Bausmių vykdymo teisės sistema

PLANAS

ĮVADAS
I. TEISĖS SISTEMOS SUDARYMO PAGRINDAI
II. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA
1.1. Bausmių vykdymo teisės sistemos samprata;
1.2. Bausmių vykdymo teisės norma:
1.2.1. Bausmių vykdymo teisės normos sąvoka;
1.2.2. Bausmių vykdymo teisės normos struktūra;
1.2.3. Bausmių vykdymo teisės normų rūšys.
IŠVADOS
NAUDOTA LITERATŪRA

ĮVADAS

Bausmių vykdymo teisė – viena iš teisės šakų. Jai būdingi bendri teisės šakos požymiai, bet taip pat ji išsiskiria ir savo ypatingais bruožais, kuriuos lengviausia būtų galima atskleisti nagrinėjant bausmių vykdymo teisės sistemos pagrindu, t.y. nagrinėjant atskirus šios teisės šakos pošakius, institutus, subinstitutus bei teisės normas.
Pirmoje rašto darbo dalyje yra atskleidžiami bendrieji teisės siistemos sudarymo pagrindai. Čia analizuojamas teisinio reguliavimo dalyko ir teisinio reguliavimo metodo reikšmė sudarant teisės šaką, pavyzdžiui, bausmių vykdymo teisės šaką. Išskiriamos skirtingos autorių nuomonės dėl teisinio reguliavimo metodo sampratos.
Antra rašto darbo dalis jau skirta konkrečios teisės šakos – bausmių vykdymo teisės – sistemai. Čia analizuojami tiek bendrieji, tiek specialieji tik bausmių vykdymo teisei būdingi bruožai, apibrėžiamos šios teisės šakos pošakio, instituto, subinstituto ir teisės normos sampratos. Atskirai išskirtas skyrius teisės normos analizei, kadangi šios teisės šakos dalies pagrindu ir susidaro subinstitutai, innstitutai, pošakiai ir galiausiai bausmių vykdymo teisė, kaip teisės šaka. Šiame skyriuje akcentuojama teisės normos sąvoka, jos rūšys, struktūra. Bet kuri teisės šaka susideda iš teisės normų, kurios ir yra tos šakos pagrindinė jos veiklą užtikrinanti ir reguliuojanti dalis. Pirminiai ba

ausmių vykdymo teisės šakos teisės elementai, kurių pagrindu formuojasi visa teisės šaka, yra teisinės normos. Vadinasi, bausmių vykdymo teisės norma yra pirminė ląstelė. Šioje normoje valstybė išreiškia konkretų nurodymą ne vienam ar kitam asmeniui personaliai,o tą normą taikant neribotam skaičiui asmenų. Bausmių vykdymo teisės norma yra griežtai formaliai apibrėžta: kam, kada ir prie kokių aplinkybių toji norma gali būti taikoma.
Rašto darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados.

TEISĖS SISTEMOS SUDARYMO PAGRINDAI

Remiantis teisės sistemos sudarymo pagrindais, teisės normos skirstomos į teisės šakas, pošakius ir teisinius institutus. Teisės sistemos sudarymo pagrindai yra: teisinio reguliavimo dalykas ir teisinio reguliavimo metodas .
Teisinio reguliavimo dalykas – tai teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teisinio reguliavimo dalyko struktūrą sudaro: reguliuojamų visuomeninių santykių subjektai ir objektai; socialiniai faktai, suponuojantys atitinkamų santykių atsiradimą; praktinė žmmonių veikla. Teisinio reguliavimo dalykas nėra vienintelis teisės sistemos sudarymo pagrindas. Jo ir nepakanka norint suskirstyti teisės normas į šakas. Dažnai tuos pačius visuomeninius santykius – teisinio reguliavimo dalyką – reguliuoja kelių teisės šakų normos.
Kitas teisės sistemos sudarymo pagrindas yra teisinio reguliavimo metodas.
Teisinio reguliavimo metodas – tai sistema priemonių, būdų, kuriais teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. Teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius teisė reguliuoja, o teisinio reguliavimo metodas – kaip, kokiu būdu tai daro. Taigi teisinio reguliavimo metodas apibūdina teisės šakos teisinius požymius. Tokie po

