TURINYS
BAUSMES SAMPRATA, TIKSLAI IR JOS PASKIRTYS
1.BAUSMĖS TEORIJOS……………………………………………………………. 12.BAUSMĖS SĄVOKA IR POŽYMIAI………………………………………….33.BAUSMĖS PASKIRTIS………………………………………………………………54.PAGRINDINĖS BAUSMĖS, PAPILDOMOS BAUSMĖS………….5-65.ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS IR BAUSMĖS……………………………………………………………………………. 7
BAUSMĖS TEORIJOS
Kiekviena valstybė, siekdama kontroliuoti nusikalstamumą, pasirenka tam tikrą baudžiomosios politicos kryptingumą. Šis kryptingumas priklauso nuo nusikaltimo būklės ir dinamikos, valstybsės ekonominio išsivystymo, teisinių tradicijų ir papročių, tarptautinės teisės reikalavimų. Vienas iš baudžiamosios politicos sudėtinių elementų yra bausmės teorijos pasirinkimas. Bausmės teorija – tai visuomenėje susiformavęs požiūris į bausmę ir jos paskirtį.Bausmės teorijos pasirinkimas yra valingas valstybės sprendimas, tačiau jį lemia ir paminėti objektyvūs veiksniai. Valstybėje vyraujanti bausmės teorija turi ir grįžtamąjį ryšį, svarbų tiek įstatymų leidybai, tiek ir baudžiamajai politikai, nes padeda apibriežti bausmės esmę ir suformuluoti jai keliamus tikslus, sudaryti ir tobulinti bausmių sistemą, taip pat orientuoja teismų praktiką, kai reikia skirti bausmes, bei bausmes vykdančių institucijų veiklą.Bausmės teorijos pagal bausmės esmę klasiikuojamos į absoliučiasias ir utilitarines teorijas. Absuoliučiosios teorijos bausmę savaiminiu gėriu, kuriam negali būti keliami specialūs tikslai. Pagrindine bausmės funkcija pripažįstamas pažeistos teisės atstatymas. Utilitarinės teorijos bausmei iškelia specialias funkcijas, pagal kurias šios teorijos į tris grupes: 1) bausmės esme pripažįstančias bendrąją prevenciją; 2) bausmės esme pripažįstančias specialiąją prevenciją; 3) bausmės esme pripažįstančias ir bendrąją, ir specialiąją prevenciją. Be to, pagal bausmės paskirtį išskiriamos atpildo, įbauginimo, galimybės padaryti nusikaltimą atęmimo ir reabilitacijos teorijos.Pirmoji ir seniausia bausmės teorija – tai atpildo teorija. Jos šaknys glūdi bendruomeninėje santvarkoje galiojusiame keršte, kurio esmė apibūdinama taisykle “dantis už dantį, akis už akį”. Dabartiniu metu atpildo teorija neturi didesnio populiarumo pasaulyje. Tiesa, besivystančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose ir baudžiamojoje politikoje galima aptikti jos bruožų – tai platus mirties bausmes taikymas, kūno bausmės, pavyzdžiui, Sudano ir Libijos BK numato plakimą, mušimą akmenemis, rankos ar kojos nukirtimą.
Įbauginimo teorijos atstovas J.Bentamas teigė, kad bausme reikia įbauginti asmenį, kad jis daugiau nedarytų nusikaltimų. Ši teorija turi dvi kryptis – tai bendroji ir specialioji prevencija.Galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijos esmė labia artima įbauginimo teorijai – tai fizinis poveikis nusikaltėliui, kuriuo siekiama atimti iš jo galimybę padaryti naujus nusikaltimus. Šios teorijos ištakos glūdibiologiniame nusikaltimo elgesio suvokime. Kadangi nusikaltelis turi tam tikrų2
įgimtų, paveldėtų arba įgytų bruožų, kurie verčia jį nusikalsti, tai reikia jos neutralizuoti. ХIХ а. pabaigoje – ХХ a. pirmojoje pusėje, kai biologinė nusikalstamumo prigimties teorija buvo gana populiari, jos atstovai ( Č. Lombrozo, E. Feri, R. Garofalo) baudžiamajai teisei siūlė naujoviškas nusikaltimų prevencijos priemones – kastraciją, sterilizaciją, amputaciją, deportaciją į negyvenamas salas arba atokius šalies kampelius, mirties bausmę. Kai kurie iš šių pasiūlymų buvo realizuoti. Vėliau, nepasitvirtinus daugelio biologinių nusikalstamumo prigimties teorijų išvadoms, siūlomos prevencijos švelnėjo – taikomas įkalinimas iki gyvos galvos, ilgalaikis laisvės atėmimas ir pan.Pati „jauniausia“ yra reabilitacijos teorija, nes „ nusikaltėlio pataisymo“ terminą pirmasis pavartojo vokietis V. Štelceris ХХ a. pabaigoje. Šios teorijos esmę sudaro nuostata, kad asmenį, padariusį nusikaltimą, galima ir reikia paveikti, kad jis daugiau nebenusikalstų. Būtina pabrėžti, kad, skirtingai nuo kitų, ši teorija pripažįsta tik pozityvų poveikį – tai psichologinė terapija, profesinis parengimas, auklėjimas. Be to, poveikio priemones stengiamasi individualizuoti atsižvelgiant į nusikaltėlio asmenybės ypatybės. Dauguma civilizuotų valstybių dabartiniu metu baudžiamąją politiką orientuoja į šią bausmės teoriją.Bausmių sistemos, sankcijų ir bausmių taikymo statistikos analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje baudžiamoji politika orientuota į įbauginimo ir galimyės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijas. Teoriniu požiūriu pažangiausia yra reabilitacijos teorija, tačiau jos nuostatų perėmimas visuomenėje turi susiformuoti objektyviai, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius visuomenės vystymosi dėsningumus.