Panikos sutrikimas

by

Panikos sutrikimas (PS) (epizodinis paroksizminis nerimas) – tai spontaninis epizodiškai atsirandantis intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą. Straipsnis apžvelgia svarbiausius šio sutrikimo gydymo būdus, taikytinus kasdienėje gydytojo praktikoje.

Panikos sutrikimas

Nuo panikos sutrikimo kenčia 2 proc. gyventojų. Paprastai susergama jauname amžiuje, amžiaus vidurkis – 25 m. (26 proc. sergančiųjų – iki 20 m. amžiaus). Sergant gali labai sumažėti darbingumas, prasidėti agorafobija, gali apimti depresija, neviltis, kilti minčių apie savižudybę. Priepuolių dažnis įvairus – jie gali pasireikšti kelis kartus per dieną, 1–2 kartus per savaitę ar kelis kartus per metus. Liga nelengvai pagydoma: 50 proc. ligonių pasveiksta, 20 proc. savijauta nepakinta.

PS sergantys pacientai paprastai skundžiasi nuolatiniu nerimu. Pirmasis priepuolis dažniausiai išsivysto spontaniškai, tačiau jį gali išprovokuoti kokia nors stresinė situacija. Atsiranda didelė baimė, kurios priežasties ligonis negali paaiškinti, bijo, kad jį ištiks mirtis ar kad tuojau išprotės. Pagreitėja kvėpavimas, pradeda greitai plakti širdis, svaigsta galva, dreba rankos, parausta oda, atsiranda tirpimų, dilgčiojimų, krūtinės skausmai, dusulys. Pasidaro sunku kalbėti, gali atsirasti mikčiojimas, sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Priepuolis paprastai trunka 20–30 min., rečiau 1 val. Po pasikartojančių PS priepuolių pacientai „išmoksta“ jų laukti, vengti situacijų, ir taip pradeda formuotis agorafobija (atvirų erdvių, vietų, iš kurių sunku ištrūkti ar situacijų, kurioms esant, atsiradus panikos priepuoliui, nebus suteikta pagalba, baimė). Galiausiai išryškėja tarsi triada: panikos priepuolis, išankstinis nerimas, kad priepuolis vėl prasidės, ir agorafobinis vengimas. Tokie jutimai, apmąstymai ir dėl liguistos būsenos atsiradęs elgesys būdingi daugeliui ligonių, kuriems pasireiškia šis sutrikimas.

Panikos sutrikimo gydymo metodai

Prieš pradedant gydyti PS, pirmiausiai reikia įvertinti galimas somatines ligas, nerimą, asmenybę, priklausomybes nuo įvairių medžiagų. Praktika rodo, kad visos šios būsenos diagnozuojamos net 40–50 proc. panika sergančių pacientų.

PS sergančių pacientų gydymo taktika:

  • Kitų ligų, sukeliančių nerimą, gydymas
  • Psichoterapija
  • Medikamentinis gydymas
  • Alternatyvios priemonės

Efektyviausi psichoterapijos metodai, naudotini PS gydyti: elgesio terapija ir kognityvinė-elgesio terapija (KET). Pasirenkami medikamentai – antidepresantai (AD), benzodiazepinai (BZD), kiti vaistai (buspironas). Vartojamos ir kitos alternatyvios priemonės, galinčios palengvinti paciento būseną, sumažinti nerimo lygį.

Psichoterapija

KET veiksmingumas gydant PS įrodytas atlikus tyrimus. Gydymas paremtas panikos pažinimo teorijomis, kurios tvirtina, kad panika yra katastrofiška įvairių kūno pojūčių interpretacija. Paprastai nepavojingų jutimų (širdies plakimas, galvos svaigimas, dusulys, silp­numas, pykinimas ir pan.) sureikšminimas, klaidingas įvertinimas yra pirmas žingsnis į paniką. Vėliau sergantysis pradeda galvoti apie grėsmingą somatinę ar psichikos ligą – dažniausiai širdies priepuolį, infarktą, insultą, išprotėjimą. Šios mintys sukelia dar didesnį nerimą, ir tuoj pat paryškėja somatiniai ir psichologiniai nerimo simptomai (širdies plakimas, pulsacijos jausmas, dusulys, drebulys, karštis, šaltis, virpulys, didėjanti įtampa, baimė ir t.t.). Taip susiformuoja uždaras ratas, kulminacijoje pasibaigiantis panikos priepuoliu.

Panikos priepuolių KET remiasi gana paprasta metodika. Jos tikslas yra pakeisti paciento įsitikinimus (klaidingus, katastrofišką interpretaciją), padedant jam suprasti bei išskirti simptomus ir rasti alternatyvius, tikslesnius simptomų atsiradimo ir vystymosi paaiškinimo būdus. Vienas iš būdų yra elgesio technikos mėginiai, kurie padeda pajusti pojūčius, panašius į paniką. Gali būti naudojamos įvairios technikos: įsivaizdavimas, susikoncentravimas į pojūčius, žodžių porų skaitymas (simptomas ir galima komplikacija), valinga hiperventiliacija.