ožymiai yra:
1. teisiniai faktai, būtini teisiniams santykiams susidaryti, pasikeisti ir išnykti;
2. teisinio santykio dalyvių padėtis, jų teisės ir pareigos, jų pobūdis, pasiskirstymas;
3. valstybės prievartos priemonės už teisės normų reikalavimų pažeidimus ir jų taikymo tvarka, formos. Kitaip sakant, tai – sankcijų rūšys.
Dalykas yra materialiosios teisės normų atribojimo pagal teisės šakas kriterijus, o metodas yra papildomas kriterijus, nes jis išvestinis iš dalyko. Teisinio reguliavimo metodą apibūdina taip pat teisės šakos principai, teisinio reguliavimo mechanizmas, teisinio reguliavimo tikslai ir kt. Būtent dalykas lemia būtinumą išskirti vieną ar kitą šaką, o kai šaka jau apibrėžta, randamas ir atitinkamas reguliavimo metodas, nemažai priklausomas nuo įstatymų leidėjo valios.
Teisinio reguliavimo metodas turi savo struktūrinius komponentus:
a) reguliuojamų santykių ribų nustatymas;
b) atitinkamų norminių aktų, numatančių subjektų teises ir pareigas, išleidimas;
c) teisnumo ir veiksnumo suteikimas visuomeninių santykių dalyviams, kad šie galėtų būti teisinių santykių dalyviai;
d) teisės nuostatų pažeidimo atveju – teisinės atsakomybės priemonių nustatymas.
Greta bendrojo teisinio reguliavimo metodo yra konkretūs, būdingi tam tikrai teisės šakai. Prie tokių priklauso: imperatyvusis, dispozityvusis, skatinimo, rekomendacinis, teisinio santykio šalių lygybės ir autonomijos, įtikinimo ir prievartos .
Imperatyvusis yra paliepimų metodas, jam būdingos draudžiamosios normos.
Dispozityvusis metodas leidžia santykių subjektams neperžengiant įstatymo ribų pasirinkti elgesio variantus.
Skatinimo metodas būdingas darbo teisei.
Teisinio santykio šalių lygybės ir autonomijos metodas būdingas pr
roceso teisei.
Įtikinimo ir prievartos metodas yra būdingi teisei apskritai ir jos šakoms. Šitaip mėginama paveikti žmonių sąmonę ir jų poelgius.
Teisinio reguliavimo metodo supratimas teisės moksle yra ginčytinas. Labiausiai paplitusi nuomonė, kad kiekviena teisės šaka turi atskirą, jai būdingą teisinio reguliavimo metodą. Kiek mažiau paplitusi nuomonė – kiekviena teisės šaka turi keletą metodų, vienas iš kurių yra dominuojantis.
Be to, yra nuomonė, kad teisės sistema turi vieną visoms teisės šakoms bendrą teisinio reguliavimo metodą. Jį sudaro keturi elementai: leidimo, liepimo, draudimo ir įgaliojimo . Kiekvienoje teisės šakoje šis bendras metodas pasireiškia nevienodai. Tai priklauso nuo elementų santykio. Vienoje teisės šakoje dominuoja leidimo, kitoje draudimo ir t.t. metodas.

BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA
Bausmių vykdymo teisės sistemos samprata

Teisės literatūroje vyrauja nuomone, jog teisės sistema – tai ekonominės ir socialinės santvarkos nulemta teisės struktūra, išreiškianti vidinį teisės normų suderinamumą ir kartu jų skirstymą pagal šakas ir institutus . Teisės sistema susidaro ne spontaniškai, o sąveikaudama su esamais visuomeniniais santykiais. Esama visuomeninė ir valstybės santvarka galiausiai nustato tam tikrą teisės sistemą.
Teisės sistema – tai objektyviai esanti teisės vidinė sandara, vieningos teisės padalijimas į susijusias tarpusavyje ir kartu diferencijuotas pavienes dalis. Taigi, teisės sistemai būdinga jos vienybė ir darnumas, padalijimas į tarpusavyje susijusias pavienes dalis (šakas ir institutus), objektyvus pobūdis. Teisės sistemos vienybė ir darnumas yra ta

