Apsimestiniai ir tariamieji sandoriai

TURINYS:

Įvadas. Sandorio sąvoka……………………………………………………………..2psl.1.Sandorių klasifikacija………………………………………………………………4psl.2.Sandorių forma……………………………………………………………………….7psl.3.Negaliojantys sandoriai:………………………………………………………9psl.3.1.Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai…………………………….10psl.3.2.Tariamųjų ir apsimestinių sandorių panašumai ir skirtumai…………………………………………………………………………………………..14psl.Išvada……………………………………………………………………………………..14psl.

Įvadas. Sandorio sąvokaCivilinėje teisėje sandorių institutas yra visuma civilinės teisės nor-mų, reguliuojančių sandorių sąvoką, jų sudarymo tvarką ir formas, jų teisinį turinį, galiojimo sąlygas, negaliojančių sandorių pagrindus ir teisines pa-sekmes. Pagal savo struktūrą šis institutas skiriasi į dvi dalis – bendrąją ir specialiąją. Šio instituto bendrosios dalies normos taikomos visiems civili-niams sandoriams (CK 1.63-1.96 str.). Specialiosios dalies normos regu-liuoja tiktai tam tikrus sandorius .Sandoriais vadinami fizinių asmenų ir organizacijų veiksmai, ku-riais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.). Sandoriai – labiausiai paplitęs pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti. Tai pirmiausiai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas, skirtas tam tikriems tikslams pasiekti. Tačiau ne visi veiksmai yra sandoriai. Nuo kitų teisinių veiksmų sandoriai skiriasi jiems būdingais požymiais. Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Šiuo požymiu sandoriai skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir dėl teisėtų veiksmų, kurie nėra sandoriai. Šiais atvejais asmenys, atlikdami nurodytus veiksmus, dažniausiai nesiekia, kad atsirastų tam tikros teisinės pasekmės. Sandoriams atskirti nuo kitų teisėtų veiksmų reikalingas papildomas požymis. Toks požymis, ski-riantis sandorį nuo kitų teisėtų veiksmų, yra tai, kad šie teisėti veiksmai spe-cialiai skirti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panai-kinti. Tuo sando-ris skiriasi nuo kitų teisėtų veiksmų, būtent nuo juridinio poelgio, su kuriuo įstatymas taip pat sieja atsirandančius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo tam skirti.Sandoris yra valinis aktas, sąmoningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valinio veiksmo priežastis yra jo ūki-niai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie lemia žmogaus norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras vadinamas vidine valia (valia). Jai formuojantis, didelę reikšmę turi tikslas ir motyvai.Asmuo, sudarydamas sandorį, gali turėti įvairių tikslų. Įstatymai kiekvieno sandorio tikslo negali numatyti. Be to, tai ir nereikalinga, nes tei-sės normos reguliuoja santykius pagal sandorio rūšį. Sandorio rūšis nesikei-čia nuo jo dalyvių konkrečių poreikių, tikslų. Kiekvienas įstatyme nu-matytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Taigi teisinę reikšmę turi tik-tai tiesioginis teisinis tikslas. Šis tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys sudarydamos sandorį, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo šio tiesioginio tei-sinio tikslo priklauso sandorio teisinė.Žmogus sudaro sandorį vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi įtakos formuojantis žmo-gaus vidinei valiai. Tačiau jie neturi jokios teisinės reikšmės sandorį suda-rius. Į sandorio motyvus, t. y. į tas priežastis, kurios paskatino sandorį suda-ryti, visai neatsižvelgiama. Motyvai gali įgyti teisinę reikš-mę tik tuo atveju, jeigu jie įtraukiami į sandorio sąlygas. Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektiškumą, ku-riam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymas. Šie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi. Sandoriui sudaryti būtina ne vienos šalies valia: dvišaliam – dviejų šalių, o daugiašaliam – trijų arba daugiau šalių. Ta-čiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidinės valios. Būtina, kad tą valią žinotų kiti asmenys. Tam reikia ją kokiu nors būdu išreikšti iš-oriškai. Valią išreikšti būtina, nes tai vidinei valiai suteikia įstatymu numa-tytas teisines pasekmes. Vidinis, neišreikštas psichinis būvis pats savaime civilinių teisinių pasekmių sukelti negali. Valios išreiškimu sudaromas san-doris ir nustatomas sandorio turinys.Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma. Išorinis valios reiškimas turi atitikti vidinį, tikrąjį jos turinį. „Turi būti vidinės valios – subjektinio elemento ir valios reiškimo – objektinio elemento – vienybė. Vidinės valios turinį išreiškus netiksliai, iškreiptai, gali atsirasti kliūčių sandoriui su-daryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Todėl valios reiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Praktikoje atsitin-ka, kad valios reiškimas neatitinka vidinės valios, todėl sandoris pripažįsta-mas negaliojančiu“ Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia per-duoti daiktus arba pinigus. Šiais atvejais valios išreiškimas ir kiti sandorį sudaran-tys veiksmai vadinami sandorio juridine sudėtimi.1.Sandorių klasifikacijaGaliojantys įstatymai reguliuoja įvairius sandorius, kurie turi speci-finių ypatumų. Civilinės teisės teorija sandorius klasifikuoja į rūšis pagal įvairius kriterijus: sandorio dalyvių valios reiškimo pobūdį, pagrindo speci-fiką ir sandorio sudarymo būdus.Sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Juos numato LR CK 1.63 str. 2 d. Į rūšis skirstoma atsižvelgiant į tai, ar sandory-je reiškiama vienos šalies, ar daugiau šalių valia. Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios reiškimo. Šiuo atveju nėra kitos šalies priešpriešinės va-lios reiškimo ir įstatymo numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti pakan-ka vienos šalies valios. Kai kuriuos vienašalius sandorius gali sudaryti kartu ir daugiau asmenų, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena šalis. Vienašaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi mažiausiai tarp dviejų asmenų. Dažniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar vienašalį valios pareiškimą suvokia, žino asmuo, kuriam tokio vienašalio sandorio pagrindu atsiranda tam tikros teisės ar pareigos, pavyz-džiui, sudarant testamentą. Tačiau kai kuriais įstatyme numatytais atvejais vienašalis sandoris įgyja teisinę galią tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, žino šį valios pareiškimą. Savarankiškai naudojamų vienašalių sandorių yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas ir kai kurie ki-ti). Dauguma vienašalių sandorių yra pagalbinio pobūdžio sutartyse.

Dvišaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia tarpusavyje suderintos dviejų šalių priešpriešinės valios pareiškimo. Jeigu nėra tarpusavyje suderintos dviejų šalių priešpriešinės va-lios, sandoris negali būti sudarytas. Šalis gali būti vienas ar daugiau asmenų. Šiuo atveju keli asmenys, būdami viena sandorio šalis, reiškia bendrą priešpriešinę valią kitai sandorio šaliai. Sandoris laikomas dvišaliu todėl, kad jame yra dvi šalys, turinčios priešpriešines teises ir pareigas. Į sandoryje dalyvaujančių asmenų skaičių neatsižvelgiama. Paprastai dvišaliame sandoryje dvi šalys reiškia priešpriešinę valią. Daugiašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia trijų ar daugiau šalių valios pareiškimų, kuriais siekiama tam tikro vieningo rezulta-to. Paprastai visi šie valios pareiškimai nėra priešpriešiniai. Kiekvieno dau-giašalio sandorio dalyvis yra savarankiška šio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. „Daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną tikslą. Visi daugiašaliai sandoriai yra sutartys“ .Sandoriai yra atlygintini ir neatlygintini. Šių sandorių skirstymo į rūšis pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra sandoriai, kuriais remda-masi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus, gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą). Toks ekvivalentas daugiausia būna pinigai, bet taip pat gali būti ir daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai. Atlygintiniems sandoriams būdinga tai, kad viena sandorio šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai, įgyja teisę į ki-tos šalies priešpriešinį veiksmą.Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna. Sandoriai yra konsensualiniai ir realiniai. Sandoriai į šias rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis skirstymo kriterijus nustato momentą, nuo kurio sandorį laikome sudarytu.Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įsta-tymo nustatyta forma pareiškė suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos for-mos. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.Realiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu, kai viena šalis perduoda kitai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalių suderintą valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios pareiškimo, o reikia dar perduoti daiktą. Tokie sandoriai laikomi sudarytais, kada šalys yra perdavusios atitinkamą daiktą. Sandoriai yra kauzaliniai ir abstraktiniai. Šitaip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje reiškiamas jo pagrindas.Kauzaliniu vadiname sandorį, kuriame išreikštas jo pagrindas. Šiame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia jo šalys, suda-rydamos sandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas imant patį sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą. Nesant sandoryje išreikšto pagrindo ar jeigu pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisi-nių pasekmių. Civilinėje apyvartoje dauguma sandorių yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais.Abstraktiniu laikome sandorį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Iš tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai abstrahuotas (atitrauktas, atskirtas) nuo savo pagrindo sando-ris.Paprastai įstatymas pripažįsta sandorį galiojančiu, jeigu jame yra iš-reikštas jo pagrindas ir jis neprieštarauja įstatymams. Tiktai tam tikrais nu-rodytais atvejais pripažįstami galiojančiais sandoriai, kuriuose jų pagrindas nenurodytas. Dar yra fiduciariniai sandoriai. Prie šios grupės priskiriami sandoriai pagal šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, kai sudaromas sandoris. Fiduciariniu (pasitikėjimo) vadinamas sandoris, kurio dalyvių vidi-niai santykiai nesutampa su jų pareiškimu išoriniuose santykiuose. Šių san-dorių esmė – jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimas. „Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama tarpininkaujant vie-nam sandorio dalyviui sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis. Tuo būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio sandorio dalyvio su trečiai-siais asmenimis – išoriniai teisiniai santykiai“ . Tokiais atvejais tre-tieji asmenys žino, kad įgaliotinis veikia ne savo, o įgaliotojo vardu, todėl prieš sudarydami sandorį patikrina įgaliotinio įgaliojimus. Sandoriai yra įprastiniai ir sąlyginiai. Įprastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose teisės ir pareigos paprastai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba numatytu laikotarpiu.Sąlyginiais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje nu-matytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo ateityje (CK 1.66 str. 1 d.). Aplin-kybė, kuri numatoma kaip sandorio sąlyga, gali būti įvykis ir veiksmas. Jis gali būti neva-lingas, t. y. nepriklausantis nuo sandorio dalyvių valios, ir valingas, t. y. priklausantis nuo sandorio dalyvio valios. Sąlygos yra juridiniai faktai, kurie gali būti išreikšti teigiama forma arba neigiama forma. Šalys, nurodydamos sąlygą, gali sandorio sudarymo motyvą įtraukti į jo turinį ir šiam motyvui suteikti teisinę reikšmę. Jeigu šios sąlygos neatsi-ras, tai sandoris teisinių pasekmių nesukels. Sandorio sąlyga negali reikšti termino, bet šalys gali susitarti, kad sandoryje numatyta sąlyga turi atsirasti arba neatsirasti per tam tikrą laiką. Šiuo atveju toks terminas sandorio esmės nekeičia. Kiekvieno sandorio terminas yra būtinas jo turinio elementas. Jis ga-li būti šalių numatytas sandoryje arba nustatomas pagal įstatymo taisykles. Tuo tarpu sąlyga nėra kiekvieno sandorio būtinas elementas, nes gali būti sąlyginių ir nesąlyginių sandorių. Dauguma sandorių yra nesąlyginiai. Jeigu sandorio prigimtis tokia, kad sąlyga yra būtinas šio sandorio elementas ir jo sudaryti be sąlygos neįmanoma, tai toks sandoris nelaikomas sąlyginiu. Toks sandoris laiko-mas nesąlyginiu, kai nesant šios sąlygos jo visai neįmanoma sudaryti. Sandorio sąlygos turi būti teisėtos, neprieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sandoris, kuriame yra numatytos tokios sąly-gos, yra niekinis (CK 1.66 str. 4 d.).

