T U R I N Y S
ĮVADAS…………………………………………………. 3Baudžiamojo proceso reikšmė: ……………… 4 1. Baudžiamojo proceso sąvoka…………………………. 4 2. Baudžiamojo proceso uždaviniai..ir tikslai……………………… 5IŠVADOS……………………………………………………………………… 12SUMMARY ……………………………………………………………. 13LITERATŪROS SĄRAŠAS ……………………………………………… 14
Įvadas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose saugoma Lietuvos Respublikos piliečių bei kitų joje gyvenančių asmenų teises – teisę į gyvybę, į sveikatą, į asmens laisvės neliečiamybę, asmens būsto neliečiamybę, teisę į laisvę ir pan. Tokios teisės pažeidžiamos įvykdant nusikalstamas veikas. Kovos su nusikalstamumu sėkmė daug priklauso nuo teisėsaugos institucijų darbo. Lietuvos įstatymuose sukurtas ir reglamentuotas tam tikras mechanizmas užtikrina nusikalstamų veikų atskleidimą, aiškinimą bei nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, nubaudimą. Pagrindinis tokius procesinius veiksmus bei jų atlikimo tvarką nustatantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. Vykdant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytus reikalavimus, sprendžiami baudžiamojo proceso uždaviniai, per kuriuos pasiekiamas ir tikslas. Baudžiamojo proceso tikslo įgyvendinimas gali būti efektyvus tik tuo atveju, jeigu griežtai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.Šiame darbe nagrinėjau baudžiamojo proceso reikšmę, analizavau tikslus. Darbui keliamas tikslas – apibrėžti baudžiamojo proceso sampratą, išanalizuoti baudžiamojo proceso reikšmę per jo paskirtį bei uždavinius.Darbe bus pabandyta atskleisti- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso sampratą bei nustatyti baudžiamojo proceso reikšmę sprendžiant jam iškeltus uždavinius.Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, darbo santrauka anglų kalba, literatūros sąrašas. Pirmajame darbo skyriuje pateikiau baudžiamojo proceso sampratą, analizavau Lietuvos baudžiamojo proceso ypatumus, uždavinius. Antrajame kursinio darbo skyriuje apibrėžiau baudžiamojo proceso tikslus.Šiame kursiniame darbe naudojau šiuos literatūros šaltinius – Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, prof. E.Palskio, Doc.dr. A.Panomariovo, Dr.G.Godos mokslo darbus ir kt.
Baudžiamojo proceso reikšmė.1. Baudžiamojo proceso sąvoka.Baudžiamojo proceso teisė yra viena iš teisės rūšių. Baudžiamojo proceso normos yra susistemintos kodekse. Visiškai neatsitiktinai baudžiamasis procesas vadinamas tokiu procesu, kuris nustato procedūrą, tam tikrų teisinių veiksmų seką, atlikimo tvarką, nuoseklumą, logiškumą. Todėl šioje dalyje pateiksiu baudžiamojo proceso sąvoką, o kitoje analizuosiu uždavinius bei tikslus, be kurių supratimo ir analizės, mano įsitikinimu, neįmanoma ir tikslinga bei teisėta procesinė veikla. Lotyniškai processus – vyksmas, žengimas pirmyn. Baudžiamasis procesas – tai įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismo institucijų veikla pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme bei vykdant priimtus nuosprendžius.Kalbant apie baudžiamojo proceso sampratą, būtina paanalizuoti ir ikiteisminio tyrimo institutą. Ikiteisminis tyrimas – tai atskira baudžiamojo proceso stadija, numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Šioje stadijoje yra daug baudžiamojo proceso įstatymo numatytų dalyvių, kurie atlieka tik jiems numatytas ir pavestas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje stadijoje baudžiamajame procese dalyvauja asmenys, kuriem įstatymas suteikia ir savarankiškumo. Kad baudžiamoji byla pasiektų teismą, kad ji taptų teisminio nagrinėjimo dalyku, sudėtingą darbą turi padaryti ikiteisminio nagrinėjimo institucijų pareigūnai – ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai. Neatsitiktinai įstatymas reikalauja, kad daugumoje baudžiamųjų bylų būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pirmiausiai baudžiamasis procesas yra ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros organų veikla. Ta veikla atsiranda dėl padarytų nusikalstamų veikų, plėtojasi, praeina tam tikrus etapus ir paprastai baigiasi, kai nuosprendis yra realizuotas.Vykdant baudžiamojo proceso tikslus, ginant žmogaus ir piliečių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai greitai ir išsamiai privalo atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą atlikdami tam tikrus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Bausmę už padarytą nusikaltimą asmeniui skiria teismas, kuris išnagrinėja baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, kruopščiai ištiria visas bylos aplinkybes, nustato ar nebuvo pažeistos procesinės procedūros renkant ir įforminant įrodymus baudžiamojoje byloje.Toks teisminis procesas baigiasi nuosprendžio paskelbimu.Taip pat baudžiamasis procesas daro auklėjamąjį poveikį ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems asmenims, kitiems proceso dalyviams. Šis poveikis pirmiausiai pasireiškia išaiškinant nusikalstamas veikas, apkaltinant visus asmenis, padariusius nuskalstamas veikas, ir individualizuojant kaltiesiems teismo skiriamą bausmę. Baudžiamojo proceso sąvoka taip pat yra susijusi su teisingumo sąvoka. Teisingumas – tai teismo veikla nagrinėjant ir sprendžiant administracines, civilines ir baudžiamąsias bylas, tuo ginant nuo bet kokių kėsinimųsi į valstybę, bei nustatytą teisėtvarką, į piliečių teises ir laisves1. Baudžiamojo proceso kodekse, kaip pastebėsime, nėra suformuluota pati baudžiamojo proceso samprata, todėl remiantis baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje suformuluota proceso paskirtimi, galima pateikti ir pačią sąvoką. Taip galima konstatuoti, kad baudžiamasis procesas – tai tokia teisės šaka, kurios normos skirtos sureguliuoti visuomeninį, socialinį, teisinį gyvenimą siekiant apginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleidžiant nusikalstamas veikas ir pritaikant įstatymą nieko nekalto nenubausti, o nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones. Manau, kad baudžiamojo proceso sąvoką galėtų atspindėti ir baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio normos. Pavyzdžiui, pirmosios dalies pirmajame punkte skelbiama, jog baudžiamasis procesas galimas tik tada, kai padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad baudžiamasis procesas, tai ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismų veikla, skirta nustatyti, ar konkreti veika turi nusikalstamos veikos sudėtį.2. Baudžiamojo proceso uždaviniai ir tikslai.
Visų valstybių baudžiamojo proceso ir baudžiamieji įstatymai ir yra konkrečiai skirti apsaugoti žmogaus teises, saugoti gerovę žmonių, kurie pažeidžia įstatymus ir panašiai. Kadangi teisėtvarkos apsaugos pareigūnai yra pirmieji, su kuriais pažeidėjai kontaktuoja, susidūrę su teisingumo sistema, labai svarbu, kad jie veiktų gerai pasirengę ir tinkamu būdu, idant apsaugotų tokio pažeidėjo padėtį ir ją pagerinti. Galima pateikti ir pavyzdžius:Prancūzijoje procesinių veiksmų atlikimas priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Todėl pagrindinis Prancūzijos Respublikos baudžiamojo proceso tikslas – patraukti nusikalstamas veikas padariusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir kaltiesiems asmenims, padariusiems tokias veikas, paskirti jų kaltės laipsnį ir pobūdį atitinkančią bausmę, o nekaltą asmenį – išteisinti. Prancūzijoje ikiteisminio tyrimo institutas daugiausiai sutelktas į ikiteisminio tyrimo formas bei jų ypatumus. Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso kodeksas Prancūzijoje išsamiai reglamentuoja tiek institucijų, kurios vykdo baudžiamąjį persekiojimą, tiek institucijų priimančių sprendimus, tiek institucijų, vykdančių priimtus teismų sprendimus, veiklą. Prancūzijos Respublikos baudžiamojo proceso ypatumas tai, kad baudžiamasis procesas orientuotas į konkretų ir greitą nusikalstamų veikų ištyrimą. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimo iniciatyva Prancūzijoje suteikiama tiek policijos pareigūnams, tiek ir prokurorams. Akcentuojama į tai, kad pradedant ikiteisminį tyrimą, būtina surinkti kuo daugiau duomenų, leisiančių vienokio ar kitokio pobūdžio tyrimą. Prancūzijoje, kaip ir Lietuvos baudžiamajame procese, veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, pagal kuriuos baudžiamajame procese numatytos atskiros tyrimo formos. Atliekant ikiteisminį tyrimą sprendžiami ir skirtingo pobūdžio uždaviniai, kurie, be kita ko, susilieja į vieną tikslą – kuo greičiau ir išsamiau atlikti kokybišką bylos aplinkybių tyrimą. Vokietijoje