5 160 Lt dydžio piniginę kompensaciją.2002 12 13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės A. Strakšienės ieškinys patenkintas iš dalies-teismas perkėlė ieškovės atleidimo datą į 2002 09 23, o likusią ieškinio dalį atmetė.Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį patenkinti. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė buvo atleista iš darbo nesuėjus įspėjimo terminui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė buvo įspėta apie atleidimą iš darbo eilinių atostogų metu. Ieškovės atleidimas neteisėtas dar ir dėl to, kad ieškovė dėl laikino nedarbingumo atsakovei netrukdė vykdyti gamybinę veiklą.Atsakovė UAB „Litodos galanterija” apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovės atleidimo datą perkėlė iš 2002 09 13 į 2002 09 23. Atsakovė išsiuntė įspėjimą ieškovei jos nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovė išsiuntė ieškovei įspėjimą adresu, kuris buvo žinomas atsakovei ir įstatymo atsakovė nepažeidė. Kadangi ieškovės paskutinė darbo diena buvo 2002 09 13, atsakovė prašo teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės atleidimo datą perkelti iš 2002 09 13 į 2002 09 16.Ieškovės A. Strakšienės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės UAB „Litodos galanterija” apeliacinis skundas tenkintinas.Ieškovė A. Strakšienė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė buvo atleista iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui ir dėl tos priežasties ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Su šia ieškovės nuostata sutikti negalima. LR DSĮ 34 str.5d. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Taigi ir nustačius tokį pažeidimą darbuotojas turi teisę reikalauti perkelti atleidimo iš darbo datą, bet tai nėra pagrindu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo buvo priimtas poilsio dieną. Ši ieškovės nuostata yra nepagrįsta. Ieškovė pateikė atsakovės UAB „Litodos galanterija” 2002 05 14 pr…iimtą įspėjimą Nr. 12 dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2002 09 15 (b.1.5). Įsakymas įspėti ieškovę dėl atleidimo iš darbo priimtas 2002 05 14 ir tai buvo darbo diena. Šio įsakymo pagrindu ieškovė ir buvo atleista iš darbo 2002 09 13 (b.1.14). Taigi nepagrįsta ieškovės nuostata, kad įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo priimtas poilsio dieną-2002 09 15.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė buvo įspėta apie atleidimą iš darbo pagal LR DSĮ 29 str.ld.4p. kasmetinių atostogų metu. Ši ieškovės nuostata neįrodyta. LR DSĮ 34 str.ld. nurodyta, kad darbdavys apie atleidimą iš darbo privalo darbuotoją įspėti raštu. Įstatyme nėra nurodyta, kad įspėjimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo apie būsimą atleidimą iš darbo. Atsakovė įsakymą dėl ieškovės įspėjimo priėmė 2002 05 14 (b.1.5). Tuo metu ieškovė nedirbo dėl laikino nedarbingumo ir nedarbingumo pažymėjimas galiojo iki 2002 05 16 (b.1.46). Įspėjimas registruotu laišku ieškovei išsiųstas 2002 05 14 ir ieškovė turėjo įspėjimą gauti 2002 05 15 (b.1.15). VĮ „Lietuvos paštas” filialo Plungės pašto pažymoje Nr.03-47 nurodyta, kad registruotas laiškas Nr. 5971, išsiųstas 2002 05 14, A. Strakšienei įteiktas 2002 05 15 ir tai patvirtina jos parašas laiškų įteikimo žurnale. Taigi nepagrįsta ieškovės nuostata, kad ji buvo įspėta apie atleidimą iš darbo pagal LR DSĮ 29 str.ld.4p. kasmetinių atostogų metu.