Sandoris gali būti sudarytas su atidedamąja ir naikinamąja sąlyga.Sąlyginio sandorio šalys privalo sąžiningai vykdyti sandorį, neskatindamos arba nekliudydamos sandoryje numatytoms sąlygoms atsirasti arba neatsirasti. Sandorio šalims nesąžiningai vykdant sandorį, atsiranda teisinės pasekmės. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai šios są-lygos atsiradimas naudingas, tai sąlyga pripažįstama neatsiradusia (CK 1.67 str. 2 d.), o jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo (CK 1.67 str. 1 d.). Sąlyginiai sandoriai daugiausia paplitę tarp fizinių asmenų. 2. Sandorio formaSandorio forma vadiname sandorio dalyvių valios išorinio reiškimo būdą. Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma – ir ne-tiesiogiai – konkliudentinių veiksmų forma.Valią išreiškiant tiesiogiai, susiformavusi asmens vidinė valia atsi-spindi žodžiuose (žodinė ir rašytinė forma). Taip išreiškiant valią, gali būti sudarytas kiekvienas sandoris. Kitaip valia išreiškiama netiesiogiai – konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai toks asmens el-gesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį. Šiuo atveju asmens valia ne-išreikšta žodžiais, bet iš veiksmų galima nustatyti jo ketinimus, valią. Asmens valia gali būti išreikšta tylėjimu. Pagal LR CK 1.64 str. 3 d. tylėjimas laikomas valios sudaryti sandorį tik įstatymų ar sandorio šalių numatytais atvejais išreiškimu. Daugiausia sandoriai sudaromi žodine arba rašytine forma. Atitin-kamai skiriami žodiniai ir rašytiniai sandoriai. Suda-rydami sandorius rašytine forma, jų dalyviai valią reiškia raštu dokumentuo-se.Žodžiu gali būti sudaromi tokie sandoriai, kuriems įstatymas nenu-stato rašytinės formos (CK 1.72 str.). Rašytinė sandorio forma yra pranašesnė už žodinę formą. Sudarant rašytinį sandorį, lengviau išsiaiškinti jo tikrąjį turinį. Tuo tarpu sudarydami sandorį žodžiu, kartais jo dalyviai sandorio turinį įvairiai supranta. Rašyti-niam sandorio turiniui neturi įtakos praėjęs laikas. Sandorio rašytinė forma būna paprasta ir notarinė (CK 1.71 str. 1 d.). Paprasta rašytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvių (dalyvio) para-šas. Sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarą asme-nys (CK 1.73 str. 2 d.). Kai įstatymai nereikalauja sudaryti sandorio surašant vieną šalių pa-sirašytą dokumentą, paprasta rašytine forma dvišaliai, daugiašaliai sandoriai gali būti sudaromi apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan.Nesilaikant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos, gali atsirasti dvejopos teisinės pasekmės (CK 1.93 str. 2 d.). Pirma, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo arba jo sąlygų, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teisės remtis liudytojų parodymais. Jeigu šalys, sudarydamos sandorį, nesi-laikė reikalaujamos paprastos rašytinės formos, bet neginčija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojančiu ir jokių neigiamų teisinių pasekmių neat-siras. Antra, sandoris negalioja, kai įstatymo įsakmiai nustatyta, kad nesilai-kius reikalaujamos paprastos rašytinės formos jis negalios.Atėmus iš šalių teisę kilus ginčui remtis sandoriui patvirtinti reika-lingais liudytojų parodymais, sandorio dalyvis negali remtis parodymais liu-dytojų, kurių akivaizdoje buvo sudarytas sandoris. Šiais atvejais suintere-suotas asmuo gali pateikti kitokius dokumentus, pavyzdžiui, rašytinius (laiškus, pažymas ir pan.) arba daiktinius įrodymus. Šios taisyklės tikslas apsaugoti civilinės apyvartos sąžiningų dalyvių interesus. Taip išvengiama pavojaus, kad gali būti pareikšti ieškiniai dėl įvykdymo už stambią sumą sandorio, kuris iš tikrųjų nebuvo sudarytas.Kai kuriems sandoriams įstatymai nustato paprastą rašytinę formą ir nurodo, kad šios formos nesilaikant sandoris pasidaro negaliojantis. Notarinė sandorių forma yra rašytinis dokumentas, kurį notaras pa-tvirtina nustatytu užrašu, parašu ir herbiniu antspaudu. Šis notaro sandorio patvirtinimas įrašomas notariniame rejestre. Prieš tvirtindamas sandorį, no-taras patikrina, ar jis atitinka įstatymus, sandorį sudarančių asmenų įgalini-mus ir kt. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl, kai sandoriui privaloma notarinė forma, jis laikomas su-darytu tik nuo to momento, kai sandorį patvirtina notaras. Iš šios bendros taisyklės įstatymas (CK 1.93 str. 4 d.) numato vieną išimtį, kai viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notariškai. Visiškai arba iš dalies įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu teismas turi teisę pripažinti jį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to nota-riškai įforminti nereikia. Kai sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymo reikalaujamos notarinės formos, kiekviena jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.).Įstatymas tam tikrais atvejais, be nustatytos sandorio formos, reika-lauja dar sandorį įregistruoti. Tuo kontroliuojamas sandorio turinys.. Šio reikalavimo nesi-laikant, sutartis negalioja. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti fakto prieš trečiuosius asmenis ir tretiesiems asmenims įrodinėti savo teisių remdamosi kitais įrodymais.3.Negaliojantys sandoriaiLietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atskirame poskyryje, pa-teiktos negaliojančius sandorius reguliuojančios normos (1.78 – 1.96 str.).Atsižvelgiant į tai, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negalio-jančius) ir nuginčijamus.Niekiniai yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas ieškinys ir ar priimtas teismo sprendimas dėl sandorio nega-liojimo. Šie sandoriai negalioja, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų. Sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Sužinojęs, kad toks sandoris yra vykdomas, teismas privalo savo iniciatyva priimti sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas įstatymui nėra akivaizdus ir tai reikia įrodyti, išsiaiškinti, jo negaliojimas nu-statomas teismo sprendimu. Teismas sandorio negaliojimą nustato savo ini-ciatyva arba pagal sandorio dalyvių ieškinį.

