Įrodinėjimo etapai. Ikiteisminio tyrimo metu kaupiama reikšminga informacija bylai tirti ir nagrinėti, tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu yra vykdoma tam tikra su įrodinėjimu susijusi veikla. Ikiteisminis tyrimas iš esmės tam ir yra atliekamas, kad būtų surinkta informacija, reikalinga teismui byloje priimant sprendimą. Vadovaujantis dabartine įrodymų samprata išskirtini tokie įrodinėjimo proceso etapai: 1) reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas; 2) surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas; 3) surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu; 4) duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Tarp atskirų įrodinėjimo proceso etapų yra glaudus ryšys. Įrodinėjimo proceso sėkmė – tiesos byloje nustatymas, priklausantis nuo kiekvieno proceso etapo. Bet kuriame iš etapų padarytos klaidos gali sutrukdyti teisingai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas. Reikšmingus tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenis privalo rinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, tam tikrais atvejais prokuroro iniciatyva ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, duomenis renka 3 būdais: a) atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus BPK; apklausas, parodymų patikrinimo veiksmus, objektų apžiūrą ir tyrimą, skirdami ekspertizes; b) taikydami BPK numatytas procesinės prievartos priemones, t. y. atlikdami kratas, poėmius. kontroliuodami telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kt.; c) išreikalaudami daiktus ir dokumentus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo išnaudoti visas galimas reikšmingų duomenų rinkimo priemones. Laiku nesurinkti duomenys vėliau gali būti visiems laikams prarasti. Vykstant teismo procesui duomenis renka ir bylą savo žinioje turi teismas. Teismas gali išreikalauti daiktus ir dok, kviesti apklausai liudytojus, skirti ekspertizes ir pan. Teisę pateikti duomenis turi proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys. BPK numato, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal istatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civ ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fiz ar jurid asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dok, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Proceso dalyviai taip pat turi teisę prašyti, kad reikšmingus duomenis surinktų ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų fiksavimas. Duomenų fiksavimo tvarka šiek tiek priklauso nuo to, kokiu būdu duomenys buvo gauti. Atliekant BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus yra rašomas protokolas. Protokole užfiksuojami apklausų bei apžiūrų metu gauti duomenys. Jei renkant įrodymus būtina panaudoti specialias žinias, specialistui gali būti pavedama atlikti objektų tyrimą arba skiriama ekspertizė. Specialistas, atlikęs objektų tyrimą, pateikia išvadą, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas arba irašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Ekspertas, atlikęs ekspertizę, surašo ekspertizes aktą. Kai duomenys renkami, taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, šių priemonių taikymo rezultatai nurodomi protokole. Be to, dėl procesinės prievartos priemonės taikymo turi būti priimta ikiteisminio teisėjo nutartis arba prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas. BPK nustatyta tvarka išreikalauti daiktai ir dokumentai pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, 0 teismo proceso metu – prie baudžiamosios bylos. Išreikalauti daiktai paprastai turi būti apžiūrėti, ikiteisminio tyrimo metu surašant apžiūros protokolą. Prireikus gali būti rašomas ir dokumento apžiūros protokolas. Dėl proceso dalyvių ir kitų asmenų pateiktų daiktų ir dokumentų ikiteisminio tyrimo metu surašomas daikto ar dokumento pateikimo protokolas. Jei daiktas ar dokumentas pateikiamas teismo proceso metu, tai užfiksuojama teisiamojo posėdžio protokole. Priklausomai nuo to, kokie duomenys yra renkami, kinta ir fiksavimo prasmė bei paskirtis. Fiksuojant apklausų metu gaunamus parodymus, apklausos protokole yra nurodomi reikšmingi duomenys. Tačiau jei kratos protokole yra nurodoma, kad atliekant kratą rastas reikšmingas tyrimui ir bylos nagrinėjimui dokumentas, užfiksuojamos tik reikšmingų duomenų gavimo aplinkybės. Kratos protokolas (kaip ir nutartis, kuria buvo leista atlikti kratą) bus reikalingas sprendžiant leistinumo klausimą, tačiau teismo išvados bus grindžiamos (pirmiausia) ne protokolu, o dokumento turiniu. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei prokurorui pateiktus daiktus, dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras privalo patikrinti, t. y. turi būti tikrinama, ar turimi duomenys teismo proceso metu galėtų būti pripažinti įrodymais. BPK nustato tik vienos rūšies duomenų – parodymų – patikrinimo būdus. Parodymai gali būti patikrinami atliekant parodymą atpažinti, parodymų patikrinimą vietoje ir eksperimentą. Parodymas atpažinti, parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas atliekami tais atvejais, kai taip nusprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Vienais atvejais parodymų patikrinimo veiksmai gali būti iš viso neatliekami, kitais atvejais tam tikro asmens parodymai gali būti tikrinami visais trimis nurodytais būdais. Kitų duomenų patikrinimo būdų, kaip atskirų proceso veiksmų, BPK nenumato. Duomenų patikrinimas šiuo aspektu yra nuolatinė veikla, kurios objektas yra visi proceso metu gauti duomenys. Iš vieno šaltinio gauti duomenys tikrinami keletą kartų. Jei šio patikrinimo metu nustatoma, kad tam tikri duomenys teismo proceso metu negalės būti pripažinti įrodymais, prokuroras gali nuspręsti tokių duomenų neperduoti teismui. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu. Įrodymais surinkti ar pateikti duomenys gali virsti tik šiuos duomenis ištyrus rungimosi principu vykstančiame pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Turi būti ištiriami visi duomenys, kuriuos teismas potencialiai gali pripažinti įrodymais. Teismas privalo visus duomenis ištirti tiesiogiai, tyrimas turi vykti žodžiu. Teismas tiriant duomenis turi būti aktyvus, išsiaiškinti visą reikiamą informaciją, reikalingą nuspresti, ar tam tikri duomenys gali būti laikomi įrodymais ir kokios išvados tais duomenimis – įrodymais – remiantis gali būti daromos. Tinkamai atliktas duomenų tyrimas bei šio tyrimo rezultatų analizavimas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamosiose kalbose sudaro teismui sąlygas atlikti ištirtų duomenų įvertinimą. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Po baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio į pasitarimų kambarį išėjęs teismas turi: 1) nuspręsti, kurie iš teisiamajame posėdyje tirtų duomenų pripažintini įrodymais, 2) šiuos irodymus įvertinti ir jais pagrįsti teismo išvadas. Tai, kurie iš teisiamajame posėdyje tirtų duomenų pripažintini įrodymais, sprendžiama pagal duomenų liečiamumo ir leistinumo savybes. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą baudžiamojoje byloje nulemtų tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Įrodymus teismas vertina laisvai. Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudž procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų negali duoti. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Nesant pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada apie kaltinamojo kaltę, turi būti daroma išvada apie kaltinamojo nekaltumą. Tuo atveju, kai prokuroro pateiktų ir kitų teismo posėdyje ištirtų duomenų nepakanka kaltinamojo kaltumui konstatuoti, byloje sprendimas vis tiek turi būti priimamas. Čia galimos dvi situacijos: 1) teismo proceso metu nustatoma, kad yra akivaizdu, jog kaltinamasis negalėjo padaryti veikos, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, nes nusikalstama veika arba iš viso nebuvo padaryta, arba jei buvo padaryta, tai kaltinamasis negalėjo jos padaryti; 2) teismo proceso metu nustatoma, kad nepakanka kaltinamojo kaltės įrodymų. Abiem atvejais bus priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Įrodymų klasifikavimas. Baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas grindžiamas įvairiais įrodymais, kurie pagal tam tikrus požymius yra skirstomi į tam tikras grupes (klasifikuojami). Įrodymus yra įprasta klasifikuoti pagal keturis kriterijus: 1) pgl informacijos teikimo būdą; 2) pgl santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis; 3) pgl informacijos šaltinio pirmumą; 4) pgl įrodymų santykį su kaltinamojo versija. Kiekvienas įrodymas gali būti klasifikuojamas pgl visus 4 kriterijus. Pgl informacijos teikimo būdą irodymai skirstomi į asmeninius ir daiktus. Asmeniniais laikomi tokie įrodymai, kuriuose informacija būna išlikusi žmonių sąmonėje ir perduota žodžiu arba raštu. Tai gali būti: a) asmenų parodymai, žymimi jų apklausos protokoluose; b) proceso veiksmų protokolai, kuriuose fiksuojami apklausą atlikusio teisėsaugos pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo suvokti šių veiksmų rezultatai; c) specialisto išvada ir ekspertizės aktas; d) kitokie dok, kuriuose asmuo išdėsto jam žinomus faktus. Daiktai yra tokie įrodymai, kurie perduoda informaciją, išlikusią materialiuose objektuose. Pgl santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiu reikia laikyti tokį irodymą, kuriuo tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė. Netiesioginis – toks įrodymas. kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo ivykio padarinys. Bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Netiesioginiu įrodymu laikomas nustatymas, kad šautuvas, pistoletas ar peilis, kuris buvo naudojamas darant plėšimą, priklauso tam tikram asmeniui. Tokioje situacijoje būtų akivaizdu, kad tam tikras asmuo susijęs su nusikaltimo įrankiu, tačiau ginklo priklausomybė dar tiesiogiai neįrodo, kad ginklo savininkas darė nusikalstamą veiką. Tokia išvada galėtų būti daroma tik surinkus ir kitus šio asmens įrodymus. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti reikalingi įrodinėjimo procese. Turint tiesioginių įrodymų, svarbiausia nustatyti jų tikrumą, o tam dažnai prireikia remtis netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, bet jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Pgl infomacijos šaltinio pirmumą įrodymai skirstomi į pirminius ir išvestinius. Pirminiai įrodymai yra duomenys, gauti iš tiriamą aplinkybę tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens. Pirminiu įrodymu taip pat yra tiesioginis įvykio atspindys materialiuose objektuose. Išvestiniais laikomi įrodymai, gauti iš kito šaltinio. Tai parodymai apie dalykus, girdėtus iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai, įvairios pėdsakų atliejos, modeliai ar kitokios kopijos. Reikia stengtis surasti ir panaudoti pirminius įrodymus, nes su kiekvienu informacijos perdavimu didėja pavojus ją iškraipyti ir net prarasti. Tačiau dažnai būtina panaudoti išvestinius įrodymus todėl, kad pirminis šaltinis nebeegzistuoja (pavyzdžiui, žmogus mirė) arba jo negalima išsaugoti ilgesnį laiką (pavyzdžiui, pėdsakas sniege). Įstatymas nė vienai iš šių įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Pgl įrodymų santykį su kaltinamojo versija įrodymai skirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Kaltinantys įrodymai nustato faktus, kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvimą, jo žalingus padarinius, kaltinamojo kaltumą, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir visus kt duomenis, pagrindžiančius kaltinimą. Teisinantys įrodymai yra tokie, kurie rodo kaltinamojo nekaltumą arba mažesnę jo kaltę, paneigia kaltinimą ar atskirus jo punktus, kelia abejonių dėl atskirų ka1tinimo teiginių pagrįstumo, patvirtina aplinkybes, lengvinančias jo atsakomybę.
Įrodymų rūšys. Pgl informacijos šaltinį (pagal įrodinėjimo priemones) yra išskiriamos įrodymų rūšys. Pagal tai, iš kokio šaltinio yra gaunami įrodymai, yra išskiriamos tokios įrodymų rūšys: 1) kaltinamojo (itariamojo) parodymai. Kadangi kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, byloje iš viso gali nebūti tokio įrodymo kaip kaltinamojo parodymai, nors baudž bylos, kurioje nėra kaltinamojo, teisme negali būti. Kaltinamasis negali būti verčiamas duoti parodymus grasinant sunkesne sankcija, klaidinant kaltinamąjį apie galimą bylos baigtį, žadant kokias nors įstatymo nenumatytas lengvatas ir pan. 2) liudytojo parodymai. Liudytojo parodymai – viena populiariausių įrodymų rūšių. Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas amuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Liudytoju gali būti bet kuris fiz asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė reikšmingas bylai aplinkybes ir gali dugebėti duoti parodymus apie šias aplinkybes. 3) nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis turi tokią pat pareigą duoti parodymus kaip ir liudytojas. Už pareigos duoti parodymus nevykdymą ar melagingą parodymų davimą nukentėjusiąjam taikoma tokia pat atsakomybė kaip ir liudytojui. Vertinant nukentėjusiojo parodymus be tų pačių aplinkybių, į kurias atsižvelgiama vertinant liudytojo parodymus, turi būti kreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis.dėl to gali būti ne visai tikslūs. 4) ekspertizės aktas. Ekspertizės aktas baudž procese yra šrodinėjimo priemonė. Ekspert aktą gali pateikti tik tam tikras proceso subjektas – ekspertas. Ekspert akte pateikiamos išvados teismo proceso metu gali būti pripažintos įrodymu. 5) specialisto išvada. Specialisto išvada, kaip ir ekspert aktas, yra mokslo, technikos ar kt specialių žinių pritaikymo pagrindu susiformuojantis įrodymų šaltinis. Specialisto išvados gavimo tvarka yra paprastesnė nei ekspert akto, todėl šia įrodinėjimo priemone praktikoje naudojamasi dažniau. Specialisto išvada gaunama paprastesniais specialių žinių panaudojimo atvejais. Prireikus atlikti sudėtingesnius tyrimus turi būti skiriama ekspertizė. 6) daiktai kaip įrodymai. Nusikalstama veika palieka pėdsakus ant įvairių materialių objektų. Jei proceso metu nustatoma, kad informacija, kuri gali būti gaunama tiriant su nusikalstama veika įvairiais galimais būdais susijusius daiktus, tie daiktai baudž procese įgyja daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant bylą, o vėliau – ir įrodymų statusą. Daikatai – viena seniausių ir labiausiai paplitusių įrodymų rūšis. 7) dokumentai kaip irodymai. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fiz asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes.
