sveikatos pagrindų referatas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
EDUKOLOGIJOS IR SOCIALINIO DARBO FAKULTETAS
KULTŪRINĖS VEIKLOS VADYBOS KATEDRA

Žalingi įpročiai ir jų
profilaktika

Parengė:
Viktorija Vitlibaitė
Otilija Savičiūtė
Ana Janukianaitė
Martynas Bacevičius

Lekt. L. Jarušiavičienė

2006, Marijampolė

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. ŽALINGI ĮPROČIAI, IR JŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS...............4
2. KEIKIMASIS..............................5
3. MELAVIMAS..............................5
4. VAGILIAVIMAS..............................6
5. TELEVIZORIUS IR KOMPIUTERIS.......................7
6. RŪKYMAS..............................7
6.1. Rūkymas ir sveikata..............................7
6.2. Kaip mesti rūkyti?..............................8
7. ALKOHOLIZMAS..............................8
7.1. Kaip alkoholis veikia žmogaus gyvenimą?.......................10
7.2. Alkoholizmo gydymo metodai..............................11
8. NARKOMANIJA..............................11
8.1. Problemos, kurias sukelia narkotikai...........................12
8.2. Narkomanija ir AIDS..............................12
8.3. Narkotinės medžiagos ir jų žala............................12
8.4. Kaip kovoti su narkomanija?..............................17
9. TYRIMAS..............................18
IŠVADOS..............................22
LITERATŪRA..............................23
PRIEDAI

ĮVADAS

Gera sveikata, darbingumas, žvali nuotaika pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus – nuo jo gy-venimo būdo, tinkamo darbo, racionalios mitybos. Bet sveikatą gadina žalingi įpročiai. Žalingi įpročiai žmogui turi labai didelę įtaką jo gyvenime. Žiinoma, kad įpročių būna teigiamų ir neigiamų. Teigiami įpročiai leidžia tinkamai priimti teisingus sprendimus, kas yra gerai, o kas blogai, kas tinka, o kas ne jo nuomone, teisingai gyventi, teikti sau ir kitiems džiaugsmo. Neigiami įpročiai žmogaus gyvenime ir jo asmenybei teikia labai didelę grėsmę, reikia laiku pastebėjus užkirsti tam kelią, neleisti jiems įsisenėti ir jų atsikratyti. Laiku užbėgus tokiems įvykiams už akių, galime sulaukti teigiamų rezultatų.

1. ŽALINGI ĮPROČIAI, IR JŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Kiekvieno žmogaus elgesį veikia įpročiai. Įprotis yra polinkis daryti taam tikrus veiksmus, virtęs vidiniu poreikiu juos kartoti. Jis susidaro per įgūdžius – labai gerai išmoktus veiksmus, kurių nebereikia sąmoningai valdyti ir kontroliuoti. Daugelis įpročių susidaro vaikystėje, visų pirma mėgdžiojant suaugu-sius.
Jeigu žmogus turi vidinį poreikį, vadinasi jau susidarė tvirtas įprotis. Ta

aigi įpročiai yra aplinkos nulemti sąlyginiai refleksai bei stereotipai. Susidaryti įpročius skatina ir papročiai, tradicijos, tačiau le-miamas vaidmuo priklauso šeimos gyvenimo būdui. Įpročiai gali būti naudingi ir žalingi.
Naudingi padeda žmogui tobulėti, būti kūrybingam, pailgina gyvenimą. Prie jų skirtini visi higie-nos įpročiai, išugdomi šeimoje ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje. Kai šeima gyvena tvarkingai, vyresni jos nariai rodo gerą pavyzdį, taip išugdomas dorovinis atsparumas bet kuriai blogybei, naudingi įpročiai susidaro lengvai ir greitai.

Žalingi yra tokie įpročiai, kurių poveikis organizmui priešingas negu higienos įpročių. Jie kliudo tobulėti, žaloja sveikatą, trumpina amžių, trikdo darbinę bei kūrybinę veiklą.
Žmonės dažnai puikiai žino, kaip kuris nors žalingas įprotis atsiliepia sveikatai, bet negali jam atsi-spirti. Mokslininkų teigimu, rūkalius savo gyvenimą sutrumpina vidutiniškai devyneriais metais. Taigi žalingi įppročiai yra tokie žmogaus veiksmai, kurie žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą, neleidžia sulaukti tokio amžiaus, kurio paprastai sulaukia kiti tos visuomenės nariai. Be to, jie trukdo žmogui sėkmingai atskleisti save kaip asmenybę, kaip visuomenės narį.

Žalingi įpročiai pasižymi daugeliu konkrečių bruožų, nebūdingų kitiems įpročiams:
• Ardo sveikatą;
• Visada pasidaro savitiksliai ir ilgainiui pajungia visus kitus žmogaus veiksmus, visą jo veiklą;
• Pasižymi nepaprastu konservatyvumu ir ryškia vidine kaita;
• Labiausiai veikia charakterį;
• Prisideda prie žmogaus kaip asmenybės degradavimo.
Žalingų įpročių yra daug: rūkymas, svaigalų vartojimas, nesaikingas kavos ir ar
rbatos gėrimas, nar-komanija, persivalgymas, kleptomanija, melavimas, keikimasis, azartiniai žaidimai ir kita. Dėl įvairių priežasčių jie gali atsirasti labai anksti. Tarkim, žinome, kad kai kurie žindomi kūdikiai miega tik supa-mi. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas pasidaro neramus dažniausiai dėl pilvo skausmų ir didelio dujų kaupimosi žarnyne. Daugelis tėvų, užuot mėginę šalinti skausmus, ima vaiką ant rankų arba supa. Po kurio laiko jis įpranta miegoti tik supamas.

