Administracinės teisės rašto darbas

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TEISINIS REGULIAVIMAS

Įžanga.
1. Administracinio nusižengimo sąvoka.
2. Administracinės atsakomybės bruožai.
3. Administracinio nusižengimo objektas.
4. Administracinių nuobaudų esmė ir rūšys.
5. Administracinių nuobaudų skyrimo tvarka.
Išvados.
Literatūros sąrašas.

ĮŽANGA

Kovojant su teisės pažeidimais ir stiprinant teisėtvarką, plačiai taikomos visų rūšių teisinės atsakomybės priemonės. Labai svarbus administracinės atsakomybės vaidmuo.

Pats žodis administratio išvertus iš lotynų kalbos reiškia tvarkymą, vadovavimą, valdymą. Plačiąja prasme administracija – tai valstybės vykdomosios valdžios funkciją atliekančios institucijos. Jų pagrindinė paskirtis yra organizuoti įstatymų leidėjo priimtų aktų įgyvendinimą.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje skiriama vis daugiau dėmesio administracijos veiksmų teisėtumui užtikrinti: daugelyje valstybių veeikia įvairios institucijos, galinčios vykdyti administracijos veiksmų teisėtumo kontrolę, mokoma apie kontrolės būdus bei priemones.

Administracinė atsakomybė tapo daug reikšmingesnė pastaraisiais metais, kai reikia tobulinti valstybingumo stiprinimo ir rinkos ekonomikos sąlygomis intensyviai besiplėtojančią visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, stiprinti jų apsaugą. Administracinės atsakomybės klausimais Lietuvos Respublikoje priimta daug svarbių įstatymų. Toliau tobulinamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, priimtas Administracinių bylų teisenos įstatymas, įsteigti administraciniai teismai. Naujuose įstatymuose įtvirtinti administracinės atsakomybės ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai bei principai, asmens teisių appsaugos ir kitos labai svarbios nuostatos.

Kad administracinė atsakomybė kovojant su teisės pažeidimais būtų veiksminga ir efektyvi, nepakanka priimti naujus įstatymus. Būtina, kad institucijos, jų pareigūnai, įgalioti kovoti su teisės pažeidimais, gerai suvoktų šių įatatymų esmę ir galėtų juos tinkamai ir pa

agrįstai taikyti.

Šiame rašto darbe plačiau aptarsiu administracinio nusižengimo sąvoka, objektą, administracinės atsakomybės bruožus, kalbėsiu apie nuobaudų esmę ir rūšis, tai pat paminėsiu kokia yra administracinių nuobaudų skyrimo tvarka.

1. ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO

SĄVOKA

Teisės pažeidimai – tai veikos, kuriomis pažeidžiami teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, galįs pasireikšti tam tikrais aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tų veiksmų (neveikimu). Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, kad ir kaip jie būtų neigiamai vertinami moralės požiūriu, negali būti pripažįstami teisės pažeidimais. Teisės pažeidimo nėra ne tik tada, kai trūksta žmogaus poelgio, bet ir tada, kai šis poelgis neišreiškia jo valios, t. y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų esmės. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį (veikimą arba neveikimą) ir žalingus jo padarinius.

Bet kokiu nesilaikymu teeisės pažeidžiama teisės normomis išreikšta valstybės ir kartu visos liaudies valia, jos interesai, nustatytoji teisėtvarka. Todėl, skirtingai nuo teisėto elgesio, pažeisti teisę draudžia valstybė, į pažeidimus neigiamai reaguoja visuomenė.

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis: nusikaltimus, administracinius nusižengimus, drausmines pražangas ir civilinius teisės deliktus. Už kiekvieną iš šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai padaromas administracinis nusižengimas.

Kas yra administracinis nusižengimas, kokie jo pagrindiniai požymiai?

Galiojantys įstatymai bendrosios administracinio nusižengimo są

ąvokos neapibrėžia. Tačiau administracinio nusižengimo sąvokos apibrėžimas, jo pgrindinių požymių nustatymas turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę kovojant su teisės pažeidimais.

Nustačius administracinio nusižengimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšių teisės pažeidimų. Antra vertus, veikos požymių visuma padeda teisingai kvalifikuoti teisės pažeidimą ir parinkti tinkamas poveikio priemones pažeidėjams.

