Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………3psl
Lietuvos įstojimo į NATO chronologija……………………………………………………………………….4psl.
Lietuvos indėlis į tarptautines taikos operacijas…………………………………………………………….5psl.
Svarbiausios Lietuvoje pernai vykusios NATO pratybos………………………………………………..6psl.
Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..10psl.
Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………..11psl.
Priedai………………………………………………………………………………………………………………………12psl.
Įvadas
NATO- Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, kuri buvo įkurta 1949m. po Antrojo pasaulinio karo. Šis aljansas buvo sukurtas, kad būtų palaikoma taika, nes tuo metu SSRS kėlė grėsmę Europos kontinento taikai ir stabilumui, prasidėjo Šaltasis karas tarp JAV ir SSRS. Tai privertė Vakarų valstybes suartėti ir sukurti šį karinį bloką. Sutartį pasirašė JAV, Kanada ir 10 Europos šalių – Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija. Pagrindinis tikslas – kolektyvinės gynybos pastangomis užtikrinti savo narių saugumą ir stabilumą. Šiuo metu NATO aljansui priklauso 28 valstybės . 2004m. Lietuvos užsienio ir saugumo politikai šie metai tapo istoriniai. Ji sėkmingai įveikė kelią savo užsibrėžtų tikslų link ir prisijungė prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, kuri turėjo užtikrinti Lietuvos saugumą
Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos įstojimo į NATO priežastis ir sąlygas bei atskleisti 2004-2016m laikotarpyje tarptautines operacijas, kuriose dalyvavo Lietuva.
Uždaviniai:
1) Išanalizuoti Lietuvos įstojimo į NATO priežastis ir sąlygas;
2) Atskleisti NATO veiklos kryptis ir Lietuvos dalyvavimą jose;
3) Pristatyti teisinį reglamentavimą;
4) Apžvelgti Lietuvos indėlį į NATO operacijas ir numatomus NATO ateities iššūkius.
Lietuvos ir NATO bendradarbiavimas prasidėjo 1991m., kai prisijungė su kitomis Baltijos valstybėmis prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. 1993m. Lietuvos partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl integravimosi į NATO (žr. pav. nr. 1)
Pav. nr. 1
1994m. sausio 4 d. LR Prezidentas A.Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. 1996m. Priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone. Vėliau NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO. 2002 metais septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija bei Lietuva – pakviestos buvo į Prahą pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės. 2004m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas M.Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sekretoriui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare. 2004 m. birželio 28-29 d. NATO viršūnių susitikimas Stambule, kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip pilnateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos apmokant Irako pajėgas ir kitus svarbius klausimus.
Po šaltojo karo Europoje kilę konfliktai išryškino saugumo nedalomumo principą bei paskatino pagrindinius regiono veikėjus ieškoti naujų jo užtikrinimo formų. 1991 metais savo naujoje Strateginėje koncepcijoje NATO numatė, kad turi imtis priemonių, kurios padėtų spręsti jos narių saugumą veikiančias krizes, ir, jei reikia, pradėti atsakomąsias operacijas1.
Svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas, apibrėžtas LR Nacionalinio Saugumo Pagrindų įstatyme, – stiprinti Lietuvos integraciją į europines ir transatlantinę institucijas ir užsitikrinti tarptautines saugumo garantijas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti svarbiausią užsienio politikos tikslą, iškeliami tokie pagrindiniai ilgalaikiai Lietuvos užsienio politikos uždaviniai: būnant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos nare, užtikrinti šalies saugumą, tinkamai vykdyti narystės šiose organizacijose įsipareigojimus; aktyviai prisidėti prie tarptautine teise ir teisingumu grindžiamos tarptautinės tvarkos kūrimo bei tarptautinės bendrijos pastangų įtvirtinti demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus; aktyviai prisidėti prie tarptautinės bendrijos pastangų užkirsti kelią