Svarbi, paprasta ir veiksminga gydymo metodika – hiperventiliacijos pratimai. Kadangi ūminio nerimo metu ligoniai retai kada fiksuoja dėmesį į kvėpavimą, retai ir prisimena, koks kvėpavimas būna priepuolio metu. Kiti ligoniai atsiradus dusuliui stengiasi kvėpuoti dažnai ir giliai, įsitikinę, kad taip pavyks nusiraminti. Pasirodo, ligoniai yra jautrūs labai mažiems CO2 pakitimams organizme. Atsiradusius pojūčius ligoniai gali vertinti kaip panikos priepuolio pradžią, ir tai katastrofiškai interpretuoti. Dėl to gali išryškėti panikos priepuolio klinika. Pacientams pasiūloma 1–2 min. kvėpuoti dažnai ir giliai, per tą laiką stebima jų reakcija. Atlikdami šį mėginį pacientai gali pajusti nemalonius pojūčius: burnos sausumą, karščio, svaigimo jausmą ir pan. Tiriamųjų kraujyje sumažėja CO2. Ne visi pacientai vienodai reaguoja į mėginį. Panika dažniausiai apima tuos, kurie pradeda katastrofiškai vertinti jutimus. Daroma išvada, kad ne vien hiperventiliacija yra panikos priežastis, bet ir pojūčių interpretavimas. Pacientai, žinodami hiperventiliacijos įtaką panikos priepuoliams, gali būti sėk­mingai gydomi kvėpavimo reguliavimu – pacientai išmokomi diafragminio kvėpavimo – specialių lėto ir gilaus kvėpavimo judesių, mažinančių nerimą.

Yra ir kitos panikos kontroliavimo metodikos, kurios remiasi įvairiomis baimę keliančiomis situacijomis: fizinių pratimų kompleksu širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, hiperventiliacija – kvėpavimo sistemai, specialiais pratimais, sukeliančiais galvos svaigimą, – audiovestibuliniams simptomams, tarpšonkaulinių raumenų pratimais – krūtinės įtampai, skausmui (kurie pacientams primena infarktą) paskatinti. Žinodami tai, ko labiausiai bijo ligonis, galime ekspozicijos technika pademonstruoti ligoniui „grėsmingus simptomus“, paaiškinti jų atsiradimo mechanizmus.

Galima kita gana paprasta kognityvinė technika, vadinama fokaliu gydymu. Gydyti pradedama išaiškinant katastrofinės pojūčių interpretacijos, nerimo, tolesnių pojūčių seką, kuri atveda ligonį iki panikos. Toliau diskutuojama apie katastrofinę pojūčių interpretaciją, padedama pacientams suprasti jutimų reikšmę, apie juos pateikiama reikiama informacija, ieškoma alternatyvių pojūčių atsiradimo mechanizmų ir paaiškinimų. Taip pat remiamasi namų užduotimis, kurių pagrindas – rašyti dienoraštį apie pojūčius, jų supratimą, tikėjimą apie gresiantį panikos priepuolį, alternatyvų (racionalų) paaiškinimą. Gydymo metodas yra trumpas ir veiksmingas.

Papildomi metodai

Relaksacija (atsipalaidavimas)

Tai yra paprasta atsipalaidavimo metodika, paremta saviįtaiga („autogeninė treniruotė“, „autohipnozė“), kuria galima užsiimti tiesiog namuose. Relaksacija pradedama patogiai atsigulus ar atsisėdus, ramioje aplinkoje. Kvėpuojama giliai, ramiai. Palaipsniui mintimis atpalaiduojami viso kūno raumenys, pradedant kojų pirštais ir vis kylant aukštyn. Sukuriamas kūno sunkumo, šilumos jausmas. Būsena panaši į snaudimo būseną, o jos metu suaktyvėja požievio struktūros ir pagerėja įtaiga. Pradėjus atlikti pratimus, pradžioje gali apimti supimo, svaigimo jausmas, atrodyti, kad skrendama, kylama ir pan. Ilgesnį laiką atliekant pratimus, šie jutimai praeina, tačiau pacientus reiktų perspėti.

Gilaus kvėpavimo pratimai

Kadangi nerimas beveik visada būna kartu su hiperventiliacija, kvėpavimo pratimai gali būti labai naudingi. Tai visada bus efektyvu pirmiausia todėl, kad negali nerimauti, kai kvėpuoji giliai ir lėtai, sukoncentravęs į tai dėmesį. Tokio kvėpavimo pratimų moko joga. Pratimą galima atlikti atsigulus ramioje, patogioje vietoje ant nugaros arba stovint. Kvėpuojama lėtai, giliai pro nosį, įtraukiant diafragmą, kuri kvėpavimo pratimuose atlieka svarbią funkciją. Kvėpavimo tipas – pilvinis. Kartoti keletą kartų.