2. KEIKIMASIS

Keiksmažodžių yra visose kalbose. Keikiamasi, kai norima išreikšti nepritarimą, apibarti ką, paša-linti įtampą ar tiesiog iš įpratimo.
Nepritarimą reiškiančius posakius vartoja įvairaus amžiaus žmonės, net ikimokyklinukai. Toks burnojimas atlieka tam tikrą reguliuojamąjį vaidmenį, nes būna skirtas kito žmogaus nepriimtinam elge-siui pasmerkti, nors tai žeidžia asmenį į kurį kreipiamasi.
Be padorių nepritarimą reiškiančių posakių, pasakoma ir labai piktų, šiurkščių žodžių. Tai keiks-mai, atėję iš kaimyninių slavų tautų, o šios perėmusios iš totorių – mongolų kalbų. Slavų tautos vartoja daug bjaurių keiksmažodžių, jie būna užgaulūs, žemina žmogaus orumą, rodo menką keikūno intelektą, išsiauklėjimą. Tokiais šlykščiais žodžiais įvardinami įvairūs lytinių organų pavadinimai, nepadorūs žmogaus lytinio elgesio momentai, primetama negarbinga profesija ir kt. Keiksmai nepadorūs ne dėl ypatingo garsų skambėjimo, o dėl teikiamos prasmės.
Tačiau nors tai ir yra nepriimtina šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau keikiamasi galima sakyti visur ir beveik visi. Labiausiai st

tebina mažų vaikų, dar net nelankančių mokyklos, įvairaus turinio žodynas. Neretai kieme galima išgirsti pačių „gražiausių“ keiksmų. Galbūt ir keista, bet mokyklose, taip pat ir pradinėse, keikiamasi taip pat kaip ir bet kurioje kitoje aplinkoje. Vaikai nebijo garsiai reikšti savo nepa-sitenkinimo, jų nebaugina, kad juos išgirs mokytojai ir dėl to susilauks pastabų. Aišku mokytojai sten-giasi vaikui įdiegti keiksmažodžių žalą ir moko jų nevartoti, tačiau gatvėje tie patys mokytojai, išgirdę besikeikiantį mokyklinuką, retai prieis ir pamokys, kad keiktis yra negražu, nedera ir pan. Taip pat stebi-na suaugusiųjų praeivių abejingumas išreikštoms frazėms ar atskiriems vartojamiems keiksmažodžiams. Gal tai dėl to, kad kiti nenori kištis į ne savo reikalus ir mano, kad vaikų vartojami keiksmažodžiai yra ne ko kito kaip tik tėvų reikalas. Taip galvoti nėra gerai. Kaip vėliau bus paminėta, vaikai į kito suaugu-siojo pastabas, neretai ir visiškai svetimo žmogaus, sureaguoja greičiau ir efektyviau nei tėvų.

3. MELAVIMAS

Su melo išaiškėjimo faktais susiduriame kasdien ir visada patiriame negatyvias emocijas, pasipik-tiname, išgyvename apmaudą. Melas visuotinai pripažįstamas neigiamu reiškiniu. Tačiau kas yra melas? Kodėl žmonės meluoja? Priežasčių daug. Melavimas yra tikrovės, iškreipto vaizdo pateikimas žodžiais, siekiant savanaudiškų tikslų. Šie tikslai beveik visada kartojasi: tai arba stengimasis iškelti savo asmenį, arba siekimas save apginti.
Vertinant melą didžiulę reikšmę turi asmens am

mžius. Kuo vaikas jaunesnis, tuo dažniau jis kiekvie-ną neteisingą atsakymą vertina kaip melą, vadovaudamasis principu, kad jei kažkas sako, tai, kas nėra tiesa, tai jis meluoja.
Ne taip seniai australų psichologas prof. C.C. Petersonas, tyrinėjantis vaikų melavimo priežastis ir tai, kaip vaikui augant kinta jo požiūris į melą, padarė tokį bandymą. Tyrimai parodė, kad kuo vaikas vyresnis, tuo greičiau sumeluos, bet jis greičiau ir prisipažins. Taip pat buvo nustatyta, kad mažas vaikas nejaučia jokių niuansų, jam tėra melas ir tiesa. Meluoti, vadinasi, daryti kažką draudžiamo, blogo. Kai vaikai paauga ir įgyja tam tikros patirties, jų vertinimai tampa tikslesni, kelių pakopų, o ne vien ekstre-miniai – taip arba ne.
Tyrimai rodo, kad nepasiturinčiose šeimose vaikai meluoja dažniau, nei turtingesnėse, dažniau me-luoja žemesnio intelekto vaikai, tačiau sunku pasakyti, kodėl: ar todėl, kad protingesni geriau sugeba prognozuoti melo pasekmes (ir todėl laikui bėgant išmoksta meluoti nepriekaištingai), ar todėl, kad jiems mažiau to reikia, o gal todėl, kad šie vaikai yra ne tik gudresni, bet ir sąžiningesni?
Į patį menkiausią vaiko melą reikia žiūrėti nuo pačios vaikystės ir, aišku, žvelgti į tai neabejingai. Vieną kitą kartą pamelavęs vaikas pamato, kad meluojant galima lengvai pasiekti ką nori, arba išsisukti iš jam nepalankios padėties. Todėl laikui bėgant melas taps neatsiejama jo gyvenimo dalis, jis pats net nepastebės kaip kalbėdamas tiesą greitai pradeda meluoti. Blogiausia tai, kad melas jam patiks labiau nei tiesa, nes meluoti yra lengviau nei sakyti teisybę.