ai, jog teisės normos sąveikauja, jos tarp savęs suderintos, kad yra bendri šios sistemos sandaros ir egzistavimo principai.
Termino teisės sistema nereikia painioti su terminu teisinė sistema. Teisinės sistemos sąvoka platesnė. Ji apima teisėkūrą, teisės sistemą, teisės įgyvendinimą ir kitus teisinius reiškinius. Taigi teisės sistema yra sudėtinė teisinės sistemos dalis. Reikia turėti galvoje, kad teisės sistema sudaro teisinės sistemos pagrindą. Todėl kartais šie terminai vartojami kaip tapatūs, ypač apibūdinant, lyginant skirtingus teisės istorinius tipus.
Teisės šakos susideda iš teisinių institutų.
Teisinis institutas – tai sudaranti atskirą teisės šakos dalį teisės normų visuma, reguliuojanti teisės šakos reguliuojamų visuomeninių santykių atskirą, reliatyviai izoliuotą rūšį. Vadinasi, teisės šakos normos reguliuoja reliatyviai savarankišką visuomeninių santykių grupę, o teisinio instituto normos tik tos grupės atskirą rūšį, t.y. tik tos teisės šakos reguliuojamų visuomeninių santykių dalį. Taigi skiriasi teisės šakos ir teisinio instituto reguliavimo apimtis.
Kiekvienos teisės šakos teisiniai institutai, be atskirų, tik jiems būdingų, turi ir bendrų požymių. Tačiau teisinis institutas kartu turi reliatyvų savarankiškumą, stabilumą, autonomiją. Tai lemia tai, kad ir visuomeninių santykių rūšis, kurią reguliuoja instituto normos, taip pat yra santykiškai izoliuotos, atskiros.
Teisės šakos viduje tarp institutų gali būti subordinacijos, pavaldumo santykiai. Tam tikros didelio teisės instituto dalys neretai sudaro savarankiškus padalinius, vadinamuosius subinstitutus.
Teisės sistemoje gali būti sudarytos ir didesnės, negu teisiniai institutai, teisės normų grupės. Tai teisės pošakiai. Teisės pošakis – tai sudaranti atskirą teisės sistemos dalį teisinių institutų ir teisės normų visuma, reguliuojanti teisės šakos specialias visuomeninių santykių rūšis. Pošakį sudaro grupė normų, turinčių bendras principines nuostatas, būdingas keletui teisės šakos institutų. Didėjant teisinio reguliavimo apimčiai, tobulėjant to reguliavimo metodui, pošakis gali tapti atskira teisės šaka.

Bausmių vykdymo teisė susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir specialiosios. Bendrojoje dalyje yra reglamentuota :
1. Bausmių vykdymo įstatymai;
2. Bausmių vykdymo principai;
3. Nuteistųjų teisinė padėtis;
4. Bausmių vykdymo institucijos.
Specialiojoje dalyje reglamentuota konkrečių bausmės rūšių vykdymo tvarka ir sąlygos :
1. Nuteistųjų turtinių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos:
a) baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos;
b) juridinio asmens veiklos apribojimo bei juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.
2. Nuteistųjų asmeninių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos:
a) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos;
b) viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos.
3. Bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, vykdymo tvarka ir sąlygos:
a) laisvės apribojimo ir arešto bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos;
b) laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos;
c) nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimas, pataisos priemonės;
d) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumai;
e) terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmės atliekančių nuteistųjų materialinė atsakomybė;
f) arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis, buitinis aprūpinimas ir sveikatos priežiūra.

