Daugybė mokslinės literatūros šaltinių teigia, kad dėl nuolat didėjančios aplinkos taršos, ultravioletinių spindulių, alkoholio vartojimo, rūkymo, nevisavertės mitybos ir stresų žmogaus organizme atsiranda sveikatai kenksmingų molekulių, vadinamų laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, sutrikdo medžiagų apykaitos procesus. Dėl to spartėja ląstelių senėjimas, silpnėja imuninė sistema, sukuriamos palankios sąlygos įvairioms ligoms atsirasti.
Šiuolaikinis mokslas atranda vis naujų medžiagų, padedančių organizmui apsisaugoti nuo ardomojo laisvųjų radikalų poveikio. Itin plačiai tyrinėjama antioksidantų įtaka apsauginių ląstelių savybių stiprinimui, įvairių ligų plitimo mažinimui, imuninės sistemos stiprinimui.
Antioksidantai – tai medžiagos, kurios nukenksmina laisvuosius radikalus, saugo organizmą nuo ardomojo oksidacinio streso poveikio. Antioksidantai veikia priešingai nei laisvieji radikalai. Jie aktyvina imuninę sistemą, stiprina ląsteles, palaiko jų gyvybingumą. Tyrimais nustatyta, kad tie žmonės, kurių kraujyje antioksidantų kiekis yra sumažėjęs, dažniau serga uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, smegenų insultu bei vėžiu.
Kai kuriuos antioksidantus gamina pats organizmas, kitus – būtina gauti su maistu, o, jei mityba nevisavertė, – su maisto papildais. Ypač svarbus antioksidantas – mikroelementas selenas. Didžiausia problema ta, kad, net ir gerai subalansavus mitybą, iš esmės neįmanoma gauti su maistu reikalingo seleno kiekio. Randamas nedidelis seleno kiekis augaluose, ir žmogus su augalais negauna reikiamo seleno kiekio.
Apie seleną kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Rimantu Stuku.
Kas lėmė, kad negauname reikalingo seleno kiekio su maistu?
Viena iš pagrindinių sumažėjusio seleno kiekio augaluose priežasčių yra jo stoka Šiaurės Europos dirvožemyje, kartu ir Lietuvos dirvožemyje. Manoma, kad selenas iš dirvožemio buvo išplautas dar ledynmečiu, seleno kiekis sumažėjo dėl šiuolaikinių žemės apdirbimo metodų, dėl rūgščiųjų lietų, dėl intensyvaus trąšų naudojimo.
Kokioms žmonių grupėms ypač galima seleno stoka?
Pagyvenę ir seni žmonės, kurie dažnai maitinasi nevisaverčiu maistu, paaugliai, turintys nesveikos mitybos įpročių, žmonės, ilgai besilaikantys dietos, rūkantieji – tai grupės žmonių, kuriems dažniausiai pasitaiko seleno stokos atvejų.
Koks pagrindinis seleno vaidmuo žmogaus organizme?
Selenas slopina laisvųjų radikalų susidarymą organizme. Laisvųjų radikalų reakcijas ląstelėje slopina antioksidantai bei įvairios peroksidazių sistemos, pavyzdžiui, superoksido dismutazės, katalazė, glutationo peroksidazės ir kitos; kai kurių jų veikliajai formai palaikyti būtinas selenas. Jis yra pagrindinė svarbaus antioksidacinio fermento glutationo peroksidazės sudedamoji dalis. Šis fermentas yra viena iš pagrindinių apsaugos nuo laisvųjų radikalų mechanizmo dalių. Taigi selenui būdingas antioksidanto veikimas. Sutrikus pusiausvyrai tarp laisvųjų radikalų formavimosi ir antioksidacinės sistemos gebėjimo neutralizuoti tuos radikalus, organizme vystosi oksidacinis stresas.
Antioksidantai – medžiagos, kurios padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingo oksidacinio streso poveikio. Šia savybe ir pasižymi glutationo peroksidazė, stimuliuojanti glutationo oksidaciją ir organinių hidroksiperoksidų ar vandenilio peroksido redukciją. O selenas yra glutationo peroksidazės – fermento, kuris yra antioksidantas, koveiksnys. Šitaip ląstelių membranų lipidai bei kitos makromolekulės apsaugomi nuo peroksidų sukeliamų pažeidimų. Antioksidantinėse reakcijose selenas veikia kaip vitamino E kofaktorius ir stabdo aterosklerozės vystymąsi. Seleno veiksmingumas stiprėja, kai organizme daug vitamino E.
Seleno antioksidacinis vaidmuo moksliškai įrodytas. Kuo selenas dar naudingas žmogui?
Selenas saugo nukleino rūgštį nuo bet kokio pažeidimo, didina mūsų organizmo atsparumą įvairioms ligoms. Jis veikia kaip antikancerogeninė medžiaga. Ląstelės, kuriose yra pakankamai seleno, ne tokios jautrios egzogeniškai ar endogeniškai susidarančioms veikliosioms deguonies formoms, atakuojančioms ląstelės DNR, sukeliančioms mutacijas. Selenas slopina DNR sintezę, taip dalyvaudamas kancerogenezės iniciacijos ir tolimesnėje – promocijos – stadijose.