4. VAGILIAVIMAS

Moksliškai tai dar vadinama kleptomanija. Tai polinkis savintis daiktus, kurie tam asmeniui nepri-klauso.
Kleptomanija yra itin retas psichinis nukrypimas, kad jei bėdos versti nederėtų. Vaikai vagia arba eksperimentuodami: „sugaus – nesugaus“, arba paprasčiausiai imdami tai, kas jiems patinka. Tačiau ir vienu ir kitu atveju būtina tam užkirsti kelią.
Kodėl taip atsitinka? Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Nuo trejų iki penkerių metų mažasis žmo-gutis dar nesuvokia, kad esama jo daiktų ir ne jo, todėl ima tai, kas patraukė akį. Mažylis mano, kad pa-saulyje priklauso jam viskas. Todėl reikia padėti vaikui suprasti, jog egzistuoja jo daiktai ir svetimi, pa-gelbėti suvokti tam tikras ribas.
Susidūrus su mokyklinio amžiaus vaiko vagiliavimu vėlgi reikia pasistengti suprasti, kodėl tai vyksta. Paprastai vaikas ima svetimą daiktą todėl, kad jo nori, nes jis gražus, skanus, įdomus. Kitaip ta-riant, vaikui patinka. Kartais paaugliukai vagia tam, kad patirtų azartines emocijas. Čia ypatingą žalą daro televizija. Mokyklinukai prisižiūri kino šlamšto, kur policininkai gaudo dažnai simpatiškus vagi-šius, ir jiems patiems kyla noras visa tai perkelti į savo gyvenimą. Dar viena vagiliavimo priežastis yra kiti vaikai. Vienas turi gražų žaislą, kitas neturi.
5. TELEVIZORIUS IR KOMPIUTERIS

Daugelis vaikų netgi pamokas ruošia įjungto televizoriaus fone. Dažnai vaikas tuo pat metu ir vi-deo žiūri, ir pasakoja mamai, kaip jam šiandien sekėsi mokykloje, o kartais dar ir valgo.. Šiandieninia-me gyvenime vaikai tapo lyg priklausomi nuo mirgančio ekrano. Paskutiniu metu ypač didele problema tampa kompiuteris, tai yra, žaidimai ir internetas. Mokyklinukai, grįžę iš mokyklos, nepuola ruošti pa-mokų ar bėgti žaisti į kiemą su draugais, bet dažniau pasirenka sėdėjimą prie kompiuterio, virtualų ben-dravimą su draugais.
Tie, kurie ilgai žiūri televizorių, ištisas valandas praleidžia prie kompiuterio ekrano, dažniausiai būna agresyvesni, grubesni. Tai yra gan rimti padariniai.
Televizorius ir kompiuteris neturi užvaldyti vaiko.

6. RŪKYMAS

Rūkymas – tai sausas tabako sublimavimas, kai pastarasis ne dega, o smilksta. Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 40 iš jų – nuodingos. Svarbiausios kenksmingos medžiagos, kurios rūkant patenka į kraują yra šios:
• nikotinas – itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą;
• derva – ją dudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų;
• dirginančios, erzinančios medžiagos, kurios pažeidžia plaučių skaidulas, atliekančias plaučių valymo funkciją, todėl žmonės ima kosėti;
• anglies monoksidas – labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprūpina kūną deguo-nimi.

Žmonės rūko:
• iš įpročio;
• norėdami atsipalaiduoti;
• dėl to, kad jiems malonu rūkyti;
• taikydamiesi prie kitų;
• paveikti reklamos;
• dėl blogo tėvų pavyzdžio.

6.1. Rūkymas ir sveikata
Rūkymas paskatina ir sukelia daugelį negalavimų ir ligų:
• Bronchitas – rūkymas sukelia 75% mirčių dėl chroniško bronchito;
• Emfizema – plaučių liga, nuo kurios sutrinka kvėpavimas;
• Širdies ligos – veikiant nikotinui, padažnėja širdies plakimas, širdis priversta smarkiau dirbti. Rūkymas nulemia 25% mirties atvejų sergant širdies ligomis;
• Kitos ligos – rūkaliai yra fiziškai mažiau atsparūs, negu nerūkantys, jie greičiau suserga ki-tomis ligomis (gripu, greičiau persišaldo ir kitomis infekcinėmis ligomis). Rūkalių rizika mir-ti nuo įvairių ligų yra net 70% didesnė negu nerūkančiųjų, jie 3,5 karto dažniau už nerūkančius suserga;
• Nerūkančios moterys, ištekėjusios už daug rūkančių vyrų, keturis kartus dažniau miršta nuo plaučių vėžio už moteris, kurių vyrai nerūko;
• Rūkančių moterų kūdikiai gimsta per mažo svorio, nėštumo metu joms gresia persileidimas, per ankstyvas gimdymas, vaisiaus ar naujagimio mirtis.

6.2. Kaip mesti rūkyti?
Yra daug būdų, kaip galima mesti (žr. 1 pav.) rūkyti: galima susilažinti su drauge ar draugu, vengti draugijos, kurioje rūkoma, reikia sportuoti, gerti daug vandens ir pan. Svarbiausia žmogui išugdyti greižtai neigiamą požiūrį į rūkymą ir rūkančiuosius. Antinikotininį auklėjimą reikėtų pradėti kuo anksčiau, nuo pat mažens.
1 pav.

7. ALKOHOLIZMAS

Daugelis galvoja, kad alkoholis – ne narkotikas, bet jie klysta. Paprasčiausiai tariant, alkoholizmas – liga, kurią sukelia nuolatinis alkoholinių gėrimų vartojimas. Moksliškiau kalbant, alkoholizmas – tai biopsichosocialinė liga. Bio – dėl organizme vykstančių biologinių pokyčių, psicho – nes ši liga pakeičia žmogaus psichiką bei mąstymą, socialinė – nes jos vystymąsi nulemia ir aplinkiniai veiksniai. Ja sergan-tys geria alkoholį nepaisydami, kad tai kelia pavojų jų gyvenimui, o pradėją gerti nepajėgia sustoti. Al-koholikų organizmas yra pripratęs prie alkoholio ir taip pakitęs, kad be jo negali funkcionuoti. Negau-nant alkoholio, prasideda abstinencijos reiškiniai: krečia drebulys, šaltis, kyla haliucinacijos. Alkoholi-kai geria ne tam, kad pajustų malonumą, bet tam, kad jaustųsi „normaliai”. Alkoholis tampa pačiu svar-biausiu jų gyvenimo dalyku.