terorizmui, konfliktams, įvesti, atkurti ir palaikyti taiką krizių paveiktuose regionuose. Viena iš svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių, labai glaudžiai susijusi ir su minėtais ilgalaikiais Lietuvos užsienio politikos uždaviniais, yra dalyvavimas tarptautinėse saugumą ir stabilumą stiprinančiose organizacijose, be to, kartu su jomis ir šių organizacijų vykdomose tarptautinėmis humanitarinėse, reagavimo į krizes bei taikos palaikymo misijose. Nacionalinio Saugumo strategijoje, numatančioje saugios valstybės plėtros viziją, ypač pažymima parama NATO misijoms, skirtoms kovai su terorizmu ir taikos atkūrimui karo nuniokotuose regionuose, nes tai yra vienas iš svarbiausių būdų formuoti saugumo aplinką. Taigi Lietuva, kaip NATO narė, laikosi nuostatos, kad grėsmė Aljansui ar kuriai nors jo narei yra grėsmė Lietuvai ir, siekdama stabdyti krizes ten, kur jos kyla, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose. Be to, dalyvaujant tarptautinėse operacijose didėja Lietuvos kaip patikimos partnerės ir saugumo tiekėjos įvaizdis pasaulyje: visos misijos, kuriose dalyvavo Lietuvos kariai, partnerių buvo labai gerai įvertintos. Nutarimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose priima Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento teikimu. Seimas taip pat numato kiekvienos operacijos trukmę. Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžeto lėšų. Dalį logistikos išlaidų dažniausiai padengia tarptautinei operacijai vadovaujanti šalis ar organizacija. Be to, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose indėlis ir finansavimas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų yra vis didinami. Per 2004-2016 metų laikotarpį Lietuvai teko dalyvauti tarptautinėse operacijose devyniose pasaulio šalyse: Albanijoje, Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Gruzijoje, Irake, Kroatijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje (Kosovo provincija), Pakistane, kuriuos plačiau nagrinėsiu kitame skyriuje. Lietuvių taikdariams yra tekę dalyvauti keliose JTO, ESBO ir ES taikos misijose, sprendžiant konfliktus Balkanuose ir Užkaukazėje. Tačiau praėjusio dešimtmečio viduryje viena svarbiausių veikėjų sprendžiant konfliktus ir krizes Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose tapo NATO, kuri padėdama JTO palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, vykdo ne tik numatytas Šiaurės Atlanto sutarties 5- ajame straipsnyje, bet ir atsako į krizes (apimančias ir taikos rėmimo) operacijas. Nuo tada Lietuvos kariai dalyvavo kone visose NATO taikos palaikymo operacijose (žr. priedą nr. 1). ,,Atsižvelgiant į NATO rekomendacijas ir pastabas, Lietuvos kariuomenėje kuriami mažesni, tačiau didesnių pajėgumų ir lengvai perdislokuojami kariniai vienetai, modernizuojama ginkluotė, kad Lietuva galėtų aktyviau dalyvauti ne tik kolektyvinės gynybos sistemoje, bet ir taikos palaikymo operacijose‘‘2. Taikos palaikymo operacijose Lietuvos kariams paprastai pavedama užtikrinti vietos gyventojų saugumą, užkirsti kelią kriminalinei veiklai, ginklų, narkotikų kontrabandai. Lietuviai padeda vietiniams policijos būriams saugoti svarbius administracijos, sveikatos, švietimo ir kultūros pastatus, strateginius komunikacijos, infrastruktūros bei pramonės objektus, dalyvauja apmokant vietinę policiją ir naujai kuriamos kariuomenės karius. Kariai taip pat užtikrina saugų humanitarinės pagalbos gabenimą į atokesnes esančias vietoves, dalyvauja jungtinėse operacijose su koalicijos partneriais. Humanitarines misijas galima išskirti kaip dar vieną Lietuvos veiklos kryptį tarptautinėse operacijose.,,[…] Lietuvos karo medikai teikė humanitarinę pagalbą operacijų Albanijoje ir Irake metu, o vandens valymo specialistai – Pakistane. Keičiantis ginkluotųjų pajėgų vaidmeniui, Lietuvos kariams vis dažniau tenka dalyvauti taikos operacijose, kur ne visada reikia kovinių kario savybių, labiau – bendravimo su vietos gyventojais, daugianacionalinių pajėgų kariais įgūdžių ir patirties, gebėjimo ne tiek ginti, kiek padėti‘‘3. Taigi Lietuvos taikdariams tenka dalyvauti ir