Kadangi administracinis nusižengimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis, jam būdingi visi tie pagrindiniai požymiai, kaip ir teisės pažeidimui apskritai.

Specialioje teisinėje literatūroje išvardijami šie administraciniai nusižengimui būdingi požymiai:

a) pavojingumas visuomenei,

b) priešingumas teisei,

c) kaltumas,

d) baudžiamumas.

Nusižengimas yra pavojingas visuomenei, nes veika kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, t. y. šiems visuomeniniams santykiams, tai tvarkai padaroma tam tikra arba moralinė, arba fizinė, arba materialinė, arba kitokio pobūdžio žala.

Tačiau administraciniais nusižengimais kėsinamasi ne į bet kokius visuomeninius santykius, o paprastai į valstybinio valdymo santykius.

Bendras veikos, kaip administracinio nusižengimo, pavojingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizuotumą ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administraciniais nusižengimais kėsinamasi į valstybės ir visuomenės saugumą, nuosavybę, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat piliečių teises ir jų interesus ir t. t. Pavyzdžiui, antivisuomeniniais veiksmais, kurie sudaro nedidelį chuliganizmą – administracinį nusižengimą, pažeidžiama viešoji tvarka, t. y. tais veiksmais kėsinamasi į
visuomenės moralę, jos dorovę, žmogaus orumą bei garbę, visuomeninę rimtį, normalias darbo bei buities sąlygas ir pan. Chuliganiškais veiksmais visuomet padaroma moralinė, o dažnai ir fizinė bei materialinė žala, pavojinga visuomenei.

Tačiau, apibūdinant administracinį nusižengimą kaip pavojingą visuomenei veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, veikos pavojingumą visuomenei lemia taip pat kiti jos objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslai, veiksmų vienkartiškumas ar pakartotinumas ir kitos sąlygos. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio nusižengimo požymis.

Administraciniai nusižengimai labai artimi nusikaltimams, jie išoriškai panašūs ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali peraugti į nusikaltimus. Šie teisės pažeidimai skiriasi nuo nusikaltimų tik tuo, kad yra mažiau pavojingi visuomenei, o tą mažesnį pavojingumą padarytos žalos dydis, ir tik dėl to už šiuos nusižengimus kaltiems asmenims netaikoma baudžiamoji atsakomybė, pavyzdžiui, už nedidelį chuliganizmą, smulkųjį valstybinio ir visuomeninio turto grobimą, smulkiąją spekuliaciją ir kt.

Kitais atvejais iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kai kurie administraciniai nusižengimai, pavyzdžiui, važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto, nuorūkos numetimas ant šaligatvio yra mažareikšmiai pažeidimai ir dėl to jie negali būti laikomi visuomenei pavojingais. Tačiau tokiais atvejais negalima pamiršti, kad apie tam tikrų, nors ir mažareikšmių, teisės pažeidimų visuomeninį pavojingumą reikia spręsti ne iš atskirų pa
ažeidimo faktų, o atsižvelgiant į tokių pažeidimų masiškumą. Nėra abejonės, kad dažni, masiški tokie antivisuomeniniai poelgiai aiškiai rodys jų žalingumą, o kartu ir visuomeninį pavojingumą. Panašūs, nors ir mažareikšmiai, teisės pažeidimai, kuriems laiku neužkertamas kelias, gali padažnėti, pasidaryti masiški bei piktybiniai nustatytų elgesio taisyklių pažeidinėjimai, o tuo pačiu sukelti didesnį pavojų visuomenei (pvz., masiškas šiukšlinimas mieste gali pažeisti sanitarijos – higienos reikalavimus ir dėl to kilti įvairių ligų epidemijos).

Taigi tiek nusikaltimams, tiek administraciniams nusižengimams būdingas bendras požymis – jų visuomeninis žalingumas ir kartu pavojingumas. Tačiau skirtumą lemia nevienodas jų pavojingumo visuomenei laipsnis. Nusikaltimas yra labiau pavojingas visuomenei, o administracinis nusižengimas – mažiau.

Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingas visuomenei veikimas ar neveikimas yra draudžiamas įstatymu ar kitu teisiniu normatyviniu aktu ir jame jis apibūdintas kaip administracinis nusižengimas. Pavyzdžiui, gerti gatvėse ir kitose viešosiose vietose yra ne tik antivisuomeninis poelgis, bet ir administracinis nusižengimas.

Kiekvienas administracinis nusižengimas – tai nukrypimas nuo teisės normų reikalavimų, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas, netinkamas jos vykdymas arba teisės panaudojimas ne pagal jos paskirtį (piktnaudžiavimas teise). Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, negali būti laikoma teisės pažeidimu, administraciniu nusižengimu, nors ir yra amoralu ar antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų ir t. t.) pažeidimų.

Be kaltės negalimas administracinis nusižengimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės baudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas, esant subjekto kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė išreiškia pažeidėjo vidinį neigiama požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus.

Veikos baudžiamumo požymis reiškia, kad už administracinį nusižengimą taikomos įstatymu ar poįstatyminiu aktu numatytos administracinės atsakomybės priemonės (sankcijos) pažeidėjui. Kai kuriais atvejais veikos baudžiamumo požymis gali ir nebūti privalomas nusižengimo rekvizitas, pavyzdžiui, kai už administracinį nusižengimą įstatymas ar kitas teisinis aktas numato tik administracines kardomąsias priemones tam, kad būtų nutrauktas nusižengimas.

Taigi administracinis nusižengimas yra visuomenei pavojinga, teisei priešinga, esant kaltei, pažeidžianti visuomeninius valstybinio valdymo santykius veika, už kurią asmeniui taikomos administracinės atsakomybės priemonės.

2. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS

BRUOŽAI

Administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, todėl jai būdingi visi bendrieji teisinės atsakomybės bruožai.

Pirmiausia ji, kaip ir kitos teisinės atsakomybės rūšys (baudžiamoji, civilinė, drausminė), yra glaudžiai susijusi su valstybe, jos prievarta. Administracinė atsakomybė, jos atsiradimo pagrindas ir realizavimo tvarka nustatyta įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Administracines nuobaudas taiko įstatymų numatyti valstybiniai (išimtiniais atvejais ir kai kurie visuomeniniai) organai valstybės vardu. Pagal savo turinį administracinė atsakomybė yra valstybinė prievarta teisės reikalavimams vykdyti.

Antras administracinės atsakomybės bruožas yra tai, kad ji atsiranda, pažeidus administracinės teisės normas. Traukiant kaltąjį asmenį administracinėn atsakomybėn, valstybės vardu viešai smerkiamas to asmens teisei priešingas poelgis ir taikomos teisės pažeidėjui tam tikros poveikio priemonės – administracinės sankcijos, turint tikslą kaltąjį asmenį nubausti. Iš to išplaukia, kad valstybei administracinė atsakomybė – tai ne tik viešas pažeidėjo poelgio pasmerkimas, bet kartu ir reikalavimas, kad kaltas asmuo įstatymų nustatyta tvarka bei forma viešai atsiskaitytų už padarytą teisės pažeidimą, įvykdytų teisės reikalavimus, atliktų skirtą nuobaudą.

Trečias administracinės atsakomybės bruožas yra tai, kad taikant administracines nuobaudas, siekiama ne tik kaltąjį asmenį nubausti. Svarbiausia administracinės atsakomybės paskirtis – veiksmingai kovoti su teisės pažeidimais, stiprinti socialinį teisėtumą bei teisėtvarką, drausminti visuomenės narius, juos auklėti įstatymo laikimosi dvasia, užtikrinti, kad būtų vykdomi teisės reikalavimai.

Ketvirtas administracinės atsakomybės bruožas rodo jos tolesnio vystymosi perspektyvą. Laipsniškai siurėjant valstybinės prievartos sferai apskritai, siaurėja ir administracinės atsakomybės priemonių taikymo sfera. Jau dabar galiojantys įstatymai numato atvejus, kai valstybės organai ir pareigūnai, užuot taikę administracines nuobaudas, gali, atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmens charakteristiką, perduoti kaltąjį asmenį svarstyti teismui arba kitoms visuomeninėms organizacijoms.