Pirmieji alkoholizmo požymiai:
1. Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdienių rūpesčių;
2. Žema savigarba, bloga nuomonė apie save;
3. Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia gerti;
4. Sprendimas mesti gėrus ir nesugebėjimas jį įvykdyti;
5. Atminties užtemimai – visai neprisimena, kas įvyko išgertuvių metu;
6. Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti;
7. Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.

Kodėl žmonės geria alkoholį?
• Norėdami greičiau tapti ar pasijusti suaugusiais;
• Iš neturėjimo ką veikti;
• Iš smalsumo;
• Įvairių švenčių progomis, todėl, kad „taip įprasta”;
• Bijodami draugijoje išsiskirti iš kitų;
• Norėdami atsipalaiduoti, užsimiršti;
• Manydami, kad išgėrę bus įdomesni pašnekovai, lengviau bendraus;
• Todėl, kad jų aplinkoje – šeimoje, darbovietėje – girtavimas yra tapęs gyvenimo būdu;
• Gydomaisiais tikslais;
• Iš tradicijos per religines šventes.

Visi alkoholiniai gėrimai skirstomi į stiprius ir silpnus. Stiprieji gėrimai – tai degtinės, trauktinės, konjakai, romai, viskiai, likeriai ir kt. Silpni alkoholiniai gėrimai yra vynas, alus, sidras. Stiprieji gėrimai daugiau paplitę šiaurės kraštuose, o vynas – pietų kraštuose. Pagrindinė stiprių alkoholinių gėrimų sude-damoji dalis – etilo alkoholis, arba etilo spiritas. Vynas gaminamas iš vynuogių, įvairių kitų uogų, vaisių sulčių. Alus yra būdingo apynių kvapo ir skonio gėrimas, rauginant miežių salyklo misą, įdėjus nesalyk-linių medžiagų ir apynių.
Visi alkoholiniai gėrimai kenkia sveikatai, tik vieni daugiau, kiti mažiau.
Alkoholis veikia:
• širdį – padidina kraujospūdį, suaktyvina širdies darbą; geriant ilgą laiką ir po daug sukelia širdies ligas;
• nervų sistemą – veikia raminamai, kaip depresantas;
• kepenis – jos perdirba alkoholį, todėl jis dažnai sukelia kepenų ligas. Sunkiausia kepenų pa-kenkimo forma – cirozė, kuria susergama, kai alkoholio veikiamos suyra kepenų ląstelės. Kepenys surandėja, sumažėja, sutrinka jų kraujotaka. Viena dažniausių kepenų cirozės baig-čių – vėžys;
• skrandį – alkoholis sukelia šilumos pojūtį, bet jis plečia kraujagysles, todėl iš tiesų kūnas ši-lumą praranda; dėl šios priežasties išgėręs žmogus nejaučia šalčio, bet daug dažniau per speigus nušąla kūno dalis ar net mirtinai sušąla;
• smegenis – sulėtėja reakcija, refleksai, koordinacija, sutrinka atmintis; gali kilti haliucinacijų ir traukulių; ilgai vartojant smegenys pažeidžiamos, prarandama atmintis; vienas iš 50 alko-holikų suserga alkoholine psichoze (žr. 1 lentelė). Alkoholinė psichozė yra baltoji karštinė, paprastai trunkanti kelias dienas. Tokiems ligoniams labai silpna, jie prakaituoja, dreba ran-kos. Šios ligos būdingas simptomas – regėjimo haliucinacijos. Kartais atsiranda klausos ha-liucinacijos. Dėl bauginančių regėjimo ir klausos haliucinacijų alkoholikai gali net nusižudy-ti.
1 lentelė
Alkoholinės psichozės ir lėtinio alkoholizmo statistika

1995 1996 1997 1998 1999
Įrašyta įskaiton pirmą kartą susirgusių:
alkoholine psichoze 1348 1254 841 1017 831
lėtiniu alkoholizmu 11301 9420 3778 5360 2785
Sergantys metų pabaigoje:
alkoholine psichoze 1994 2053 1691 2070 1892
lėtiniu alkoholizmu 72371 73606 73418 69322 66202

7.1. Kaip alkoholis veikia žmogaus gyvenimą?
Piknaudžiavimas alkoholiu sukelia ne tik pavienių žmonių, bet ir ištisų tautų degradavimą, išsigi-mimą ar išnykimą. Išgėrus alkoholio, nors ir nedaug, sumažėja darbingumas. Alkoholis – viena pagrin-dinių šeimos vaidų ir skyrybų priežastis. Nuolat girtaujantys žmonės dažnai pažeidinėja įstatymus (1995 m. 30,4% visų užregistruotų nusikaltimų yra padaryti neblaivių žmonių). Alkoholis dažnai būna ir trau-mų (žr. 2 lentelė) priežastis. 80% nusižudžiusiųjų 1996 m. buvo neblaivūs. Girtuoklystė didina apsigimimų skaičių. Dabar 56% Lietuvos vaikų invalidų yra vaikai, turintys psichoneurologinių sutrikimų, kurie yra atsiradę dėl tėvų girtavimo. Štai ką apie alkoholizmo žalą mano garsus rusų rašytojas L. Tolstojus: „Vynas ardo žmonių sveikatą, menkina protinius sugebėjimus, griauna šeimų gerovę ir, kas baisiausia, žlugdo sielą žmonių palikuonių“.

2 lentelė
Mirtingumas nuo alkoholio
Metai Iš viso Apsinuodiją alkoholiu
1995 1859 738
1996 1571 588
1997 1090 416
1998 1142 401
1999 835 331

7.2. Alkoholizmo gydymo metodai
Daugiau nei prieš 150 metų žymus to meto Lietuvos gydytojas J. Šimkūnas siūlė alkoholizmą gy-dyti ipekakuanos šaknimi. Šio gydymo receptas paprastas: norint, kad alkoholis sukeltų šleikštulį, į stik-linę su alkoholiu reikėjo suberti ipekakuanos šaknies miltelių ir duoti šio gėrimo tris kartus per dieną. Šiuo metu alkoholizmas gydomas įvairiais metodais – medikamentiniu, psichoterapiniu, hipnozės sean-sais. Pavyzdžiui, JAV ir daugelyje kitų šalių paplitusios „Anoniminių alkoholikų draugijos”, kurių tiks-las – padėti asmenims, sirgusiems alkoholizmu, išsaugoti blaivybę, remti vienas kitą nelaimėje.