Niekiniais yra laikomi imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, juridinio asmens sando-riai, prieštaraujantys jo teisnumui, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti san-doriai, tariamieji sandoriai, nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos sudaryti sandoriai.Nuginčijami yra tokie sandoriai, kurie sudaromi sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas, bet įstatyme numatytų asmenų iniciatyva gali būti teismo pripažįstami negaliojančiais. Jų ypatumas yra tas, kad tokie nuginčijami sandoriai turi teisinę galią nuo jų sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripažįstančio juos negaliojančiais. Iki šių sandorių pripažinimo negaliojančiais atrodo, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus. Jų trūkumas yra neakivaizdus, ir jį reikia įrodyti.

3.1. Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai

Šiems sandoriams būdinga tai, kad juose dėl įvairių tikslų nėra išreikšta dalyvių tikroji valia.Tariamuoju vadiname sandorį, kuris sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). „Toks sandoris dar yra vadinamas fiktyviu. Jis turi paslėptą arba neviešą šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių“ . Tokiu sandoriu šalys nori sudaryti tik išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, o iš esmės tarp savęs nenori ir nesukuria teisinių santykių. Sandorio padariniai iš tikrųjų yra kitokie, nei jame nurodyti. Toks sandoris paprastai nevykdomas. Jeigu sandoris nebuvo realiai vykdomas tokiu atvejui restitucijos klausimo nereikia spręsti. Šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, o iš esmės tarp savęs to teisinio santykio nenori ir nesukuria. Jo dalyviai, sudarydami san-dorį, supranta, kad pagal šį sandorį neįgyja teisių ir neprisiima įsipareigoji-mų. Pavyzdžiui, asmuo, nenorėdamas parduoti daikto tam tikram pirkėjui, susitaria su kaimynu, kad tas daiktas parduotas arba dovanotas jam. Sandoris laikomas sudarytu dėl akių tuomet, kai nustatyta, kad sandorio šalys nenorėjo teisinių pasekmių atsiradimo tarp šalių, neketino baigti šiuos santykius, juos nutraukdamos. Jei sandorio šalys siekė pasinaudoti sutarties sudarymo teisinėmis pasekmėmis, tai daroma išvada, kad šalys siekė sandorio rezultato, todėl sandoris negali būti laikomas negaliojančiu dėl jo tariamumo. Tačiau praktikoje tokie sandoriai dažniau sudaromi neteisėtiems tikslams. Pavyzdžiui, savininkas, norėdamas nuslėpti nuo konfiskacijos turtą, susitaria dėl jo perleidimo tariamąja pirkimo-pardavimo sutartimi, susitardamas, kad, kol bus konfiskacijos pavojus, pirkėjas vadinsis šio turto savininku. „Sandoris, kuriuo siekiama neteisėtų tikslų, gali užtraukti jį sudariusiems asmenims viešosios teisės nustatytą atsakomybę“ . Sandorio, kuris sudarytas siekiant kitų nei jame numatytų tikslų, pripažinimas negaliojančiu nėra savitikslis dalykas. Tai niekinis sandoris. Be nurodytos sandorio negaliojimo instituto paskirties vienas iš pagrindinių šio instituto paskirties tikslų yra pažeidžiamos tokios asmenų civilini teisių gynyba, kai dėl šių sandorių pasekmių yra pažeidžiamos tokios asmenų teisės. „Šalys negali panaudoti tariamojo sandorio prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie, patikėję esant sandorį, įgijo pagal jį tam tikras teises“ . Kaip jau minėta šie sandoriai yra niekiniai ir ši CK norma yra imperatyvi. Ar sandoris yra tariamas reikia spręsti pagal tai kaip sandorio šalys elgėsi iki sandorio sudarymo, sudarant sandorį ir po to, tai yra pagal tikruosius šalių ketinimus. Tariamasis sandoris negalioja dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, siekiančios tam tikrų teisinių padarinių. Pripažįstant sandorį tariamuoju yra svarbi viena aplinkybė, tai yra tariamo sandorio įtaka sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Nes vienas pagrindinių civilinės teisės principų reikalauja ginti ir sąžiningų trečiųjų asmenų teises ir interesus. Sudarant sandorius ir po tuo juos ginčijant teisme reikia turėti omenyje, kad sandoriui esant patvirtintam notariškai, jie kaip oficialūs dokumentai turės prima facie įrodomąją galią. Sandorio patvirtinimas notarine forma bei jos įregistravimas nustatyta tvarka tretiesiems asmenims duoda pakankamą pagrindą protingai manyti, jog sandorio šalims buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir reikšmė, jų teisės ir pareigos, o taip pat, kad šalys tokių teisių