Bausmių vykdymo teisės norma
Bausmių vykdymo teisės normos sąvoka

Normos – vienas iš teisės ontologinių lygmenų greta idėjos ir visuomeninių santykių. Negalime išskirti vieno iš šių elementų, nes tik visi trys kartu jie sudaro teisę. Tačiau galime daryti prielaidą, kad normos – labiausiai “teisiškas” elementas. Taigi, kaip galėtume apibrėžti teisės normą, kokius ji turi skiriamuosius požymius?
Teisės norma – tam tikra elgesio taisyklė. Per teisės normą idėja yra transformuojama į visuomeninius santykius arba susiklostę faktiškai realiai visuomeniniai santykiai įtvirtinami normoje. Teisės teorijoje teisė ir teisės norma yra sutapatinami. Teisės norma išreiškia svarbiausius teisės sistemos elementus. Teisės norma – objektyviai nustatoma sąmoninga valinė visuotinio elgesio taisyklė, užtikrinanti tam tikrą žmonių veiklos tikslingumą tarpusavio santykiuose.
Teisės normą skirtingi autoriai apibrėžia skirtingai. Rusų profesorius M.I. Marčenko pateikia tokį teisės normos apibrėžimą: teisės norma vadinama visuomenės santykių reguliavimui pritaikyta bendra elgesio taisyklė, sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos pagalba.
Prof. V.K. Babajev teigimu: teisės norma – sąmoningos žmogaus veiklos, kaip aukščiausios objektyvaus pasaulio atvaizdavimo formos, rezultatas. Teisės norma iškyla kaip rezultatas poreikio teisiškai sureguliuoti visuomeninius santykius.
Dar kitokią definiciją suformulavo rusų prof. V.D. Perevalov: teisės norma suprantama kaip visuotinai privaloma, formaliai nustatyta elgesio taisyklė, apibrėžta ir užtikrinta visuomenės ir valstybės, užtvirtinta ir publikuota oficialiuose aktuose, nukreipta reguliuoti visuomeninius santykius, tų santykių dalyvių teisių ir pareigų nustatymo būdu.
Teisės norma yra taisyklė, nustatanti kaip galima arba privaloma elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Bausmių vykdymo teisės norma taip pat gali būti apibrėžta ne kaip kas kita, bet kaip privaloma ir konkreti elgesio taisyklė. Kaip ir bet kuri kita teisės norma, ji turi visuotinai privalomą požymį. Teisės normų turi laikytis visi visuomeninių santykių dalyviai nežiūrint į jų subjektyvų požiūrį į šias normas, teigiamą ar neigiamą šių normų vertinimą.
Normos galiojimas nesibaigia jos įvykdymu, nes ji skirta neribotam skaičiui atvejų, pritaikyta visuomeniniams santykiams ir pasibaigus žmonių elgesiui, ji galioja toliau.
Teisės norma adresuota grupei asmenų, kuriems būdingi tam tikri rūšiniai požymiai.
Visus šiuos anksčiau paminėtus požymius galima pritaikyti ir bausmių vykdymo teisės normai. Bausmių vykdymo teisės normos reguliuoja tai, kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą . Jos nustato kaip turi būti vykdomos paskirtos bausmės, kad kartu būtų pasiekti bausmės tikslai. Jos griežtai sureguliuoja bausmes vykdančių institucijų teises ir pareigas.