8. NARKOMANIJA

Narkomanija – liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus. Narkotinės medžiagos yra to-kios, kurios pakeičia žmogaus kūno cheminius procesus ir tokiu būdu sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą.
Žmonės rūko ir geria alkoholinius gėrimus norėdami atsipalaiduoti. Noras atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius yra ir viena pagrindinių priežasčių, skatinančių vartoti draudžiamus narkotikus. Kitos priežas-tys gali būti smalsumas ir nuobodulys.

8.1. Problemos, kurias sukelia narkotikai
Asmeninės problemos:
• santykiai su žmonėmis gali pasidaryti labai įtempti, ypač su namiškiais ir draugais;
• užuot padėję prisitaikyti prie gyvenimo, narkotikai gali tapti dar viena problema, kurią teks spręsti kaip ir visas kitas problemas.
Teisinės problemos:
• nelegaliai vartodami narkotikus rizikuoja būti nubausti didelėmis baudomis ar net patekti į kalė-jimą;
• jeigu areštuoja, polocija užveda bylą; vėliau tai gali trukdyti žmogui susirasti darbą, sukelti kitų nepatogumų.
Pinigų problemos:
• narkotikų vartojimas – brangus užsiėmimas: įpratęs prie didelių narkotikų dozių, žmogus gali paleisti vėjais visus pinigus, kad tik pasotintų įprotį.

Vartojant visų rūšių narkotikus gresia:
• Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį;
• Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos;
• Visų kitų gyvybiškai svarbių organų – plaučių, širdies, kepenų – ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto;
• Pripratimas, t.y. priklausomybė nuo narkotikų. Narkomanai negali patys atsispirti poreikiui nuo-lat vartoti narkotikus, jų negaudami jie tiesiog negali gyventi. Pripratimas būna fizinis ir psicholo-ginis. Negaunant narkotikų, laužo kaulus, skauda visą kūną;
• Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys vadinami baltąją mirtimi. Dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, tačiau mirties priežastis gali būti ir įvairios ligos bei kūno funkcijų sutrikimai.
8.2. Narkomanija ir AIDS
AIDS sukelia ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) virusas. Tai gali taip pažeisti kūno imuninę si-stemą, kad ji nepajėgia kovoti su infekcijomis. Apsisaugoti nuo AIDS nei vaistų, nei vakcinų dar nėra. Vartojant narkotikus ir juos leidžiantis švirkštais arba adatomis, kurie nesterilūs, yra vienas iš pagrindi-nių būdų perduoti ŽIV. Todėl narkomanai, kurie naudojasi bendrais švirkštais ir adatomis, priklauso vie-nai iš svarbiausių rizikos grupių.

8.3. Narkotinės medžiagos ir jų žala
Narkotikai – tai medžiagos, kurių vienkartinis naudojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojū-čius, o sistemingas vartojimas – psichologinę ar fizinę priklausomybę (žr. 4 lentelė). Jie itin žalingi svei-katai. Per trumpą laiką suyra narkomanų sveikata, nutrūksta ryšiai su šeima, draugais, patiriamos didžiu-lės fizinės ir dvasinės kančios. Be to, narkomanai dažniausiai išprotėja, nusižudo arba sunkiai nusikalsta. Narkotikai apsunkina jauno žmogaus vystymąsi. Blogėja atmintis, sugebėjimas logiškai mąstyti. Jauną žmogų narkotikai labai greitai pririša. Pavartojus 2 ar 3 kartus heroino, jau galima tapti narkomanu. Do-zę reikia nuolat didinti, kad pasiekti tą pačią būseną. Nustatyta, kad jų poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rūšies, vartojimo būdo, dozės), asmens (asmenybės ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo patir-ties, fizinės ir psichinės sveikatos, vartojimų motyvų) bei socialinės aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi, narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, ir įvairūs narkotikai veikia labai skir-tingai. Tačiau negavę narkotikų, suserga ūmine abstinencija, prasideda „lomkės” (kai organizmas ne-gauna dozės, laužo ir suka visą kūną, gali prasidėti baisios haliucinacijos, kurios kartais priveda iki savi-žudybės). Didelį pavojų kelia ir nesterilūs švirkštai (galima užsikrėsti AIDS, kraujo užkrėtimais). Narko-tinės medžiagos skirstomos į tokias grupes:
• Alkoholis.
• Marihuana yra natūralus narkotikas. Ji veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius. Drauge su tabaku ir alkoholiu marihuana lai-koma narkotiku, nuo kurio pereinama prie labai stiprių narkotikų.
• Uostomieji preparatai – tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuo-dijimą alkoholiu. Jie gali pažeisti nervų sistemą, smegenis, skrandį, kaulų čiulpus ir kepe-nis, kad jų negalima pagydyti, o per didelės garų dozės gali būti mirtinos, nes slopina kvė-pavimą ir širdies veiklą.
• Slopinamieji preparatai – tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, rami-namieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais. Jie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji pre-paratai gali paralyžuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelia mirtį. Labai pavojingas slopinamųjų preparatų ir alkoholio mišinys – slopinamas taip sustiprėja, kad žmogus gali prarasti sąmonę ir jos nebeatgauti.
• Stimuliuojantys preparatai. Dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminas. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pa-sekmė – parų paras trunkanti nemiga ir psichozė. Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, tai gali baigtis mirtimi.
• Tikrieji narkotikai slopina smegenų veiklą, sukelia malonius pojūčius, stiprybės ir išskir-tinumo jausmą, bet po to prasideda apatija, apima mieguistumas, sutrinka mąstymas, šir-dies veikla ir kvėpavimas. Narkotikai – tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas. Kadangi narkotikai leidžiami švirkštais, narkomanai ypač dažnai miršta dėl įvairių kraują užkrėtusių virusų ir kraujo trombų. Narkomanės moterys gali pagimdyti vaikus deformuotomis galū-nėmis ar be jų, taip pat kitais deformuotais organais.
• Haliuconogenai – chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir girdėti. Pvz., LSD sukelia realybės jausmą, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali būti namalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai. Kiti ha-liucinogenai – „stebuklingieji grybai”, meskalinas – gali sukelti ir pykinimą bei vėmimą.

