bendrieji kasacijos principai civilinio proceso teiseje

TURINYS

1. Įvadas____________________________________________________________________2
2. Bendrieji kasacijos principai civilinio proceso teisėje______________________________3
3. Išvados___________________________________________________________________8
4. Literatūros sąrašas__________________________________________________________9

ĮVADAS

LR Konstitucijos preambulėje skelbiama, kad vienas lietuvių tautos siekiamų dalykų yra teisinė valstybė.Kiekvienoje demokratinėje šalyje tai garantuoja stipri ir nepriklausoma teisminė valdžia, atskirta nuo kitų dviejų (įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios) valdžių. Lietuvos Respublikos teismai, vykdydami teisingumą valstybėje, remiasi pagrindiniais teismo proceso bei teisingumo principais, kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje(LRK) bei Lietuvos Respublikos Teismų įstatyme(LRTĮ).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai, kurie pagal Lietuvos teismų (LR Teismų įsstatymas) sistemą skirstomi į bendros kompetencijos (Apylinkės teismai,Apygardos teismai, Apeliacinis ir Aukščiausias teismai) ir specializuotus-administracinius teismus(Lietuvos Vyriausias administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje( 30 str.) taip pat yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teisės yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.
Teisminės gynybos „baigtis“- įsiteisėjęs teismo sprendimas(nuosprendis ar nutartis) yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vyykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje . Preziumuojama(kitaip sakant, iš anksto manoma), kad įsiteisėję teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.Tačiau, įsiteisėjęs, bet, neteisėtas teismo sprendimas prieštarautų civilinio proceso principams ir neužtikrintų pačio proceso paskirties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios ko

ompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Kurio kompetencijoje yra vienodos teismų praktikos formavimas, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.Įgyvendinant Lietuvos respublikos įstatymuose nustatytas tesisės ir pareigas, Lietuvos Aukščiausias teismas vadovaujasi ir pagrindiniais civilinio proceso principais.
Darbo temą bandysiu atskleisti nagrinėjant civilinio proceso principus, išskiriant ir apibendrinant analizuojamus bendruosius kasacijos principus.Darbo tikslas: apibūdinti bendruosius kasacijos principus civiliniame procese.Lengvesniam temos vystymui, darbo tikslą atskleisiu aprašydama ir pačios kasacinę instanciją.

Bendrieji kasacijos principai civilinio proceso teisėje

Civilinio proceso teisės principai- tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose teisės normose, kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros bazė.(Valentinas Mikelėnas“Civilinis procesas I“ 57psl.)Principai- tai pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas visas civilinis procesas.Jie taip pat atlieka reglamentavimo, interpretavimo bei teisės spragų užpildymo funkcijas.Tačiau kokie principai reguliuoja kaasacinį procesą civiliniame procese?
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Tai vienas pagrindinių teismo proceso principų, taip pat liečiantis ir kasacinę instanciją.
Aukščiausiam teismui gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka Apeliacinės instancijos (t.y. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo) sprendimai. Tą daro trijų, septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, taip pat CPK 8 ir teismų įs

statymo 46 straipsniai nustato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.Tai yra teisėjų nepriklausomumo principas, kurį užtikrinti galima tik jei civilinis procesas bus sąžiningas,o nei šalys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos nedarys įtakos.
Dar vienas išplaukiantis principas yra bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties nekintamumas: bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia. Atsarginiam teisėjui stojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.