Seleno antikancerogeninės savybės gali būti siejamos ir su jo poveikiu ląsteliniam imunitetui. Nustatyta, kad selenas stimuliuoja limfocitų proliferaciją, citokinų receptorių raišką, natūralių naikintojų aktyvumą. Taigi seleno junginiai – svarbi antikancerogeninių medžiagų grupė, tinkama vėžio chemoprofilaktikai. Tai rodo ir eksperimentiniai, ir epidemiologiniai tyrimai. Nustatyta, kad tose vietovėse, kur dirvoje mažai seleno, o dėl to jo mažai ir vietiniuose maisto produktuose, dažniau sergama piktybiniais navikais, ypač virškinimo organų. Tyrimų, atliktų Japonijoje, Suomijoje ir kitose šalyse, duomenys rodo, kad mažas seleno kiekis serume ar plazmoje gali būti padidėjusios skydliaukės, burnos ertmės, storosios žarnos, plaučių, skrandžio, prostatos ir kt. vėžio rizikos žymuo.
Nustatyta, kad seleno junginiai slopina įvairių cheminių junginių mutageninį aktyvumą bei pasižymi antikancerogeninėmis savybėmis. Tyrimai parodė, kad, jeigu žmonės mitybą papildytų seleno preparatais, sergančiųjų vėžiu smarkiai sumažėtų. Selenas, kaip ir vitaminas E, būdamas antioksidantas, mažina kenksmingą ląstelių oksidaciją, neleidžia joms deformuotis, saugo DNR ir užtikrina normalų audinių gyvavimą. Jis stiprina imuninę sistemą, atitolina senatvę, palengvina menopauzę, suteikia energijos, stiprina lytinį pajėgumą, padeda išvengti autoimuninių ligų, tokių kaip artritas, išsėtinė sklerozė, padeda išvengti degeneracinių ligų, tokių kaip vėžys, aterosklerozė. Selenas veikia kaip sunkiųjų metalų antagonistas. Jis sujungia sunkiuosius metalus, todėl labai efektyvus, kai apsinuodijama gyvsidabrio ar kitais sunkiųjų metalų garais. Nustatytas seleno apsauginis poveikis nuo tabako dervų toksinio aktyvumo. Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais rodo, kad jis mažina kadmio, švino toksiškumą. Selenas nukenksmina aflatoksinus ir kartu apsaugo ląsteles nuo šių nuodų kancerogeninio poveikio, be to, jis naikina aflatoksinus gaminančius pelėsius.
Su kokiais maisto produktais galima gauti seleno?
Lietuvos teritorijoje dirvožemyje seleno praktiškai nėra, todėl čia išaugusios daržovės ir kiti augalai seleno taip pat praktiškai neturi. Gyvūnai, ėsdami čia išaugusią žolę, seleno taip pat negauna. Taigi tiek augaliniuose, tiek gyvuliniuose lietuviškuose produktuose seleno praktiškai nėra. Šiaip natūralūs seleno šaltiniai yra kepenys, inkstai, žuvis, ypač silkė, tunas, grūdai, kviečių gemalai, Braziliniai riešutai, mėsa, alaus mielės. Seleno taip pat turi svogūnai, česnakai, juoda duona, grybai, jūros druska, kalmarai, kiaušinio trynys, krabai, krevetės, kukurūzai, kviečių sėlenos, langustai, omarai, pomidorai, ungurys, vištiena. Tačiau pagrindinis seleno šaltinis – grūdiniai produktai ir mėsa. Apie seleno poreikius sprendžiama iš gliutationperoksidazės aktyvumo kraujyje ir paties seleno koncentracijos. Moksliškai įrodyta, kad organinis selenas organizme biologiškai daug veiklesnis negu neorganinis selenas.
Didžiausi seleno priešai yra angliavandeniai. Pyragaičiai, saldūs kepiniai ir kiti saldumynai gali visiškai arba iš dalies jį sunaikinti. Atsisakydami cukraus, galime išsaugoti seleną, nes organizmas negali pasisavinti seleno kartu su angliavandeniais.
Žinodami seleno teigiamą poveikį sveikatai, žmonės vartoja seleno maisto papildų. Ar, viršijus nustatytą rekomenduojamą dozę, galima rizika sveikatai?
Seleno perteklius žalingas. Per didelis seleno kiekis sukelia selenozę, kuriai būdingas dermatitas, nagų distrofija, neurologiniai reiškiniai – parastezija, paralyžius, hemiplegija. Gali pradėti slinkti plaukai, pasireikšti nuovargis, silpnumo jausmas, nagai auga keliais sluoksniais, vystosi kepenų cirozė. Taigi, vartojant maisto papildus, reikia atidžiai perskaityti informaciją vartotojui. Ant pakuotės visada rasime užrašą – „Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės”. Vadinasi, jei nurodyta, kad maisto papildo gerti reikia po vieną tabletę per dieną, taip ir reikia gerti. Jei selenas yra daugiakomponenčio maisto papildo sudėtyje, į tokį maisto papildą dedama saugi seleno dozė, ir, vartojant kaip nurodyta, perdozavimo rizikos nebus.