Narkotinės medžiagos labai pakeičia žmogaus išvaizdą (žr. 2 pav.), reakciją bei elgesį (žr. 3 lente-lę). Šioje lentelėje dar kartą parašyti pavojai, kurie laukia vartojant narkotikus.
3 lentelė
Kaip atpažinti narkomaną
Narkotikas ar vaistas Simptomai Pavojai
Klijų uostymas Pykinimas, apsvaigimas, tuščias ar-ba apsiblausęs žvilgsnis Plaučių, smegenų, kepenų pažeidi-mai, mirtis uždusus, anemija.
Amfetaminai,
simuliantai, mefedrinas Perdėtas budrumas, agresyvumas, isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, apetito stoka, nuolatinis rūkymas, nuovargis, troškulys, drebulys Haliucinacijos. Didelės ir dažnos dozės gali sukelti paranoją. Gresia mirtis nuo apsinuodijimo, svorio netekimas, smegenų ir kt. organų pažeidimai.
Opiatai:

heroinas,
morfinas, kodeinas Iš pradžių pagyvėjama, paskui api-ma apatija, mieguistumas, girtumo jausmas. Adatų dūrių žymės, pa-vandenijusios akys, kraujo dėmės ant rankovių, šniurkščiojimas Nuolat vartojant įprantama. Per di-delės dozės sukelia mirtį ar sąmonės praradimą. Gresia protinis atsiliki-mas, smegenų ir kepenų pažeidimai.
Marihuana Mieguistumas, išplėsti vyzdžiai, pa-raudę maišeliai po akimis, koordi-nacijos stoka, padidėjąs apetitas, nedidelės haliucinacijos, pageltę pirštai Anemija, potraukis stipresniems narkotikams, kūdikių defektai.
Kokainas
(„Kaukas”) Pagyvėjimas, padidėjąs kraujospū-dis, pakili nuotaika, išskirtinumo jausmas, skausmo pojūčio praradi-mas, paraudusi nosies gleivinė Greitai priprantama, labai sunkiai atprantama. Gresia infarktas. Gali ištikti panikos priepuoliai.
Krekas
(sintetinis
kristalinis kokainas) Trumpa euforija, po kurios apima depresija, sugniužimas, abejingu-mas. Sutrinka kvėpavimas Depresija, staigi mirtis nuo infarkto, protinių galių nusilpimas ir parano-ja, savižudybės grėsmė.
LSD, DMT, STP Sunkios haliucinacijos, abejingu-mas, kalbos sutrikimai, šaltos galū-nės, vėmimas, juokas ir verksmas, psichopatinis elgesys Polinkis į savižudybę, nenuspėjamas elgesys, didelė nelaimingų atsitiki-mų rizika. Nuolat vartojant pažei-džiamos smegenys.
Ekstazi
(sintetinis narkotikas) Vartojant nedideles dozes – ampati-jos, kitų supratimo būsena. Varto-jant didesnes dozes – perdėtas bud-rumas, nerimas. Gali sukelti psichologinį pakrikimą, susvetimėjimo ir baiės būseną. Yra buvę, kad žmonės miršta nuo vienos tabletės.
Kanapės Sensorinių (jutiminių) pojūčių pa-aštrėjimas, nuotaikos pakilimas, kalbumas Mieguistumas, paranojos pojūčiai, nelaimingų atsitikimų pavojus.

2 pav. Vienos Niujorko gyventojos pasikeitimai per 3 m.

4 lentelė
Sergantys narkomanija ir toksikomanija 1998 m. – pagal amžių

Metų pabaigoje esantys priežiūros, profilaktinėje ir anoniminėje įskaitose

Iš viso Vyrai Moterys
Iš viso 2871 2329 542
Iki 14 m. 28 27 1
15 – 19 288 241 47
20 – 24 606 477 129
25 – 34 1204 979 225
35 ir vyresni 745 605 140

5 lentelė
Sergantys narkomanija ir toksikomanija pagal vartojamą medžiagą
2000 m. Sergančiųjų kiekis Sergančiųjų procentas
Opiatai 2619 74,4%
Keli narkotikai 487 13,8%
Lakiosios medžiagos 162 4,6%
Raminamieji ir migdomieji 115 3,3%
Stimuliatoriai, kofeinas 98 2,8%
Kanabinoidai 27 0,8%
Haliucinogenai 9 0,2%
Kokainas 4 0,1%