ikiteisminis tyrimas pradedamas ir atliekamas vadovaujantis Vokietijos baudžiamojo proceso kodeksu. Vokietijos baudžiamasis procesas yra paremtas Vokietijos Konstitucija bei 1950 metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atsižvelgiant į Vokietijos baudžiamojo proceso stadijas, t.y. tyrimą, tarpinį, pagrindinį, skundų nagrinėjimo bei vykdymo procesus , galime suformuoti ir baudžiamojo proceso tikslus. Vokietijos baudžiamojo proceso normos skirtos reguliuoti socialinį, visuomeninį gyvenimą, apsaugoti asmenis, atlikti procesinius veiksmus vadovaujantis sąžiningo proceso, teisės į teismą, nekaltumo prezumpcijos, greito bylos tyrimo ir nagrinėjimo, legalumo, tikslingumo, betarpiškumo principais. Pagal galiojantį Baudžiamojo proceso Kodeksą, baudžiamasis persekiojimas prasideda nuo to momento, kai yra gauta duomenų, jog ruošiama vykdyti nusikalstama veika, ar ji jau padaryta, ar tik pasikėsinta ją padaryti. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo institucijos įgyja pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą ir išaiškinti nusikalstamą veiką, kad ir kokioje ji stadijoje buvo ar yra bei imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatyti visi asmenys, darę priešingą teisei veiką. Nuo nusikalstamos veikos paaiškėjimo momento pradedamas konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas arba viešojo intereso gynimas, pradedami spręsti baudžiamojo proceso uždaviniai. Taigi, bene geriausiai baudžiamojo proceso reikšmė atsiskleidžia per jam keliamus uždavinius ir jo tikslus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra atskiro straipsnio, kurio normose būtų reglamentuoti baudžiamojo proceso uždaviniai. Tačiau, jei prisiminsime iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, tai jame buvo konkrečiai ir apibrėžtai išvardinti baudžiamojo proceso uždaviniai, kartu nurodantys baudžiamojo proceso įstatymų paskirtį bei vietą teisinėje sistemoje – “Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles” .Tačiau ir dabartiniuose įstatymuose rasime netiesiogiai nusakytus proceso uždavinius. Pagal BPK 1 straipsnį : “baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas” . Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą matyti, kad normos reglamentuoja baudžiamojo proceso tikslą, per kurį galime nustatyti ir uždavinius. Uždaviniai procese sąlyginai gali būti suskirstyti į tiesioginius ir netiesioginius, kurie yra glaudžiai susiję, nors iš esmės jie yra sprendžiami vienu metu.Tiesioginiai uždaviniai yra šie:1. Greitas ir išsamus nusikalstamų veikų išaiškinimas. Šis procesinis veiksmas – tai įpareigojimas teisėsaugos pareigūnams per įmanomai trumpiausią laiką išaiškinti visus nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus ir visus kiekvienos nusikalstamos veikos epizodus. Tas laikotarpis, per kurį išaiškinamas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, turi būti kiek įmanoma trumpesnis, nes tik tokiu atveju įmanoma pasiekti kuo geresnių ikiteisminio tyrimo rezultatų išaiškinant nusikalstamas veikas bei apkaltinant jas padariusius asmenis. Išnaudojant ikiteisminio tyrimo metu kuo trumpesnį laiką tiriant baudžiamojoje byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, išeikvojamos ir mažesnės sąnaudos. 2. Tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas. Baudžiamojo proceso tikslui – greitam nusikalstamų veikų išaiškinimui ir nusikaltusių asmenų teisingam nubaudimui – pasiekti, atsižvelgiant į galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, numatyti netiesioginiai uždaviniai yra šie:1. Teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimas, siekiant, kad valstybėje būtų laikomasi įstatymų ir nebūtų pažeidžiami baudžiamosios teisės normomis saugomi teisiniai gėriai.2. Kelio nusikalstamoms veikoms užkirtimas, kai vykdoma bendroji ir individualioji prevencija.3. Piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų apsauga – šis uždavinys yra pirmajame punkte numatyto uždavinio atkartojimas4. Piliečių auklėjimas gerbti teisės ir kitas socialines normas. Teigti, kad Baudžiamajam procesui šis uždavinys visiškai nebūdingas būtų neteisinga, nors šis uždavinys yra labiau akcentuotas sovietmečio teisės nuostatose.Kaip