Mėlynės

Šiemet miškuose vešėte veši mėlynės. Uogautojai negali atsidžiaugti – uogų nei sau pavalgyti, nei žiemai pasilikti. Mėgėjai dirba trumpiau, o profesionalai rikiuojasi pakelėse ir pardavinėja uogas tinginiams arba labai užimtiems žmonėms. Visa Lietuva kvepia mėlynėmis.

Kuo vertingos mėlynės? Jose labai daug geležies, kuri padidina kraujyje hemoglobino kiekį ir suteikia veidui skaistumo. Mėlynės tvirtina kapiliarus ir kovoja prieš akivaizdžiai matomą jų raizgalynę ant veido. Šios uogos atgaivina pavargusias ir paraudusias akis, gerina regėjimą, mažina cukraus kiekį kraujyje siųsdamos jį į ląsteles ir suteikdamos organizmui eneergijos. Mėlynės vartojamos ir šviežios, ir džiovintos. Iš uogų galima pasigaminti ekstraktų, sulčių, sirupų, uogienės, kisielių, morso. Uogomis, kurios turi raudonai violetinio pigmento, dažomi vynai, likeriai, nealkoholiniai gėrimai.

Ankščiau iš mėlynių sulčių buvo gaminami dažai dailininkams.

Iš uogų pagamintas vynas stabdo viduriavimą. Mėlynės – puikus skrandžio ir žarnyno veiklos reguliatorius. Liaudies medicina jomis gydo inkstų akmenligę, podagrą, mažakraujystę, odos ligas. Tam geriamas džiovintų uogų antpilas. Jis ruošiamas šaltuoju būdu santykiu 1:20. Reikia, kad antpilas nusistovėtų aštuonias valandas.

Mėlynių sultys gerai tinka skalavimams nuo dantenų ir burrnos ertmės, ryklės ir gerklų gleivinės uždegimų. Skalauti galima ir džiovintų uogų nuovirais.

Iš tirštai suvirtų uogų daromi kompresai ir pavilgai šlapiuojančiai egzemai, nudegimams, opoms. Kompresams ir burnos skalavimui gaminamas toks nuoviras: 100 gramų uogų virinama 500 gramų vandens, kol skysčio lieka 250-300 gramų. Tok

kio nuoviro kompresai keičiami kas keturias penkias valandas.

Iš mėlynių lapų verdama arbata, kuri geriama esant šlapimo pūslės uždegimui. Lapų nuoviras vartojamas sergant diabetu.

Leave a Comment