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ji atsakovei žalos dėl laikino nedarbingumo nepadarė. Atsižvelgtina į tai, kad pagal LR DSĮ 29 str.ld.4p. darbuotojas atleidžiamas įvykus faktinei aplinkybei- darbuotojas dėl laikino nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės. Taigi atsakovės patirti ar nepatirti nuostoliai dėl darbuotojo neatvykimo į darbą nėra įrodinėjimo dalykas, ši apeliacinio skundo nuostata yra nepagrįsta.Galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė UAB „Litodos galanterija” ieškovę A. Strakšienę atleido iš darbo pagal LR DSĮ 29 str.ld.4p. teisėtai.Atsakovė UAB „Litodos galanterija” apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės atleidimo iš darbo datą perkėlė iš 2002 09 13 į 2002 09 23. Su šia atsakovės nuostata galima sutikti. LR DSĮ 34 str.ld. nėra griežtai reglamentuota darbuotojo įspėjimo apie atleidimą iš darbo tvarka. Pagal įstatymo nuostatas darbdavys privalo darbuotoją įspėti raštu. Tačiau darbdavys turi būti atidus ir nepažeisti darbuotojo teisės žinoti apie darbo sutarties vykdymą bei šios sutarties pakeitimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė jai žinomu ieškovės gyvenamosios vietos adresu nusiuntė įspėjimą registruotu laišku. Atsakovės pateikta ieškovės asmens kortelė įrodo, kad atsakovei buvo žinomas tik vienas ieškovės gyvenamosios vietos adresas-Vaišvilos g. 5-22, Plungėje (b.1.14). Taigi neįrodyta, kad atsakovei buvo žinomas ir kitas ieškovės gyvenamosios vietos adresas – Atodangos g.29, Plungėje. Atsižvelgiant į tai galima padaryti išvadą, kad atsakovė, įteikdama ieškovei įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, įstatymo nepažeidė, pirmosios instancijos teismas ieškovės atleidimo iš darbo datą iš 2002 09 13 į 2002 09 23 perkėlė nepagrįstai.Atsakovė pripažįsta, kad pagal 2002 05 14 įsakymą ieškovė turėjo būti atleista iš darbo 2002 09 15 ir ši diena buvo sekmadienis, įmonė tuo metu nedirbo. Akivaizdu, kad atsakovė neteisingai taikė terminų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas. LR DĮK 290 str.3d. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu paskutinė termino diena tenka nedarbo dienai, tai termino pasibaigimo diena laikoma artimiausioji po jos einanti darbo diena. Taigi atsakovė privalėjo ieškovę atleisti 2002 09 16. Ieškovė atleista iš darbo 2002 09 13 (b.1.14). Kadangi pagal LR DSĮ 39 str. reikalavimus apie darbo sutarties pasibaigimą dokumentuose įtvirtintas formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo …aplinkybes ir įstatymus, tikslinga perkelti ieškovės atleidimo datą iš 2002 09 13 į 2002 09 16.Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes teismo sprendimas patikslinamas, nes atleidimo datos perkėlimas nekeičia priimtojo teismo sprendimo esmės.Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 336 str. ld. lp.(redakcija iki 2003 01 01),nutaria:ieškovės Agnės Strakšienės apeliacinį skundą atmesti, o 2002 12 13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti iš esmės nepakeistą sprendimą patikslinant, kad ieškovės Agnės Strakšienės atleidimo iš darbo UAB „Litodos galanterija” data iš 2002 09 13 perkeliama į 2002 09 16.Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusTeisėjai Virga Angelė Buškevičienė Bronislovas Lukas
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKUI
AGNĖ STRAKŠIENĖa/k 44871245889gyv. Atodangos 29, Plungė
Pareiškimas
Civilinėję byloje Nr.2-1236-03/2002-12-13 Civilinėje byloje Nr.3A-226/2003-03-12Kokią teisę turi Klaipėdos Apygardos Teismas (H. Manto 26) nagrinėdamas mano civilinę bylą Nr. 3 A – 226/ 2003m. nesilaikyti priimtų LR CPK įstatymų.LR CPK 117 str. lp. – teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu per antstolius, kurjerius…LR CPK 124 str. 4p. – apie pranešimo kito procesinio dokumento įteikimą adresatui pašto darbuotojai, antstoliai ar kurjeriai pažymi atitinkamose knygose, nurodydami adresato, procesinio dokumento įteikimo datą…LR CPK 318 str. lp., 2p. negavau atsiliepimo į savo skundą ir negalėjau atsakyti į atsakovo atsiliepimą. Tai įrodo pateikti dokumentai (2003-01-16 pranešimas Nr. 05 ir 2003-05-12 pažyma Nr. 03-31, 2003-04-10 pranešimas) matyti, kad aš negavau jokių laiškų iš Klaipėdos Apygardos Teismo nuo 2003-01-16 iki 2003-05-12.
