Pasak gydytojų, susirgus ūmia ligos forma, seksualinis potraukis sumažėja ar visai išnyksta, tačiau išgijus dažniausiai savaime atsistato. Tuo tarpu lėtinės ligos neretai išryškina ligi tol nepastebėtus seksualinius sutrikimus. Pavyzdžiui, ilgiau sergant ir šiaip nestiprus lytinis potraukis ilgainiui gali visiškai išnykti (susiformuoti impotencija).
Atlikę apklausas, seksologai tvirtina, kad dažnai žmonės pastebėję seksualinius sutrikimus su gydytoju apie tai vengia kalbėti. Tačiau medikas privalo tas priežastis žinoti ir apie tai pacientui paaiškinti, t.y. įspėti, kad sergant tam tikra lėtine liga galimi ir seksualiniai sutrikimai.
Pavyzdžiui, apie pusė infarktą patyrusių vyrų skundžiasi potencijos praradimu. Bet dažniausiai nežinodami, kiek lytiniai santykiai sergantiems gali būti pavojingi, vyrai dažniausiai iš baimės laikosi lytinės abstinencijos net ir tada, kai potraukis vėl atsinaujina. Ligonių partneriai taip pat dažniausiai nežino, kaip jiems elgtis.
Šiais atvejais tik gydytojas gali pasakyti, kada seksualinis aktyvumas sveikatai tampa nepavojingas ir netgi naudingas.
Statistika byloja, kad lytinio akto metu dažniau miršta sergantieji išemine širdies liga. Tačiau, medikų teigimu, tai pavieniai atvejai, bet dažnesni, negu nurodo oficialioji statistika. To priežastis – artimieji vengia nurodyti tikrąją mirties priežastį.
Diabetikams taip pat dažnai sutrinka erekcija. Inkstų ligos silpnina organizmą ir mažina lytinį potraukį. Iš psichinių ligų depresija silpnina seksualinį aktyvumą, o manijos, atvirkščiai, stiprina.
Kiekviena rimtesnė liga kelia seksualinių problemų, tačiau tinkamai ją gydant, šalutiniai seksualiniai sutrikimai dažniausiai išnyksta.