ir pareigų siekė.Tariamieji sandoriai nuo pat sudarymo momento yra negaliojantys. Negaliojimo pasekmė yra abišalė restitucija. Paprastai toks sandoris nevykdomas, todėl nėra restitucijos problemos. Tokio sandorio vykdymas yra teisės pažeidimas ir sukelia ne tik civilinių teisinių padarinių – pažeidėjai gali būti traukiami tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. „Teismas tik konstatuoja sandorio negaliojimą. Įvykdytas sandoris nelaikytinas tariamuoju“ .Apsimestiniu vadiname sandorį, sudarytą siekiant pridengti kitą san-dorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 str.). Fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Dvišaliui ar daugiašaliui sandoriui sudaryti reikalinga dviejų ar daugiau šalių suderinta valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas tokiu atveju reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę. Esminis sutarties, kaip sandorio požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sandorio rūšį apsprendžia ne jo pavadinimas, bet turinys, šalių vidinė valia, kuri neretai paaiškėja tiriant faktines aplinkybes. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Apsimestiniu, kaip ir tariamuoju, sandoriu nesiekiama sukelti jame numatytų teisinių pasekmių. Tačiau, kitaip negu tariamuoju, apsimestiniu sandoriu pridengiamas kuris nors kitas sandoris, kurį šalys iš tikrųjų sudaro. Taigi iš esmės sudaromi du sandoriai: apsimestinis – pridengiantysis – ir tikrasis – pridengiamasis. Kai tarp tų pačių šalių tuo pat metu sudaromi keli sandoriai, susiję šalių nustatytomis teisėmis ir pareigomis, bendru sutarties dalyku, tai norint išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, tuos sandorius būtina aiškinti ir vertinti ne izoliuotai, o kaip vieningą šalių valią, kurią išreiškia keli susitarimai. Ap-simestinis sandoris visada negalioja nuo sandorio sudarymo momento, o pridengiamasis sandoris priklausomai nuo savo turinio gali būti galiojantis. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, taiko-mos atitinkamus sandorius reguliuojančios taisyklės. Pavyzdžiui, fizinis as-muo nori padovanoti kitam asmeniui daiktą, bet dėl asmeninių priežasčių nenori sandorio, kad kiti žinotų apie dovanojimą. Dėl to vietoje dovanojimo sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, nepaimdamas už šį daiktą jokio užmo-kesčio. Tačiau dažniausiai apsimestiniai sandoriai sudaromi turint tikslą apeiti įstatymą, pridengiant kurį nors uždraustą sandorį, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų pardavimo. Šiais atvejais pridengiamasis sandoris taip pat negalioja. Apsimestinis sandoris kaip ir tariamasis yra niekinis sandoris, kadangi jis vertinamas pagal tikrąją, o ne išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. „Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu arba galiojančiu pagal sandorių galiojimo nuostatas. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys arba sąlygos. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis)“ . CK 1.87.2 dalyje nustatytos trečiųjų asmenų teisės apsimestinio sandorio atžvilgiu. Šie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, pripažinimo negaliojančiu (bendraturtis, kurio teisės pažeidžiamos ir kt.). minėto straipsnio trečioji dalis numato, kad apsimestinio sandorio šalys negali panaudoti apsimestinio sandorio sudarymo fakto prieš sąžiningus asmenis, kurie nežinodami, kad sandoris fiktyvus, įgyja pagal kitą sandorį teises iš asmens, kuriam tos teisės, pagal fiktyvų sandorį, nepriklauso (sąžiningas asmuo nupirko daiktus iš asmens, kurio vardu šie buvo registruoti pagal fiktyvų sandorį). Sandorį pripažinus negaliojančiu, kaip fiktyvų, tai pirkimo-pardavimo sutarties nebus galima pripažinti negaliojančia.

Apsimestinio sandorio šalys negali panaudoti apsimestinio sandorio sudarymo fakto prieš sąžiningus asmenis, kurie, nežinodami, kad sandoris fiktyvus, įgyja pagal kitą sandorį teises iš to asmens, kuriam tos teisės, pagal fiktyvų sandorį, nepriklauso. „Neigiamų padarinių rizika, galinti atsirasti sudarant apsimestinį sandorį, tenka sandorio šalims. Sąžiningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų“ . Ši nuostata išplaukia iš CK 1.5 straipsnio, kuris reikalauja laikytis sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Priklausomai nuo sandorio prieštaravimo įstatymui pobūdžio ir šalių tyčios to pasekmė gali būti abišalė, vienašalė restitucija.