Be šių pagrindinių bruožų, kurie būdingi teisinei atsakomybei apskritai, administracinė atsakomybė turi ir tam tikrų ypatybių, kurios padeda ją išsamiau apibūdinti, pažinti ir atriboti nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės.

Administracinės atsakomybės pagrindas paprastai yra administracinis nusižengimas. Tai reiškia, kad administracinės nuobaudos taikomos už tokių administracinės teisės nustatytų ir bendrai visiems privalomų elgesio taisyklių pažeidimą, kuris savo pobūdžiu nesudaro baudžiamojo nusikaltimo ar kitokio teisės pažeidimo sudėties.

Asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, taikomos administracinės nuobaudos, kurios savo pobūdžiu yra kur kas švelnesnės už kriminalines bausmes ir, jas pritaikius, teistumas neatsiranda. Be to, kriminalinės bausmės nustatomos tik įstatymais, o administracinės nuobaudos nustatomos ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais aktais.

Administracinės nuobaudos taikomos paprastai administracine ir netarnybinio pavaldumo tvarka. Jas taiko įvairūs specialūs valstybinio valdymo organai ir pareigūnai. Administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, kuri nustatyta administracinės teisės normų. Ji vaidina labai svarbu vaidmenį kovojant ne tik su administraciniais nusižengimais, bet ir su kriminaliniais nusikaltimais. Čia ypač svarbus administracinės atsakomybės profilaktinis vaidmuo. Jos taikymas už įvairius viešosios tvarkos, kelių eismo, prekybos taisyklių pažeidimus, smulkųjį valstybinio ir visuomeninio turto grobimą, smulkiąją spekuliaciją ir kitus administracinius nusižengimus – tai veiksminga kovos priemonė su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, stambiu nuosavybės grobimu, vagystėmis, nusikalstama spekuliacija, autoavarijomis ir kitais pavojingais kriminaliniais nusikaltimais.

Specifinė administracinės atsakomybės ypatybė yra tai, kad ji tam tikrais, įstatymo nustatytais, atvejais gali būti taikoma ir už kai kuriuos mažiau pavojingus baudžiamuosius nusikaltimus, kriminalines bausmes pakeičiant administracinėmis nuobaudomis.

Kaip jau buvo minėta, administracinė atsakomybė daugeliu bendrų savo požymių yra artima kitų rūšių teisinei atsakomybei. Tačiau kai kuriais savo specifiniais požymiais ji skiriasi nuo baudžiamosios, drausminės ir civilinės atsakomybės. Tokie pagrindiniai požymiai yra atsakomybės atsiradimo pagrindas; atsakomybės pobūdis; subjektai, traukiantys kaltus asmenis atsakomybėn; atsakomybės subjektai; procesinė traukimo atsakomybėn tvarka.

Baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindas yra kriminalinis nusikaltimas, drausminės – drausminis nusižengimas, civilinės – civilinės teisės deliktas, administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Kiekvienas iš šių pažeidimų turi savo specifiką, kuri lemia atitinkamų poveikio priemonių pobūdį, jų taikymo tvarką ir teisinius padarinius.

Bendras administracinės, drausminės ir baudžiamosios atsakomybės bruožas yra tai, kad, taikant jų poveikio priemones, siekiama kaltąjį asmenį nubausti už padarytą teisės pažeidimą. Traukiant asmenį civilinėn atsakomybėn, siekiama, kad atlyginta padaryta žala. Administracinės nuobaudos yra specifinės teisinės poveikio priemonės ir jos savo pobūdžiu skiriasi nuo baudžiamųjų, nes yra švelnesnės, nesukelia tokių rimtų juridinių padarinių, neužtraukia teistumo.

Administracinė atsakomybė, kaip ir baudžiamoji, yra atsakomybė valstybei ir jos priemonės taikomos valstybės vardu. Tuo tarpu drausminė atsakomybė – tai atsakomybė tam tikros įstaigos, įmonės, organizacijos administracijai, o civilinė teisinė atsakomybė – antrajai šaliai, kuri gali būti ne tik valstybinė ar visuomeninė organizacija, bet ir fizinis asmuo (pilietis, pareigūnas).