Procesinės prievartos priemonių samprata ir sistema. Nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje netaikant prievartos dažniausiai yra neįmanoma. Tikslas – atskleisti nusikalstamą veiką ir pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas ją padariusiems asmenims. Žmogaus teisių suvaržymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo nurodytų tikslų pasiekti būtų neimanoma. Tiek Lietuvos BPK, tiek demokratinių valstybių baudžiamojo proceso istatymuose stengiamasi išsamiai aprašyti prievartos taikymo sąlygas ir pagrindus, nurodyti kompetenciją, nustatyti priemonių taikymo trukmę bei skundų dėl prievartos priemonių taikymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Baudž proceso metu gali būti taikomos tik proceso istatymuose numatytos prievartos priemonės. Šios priemonės yra vadinamos procesinės prievartos priemonėmis. Priemonės, kurių taikymo proceso istatymai nenumato, ar priemonės, kurias taikyti istatymai draudžia yra neprocesinės prievartos priemonės. Neprocesinės prievartos priemonės pritaikymas visada reiškia žmogaus teisių pažeidimą, kuri padarę pareigūnai ar kiti asmenys turi būti traukiami atsakomybėn. Tačiau žmogaus teisės gali būti pažeistos ir taikant procesines prievartos priemones. Žmogaus teisės gali būti pažeistos ne tik taikant įstatyme nenumatytas ar įstatymo uždraustas (neprocesines priemones), bet ir taikant BPK įtvirtintas priemones. Taip gali atsitikti, kai tam tikra procesinės prievartos priemonė taikoma nesilaikant istatyme nustatytų tos prievartos priemonės taikymo taisyklių. Tokiu atveju žmogaus teisių suvaržymas gali peraugti i žmogaus teisių pažeidimą. Procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų. Procesinės prievartos priemonė paprastai taikoma dviem etapais: 1) priemonės paskyrimas, 2) paskirtos priemonės įvykdymas ar tam tikrų apribojimų taikymas. Procesinės prievartos priemonių sistemą sudaro BPK išvardytos priemonės. Šios priemonės BPK suskirstytos į dvi dalis: 1) kardomąsias priemones, 2) kitas procesinės prievartos priemones. Pgl galiojančią BPK redakciją gali būti taikomos 9 kardomosios priemonės ir 23 kitos procesinės prievartos priemonės. Kardomosios priemonės yra: 1) suėmimas, 2) namų areštas, 3) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, 4) užstatas, 5) dokumentų paėmimas, 6) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje, 7) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 8) karinio dalinio vadovybės stebėjimas, 9) nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Kt procesinės prievartos priemonės yra: 1) laikinas sulaikymas, 2) atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, 3) atvesdinimas, 4) asmens apžiūra, 5) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas, 6) krata, 7) asmens krata, 8) poėmis, 9) pašto siuntų poėmis, 10) laikinas nuosavybės teisių apribojimas, 11) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas, 12) prokuroro teisė susipažinti su informacija, 13) fotografavimas, 14) filmavimas, 15) matavimas, 16) rankų atspaudų paėmimas, 17) pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas, 18) laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas. 19) savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, 20) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, 21) slaptas sekimas, 22) bauda, 23) areštas.Procesinės prievartos priemonės gali būti skirstomos pagal įv kt kriterijus. Be skirstymo i kardomąsias priemones ir kitas procesinės prievartos priemones reikšmingas yra procesinės prievartos priemonių skirstymas pgl tai, kokias žmogaus teises priemonė apriboja. Žmogaus laisvės neliečiamumą riboja suėmimas, namų areštas, laikinas sulaikymas, atvesdinimas, atidavimas i sveikatos priežiūros istaigą, areštas. Teisė i asmens neliečiamybę ir orumą suvaržoma atliekant asmens apžiūrą, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimą, asmens kratą, fotografuojant, filmuojant, matuojant, imant rankų atspaudus. Teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą varžo pašto siuntų poėmis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei irašų darymas, prokuroro teisė susipažinti su informacija, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, slaptas sekimas. Teisę i nuosavybę suvaržo užstatas, poėmis, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, bauda. Teisę i būsto neliečiamumą riboja krata. Teisę laisvai kilnotis. laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykti iš Lietuvos riboja dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės stebėjimas, nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą riboja laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas. Pgl tai, ar asmuo žino apie jo atžvilgiu taikomą priemonę, procesinės prievartos priemonės skirstomos į viešo ir neviešo pobūdžio priemones. Apie kardomųjų priemonių taikymą įtariamasis ar kaltinamasis nežinoti negali. Kardomosios priemonės gali bilti taikomos tik aiškiai nurodant, kokie įpareigojimai ir suvaržymai asmeniui teks paskyrus kardomąją priemonę. Tačiau dalis kitų procesinės prievartos priemonių gali būti paskirtos ir taikomos nežinant asmeniui. Neviešo pobūdžio priemonės yra: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, slaptas sekimas. Šie veiksmai turi prasmę arba atliekami tik tuo atveju, kai apie tokių priemonių taikymą kitiems asmenims nėra žinoma.