3.2. Tariamųjų ir apsimestinių sandorių panašumai ir skirtumai

Tariamųjų ir apsimestinių sandorių panašumai:1. sandoriu nėra išreiškiama tikroji valia;2. sandoriu neketinama sukurti teisinių pasekmių;3. abu sandoriai yra niekiniai;4. galima abišalė restitucija, o jeigu tariamasis sandoris kaip dažniausiai ir yra nebuvo vykdomas, tai restitucija iš viso netaikoma;

Tariamųjų ir apsimestinių sandorių skirtumai:1. tariamasis sandoris paprastai nėra vykdomas;2. apsimestiniai sandoriai kartais sukuria teisinį santykį;3. tariamasis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o apsimestiniuose sandoriuose pridengiamasis sandoris galioja;4. apsimestiniame sandoryje tam tikros dalys gali galioti;5. apsimestiniame sandoryje yra galima vienašalė arba dvišalė restitucija.

IŠVADA

Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai, dažnas šių dienų reiškinys. Nesant stabiliai politinei, ekonominei ir socialinei padėčiai Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, dažnas Lietuvoje gyvenantis žmogus, siekdamas materialinės ar kitokios naudos, sudarydavo ir iki šiol sudaro tokius sandorius, kurie neatitinka realios tikrovės. Manau, kad integruojantis į Europos Sąjungą, tobulės įstatymų leidyba, keisis visuomenės savimonė ir po truputį mažės poreikis atsirasti tariamiems ir apsimestiniams sandoriams.

LITERATŪRA

Norminiai teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992;2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas // Valstybės žinios Nr.74. 2000;3. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso Kodeksas// Valstybės Žinios Nr.36, 2002;4. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso komentaras I knyga, Vilnius. Justitia, 2000;5. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso komentaras VI knyga, Vilnius. Justitia, 2002;6. LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-306/2001 // www.lat.litlex.lt;7. LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-1167/2003 // www.lat.litlex.lt;8. LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-977/2003 // www.lat.litlex.lt;9. LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-658/2003 // www.lat.litlex.lt;10. LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-438/2002 // www.lat.litlex.lt

Specialioji literatūra

1. G. Lukošiūnas LR CK normų taikymas teismų praktikoje, Vilnius, 2000;2. Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius, Justitia, 2002;3. V. Staskonis ir kt. Civilinė teisė, Kaunas, 1997;TURINYS:

Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma. Išorinis valios reiškimas turi atitikti vidinį, tikrąjį jos turinį. „Turi būti vidinės valios – subjektinio elemento ir valios reiškimo – objektinio elemento – vienybė. Vidinės valios turinį išreiškus netiksliai, iškreiptai, gali atsirasti kliūčių sandoriui su-daryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Todėl valios reiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Praktikoje atsitin-ka, kad valios reiškimas neatitinka vidinės valios, todėl sandoris pripažįsta-mas negaliojančiu“ Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia per-duoti daiktus arba pinigus. Šiais atvejais valios išreiškimas ir kiti sandorį sudaran-tys veiksmai vadinami sandorio juridine sudėtimi.1.Sandorių klasifikacijaGaliojantys įstatymai reguliuoja įvairius sandorius, kurie turi speci-finių ypatumų. Civilinės teisės teorija sandorius klasifikuoja į rūšis pagal įvairius kriterijus: sandorio dalyvių valios reiškimo pobūdį, pagrindo speci-fiką ir sandorio sudarymo būdus.Sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Juos numato LR CK 1.63 str. 2 d. Į rūšis skirstoma atsižvelgiant į tai, ar sandory-je reiškiama vienos šalies, ar daugiau šalių valia. Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios reiškimo. Šiuo atveju nėra kitos šalies priešpriešinės va-lios reiškimo ir įstatymo numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti pakan-ka vienos šalies valios. Kai kuriuos vienašalius sandorius gali sudaryti kartu ir daugiau asmenų, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena šalis. Vienašaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi mažiausiai tarp dviejų asmenų. Dažniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar vienašalį valios pareiškimą suvokia, žino asmuo, kuriam tokio vienašalio sandorio pagrindu atsiranda tam tikros teisės ar pareigos, pavyz-džiui, sudarant testamentą. Tačiau kai kuriais įstatyme numatytais atvejais vienašalis sandoris įgyja teisinę galią tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, žino šį valios pareiškimą. Savarankiškai naudojamų vienašalių sandorių yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas ir kai kurie ki-ti). Dauguma vienašalių sandorių yra pagalbinio pobūdžio sutartyse.Dvišaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia tarpusavyje suderintos dviejų šalių priešpriešinės valios pareiškimo. Jeigu nėra tarpusavyje suderintos dviejų šalių priešpriešinės va-lios, sandoris negali būti sudarytas. Šalis gali būti vienas ar daugiau asmenų. Šiuo atveju keli asmenys, būdami viena sandorio šalis, reiškia bendrą priešpriešinę valią kitai sandorio šaliai. Sandoris laikomas dvišaliu todėl, kad jame yra dvi šalys, turinčios priešpriešines teises ir pareigas. Į sandoryje dalyvaujančių asmenų skaičių neatsižvelgiama. Paprastai dvišaliame sandoryje dvi šalys reiškia priešpriešinę valią. Daugiašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia trijų ar daugiau šalių valios pareiškimų, kuriais siekiama tam tikro vieningo rezulta-to. Paprastai visi šie valios pareiškimai nėra priešpriešiniai. Kiekvieno dau-giašalio sandorio dalyvis yra savarankiška šio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. „Daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną tikslą. Visi daugiašaliai sandoriai yra sutartys“ .Sandoriai yra atlygintini ir neatlygintini. Šių sandorių skirstymo į rūšis pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra sandoriai, kuriais remda-masi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus, gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą). Toks ekvivalentas daugiausia būna pinigai, bet taip pat gali būti ir daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai. Atlygintiniems sandoriams būdinga tai, kad viena sandorio šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai, įgyja teisę į ki-tos šalies priešpriešinį veiksmą.Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna. Sandoriai yra konsensualiniai ir realiniai. Sandoriai į šias rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis skirstymo kriterijus nustato momentą, nuo kurio sandorį laikome sudarytu.Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įsta-tymo nustatyta forma pareiškė suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos for-mos. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.Realiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu, kai viena šalis perduoda kitai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalių suderintą valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios pareiškimo, o reikia dar perduoti daiktą. Tokie sandoriai laikomi sudarytais, kada šalys yra perdavusios atitinkamą daiktą. Sandoriai yra kauzaliniai ir abstraktiniai. Šitaip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje reiškiamas jo pagrindas.Kauzaliniu vadiname sandorį, kuriame išreikštas jo pagrindas. Šiame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia jo šalys, suda-rydamos sandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas imant patį sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą. Nesant sandoryje išreikšto pagrindo ar jeigu pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisi-nių pasekmių. Civilinėje apyvartoje dauguma sandorių yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais.Abstraktiniu laikome sandorį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Iš tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai abstrahuotas (atitrauktas, atskirtas) nuo savo pagrindo sando-ris.Paprastai įstatymas pripažįsta sandorį galiojančiu, jeigu jame yra iš-reikštas jo pagrindas ir jis neprieštarauja įstatymams. Tiktai tam tikrais nu-rodytais atvejais pripažįstami galiojančiais sandoriai, kuriuose jų pagrindas nenurodytas. Dar yra fiduciariniai sandoriai. Prie šios grupės priskiriami sandoriai pagal šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, kai sudaromas sandoris. Fiduciariniu (pasitikėjimo) vadinamas sandoris, kurio dalyvių vidi-niai santykiai nesutampa su jų pareiškimu išoriniuose santykiuose. Šių san-dorių esmė – jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimas. „Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama tarpininkaujant vie-nam sandorio dalyviui sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis. Tuo būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio sandorio dalyvio su trečiai-siais asmenimis – išoriniai teisiniai santykiai“ . Tokiais atvejais tre-tieji asmenys žino, kad įgaliotinis veikia ne savo, o įgaliotojo vardu, todėl prieš sudarydami sandorį patikrina įgaliotinio įgaliojimus.

