Vaikai lunatikuoja dažniau nei suaugusieji. Paaugliams tai irgi dažnai nutinka. Dauguma vaikų lunatizmą tiesiog išauga. Tačiau kai kurie vis dėlto kartkartėmis ir toliau kalba per miegus.
Ką daryti, jei vaikai lunatikuoja:
Nesibaiminkite. Gali būti, kad pirmą kartą išvydus vaiką bus nejauku: akys atmerktos, žmogus atlieka įvairius judesius, vaikšto, ką nors veikia, kartais visai rišliai kalba ir netgi atsakinėja į jūsų klausimus. Tokios būsenos būdamas vaikas visas komandas supranta ir neatsikalbinėdamas jas vykdo.
Nuraminkite kitus vaikus, jei jų yra šalia. Paaiškinkite jiems, kad nieko baisaus nenutiko. Elkitės pasitikėdama savo jėgomis, parodykite, kad valdote padėtį. Vėliau, kai viskas nurims, paaiškinkite išsamiau, kaip vaikams elgtis kitą kartą – reaguoti ramiai, paragini per miegus vaikštantį žmogų grįžti į lovą.
Užtikrinkite lunatiko saugumą. Sakoma, kad vienintelis žmogus, kuriam lunatikas gali pakenkti – tai jis pats. Nors jo akys ir atmerktos, o judesiai atrodo sąmoningi, iš tikrųjų žmogus sapnuoja. Jis nepastebės, pavyzdžiui, ištemptos virvės, langas jam gali pasirodyti kaip durys, jis gali užsimesti ant savęs kokį sunkų daiktą, kitaip susižeisti.
Jei jūsų atžala jau ne kartą yra vaikščiojęs naktimis, pasirūpinkite jo saugumu naktį: nakčiai langus uždarinėkite, iš kelio pašalinkite daiktus, už kurių galima užkliūti.
Geriausia, ką galite padaryti pamatę, kad vaikai lunatikuoja, – tai palydėti jį iki lovos ir paguldyti miegoti. Nežadinkite jo. Jei vaikas dar per mažas, kad į situaciją pažvelgtų su humoru, ryte geriau nepasakokite, ką jis veikė naktį, nes kitą vakarą jis gaili pradėti bijoti užmigti.
Tyla ir jaukumas. Miego metu vaiko kambaryje turėtų būti tylu – net už sienos įjungtas televizorius gali išprovokuoti vaikščiojimą per miegus. Likus pusvalandžiui iki miego galite pasiūlyti išgerti šilto pieno, o prieš pat miegą priminkite, kad nueitų į tualetą.