Nerimą gali palengvinti įvairūs kiti pratimai, skirti kūnui ir protui. Esmė būtų atsirinkti tai, kas pacientui priimtiniausia ir veiksmingiausia, kas jam teikia malonumą ir nuramina, ir tai, ką jam patogiausia atlikti. Iš šių technikų dar galima paminėti muzikos terapiją, audiovizualinę relaksaciją (jos metu pacientai malonioje aplinkoje patogiai įsitaisę ir atsipalaidavę žiūri malonius vaizdus ekrane, grojant raminančiai muzikai (truk­mė 20 min.)), kvapų terapiją, įvairias meditacijos technikas, jogą, tai chi ir kt. Kad metodai būtų veiksmingi, pratimus reikia atlikti kasdien ar net dukart per dieną.

Medikamentai

PS gydymas dažniausiai ilgalaikis, todėl reiktų rinktis gerai toleruojamus, turinčius mažiau šalutinių poveikių AD. Tyrimai rodo, kad praktiškai visų selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) veiksmingumas gydant PS – lygiavertis, tad svarbu parinkti geriausiai toleruojamą ir mažiausią sąveikos riziką keliantį medikamentą, pvz., sertraliną, paroksetiną, escitalopramą, citalopramą. Gydymas pradedamas skiriant pusę įprastos dozės ir paprastai pakanka mažesnių, nei įprasta, dozių, tačiau neretai tenka skirti ir didesnes dozes nei depresijai gydyti. Tol, kol pradės veikti antidepresantai, ligos simptomams koreguoti naudingas trumpalaikis gydymas BZD.

Pasirenkant triciklius antidepresantus (TCA) reiktų prisiminti, kad jų terapinės dozės nustatymas trunka ilgiau. Iš visų TCA veiksmingiausias – klomipraminas. Kai kurie pacientai, sergantys PS, gali būti ypač jautrūs šalutiniam TCA poveikiui. Gydyti pradedama labai mažomis šių vaistų dozėmis.

Gydant PS, ypač sunkias ligos formas, neapsieinama be BZD. Prisimintina, kad jie neveikia depresijos simptomų, kurie galimi sergant PS, ir yra sunkiau nutraukti vaisto vartojimą. Iš BZD plačiau vartojami alprazolamas, chlordiazepoksidas, diazepamas, klonazepamas, klorazepatas, lorazepamas ir kiti. Pažymėtina, kad, kai kartu taikoma ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2–6 sav.) gydymo BZD.

Alprazolamas yra pasaulyje pripažintas vaistas, skiriamas PS gydyti. Jo skiriama 2–6 mg/p. (iki 10 mg/p.), dozę dalijant į 3–4 dalis. Pajutus panikos simptomus, galima suvartoti papildomą vaisto dozę. Tai pacientui leidžia jaustis, kad pats kontroliuoja savo ligos simptomus ir kartu sustiprina pasitikėjimą gydymu. Gydant ilgą laiką, patogiau vartoti ilgo veikimo alprazolamo formą Xanax XR (1,5–3, iki 6 mg/p.).

Kaip dar padėti

Kiekvienam pacientui galima paaiškinti, kad:

  • Kasdieniai pratimai – svarbi gydymo dalis. Kiek­vienam pacientui šie pratimai turi būti individualūs.
  • Organizmui visada reikalinga subalansuota die­ta. Gal reikia pasiūlyti papildomų vitaminų ar mineralų, ypač tada, kai nėra galimybių maitintis tinkamai.
  • Reiktų vengti alkoholio, mažinti cukraus ir kavos vartojimą.
  • Kasdien reiktų skirti laiko sau. Vos 20 min. relaksacijos ar malonios veiklos gali žmogų atgaivinti, sustip­rinti ir sumažinti jo nerimą.
  • Pasiūlykite „apkarpyti“ įtemptą dienotvarkę, paliekant tik esminius darbo planus. Padėkite pacientui suprasti, kad atsisakytų tų darbų, kurie kelia nerimą ir įtampą.
  • Jei prasideda hiperventiliacija, pacientui reiktų „kvėpuoti“ į popierinį maišelį (iškvėpti į jį ir įkvėpti iš jo). Tai padidins CO2 koncentraciją įkvepiamame ore ir sumažins hiperventiliacijos pavojų.

Apibendrinimas

Gydant panikos sutrikimą labai svarbus paciento savo ligos supratimas, požiūris į būtinumą gydytis, gydymo priemonių pasirinkimo galimybės ir reikalingumas. Praktika rodo, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pacientai dažnai lieka nesupratę savo ligos, juos kankina baimę keliantys simptomai. PS sutrikimas gydomas KET, medikamentais (antidepresantais – SSRI, TCA, monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais ir BZD (pvz., alprazolamu – Xanax, Xanax XR). Naudingos papildomos nerimą mažinančios priemonės.