Sandoriai yra įprastiniai ir sąlyginiai. Įprastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose teisės ir pareigos paprastai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba numatytu laikotarpiu.Sąlyginiais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje nu-matytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo ateityje (CK 1.66 str. 1 d.). Aplin-kybė, kuri numatoma kaip sandorio sąlyga, gali būti įvykis ir veiksmas. Jis gali būti neva-lingas, t. y. nepriklausantis nuo sandorio dalyvių valios, ir valingas, t. y. priklausantis nuo sandorio dalyvio valios. Sąlygos yra juridiniai faktai, kurie gali būti išreikšti teigiama forma arba neigiama forma. Šalys, nurodydamos sąlygą, gali sandorio sudarymo motyvą įtraukti į jo turinį ir šiam motyvui suteikti teisinę reikšmę. Jeigu šios sąlygos neatsi-ras, tai sandoris teisinių pasekmių nesukels. Sandorio sąlyga negali reikšti termino, bet šalys gali susitarti, kad sandoryje numatyta sąlyga turi atsirasti arba neatsirasti per tam tikrą laiką. Šiuo atveju toks terminas sandorio esmės nekeičia. Kiekvieno sandorio terminas yra būtinas jo turinio elementas. Jis ga-li būti šalių numatytas sandoryje arba nustatomas pagal įstatymo taisykles. Tuo tarpu sąlyga nėra kiekvieno sandorio būtinas elementas, nes gali būti sąlyginių ir nesąlyginių sandorių. Dauguma sandorių yra nesąlyginiai. Jeigu sandorio prigimtis tokia, kad sąlyga yra būtinas šio sandorio elementas ir jo sudaryti be sąlygos neįmanoma, tai toks sandoris nelaikomas sąlyginiu. Toks sandoris laiko-mas nesąlyginiu, kai nesant šios sąlygos jo visai neįmanoma sudaryti. Sandorio sąlygos turi būti teisėtos, neprieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sandoris, kuriame yra numatytos tokios sąly-gos, yra niekinis (CK 1.66 str. 4 d.).Sandoris gali būti sudarytas su atidedamąja ir naikinamąja sąlyga.Sąlyginio sandorio šalys privalo sąžiningai vykdyti sandorį, neskatindamos arba nekliudydamos sandoryje numatytoms sąlygoms atsirasti arba neatsirasti. Sandorio šalims nesąžiningai vykdant sandorį, atsiranda teisinės pasekmės. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai šios są-lygos atsiradimas naudingas, tai sąlyga pripažįstama neatsiradusia (CK 1.67 str. 2 d.), o jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo (CK 1.67 str. 1 d.). Sąlyginiai sandoriai daugiausia paplitę tarp fizinių asmenų. 2. Sandorio formaSandorio forma vadiname sandorio dalyvių valios išorinio reiškimo būdą. Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma – ir ne-tiesiogiai – konkliudentinių veiksmų forma.Valią išreiškiant tiesiogiai, susiformavusi asmens vidinė valia atsi-spindi žodžiuose (žodinė ir rašytinė forma). Taip išreiškiant valią, gali būti sudarytas kiekvienas sandoris. Kitaip valia išreiškiama netiesiogiai – konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai toks asmens el-gesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį. Šiuo atveju asmens valia ne-išreikšta žodžiais, bet iš veiksmų galima nustatyti jo ketinimus, valią. Asmens valia gali būti išreikšta tylėjimu. Pagal LR CK 1.64 str. 3 d. tylėjimas laikomas valios sudaryti sandorį tik įstatymų ar sandorio šalių numatytais atvejais išreiškimu. Daugiausia sandoriai sudaromi žodine arba rašytine forma. Atitin-kamai skiriami žodiniai ir rašytiniai sandoriai. Suda-rydami sandorius rašytine forma, jų dalyviai valią reiškia raštu dokumentuo-se.Žodžiu gali būti sudaromi tokie sandoriai, kuriems įstatymas nenu-stato rašytinės formos (CK 1.72 str.). Rašytinė sandorio forma yra pranašesnė už žodinę formą. Sudarant rašytinį sandorį, lengviau išsiaiškinti jo tikrąjį turinį. Tuo tarpu sudarydami sandorį žodžiu, kartais jo dalyviai sandorio turinį įvairiai supranta. Rašyti-niam sandorio turiniui neturi įtakos praėjęs laikas. Sandorio rašytinė forma būna paprasta ir notarinė (CK 1.71 str. 1 d.). Paprasta rašytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvių (dalyvio) para-šas. Sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarą asme-nys (CK 1.73 str. 2 d.). Kai įstatymai nereikalauja sudaryti sandorio surašant vieną šalių pa-sirašytą dokumentą, paprasta rašytine forma dvišaliai, daugiašaliai sandoriai gali būti sudaromi apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan.Nesilaikant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos, gali atsirasti dvejopos teisinės pasekmės (CK 1.93 str. 2 d.). Pirma, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo arba jo sąlygų, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teisės remtis liudytojų parodymais. Jeigu šalys, sudarydamos sandorį, nesi-laikė reikalaujamos paprastos rašytinės formos, bet neginčija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojančiu ir jokių neigiamų teisinių pasekmių neat-siras. Antra, sandoris negalioja, kai įstatymo įsakmiai nustatyta, kad nesilai-kius reikalaujamos paprastos rašytinės formos jis negalios.Atėmus iš šalių teisę kilus ginčui remtis sandoriui patvirtinti reika-lingais liudytojų parodymais, sandorio dalyvis negali remtis parodymais liu-dytojų, kurių akivaizdoje buvo sudarytas sandoris. Šiais atvejais suintere-suotas asmuo gali pateikti kitokius dokumentus, pavyzdžiui, rašytinius (laiškus, pažymas ir pan.) arba daiktinius įrodymus. Šios taisyklės tikslas apsaugoti civilinės apyvartos sąžiningų dalyvių interesus. Taip išvengiama pavojaus, kad gali būti pareikšti ieškiniai dėl įvykdymo už stambią sumą sandorio, kuris iš tikrųjų nebuvo sudarytas.Kai kuriems sandoriams įstatymai nustato paprastą rašytinę formą ir nurodo, kad šios formos nesilaikant sandoris pasidaro negaliojantis. Notarinė sandorių forma yra rašytinis dokumentas, kurį notaras pa-tvirtina nustatytu užrašu, parašu ir herbiniu antspaudu. Šis notaro sandorio patvirtinimas įrašomas notariniame rejestre. Prieš tvirtindamas sandorį, no-taras patikrina, ar jis atitinka įstatymus, sandorį sudarančių asmenų įgalini-mus ir kt. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl, kai sandoriui privaloma notarinė forma, jis laikomas su-darytu tik nuo to momento, kai sandorį patvirtina notaras. Iš šios bendros taisyklės įstatymas (CK 1.93 str. 4 d.) numato vieną išimtį, kai viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notariškai. Visiškai arba iš dalies įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu teismas turi teisę pripažinti jį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to nota-riškai įforminti nereikia. Kai sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymo reikalaujamos notarinės formos, kiekviena jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.).