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos instituto atliktas tyrimas todo, kad iš trijų tūkstančių apklaustų šalies bendrojo lavinimo, profesinio bei aukštesniųjų mokyklų 15 – 16 m. mokslei-vių, kurie buvo išmėginę vieną ar kitą narkotikų rūšį, buvo 1995 m. 3,2%, o 1999 m. 9,3%. Tai rodo, kaip smarkiai išaugo narkotikų vartojimas tarp moksleivių. Labiausiai paplitę narkotikai: „žolė“, „Ecsta-zy“, heroinas (žr. 5 lentelė).
„Žolė“ – tai kanapės, iš kurių gaminamas hašišas, marihuana. Hašišas ir marihuana paprastai rūkomi specialiomis pypkėmis arba rankomis susuktomis cigaretėmis. Kanapių sukeltas apsvaigimas pasireiškia atsipalaidavimu ir linksmumu – kalbama bei juokiamasi duagiau nei įprasta. Greitai pablogėja sugebėjimas atlikti sudėtingus darbus. Pakinta laiko suvokimas. Būtent apie „žolę“ jaunimo tarpe paplitę daug mitų – kad tai mažai kenksminga, nesivysto fizinė priklausomybė ir pan.
Ekstazi, arba „Ecstazy”, yra įvairių spalvų tabletės ir kapsulės. Ant tablečių įspausti įvairūs pa-veiksliukai. „Ecstazy” poveikis juntamas po 20 – 30 minučių ir tęsiasi iki keleto valandų. Todėl šis nar-kotikas dažniausiai vartojamas jaunimo klubuose, diskotekose. Nuo „Ecstazy”, priklausomai kur, kada su kuo jį vartoja, galima tapti agresyviu, atsipalaidavusiu, laimingu, piktu, linksmu, per daug jautriu arba per daug draugišku. Anot Maiko Gudmano iš „Realease” reabilitacijos grupės (Jungtinė Karalystė), „vartojančio žmogaus organizmas pripranta prie narkotiko. Žmogus netampa priklausomu tikrąja to žo-džio prasme, tiesiog palaipsniui didina dozę, nes mažesnės jau nebeužtenka visos nakties linksmybėms”. Dėl nuolat sumažėjusio serotinio lygio gali išsivystyti depresija. Ilgą laiką vartojamas gali sukelti paran-oją, nerimą, padidėja rizika susirgti kvėpavimo ir urogenitalinių sistemų uždegimais, taip pat būdingas nuovargis, nemiga, apetito praradimas.
Heroinas pats žiauriausias narkotikas, nes prie jo labai greitai priprantama ir be kitų pagalbos neį-manoma mesti. O kai prie jo pripranti, reikia vis galvoti iš kur gauti pinigų, nes jų reikia daug (mažiausia 30 Lt per dieną).

8.4. Kaip kovoti su narkomanija?
Su narkomanija labai sunku kovoti. Vykdoma detoksikacija – tai organizmo išvalymas nuo narko-tinių medžiagų ligoninėje arba namie padedant gydytojui. Tačiau ir po to išlieka rizika. Kartais guldoma į psichiatrijos ligoninę, kurioje išvalomas kraujas, o po to lankomasi pas psichoterapeutą. Bet ir ką beda-rytų, dažniausiai vis tiek grįžtama prie narkotikų – į pradžią, į tą patį tašką, iš kurio pajudėjo.

9. TYRIMAS

Elgesys ar polinkis, tapęs gyvenime įprastu, pastoviu, vadinamas įpročiu. Naudingi įpročiai padeda žmogui vystytis, būti kūrybingu, sveiku. Tačiau yra įpročių, kurių poveikis neigiamas. Jie trukdo žmo-gui vystytis, kenkia sveikatai, dėl jų trumpėja amžius, trikdoma darbinė ir kūrybinė veikla. Labai dažnai žmonės žino, kokie yra žalingo įpročio padariniai sveikatai, bet negali jiems atsispirti. Mes anketoje pa-teikiame keletą klausimų grupių, siekdami išsiaiškinti respondentų požiūrį į žalingus įpročius.
Norėdami išsiaiškinti, respondentų nuomonę apie žalingus įpročius, pateikėme klausimą: „Kas jū-sų manymu yra žalingi įpročiai?“. Gavome tokius rezultatus (1 pav. ). Respondentų atsakymai į šį klau-simą buvo tokie: 17 atsakė, kad vienas iš pagrindinių žalingų įpročių – rūkymas; 14 – alkoholio vartoji-mas; 9 pasisakė – kad narkotikų vartojimas.

1 pav.

Iš gautų rezultatų matome, kad dauguma respondentų mano, kad rūkymas yra viena iš pagrindi-nių žalingų įpročių.
Kitas aktualus ir mus dominantis klausimas buvo ar respondentai save priskirtų prie asmenų turin-čių žalingų įpročių. Respondentai pasiskirstė taip: 21 respondentas atsakė, kad turi žalingų įpročių; 19 atsakė – neigiamai. 2 pav.
Išsiaiškinome, kad didžioji dauguma respondentų turi žalingų įpročių ir, kad tai aktuali problema jaunimo tarpe.
3 klausimas buvo: kodėl save priskirtumėte prie žmonių, turinčių žalingų įpročių?

3 pav.
Atlikdami šį tyrimą sužinojome, kad net 13 respondentų rūko ir todėl jie save priskiria prie žmo-nių, turinčių žalingų įpročių. 7 studentai priskiria save prie žmonių turinčių žalingų įpročių, nes vartoja alkoholinius gėrimus ir tik vienas iš apklaustųjų studentų ir geria, ir rūko (žr. 3 pav).
4. Koks Jūsų požiūris į žmogų, vartojantį alkoholį?

4 pav.
Tyrimo metu norėjome sužinoti koks studentų požiūris į žmogų, vartojantį alkoholį. Gauti apklau-sos rezultatai parodė, jog daugumos respondentų požiūris į tokius žmones yra neigiamas – taip atsakė 32 studentai (žr. 4 pav.), tačiau 8 studentai teigė, kad jų požiūris į tokius žmones yra teigiamas.
5. Ar teigiamai vertinate žmogų, kuris daug rūko?

5 pav.
Surinkti duomenys rodo (žr. 5 pav.), kad iš visų apklaustųjų net 25 teigiamai žiūri į daug rūkantį žmogų, o 15 respondentų nepatinka, neigiamai žiūri į žmogų, kuris daug rūko.
6 klausimas buvo: kaip manote, kas daugiau vartoja alkoholį?

6 pav.
Iš diagramos matome (žr. 6 pav.), kad 31 studentas mano, kad alkoholio daugiau vartoja jaunuo-liai, o tik 9 mano, kad daugiau vartoja vyresnio amžiaus žmonės.
7. Ar Jūsų šeimoje yra asmenų, kurie turi žalingų įpročių?