Kadangi man nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, teismas vienašališkai išnagrinėjo mano bylą, nesuteikdamas man galimybių apginti pažeistus ar ginčijamus įstatymų saugomus interesus, ko pasėkoje Klaipėdos apygardos teismas 2003 03 12d. Nutartimi apeliacinį skundą atmetė.2003 06 03d. padaviau kasacinį skundą LR Aukščiausiajam Teismui dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2002 12 13d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 03 12d. nutarties peržiūrėjimo.Teismams medžiagą ruošiau pati, advokato ginančio mano bylą Plungės teisme neturėjau, nes neturiu pinigų jam samdyti.Paduodama kasacinį skundą LR Aukščiausiajam Teismui kreipiausi į advokatą, nes LR CPK reikalauja, kad kasacinis skundas būtų surašytas tik advokato.Du kartus kreipiausi į LR Aukščiausiąjį Teismą. Pirmą kartą teismas skundą atmetė, nes nebuvo surašyti banko rekvizitai, kitų klaidų advokatas nematė, kad būtų galima atmesti, Išsiunčiau pataisytą kasacinį skundą, kurį vėl atmetė, motyvuodami, kad padaviau analogiško turinio kasacinį skundą.Trečią kartą kasacinį skundą išsiunčiau LR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui. Mano dokumentai vėl buvo nepriimti, kad kasacinį skundą padaviau tą patį.Tikiu, kad advokatas – žmogus baigęs mokslus, gali surašyti kasacinį skundą LR Aukščiausiajam Teismui. Bylinėdamasi ir gilindamasi į LR Teismo įstatymus suprantu, kad esu neteisėtai atleista iš darbo, tai liudija įstatymai, bet negaliu apginti savo teisių: į Klaipėdos apygardos teismą nepatekau, nes negavau nei šaukimo, nei pranešimo, tai liudija pridėti dokumentai, o LR Aukščiausiasis Teismas nepriima dokumentų.Norėdama, kad mano byla būtų nagrinėjama kasacine tvarka kreipiausi į LR TeisingumoMinisteriją, kuri pažymi, kad Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumovykdymą.Kreipiausi į Ministrą Pirmininką A. Brazauską.. Pridedu atsakymą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos. 2003-11-26 Nr. J – 3113/33-8539.Yra pažeistos mano Konstitucinės teisės ,negaliu gintis teismuose.Lietuvos valdžia ir įstatymai sudaro palankias sąlygas darbdaviui, kuris gali elgtis nesiskaitydamas su darbuotoju, nes darbininkas negali apginti savo tiesos ir teisių.Darbe išdirbau 28 metus …neturėdama jokių pažeidimų ar nuobaudų, o darbdavys norėdamas atsikratyti senais darbuotojais ieškojo jam palankiausių sąlygų atleisti nepaisydamas ir pažeisdamas įstatymus.Tikrai, mano supratimu teismo sprendimų ir sutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka yra:1) LR CPK 346 str. 2d. lp. – Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo civiline byląneįsitikinęs, kad ieškovei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.Tai įrodo kad yra pažeistos mano materialinės ir procesinės teisės normos, turinčiosesminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.2) Teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos AukščiausiojoTeismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos LR CPK 346 str. 2d. 2p. –Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 06 21d. nutarimo Nr. 42.Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai atmetė mano ieškinį.LR Civilinio proceso kodeksas taip pat numato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimą kasacine tvarka (340 str.).Tokiu būdu manytina, kad iš esmės bet kuris asmuo, kuris mano, jog jo byla išspręsta neteisingai, turi teisę reikalauti, kad bylą nagrinėtų visų trijų instancijų teismai. Tiesą įstatymas (CPK 341 str. „Apribojimai pateikti kasacinį skundą”) numato apribojimus pateikti kasacinį skundą: 1) jeigu byla nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka; 2) turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip 5000 Lt. Galima būtų diskutuoti, kad tie patys civiliniai ir civilinio proceso įstatymai labai daug kur atsižvelgia į asmens turtinę padėtį, o šiuo atveju yra nustatytas konkretus piniginis dydis, tačiau tokios įstatymo nuostatos yra suvokiamos paprastam žmogui.Visų pirma teiginys „kasacija galima tik tuo atveju…” savaime nurodo į tai kad yra įvedami kiti apribojimai pateikti kasacinį skundą, nurodyti CPK 341 str.Antra, bet kurioje teisės šakoje pageidautina vengti vadinamų vertinamųjų požymių, kaip antai: esminis, žymus, didelis, ir pan., o kiek galima juos konkretizuoti. Tuo tarpu skaitant 2d. lp. teiginį – „teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui”, iš karto kyla eilė klausimų:l)Kas turi teisę iš anksto „pasverti” – kiek esminę ar neesminę reikšmę turės bylos išsprendimas?2) Iš šios straipsnio dalies susidaro įspūdis, kad svarbiausias kasacinės instancijos teismo tikslas yra ne teisingas ginčo išsprendimas, o kažkoks savitikslis – vienodas teisės aiškinimas ir taikymas.346 str. 2d. lp. tęsiamas: „jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui”.Pirma, sprendimas ar nutartis turi būti ne tik teisėti, bet ir teisingi.Antra, vėl susiduriame su situacija, kad kažkas iš anksto įvertina ir nulemia – jeigu ar ne jeigu, galėjo ar negalėjo ir t.t, ir pan., ir galų gale suinteresuotam asmeniui duoda atsakymą -tavo byla yra nenagrinėjama kasacine tvarka. Šis atsakymas, beje, neskundžiamas.Kai CPK 346 str. 2d. lp. 2p. tiek daug kalba apie teisės aiškinimo ir taikymo praktikos vienodinimą, o 3p. pripažįsta, kad ,jeigu „Aukščiausiojo Teismo praktika ginčjamu teisės klausimu yra nevienoda”, atsiranda ironijos jausmas ir kyla klausimas – o be paprasto žmogaus skundo ar Aukščiausiasis Teismas negali savarankiškai peržiūrėti savo nutarčių ir eisminę praktiką suvienodinti?CPK 347 str. ld. 3p. reikalauja, kad kasaciniame skunde būtų nurodyti „išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą“. Taigi, įvedamas dar vienas barjeras kasaciniam skundui paduoti.Apibendrinant galima pasakyti, kad kasacinio skundo padavimas tapo labai apsunkintas.Kokia teisę turi Klaipėdos Apygardos teismas (H. Manto 26) nesilaikyti priimtų LR CPK įstatymų?Gilindamasi į LR Teismo įstatymus niekaip negaliu suprasti kokią teisę turėjo Klaipėdos Apygardos Teismas neatsiųsti pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą teisme.Jeigu Klaipėdos Apygardos Teismas nebūtų pažeidęs LR CPK įstatymų mano apeliacinis skundas nebūtų buv…ęs nutartimi atmestas, nes tikrai būčiau apsigynusi savo teises pagal LR priimtus įstatymus.Domėjausi civilinio proceso eiga. Teiravausi Klaipėdos apygardos teismo informacijoje -gavau nurodymą laukti šaukimo arba pranešimo. Budėjau tuos mėnesius prie pašto dėžutės ir laukiau šaukimo, bei pranešimo į Klaipėdos Apygardos Teismo posėdį. Netekusi kantrybės išdrįsau paskambinti į Klaipėdos Apygardos Teismą ir sužinojau, kad posėdis įvyko be manęs.Negalėjau net įsivaizduoti, jog posėdis galėjo įvykti be manęs – ieškovės, kur norėjau apginti savo teises, bei interesus.Mano manymu niekas šaukimo, pranešimo į teima neišsiuntė specialiai. Neatvykimas nėra kliūtis apeliaciniam skundui nagrinėti, kas ir buvo padaryta.Negaliu sau atleisti už tai, kad neturėjau drąsos kasdien skambinti į Klaipėdos Apygardos Teismą, ir teirautis kada įvyks mano teismas.Iki šiol tikėjau, jog visur ir visda turi nugalėti tiesa ir teisingumas. Tikėjimas teisingumu ir pasitikėjimas