Bausmių vykdymo teisės normos struktūra

Daugiausiai bausmių vykdymo teisės normų būna tokios sudėties:
1. hipotezė;
2. dispozicija;
3. sankcija.
Hipotezes – sąlygos, kurioms esant pradeda veikti dispozicija, t.y. nustatomas asmenų ratas, kuriems adresuota norma bei aplinkybės, kurioms esant ji pradeda veikti. Hipotezės būna paprastos, sudėtinės ir alternatyvios. Paprasta hipotezė sąlygoja teisės normos veikimą esant vienai sąlygai, vienai teisinei aplinkybei. Sudėtinė hipotezė sąlygoja teisės normos veikimą, esant keliems faktams, kelioms teisinėms aplinkybėms, išvardintoms toje hipotezėje. Jos būtinos, kad atsirastų teisinės normos pasekmės. Alternatyvios hipotezės sąlygoja teisės normos veikimą, kai įvyksta vienas iš kelių faktų, numatytų hipotezėje.
Dispozicija – pati elgesio taisyklė, nustatanti šalių teises ir pareigas. Pagal savo turinį dispozicija gali būti paprasta, sudėtinė ir alternatyvi. Paprasta dispozicija numato tik vieną privalomą elgesio variantą, atsiradus aplinkybėms, numatytoms hipotezėje. Sudėtinės dispozicijos numato kelis privalomus elgesio būdus tuo pačiu metu. Alternatyvios dispozicijos nurodo kelis privalomus elgesio variantus, tuo pačiu metu numatydama galimybę pasirinkti vieną iš jų.
Pagal elgesio taisyklės išreiškimo būdą dispozicijos gali būti skirstomos į paprastas, aprašomąsias, nukreipiamąsias ir blanketines. Paprastos dispozicijos įvardija leidžiamą, draudžiamą ar privalomą elgesį, bet jo nepaaiškina ir neapibrėžia. Tokių dispozicijų bausmių vykdymo teisėje yra daug. Aprašomosios dispozicijos ne tik įvardina elgesio tipą, bet ir nusako visus elgesio esminius požymius. Pvz., pataisos įstaigų rūšys. Nukreipiamosiose dispozicijose daromos nuorodos į kitą norminio akto straipsnį, jų paskirtis trumpinti tekstą. Blanketinės dispozicijos nukreipia į kitus konkrečius teisės norminius aktus, kad geriau suprastume dispoziciją.
Sankcija bausmių vykdymo teisės normose yra išimtis – ji įtvirtinta atskirose normose ir liečia bausmės vykdymo sąlygų pažeidimą. Pagal sandarą sankcijos gali būti paprastos, alternatyvios ir sudėtinės. Paprasta yra tokia sankcija, kai už pažeidimą yra numatyta tik viena sankcija. Alternatyvi – leidžiančios pasirinkti vieną iš dviejų ar daugiau sankcijų. Sudėtinės – sudarytos iš kelių sankcijų.
Pagal išraiškos būdus sankcijos gali būti tiesioginės, blanketinės ir nukreipiamosios. Tiesioginės sankcijos išreiškiamos tiesiogiai, blanketinėse sankcijose konkrečios sąlygos nurodomos kitoje to paties norminio teisės akto normoje, nukreipiamosios atveju – sankcija nurodoma kitame norminiame teisės akte.
Pagal turinį sankcijos skirstomos į apibrėžtas, santykinai apibrėžtas ir neapibrėžtas. Apibrėžtos sankcijos turinys yra visiškai apibrėžtas ir negali būti keičiamas. Santykinai apibrėžtose sankcijose nurodoma aukščiausia ir žemiausia sankcijos riba. Konkreti sankcija nustatoma to santykio ribose. Neapibrėžtose sankcijose nurodoma tik viršutinė sankcijos riba.

Bausmių vykdymo teisės normų rūšys

Bausmių vykdymo teisės normos gali būti išskiriamos pagal įvairius pagrindus. Pagal subjektą, priėmusį teisės normą bausmių vykdymo teisės gali būti priimtos referendumu, Seimo, Vyriausybės, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus, bausmės vykdymo vietos viršininko.
Pagal juridinę galią bausmės vykdymo teisės normos gali būti išreikštos įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose, tarptautiniuose teisės aktuose.
Pagal turinį bausmių vykdymo teisės normos gali būti draudžiančios, įpareigojančios, įgalinančios ir leidžiančios. Draudžiančios teisės normos yra besąlyginės. Jos skirtos tik tam asmenų ratui, jomis siekiama ne tiek reguliuoti, bet numatyti ir užkardyti. Įpareigojančios teisės normos nustato pareigą atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus. Įgalinančios – suteikia teisę atlikti tam tikrus veiksmus. Leidžiančios teisės normos nustato nedraudžiančius veiksmus .
Pagal paskirtį bausmių vykdymo teisės normos gali būti normos-definicijos (teisės normos, kurios išreiškia bausmių vykdymo teisės sąvokas), normos-principai ir normos-deklaracijos (teisės normos, kurios įtvirtina bausmių vykdymo teisės bendruosius principus) ir normos-taisyklės (teisės normos, kurios įtvirtina reguliuojamų santykių tam tikrus elementus.
Bausmių vykdymo teisės normų galiojimas laike priklauso nuo to, koks subjektas priima teisės normą. Įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir paskelbia “Valstybės žiniose” Lietuvos Respublikos Prezidentas, jei nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data pačiame įstatyme. Jei Prezidentas sugrąžina Seimui jo priimtą įstatymą pakartotiniam svarstymui ir jo nepasirašo po to, tada toks įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir “Valstybės žiniose” paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimtas įstatymas ar kitas teisės aktas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia Prezidentas. Jei tokio įstatymo nepasirašo ir nepaskelbia Prezidentas, tai toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas “Valstybės žiniose”. Kaip įstatymai įsigalioja ir kiti Seimo bei Vyriausybės priimamos bausmių vykdymo teisės normos. Esant neatidėliotinam atvejui, įstatymai, Seimo teisės aktai ir Prezidento dekretai gali būti skelbiami Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraščiuose per ELTA. Žemesni teisės aktai įsigalioja kai juos gauna bausmę vykdanti institucija .
Bausmių vykdymo teisės normos galiojimas pasibaigia:
1. kai ji panaikinama specialiu teisės aktu;
2. kai ji pakeičiama kita teisės norma;
3. kai pasibaigia normos galiojimo terminas (jei toks buvo nurodytas) ar pasikeitus aplinkybėms, sąlygoms, į kurias atsižvelgiant buvo priimta teisės norma.