7 pav.
Duomenys rodo, kad daugumoje šeimų asmenys turi žalingų įpročių, nes 24 studentai atsakė (žr. 7 pav.), kad šeimoje yra asmenų turinčių žalingų įpročių, o tik 16 respondentų atsakė, kad nėra.
8. Ar šeimoje tėvai turintys žalingų įpročių, įtakoja savo vaikus?

8 pav.
Surinkti duomenys rodo, kad vis gi tokie tėvai, kurie turi žalingų įpročių, turi įtakos savo vaikams. Net 27 su tuo sutinka (žr. 8 pav.). Su tuo nesutinka 13. Taigi galima daryti prielaidą, kad tėvų įpročiai formuoja vaikų įpročius.
9. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

9 pav.
Mūsų pasirinktų respondentų didesnis skaičius yra moterys – 34 (žr. 9 pav.). Kaip matome mažes-nę dalį sudaro vyrai – 7.
10. Respondentų amžius.

10 pav.
Mūsų apklaustų respondentų amžius buvo įvairus (žr. 10 pav.), bet daugiausia buvo 20 – 21 metų studentai, o mažiausias skaičius yra 18 – 19 metų, kurių yra tik 8 respondentai.

IŠVADOS

1. Rūkymas, alkoholizmas ir narkomanija yra žalingiausi žmonių įpročiai, dėl kurių dažnai nukenčia ir aplinkiniai, ypač vartojančiųjų artimieji;
2. Be pagalbos iš šalies, artimo žmogaus paskatinimo ir paramos nei narkomanas, nei alko-holikas, nei rūkantis žmogus negali (nebent labai sunkiai) mesti savo įpročop. Ypač para-mos reikia narkomanams, nes jiems sunkiausia;
3. Šie žalingi įpročiai labai trumpina žmogaus gyvenimą, o juk rūkyti ir gerti pradeda jau ir maži vaikai.
4. Žalingi įpročiai pasireiškia jau vaikystėje. Iš pirmo žvilgsnio atrodantys nepavojingi ir ap-laidūs poelgiai vėliau gali tapti rimta problema, su kuria ne taip jau lengva ir kovoti. Be to, vaikystėje atsirandantys polinkiai į blogus įpročius beveik tokie patys kaip ir suaugusiųjų žmonių.
5. Žalingi įpročiai griauna tautos gerovę, daugelis žmonių sutrumpina gyvenimą, o jų šeimų nariams atneša nelaimių, todėl visomis jėgomis reikia priešintis tiems, kurie vaikosi pelno, spekuliatyviai aiškina apie žmogaus laisvę demokratinėje santvarkoje, kuriems tautos fizi-nė ir dvasinė sveikata nerūpi. Nesuprantami ir įstatymų leidėjų inicijuoti įstatymai, įteisi-nantys azartinių lošimų namų statybą, legalizuojantys narkotikų prekybą, pilstuko gamybą ir pan.

LITERATŪRA

Knygos:
1. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. – Vilnius, 2001. – 75, 100 – 113, 116 p.
2. Kempinas A Vėžys – klastinga liga. – Vilnius, 1990. – 87 p.
3. Urbelis A. Alkoholizmas ir jo profilaktika. – Vilnius, 1983. – 3 – 13 p.
4. Klastingas apgavikas / Sudarytojas A. Endriukaitis. – Kaunas, 1989. – 25, 39 p.
5. Metodiniai patarimai kūrybinio darbo aprašui parengti / Sudarytoja N. Kriščiūnienė. – Elektrėnai, 2002.
6. K. Miškinis ,,Šeima – žmogaus gyvenime“., K., 2003 m.
Periodiniai leidiniai:
1. Andrašiūnaitė E. „Ecstazi” // Saugok sveikatą, 1998, Nr. 3, p. 40 – 41.
2. Pocius G. „Prakaifavo” „mersedesus”, butus bei sveikatą. // Panelė, 2002, Nr. 3, p. 38 – 41.
3. Subata E. „Žolė” & Co. // Panelė, 2001, Nr. 9, p. 42.
4. Veiksmanienė L. Naujas alkoholizmo gydymo preparatas diegiamas Lietuvoje // Sveikas žmogus, 1998, Nr. 7, p. 42.
Interneto puslapiai:
1. www.google.lt
2. www.lppa.lt/statistika1.html
3. www.lppa.lt/statistika4.html

PRIEDAI

ANKETA
Gerbiamas respondente,

Mes, Marijampolės Kolegijos, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto, 1SD grupės studentai. Atliekame tyrimą. Šio tyrimo tikslas – sužinoti Jūsų nuomonę apie žalingus įpročius. Šio tyrimo rezulta-tai bus panaudoti rašant grupinį darbą. Anketa yra anoniminė. Prašome atidžiai perskaityti ir atsakyti į visus anketos klausimus. Savo pasirinktą atsakymą pažymėkite , kur reikia įrašykite. Iš anksto dėko-jame!

1. Kas Jūsų manymu yra žalingi įpročiai?..............................
..............................
2. Ar save priskirtumėt prie asmenų, turinčių žalingų įpročių?

Taip; Ne (toliau nuo 4 kl.).
3. Kodėl save priskirtumėte prie žmonių, turinčių žalingų įpročių?...................
..............................
4. Koks Jūsų požiūris į žmogų, vartojantį alkoholį?...........................
..............................
5. Ar teigiamai vetinate žmogų, kuris daug rūko?

Taip; Ne.
6. Kaip manote, kas daugiau vartoja alkoholį?

Jaunuoliai; Vyresnio amžiaus žmonės.
7. Ar Jūsų šeimoje yra asmenų, kurie turi žalingų įpročių?

Taip; Ne.
8. Ar šeimoje tėvai, turintys žalingų įpročių, įtakoja savo vaikus?

Taip; Ne.

9. Jūsų lytis:

Mot.; Vyr.
10. Jūsų amžius:

18 – 19;

20 – 21;

21 ir daugiau.

Leave a Comment