Administracines nuobaudas skiria specialūs valstybinio valdymo organai ir pareigūnai, atskirais atvejais teismas. Tuo tarpu kriminalines bausmes skiria tik teismas, civilinės teisės poveikio priemones – teismas, arbitražas, atskirais atvejais įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, drausmines nuobaudas – paprastai įmonių, įstaigų, organizacijų administracija. Skirtingai nuo administracinių nuobaudų, kurios skiriamos netarnybinio pavaldumo tvarka, drausminės nuobaudos kaltiems asmenims skiriamos tarnybinio pavaldumo tvarka. Čia drausminės atsakomybės subjektas gali būti tik tam tikro kolektyvo, kuriame dirba, mokosi arba su kuriuo susijęs kitokiais santykiais (pvz., karinė tarnyba), narys, pažeidęs nustatytą to kolektyvo vidaus tvarką.

Administracinė atsakomybė skiriasi nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių ir pagal realizavimo procesinę tvarką. Ji realizuojama tokia tvarka, kuri yra nustatyta administracinės teisės normų. Administracinių nuobaudų skyrimo ir jų vykdymo procesas yra kur kas paprastesnis negu baudžiamųjų bausmių ir civilinės teisės poveikio priemonių skyrimo ir vykdymo procesas.

Atsižvelgiant į visą tai galima sakyti, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška ir ypatinga teisinės atsakomybės rūšis, kuri reiškiasi administracinių nuobaudų kaltam asmeniui už padarytą administracinį (atskirais atvejais ir nusikaltimą) skyrimu ir realizavimu, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

3. ADMINISTRACINIO NUSIŽENGIMO
OBJEKTAS

Pagal bendrąją teisės teoriją teisės pažeidimo objektu laikomi tie teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi veika. Kitaip tariant, teisės pažeidimo objektas yra ta teisės normų nustatyta, reguliuojama ir saugoma tvarka, tie valstybės, visuomenės ir atskirų asmenų interesai, kurie pažeidžiami ir kuriems tuo pažeidimu padaroma žala.

Administracinio nusižengimo objektas, be bendrų požymių, būdingų teisės pažeidimui apskritai, turi savo ypatumų. Pirma, administracinio nusižengimo objektas yra tie visuomeniniai santykiai, kurie nustatyti ir reguliuojami teisės normų ir kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Antra, administracinio nusižengimo objektas yra valstybinio valdymo sferai būdingi visuomeniniai santykiai, ginami administracinių prievartos priemonių. Administracinio nusižengimo objektui priklauso ir tie visuomeniniai santykiai, kurie yra įtvirtinti ne tik administracinės teisės normų, bet ir valstybinės, finansų, žemės ir kitų teisės šakų normų, o ginami administracinės atsakomybės priemonėmis – nuobaudomis arba kai kuriais atvejais administracinėmis kardomosiomis priemonėmis.

Administraciniais nusižengimais trukdoma administracinių teisinių santykių subjektams įgyvendinti atitinkamas priemones, atlikti vykdomąsias ir tvarkomąsias funkcijas, realizuoti teises ir pareigas, nustatytas administracinės teisės normų.

Šio nusižengimo kėsinimosi objektas dažniausiai yra įvairios, visuotinai privalomos elgesio taisyklės, kurios nustato tam tikrą tvarką, reguliuoja visuomeninius atskirų valstybinio valdymo sričių santykius. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos apsaugos, kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos ir higienos, karinės įskaitos, darbo apsaugos ir saugumo technikos ir kt. taisyklės. Dėl tokių taisyklių pažeidimo kaltiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė.

Taigi administracinio nusižengimo objektas yra tie teisės normų įtvirtinti bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie ginami administracinės atsakomybės priemonėmis – administracinėmis nuobaudomis arba kardomosiomis priemonėmis.