Svarbiausi pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: materialinės teisės normų pažeidimas, netinkamai jas taikant ar išaiškinant; procesinės teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį, jeigu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ar aiškinimo praktikos; absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, kuriais gali būti bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo, by
yloje trūksta teismo posėdžio protokolo, sprendimas ar nutartis be motyvų ir kt.
Kasacinės instancijos teismas nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių(neapklausia liudytojų, neskiria ekspertizių)ir įrodymų iš naujo netiria.Pirmosios ir apeliacinės instancijų teimų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Priimdamas sprendimus, teismas privalo remtis tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais ir, prireikus, teismo papildomai išreikalauta medžiaga.
Tačiau kasacija yra negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka; ginčuose, kylančiuose dėl komercinės – ūkinės veiklos, jei ginčijama suma mažesnė kaip 50 000 litų, o kituose turtiniuose ginčuose, jei ginčijama suma mažesnė kaip 5 000 litų; dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, kurios negali būti apskųstos apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinė instancija gali atsisakyti nagrinėti skundą, jei nebuvo sumokėtas nustatyto dydžio mokestis(žyminis mokestis), skundas paduotas nesilaikant reikalavimų ar paduotas, praleidus nustatytą bylai kasacijos padavimo terminą. Jei kasacinis skundas buvo priimtas nagrinėti, tai teismo ar skyrių pirmininkai nutartimis nustato teisėjų kolegiją, skiria jos pirmininką ir nustato posėdžio pradžios datą.
Šalių procesinis lygiateisiškumo principas šioje situacijoje atsiduria ginčytinoje padėtyje.CPK 35 straipsnis pabrėžia, kad šalių procesinės teisės yra lygios ir nei viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, tačiau ar
r žyminis mokestis mokamas ir nustatomas atsižvelgian į abiejų šalių finansines galimybes?Tai gali buti dažna teisminės gynybos prieinamumo kliūtis, kadangi yra didelis žyminis mokestis(CPK 104 str.),o valstybė, nors ir privalo garantuoti teisę į nemokamą teisinę pagalbą, tačiau praktikoje ne visada rodo iniciatyvą šioje srityje.
Bylos nagrinėjimo trukmė nėra apibrėžta. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, tikrinamas tiek jos teisėtumas, tiek ir pagrįstumas, t.y. ji tikrinama tiek tiesiniu, tiek ir faktiniu aspektu.Čia galima būtų pritaikyti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą: byla išnagrinėtina teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas turi imtis nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad procesas būtų koncentruotas, byla išnagrinėta per tinkamą laiką (LR CPK II skyrius).
Aukščiausiojo teismo senatas nagrinėja Aukščiausiojo teismo pirmininko teikimus dėl Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų priimtų sprendimų, nagrinėjant bylas kasacine tvarka. Tačiau pabrėžtina sąlyga yra ta, kad Senatas nagrinėja teikimus tik tuomet, kai jo sprendimas gali turėti įtakos užtikrinant vienodą teismų praktiką, taikant įstatymą.Pagrindinis kasacinio proceso tikslas yra vienodos teisės aiškinimas ir taikymas,o ne teisingo sprendimo priėmimas byloje, siekiant apginti viešajį interesą, panaikinant neteisėtą sprendimą.(LRTĮ)Dažnai iš teisės normos išplaikia ir pats kasacijos principas, kad Lietuvos Respublikos teismai vadovaujasi įstatymais, teisės normomis, teismų praktika ir t.t.

Taigi galime teigti, kad visa atsakomybė už kasacinio atvejo svarbą vienodam įstatymų taikymui Lietuvoje gula ant Aukščiausiojo teismo pirmininko pečių. Vienam pirmininkui aprėpti gana didelį kasacinių bylų skaičių yra sunku, todėl neišvengiamai dalis šio darbo atitenka jo padėjėjams, kurių kvalifikacija neprilygsta pirmininko kvalifikacijai. Taigi iškyla teisininkų trūkumo problema, kuri gali paveikti šios funkcijos vykdymo efektyvumą.
Savo nutartimi kasacinė instancija, išnagrinėjusi bylą, gali: palikti nutartį, sprendimą, nutarimą nepakeistą; visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti; panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą; palikti vieną iš pirmiau byloje priimtų sprendimų; pakeisti, priimti naują sprendimą, neperduodant bylos iš naujo nagrinėti. Kai teismas sutinka su sprendimu ankstesnių instancijų, jis patvirtina priimta sprendimą. Visos kitos šios instancijos nutartys, kaip skelbia CPK 3703 str., yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Ankstesni institucijų sprendimai gali būti panaikinti dėl jų nepagrįstumo, esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas, panaikinęs pradinį teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutarimą, gali reikalauti, kad byla būtų iš naujo nagrinėjama bendrąja tvarka. Teismo nurodymai yra privalomi iš naujo nagrinėjant bausmę, bet teismas neturi teisės nurodyti sprendimo, kurį turėtų priimti teismas (nebent tai būtų teismo sprendimo panaikinimas dėl per švelnios ar per griežtos bausmės).