Įstatymas tam tikrais atvejais, be nustatytos sandorio formos, reika-lauja dar sandorį įregistruoti. Tuo kontroliuojamas sandorio turinys.. Šio reikalavimo nesi-laikant, sutartis negalioja. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti fakto prieš trečiuosius asmenis ir tretiesiems asmenims įrodinėti savo teisių remdamosi kitais įrodymais.3.Negaliojantys sandoriaiLietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atskirame poskyryje, pa-teiktos negaliojančius sandorius reguliuojančios normos (1.78 – 1.96 str.).Atsižvelgiant į tai, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negalio-jančius) ir nuginčijamus.Niekiniai yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas ieškinys ir ar priimtas teismo sprendimas dėl sandorio nega-liojimo. Šie sandoriai negalioja, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų. Sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Sužinojęs, kad toks sandoris yra vykdomas, teismas privalo savo iniciatyva priimti sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas įstatymui nėra akivaizdus ir tai reikia įrodyti, išsiaiškinti, jo negaliojimas nu-statomas teismo sprendimu. Teismas sandorio negaliojimą nustato savo ini-ciatyva arba pagal sandorio dalyvių ieškinį.Niekiniais yra laikomi imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, juridinio asmens sando-riai, prieštaraujantys jo teisnumui, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti san-doriai, tariamieji sandoriai, nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos sudaryti sandoriai.Nuginčijami yra tokie sandoriai, kurie sudaromi sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas, bet įstatyme numatytų asmenų iniciatyva gali būti teismo pripažįstami negaliojančiais. Jų ypatumas yra tas, kad tokie nuginčijami sandoriai turi teisinę galią nuo jų sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripažįstančio juos negaliojančiais. Iki šių sandorių pripažinimo negaliojančiais atrodo, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus. Jų trūkumas yra neakivaizdus, ir jį reikia įrodyti.