teismais žlugo. Mano teises ginantys įstatymai yra, tačiau paprastam žmogui jie nepasiekiami. Nebetikiu teisingumu, tačiau giliai širdyje viluosi, kad teisingumas privalo būti.Prašau, kad būtų nepažeistos mano teisės pagal LR CPK įstatymus:Galėčiau dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant apeliacine tvarka pirmosios instancijos Plungės rajono apylinkės teismo Civilinę bylą Nr.2-1236-03/2002 pagal mano ieškinį UAB ,LITODOS GALANTERIJA” dėl neteisėto atleidimo iš darbo.Lietuvos Respublikos teismų įstatymas CPK 5str. ld. „Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas”.Pasirodo, kad toli graužu – ne kiekvienas.Su pagarba Agnė strakšienė. 2004-02-27KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASKodas 9184497 Herkaus Manto g. 26, LT-S799 Klaipėda Tel. (8-46) 39 09 60 Faks. (8-46)31 03 25 EI.p. klaipedos_apygardos_teismas@omni.It
Irenai Jucienei 2004-03-10 Nr. 11 – 1251Atodangos g. 29 Plungė
DĖL SKUNDO
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Jūsų pareiškimas, kuriame, kad nebūtų pažeistos Jūsų teisės, prašote pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka civilinę bylą pagal Jūsų ieškinį UAB „Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo ir sudaryti galimybę Jums dalyvauti teismo posėdyje. Nurodote, kad Jums nebuvo pranešta apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir tuo buvo pažeistos Jūsų teisės.Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teisme 2003-03-08 ir 2003-03-09 buvo gauti du Jūsų skundai dėl Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtos civilinės bylos pagal Jūsų ieškinį UAB „Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo. Šiuose skunduose Jūs taip pat nurodėte, kad byla išnagrinėta Jūsų neinformavus apie teismo posėdį. Šios aplinkybės Klaipėdos apygardos teisme tiriant Jūsų pirmąjį skundą buvo išsamiai išnagrinėtos ir 2003-03-24 Jums buvo išsiųstas atsakymas Nr. 11-1321 su tyrimo rezultatais. Nieko papildomai ar dar išsamiau atsakyti Jums negalime.Galime tik pakartotinai paaiškinti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2003-03-12 išnagrinėjo Jūsų apeliacinį skundą ir priėmė nutartį, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir gali būti peržiūrėta tik kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant bylą. LR CPK nesuteikia teisės Klaipėdos apygardos teismui pačiam panaikinti savo priimtas nutartis ar kitus procesinius sprendimus esant byloje dalyvaujančių asmenų prašymams ir pakartotinai nagrinėti bylą. Manome, kad pareiškime išdėstyti motyvai susiję su pranešimu apie teismo posėdį galėjo būti įtraukti į kasacinį skundą.Savo pareiškime nurodote, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tris kartus atsisakė priimti Jūsų kasacinį skundą, ir analizuojate įstatymų normas, reglamentuojančias kasacinio skundo padavimo ir surašymo tvarką.Šios aplinkybės tiriant Jūsų skundą nebuvo ir negalėjo būti vertinamos, nes tai pažeistų teisinės valstybės principus. Jos tiesiogiai susijusios su jurisdikcine (ginčo …išsprendimo) teismo veikla, teisingumo vykdymu konkrečioje byloje ir pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, siekiant nepažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, negali būti nagrinėjamos Administravimo teismuose nuostatuose nustatyta tvarka (LR Konstitucijos 109 str., Teismų įstatymo 1, 3 str., Administravimo teismuose nuostatų 18.2 p.). Teismo veiksmai vykdant teisingumą konkrečioje civilinėje byloje gali būti tikrinami tik nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine arba proceso atnaujinimo tvarka.