Kardomųjų priemonių rūšys. BPK numato galimybę taikyti 9 kardomąsias priemones. 1) suėmimas, 2) namų areštas, 3) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, 4) užstatas, 5) dokumentų paėmimas, 6) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje, 7) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 8) karinio dalinio vadovybės stebėjimas, 9) nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. 7 iš kardomųjų priemonių yra bendros, t. y. šios priemonės, esant būtinoms prielaidoms, gali būti taikomos bet kuriam itariamajam ar kaltinamajam. 2 likusios kardomosios priemonės gali būti taikomos tik specialius požymius turintiems subjektams. Bendrosios kardomosios priemonės yra suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dok paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įst, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Specialius požymius atitinkantys subjektai yra karys ir nepilnametis. Kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas, o nepilnamečiui – atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiz ar jur asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti.Kitų procesinės prievartos priemonių rūšys. 1) laikinas sulaikymas. Tai asmens laisvę ribojanti prievartos priemonė, kuri taikoma BPK numatyta tvarka. Teisę taikyti tokią prievartos priemonę turi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras. 2) atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai asmens laisvę ribojanti priemonė, kuri taikoma atsiradus būtinybei tirti įtariamojo sveikatos būklę atliekant teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę. 3) atvesdinimas. Tai numatytas trumpalaikis asmens laisvės suvaržymas, kuriuo užtikrinamas proceso dalyvio dalyvavimas proceso veiksme. 4) asmens apžiūra. Tai prievartos priemonė, kurią taikant išoriškai apžiūrimas įtariamojo, nukentėjusiojo ar bet kurio kito asmens kūnas. 5) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas. Tai asmens kūno audinių, išskyrų dalelės ar individualūs asmens duomenys. 6) krata. Ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurioje turi būti nurodyta, kokių objektų darant kratą bus ieškoma. 7) asmens krata. Ji galima tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad atliekant šį veiksmą gali būti pasiekti proceso tikslai. 8) poėmis. Poėmiu siekiama paimti reikšmingus procesui dokumentus ir daiktus. 9) pašto siuntų poėmis. 10) laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Taikant šią priemonę apribojamas garantuojamas nuosavybės neliečiamumas. Gali būti apribotos tiek visos nuosavybės teisės, tiek dalis šių teisių. 11) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas. BPK leidžia kontroliuoti elektroninius ryšius, kuriuos Elektroninių ryšių įstatymas apibrėžiaa kaip signalų perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis bei kt elektromagnetinėmis priemonėmis. 12) prokuroro teisė susipažinti su informacija. Surinktą informaciją prokuroras gali panudoti tik nusikalstamai veikai tirti. Susipažinti gali tik gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą. 13) fotografavimas, 14) filmavimas, 15) matavimas, 16) rankų atspaudų paėmimas, 17) pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas,(13-17 veiksmai atliekami siekiant identifikuoti asmenį) 18) laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas. Tais atvejais, kai įtariamasis nusikalstamą veiką padarė eidamas tam tikras pareigas ar užsiimdamas tam tikra veikla, bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikui įtariamasis gali būti nušalinamas nuo pareigų ar jam sustabdoma teisė užsiimti tam tikra veikla. 19) savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai – ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikla, kurios metu pareigūnai kitiems asmenims nenurodo savo tikrų anketinių duomenų ir pareigų, 20) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas – asmens, kuriam siuloma atlikti nusikalstimą ar dalyvauti jį darant, veiksmų, formaliai atitinkančių objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, atlikimas su teisėsaugos pareigūnų žinia, 21) slaptas sekimas – asmens ar transporto priemonės arba objekto slaptas stebėjimas, 22) bauda, 23) areštas (22-23 bauda ir areštas gali būti taikomi proceso dalyviams, nevykdantiems savo pareigų ar nevykdantiems teisėtų teisėsaugos pareigūnų ar teismo nurodymų.