Administraciniai nusižengimai pagal jų bendrą kėsinimosi objektą yra labai įvairūs. Todėl, panašiai kaip ir baudžiamojoje teisėje, be bendrojo administracinio nusižengimo objekto, galima išskirti rūšinį (specialųjį) nusižengimo objektą. Rūšinį administracinio nusižengimo objektą sudaro tam tikros rūšies atitinkami giminingi visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi. Rūšinis administracinio nusižengimo objektas gali būti, pavyzdžiui, nustatytoji viešoji tvarka, visuomenės saugumas, gamtos apsauga, darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklės ir t. t. Pavyzdžiui, rūšinis objektas – viešosios tvarkos apsauga. Viešoji tvarka – tai įstatymų ir kitų normatyvinių aktų bei bendrojo gyvenimo taisyklių reglamentuojama visuomeninių santykių sistema, užtikrinanti moralės, žmogaus garbės bei orumo, visuomenės rimties, gyventojų poilsio, normalių darbo ir buities sąlygų ir pan. apsaugą. ji gali būti pažeista įvairiais antivisuomeniniais poelgiais – nedideliu chuliganizmu, gėrimu viešoje vietoje ir kt.

Pagal rūšinius administracinių nusižengimų objektus galima šiuos pažeidimus skirstyti į tam tikras grupes. Pavyzdžiui, nusižengimai viešajai tvarkai, gamtos apsaugai, saugiam eismui ir pan.

Greta rūšinio objekto administraciniam nusižengimui būdingas tiesioginis objektas, tai yra tie visuomeniniai santykiai, tos vertybės, į kurias tiesiogiai kėsinamasi administraciniu nusižengimu. Pavyzdžiui, nuosavybė apimanti kelias nuosavybės formas yra rūšinis administracinio nusižengimo (smulkiojo grobimo) objektas, o valstybinė nuosavybė, jeigu į ją kėsinamasi grobstymu, yra tiesioginis administracinio nusižengimo objektas. Administracinio nusižengimo tiesioginio objekto nustatymas turi reikšmės tinkamai teisės pažeidimo kvalifikacijai.

4. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ ESMĖ
IR RŪŠYS

Administracinės nuobaudos yra savarankiška administracinės prievartos priemonių rūšis. Jų paskirtis – kovoti su teisės pažeidimais. Administracinės nuobaudos skiriamos kaltiems asmenims paprastai už administracinius nusižengimus (tačiau įstatymo nustatytais atvejais tai pat gali būti skiriamos ir už mažiau pavojingus kriminalinius nusikaltimus). Jos, panašiai kaip ir kriminalinės bausmės, yra represinio pobūdžio. Tai pirmiausia reiškia, kad jomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrus neigiamus padarinius, būtent jis turi netekti tam tikrų teisių arba laisvės, arba materialinių vertybių, arba patirti kitokius suvaržymus, teisių apribojimus ir pan. Tačiau, be represinio pobūdžio elementų, administracinių nuobaudų funkcija turi ir kitų tikslų. Jomis siekiama ne tik teisės pažeidėją sudrausminti, pataisyti, perauklėti ir įspėti, bet ir kitus asmenis perspėti, kad šie nedarytų teisės pažeidimų.

Galiojančiais įstatymais nustatytos įvairių rūšių administracinės nuobaudos, būtent:

a) įspėjimas;

b) bauda;

c) specialių teisių atėmimas;

d) turto konfiskacija;

e) pataisos darbai;

f) administracinis areštas.

Šios nuobaudos yra specifinės. Realizuojant jas, kaltam asmeniui daromas moralinio, psichinio, materialinio, fizinio bei asmeninio pobūdžio poveikis. Administracinės nuobaudos, panašiai kaip ir kriminalinės bausmės, skirstomos į pagrindines ir papildomąsias. Pagrindinės nuobaudos yra savarankiškos (pvz., įspėjimas, bauda, pataisos darbai, areštas, teisių atėmimas) ir negali būti jungiamos prie kitų atsakomybės priemonių. Papildomosios nuobaudos (pvz., turto konfiskacija) gali būti skiriamos greta pagrindinių.

Administracinės nuobaudos skiriasi savo pobūdžiu, griežtumo laipsniu. Toks nuobaudų įvairumas leidžia kompetetingiems organams bei pareigūnams kiekvienu konkrečiu atveju parinkti pažeidėjams tinkamiausią bei efektyviausią poveikio priemonę, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmens charakteristiką, į kaltę švelninančias bei sunkinamčias aplinkybes. Konkretus kiekvienos nuobaudos turinys bei pobūdis gali būti atskleistas, panagrinėjus kiekvieną iš jų atskirai.