Teismo pirmininkas Mykolas Bružas
Civilinė byla Nr. 2-1236-03/2002
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS
2004 m. gegužės 24 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Lukauskas, sekretoriaujant Jolantai Brauklienei, dalyvaujant ieškovei Agnei Strakšienei, ieškovės atstovei adv. Jadvygai Trijonienei, atsakovo atstovams Algirdui Limanauskui, adv. Angelijai Šležienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Agnės Strakšienės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį atsakovui UAB “Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo irN u s t a t ė:ieškovė A.Strakšienė prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą ir panaikinti 2002-12-13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje pagal jos ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir priimti naują sprendimą tenkinant jos ieškinio reikalavimus. Motyvuoja, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jai nebuvo žinoma ir niekas nepaaiškino apie terminus ir tvarką tokiam prašymui paduoti. Motyvuoja, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme.Ieškovės atstovė J.Trijonienei prašo ieškovės prašymą tenkinti, atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą kreipimosi į teismą terminą ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.Atsakovo atstovas A. Limanauskas prašo ieškovės prašymą atmesti.Atsakovo atstovė A. Šležienė prašo ieškovės prašymą atmesti dėl be pagrindo praleisto termino prašymui paduoti praleidimo ir nesant pagrindo procesui atnaujinti.Prašymas atmestinas.LR CPK 368 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Ieškovė prašo atnaujinti šį terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip kasacinio skundo rašymas Lietuvos Aukščiausiajam teismui, pareiškimų ir skundų rašymas LR Teisingumo ministerijai, LR Vyriausybės kanceliarijai, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui. Tokios priežastys termino atnaujinimui negali būti laikomos svarbiomis, kadangi išnagrinėjus bylą pagal ieškovės skundą apeliacinės instancijos teisme ir nepriėmus ieškovės skundo kasacinės instancijos teisme 2003 m. liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi (b.l. 107), atsirado aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, ieškovei atsirado teisė paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.LR CPK 366 str. 1 d. numatyti pagrindai, kuriems esant procesas gali būti atnaujintas. Ieškovė remiasi minėto straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė šį pagrindą motyvuoja tuo, kad jai netinkamai buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, kurios nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pateikė melagingus įrodymus apie jos atleidimo iš darbo pagrįstumą. Tokie motyvai negali būti pripažįstami pagrindu procesui atnaujinti, kadangi tai nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės apie kurias ieškovė negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu. Apie tai, kad jos manymu ieškovė buvo netinkamai į…spėta atleidžiant ją iš darbo, šią aplinkybę ji nurodė ieškinio pareiškime (b.l. 4), apie tai ji paaiškino teismo posėdžių metu (b.l. 23-24, 56-57). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovo atstovas pateikė rašytinius įrodymus pirmos instancijos teisme iškeltų ieškovės reikalavimų paneigimui, apie kuriuos ieškovei jau buvo žinoma pirmos instancijos teisme ir tai negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis.Išnagrinėjus teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą nustatyta, kad ieškovės A. Strakšienės prašymas paduotas praleidus LR CPK 368 str. numatytus terminus ir nepagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas.Iš ieškovės priteisimos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovui (LR CPK 98 str.).Vadovaudamasis LR CPK 371 str. 1 d. 1 p.nutaria:ieškovės Agnės Strakšienės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinio pareiškimą atsakovui UAB “Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atmesti.Priteisti iš Agnės Strakšienės 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB “Litodos galanterija”.Nutartis, atskiruoju skundu, per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Virginijus Lukauskas