taikos įtvirtinimo operacijose, kurios, stabilizavus situaciją, dažnai vyko po minėtų taikos palaikymo misijų, pavyzdžiui, Irake ir Afganistane. Nuo 2005 metų Lietuva perėjo į kokybiškai naują dalyvavimo misijose etapą. Ji prisiėmė vadovauti vienos Afganistano provincijos – Goro – atkūrimui. Ši operacija yra išskirtinė visų pirma todėl, kad Lietuva prisiėmė savarankiškai vadovauti atsakomybės rajonui, šioje misijoje dalyvaujantiems kitų šalių kariams, operacijos logistiniam aprūpinimui ir t.t. Tuo tarpu ankstesnėse misijose Lietuvos taikdariai veikdavo tik kitų šalių vadovaujamuose padaliniuose, pavyzdžiui, Danijos bataliono sudėtyje Bosnijoje. Apibendrinant visas tarptautines operacijas, kuriose dalyvavo Lietuvos kariai, galima teigti, jog šalies užsienio ir saugumo politikos interesai šiuo metu sutampa su JAV, taip pat ir su NATO interesais. Lietuva nesiunčia karių dalyvauti aktyviuose kovos veiksmuose, tačiau jie dalyvauja taikos palaikymo, atsako į krizes, humanitarinėse ir taikos įtvirtinimo operacijose. Išsiplėtė ir pajėgų specializacija: į misijas dabar siunčiami ne tik pėstininkai, bet ir specialiųjų pajėgų kariai, štabo karininkai, logistikos specialistai, karo medikai ir kiti kariniai specialistai, o pastaruoju metu ir civiliai pareigūnai iš Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų bei Policijos departamento.
Lietuvos kariai aktyviai dalyvavo operacijose Afganistane. 2002–2006 m. dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“. 2005 m. birželio mėn. buvo įsteigta Lietuvos Respublikos specialioji misija Afganistane ir Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupė. ,, Nuo 2007 m. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) eskadronas dislokuotas NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistano pietuose. Nuo 2010 m. lapkričio iki 2012 m. gegužės mėn. veiklą vykdė Lietuvos vadovaujama Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė. Nuo 2011 m. pradžios veiklą Kandahare vykdo Lietuvos vadovaujama tarptautinė Oro pajėgų mokymo grupė. 2012 m. gegužės–lapkričio mėn. veikė Policijos patarėjų grupė. Nuo 2012 m. gegužės mėn. Čagčarane veiklą vykdo Karinių patarėjų grupė. 2012 m. sausio mėn. – atsakomybės perdavimo proceso pradžia Goro provincijoje.[…] Nuo 2012 m. lapkričio mėn. veiklą pradėjo provincijos Operacijų koordinavimo centro mokymo grupė4‘‘. Lietuva, įgyvendindama savo užsienio politikos prioritetus ir siekdama užtikrinti nacionalinį ir tarptautinės bendruomenės saugumą, stiprinti NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų vaidmenį valdant tarptautinius konfliktus, dalyvauja tarptautinėse operacijose ir misijose. Lietuvos kariuomenės parama vykdant tarptautinius įsipareigojimus teikiama atsižvelgiant į turimus karinius pajėgumus ir konkrečios operacijos poreikius. Lietuvos Respublikos Seimo leidimo reikia karius siunčiant į operacijas, kuriose numatytos kovinės užduotys. Į nekovinio pobūdžio misijas– mokomąsias, stebėjimo – kariai siunčiami be atskiro Seimo leidimo.
Per ta laikotarpį, kai Lietuva įstojo į NATO, išsiplėtė operacijų, kuriose dalyvavo Lietuva, pobūdis ir geografija: kariai dalyvavo JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Sąjungos, NATO, taip pat tarptautinių koalicijų vadovaujamose operacijose “karščiausiuose” pasaulio taškuose: Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove, Kroatijoje, Gruzijoje, Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Malyje, Indijos vandenyne. Per 22 metus dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties įgijo daugiau nei 7 tūkst. karių, dauguma jų operacijose dalyvavo po kelis kartus. 2013m. metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva. Goro provincijos atkūrimo grupei baigus savo veiklą, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistane tarnybą tęsia apie 80 karių. Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane transformuojantis į naują misiją “Tvirta parama”, Lietuva šiai misijai planuoja skirti Specialiųjų operacijų karius ir štabo karininkus. Dar vienas karys Afganistane tęsia dalyvavimą JT paramos misijoje.