ĮSPĖJIMAS. Tai pati švelniausia administracinė nuobauda, kuria viešai pasmerkiamas asmens padarytas nusižengimas ir jis įspėjamas, kad daugiau nenusižengtų. Ši nuobauda dažniausiai skiriama tada, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, dėl jo nuoširdžiai pergyvena arba kai yra kitokių kaltę švelninančių aplinkybių ir netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę. Įspėjimas taip pat gali būti taikomas vietoj baudos. Įspėjimas, kaip ir kitos administracinės nuobaudos, įforminamas atitinkamu teisiniu aktu – nutarimu (sprendimu).

ADMINISTRACINĖ BAUDA. Tai dažniausiai skiriama administracinė nuobauda. Bendruosius baudos taikymo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodeksas bei kiti teisės aktai. Šiais aktais numatyti teisėsaugos organai, nustatantys ir skiriantys baudas, nurodyti atvejai, kuriais gali būti nustatomos ir skiriamos baudos, apribotas baudų dydis.

SPECIALIŲ TEISIŲ ATĖMIMAS. Šios nuobaudos esmė yra tai, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, laikinai ar neribotam laikui administracine tvarka atimamos specialios, t. y. valdymo aktais suteiktos teisės. Specialios teisės atimamos paprastai tada, kai asmuo jomis netinkamai naudojasi, piktnaudžiauja, pažeidžia nustatytą tvarką. Už padarytus nusižengimus taip pat gali būti atimtos teisės verstis tam tikru verslu (medžioti, žūklauti) ir kt. Specialių teisių atėmimas gali būti ir pagrindinė administracinė nuobauda, ir papildomoji poveikio priemonė.

TURTO KONFISKACIJA. Tai neatlygintinis asmeninio turto, tiesiogiai susijusio su administraciniu nusižengimu, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojami paprastai daiktai, kuriuos draudžiama laikyti, naudoti, pervežti, siųsti paštu. Tai daugiausia daiktai (pvz., neteisėtos medžioklės, žūklės įrankiai), kuriais naudojantis buvo padarytas nusižengimas arba kurie tiesiogiai susiję su tam tikru teisės pažeidimu (pvz., lengvai užsidegančių daiktų vežimas visuomeniniu transportu). Turto konfiskaciją taiko muitinės, policijos, ryšių, transporto pareigūnai, teismas ir kiti įstatymo numatyti pareigūnai. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai gali konfiskuoti valiutines vertybes ar kitus daiktus, supirktus iš užsieniečių; mutinės pareigūnai konfiskuoja kontrabandinius daiktus; ryšių pareigūnai – siuntiniuose įdėtas lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas, keliančias pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui. Taikant turto konfiskaciją, siekiama ne tik nubausti kaltąjį asmenį, bet ir užkirsti kelią naudoti tą turtą antivisuomeniniais tikslais. Konfiskacija gali būti pagrindinė ir papildomoji administracinė nuobauda.

PATAISOS DARBAI. Kaip administracinė nuobauda pataisos darbai skririami tik teismine tvarka (teismo) už pavojingesnius administracinius nusižengimus (nedidelį chuliganizmą, piktybišką policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, smulkųjį valstybinio ir visuomeninio turto grobimą). Pataisos darbus pažeidėjas atlieka pataisos namuose.

ADMINISTRACINIS AREŠTAS. Tai viena iš griežčiausių administracinių nuobaudų, kuri susijusi su laisvės atėmimu. Ji skiriama tik teismine tvarka (teismo) už pavojingiausius administracinius nusižengimus.

5. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO
TVARKA

Administracinės nuobaudos kaltiems asmenims skiriamos bei realizuojamos tam tikra procesine tvarka, nustatyta administracinės teisės normų. Šios normos nustato atitinkamų teisėsaugos organų ir pareigūnų teises ir pareigas bei reguliuoja jų veiklą, būtent jos nustato, kaip turi būti keliamos ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, skiriamos pažeidėjams administracinės nuobaudos ir vykdomos, užtikrinamas šio proceso teisėtumas bei traukiamų administracinėn atsakomybėn piliečių teisės.