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMUI
Ieškovė: Agnė strakšienė, a. k 448062702T9,1Gyv. Atodangos 29, PlungėAtsakovė: UAB „Litodos galanterija”, kodas4563897, a. s. Nr. 5634823 ABVilniaus banko Mažeikų fil., bankokodas 125689365Pramonės pr. 13, Plungė
ATSKIRASIS SKUNDAS
2004m. gegužės 24d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-1236-03/2002 Plungės rajono apylinkės teismas atmetė mano prašymą dėl proceso atnaujinimo civ. byloje pagal mano ieškinį atsakovui UAB „Litodos galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir mano prašymą dėl atnaujinimo termino prašymui dėl proceso atnaujimmo paduoti.Manau, kad nutartis neteisėta dėl šių priežasčių:1. Teismas atmetė mano prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, motyvuodamas tuo kad pareiškimų ir skundų rašymas LR Teisingumo ministerijai, LR vyriausybės kanceliarijai nėra svarbios priežastys terminui atnaujinti. Įstatyme nėra nurodyta, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis. Aš nesuteisininkė ir nežinojau, kur turiu kreiptis, kad apginčiau savo teises, kurios, manau yra pažeistos. Kreipiausi į advokatus, bet kadangi advokatai man nesuteikė informacijos apie galimybę atnaujinti bylos procesą rašiau ir LR teisingumo ministerijai, ir LRVyriausybės kanceliarijai, ir LR Seimui, ir Klaipėdos apygardos teismui, tačiau nei LR Teisingumo ministerija, nei LR Vyriausybės kanceliarija, nei LR Seimas man nenurodė kur aš turiu teisę kreiptis, tik Klaipėdos apygardos teismas 2004m. kovo 10d. raštuNr. 11-1251 man išaiškino, kad aš galiu kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Manau, kad terminą aš praleidau dėl svarbių priežasčių.2. Nutartyje nurodyta, kad aš kaip pagrindą procesui atnaujinti motyvuoju tuo, kad man netinkamai buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, negalėjau dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, kurios metu atsakovo atstovas pateikė melagingus įrodymus apie mano atleidimo iš darbo pagrįstumą, kad tokie motyvai negali būti pripažįstami pagrindu procesui atnaujinti, kadangi tai nėra paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, apie kurias aš negalėjau žinoti bylos nagrinėjimo metu. Pirmos instancijos teisme atsakovas nebuvo pateikęs pašto pažymos, kurioje nurodyta,kad 2002m. gegužės 15d. pranešimas buvo įteiktas man. Tokią pažymą jis pateikė Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Iš Klaipėdos apygardos teismo pranešimo, kada bus nagrinėjama byla, negavau, į teismo posėdį nenuvykau, ir negalėjau paneigti, kad 2002m. gegužės 15d. laiškas įteiktas ne man, o mano dukrai. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, aš negalėjau žino…ti, kad atsakovas apeliacinei instancijai pateiks minėtą pažymą, kuri iš esmės keičia padėtį. Manau, kad tokiu atveju procesas turi būti atnaujintas.3. Nagrinėjant mano prašymą, aš prisiekiau, o atsakovo atstovas (bendrovės direktorius) prisiekti neturėjo, nors sutinkamai su LR CPK 55str. ld. juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai, ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą vedą pats juridinis asmuo. Jeigu įstatymas laiko, kad bylą vedant bendrovės organui bylą veda pats juridinis asmuo, t. y. šalis, tai tokiu atveju atstovas turi prisiekti.