žinome iš teorijos, išanalizavus ir įvykdžius baudžiamojo proceso uždavinius, pasiekiamas ir tikslas. Įstatymas priimamas ir vykdomas turint tikslą tobulinti esamas ar keisti bei sukurti naujas teises normas. Šis tikslas realizuojamas žmonių santykiuose siekiant išspręsti tam tikras problemas, sudaryti pakankamą pagrindą teigiamiems pokyčiams, neleisti atsirasti tam tikriems neigiamiems reiškiniams. Tiek įstatymo leidėjas, tiek jo taikytojai turi gerai suvokti įstatymą, įsivaizduoti jo tikslus ir jų siekti. Tai būtina norint gerai ir teisingai taikyti įstatymą, didinti jo veiksmingumą. Norint pasiekti Baudžiamojo proceso tikslus, vykdoma tam tikra veikla. Net ir geriausiai suformuluoti tikslai nebus pasiekti, jeigu jų pasiekimo neužtikrina tikslinga veikla.Tikslingą ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorų, teisėjų veiklą teisės teorijos mokslas apibūdina kaip įstatymo taikymą ir tinkamą vykdymą. Minėta veikla didesniu ar mažesniu mastu (tai priklauso nuo jos veiksmingumo) darys tuos pokyčius, kurių būtinumas plaukia iš įstatymo tikslų. Šios veiklos sukeltus pokyčius ir galima pavadinti poveikiu.Sukuriant baudžiamojo proceso kodekso normas, siekiama tikslo įgyvendinti teisingumą kuo mažesnėmis procesinėmis sąnaudomis. Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, Baudžiamojo proceso įstatymo tikslas apibrėžiamas kaip įteisinimas lygios gynybos ir kaltinimo įrodymų rinkimo ir pateikimo galimybių, panaudojant ne vien baudžiamojo proceso teisines priemones, bet ir kriminalistikos mokslo laimėjimus. Baudžiamojo proceso kodekse akcentuotinas dėmesys į baudžiamojo proceso teisinėmis priemonėmis reglamentuotą greitą ir pilnutinį nusikaltimo padarymo aplinkybių ištyrimą.Manoma, baudžiamajame procese tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, turi būti vadovaujamasi visais bendrais procesiniais principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautinėse sutartyse, procesiniuose bei kituose dokumentuose bei kituose įstatymuose. Siekiant vieningo baudžiamojo proceso tikslo, būtina vykdyti procesinius uždavinius, taip bus pasiektas baudžiamojo proceso tikslas – greitas ir kvalifikuotas baudžiamosios bylos ištyrimas. Baudžiamojo proceso tikslams įgyvendinti į nacionalinius įstatymus inkorporuojamos ir tarptautinės teisės normos, įtvirtintos Jungtinių Tautų oficialiuose dokumentuose, žmogaus teises ginančiose deklaracijose, paktuose. Tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisės normų realizavimo tikslas, kaip ir pačio baudžiamojo proceso tikslas – didinti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo auklėjamąjį ir prevencinį poveikį dėl asmenų padarytų nusikaltimų:1) kiekviena byla turi būti nuo pat pradžių nagrinėjama greitai, bešališkai.2) byla turi būti nutraukiama nereabilituojančiais pagrindais ikiteisminėje stadijoje, nes tokiu būdu bus apriboti teisminio nagrinėjimo ir nuosprendžio negatyvūs pagrindai.3) teisminis nagrinėjimas turi būti atliekamas taip, kad jis atitiktų apkaltintų asmenų teisėtus interesus ir užtikrintų tokiems asmenims galimybę procese dalyvauti ir laisvai išdėstyti savo parodymus.4) procese turi dalyvauti tik tie pareigūnai, kurie turi pakankamą kvalifikuotumą.5) proceso dalyviai turi nuosekliai laikytis proporcingumo principo.Vadovaujantis šiais tikslais susilaikoma nuo baudžiamųjų sankcijų, kurios daugiausiai išreikštos teisingo atpildo terminais, pabrėžiant pažeidimo sunkumą. Taip pat atsižvelgtina ir į pažeidėjo asmenines nuostatas, pastangas atlyginti aukai padarytą žalą, nuostolius bei patį norą sugrįžti į lygiateisį visuomenės gyvenimą, kitaip sakant resocializaciją.Baudžiamojo proceso uždaviniai ir tikslas nurodo baudžiamojo proceso įstatymų, pirmiausia baudžiamojo proceso kodekso, paskirtį bei vietą teisinėje sistemoje, o taip pat tais įstatymais remiantis vykdomos procesinės veiklos prasmę ir reikšmę. Baudžiamąjį procesą pagal galiojantį baudžiamojo proceso kodeksą suvokiame kaip ikiteisminio ir teisminio tyrimo įstaigų pareigūnų įstatymo reglamentuotą veiką ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikant įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.Baudžiamojo proceso kodekso normomis siekiama tikslo, kad teisingumas būtų įgyvendintas kuo mažiausiomis procesinėmis sąnaudomis, kad veikiant šiam kodeksui būtų kuo mažiau vilkinami terminai baudžiamosiose bylose, eikvojamas žmonių laikas. Tam turėtų tarnauti kodekso normos, reguliuojančios bylų supaprastinto proceso tvarką, t.y. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą ir pagreitintą procesą, kurį intensyviai atliks ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Taigi, drąsiai galime apibendrinti, kad baudžiamuoju procesu tikslai reglamentuotais veiksmais valstybė įgyvendina teisingumą asmenų, padariusių sunkiausius teisės pažeidimus- nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, atžvilgiu, bei įgyvendina atkuriamąjį teisingumą. Be šių procesinių normų, tikriausiai turėtume paprasčiausią formulę „ akis už akį, dantis už dantį“ t.y. Linčo teismą.I Š V A D O S
1. Baudžiamąjį procesą suvokiame kaip ikiteisminio ir teisminio tyrimo įstaigų pareigūnų įstatymo reglamentuotą veiką ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikant įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.2. .Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas – nepažeidžiant žmogaus teisių, įgyvendinti teisingumą kuo mažesnėmis sąnaudomis ir išnaudojant bylos aplinkybių ištyrimui kuo mažesnį laiko tarpą.
3. Pagrindiniai baudžiamojo proceso uždaviniai yra šie: greitas ir išsamus nusikalstamų veikų išaiškinimas; tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas. Taip pat jam keliami ir šie uždaviniai: teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimas, kelio nusikalstamoms veikoms užkirtimas, kai vykdoma bendroji ir individualioji prevencija.; piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų apsauga; piliečių auklėjimas gerbti teisės ir kitas socialines normas. 4. Baudžiamojo proceso uždaviniai ir tikslas nurodo baudžiamojo proceso įstatymų, pirmiausia baudžiamojo proceso kodekso, paskirtį bei vietą teisinėje sistemoje, o taip pat tais įstatymais remiantis vykdomos procesinės veiklos prasmę ir reikšmę. Todėl jei žinome, kokia yra baudžiamojo proceso esmė, tai suvokiame ir jo tikslą, kuris reiškiasi ne per ką kitką, o tik per uždavinius. Baudžiamuoju procesu tikslai reglamentuotais veiksmais valstybė įgyvendina teisingumą asmenų, padariusių sunkiausius teisės pažeidimus- nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, atžvilgiu, bei įgyvendina atkuriamąjį teisingumą.S U M M A R Y .
This work are analyzed actual problems in the case to do the consummate egzysting law. The basic analyzed object are: the aim of the egzysting procedural penal code. The main point of the term is to analyze particulary the system of the purview investigation office and to declare such ones, who is lack of the perview investigation organization, the perview investigation practice. This work consists of intruduction, three main parts, conclusions and literature list. I solved such tasks : – to define procedural penal law – to estimate the effectiveness of procedural law – to analysed the purpose of foreign countries‘ procedural code and to parallel it with Lithuanian procedural code.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Seimas. Vilnius 1993.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.// Valstybės žinios., 1961, Nr. 18-148. 3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.// Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-13414. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. su papildymais ir pakeitimais iki 2006 m. spalio 20 d. // www.lrs.lt5. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Teisinės informacijos centras.Vilnius, 2001.6. Lietuvos teismų praktika. Baudžiamoji teisė ir Baudžiamasis procesas. Teisinės informacijos centras. 2000-06-13 – 2001-12-21. Nr.1.7. Goda G. Baudžiamojo proceso raidos tendencijos Europoje // Teisės problemos, 1999, Nr.3.8. Goda G. Užsienio šalių baudžiamojo proceso pagrindai. Vilnius: Saulužė. 19979. Kazlauskas M. Naujo Baudžiamojo proceso kodekso [projekto koncepcija ir sistema // Teisė, 2000, Nr.37.10. Panomariovas A. Ikiteisminio tyrimo formos Prancūzijos Respublikoje // Jurisprudencija, 2003, t.49(41). 11. Interleksis. Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas. Alma littera.