IŠVADOS

Baigiant rašyti rašto darbą galima padaryti keletą išvadų:
1. Teisės sistemos sudarymo pagrindai yra: teisinio reguliavimo dalykas ir teisinio reguliavimo metodas.
2. Teisės sistema – tai objektyviai esanti teisės vidinė sandara, vieningos teisės padalijimas į susijusias tarpusavyje ir kartu diferencijuotas pavienes dalis.
3. Bausmių vykdymo teisės susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir specialiosios dalių. Bendrojoje dalyje yra reglamentuoti bendrieji bausmių vykdymo teisės pagrindai, o specialiojoje – konkrečių bausmių vykdymo tvarkos ir sąlygos.
4. Bausmių vykdymo teisės normos reguliuoja tai, kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą.
5. Bausmių vykdymo teisės normą sudaro hipotezė, dispozicija ir sankcija.
6. Bausmių vykdymo teisės normos gali būti rūšiuojamos pagal įvairius kriterijus: pagal subjektą priėmusį teisės normą, pagal juridinę galią, pagal turinį, pagal paskirtį ir kt.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1992 m., Vilnius.
2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. 2003 m., Vilnius.
3. Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas. 1988 m., Vilnius.
4. Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Nr.IX-1270. 2002 12 10, Vilnius.
5. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. 2000 m., Vilnius.
6. Danisevičius P., Žalkauskas P. Teisminis baudžiamųjų bylų nagrinėjimas. 1965 m., Vilnius.
7. Dziegoraitis A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: realybė ir perspektyvos. 2002 m., Vilnius.
8. Pavilonis V., Prapiestis J. Kriminalinių bausmių vykdymo teisiniai pagrindai. 1990 m., Vilnius.
9. Stalioraitis P. Administracinės veiklos pataisos darbų įstaigose. 1999 m., Vilnius.
10. Stalioraitis P. Laisvės atėmimo bausmės reguliavimas tarptautiniuose teisės aktuose. 1999 m., Vilnius.
11. Švedas G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. 2003 m., Vilnius.
12. Valstybės ir teisės teorija. Vadovėlis. 1989 m., Vilnius.
13. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. 2000 m., Vilnius.
14. Žmogaus teisių problema baudžiamojoje teisėje ir baudžiamajame procese. 1995 m., Vilnius.
15. Normy sovetskovo pravo. Pod red. M.I.Baitina i V.K.Babaeva. 1997 m., Maskva.
16. Perminov O.G. Ugalovno-ispolnitelnoe pravo. 1999 m., Maskva.
17. Teorija gasudarstva i prava. Pod red. V.M.Korelskovo I V.D.Perevalova. 1997 m., Maskva.
18. Teorija gasudarstva i prava. Pod red. prof. M.N.Marčenko. 1998 m., Maskva.
19. Ugalovno-ispolnitelnoje pravo. Učebnik. 2000 m., Maskva.

Leave a Comment