Vadovaudamasi LR CPK 334str. ld. 2p., 335str., 337str. ld. 2p. prašau:1. Panaikinti 2004m. gegužės 24d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartį civ. byloje Nr. 2-1236-03/2002 ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant mano prašymus dėl proceso atnaujinimo ir termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Priedai: atskirojo skundo nuorašas,2004-05-26 Nr. 39 raštas Nr. 5971 su priedu (2 vnt), SD Nr. 0737944 (2vnt.) 2004-05-26 Nr. 40 raštas Nr. 5971 (2vnt.) atstovavimo sutartis
2004m. gegužės 26d. Agnė strakšienė
Pranešėjas Algis Bružas Civilinė byla Nr. 3A-646/2004Teisėjas Virginijus Gedgaudas
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS
2004 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Bružo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Baltušio, Julijos Simonos Kvedaravičienės, rašytiniu procesu apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Agnės Strakšienės atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1236-03/2002 pagal ieškovės Agnės Strakšienės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litodos galanterija” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.Teisėjų kolegija nustatė:ieškovė Agnė Strakšienė prašė teismo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinti paduoti, nes ji nežinojusi apie terminus ir tvarką tokiems prašymams paduoti. Prašė atnaujinti procesą ir panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2002-12-13 sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti jos ieškinį dėl atleidimo iš darbo iškirtėja UAB „Litodos galanterija” pripažinimo neteisėtu, kadangi paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė apie jos netinkamą įspėjimą dėl atleidimo iš darbo.Plungės rajono apylinkės teismas skundžiama 2004-05-24 nutartimi ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 368 straipsnio pirmoje dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ieškovė praleido be svarbių priežasčių, nes pareiškimų bei skundų rašymas Aukščiausiajam Teismui, Teisingumo ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai, Apygardos teismui tokiomis priežastimis nelaikytinos. Savo prašymą ieškovė grindžia ta aplinkybe, kad jai netinkamai buvo įteiktas įspėjimas apie darbą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismo nuomone, šią aplinkybę ieškovė nurodė savo ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje, todėl jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis.
Atskirajame skunde prašoma Plungės rajono apylinkės teismo 2004-05-24 nutartį panaikinti, nes ieškovė nebūdama teisininkė nežinojo į kurią instituciją kreiptis, kad apgintų savo teises, o advokatai nepatarė kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, todėl mano, kad terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nedalyvavo apeliacinės instancijos teisme, o jame atsakovė pateikė iš esmės keičiančią padėtį pažymą, kad laiškas su įspėjimu buvo įteiktas ieškovės dukrai.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Litodos galanterija” nurodo, kad ieškovėAgnė Strakšienė turėjo advokatą ir puikiai žinojo į kokias institucijas rašyti skundus, tačiau nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Ieškovės nuodyta aplinkybė apie įspėjimo dėl jos …atleidimo iš darbo įteikimą ne jai asmeniškai, bet jos nurodytu adresu gyvenančiai dukrai, buvo aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl tai nėra naujai paaiškėjusi, tuo labiau esminę reikšmę turinti, aplinkybė.Atskirasis skundas atmestinas.Ieškovė Agnė Strakšienė 2002-10-14 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Litodos galanterija” dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (b.l. 4). Savo reikalavimą grindė ir ta aplinkybe, kad ne iš atsakovės, o iš savo dukros gavo atsakovės įspėjimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Todėl nėra pagrindo išvadai apie naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę dėl ieškovės įspėjimo apie atleidimo iš darbo tinkamumo (netinkamumo), nes ieškovei ši aplinkybė jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu ir nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodytu CPK 366 straipsnio pirmos dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei juridinio pagrindo tenkinti ieškovės Agnės Strakšienės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be pateisinamos priežasties praleisti CPK 368 straipsnio pirmoje dalyje nustatyti trijų mėnesių prašymo padavimo terminai. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė 2002-12-13 sprendimu, apeliacinės instancijos teismas paliko jį galioti 2003-03-12 nutartimi, o prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2004-03-29. Esant tokioms aplinkybėms naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nutartis, būdama teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,nutaria:Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.Kolegijos pirmininkas Algis BružasKolegijos teisėjai Tomas Baltušis Julija Simona Kvedaravičienė…