Kai kurioms mineralinėms medžiagoms yra sveikatos apsaugos ministro patvirtintos rekomenduojamos poreikio normos. Selenui tokios normos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuvoje nėra patvirtintos, tačiau moksliniais tyrimais nustatytos saugios ir leistinos dozės. Kiek seleno vidutiniškai per parą žmogus turėtų gauti?
Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad, vartojant seleno kaip maisto papildo po 200 μg per parą, šalutinio poveikio nėra. Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama seleno dozė moterims yra 70 μg, vyrams – 100 μg. Mažiausias kiekis, sukeliantis šalutinį poveikį, yra 910 μg. Šalutinis poveikis nepasireiškia, jei per parą vartojama ne daugiau kaip 200 μg seleno. Šiandien laikomasi nuomonės, kad seleno suaugęs žmogus per parą turėtų gauti apie 100 μg. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad seleno per parą galima suvartoti 100–200 μg.
Sveika, subalansuota mityba galėtų apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso. Kodėl vis dėlto rekomenduojama papildyti mitybą seleno maisto papildais?
Lietuvos gyventojų, kaip ir daugelio kitų šalių gyventojų, mityba nėra sveika – ji nevisavertė, per mažai valgoma šviežių daržovių, vaisių, uogų, grūdinių kultūrų, žuvies. O seleno Lietuvos dirvožemyje praktiškai nerandama, todėl maiste jo taip pat beveik nėra. Be to, per dieną mus atakuoja toksinų gausa, tad vien mitybos teikiamas apsauginis poveikis dažnai nepakankamas. Mūsų gyvenimo būdas paprastai padeda reaktyvioms deguonies dalims pasiekti tą lygį, kai mityba daugiau neatlieka savo apsauginės funkcijos. Galima paminėti šiuos antioksidantų poreikį didinančius veiksnius:
- rūkymas, kai į organizmą patenka tūkstančiai laisvųjų radikalų rūšių;
- gausus alkoholio vartojimas, didinantis žalingą poveikį smegenims, kepenų bei inkstų veiklai. Dėl oksidacijos poveikio sulėtėja smegenų veikla, nes dėl alkoholio poveikio antioksidantų koncentracija smegenyse yra daug mažesnė. Be to, smegenų audinyje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra ypač lengvai pažeidžiamos;
- aplinkos užterštumas, kurį lemia pramonės įmonių skleidžiami dūmai, ozonas, didina laisvųjų radikalų poveikį;
- dėl saulės spindulių poveikio didelis kiekis vienvalenčių deguonies atomų skatina vėžio vystymąsi;
- intensyvus fizinis darbas;
- nevisavertė mityba.
Kuo gali pasireikšti seleno trūkumas?
Seleno trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, gali padidėti jautrumas infekcinėms ligoms, polinkis sirgti vėžiu. Tyrimai parodė, kad vėžiu sergančių žmonių kraujyje seleno kiekis yra neįtikėtinai mažas. Seleno trūkumas gali pasireikšti miopatija. Seleno trūkumas yra viena iš pirmalaikio pasenimo priežasčių. Susilpnėja lytinis pajėgumas – selenas telkiasi vyriškosiose lytinėse liaukose ir pašalinamas ejakuliacijos metu. Seleno trūkumas gali sukelti nevaisingumą. Spermos ląstelės viduje esančios mitochondrijos aprūpina šias ląsteles energija. Seleno trūkumas lemia mažą spermos ląstelių pajėgumą. Kitaip tariant, kai organizmui trūksta seleno, spermos ląstelės tampa nefunkcionalios. Esant seleno trūkumui, didėja aterosklerozės rizika, miokardo infarktų rizika.
Kuo gali pasireikšti seleno perteklius?
Seleno perteklius yra žalingas. Kolumbijoje, kurios teritorijoje jo yra daug, žmonės plinka, praranda nagus. Gyvuliai taip pat jaučia panašius simptomus: sutrinka virškinimo organų darbas, genda ir krenta dantys, dantenas ir odą apninka uždegimai, padažnėja galūnių traumų.
Perdozavus seleno preparatų, gali pasireikšti šalutinis poveikis. Jautriems žmonėms, per parą vartojusiems 910 μg arba didesnę seleno dozę, gali pasireikšti plaukų slinkimas, nuovargis, silpnumo jausmas, nagai auga keliais sluoksniais, vystosi kepenų cirozė.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vartojant seleno maisto papildus?
Nors seleno maisto papildai gali sumažinti įvairių ligų plitimą, svarbu atidžiai išstudijuoti pakuotės informaciją ir neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Jei vienu metu vartojami keli maisto papildai ir jų visų sudėtyje yra seleno, reikėtų vartoti tik vieną, o kitų papildų atsisakyti. Taip būtų išvengta seleno perdozavimo rizikos.
Dėkojame už pokalbį.