Pagrindinis teisinis aktas, kuriame susistemintos procesinės normos, reguliuojančios administracinių baudų skyrimo tvarką ir sąlygas, yra Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Šis kodeksas nustato bylų dėl administracinių nusižengimų iškėlimo, baudų skytimo, išieškojimo ir jų apskundimo tvarka bei kiti procesiniai klausimai. Tačiau, nežiūrint į tai, visose administracinių nusižengimų bylose yra tam tikra bendra administracinių nuobaudų taikymo bei jų realizavino procesinė tvarka, šio proceso uždaviniai ir principai.

Administracinių nuobaudų taikymo pažeidėjams tvarka yra pagrįsta socialinio teisėtumo, objektyviosios tiesos nustatymo, teisės į gynybą, valstybinės kalbos, proceso viešumo, visuomenės dalyvavimo procese ir jo operatyvumo principais.

Administracinių nuobaudų teisės pažeidėjams skyrimo bei jų realizavimo procesinė tvarka susideda iš tam tikrų būdingų veiksmų, kuriuos galima būtų skirstyti į tam tikras stadijas:

1) administracinio nusižengimo aplinkybių aiškinimas ir bylos iškėlimas;

2) bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas;

3) nutarimo apskundimas ir peržiūrėjimas;

4) nutarimo dėl skirtos nuobaudos vykdymas.

IŠVADOS

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje skiriama vis daugiau dėmesio administracijos veiksmų teisėtumui užtikrinti: daugelyje valstybių veikia įvairios institucijos, galinčios vykdyti administracijos veiksmų teisėtumo kontrolę, mokoma apie kontrolės būdus bei priemones.

Pagrindinis teisinis aktas, kuriame susistemintos procesinės normos, reguliuojančios administracinių baudų skyrimo tvarką ir sąlygas, yra Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodeksas.

Teisės pažeidimai – tai veikos, kuriomis pažeidžiami teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, galįs pasireikšti tam tikrais aktyviais veiksmais arba susilaikymu nuo tų veiksmų. Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, kad ir kaip jie būtų neigiamai vertinami moralės požiūriu, negali būti pripažįstami teisės pažeidimais. Teisės pažeidimo nėra ne tik tada, kai trūksta žmogaus poelgio, bet ir tada, kai šis poelgis neišreiškia jo valios, t. y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo veiksmų esmės. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir žalingus jo padarinius.

Administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, todėl jai būdingi visi bendrieji teisinės atsakomybės bruožai.

Administracinio nusižengimo objektas, be bendrų požymių, būdingų teisės pažeidimui apskritai, turi savo ypatumų. Pirma, administracinio nusižengimo objektas yra tie visuomeniniai santykiai, kurie nustatyti ir reguliuojami teisės normų ir kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Antra, administracinio nusižengimo objektas yra valstybinio valdymo sferai būdingi visuomeniniai santykiai, ginami administracinių prievartos priemonių. Administracinio nusižengimo objektui priklauso ir tie visuomeniniai santykiai, kurie yra įtvirtinti ne tik administracinės teisės normų, bet ir valstybinės, finansų, žemės ir kitų teisės šakų normų, o ginami administracinės atsakomybės priemonėmis – nuobaudomis arba kai kuriais atvejais administracinėmis kardomosiomis priemonėmis.

Administracinės nuobaudos yra savarankiška administracinės prievartos priemonių rūšis. Jų paskirtis – kovoti su teisės pažeidimais. Administracinės nuobaudos skiriamos kaltiems asmenims paprastai už administracinius nusižengimus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. P. Leyland, T. Woods „Administrative law facing the future: old constraints and new horizons“ – 1997 m.

2. „Administrative discretion and problems of accountability“ – 1995 m.

3. P. Petkevičius „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“ – 2003 m.

4. B. Pranevičienė „Kvaziteismai administracijos kontrolės sitemoje“ – 2003 m.

5. P. Petkevičius „Administracinė atsakomybė“ – 1979 m.

6. K. Lapinskas, P. Petkevičius „Tarybinė administracinė teisė“ – 1980 m.

Leave a Comment