Pirmajai ar apeliacinei instancijoms iš naujo nagrinėjant bylą, jų priimtas nutarimas gali būti vėl apskųstas bendrąja tvarka. Taigi reikėtų pripažinti, kad pažvelgus atidžiau į kasacijos procesą, galima pastebėti, kad Lietuvoje šios funkcijos padalinimas keliems teismams lėmė absoliučiai privatų jos pobūdį. Tai reiškia, kad mūsų šalyje kasacija tarnauja tik ginčo šalių interesams kaip dar viena galimybė apskųsti nenaudingą teismo sprendimą.
Civilinė byla kasacinio jos nagrinėjimo metu gali būti sustabdyta, jei miršta fizinis asmuo (ar pasibaigia juridis asmuo, kuris buvo bylos šalimi , jeigu neleidžiamas teisių perėmimas), šalis netenka veiksnumo arba dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai kreipiamasi į Konstitucinį teismą. Kasacinė byla taip pat gali būti nutraukta, jei kasacinį skundą padavęs asmuo ją atsiima, tačiau CPK 3545 str. nurodo, kad Teismas gali nepriimti atsisakymo nuo skundo, jei veiksmai prieštarauja įstatymui, pažeidžia kieno nors teises, įstatymo saugomus interesus(nepiktnaudžiavimo procesu principas).
Reikia nepamiršti paminėti proceso viešumo principo: bylos nagrinėtinos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo. Į teismo posėdžių salę jaunesni kaip 16 metų asmenys neįleidžiami, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Dar vienas susiejęs principas: bylos medžiagos viešumas: visa išnagrinėtos civilinės bylos, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. bylą išnagrinėjus Aukščiausiame teisme, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą bei susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra specialiai suteikta vadovaujantis įstatymais.
Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad teismo procesas vyksta valstybine kalba,-valstybinės kalbos proceso principas: teismo procesas vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

IŠVADOS

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas,būdamas vienintele kasacine instancija, savo veikloje remiasi pagrindiniais civilinio proceso principais,kurie yra viso civilinio proceso pamatinės nuostatos.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, LRTĮ, bei kitais teisės aktais kasacinėje instancijoje veikia tokie principai, kaip : teisėjų nepriklausomumo, valstybinės kalbos,lygybės įstatymui, ekonomiškumo ir koncentruotumo, bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo, teisėjų sudėties nekintamumo, vienodos teismų praktikos formavimo, teisės kreiptis į teismą ir kiti principai.
Bendrieji kasacinės instancijos principai civiliniame procese yra glaudžiai susieję su Aukščiausio teismo veikla ir veikimo principais, egzistuojant teisminiam nagrinėjimo vientisumui, bei teisminės valdžios pasidalijimu.
Vienodos teismų praktikos formavimas įgyvendinamas nenustatinėjant faktinių bylos aplinkybių ir netiriant įrodymų, o ginant viešąjį interesą ir panaikinant neteisėtą sprendimą.Tokia teismų struktūra užtikrina vienodą įstatymų taikymą bei asmens teisių gynybą. Ginčo šalys savo procesines teises gali ginti dviejų primų instancijų teimuose.Kaip trečioji teisminė institucija,kasacija yra galutinė ir jos sprendimas yra neskundžiamas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1996.
2. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas
3. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas
4. Lietuvos Respublikos Teismų Įstatymas. – Vilnius, 1994.05.31., Nr. I -1480
5. Valentinas Mikelėnas „ Civilinis procesas I“-Vilnius, 1997
6. Valentinas Mikelėnas „ Civilinis procesas II“- Vilnius, 1997
7. http://www.lat.lt/default.aspx?item=home
8. http://www.teismai.lt/teismai/sistema.asp
9. http://www.lat.lt/default.aspx?item=taktai_nac&id=651

Leave a Comment