Lietuvos kariai taip pat dalyvauja dar keliose NATO ir ES misijose kituose pasaulio regionuose. ES vadovaujamoje mokymo misijoje Malyje tarnaujantys Lietuvos kariniai instruktoriai padeda apmokyti Malio karines pajėgas. NATO taikos rėmimo operacijoje Kosove Lietuvos karininkas koordinuoja NATO karių ir krovinių transportavimą. Turkijoje, kur nuo 2013 metų NATO dislokavo papildomas oro gynybos priemones, penki Lietuvos kariai padeda užtikrinti oro gynybos vieneto ryšį su NATO vadavietėmis. Lietuvai prisidedant prie NATO antipiratinės operacijos “Vandenyno skydas”, vienas Lietuvos karininkas tarnauja Danijos kariniame štabe, vykdančiame vadavietės funkcijas.
Svarbiausios Lietuvoje vykusios NATO pratybos tai 2014 m. gegužė. „Juodoji strėlė 2014“Gegužės 12–23 d. Gaižiūnų poligone (Rukla, Jonavos r.) vyko didžiausios praėjusių metų Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas“ lauko taktinės pratybos „Juodoji strėlė 2014“. Per jas apie 1,5 tūkst. karių iš MPB „Geležinis Vilkas“ ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kartu su NATO sąjungininkų kuopa iš JAV sausumos pajėgų Europoje 173-iosios oro desanto brigados treniravosi vykdyti gynybines operacijas Lietuvoje. 2014 m. birželis. „Kardo kirtis 2014“ Birželio 9–20 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienu metu vykusios tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“ – tai kasmetinės Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje organizuojamos tarptautinės pratybos Baltijos šalyse. Tai buvo didžiausios tarptautinės pratybos Lietuvoje nuo šalies įstojimo į NATO.2014 m. lapkritis. „Geležinis kardas 2014“ Šios pratybos – tai Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų organizuojamos tarptautinės pratybos.
Lietuvos ir jos karių dalyvavimą tarptautinėse pratybose reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas. Sprendimą dėl užsienio karių dalyvavimo pratybose Lietuvoje priima: krašto apsaugos ministras (jei dalyvauja iki 150 karių); Vyriausybė (nuo 150 iki 1 600 karių); Seimas (daugiau kaip 1 600 karių). Sprendimą siųsti Lietuvos karius į pratybas užsienyje priima: krašto apsaugos ministras (jei siunčiami iki 150 karių); Vyriausybė (nuo 150 iki 800 karių); Seimas (daugiau nei 800 karių).
Išvados
Karių dalyvavimas operacijose padeda valstybei tapti visaverte tarptautinės bendruomenės, vienijamos vakarietiškos demokratijos vertybių, nare. Dalyvavimas tarptautinėse misijose yra labai svarbus modernizuojant Lietuvos kariuomenę, nes jose Lietuvos kariai gali perimti patirtį iš užsienio kariuomenių ir įgyti sąveikos su sąjungininkais patirties realiose operacijose.
Lietuva, dalyvaudama misijose, įneša nemaža indėlį į bendrą veiklą, siekiant užtikrinti tarptautinę taiką, stabilumą ir saugumą.
Per 22 metus dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties įgijo daugiau nei 7 tūkst. karių, dauguma jų operacijose dalyvavo po kelis kartus. 2013m. metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva.
2013m. metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva.
Literatūros sąrašas
Žaneta Ulozevičiūtė ,, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse taikos operacijose: narystės NATO ir ES iššūkiai‘‘
KAM, Kodėl dalyvaujame tarptautinėse operacijose? http://www.kam.lt/index.php?ItemId=21773#kodël, 2004 09 09.
19 KAM, Lietuvos kariuomenė tarptautinėse operacijose, http://www.kam.lt/index.php?ItemId=21773#Lietuvos, 2004 09 09
BNS, Lietuva ruošia indėlį į NATO Reagavimo pajėgas, nesiblaškys dėl kitų iniciatyvų, 2004 m. vasario 12 d.
Priedai
Nr.1
1 NATO, Crisis management: How did policy evolve? http://www.nato.int/issues/crisis_management/evolution.htm, 2004 09 09.
2 K A R D A S K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S K A R O I S T O R I J O S I R M O K S L O Ž U R N A L A S 2007m. NR. 5-6
3 K A R D A S K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S K A R O I S T O R I J O S I R M O K S L O Ž U R N A L A S 2007m. NR. 5-6
4 K A R D A S K A R I N Ė S P U B L I C I S T I K O S K A R O I S T O R I J O S I R M O K S L O Ž U R N A L A S 2007m. NR. 5-6